CNN: Ukraina atkovojo keturis kaimus pietuose, tikslas – išlaisvintas Chersonas

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos persekios užpuolikus iki pat sienos, tai jis sakė vakariniame kreipimesi. 

„Ar kas nors nori sužinoti, kokie mūsų planai? Iš jokio tikrai atsakingo asmens nesulauksite jokios konkrečios informacijos“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Jis taip pat sakė, kad Rusijos kariams jau metas pasitraukti namo.

„Jei bijote grįžti į savo namus Rusijoje, leiskite šiems okupantams būti sugautiems, ir mes garantuosime, kad bus laikomasi visų Ženevos konvencijų taisyklių“, – sakė V.Zelenskis.

Šią parą rusams nepavyko pasistūmėti Ukrainos žemėje. Tokios išvados vis dažniau mirga karo veiksmus stebinčių analitikų suvestinėse. „Gerai, labai gerai“, šypteli Ukrainos kovą už laisvę stebintis lietuvis. „Gerai, viskas gerai“, pagalvoja kažkas, sėdintis Kremliuje.

Komentarą skaitykite čia.

Remdamasis kariniais šaltiniais, CNN teigia, kad Ukrainos kariai iš Rusijos atkovojo 4 kaimus šalies pietuose netoli Chersono miesto. Pagrindiniu ukrainiečių taikiniu yra Chersonas.

Baltieji rūmai susipažino su pranešimais, kad Ukraina pradėjo kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas pusiasalyje, tačiau nenori komentuoti konkrečių Ukrainos karinių operacijų.

CNN cituoja Baltųjų rūmų atstovą Johną Kirby, kuris pažymėjo, kad, nepaisant naujausios kontratakos masto, ukrainiečiai jau sudavė  smūgį Rusijos kariniams pajėgumams.

„Rusai turėjo atitraukti savo resursus iš šio regiono vien dėl žinios, kad ukrainiečiai gali daugiau pulti rytuose. Todėl jie turėjo išformuoti tam tikrus dalinius tam tikrose Donbaso pakraščių teritorijose, kad galėtų reaguoti į tai“, – sakė J.Kirby.

Okupuotame Chersone nugriaudėjo mažiausiai 8 sprogimai, praneša vietiniai „Telegram“ kanalai.

Vietos visuomenė skelbia filmuotą medžiagą iš Chersono, kurioje matyti dūmai. Vėliau pasirodė informacija apie sprogimus ant Antonovskio tilto.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šalies pietuose prasidėjo „ilgai lauktas“ Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas, kuriuo siekiama atsiimti Maskvos kontroliuojamą teritoriją.

Kalbėdamas CNN, P. Porošenka sakė: „Tai ilgai laukta kontrpuolimo operacija. Ji prasidėjo šiandien 7 val. ryto (vietos laiku) apšaudymu ir raketų ataka.“

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė rusų okupantų puolimą Soledaro, Bachmuto ir Kodomos kryptimi.

Apie tai buvo pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.

Pažymima, kad Voluinės ir Polesės kryptimis situacija išlieka be didesnių pokyčių. Išlieka raketų ir oro smūgių iš Baltarusijos teritorijos ir oro erdvės grėsmė.

Mykolajivo srities valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kymas pranešė, kad dėl okupantų apšaudomų gyvenamųjų rajonų yra žuvusiųjų. Jo duomenimis, šiuo metu žinoma, kad žuvo 2 žmonės ir 24 buvo sužeisti.

Kijevo mokinių tėvai atsiuntė portalui „Strana“ mokyklose įrengtų slėptuvių nuo bombų nuotraukas.

Jų būklė ir išdėstymas įvairiose mokyklose labai skiriasi. Slėptuvėse įrengtos klasės mokiniams.

Primenama, kad šiais metais Kyjive galės dirbti tik tos mokyklos, kuriose yra slėptuvės arba kurios yra netoli jų (pvz., prie metro stočių).

Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas kreipėsi į Jungtinių Tautų komisiją, tiriančią galimus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, dėl vaizdo įrašo, kuriame Rusijos samdinys Igoris Manguševas rodo, jo teigimu, nužudyto gamyklos „Azovstal“ gynėjo kaukolę.

„Jau pranešiau apie vaizdo įrašą JT tyrimo komisijos faktų nustatymo grupės vadovui Ole Solvangui ir ketinu kreiptis į Ukrainos generalinę prokuratūrą“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė D.Lubinecas.

Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ rašo, jog I.Manguševas, kuris yra privačios karinės kompanijos „Enot“ įkūrėjas ir save vadina „politiniu technologu“, surengė šou pasirodymą su kaukole rankose. Anksčiau socialinėje žiniasklaidoje išplatintame įraše jis teigia, kad tai nužudyto Ukrainos kario palaikai, ir tvirtina, kad Rusija kariauja „su Ukrainos idėja“. Jis negailėjo ir kitų antiukrainietiškų pareiškimų. Pavyzdžiui, jis teigė, kad „Ukraina turi būti deukrainietizuota“ ir „visi, kurie save laiko ukrainiečiais, bus sunaikinti“.

Pasak D.Lubineco, vienintelis tokio „pasisakymo karinėmis temomis“ ir žuvusių Mariupolio gynėjų „palaikų“ demonstravimo tikslas – „dar vienas skausmo sukėlimas žuvusiųjų ir dingusiųjų artimiesiems“. „Per savo propagandistus rusai ir toliau dehumanizuoja Ukrainos žmones, pateisindami masines civilių žudynes ir apgyvendintų teritorijų naikinimą“, – sakė jis.

Ombudsmenas priminė, kad su per karą žuvusiųjų kūnais turi būti elgiamasi pagarbiai, nesvarbu, ar tai kariai, ar civiliai. „Pagarba mirusiesiems – tai ne tik humanizmas ir rūpinimasis mirusiųjų artimaisiais. Tai tarptautiniai standartai, kurių įgyvendinimas užtikrina, kad mirusieji nepatektų į dingusiųjų be žinios sąrašą“, – pabrėžė D.Lubinecas.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Ukrainos pietuose jaučiamas suaktyvėjimas, tačiau dar reikia palaukti kelias paras, kol bus galima tiksliau įvertinti kontrpuolimo perspektyvas. Jo teigimu, kol kas nėra patikimos informacijos, kad ukrainiečiams būtų pavykę atkirsti Rusijos grupuotę dešiniajame Dniepro krante – nors pranešama apie tiltų apšaudymą, tiekimas, regis, dar nėra nutrūkęs.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad tiria buvusio Ukrainos parlamento nario Aleksejaus Kovaliovo, kuris kartu su okupantais dirbo vadinamuoju Chersono srities žemės ūkio administracijos vadovo pavaduotoju, nužudymą.

Tai pranešė Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“.

Rusijos tyrimų komiteto duomenimis, A.Kovaliovas mirė nuo šautinės žaizdos, išpuolis buvo įvykdytas jo gyvenamojoje vietoje rugpjūčio 28 d. Mirė ir kartu su A.Kovaliovu gyvenusi jauna moteris.

Anksčiau keli anoniminiai telegram kanalai pranešė apie A.Kovaliovo nužudymą Chersono srityje.

Keturi galingi sprogimai nugriaudėjo laikinai okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Rusija naudojasi Zaporožios AE, kad įbaugintų ukrainiečius ir europiečius ir toliau juos šantažuotų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis konferencijoje „Šiaurės jūrų šelfas“.

„Dar kartą pažvelkite į situaciją Zaporožios atominėje elektrinėje. Kodėl Rusija tai daro? Kam Rusijai reikalingas radiacinis šantažas? Tas pats tikslas, visiškai ciniškas, visiškai apskaičiuotas – įbauginti ukrainiečius, įbauginti visus europiečius. Šantažuoti ir prievartauti. Tai spaudimas, kad Rusijos valstybės propagandistai ir pareigūnai galėtų sakyti, jog neva tai ne Rusija kalta, o kažkas kitas sukėlė kitą krizę, ir neva tam kitam reikia daryti įtaką, ir neva būtent dėl to reikia susitarti su Kremliumi“, – sakė jis.

Nyderlandai pirmadienį pranešė, kad nusiųs į Ukrainą dar tris tyrėjų grupes, kurios padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti karo nusikaltimus, įvykdytus nuo Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios.

Šios misijos numatytos šių metų gale ir ateinančiais metais. 

Gegužę į Ukrainą buvo išsiųsti keli olandų tyrėjai dalyvauti didžiausioje tokio pobūdžio TBT misijoje per šios institucijos istoriją.

„Mes ir toliau esame visiškai įsipareigoję siekti teisingumo už karo nusikaltimus Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.

„Dėl to Nyderlandai greitu metu atsiųs tris naujas teismo ekspertų grupes padėti ukrainiečiams ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui vykdyti tyrimą“, – rašė jis.

Nyderlandų užsienio reikalų, gynybos ir teisingumo ministerijos bendrame laiške parlamentui nurodė, kad tyrėjai dirbs „po Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vėliava“. TBT būstinė yra Nyderlandų mieste Hagoje.

Nyderlandų karo policijos komandos bus atsiųstos „2022 metų rudenį ir, jei situacija leis, 2023 metų pavasarį bei tų metų rudenį“, nurodoma bendrame laiške.

TBT, kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausių nusikaltimų bylas, tuojau po Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną paskelbė pradedantis išsamų įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrimą.

Gegužę TBT išsiuntė į Ukrainą 42 tyrėjų komandą, kurioje dirba „daug olandų ekspertų“.

Kol kas TBT atsisako nurodyti, kada tikisi pateikti pirmuosius kaltinimus dėl nusikaltimų Ukrainoje.

Birželį Nyderlandai pranešė užkirtę kelią infiltruotis į TBT Rusijos karinės žvalgybos agentui, apsimetusiam stažuotoju iš Brazilijos.

 Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų reformuojant jos elektros energijos rinką, sakydamas, kad pokyčiai labai reikalingi siekiant sumažinti sparčiai kylančias elektros kainas.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje po derybų su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, O.Scholzas sakė, kad „visiškai sutinkame, jog reikia imtis skubių veiksmų“ reformuojant rinką.

„Susidariau įspūdį ir manau, kad mūsų bendras įspūdis yra toks, kad dabar tai pavyks padaryti greičiau visoje Europoje nei kitais lygmenimis“, – teigė Vokietijos kancleris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Ukrainos kariuomenė pradėjo fronto linijos „zondavimo“ operaciją pietų kryptimi prieš didelį kontrpuolimą, pranešė CNN apžvalgininkas Jimas Schutto, remdamasis dviem informuotais šaltiniais Amerikos žvalgyboje.

„Ukrainos pajėgos pradėjo žvalgymo operacijas Ukrainos pietuose, kad paruoštų mūšio lauką rimtam Ukrainos kontrpuolimui“, – man pasakė du aukšto rango amerikiečių pareigūnai, turintys žvalgybos žinių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M.Schutto.

Kremlius pirmadienį paragino daryti „spaudimą“ Kyjivui, kad sumažėtų įtampa dėl Maskvos pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje, dėl kurios apšaudymų Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą.

„Visos šalys privalo daryti spaudimą Ukrainos pusei, kad ji liautųsi kėlusi pavojų Europos žemynui apšaudydama“ šią jėgainę, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros misija Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje bus sunkiausia, kokią yra tekę vykdyti šiai institucijai, pirmadienį perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba .

„Ši misija bus sunkiausia per TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) istoriją, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos ten vykdomus aktyvius  kovos veiksmus, taip pat labai įžūlias Rusijos pastangas legitimuoti savo buvimą ten“, – per vizitą Stokholme sakė D.Kuleba.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi pirmadienį sakė, kad jis kartu su darbo grupe šią savaitę išvyks į didžiausią Europoje atominę jėgainę, pastarosiomis savaitėmis ne kartą tapusią karinių smūgių taikiniu.

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos premjere Magdalena Andersson ir užsienio reikalų ministre Ann Linde D.Kuleba sakė, kad „Rusija sukelia branduolinės avarijos grėsmę ne vien Ukrainai, bet ir visam pasauliui“.

Jis dar kartą pareikalavo, kad Rusija iš jėgainės pasitrauktų.

„Tikimės iš šios misijos aiškaus faktų apie visų branduolinės saugos protokolų pažeidimus aiškaus išdėstymo“, – pabrėžė D.Kuleba.

„Rusija privalo pasitraukti, o TATENA, taip pat daugelis pasaulio šalių, turi priversti juos išeiti – viskas labai paprasta. Tai vienintelis būdas branduoliniam saugumui užtikrinti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės pirmadienį pareikalavo, kad į Ukrainą vykstančiai Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komandai būtų užtikrinta nevaržoma prieiga prie Rusijos pajėgų kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės, pastarosiomis savaitėmis tapusios virtinės karinių smūgių taikiniu.  

TATENA darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos laiku, saugiai ir „be jokių kliūčių“ patekti į visus branduolinius objektus Ukrainoje, išplatintame pareiškime nurodė G-7 Branduolinio ginklo neplatinimo direktorių grupė.

TATENA darbuotojams taip pat turėtų būti leista „tiesiogiai ir netrukdomai bendrauti su ukrainiečių personalu, atsakingu už šių objektų eksploatavimą“, rašoma pareiškime. 

Pasak pareiškimo, Rusijos pajėgos, toliau kontroliuodamos Zaporižios AE, kelia „rimtą grėsmę“ tokių objektų „saugumui ir apsaugai“.

„Šie veiksmai labai padidina branduolinės avarijos ar incidento riziką ir kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių valstybių gyventojams ir visai tarptautinei bendruomenei“, – perspėjo G-7 Branduolinio ginklo neplatinimo direktorių grupė.

Atominė elektrinė neturėtų būti naudojama karinei veiklai ar karinių medžiagų saugojimui, pabrėžė grupė.

Pietryčių Ukrainoje esanti didžiausia Europoje Zaporižios elektrinė, turinti šešis reaktorius, buvo okupuota Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą šio komplekso ir jo apylinkių apšaudymais.

Pirmadienį TATENA vadovas Rafaelis Grossi paskelbė, kad jo vadovaujama komanda vyksta į Zaporižios AE. 

R.Grossi jau kelis mėnesius prašė sudaryti galimybę aplankyti jėgainę ir perspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos rizikos“.

Ukraina iš pradžių baiminosi, kad TATENA vizitas legitimizuos Rusijos okupaciją, bet vėliau išreiškė visišką palaikymą tokiai misijai.

Rusijos FSB tvirtina, kad Bohdanas Cyganenka, kuris yra „dar vienas Ukrainos sabotažo grupės narys“, tariamai rengė Darjos Duginos nužudymą kartu su anksčiau nurodyta Natalija Vovk.

Rusijos specialiosios tarnybos teigia, kad Bohdanas Cyganenka, gimęs 1978 m., turi Ukrainos pilietybę ir tranzitu per Estiją į Rusiją atvyko liepos 30 d., likus dienai iki D.Duginos mirties išvyko iš Rusijos Federacijos.

Cyganenka esą pateikė N.Vovk suklastotus valstybinius numerius ir dokumentus Kazachstano pilietės Julijos Zaiko vardu. Pasak FSB, kartu su N.Vovk nuomojamame garaže Maskvos pietvakariuose jis surinko savadarbį sprogmenį.

Taip pat Rusijos specialiosios tarnybos pažymėjo, kad turi stebėjimo kamerų įrašus, kaip B.Cyganenka įvažiavo į Rusiją, vairavo automobilį su Natalija, gavo padirbtus valstybinius numerius ir nuvažiavo.

Daug nepriklausomų analitikų teigia, kad už D.Duginos nužudymą gali būti atsakingos pačios Rusijos slaptosios tarnybos arba tai gali būti Rusijos vidaus kovų rezultatas. Stebėtojai perspėja, kad nužudymą Kremlius gali panaudoti terorui stiprinti. 

187-ąją plataus masto invazijos į  Ukrainą dieną rusų okupantų nuostoliai kare Ukrainoje siekia 47 100 karių, 1 947 tankus ir 1 060 artilerijos sistemų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak jo, per pastarąją parą didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenė patyrė Donecko kryptimi. 

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai šią savaitę aptars Ukrainos raginimą uždrausti Rusijos turistams lankytis Europoje.

Ši idėja bus svarstoma antradienį Prahoje prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. Kai kurios bloko narės ją uoliai palaiko, o kitos jai nepritaria, baimindamosi, kad bus užvertos durys iš tėvynės bėgantiems rusų disidentams.

Su Rusija besiribojančios Bendrijos narės jau ėmėsi žingsnių uždrausti arba apriboti vizų išdavimą rusams, tačiau ES mastu draudimas dar neįvestas.

Ukraina: tegul rusai lieka namie 

Vasarį ES apribojo tam tikrų kategorijų vizų išdavimą su Kremliumi susijusiems rusams, įskaitant pareigūnus, diplomatinių pasų turėtojus ir įmonių vadovus. Tačiau išduoti turistines vizas vis dar leidžiama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja, kad Vakarai uždarytų sienas visiems rusams, įskaitant turistus, pabrėždamas, kad jie turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo požiūrį“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu sakė: „Didžioji dalis rusų palaiko karą, džiaugiasi raketų smūgiais  Ukrainos miestams ir ukrainiečių žudymui. Tad tegul rusų turistai mėgaujasi Rusija“.

Įsiutęs Kremlius Kyjivo raginimą pavadino „neracionaliu“ ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.

Suomija imasi veiksmų

Ilgiausią Europoje sieną su Rusija turinti Suomija nuo ketvirtadienio sumažins prašymų išduoti turistinę vizą priėmimą iš Rusijos piliečių iki 10 procentų. Paprastai per dieną gaunama apie tūkstantį prašymų. Visiškai liautis priimti prašymus dėl prašytojo pilietybės neįmanoma dėl Suomijoje galiojančių įstatymų.

Ši priemonė turėtų būti paveiki. Dėl ES sankcijų, kuriomis buvo uždaryta Europos oro erdvė skrydžiams iš Rusijos, rusai, norėdami patekti į kitas Europos šalis, masiškai pradėjo keliauti sausuma per Suomiją.

ES narės Lietuva, Latvija ir Lenkija nustojo išduoti naujas turistines vizas rusams, kai Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.

ES Šengeno vizos

Laisvalaikio kelionėms rusai naudojasi Šengeno erdvės vizomis, galiojančiomis 26-iose ES valstybėse ir asocijuotosiose šalyse, įskaitant Šveicariją ir Norvegiją.

Paprastai tokios vizos leidžia šioje zonoje praleisti iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. 

Pernai šios 26 valstybės sulaukė maždaug 3 mln. prašymų išduoti Šengeno vizas. Didžiausią dalį prašymų – 536 tūkst. – pateikė rusai.

Estija nori, kad ES taisyklės būtų pakeistos ir kad ji galėtų sustabdyti Šengeno vizą turinčius rusus, nepriklausomai, kuri bloko šalis ją išdavė.

Šį pusmetį rotacine tvarka ES pirmininkaujanti Čekija tvirtina, kad „agresijos metu su Rusijos turistais nederėtų elgtis kaip įprasta“. 

ES sankcijoms įvesti reikalingas vienbalsis visų 27 valstybių narių pritarimas. Viena šalis – Vengrija – vis dar palaiko draugiškus ryšius su Maskva ir gali vetuoti draudimą išduoti vizas visos ES mastu. 

Be to, kelios ES šalys, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Portugalija, primygtinai reikalauja, kad Rusijos žurnalistams ir kitiems civiliams gyventojams, nuogąstaujantiems dėl galimo  persekiojamo, ir toliau būtų leidžiama atvykti į Bendriją.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pirmininkausiantis ES ministrų susitikimui Prahoje, sakė manantis, kad draudimas visiems rusams atvykti į Europą „nėra gera idėja“.

Europos Komisija pabrėžia būtinybę suteikti humanitarinę pagalbą disidentams rusams ir sako, kad prašymai išduoti vizą turėtų būti vertinami individualiai, o ne pagal vieną bendrą taisyklę.

Lietuva yra sakiusi, kad jei nepavyks susitarti dėl vizų draudimo visos ES mastu, ji galėtų siekti „regioninio sprendimo“ dėl turistinių vizų neišdavimo, galbūt įtraukiant Latviją, Estiją, Suomiją ir Lenkiją.

„Vanduo ant Kremliaus propagandos malūno“

Analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ ekspertė Marie Dumoulin sakė, kad raginime uždrausti rusams atvykti į Europą esama „pavojingos analizės klaidos“.

„Mažiau nei 30 proc. rusų turi pasą, o jų pagrindinės kelionių kryptys yra Turkija, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai“, – sakė ji.

„Draudimas turėtų visiškai priešingą poveikį, nei siekiama. Stigmatizuojant rusus būtų pilamas vanduo ant Kremliaus propagandos malūno, Maskvai jau daugelį metų, o ypač per invaziją Ukrainoje, smerkiant tariamą vakariečių „rusofobiją“, – kalbėjo M.Dumoulin. 

Pasak jos, ES turėtų palaikyti ryšius su Rusijos pilietine visuomene, užuot „uždariusi ją į režimo visiškai kontroliuojamą gardą“.

Bulgarija nesiderės su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ dėl naujos tiekimo sutarties, praėjusį šeštadienį per vaizdo konferenciją su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juel-Jorgensen pranešė Bulgarijos vicepremjeras, atsakingas už ekonominę politiką, Hristo Aleksijevas.

Pasak Bulgarijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, ilgalaikiame plane numatyta skelbti tarptautinį konkursą dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo. Tikimasi, kad „laikinoji vyriausybė pradės procesą“, o sprendimą dėl sutarčių priims naujasis ministrų kabinetas.

„Bulgarija taip pat patvirtino, kad yra suinteresuota dalyvauti bendruose energijos pirkimo mechanizmuose, kurie galėtų būti sukurti Europos Sąjungos energetikos platformoje“, – pažymima pranešime.

H.Aleksijevas taip pat informavo Europos Komisijos atstovus apie veiksmus, kurių ėmėsi Bulgarijos vyriausybės, kad įveiktų galimą energetikos krizę. Tai – Bulgarijos ir Graikijos dujų jungties užbaigimas ir jos paleidimas iki spalio 1 dienos, finansinė parama dujotiekių operatoriui „Bulgargaz“, taip pat ekonominių mechanizmų, skirtų nustatyti optimalią gamtinių dujų kainą įmonėms ir namų ūkiams, paieška.

Dabartiniai ryšiai su „Gazprom“ bus susiję tik su dabartine sutartimi, kurios galiojimas numatytas iki 2022-ųjų pabaigos, nurodė Sofija.

Bulgarija daugiau kaip 90 proc. savo poreikių patenkino rusiškomis dujomis, kol „Gazprom“ balandžio pabaigoje nutraukė jų tiekimą, Sofijai atmetus Maskvos vienašališką reikalavimą atsiskaityti rubliais.

Bulgarija prašys pratęsti likusio sutartimi numatyto dujų kiekio – apie 2,4 mlrd. kubinių metrų – gavimo laikotarpį, kad jos būtų tiekiamas iki šildymo sezono pabaigos arba iki 2023 metų vasaros. Be to, Sofija ketina pateikti banko garantijas ir už dujas mokėti jas atgabenus į šalį, atmetant išankstinių mokėjimų tvarką.

Šiuo metu Bulgarija, kuriai per metus reikia apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų, trečdalį šio kiekio gauna iš Azerbaidžano, o likusią dalį perka pasaulinėje rinkoje.

Visuotiniai rinkimai Bulgarijoje numatyti spalio 2-ąją.

Didžiosios Britanijos žvalgyba prabilo apie Rusijos Federacijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris dėl nesėkmės mūšio lauke atsidūrė prezidento Vladimiro Putino nemalonėje, problemas.

Visų pirma, žvalgyba cituoja naujausius nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad dėl problemų, su kuriomis Rusija susiduria kare prieš Ukrainą, S.Šoigu dabar yra pašalintas iš Rusijos vadovybės, o prezidentą Vladimirą Putiną apie karo eigą tiesiogiai informuoja operatyviniai vadai.

Rusijos prezidento kanceliarijos nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos teigimu, Rusijos karininkai ir kariai, turintys tiesioginės karo patirties, tikriausiai reguliariai tyčiojasi iš S.Šoigu dėl jo neveiksmingo vadovavimo, nes Rusijos pažanga sustojo.

„Šoigu tikriausiai ilgą laiką stengėsi įveikti savo, kaip žmogaus, neturinčio reikšmingos karinės patirties, reputaciją, nes didžiąją savo karjeros dalį praleido statybų sektoriuje ir Nepaprastųjų situacijų ministerijoje“, – teigiama apžvalgoje.

Kaip pranešama, Didžiosios Britanijos žvalgyba Rusijos Federacijos gynybos ministro pareiškimą, kad Rusija tariamai sulėtino karinę kampaniją, siekdama sumažinti aukų skaičių tarp civilių gyventojų, vadina sąmoninga dezinformacija.

Rusų okupantai Charkivo privatų sektorių apšaudė kasetiniais šaudmenimis pirmadienį nuo šeštos ryto, pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.

„Nuo šeštos ryto Charkivo Kyjivo rajonas buvo apšaudytas. Jie daužė privatų sektorių kasetinėmis bombomis. Informacijos apie aukas šiuo metu nėra“, – tikino jis. 

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Mariano Grossi pirmadienį pranešė vykstąs į Rusijos pajėgų kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, pastarosiomis savaitėmis tapusią kelių karinių smūgių taikiniu.

„Ši diena atėjo – TATENA palaikymo ir pagalbos Zaporižioje misija jau pakeliui“, – per „Twitter“ parašė R.M.Grossi ir pridūrė, kad Jungtinių Tautų agentūros misija į didžiausią Europoje atominę jėgainę atvyks „vėliau šią savaitę“.

Prie žinutės pridėtoje nuotraukoje matyti R.Grossi, stovintis kartu su 13 žmonių. Jie dėvi liemenes ir kepuraites su TATENA logotipu.

R.Grossi jau kelis mėnesius prašė sudaryti galimybę aplankyti jėgainę ir perspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos rizikos“.

Zaporižios elektrinė, turinti šešis reaktorius, buvo okupuota Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą šio komplekso ir jo apylinkių apšaudymais.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ šeštadienį, po naujausių smūgių, perspėjo dėl radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir gaisrų grėsmės.

Jungtinės Tautos ragino nutraukti visus karinius veiksmus teritorijoje aplink Zaporižios elektrinę.

Ukraina iš pradžių baiminosi, kad TATENA vizitas legitimizuos Rusijos okupaciją, bet vėliau išreiškė visišką palaikymą tokiai misijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ragino agentūrą kuo greičiau pasiųsti savo specialistus.

Nuo ketvirtadienio iki penktadienio jėgainė pirmąkart per savo keturių dešimtmečių istoriją buvo atkirsta nuo Ukrainos nacionalinių elektros tinklų „dėl įsibrovėlių veiksmų“, nurodė „Enerhoatom“.

Penktadienio popietę jungtys vėl buvo atkurtos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko, kad nepriklausomų inspektorių grupė į Zaporižios AE atvyktų per Ukrainą, rugpjūčio 20-ąją pranešė Prancūzijos prezidentūra, Kremliaus vadovui pasikalbėjus su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu.

Rusijos Federacija bando trukdyti TATENA komisijos darbui Zaporožės atominėje elektrinėje. Okupantai visais įmanomais būdais stengiasi vilkinti tarptautinių inspektorių atvykimą, skelbia Karo studijų institutas ISW.

„TATENA sudarė misiją, kurią sudaro vadovas Rafaelis Mariano Grossi ir 13 ekspertų iš „daugiausiai neutralių šalių“, kurie šią savaitę atvyks į Zaporižios atominę elektrinę stebėti“, – sakoma pranešime.

Pažymima, jog Maskva jau pasiekė, kad iš misijos būtų pašalinti JAV ir Jungtinės Karalystės ekspertai, teigdama, kad jie yra „nesąžiningai šališki“.

„Manipuliavimas inspektorių pilietybe ir kėsinimasis į TATENA patikrinimų „sąžiningumą“ – tai taktika, kurią Iranas jau seniai naudoja siekdamas pridengti trukdymą misijoms“, – pažymėjo ISW analitikai.

Rugpjūčio 25 d. Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo inspekcija pranešė, kad Zaporižios AE buvo atjungta elektros energijos – buvo atjungta paskutinė iš keturių oro linijų, todėl šeštasis elektrinės blokas atsijungė nuo tinklo.

Rugpjūčio 26 d. du AE elektrinės blokai po sustabdymo buvo vėl prijungti prie tinklo ir gamina elektros energiją Ukrainos poreikiams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad TATENA ir kitos tarptautinės organizacijos turėtų veikti daug greičiau nei dabar.

TATENA vadovas R.M.Grossi pareiškė, kad yra pasirengęs artimiausiomis dienomis asmeniškai vadovauti misijai į elektrinę, kad padėtų stabilizuoti branduolinės saugos padėtį. Žiniasklaida vėliau pranešė, kad, be R.M.Grossi, grupėje buvo dar 13 ekspertų iš daugiausia neutralių šalių. Tarp jų – ekspertai iš Ukrainai draugiškų Lenkijos ir Lietuvos, taip pat Rusijai draugiškų Kinijos ir Serbijos atstovai.