M.Podoliakas po sprogimų Rusijos aviacijos bazėje Kryme: tai tik pradžia

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo Krymo okupacija ir baigsis jos pasitraukimu. 

„Šiandien Krymo temai skiriama daug dėmesio. Ir teisingai, nes Krymas yra ukrainietiškas ir mes niekada jo neapleisime. Nepamirškime, kad būtent Krymo okupacija pradėjo Rusijos karą prieš Ukrainą“, – sako jis vakariniame kreipimesi.

Ukrainos prezidento teigimu, okupantų buvimas pusiasalyje kelia grėsmę Europai ir pasaulio stabilumui. 

„Juodosios jūros regionas negali būti saugus, kol Krymas yra okupuotas. Daugelyje Viduržemio jūros pakrantės šalių nebus stabilios ir ilgalaikės taikos, kol Rusija galės naudotis mūsų baze kaip savo karine baze“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Michailas Podoliakas pareiškė, kad Kyjivas nėra atsakingas už sprogimus Rusijos okupuotame Kryme esančiame aerodrome.

Tai jis kalbėjo televizijai „Dožd“.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.

J.Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso  kolektyvinę gynybą.

Anksčiau šį mėnesį Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė Šiaurės šalių stojimui, tad Jungtinės Valstijos tapo 23-ia tai padariusia šalimi bloke, šiuo metu turinčiame 30 narių. Kad Suomija ir Švedija būtų priimtos, reikalingos visų NATO narių sutikimas.

J.Bidenas, laikantis ryšių su tradicinėmis JAV sąjungininkėmis, pašlijusių per jo pirmtako Donaldo Trumpo kadenciją, atkūrimą savo administracijos prioritetu, gyrė NATO kaip „Amerikos saugumo pagrindą“.

„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios transatlantiniam aljansui“, – pabrėžė jis.

J.Bidenas taip pat gyrė Suomiją ir Švediją – anot jo, abi šalys turi „stiprias demokratijos institucijas, stiprias kariuomenes ir stiprias bei skaidrias ekonomikas“, dabar sustiprinsiančias NATO.

Tuo metu prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija „sudaužė taiką ir saugumą Europoje“, vasario pabaigoje įsiverždama į Ukrainą, kalbėjo J.Bidenas.

„Putinas galvojo galintis mus suskaldyti... Tačiau jis gaus lygiai tai, ko jis nenorėjo“, – pabrėžė JAV lyderis.

Apie pusę tūkstančio baltarusių opozicijos atstovų antradienį Vilniuje, Katedros aikštėje ir prie Baltarusijos ambasados Naujamiestyje, paminėjo antrąsias pilietinį aktyvumą Baltarusijoje paskatinusias prezidento rinkimų metines. Jie Katedros aikštėje iš blokelių sudėjo Aliaksandro Lukašenkos režimo draudžiamą tautinę baltarusių vėliavą, šv. mišiomis pagerbė režimo aukas ir Ukrainoje žuvusius savanorius.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Orumo žygis nuo Katedros aikštės iki Baltarusijos ambasados

+27

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje komentuodamas sprogimus Kryme užsiminė, kad tai tik pradžia.

„Rusijos Federacijos demilitarizacija – neatsiejama pasaulinio saugumo užtikrinimo dalis. Krymo ateitis – būti Juodosios jūros perlu, nacionaliniu parku su unikalia gamta ir pasauliniu kurortu. O ne karinė bazė teroristams. Tai tik pradžia“, – rašė jis.

Suomijos parlamentas antradienį pranešė, kad jo interneto svetainė tapo kibernetinės atakos taikiniu, šiai Šiaurės valstybei siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Prieš parlamento išorinę interneto svetainę vykdoma paslaugos trikdymo ataka“, – sakoma institucijos pareiškime.

Išpuolis prasidėjo apie 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir sulėtino arba visiškai užblokavo tinklapio darbą.

Praėjus kelioms valandom dar nebuvo oficialiai patvirtinta, kas gali būti atsakingas už incidentą.

„Parlamentas imasi veiksmų siekdamas apriboti atakos [mastą]“, – pabrėžiama pareiškime.

Suomijos naujienų agentūra STT liepos pabaigoje irgi tapo kibernetinės atakos taikiniu. Agentūra kelias dienas negalėjo laisvai skelbti naujienų pranešimų ir vaizdo turinio.

Balandį Suomijos gynybos ministerijos ir vyriausybės interneto svetainės taip pat patyrė panašias programišių atakas, bet tuomet problemos buvo greitai išspręstos.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) gegužę įspėjo, kad „Rusija turi noro“ daryti įtaką Suomijos paraiškos dėl narystės NATO teikimo procesui ir kad „galima laukti įvairių bandymų tai daryti“.

SUPO direktoriaus Antti Pelttari vertinimu,  šalis susidurs su „vis daugiau“ kibernetinių išpuolių.

Paslaugos trikdymo atakomis „bandoma sudaryti įspūdį, kad visuomenė yra paralyžiuota, bet jos negali sukelti tikros žalos“, balandį pareiškė A.Pelttari.

Į užsienį pasitraukusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį paragino Vakarus tęsti spaudimą Minsko režimo, bet nesuplakti jos tėvynės su Rusija dėl karo Ukrainoje.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras „Lukašenka jokiomis aplinkybėmis neturi būti legitimizuotas tarptautinėje arenoje“, šiuo metu Lietuvoje gyvenanti 39 metų S.Cichanouskaja sakė Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Interviu buvo paskelbtas praėjus lygiai dvejiems metams po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos S.Cichanouskaja paskelbė laimėjusi, bet buvo priversta pabėgti iš savo šalies, A.Lukašenkai pradėjus kruviną susidorojimą su įsiplieskusiais didžiuliais protestais prieš jo režimą.

S.Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, rinkimuose susigrūmė su beveik tris dešimtmečius Baltarusiją geležiniu kumščiu valdančiu A. Lukašenka, užsiregistravusi kandidate vietoje savo vyro. Pastarasis, anot šalininkų, buvo suimtas pagal politiškai motyvuotus kaltinimus.

Siarhejus Cichanouskis yra vienas iš 1 261 Baltarusijoje laikomo politinio kalinio, nurodo žmogaus teisių organizacija „Viasna“.

S.Cichanouskaja mano, kad Vakarų įvestos sankcijos Baltarusijai nėra ideali priemonė, nes jos neprivertė režimo paleisti politinius kalinius.

„Sankcijos buvo taikomos, bet jose esama daug spragų ir potencialių būdų apeiti sistemą, – teigė opozicijos lyderė. – Vakarų šalys argumentuoja nenorinčios bausti sankcijomis Baltarusijos darbininkų, bet ar už grotų laikomi kaliniai taip pat nekenčia?“

„Vakarai turi atsimerkti“, – ragino ji.

S.Cichanouskaja atkreipė dėmesį, kad Baltarusijai leidus atakuoti Ukrainą Ukrainą iš savo teritorijos padidėjo Minsko priklausomybė nuo Kremliaus, kuriam A. Lukašenka pastaruoju metu demonstravo didesnį lojalumą nei kada nors anksčiau.

„Vakarai privalo nesuplakti Baltarusijos su Rusija... bet turėtų siųsti Kremliui aiškią žinią, kad būtų neįsivaizduojama, jeigu Rusija aneksuotų Baltarusiją“, – kalbėjo S.Cichanouskaja.

Ukrainos valdžia pranešimų apie numanomą smūgį Krymo aviacijos bazei kol kas nepatvirtino.

Jeigu būtų patvirtintas faktas, kad bazei smogė ukrainiečiai, tai būtų pirmoji žinoma didelė ataka prieš Rusijos kariuomenę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

Krymo uostamiestyje Sevastopolyje veikiantis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas praeitą mėnesį buvo atakuotas nedidelį sprogstamąjį užtaisą skraidinusio drono. Dėl to incidento buvo kaltinami ukrainiečių diversantai.

Maskvos pareigūnai jau ne kartą grasino Ukrainai, kad bet kokia ataka Kryme sulauktų didžiulio masto atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.

Sakų bazė buvo naudojama rengiant Rusijos aviacijos smūgius Ukrainos pietinėje dalyje.

Ukraina išvežė mažiausiai 3 000 žmonių iš kautynių krečiamos rytinės Donecko srities, pradėdama privalomą evakuaciją prieš artėjančius sunkius žiemos mėnesius, antradienį pranešė Kyjivas.

„Per pastarąsias šešias dienas evakuota daugiau kaip 3 000 piliečių, įskaitant beveik 600 vaikų ir 1 400 moterų. Privalomos evakuacijos tęsiamos“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Kyjivas praeitą savaitę pranešė pradedantis privalomą evakuaciją iš Donecko srities, kur šiuo metu vyksta pagrindinis Rusijos pajėgų puolimas, nes vyriausybė nemano sugebėsianti šiame regione užtikrinti namų šildymą žiemą.

Pasak K. Tymošenkos, nuo vasario, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, iš Donecko srities buvo evakuota apie 1,3 mln. žmonių. Dalį šios srities nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai.

„Dabar [Kyjivo tebekontroliuojamoje] srities teritorijoje yra 350 tūkst. gyventojų, įskaitant 50 tūkst. vaikų“, – pridūrė pareigūnas.

Rytiniame Donbaso regione, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, daugelis gyventojų buvo nelinkę išvykti. Jie aiškina neturintys išteklių pradėti gyvenimą iš naujo arba neturintys kur prisiglausti.

Donecko ir Luhansko srityse pastaraisiais mėnesiais vyko įnirtingiausios kautynės. Maskvos pajėgos jau yra užėmusios daugumą jų miestų.

Ukrainos prezidentūra antradienį ryte pranešė, kad per pastarąją parą Donbase dėl Rusijos apšaudymų žuvo trys žmonės ir dar 19 buvo sužeisti.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis praeito mėnesio pabaigoje paragino gyventojus vykdyti nurodymus ir teigė, kad daugiau žmonių išgyventų karą, jeigu pasitrauktų nuo atakuojančių Rusijos pajėgų.