Kyjivas patvirtino, kad Rusija smogė karinei bazei prie sostinės

Nėra signalų, liudijančių apie tai, kad Rusijos Federacija norėtų derėtis, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Pasak jo, Rusija kiekvieną dieną Ukrainai siunčia „ženklus“ savo vadovybės pareiškimų ir raketinių smūgių forma. Ir tie ženklai liudija, kad Rusija nori ne derėtis, o toliau kariauti.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Mes kiekvieną dieną gauname tų „ženklų“ raketinių apšaudymų ir Rusijos vadovybės bei aukščiausių jos pareigūnų pareiškimų forma. Apie tai, kad reikia nuversti Zelenskį. Iš tikrųjų nėra jokių signalų (kad Rusija norėtų derėtis, – red.)“, – pareiškė ministras.

Rusijos pajėgos nuo liepos pradžios Ukrainoje įvykdė 93 raketų ir aviacijos smūgius Ukrainos teritorijoje, ketvirtadienį per brifingą pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios operatyvinės valdybos vadovo pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

„Per atakas buvo visiškai sugriauti 28 objektai, tarp jų 4 mokyklos ir 9 gyvenamieji namai, o taip pat dalinai sugriauti 137 objektai, tarp jų 7 transporto infrastruktūros objektai, 11 švietimo įstaigų ir 29 gyvenamieji namai“, – sakė O.Hromovas.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Raketomis apšaudytas Mykolajivas

Estija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos piliečiai nebegalės gauti laikino leidimo gyventi šalyje ar studento vizos.  

„Tolesnis sankcijų Rusijai taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti nepaliaujamą spaudimą šiai šaliai“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. 

„Jei sankcijos padės sustabdyti Rusijos agresiją, tai turės teigiamą poveikį mūsų pačių saugumui“, – pridūrė jis.

Estija taip pat pareiškė, kad nebebus galima trumpam laikui įdarbinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių, turinčių kitoje ES valstybėje narėje išduotą leidimą gyventi šalyje.

U.Reinsalu sakė, kad šia papildoma priemone siekiama užtikrinti, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiai negalėtų apeiti sankcijų, gaudami trumpalaikę kitos šalies vizą.

Baltarusija, pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, suteikė placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą.

Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda patikino, jog Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos atstatymo, pranešė Prezidentūra.

„Sveikiname neseniai pristatytą Ukrainos atstatymo planą, džiaugiamės, kad ir Lietuvos ekspertai galėjo prie jo prisidėti. Mūsų valstybės institucijos su verslo bendruomene jau derina būtiniausias priemones bei poreikius. Žinoma, svarbu dirbti ne tik dvišaliu pagrindu, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygiu. Be viso kito, esu tikras, ES parama atstatymui prisidės prie tolesnių reformų Ukrainai žengiant Europos integracijos keliu“, – pabrėžė prezidentas.

Lietuvos vadovas teigė sveikinantis ukrainiečių ryžtą atstatyti savo miestus, gyvenimus, iš naujo kurti savo ateitį – ir tai daryti jau dabar, nelaukiant karo pabaigos. Prezidentas užtikrino, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos atstatymo, skelbiama pranešime.

Rusijos okupacija netoli Bučos esančioje Irpinėje truko iki kovo 28 dienos. Ukrainos kariams pavyko atkovoti šį miestą, kuriame Rusijos kariuomenės pagrindiniais taikiniais tapo ligoninės, gyvenamieji pastatai, vaikų darželiai, o suniokoto miesto vaizdas, kaip teigiama, priminė siaubo filmą. 

Rusų kariai kaltinami čia įvykdę karo nusikaltimų – žudę civilius, tarp jų ir vaikus bei pagyvenusius žmones, prievartavę moteris, naikinę turtą, vykdę plėšimus ir kitus nusikaltimus. 

Už Irpinės gyventojų gynybą, masinį didvyriškumą ir stiprybę miestui suteiktas Ukrainos miesto-didvyrio vardas.

Kaip skelbiama pranešime, Irpinės miestas palaiko glaudžius santykius su Alytumi.

Šio rajono gyventojai yra sulaukę Irpinės mero Aleksandro Markušino padėkos už tai, kad „jau pirmosiomis karo valandomis ištiesė ranką padėti Irpinės moterims, vaikams ir senoliams, kurie ieškojo saugaus prieglobsčio Europoje. Lietuviai svetingai atvėrė namus Ukrainos pabėgėliams, suteikdami jiems visą reikiamą pagalbą. Be to, šiuo sunkiu mums metu Irpinė sulaukė daug Lietuvos draugų humanitarinės pagalbos ir labai reikalingo medicininio transporto“.

Pačias pirmąsias „Stinger“ raketas Ukraina gavo iš savo draugų – lietuvių, kurių teikiama pagalba parodo, kokios artimos abi šalys, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ketvirtadienį Kyjive apsilankė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pačią sunkiausią dieną, vasario 24-ąją, Gitanas buvo vienas pirmųjų, su kuriuo pasikalbėjau. Lietuva suteikė Ukrainai svarią gynybinę paramą. Jau ne kartą pasakojau apie tai, ir išdidžiai tai kartoju, kad pirmuosius „stingerius“ Ukraina gavo iš būtent mūsų draugų lietuvių. Dar kartą už tai labai dėkoju“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis. 

Anot jo, ši ir kitos humanitarinės iniciatyvos „kartu su visa pagalba, kurią gavome iš Lietuvos, visų pirma, karine pagalba, pabrėžia, kokie esame artimi, kaip jaučiame vienas kitą ir kaip esame pasirengę drauge reaguoti į kylančius iššūkius Ukrainai, Lietuvai, visai Europai“. 

Šalių prezidentai susitikime, anot V.Zelenskio, kalbėjosi apie esmines derybas apie saugumą, gynybą, „tolesnį mūsų bendrų interesų gynimą“.

Ketvirtadienį Ukraina švenčia valstybingumo dieną, kurią, pasak Ukrainos prezidento, lydi raketų skrydžiai ir oro pavojaus signalai.

„Tokiame fone man buvo itin svarbu išgirsti prezidento Nausėdos patikinimą, kad gynybinė pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus teikiama ir toliau. Toliau drauge dirbsime, kad paspartintume Ukrainos europinę integraciją. Visi mūsų derybų esminiai elementai, atskiri susitarimai, kurie buvo pasiekti, buvo užfiksuoti mūsų bendrame pareiškime, šis dokumentas netrukus bus paskelbtas“, – sakė V.Zelenskis. 

Ukrainos vadovas teigė esantis dėkingas Lietuvai už pastangas padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, pabrėždamas, jog šalių pirmųjų ponių iniciatyva neseniai Vilniuje buvo atidarytas pirmas ES teritorijoje Ukrainos centras piliečiams.

Ukrainos prezidento biuro nuotr./G.Nausėda įteikė apdovanojimą V.Zelenskiui

Kyjive ketvirtadienį viešėjęs Lietuvos prezidentas V.Zelenskiui Radoje įteikė Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje.

Lietuva Ukrainai netrukus perduos papildomą karinę paramą, sako su šios šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu Kyjive susitikęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr./Ministrai Arvydas Anušauskas ir Oleksijus Reznikovas

„Papildoma Lietuvos karinė parama netrukus pasieks Ukrainą. Šalis gauna daug M113 šarvuočių, todėl mes galime apmokyti ukrainiečių mechanikus ar jų instruktorius. Taip pat siūlome išminavimo specialistų mokymus. Esame lankstūs ir pasiryžę padėti kaip tik galime, žinoma, atsižvelgiant į Ukrainos išsakytus poreikius“, – sakė ketvirtadienį į Kyjivą nuvykęs A.Anušauskas.

Pasak ministro, prie jau perduotų dvidešimties M113 šarvuočių Lietuva papildomai perduos ukrainiečiams dar dešimt, taip pat suteiks Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lietuva pasisako už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai ir jas reikia toliau griežtinti, sako Kyjive besilankantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos vadovas teigė, kad septintasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas yra žingsnis į priekį, bet nepakankamas, ir Lietuva pasisako už visišką Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, platesnį sankcionuojamų asmenų sąrašą, įtraukiant ir patriarchą Kirilą.

„Tiek aš asmeniškai, tiek Lietuva visais formatais pasisakome už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai, kadangi, mūsų įsitikinimu, tai yra vienintelis kelias, kuris gali sutrumpinti šį karą ir sumažinti kančias, kurias patiria Ukrainos tauta. Štai todėl mes pasisakėme už septintąjį sankcijų paketą, kuris buvo visai neseniai patvirtintas, tai yra žingsnis į priekį, tačiau nepakankamai didelis žingsnis į priekį, ir manau, kad turime tuo nepasiriboti“, – G.Nausėda sakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Prezidentūros nuotr./Gitano Nausėdos vizitas Kyjive

Pasak G.Nausėdos, „dar yra daug galimybių“ į sankcijų paketą įtraukti žmones, kurie prisidėjo prie karo nusikaltimų Ukrainoje, taip pat įvardijo patriarchą Kirilą, sakydamas, kad jis „išnaudoja šventus dalykus, antai kaip tikėjimo laisvė ir tikėjimo dalykus, tarnaudamas politinei tironijai“.

„Aš turiu omenyje patriarchą Kirilą, mes pasisakome už jo įtraukimą į sankcijų sąrašą, mes pasisakome už ryžtingus žingsnius deswiftizuojant arba atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos bankus“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat ragino Europą atsisakyti rusiškų energetikos išteklių, kaip padarė Lietuva, tačiau kartu pabrėžė, jog Lietuva žingsnių dėl energetinės nepriklausomybės ėmėsi dar prieš karą.

„Sankcijos savaime yra tiktai pusė darbo, reikalingi sprendimai, kurie sumažintų mūsų energetinę nepriklausomybę, aš kalbu apie visos Europos energetinę nepriklausomybę, ir šioje srityje Lietuva eina pirmosiose gretose. Mes nutraukėme bet kokį apskritai energetinių išteklių pirkimą iš Rusijos, nes mes puikiai suprantame, kad mūsų mokami eurai už šituos energetinius išteklius eis karo mašinai finansuoti. Tai, mūsų požiūriu, yra nemoralu“, – pažymėjo G.Nausėda.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį smogus Ukrainos centrinėje Kirovohrado srityje penki žmonės žuvo ir daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas.

Srities administracijos vadovas Andrijus Raikovičius per socialinius tinklus išplatintame pranešime nurodė, kad „25 žmonės buvo išvežti į medicinos įstaigas ir yra gydomi. Penki žuvo.“

Pareigūnas pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra 13 civilių ir 12 karių. Anot A.Raikovičiaus, apšaudymas įvyko apie 12 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, jo taikiniais tapo du angarai.

Nurodoma, kad ketvirtadienį ryte Rusijos pajėgos smogė Kirovohrado sričiai 13 sparnuotųjų raketų. Penkios raketos Ch-22 buvo paleistos iš strateginių bombonešių Tu-22M3, o aštuonios „Kalibr“ – iš laivų Juodojoje jūroje. Raketos smogė vienam Ukrainos geležinkelių kompleksui ir kariniam aerodromui.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo miesto pareigūnus, sakiusius, kad per per ataką Kropyvnyckio mieste buvo apgadinta „aviacijos technikos“, orlaivių  ir aplinkinių pastatų.

Kropyvnyckis, turintis apie 220 tūkst. gyventojų, yra maždaug už 300 km į pietus nuo sostinės Kyjivo.

Liepos 28-osios rytą Rusijos kariuomenė paleido raketą į 5 aukštų gyvenamąjį namą Torecke, Donecko srityje, žuvo 2 žmonės.

Apie tai pranešė Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba.

„Ryte dėl Donecko srities Torecko miesto apšaudymo iš dalies buvo sugriautas 5 aukštų gyvenamojo namo stogas ir lubos nuo 5 iki 3 aukšto.

Atliekant gelbėjimo darbus buvo aptikti ir išvežti 2 žuvusių žmonių (vyro ir moters) kūnai“, – pranešė tarnyba.

Pranešama, kad buvo išgelbėti dar 3 žmonės (du vyrai ir moteris).

Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos nuotr./Apšaudymai Torecke