Pranešama apie sprogimus Chersone esančiame Rusijos amunicijos sandėlyje

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misijoje į Rusijos užimtą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę (AE) be organizacijai vadovaujančio Raphaelio Grossi dalyvaus dar 13 ekspertų iš neutralių šalių, rašo „The New York Times“. 

Nei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), nei Jungtinės Karalystės (JK) atstovų, kurių Rusija nenori įsileisti dėl Ukrainai teikiamos karinės paramos, misijoje nebus.

Leidinyje rašoma, kad į misiją įtraukti ekspertai iš Lenkijos ir Lietuvos, kurias Ukraina laiko draugiškomis valstybėmis, taip pat ekspertai iš Serbijos bei Kinijos, kurios kritikuojamos dėl glaudžių ryšių su Rusija. Kaip skelbiama, į Zaporižios AE taip pat vyks Albanijos, Prancūzijos, Italijos, Jordanijos, Meksikos ir Šiaurės Makedonijos atstovai.

Šeštadienį vakare pranešta, kad Chersone pasigirdo sprogimai. Ukrainos žiniasklaida nurodo, kad šalį ginančios pajėgos atakavo dar vieną Rusijos amunicijos sandėlį. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, vietos gyventojai praneša apie gaisrą pramoniniame Chersono rajone. 

Rusijos naujienų agentūra TASS taip pat skelbia apie mieste pasigirdusius sprogimus ir suveikusią Rusijos oro gynybos sistemą. 15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas „Telegram“ pranešė, kad per praėjusią naktį Rusijos vykdytus apšaudymus sugriauta internatinė mokykla. Į ją pataikė raketos.

„Laimei, mokslo metai dar nebuvo prasidėję, todėl nebuvo nė vieno mokinio“, – rašo jis. 

Tyrėjų grupė „Conflict Intelligence Team“ skelbia, kad Rusija į frontą perkelia suformuotą 3-iąjį armijos korpusą.

„Pastarosiomis dienomis mūsų savanoriai aptiko nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota geležinkeliu gabenama Rusijos karinė įranga. Vaizdo įraše rodomas visas „Buk“ komplekso traukinys, o nuotraukoje – tankai T-80BV ir T-90M. Rusijos geležinkelių duomenų bazės duomenimis, abu traukiniai važiavo iš Mulino miesto Nižnij Novgorodo srityje į Neklinovkos geležinkelio stotį Rostovo srityje netoli sienos su Ukrainos Donecko sritimi. Jie išvyko iš Mulino atitinkamai rugpjūčio 22 ir 24 d., o tai maždaug atitinka ten suformuoto 3-iojo armijos korpuso išvykimo laiką, kurį minėjo ukrainiečių analitikas Konstantinas Mašovecas ir kurį patvirtino mūsų šaltiniai“, – rašoma pranešime, pasidalintame „Telegram“ kanale.

Tyrėjai nurodo anksčiau pažymėję, kad „Buk“ kompleksų gabenimas rodo, jog permestas didelis karinis junginys. „Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad kalbama apie viso 3 korpuso arba bent jau tos jo dalies, kuri laikoma tinkama kovai, perkėlimą. Apie oro gynybos divizijos ar brigados buvimą korpuse užsiminė analitikas DefMon3, remdamasis Ukrainos šaltiniais“, rašoma apžvalgoje.

„Conflict Intelligence Team“ „Telegram“ kanalo informacija/„Conflict Intelligence Team“ paskelbtos nuotraukos

Apie 3-iojo armijos korpuso formavimą Mulino mieste pirmoji pranešė Ukrainos žvalgyba, o apie savanorių buvimą Muline ir vietos gyventojų skundus rašė savaitraštis „Wurstka“.

„Tyrėjas Tomas Bullockas paskelbė Mulino mieste darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti moderni rusiška technika, pavyzdžiui, BMP-3, T-80BVM ir T-90M. Mūsų šaltiniai taip pat teigė, kad korpusas yra gana gerai aprūpintas, tačiau savanoriai nepasižymi morale, drausme ir noru įvaldyti jiems išduotą naują įrangą“, – rašoma toliau.

Daugeliui tyrėjų kelia nuostabą, kodėl moderniausia Rusijos įranga atsidūrė prastai apmokytų savanorių rankose, kelia klausimą „Conflict Intelligence Team“ tyrėjai.

Pranešime pabrėžiama, kad kol kas negalima pasakyti, kur tiksliai Rusijos vadovybė planuoja dislokuoti korpuso pajėgas, tačiau galutinis ešelonų punktas (Neklinovkos stotis), esantis Rostovo srities pietuose, yra arčiausiai Donecko ir Zaporižios fronto ruožų. 

Ukrainos žvalgybos atstovas spaudai Vadimas Skibickis teigia, kad Rusija į karą Ukrainoje įtraukė beveik 160 tūkst. karių. Apie tai rašo portalas „Ukrainska Pravda“.

„Jei kalbėtume bendrai apie sausumos ir oro pajėgas, kovojančias prieš mūsų valstybę, tai jose yra apie 160 tūkst. karių. Aš neįtraukiu Federalinės gvardijos tarnybos, kuri taip pat dalyvauja kovinėse operacijose, užtikrindama okupacinį režimą laikinai okupuotose teritorijose“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

Anot V.Skibickio, Rusija ketina padidinti savo mobilizacinį rezervą beveik 90 tūkst. karių. Anot žvalgybos, šiandien Rusija „turi didelių problemų su ginkluotųjų pajėgų komplektavimu“.

„Laikrodis tiksi, jie nesulaukė „blitzkrieg“. Ar tai padės [mobilizacija Rusijoje]? Tikriausiai ne. Pirmiausia todėl, kad mažėja kovinėse operacijose dalyvaujančių karių moralė. Antra, vis mažiau žmonių nori savanoriškai stoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Be to, didžiuosiuose miestuose tarp gyventojų kyla panika, nes niekas nenori veltui stoti į ginkluotąsias pajėgas, o juo labiau – į karą“, – sakė jis. 

Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė įsaką, pagal kurį Ukrainos paso turėtojams, atvykusiems į Rusiją po Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios, leidžiama neribotą laiką gyventi ir dirbti šalyje.

Iki šiol ukrainiečiai Rusijoje galėjo būti ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Norintieji likti šalyje ilgiau arba dirbti turėjo gauti specialųjį leidimą ar leidimą dirbti.

Pagal naująją tvarką, Ukrainos piliečiai ir asmenys iš Ukrainos separatistinių rytinių regionų, kuriuos Rusija pripažįsta nepriklausomais, galės dirbti Rusijoje be leidimo dirbti ir galės gyventi šalyje „netaikant jokių laiko apribojimų“, rašoma šeštadienį paskelbtame laikinajame įsake.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai turės sutikti, kad būtų paimti jų pirštų atspaudai, padarytos jų nuotraukos ir atliktas narkotikų testas bei infekcinių ligų diagnostikos testai.

Pagal įsaką taip pat draudžiama deportuoti Ukrainos piliečius, išskyrus asmenis, paleistus iš kalėjimo, ar asmenis, kurie, kaip manoma, kelia grėsmę Rusijos saugumui.

Kitame įsake V.Putinas nurodė skirti socialines išmokas pažeidžiamiems asmenims, įskaitant pensininkus, neįgaliuosius ar nėščiąsias, kurie išvyko iš Ukrainos ar separatistinių teritorijų dėl invazijos, kuri Rusijoje vadinama specialiąja karine operacija.

Liepą V.Putinas paskelbė įsaką dėl galimybės visiems Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę. Kyjivas tokią priemonę griežtai pasmerkė.

Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka nurodė, kad Ukraina susigrąžino 540 žuvusiųjų kūnus, iš kurių 428 žuvo Mariupolyje. Didžioji jų dalis, daugiau kaip 300 – „Azovstal“ gynėjai.

Pasak O.Kotenkos, ryšį su Rusijos puse padėjo užmegsti Raudonojo kryžiaus organizacija, tačiau derybos sudėtingos. 

„Mes grąžiname žuvusiuosius iš Donecko, Zaporižios, Chersono, Charkivo, Luhansko, iš visur“, – sakė O.Kotenka.

Slovakijai atsisakant savo senųjų sovietų gamybos naikintuvų MiG-29, Lenkija ir Čekija šeštadienį pasirašė susitarimą dėl Slovakijos oro erdvės apsaugos.

Oro erdvė bus saugoma tol, kol Slovakija gaus naujųjų naikintuvų F-16 iš Jungtinių Valstijų, o tai turėtų įvykti 2024 metais.

Susitarimą vienoje Slovakijos oro pajėgų bazėje pasirašė Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos gynybos ministrai Mariuszas Blaszczakas, Jana Černochova ir Jaroslavas Nadas.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos naikintuvas MiG-29

Slovakija turi 11 naikintuvų MiG-29 ir J.Nadas praėjusį mėnesį sakė, jog šalis gali apsvarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis perduoti juos Ukrainai.

Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkus perduoti Ukrainai karo lėktuvų, kad šalis galėtų pažaboti Rusijos pranašumą ore.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad visos Europos šalys, išskyrus Austriją ir Vengriją, siunčia karinę pagalbą jo šaliai, siekdamos padėti jai apsiginti nuo Rusijos invazijos, šeštadienį pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP ir Lenkijos visuomeninis radijas.

Interviu Ukrainos transliuotojui ICTV ministras pažymėjo, kad ginklų tiekimas Ukrainai „didžiajai dauguma Europos šalių nebėra uždrausta tema“.

„Karinę pagalbą Ukrainai didesniu ar mažesniu mastu siunčia visos Europos šalys, išskyrus Austriją ir Vengriją“, – pareiškė D.Kuleba televizijos kanalui.

Praėjusį mėnesį jis sakė, jog karinė pagalba Ukrainai „yra ne labdara“, o „būtina investicija į Europos ilgalaikį saugumą“.

Ukrainos žvalgybos teigimu, Kazachstane dislokuoti Rusijos kariai atsisako sugrįžti, nes nenori dalyvauti kare prieš Ukrainą. 

„Kazachstane dislokuotas Rusijos karinis kontingentas nenori palikti šalies teritorijos ir grįžti į nuolatinės dislokacijos vietas. Formali atsisakymo priežastis – nėra specialaus oro transporto, kuris yra naudojamas kare prieš Ukrainą“, – telegram pranešime rašo žvalgyba.

Nors kariai nenori papildyti okupacinių pajėgų sudėties, Rusijos karinė vadovybė neatsisako minties juos perkelti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Lysyčanske

„Tai beveik tūkstantis karių su visa ginkluote ir įranga, kurie šiuo metu yra dislokuoti netoli kritinės infrastruktūros – aerodromų, karinių operacijų bazių, naftos bazių, Baikonūro kosmodromo ir t.t.“ – rašoma pranešime. 

Anot žvalgybos, Rusija jau perkėlė karius iš Tadžikistano ir Armėnijos, kad jie kovotų prieš Ukrainą.

V.Putinas įsakė nuo rugsėjo 1 d. prie separastinių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų mokyklų pastatyti „ginkluotą apsaugą“. Apie tai, remdamasi Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos informacija, rašo „Ria Novosti“

Jau anksčiau ne kartą skelbta, kad okupacinės pajėgos verčia Ukrainos gyventojus vesti savo vaikus į rusifikuotas mokyklas.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusija vykdo intensyvią informacinę kampaniją prieš Ukrainą ir jos karinę bei politinę vadovybę. 

Pasak jo, Rusijos propaganda skleidžia melagingą žinią, esą pasaulis jau pavargo nuo karo Ukrainoje. 

„Tai neatitinka tikrovės. Visas civilizuotas pasaulis palaiko mūsų vienybę ir vientisumą“, – sakė O.Danilovas.

Tiesioginės transliacijos metu jis pabrėžė, kad nuo pat pirmos Rusijos invazijos dienos valdžios institucijos dirba kaip komanda, kasdien vyksta susitikimai, kuriuose dalyvauja pagrindiniai valstybės vadovui pavaldūs saugumo ir gynybos sektoriaus atstovai ir priimami svarbūs sprendimai.

„Kiekviena šalis šiame kare turi savų interesų, tačiau būtina neleisti sąlyginio Minsko-3, mūsų visuomenė su tuo nesutiks“, – sakė jis ir pridūrė, kad tiek Minsko-1, tiek Minsko-2 sąlygos Ukrainai yra visiškai nepriimtinos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankai

„Kažkas mums padeda, kažkas mano, kad reikia derėtis su Putinu“, nes laukia sunki žiema, o šiandien dujų kaina jau gerokai pabrango, kalbėjo jis. 

„Mūsų žmonės aukoja savo gyvybes, kaina, kurią moka ukrainiečiai kaip tauta, mums labai didelė“, – teigė pareigūnas.

„Dabar kalbame apie visą Europą. Ukraina – tai tiltas, ir jei vasario 24 d. būtume pasidavę Rusijos agresijai, jų tankai jau būtų Varšuvoje, Vilniuje ir kituose Europos miestuose“, – sakė O.Danilovas.

Ukrainos prezidento V.Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje išdėstė, kas galėtų užbaigti Rusijos pradėtą karą. Visų pirma, anot jo, tai karinis Rusijos pralaimėjimas bei užimtų teritorijų grąžinimas Ukrainai. 

Be to, M.Podoliako teigimu, reikalingas tribunolas nusikaltėliams bei „Rusijos transformacijos pradžia.“ 

„Valios laimėti reikia ne mažiau nei ginklų. „Kompromisai“ žmonijai turės katastrofiškų pasekmių“, – rašo jis.

Šeštadienį paskelbtame Ukrainos žvalgybos pranešime rašoma, kad Krymo okupacinė administracija įsakė laikyti paslaptyje sprogimus, vykusius kariniuose objektuose.

„Specialiame posėdyje Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Dmitrijus Bulgakovas nurodė valdžios institucijoms užkirsti kelią sprogimams šaudmenų sandėliuose ir kariniuose objektuose, kurie vis dažniau pasitaiko laikinai okupuotame Kryme“, – rašoma žvalgybos pranešime telegrame.

„Scanpix“/AP nuotr./Sprogimai Kryme rugpjūčio 16 d.

Remiantis šiuo pranešimu, jei informacija apie karinių objektų naikinimą paplistų, „siekiant išvengti dar didesnės panikos, okupantai kalbėtų apie tam tikrų pareigūnų, kurių pavardės jau yra nustatytos ir už kuriuos bus traukiamas atsakomybėn, aplaidumą.“

„Tūkstančiai rusų jau bando laikinai išvykti iš Krymo. Po kelių sprogdinimų kariniuose objektuose kilo gyventojų panika“, – teigia Ukrainos žvalgyba.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ pareiškė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios AE kompleksą pietų Ukrainoje. Teigiama, kad šiuo metu nustatinėjama padaryta žala.

„Enerhoatom“ taip pat įspėjo apie radioaktyvių medžiagų nuotėkio pavojų Zaporižios AE. 

„Dėl periodinių apšaudymų apgadinta jėgainės infrastruktūra, kyla vandenilio nuotėkio ir radioaktyvių medžiagų pasklidimo grėsmė, taip pat didelis gaisro pavojus“, – platformoje „Telegram“ rašė operatorė.

Taip pat skaitykite ŠIAME straipsnyje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos manymu, šis ruduo bus kritinis karo laikotarpis, žiema laukia sudėtinga, tačiau tikimasi, kad Ukrainos suplanuoti veiksmai bus sėkmingi, o priešo planai – sužlugdyti. Apie tai interviu „RBC Ukraine“ kalbėjo žvalgybos atstovas spaudai Vadimas Skibickis.

„Blogiausias laikotarpis bus ruduo. Kalbant apie gamtines ir klimato sąlygas, tai rugsėjis–spalis. <...>

Žiemos laikotarpis taip pat bus sunkus, nes vyks nerimą keliantys koviniai veiksmai, siekiant išlaikyti įtampą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Antrasis – energetinių išteklių veiksnys, kurį Rusija tikrai panaudos mūsų vidaus situacijai destabilizuoti. Ir šiame fone jie ruošis pavasariui, galingų karo veiksmų atnaujinimui.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Ukrainos žvalgyba prognozuoja, kad šiuo metu kovos gali būti ne tokios aktyvios – okupantai toliau dislokuoja savo batalionų taktines grupes taip pat prie Sumų ir Černihivo sričių, kad apšaudytų Ukrainos teritorijas, laikytų gyventojus įkaitais ir įtrauktų ginkluotąsias pajėgas.

V.Skibickis sakė tikintis, kad Ukrainos planuojamos priemonės bus sėkmingos ir pavyks sužlugdyti Rusijos planus toliau okupuoti Donecko sritį.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainai perduos šešis povandeninius bepiločius dronus, kurie padės išvalyti pakrantes nuo minų ir užtikrinti saugesnį grūdų gabenimą.

JK taip pat apmokys dešimtis Ukrainos karinių jūrų pajėgų darbuotojų naudotis šiais dronais, sakoma ministerijos pranešime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį baigdamas vizitą Kanadoje pabrėžė būtinybę stiprinti saugumą Aljanso šiauriniame sparne Rusijai atgrasyti.  

„Tolimoji šiaurė yra strategiškai svarbi euroatlantiniam saugumui“, – sakė J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją Kanados oro pajėgų bazėje Kold Leike Albertos provincijoje. 

Jis pažymėjo, kad Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, septynios iš aštuonių Arkties regiono valstybių bus Aljanso narės.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Trumpiausias kelias Rusijos raketoms ir bombonešiams į Šiaurės Ameriką būtų per Šiaurės ašigalį, – sakė J.Stoltenbergas. – Dėl to Šiaurės Amerikos oro ir kosmoso erdvės gynybos vadavietės (NORAD) vaidmuo Šiaurės Amerikai, o kartu ir NATO, yra gyvybiškai svarbus.“

Rusijos pajėgumai tolimojoje šiaurėje „yra strateginis iššūkis visam Aljansui“, sakė J.Stoltenbergas, atkreipdamas dėmesį į reikšmingą Rusijos karinės galios didinimą regione.

Pasak jo, tai apima „šimtų naujų ir buvusių sovietinių karinių objektų Arktyje atidarymą“ ir tos teritorijos naudojimą „kaip pažangiausių ginklų, įskaitant hipergarsines raketas, bandymų poligoną“.

Taip pat skaitykite ČIA.

Pasirodžius informacijai, kad netrukus Rusijos užimtoje Zaporižios AE gali apsilankyti TATENA atstovai, elektrinės darbuotojai prabilo apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos, siekdamos uždrausti darbuotojams kalbėti apie AE kylančius pavojus, ėmėsi kankinimų. Apie tai atominės elektrinės darbuotojai pasakojo leidiniui „The Telegraph“. Informacija taip pat pasidalijo Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ savo telegram kanale. 

Darbuotojų teigimu, Zaporižios AE tvyro baimės atmosfera. 

„Esame sunerimę dėl galimo TATENA atstovų vizito, nes rusai rengia provokacijas, o paskui kaltina Ukrainą. Atrodo, kad būtent tai jie ir ketina daryti“, – sakė Ukrainos branduolinės energetikos aktyvistas.

Skelbiama, kad Rusija planuoja sumažinti ukrainiečių personalo skaičių, o į kiekvieną vadavietės kambarį ruošiasi „pasodinti“ po kelis Rusijos atstovus, „kurie garsiai šauks, kad laukia Kyjivo režimo išardymo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Rusijos okupantai suima ukrainiečius darbuotojus ir siunčia juos „į rūsį“ pokalbiui, po kurio, remiantis „Energoatom“ žinute ir „The Telegraph“, žmonės apskritai nebeprataria „nė žodžio“. Tikėtina, kad TATENA atstovų vizito metu tokį spaudimą patyrę darbuotojai kalbės tai, kas jiems buvo liepta.

„Jaučiamės tarsi griežto režimo kalėjime, kuriame patiriame nuolatinį psichologinį spaudimą, neturime jokio ryšio su šeimomis, nes jie nutraukė visas ryšio linijas ir uždraudė naudotis mobiliaisiais telefonais. Negalime stebėti aktyvios stoties įrangos, nes jie uždraudė judėti po teritoriją naktį. Turbinų salėse jie išdėstė savo įrangą ir užblokavo praėjimą. Dėl to nuolat kildavo darbininkų ir rusų karių susirėmimų“, – leidiniui sakė Zaporižios AE pareigūnas.

AE tebedirbantys žmonės „The Telegraph“ pasakojo, kad rusai nori išjungti reaktorius ir atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklo, tačiau kol kas to padaryti nepavyko dėl techninių problemų ir grėsmių saugumui, okupacinės pajėgos ieško būdų, kaip išspręsti šiuos klausimus.

Avarijos atveju elektrinėje būtų įjungiami dyzeliniai generatoriai, kurie gali užtikrinti šaldymo sistemos veikimą 72 valandas.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį dešimt kartų apšaudė Dnipropetrovsko regioną centrinėje Ukrainoje, šeštadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

Turimais duomenimis, per smūgius aukų išvengta.

„Intensyvaus apšaudymo naktis. Rusijos armija septynis kartus smogė Nikopolio rajonui ir triskart – Kryvyj Rihui“, – nurodė V.Rezničenka  platformoje „Telegram“.

„Į patį Nikopolio miestą pataikė septyni sunkiosios artilerijos sviediniai. Mieste buvo suniokota keliolika privačių namų, mokymo centras ir elektros linijos. Beveik 5 tūkst. šeimų liko be elektros energijos. Kai kur elektros tiekimas jau atnaujintas. Avarinės komandos vis dar dirba“, – rašė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Pasak srities administracijos vadovo, Nikopolio rajonas buvo apšaudytas sunkiosios artilerijos sviediniais ir raketomis „Uragan“. 

Kryvyj Riho rajonui buvo smogta raketomis „Uragan“ ir vamzdiniais artilerijos pabūklais. Pasak V. Rezničenkos, buvo pataikyta į Zelenodolo sodų bendriją ir energetikos įmonę. Žmonės nenukentėjo.   

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko Ukrainos televizijai sakė, kad dėl Rusijos puolimo evakuoti trys ketvirtadaliai gyventojų. Pasak jo, praktiškai nėra nė vieno didesnio miesto ar miestelio, kuris Rusijos nebūtų apšaudomas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas teigė, jog Rusijos lėktuvai atakavo keletą objektų ir sutelkė dėmesį į daugiau kaip dešimt miestų pietuose, įskaitant Mykolajivą, esantį prie Juodosios jūros.

Apžvelgdama padėtį Ukrainoje Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija skelbia, kad per pastarąsias penkias dienas Rusija suintensyvino atakas Donbaso Donecko sektoriuje. Netoli Siversko ir Bachmuto miestų vyksta intensyvūs mūšiai. 

Prorusiškų separatistų milicija tikriausiai padarė tam tikrą pažangą Piskių kaimo centro, esančio netoli Donecko oro uosto, link. „Tačiau apskritai Rusijos pajėgos užsitikrino nedaug teritorinių laimėjimų“, – rašoma apžvalgoje.

Remdamasis iš skirtingų regionų gauta informacija portalas „Ukrainska Pravda“ paskelbė naujausią situacijos Ukrainoje apžvalgą. 

Pranešama, kad naktį Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios ragioną, Dnipropetvrovsko srityje apšaudyti Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Naktį apšaudyta Charkivo sritis ir miesto centras, atakos metu sužeista moteris. Taip pat atakuota Luhansko sritis. Donecko srityje nukentėjo Bachmutas, čia apgriauti keli pastatai, sužeistas vyras. Apšaudytas ir Slovjanskas, Avdijivka ir kt. vietovės. Regione vis dar nėra dujų, iš dalies – vandens ir elektros, tęsiasi privaloma gyventojų evakuacija. 

Pranešama, kad Chersono srityje Ukrainos pajėgos atakavo Antonivkos ir Kachovkos tiltus.

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus skelbia, kad Rusija padidino karinę galią, tačiau fronte operatyvinių laimėjimų nepasiekė. 

Anot jo, praėjusią naktį surengtos 23 artilerijos, taip pat raketų atakos. Anot S.Haidajaus, ribotų taktinių laimėjimų Rusija negeba paversti operatyvinėmis pergalėmis. 

Rusija penktadienį po keturias savaites trukusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties užkirto kelią priimti bendrą deklaraciją, Maskvai pasmerkus „politinius“ dokumento aspektus.

Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Nuo rugpjūčio 1 dienos JT būstinėje Niujorke šalys dalyvavo mėnesį trukusiose derybose. Baigiamoji sesija penktadienį buvo kelioms valandoms atidėta. Galiausiai konferencijos pirmininkas Gustavo Zlauvinenas iš Argentinos paskelbė, kad „susitarimo pasiekti nepavyko“, Rusijai pareiškus, kad ji nesutinka su parengto dokumento tekstu.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Rusijos atstovas Igoris Višneveckis sakė, kad baigiamojo pareiškimo projektas, kurį sudaro daugiau nei 30 puslapių, yra „nepakankamai subalansuotas“.

„Mūsų delegacija turi vieną esminį prieštaravimą dėl kai kurių punktų, kurie yra akivaizdžiai politinio pobūdžio“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija nėra vienintelė šalis, kuriai tekstas kelia abejonių.

Pasak deryboms artimų šaltinių, Rusija ypač prieštaravo punktams, susijusiems su Zaporižios atomine elektrine Ukrainoje.

Parengtame deklaracijos projekte reiškiamas „didelis susirūpinimas“ dėl karinių veiksmų aplink Ukrainos elektrines, įskaitant Zaporižios jėgainę, taip pat dėl to, kad Ukraina prarado tokių objektų kontrolę ir tai daro neigiamą poveikį saugai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje pastebi, kad nuo rugpjūčio 18 dienos Rusijos pajėgos nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų, nors tęsia ribotas ir nesėkmingas antžemines atakas Ukrainos rytuose. 

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad neįvardyti veikėjai (beveik neabejotinai – Rusijos pajėgos) rugpjūčio 26 d. vėl prijungė dalį Zaporižios atominės elektrinės (AE) prie Ukrainos elektros tinklo. Rusijos pajėgos ir toliau visiškai kontroliuoja elektrinę, tačiau kodėl jos vėl prijungė energijos bloką nėra aišku, rašoma apžvalgoje.

Rusijos okupacinė valdžia, nepaisant pranešimų apie pasistūmėjusį pasirengimą „referendumui“, iki rugsėjo pradžios greičiausiai nesugebės sėkmingai surengti fiktyvių referendumų dėl užimtų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos Federacijos, nurodo ekspertai. Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas spaudai Vadimas Skibickis vakar pareiškė, kad Rusijos valdžia baigė administracinį pasirengimą „referendumams“ ir įsteigė „rinkimų“ štabus, sudarė sąrašus ir komisijas, o tai, V.Skibickio teigimu, rodo, kad pasirengimo referendumams procesas „beveik baigtas“. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Chersonas

Rusijos remiama okupacinė valdžia Zaporižios srityje paskelbė, kad jau atliko rinkimų apylinkių auditą, išanalizavo rinkėjų sąrašus ir atrinko kandidatus darbui rinkimų apylinkėse bei teritorinėse rinkimų komisijose.

Vakar Chersono srities vadovo patarėjas ukrainietis Serhijus Chlanas pareiškė, kad miesto okupacinė administracija sunkiai randa žmonių, kurie vadovautų administraciniams padaliniams, atsakingiems už pasirengimą „referendumui“, greičiausiai dėl to, kad trūksta norinčių vietos gyventojų ir mažai pasitikima kolaborantais. Ukrainos šaltiniai anksčiau pranešė, kad ukrainiečių pasipriešinimas ir didėjantys partizanų išpuoliai stabdo pasirengimą „referendumui“.

„Nors Rusijos valdžia hipotetiškai galėtų prievarta aneksuoti Ukrainos teritorijas bet kurią dieną, mažai tikėtina, kad ji tai padarys be inscenizuotų referendumų. Visi pastebėti rodikliai rodo, kad Rusijos valdžia prieš rengdama referendumus siekia sukurti vietinės paramos ir dalyvavimo regimybę, kad galėtų juos įforminti kaip plačiai remiamas iniciatyvas, tačiau susiduria su nuolatinėmis kliūtimis, dėl kurių bet kokios aneksijos pastangos bus atidėtos“, – rašoma toliau.

Pagrindinės Karo studijų instituto išvados: 

• TATENA pranešė, kad rugpjūčio 26 d. Zaporižios AE elementai vėl prijungti prie Ukrainos elektros tinklo
• Rusijos okupacinė valdžia, nepaisant pranešimų apie spartėjantį pasirengimą referendumui, iki rugsėjo pradžios greičiausiai nesugebės sėkmingai surengti fiktyvių referendumų dėl Ukrainos teritorijos prijungimo prie Rusijos Federacijos
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į pietvakarius nuo Iziumo, į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto ir Donecko miesto šiaurės vakariniame pakraštyje
• Ukrainos pajėgos toliau taikėsi į Rusijos antžemines ryšio linijas (GLOCS) ir karinę infrastruktūrą Chersono srityje, kuri palaiko operacijas vakariniame Dniepro upės krante
• Rusijos federaliniai subjektai (regionai) tęsė papildomas savanorių batalionų, kurie toliau dislokuojami Ukrainoje, verbavimo akcijas.
• Ukrainos partizanai ir vidinis susiskaldymas toliau kelia grėsmę Rusijos okupuotų teritorijų kontrolei