Ukraina teigia, kad elektros linija į Zaporižios atominę elektrinę atkurta

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Baltieji rūmai.

J.Bidenas pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena ir išreiškė susižavėjimą Ukrainos žmonėmis, kurie įkvėpė pasaulįgindami savo šalies suverenumą.

Pranešime  nurodoma, kad Jungtinės Valstijos toliau remia Ukrainą, ir pateikė naujausią informaciją apie teikiamą saugumo pagalbą, įskaitant paskelbtą pranešimą apie beveik 3 mlrd. dolerių paramą Ukrainos gynybos pajėgumams ilguoju laikotarpiu.

Abu šalių vadovai taip pat paragino Rusiją grąžinti Ukrainai visišką Zaporožios atominės elektrinės kontrolę ir suteikti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) galimybę patekti į šią elektrinę.  

Ukraina atgavo maždaug 500 gynėjų, žuvusių Mariupolyje ir miesto pakraščiuose nuo karo pradžios, kūnus, pranešė Azovo globos tarnybos vadovė Olena Tolkačeva.

„Tai kūnai iš Mariupolio ir aplinkinių rajonų. Kartais kūnai perduodami iš kitų nekontroliuojamų miestų. Tačiau jų labai nedaug... Preliminariai juos identifikavome kaip azoviečius, Šiuo metu identifikuota ir palaidota apie 20 žmonių. Likusieji yra įvairių tipų kariai“, – sakė A.Tolkačeva.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka teigė, kad JT branduolinės energetikos priežiūros institucija artimiausiomis dienomis gali vykti į Zaporižios atominę elektrinę.

„Kalbame apie artimiausias dienas – tai tikrai ne vėliau kaip rugsėjo pradžioje“, – sakė jis „Reuters“.

Rusijos teismas ketvirtadienį opozicijos politikui Jevgenijui Roizmanui skyrė kardomąją priemonę, faktiškai prilygstančią namų areštui. 

Ji bus taikoma, kol politikas laukia teismo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“.  

J.Roizmanas, vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų, buvo sulaikytas už komentarus apie Maskvos karinę invaziją Ukrainoje.     

Ketvirtadienį Uralo miesto Jekaterinburgo teismas nusprendė iki rugsėjo 29 dienos apriboti J. Roizmano judėjimo laisvę. Tai faktiškai reiškia, kad jis turės gyventi namų arešto sąlygomis.   

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Roizmanas

Paskutinė reguliari elektros linija, kuria tiekiama elektra į Rusijos kontroliuojamą Zaporožioss atominę elektrinę Ukrainoje, atkurta, pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros institucija, remdamasi Ukrainos teikiama informacija.

Tai įvyko po to, kai Ukrainos branduolinės energetikos operatorius "Energoatom" pranešė, kad Zaporožios atominė elektrinė pirmą kartą per beveik 40 veiklos metų buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinio tinklo.

Operatoriaus teigimu, paskutinė elektros linija, jungianti elektrinę su tinklu, buvo du kartus nutraukta dėl gaisrų netoliese esančios anglimi kūrenamos elektrinės pelenų duobėse.

Atjungus elektrinę, padidėja elektrinės reaktorių ir panaudotų kuro strypų aušinimo sistemų, veikiančių naudojant elektros energiją, katastrofiško gedimo pavojus.

Paminklo sovietų kariams nugriovimas Rygos priemiestyje Pardaugavoje tapo kulminacine akimirka, po kurios visuomenėje galėtų įsivyrauti didesnė taika. Tai pareiškė politologas ir viešųjų ryšių specialistas Filipas Rajevskis. Jis brėžė paraleles su 1991 metais, kai buvo nugriautas Lenino paminklas Brivibos gatvėje, ir su 1995 metais, kai buvo susprogdinta Skrundos radiolokacinė stotis, taip įprasminant tuometinės Rusijos kariuomenės pasitraukimą iš Latvijos.

Plačiau skaitykite čia.

Rygoje griuvo paskutinė sovietinio monumento dalis

+1

JT branduolinės veiklos priežiūros institucija TATENA pareiškė, kad yra „labai, labai arti“ galimybės patekti į Rusijos kontroliuojamą Zaporožios atominę elektrinę Ukrainoje.

Jos vadovas Rafaelis Grossi televizijai „France 24“ sakė: „Esame labai, labai arti to, kad galėtume patekti į objektą“.

Ukrainos darbuotojai vis dar valdo elektrinę, tačiau nuo pusmetį trukusio karo, prasidėjusio Rusijos invazija, pradžios teritoriją kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Bulgarijos teismas atsisakė išduoti Rusijai mokestiniu sukčiavimu įtariamą verslininką Aleksejų Alčiną, atsižvelgęs į tikimybę, kad jam tėvynėje nebus užtikrinta teisė į sąžiningą teismą, nes jis kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą.

Nuo 2014 metų Bulgarijoje gyvenantis A.Alčinas vasarį per demonstraciją prieš karą Ukrainoje prie Rusijos konsulato pajūrio mieste Varnoje viešai sudegino savo rusišką pasą.

46 metų verslininkas kaltinamas Rusijoje nesumokėjęs 282,5 mln. rublių (4,7 mln. eurų) mokesčių.

A.Alčinas Bulgarijos žiniasklaidai sakė, kad Maskva tik šių metų balandį kreipėsi į Interpolą, prašydama paskelbti jo tarptautinę paiešką, nors jis kaltinamas nuslėpęs mokesčius 2018 metais.

Prieš minėtą demonstraciją A.Alčinas socialiniuose tinkluose griežtai pasisakė prieš karą Ukrainoje. 

Ketvirtadienį Varnos apeliacinis teismas pareiškė, kad neleis išduoti verslininko Rusijai. Teismas priėjo prie išvados, jog esama tikimybės, kad A.Alčino „padėtis gali pablogėti dėl jo politinių įsitikinimų ir baudžiamojo proceso metu gali būti pažeistos jo teisės“. 

Remiantis pareiškimu, priimant sprendimą buvo remtasi dviem Europos Parlamento rezoliucijomis ir Helsinkio žmogaus teisių komiteto ataskaita, kurioje perspėjama, kad Rusija „sugriežtino prieš karą protestuojančių demonstrantų ir pilietinės visuomenės aktyvistų persekiojimą“. 

Pasak teismo, atsisakymas išduoti A.Alčiną panašus į sprendimus, priimtus kitose Europos šalyse, anksčiau atmetusiose Rusijos pateiktus ekstradicijos prašymus „dėl nepasitikėjimo šios šalies noru vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“.

Pastarosiomis savaitėmis Bulgarijos miestuose, įskaitant sostinę Sofiją, vyko verslininko palaikymo akcijos. Per šiuos renginius vyriausybė buvo raginama suteikti A.Alčinui politinį prieglobstį šalyje.