O.Arestovyčius: Ukrainos oro pajėgos sudavė masiškiausią smūgį rusams Chersono srityje

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad Ukrainos aviacija sudavė masiškiausią smūgį Rusijos okupantų pozicijoms Chersono srityje. Apie tai jis pranešė pokalbio su Marku Feiginu metu.

Vida Press nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Šiandien Chersono regione įvyko nepaprastų dalykų. Mūsų aviacija, kalbant apie smūgių tankį, parodė tai, ko dar nebuvo per visą šį karą. Vienu metu reide dalyvaudavo apie 8–10 lėktuvų, o reidų būdavo ne vienas. Žinantys žmonės sako, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba Chersono regione arba apskritai nebeveikia, arba jos pajėgumai yra labai riboti, o tai neabejotinai lėmė smūgiai prieš ją ir jos amunicijos laikymo vietas“, – sakė O.Arestovyčius.

„Neprisimenu tokio masinio reido šio karo istorijoje, – kalbėjo jis. – Aviacija, mūsų supratimu, yra labai rimta ir galinga ginkluotųjų pajėgų rūšis, gerokai pranokstanti artilerijos kovines galimybes“, – sakė O.Arestovyčius.

„Jei tai tęsis net kelias dienas, rusų grupei ten bus labai blogai“, – sakė jis.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pareiškė, kad siūloma konfiskuoti daugiau kaip 900 Rusijos Federacijai priklausančių nekilnojamojo turto objektų Ukrainoje.

V.Zelenskis sakė, kad penktadienį surengė susitikimą dėl sankcijų politikos, Rusijos turto konfiskavimo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Kaip pranešė pareigūnai, Ukrainoje jau priverstinai areštuota turto už 28 mlrd. grivinų. Šis darbas tęsiamas. Siūloma konfiskuoti dar daugiau nei 900 objektų, priklausančių būtent Rusijos valstybei. O jei įvertintume ne tik teroristinės valstybės, bet ir jos gyventojų turto paketą, kalbėtume apie 36 000 konfiskuotinų objektų. Visa tai bus panaudota siekiant kompensuoti nuostolius, kuriuos Ukraina patiria dėl karo ir teroro“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis taip pat sakė, kad susipažino su grupės darbo rezultatais, susijusiais su tarptautinio kompensavimo mechanizmo kūrimu ir įgyvendinimu bei Rusijos turto užsienyje konfiskavimu.

„Visi mūsų partneriai aktyviai dirba šiuo klausimu – Europoje, JAV, jie rengia įstatymų projektus, kurie išplės Ukrainos galimybes konfiskuoti Rusijos turtą“, – sakė prezidentas.

„O Donbaso deginimas Rusijos smūgiais, okupantų patyčios dėl Charkivo, Mykolajivo, Zaporižios, Dnipro, Sumų, Černihivo, Kyjivo, Žytomyro, Odesos srities ir kitų Ukrainos regionų apšaudymas – štai už ką Rusija neabejotinai sumokės: ir politiškai, ir finansiškai, ir savo ateitimi, kurią Rusija praranda su kiekvienu smūgiu mūsų teritorijoje“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Zaporižios atominės elektrinės apšaudymas yra įžūlus nusikaltimas ir teroro aktas.

„Šiandien okupantai sukūrė dar vieną itin rizikingą situaciją visiems Europoje – jie apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, du kartus per vieną dieną“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame vaizdo pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tai didžiausia atominė elektrinė mūsų žemyne. Ir bet koks šio objekto apšaudymas yra atviras, įžūlus nusikaltimas, teroro aktas“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija atmetė Ukrainos valstybinės branduolinės bendrovės kaltinimus, kad Rusijos pajėgos apšaudė atominės elektrinės teritoriją – vietoj to kaltino ukrainiečius.

Elektrinę, kaip ir netoliese esantį Enerhodaro miestą, kovo pradžioje užėmė Rusijos pajėgos.

„Tai argumentas už griežtų sankcijų taikymą visai Rusijos branduolinei pramonei – pradedant „Rosatom“ ir baigiant visomis susijusiomis bendrovėmis bei asmenimis. Tai grynai saugumo klausimas. Tas, kuris kelia branduolines grėsmes kitoms valstybėms, tikrai nesugeba saugiai naudotis branduolinėmis technologijomis“, – sakė V.Zelenskis.

Dėl ataskaitos, kurioje Ukrainos kariuomenė kaltinama kėlusi pavojų civiliams, pasitraukė „Amnesty International“ biuro Ukrainoje vadovė.

„Amnesty International“ atstovybės Ukrainoje vadovė Oksana Pokalčuk paskelbė atsistatydinanti iš organizacijos dėl jos ataskaitos, kurioje Ukrainos kariuomenė kritikuojama dėl to, kad konflikto metu naudodama civilines patalpas, pavyzdžiui, mokyklas, kėlė pavojų civilių gyvybėms.

Savo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ O.Pokalčuk teigė, kad ji bandė atkalbėti organizaciją nuo pasirodžiusios ataskaitos paskelbimo.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitarė, kad Turkija už dalį šaliai tiekiamų Rusijos dujų mokės rubliais, rašo CNN.

Penktadienį Sočyje vykusios dvišalės derybos truko daugiau kaip keturias valandas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

„Derybų metu prezidentai susitarė, kad už dalį tiekiamų dujų pradės mokėti rubliais“, – po susitikimo žurnalistams sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.

„Kalbame apie perėjimą prie nacionalinių valiutų, o pirmuoju etapu už dalį tiekimo bus mokama Rusijos rubliais. Ir tai iš tiesų yra naujas etapas, naujos galimybės, įskaitant mūsų piniginių ir finansinių santykių plėtrą“, – sakė A.Novakas.

Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį priėmė pareiškimą ir jame pažadėjo stiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, įskaitant energijos ir prekybos sritis.

„Nepaisydami dabartinių regioninių ir pasaulinių iššūkių lyderiai vėl patvirtino savo bendrą valią toliau plėtoti Rusijos ir Turkijos santykius“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

V.Putinas ir R.T.Erdoganas sutarė plėsti prekybą ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą, taip pat ir energijos srityje, pridūrė Kremlius.

Ukraina „keičia“ savo politiką Afrikos atžvilgiu ir siekia plėsti ryšius su Afrikos šalimis, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mes Ukrainoje keičiame šią politiką. ... Mes norime plėsti savo ryšius. Mums tai labai svarbu. Taip pat siekiame rasti įvairių sričių investicijoms“, – sakė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat pridūrė, kad Ukraina yra „pasirengusi būti maisto saugumo garantu Afrikos šalyse“.

„Manau, kad Afrikos žemynas yra nepakankamai įvertinta teritorija, nepakankamai įvertintos šalys ir žmonių potencialas. Nes žinau, kaip neįvertintas mūsų regionas ir mūsų žmonės“, – sakė V.Zelenskis.

„O dabar dėl uostų blokavimo visas pasaulis pamatė, kiek daug Ukraina nuveikė ir kiek daug gali nuveikti“, – pridūrė jis.

Tokios šalys kaip Turkija, Egiptas, Somalis, Kongas ir Tanzanija yra vienos iš labiausiai priklausomų nuo ukrainietiškų ir rusiškų kviečių, o tokios valstybės kaip Eritrėja 2021 m. grūdus pirko tik iš Rusijos ir Ukrainos.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos grūdų derlius

Ukrainos prezidentas sakė, kad jo šalis dar prieš prasidedant Rusijos invazijai pradėjo keisti savo požiūrį į Afriką ir nuo to laiko paskyrė specialųjį Ukrainos atstovą Artimiesiems Rytams ir Afrikai. 

Jis sakė, kad ankstesnė Ukrainos diplomatija „pamiršo“ Afriką, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba lankysis Afrikos šalyse „rudenį“.

Vis dėlto, nors JT tarpininkaujant sudarytas susitarimas dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros uostų blokados panaikinimo sumažino grūdų kainas, ekspertai teigia, kad pavėluotos siuntos iš Ukrainos nėra greita išeitis iš maisto krizės, kurią pagreitino ilgus metus trukusios pandemijos, klimato krizė, konfliktai, maisto produktų eksporto apribojimai ir sparčiai augančios išlaidos.

Rusija penktadienį paskelbė uždraudusi 62 Kanados piliečiams, įskaitant vyriausybės pareigūnus, atvykti į šalį, atsakydama į panašias priemones, kurių Otava ėmėsi prieš Maskvą dėl jos vykdomo puolimo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad į sąrašą įtraukti asmenys, žinomi dėl „piktavališkos veiklos kovojant su „rusų pasauliu“ ir mūsų tradicinėmis vertybėmis“.

Vasarį Rusijos pradėta intervencija Ukrainoje išprovokavo precedento neturinčias Vakarų sankcijas, o Maskva atsakė panašiomis priemonėmis.

Rusijos okupantai stengiasi sudaryti palankias sąlygas Soledaro ir Bachmuto miestų kontrolei įtvirtinti ir išstumti Ukrainos karius iš vakarinių Donecko pakraščių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienį atrėmė Rusijoa puolimą septynių vietovių teritorijose. Dėl visų atakų okupantai buvo priversti trauktis ir patyrė nuostolių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis rašistai bandė užimti palankesnes linijas ir pagerinti savo taktinę padėtį Bachmuto, Zaicevės ir Veršinos vietovėse. Puolimai baigėsi priešo pabėgimu ir nuostoliais.

Priešas nesėkmingai bandė veržtis Krasnohorivkos, Avdijivkos ir Peskų gyvenviečių kryptimis", - pranešė Generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat atrėmė dar vieną puolimą netoli Marinkos ir "privertė priešą bėgti". Panašiai baigėsi ir panašus puolimas Lozovojės kryptimi.

Pranešama, kad okupantai aktyviai naudojosi dronais, kad aptiktų Ukrainos pajėgų pozicijas. Jie vykdė oro žvalgybą Husarivkos, Čepilio, Mažojo Prochodo, Rusų Lozovos, Zaporižios ir Novoselovkos II rajonuose.