Pranešama apie sprogimus Chersone esančiame Rusijos amunicijos sandėlyje

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misijoje į Rusijos užimtą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę (AE) be organizacijai vadovaujančio Raphaelio Grossi dalyvaus dar 13 ekspertų iš neutralių šalių, rašo „The New York Times“. 

Nei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), nei Jungtinės Karalystės (JK) atstovų, kurių Rusija nenori įsileisti dėl Ukrainai teikiamos karinės paramos, misijoje nebus.

Leidinyje rašoma, kad į misiją įtraukti ekspertai iš Lenkijos ir Lietuvos, kurias Ukraina laiko draugiškomis valstybėmis, taip pat ekspertai iš Serbijos bei Kinijos, kurios kritikuojamos dėl glaudžių ryšių su Rusija. Kaip skelbiama, į Zaporižios AE taip pat vyks Albanijos, Prancūzijos, Italijos, Jordanijos, Meksikos ir Šiaurės Makedonijos atstovai.

Šeštadienį vakare pranešta, kad Chersone pasigirdo sprogimai. Ukrainos žiniasklaida nurodo, kad šalį ginančios pajėgos atakavo dar vieną Rusijos amunicijos sandėlį. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, vietos gyventojai praneša apie gaisrą pramoniniame Chersono rajone. 

Rusijos naujienų agentūra TASS taip pat skelbia apie mieste pasigirdusius sprogimus ir suveikusią Rusijos oro gynybos sistemą. 15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas „Telegram“ pranešė, kad per praėjusią naktį Rusijos vykdytus apšaudymus sugriauta internatinė mokykla. Į ją pataikė raketos.

„Laimei, mokslo metai dar nebuvo prasidėję, todėl nebuvo nė vieno mokinio“, – rašo jis. 

Tyrėjų grupė „Conflict Intelligence Team“ skelbia, kad Rusija į frontą perkelia suformuotą 3-iąjį armijos korpusą.

„Pastarosiomis dienomis mūsų savanoriai aptiko nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota geležinkeliu gabenama Rusijos karinė įranga. Vaizdo įraše rodomas visas „Buk“ komplekso traukinys, o nuotraukoje – tankai T-80BV ir T-90M. Rusijos geležinkelių duomenų bazės duomenimis, abu traukiniai važiavo iš Mulino miesto Nižnij Novgorodo srityje į Neklinovkos geležinkelio stotį Rostovo srityje netoli sienos su Ukrainos Donecko sritimi. Jie išvyko iš Mulino atitinkamai rugpjūčio 22 ir 24 d., o tai maždaug atitinka ten suformuoto 3-iojo armijos korpuso išvykimo laiką, kurį minėjo ukrainiečių analitikas Konstantinas Mašovecas ir kurį patvirtino mūsų šaltiniai“, – rašoma pranešime, pasidalintame „Telegram“ kanale.

Tyrėjai nurodo anksčiau pažymėję, kad „Buk“ kompleksų gabenimas rodo, jog permestas didelis karinis junginys. „Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad kalbama apie viso 3 korpuso arba bent jau tos jo dalies, kuri laikoma tinkama kovai, perkėlimą. Apie oro gynybos divizijos ar brigados buvimą korpuse užsiminė analitikas DefMon3, remdamasis Ukrainos šaltiniais“, rašoma apžvalgoje.

„Conflict Intelligence Team“ „Telegram“ kanalo informacija/„Conflict Intelligence Team“ paskelbtos nuotraukos

Apie 3-iojo armijos korpuso formavimą Mulino mieste pirmoji pranešė Ukrainos žvalgyba, o apie savanorių buvimą Muline ir vietos gyventojų skundus rašė savaitraštis „Wurstka“.

„Tyrėjas Tomas Bullockas paskelbė Mulino mieste darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti moderni rusiška technika, pavyzdžiui, BMP-3, T-80BVM ir T-90M. Mūsų šaltiniai taip pat teigė, kad korpusas yra gana gerai aprūpintas, tačiau savanoriai nepasižymi morale, drausme ir noru įvaldyti jiems išduotą naują įrangą“, – rašoma toliau.

Daugeliui tyrėjų kelia nuostabą, kodėl moderniausia Rusijos įranga atsidūrė prastai apmokytų savanorių rankose, kelia klausimą „Conflict Intelligence Team“ tyrėjai.

Pranešime pabrėžiama, kad kol kas negalima pasakyti, kur tiksliai Rusijos vadovybė planuoja dislokuoti korpuso pajėgas, tačiau galutinis ešelonų punktas (Neklinovkos stotis), esantis Rostovo srities pietuose, yra arčiausiai Donecko ir Zaporižios fronto ruožų. 

Ukrainos žvalgybos atstovas spaudai Vadimas Skibickis teigia, kad Rusija į karą Ukrainoje įtraukė beveik 160 tūkst. karių. Apie tai rašo portalas „Ukrainska Pravda“.

„Jei kalbėtume bendrai apie sausumos ir oro pajėgas, kovojančias prieš mūsų valstybę, tai jose yra apie 160 tūkst. karių. Aš neįtraukiu Federalinės gvardijos tarnybos, kuri taip pat dalyvauja kovinėse operacijose, užtikrindama okupacinį režimą laikinai okupuotose teritorijose“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

Anot V.Skibickio, Rusija ketina padidinti savo mobilizacinį rezervą beveik 90 tūkst. karių. Anot žvalgybos, šiandien Rusija „turi didelių problemų su ginkluotųjų pajėgų komplektavimu“.

„Laikrodis tiksi, jie nesulaukė „blitzkrieg“. Ar tai padės [mobilizacija Rusijoje]? Tikriausiai ne. Pirmiausia todėl, kad mažėja kovinėse operacijose dalyvaujančių karių moralė. Antra, vis mažiau žmonių nori savanoriškai stoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Be to, didžiuosiuose miestuose tarp gyventojų kyla panika, nes niekas nenori veltui stoti į ginkluotąsias pajėgas, o juo labiau – į karą“, – sakė jis. 

Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė įsaką, pagal kurį Ukrainos paso turėtojams, atvykusiems į Rusiją po Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios, leidžiama neribotą laiką gyventi ir dirbti šalyje.

Iki šiol ukrainiečiai Rusijoje galėjo būti ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Norintieji likti šalyje ilgiau arba dirbti turėjo gauti specialųjį leidimą ar leidimą dirbti.

Pagal naująją tvarką, Ukrainos piliečiai ir asmenys iš Ukrainos separatistinių rytinių regionų, kuriuos Rusija pripažįsta nepriklausomais, galės dirbti Rusijoje be leidimo dirbti ir galės gyventi šalyje „netaikant jokių laiko apribojimų“, rašoma šeštadienį paskelbtame laikinajame įsake.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai turės sutikti, kad būtų paimti jų pirštų atspaudai, padarytos jų nuotraukos ir atliktas narkotikų testas bei infekcinių ligų diagnostikos testai.

Pagal įsaką taip pat draudžiama deportuoti Ukrainos piliečius, išskyrus asmenis, paleistus iš kalėjimo, ar asmenis, kurie, kaip manoma, kelia grėsmę Rusijos saugumui.

Kitame įsake V.Putinas nurodė skirti socialines išmokas pažeidžiamiems asmenims, įskaitant pensininkus, neįgaliuosius ar nėščiąsias, kurie išvyko iš Ukrainos ar separatistinių teritorijų dėl invazijos, kuri Rusijoje vadinama specialiąja karine operacija.

Liepą V.Putinas paskelbė įsaką dėl galimybės visiems Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę. Kyjivas tokią priemonę griežtai pasmerkė.

Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka nurodė, kad Ukraina susigrąžino 540 žuvusiųjų kūnus, iš kurių 428 žuvo Mariupolyje. Didžioji jų dalis, daugiau kaip 300 – „Azovstal“ gynėjai.

Pasak O.Kotenkos, ryšį su Rusijos puse padėjo užmegsti Raudonojo kryžiaus organizacija, tačiau derybos sudėtingos. 

„Mes grąžiname žuvusiuosius iš Donecko, Zaporižios, Chersono, Charkivo, Luhansko, iš visur“, – sakė O.Kotenka.

Slovakijai atsisakant savo senųjų sovietų gamybos naikintuvų MiG-29, Lenkija ir Čekija šeštadienį pasirašė susitarimą dėl Slovakijos oro erdvės apsaugos.

Oro erdvė bus saugoma tol, kol Slovakija gaus naujųjų naikintuvų F-16 iš Jungtinių Valstijų, o tai turėtų įvykti 2024 metais.

Susitarimą vienoje Slovakijos oro pajėgų bazėje pasirašė Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos gynybos ministrai Mariuszas Blaszczakas, Jana Černochova ir Jaroslavas Nadas.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos naikintuvas MiG-29

Slovakija turi 11 naikintuvų MiG-29 ir J.Nadas praėjusį mėnesį sakė, jog šalis gali apsvarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis perduoti juos Ukrainai.

Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkus perduoti Ukrainai karo lėktuvų, kad šalis galėtų pažaboti Rusijos pranašumą ore.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad visos Europos šalys, išskyrus Austriją ir Vengriją, siunčia karinę pagalbą jo šaliai, siekdamos padėti jai apsiginti nuo Rusijos invazijos, šeštadienį pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP ir Lenkijos visuomeninis radijas.

Interviu Ukrainos transliuotojui ICTV ministras pažymėjo, kad ginklų tiekimas Ukrainai „didžiajai dauguma Europos šalių nebėra uždrausta tema“.

„Karinę pagalbą Ukrainai didesniu ar mažesniu mastu siunčia visos Europos šalys, išskyrus Austriją ir Vengriją“, – pareiškė D.Kuleba televizijos kanalui.

Praėjusį mėnesį jis sakė, jog karinė pagalba Ukrainai „yra ne labdara“, o „būtina investicija į Europos ilgalaikį saugumą“.