Žiniasklaida: JAV padėjo Ukrainai pasiruošti kontrpuolimui, patarė apriboti operacijos tikslus ir geografiją

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Rusijai Ukrainoje labai trūksta karinio personalo, todėl ieškoma naujų būdų, kaip padidinti karių skaičių, CNN sakė du JAV pareigūnai.

„Rusijos kariuomenei Ukrainoje labai trūksta žmonių. Mes manome, kad Rusijos gynybos ministerija, siekdama kompensuoti šį personalo trūkumą, stengiasi įdarbinti sutartininkus, be kita ko, verčia sužeistus karius grįžti į mūšį, įsigyja darbuotojų iš privačių bendrovių ir moka premijas šauktiniams“, – sakė vienas JAV pareigūnas.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka tikisi, kad TATENA misija Zaporižios atominėje elektrinėje neapsiribos tik techniniais klausimais ir išnagrinės elektrinės saugumo grėsmes.

Didžiausią Europoje atominę elektrinę yra užėmusios Rusijos pajėgos, tačiau ją daugiausia valdo ukrainiečių technikai.

Trečiadienį per Urainos televiziją H.Haluščenka sakė: „Tikimės, kad TATENA atstovai šiek tiek plačiau pažvelgs į situaciją. Pavyzdžiui, be grynai techninių funkcijų, misija turėtų parodyti grėsmes saugumui, kurias kelia ginkluotųjų pajėgų buvimas branduoliniame objekte, ginklų ir sunkiosios technikos buvimas pačiuose blokuose, kasyba. Iš tikrųjų yra daugybė dalykų, kuriuos reikia įvertinti jų poveikio branduolinei saugai požiūriu.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Jis teigė, kad TATENA specialistai yra „tikri profesionalai“ ir kad tikisi, jog joks Rusijos kariškių spaudimas ar manipuliacijos neturės įtakos jų darbui.

Ministras pakartojo, kad pagrindiniai misijos rezultatai turėtų būti elektrinės deokupacija, jos grąžinimas į visišką Ukrainos kontrolę ir teritorijos aplink elektrinę demilitarizavimas.

Pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija tikėjosi, kad ši karinė operacija greitai pasibaigs. Tačiau kovos veiksmai vyksta jau pusmetį. Vis dažniau kalbama apie tai, kad rusų karių kovinė dvasia yra smukusi ir kariauti jie nebenori. „Yahoo News“ žurnalistai Michaelas Weissas ir Jamesas Rushtonas gavo dokumentus, įrodančius, kad rusai netgi susišaudo tarpusavy. Vienas tokių incidentų įvyko Chersone.

Kai antradienį Rusijos nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas informavo savo prezidentą Vladimirą Putiną apie karinių operacijų Ukrainoje eigą, išsiskyrė viena pastaba.

„Ypač noriu pabrėžti, kad jaučiame išlaisvintų teritorijų gyventojų paramą“, – sakė V.Zolotovas akmeniniu veidu V.Putinui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Iš tikrųjų Rusijai sunkiai sekėsi užsitikrinti net savo pačios karių paramą, kaip rodo tik „Yahoo News“ gauti vyriausybės vidaus dokumentai, kuriuose detaliai aprašomi girti nepaklusnumo atvejai praėjus šešiems mėnesiams po V.Putino pradėtos invazijos.

Tarp dokumentų yra Rusijos tyrimų komiteto Juodosios jūros laivyno karinių tyrimų departamento ataskaita apie incidentus ir žmogžudystes. Jie susiję su birželio 19 d. incidentu, kai Chersono mieste, prie Dniepro upės, esančiame bare per susišaudymą su Federalinės saugumo tarnybos (FSB), kuri yra KGB įpėdinė, pareigūnais buvo nušauti trys rusų kariai ir dar du sužeisti.

Remiantis Tyrimų komiteto pranešimu, birželio 19 d. apie 20 val. trys pareigūnai Igoris Jakubinskis, Sergejus Privalovas ir D.A.Borodinas, priklausantys FSB karinės operatyvinės grupės Nr. 9 poskyriui, įėjo į kavinę „Food Fuel“ Ušakovo prospekte. Ten jie aptiko du kontraktininkus kareivius – seržantą Sergejų Obuchovą ir jaunesnįjį seržantą Igorį Sudiną „tuščiai leidžiančius laiką, vartojančius alkoholinius gėrimus“, teigiama Tyrimų komiteto dokumentuose.

FSB pareigūnai papriekaištavo kareiviams dėl to, kad jie girtauja būdami uniformuoti. S.Obuchovas į tai atsakė išsitraukdamas ginklą ir paleisdamas šūvius į grindis, teigiama pranešime. S.Privalovas bandė atimti ginklą, po to I.Sudinas ėmė apšaudyti apsaugos darbuotojus iš savo automato AK-74, o S.Privalovas ir I.Jakubinskis atsakė ugnimi.

Pasak dokumentų, S.Obuchovas, S.Privalovas ir I.Jakubinskis „mirė vietoje“, o D.A.Borodinas ir I.Sudinas „su įvairaus sunkumo sužalojimais buvo paguldyti į Rusijos gynybos ministerijos federalinę karinio jūrų laivyno klinikinę ligoninę Nr. 1427, esančią Sevastopolyje“, okupuotame Kryme. Ketvirtas FSB pareigūnas, dokumentuose neįvardytas, iš įvykio vietos pabėgo.

28 metų S.Obuchovas ir 31 metų I.Sudinas priklausė Rusijos kariniam daliniui, žinomam kaip Rusijos Juodosios jūros laivyno 8-asis artilerijos pulkas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vakarinėje savo kalboje V.Zelenskis padėkojo Ukrainą  remiantiems Krymo gyventojams už suteiktą informaciją ir patikino, kad Ukrainos pajėgos ja pasinaudos. 

Jis taip pat kalbėjo, kad šiandien buvo surengtas vyriausiojo vado štabo posėdis, kuriame dalyvavo saugumo pajėgų vadovai, o kariai informavo apie padėtį fronte.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Detalių nepateiksiu. Vienintelis dalykas, kurį pasakysiu, yra tai, kad Gynybos ministerijos vardu norėčiau pagirti visus mūsų žmones, kurie labai stipriai mus palaiko mūsų šalies fronto linijose, ypač Kryme“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad kovos Donbase tebėra labai sudėtingos. „Karštieji regiono taškai nepasikeitė. Mūsų vyrai tvirtai laikosi savo pozicijų“, – sakė jis.

Kiek anksčiau skelbta, kad Ukrainos gynybos ministerija kreipėsi į Krymo gyventojus prašydama suteikti informacijos apie Rusijos pajėgų judėjimą.

Gynybos žvalgybos padalinys savo „Telegram“ kanale pranešė, kad nori, jog Krymo gyventojai pateiktų „tikslią okupacinių pajėgų dislokacijos punktų vietą ir gyvenamųjų vietų adresus (pageidautina georeferencinė nuoroda su koordinatėmis)“, taip pat duomenis apie tai, kur gyvena aukšto rango karininkai. 

Ruošiantis dabartinei Ukrainos kontrpuolimo operacijai, JAV ragino Kyjivą apriboti operacijos tikslus ir geografiją, kad būtų išvengta pernelyg didelio krūvio ir išsibarstymo keliuose frontuose, CNN teigė keli JAV ir Vakarų pareigūnai bei Ukrainos šaltiniai.

Šaltinių teigimu, per šias diskusijas buvo surengti „karo žaidimai“ – analitinės pratybos, kurių tikslas buvo padėti Ukrainos pajėgoms suprasti, kokio dydžio pajėgas jos turėtų sutelkti, kad sėkmingai veiktų pagal įvairius scenarijus.

Iš pradžių ukrainiečiai svarstė platesnio masto kontrpuolimą, tačiau pastarosiomis savaitėmis susiaurino savo misiją iki pietinės Chersono srities, sakė JAV ir Ukrainos pareigūnai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis CNN sakė, kad „Jungtinės Valstijos su Ukraina palaiko įprastą karinį dialogą įvairiais lygmenimis. Mes nekomentuosime šių santykių specifikos. Apskritai mes teikiame ukrainiečiams informaciją, kad jie geriau suprastų grėsmes, su kuriomis susiduria, ir gintų savo šalį nuo Rusijos agresijos. Galiausiai ukrainiečiai patys priima galutinius sprendimus dėl savo operacijų.“

Pareigūnai teigia manantys, kad dabar Ukrainos ir Rusijos kariuomenės yra labiau lygiavertės. Tačiau jie nesiryžo pavadinti prasidedančios Ukrainos operacijos tikru „kontrpuolimu“.

Kiek sėkmingai Ukrainai gali pavykti susigrąžinti prarastą teritoriją, lieka atviras klausimas, teigia CNN šaltiniai, susipažinę su naujausia žvalgybine informacija. Ukrainos pareigūnai jau sakė, kad šis puolimas greičiausiai bus lėta operacija, be to, artėja šalta žiema, o vėliau – ankstyvas pavasario purvas, abu šie veiksniai gali priversti daryti pertraukas kovose.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis nuotoliniu būdu pasisakęs Prahoje vykstančioje konferencijoje „Forumas 2000“ sakė, kad fronto linija, kurioje vyksta aktyvūs karo veiksmai, driekiasi apie 1300 kilometrų. 

„Įsivaizduokite tokį mastą! Tai tarsi kelias iš Kyjivo į Prahą“, – sakė jis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija turi daug ginklų ir sviedinių, likusių nuo Sovietų Sąjungos laikų ir nesivadovauja nei jokiomis konvencijomis, nei elementariu žmogiškumu.

„Jie žiauriai apšaudo mūsų miestus iš artilerijos. Kiekvieną dieną ir naktį nuo šių baisių atakų, raketų ir oro antskrydžių žūsta žmonės“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, masinis teroras prieš gyventojus okupuotose teritorijose pasiekė tokį lygį, kokį Europa matė tik per Antrąjį pasaulinį karą siaučiant naciams.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Rusija šantažuoja Ukrainą, Europą ir pasaulį radiacine katastrofa Zaporižios atominėje elektrinėje. Pagalvokite apie tai! Nė vienas žmonijos priešas nėra nuėjęs taip toli, kad šantažuotų – paverstų atominę elektrinę mūšio lauku“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Anot jo, siekiant Ukrainos pergalės reikia dar daug nuveikti. V.Zelenskis teigė, kad šaliai būtina nuolatinė parama ginklais ir šaudmenimis, nes svarbu ne tik atsilaikyti fronte, bet ir išvyti „tironiją iš mūsų žemės, galutinai sugriauti jos planus užkariauti Ukrainą ir bet kurią kitą Europos šalį.“

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk kalbėdama tiesioginės transliacijos metu teigė, kad iš nesaugių teritorijų evakuoti žmonės iki pavasario neturėtų grįžti namo, net jeigu pavyktų išspręsti šildymo tiekimo problemas.

Nuotr. iš Irynos Vereščuk „Facebook“ paskyros/Iryna Vereščuk

„Visada raginu žmones evakuotis iš Donecko, Chersono, Zaporižios ir dalies Charkivo sričių prieš prasidedant šaltiems orams. Jei galite, judėkite po truputį. Išgyvensime žiemą ir, jei Dievas duos, pavasarį kalbėsime apie sugrįžimą“, – sakė ji.

Ji pažymėjo, kad sprendimas dėl privalomos evakuacijos valstybiniu lygmeniu priimtas tik Donecko srityje. Kituose regionuose „analizuojamas klausimas“ dėl dalinės evakuacijos iš atskirų rajonų.

Skelbiama, kad keliose Chersono srities dalyse, Nova Kachovkos rajone, nugriaudėjo stiprūs sprogimai. Apie tai rašo CNN.

Rusijos pajėgų užimtas miestas yra strategiškai patogioje vietoje prie Dniepro upės, o jo tiltą ne kartą atakavo Ukrainos pajėgos.

Pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo smogta šiame rajone esantiems šaudmenų sandėliams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Vietos socialinės žiniasklaidos paskyrose kalbama apie oro smūgius ir didelį gaisrą netoli baldų fabriko.

Pranešama ir apie naujus sprogimus prie pagrindinio Antonivskio tilto per Dnieprą į pietus nuo Chersono miesto, taip pat apie sprogimus netoliese esančiame Oleškio rajone.

Oficialių komentarų dėl šių pranešimų nė viena pusė nepateikė.

Ukrainos gynybos ministerija kreipėsi į Krymo gyventojus prašydama suteikti informacijos apie Rusijos pajėgų judėjimą.

Gynybos žvalgybos padalinys savo „Telegram“ kanale pranešė, kad nori, jog Krymo gyventojai pateiktų „tikslią okupacinių pajėgų dislokacijos punktų vietą ir gyvenamųjų vietų adresus (pageidautina georeferencinė nuoroda su koordinatėmis)“, taip pat duomenis apie tai, kur gyvena aukšto rango karininkai. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Gyventojų taip pat prašoma nurodyti „karinės technikos judėjimo vietas ir maršrutus“ ir „tikslius duomenis apie vietinius kolaborantus, perėjusius į priešo pusę“.

Melitopolio meras Ivanas Fedorovas savo telegram paskyroje rašo, kad šalia Melitopolio, kur Rusijos pajėgos gabeno karinę įrangą, užfiksuota apie 10 sprogimų. 

„Sprogimų vis daugėjo: iš pradžių juos išgirdo pietinių gatvių, vėliau viso miesto gyventojai. Renkame išsamesnę informaciją“, – rašo meras. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Kaip anksčiau skelbė portalas UNIAN, Rusijos kariuomenė perkelia savo techniką per laikinai okupuotą Melitopolį Zaporižios srityje. Vietiniai gyventojai matė keletą okupantų karinės technikos konvojų.

Tuo pat metu mieste veikia pasipriešinimo judėjimas. 

Du aukšti Vokietijos federalinės Ekonomikos ministerijos pareigūnai, užimantys pagrindines pareigas energijos tiekimo srityje, įtariami šnipinėję Rusijai, teigiama Vokietijos laikraščio „Die Zeit“ medžiagoje.

Šiuo metu kovos su šnipinėjimu agentūra tiria atvejį dėl galimo Rusijos specialiųjų tarnybų įsiskverbimo į Ekonomikos ministeriją, kur sprendžiami energetikos, taip pat ir dujotiekio „Nord Stream-2“ klausimai.

Laikraščio tyrimo duomenimis, du aukšti Ekonomikos ministerijos pareigūnai, užimantys pagrindines pareigas energijos tiekimo sektoriuje, dabar yra Konstitucijos apsaugos tarnybos, kuriai tenka teisinė atsakomybė už kontržvalgybą, taikiklyje.

Pranešama, kad ekonomikos ministro Roberto Habecko atstovai į Tarnybą kreipėsi dar pavasarį ir paprašė pagalbos. Jie susidūrė su neatitikimais vidaus dokumentuose apie „Nord Stream 2“ ir dujų saugyklų užpildymo lygį, taip pat ataskaitoje apie Vokietijos tiekimo saugumą.

„Teigiama, kad daugelis dokumentų atspindėjo Rusijos supratimą ir požiūrį, o į akis krenta tai, kad argumentai dažnai neatitiko oficialios vyriausybės linijos. Visuose dideliuose žiemos debatuose, kurie sukosi dujų tiekimo tema, už ją atsakingi ministerijos pareigūnai užėmė poziciją, kuri buvo toli nuo ministro politinės linijos“, – rašoma straipsnyje.

Ukrainos kariai toliau naikina okupantus pietų kryptimi. Operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad Ukrainos kariuomenė ugnimi kontroliuoja Antonivkos ir Kachovkos tiltus. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketomis pramuštos skylės Antonivkos tilte

„Raketų ir artilerijos daliniai smogė į du valdymo punktus, du sandėlius su amunicija, priešlėktuvinės gynybos įrangą, radiolokacinę stotį, priešo artilerijos zonas. Buvo nustatyta ugnies kontrolė virš Kachovkos ir Antonivkos tiltų“, – rašoma pranešime.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai, vykstantys į Rusijos kontroliuojamą elektrinę, esančią kovų fronto linijoje Pietų Ukrainoje, siekia užkirsti kelią „branduolinei avarijai“, trečiadienį pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

„Mano misija yra... užkirsti kelią branduolinei avarijai ir išsaugoti didžiausią Europos atominę elektrinę“, – sakė R.Grossi, kurio vadovaujama komanda į pietinį Zaporižios miestą atvyko apie 14 valandą.

Ukraina savo ruožtu apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius vieną miestą prie Zaporižios atominės elektrinės, kurios patikrinti vyksta TATENA inspektoriai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominės elektrinė

„Rusijos kariuomenė apšaudo Enerhodarą“, – sakė Jevhenas Jevtušenka, Nikopolio rajono, esančio šiauriniame Dnipro upės krante priešais Enerhodaro miestą, kuriame yra atominė elektrinė, karinės administracijos vadovas.

„Šios provokacijos yra pavojingos“, – pridūrė jis.

Vienas iš sviedinių pataikė į pastatą, kuriame įsikūrusi Enerhodaro miesto taryba, platformoje „Telegram“ parašė meras Dmytro Orlovas, paskelbęs nuotraukas, kuriose matyti apgadintas daugiaaukštis pastatas su skyle šone ir nuolaužomis ant žemės.

Išpuolis įvykdytas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai TATENA generalinio direktoriaus vadovaujama grupė išvyko iš Kyjivo aplankyti Rusijos kontroliuojamos elektrinės, kuri yra didžiausias branduolinis objektas Europoje.

Ši teritorija, esanti Rusijos ir Ukrainos pajėgų fronto linijoje, pastarosiomis dienomis buvo ne kartą apšaudoma, o abi pusės kaltina dėl to viena kitą.

Ši situacija kelia susirūpinimą tarptautinėje arenoje, ir TATENA vadovas su savo 13 ekspertų grupe turi patikrinti Zaporižios AE.

Kalbėdamas Kyjive anksti trečiadienį prieš išvykdamas į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, R.Grossi sakė, kad planuoja AE praleisti „kelias dienas“, o po to bus pateikta ataskaita.

Elektrinę nuo kovo mėnesio yra užėmusios Rusijos pajėgos, o Ukraina kaltina Rusiją dislokavus joje šimtus karių ir laikant ten šaudmenis.

Rusija į okupuotą Luhansko sritį išsiuntė būrį rusų „mokytojų“, kurie rusins ​​ukrainiečių vaikus, skelbia Nacionalinio pasipriešinimo centras Ukrainoje. 

„Didžioji dalis gyventojų paliko regioną dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, o likusieji neturi noro atiduoti savo vaikų propagandistams. Ne paslaptis, kad rusiškų mokyklų tikslas yra vaikų rusifikacija, nes šių mokyklų dokumentų niekas nepripažįsta.

Taip, Kremlius į Luhansko sritį išsiuntė naują rusų „mokytojų“ partiją. Kalbame apie 106 mokytojus, kurie dirbs Luhansko srities regionuose, paimtuose į nelaisvę po vasario 24 d.“, – skelbiama pranešime.

Centras taip pat pridūrė, kad per pastarąją savaitę gerokai padaugėjo šeimų su vaikais, kurios išvyko iš laikinai okupuotų teritorijų.

Mariupolio valdžia tikisi, kad miestas bus deokupuotas per 2023 metus, pareiškė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriušenka.

„Jeigu pakankamai pragmatiškai žiūrėsime į faktus, žinoma, yra tik vienas veiksnys [deokupuoti Mariupolį] – mūsų ginkluotosios pajėgos.

Kai jos bus pasiruošusios deokupuoti, jos tai padarys. Mes suprantame fronto linijos ilgį ir sudėtingumą. Ruošiamės pavasariui-rudeniui, kai grįšime. Kad tai bus daugiausiai kitais metais, šiandien neabejojame“, – sakė jis

Ukraina trečiadienį paragino Rusiją sustabdyti maršruto, kuriuo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai pasieks Rusijos kontroliuojamą branduolinę elektrinę, esančią prie fronto linijos, apšaudymą.

„Rusijos okupacinės pajėgos turi liautis apšaudyti koridorius, kuriais naudosis TATENA misija, ir nekliudyti jos veiklai elektrinėje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

TATENA inspektorių grupė anksčiau trečiadienį atvyko į pietinį Ukrainos Zaporižios miestą prieš apsilankymą Rusijos kontroliuojamoje atominėje elektrinėje šalia fronto linijos.

Naujienų agentūros AFP korespondentas teigė, kad maždaug 19 automobilių kolona, tarp kurių buvo mažiausiai 10 baltų automobilių su užrašu „JT“ ant šono, įvažiavo į Zaporižią prieš 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku).

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių grupė trečiadienį atvyko į pietinį Ukrainos Zaporižios miestą prieš apsilankymą Rusijos kontroliuojamoje atominėje elektrinėje šalia fronto linijos, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Korespondentas teigė, kad maždaug 19 automobilių kolona, tarp kurių buvo mažiausiai 10 baltų automobilių su užrašu „JT“ ant šono, įvažiavo į Zaporižią prieš 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku).

TATENA generalinio direktoriaus vadovaujama 14 žmonių komanda trečiadienį ryte išvyko į Zaporižios AE iš Kyjivo.

Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Europos Sąjunga.

Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tariasi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.

Naujienų agentūros AFP gautame bendrame pareiškime su Rusija besiribojančios Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva nurodė, kad ES pirmininkaujančios šalies siūlymas sustabdyti 2007 metų susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo tarp ES ir Rusijos galiojimą yra „būtinas pirmas žingsnis“.

Šiam žingsniui pritaria daugelis Bendrijos narių, įskaitant Vokietiją. Sustabdžius susitarimo galiojimą, Rusijos piliečiai už ES vizas turėtų mokėti brangiau, taip pat būtų panaikintas vizų išdavimo terminas.

„Tačiau turime drastiškai apriboti išduodamų vizų, pirmiausia turistinių, skaičių, kad sumažintume Rusijos piliečių srautą į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę“, – rašoma bendrame keturių šalių pareiškime.

Anot jų, žengiant šį žingsnį turėtų būti numatytos išimtys „disidentams ir kitiems humanitariniams atvejams“.

„Kol tokios priemonės neįvestos ES lygmeniu, mes... svarstysime galimybę nacionaliniu lygmeniu įvesti laikinas vizų draudimo priemones arba apriboti sienos kirtimą Rusijos piliečiams, turintiems ES vizas“, – sakoma pareiškime anglų kalba.

Trečiadienį Prahoje kalbėdamas su žurnalistais Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu paragino „uždrausti Rusijos Federacijos piliečiams įvažiuoti į Europos Sąjungą“, tačiau užsiminė, kad ES gali būti per lėta tai padaryti.

„Laikas yra itin svarbus, o už iššvaistytą laiką mokama ukrainiečių krauju“, – sakė jis.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis trečiadienį per vizitą Kopenhagoje sakė, kad rusams neturėtų būti išduodamos jokios vizos, „išskyrus humanitarines“.

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius vieną miestą prie Zaporižios atominės elektrinės, kurios patikrinti vyksta Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai.

„Rusijos kariuomenė apšaudo Enerhodarą“, – sakė Jevhenas Jevtušenka, Nikopolio rajono, esančio šiauriniame Dnipro upės krante priešais Enerhodaro miestą, kuriame yra atominė elektrinė, karinės administracijos vadovas.

„Šios provokacijos yra pavojingos“, – pridūrė jis.

Vienas iš sviedinių pataikė į pastatą, kuriame įsikūrusi Enerhodaro miesto taryba, platformoje „Telegram“ parašė meras Dmytro Orlovas, paskelbęs nuotraukas, kuriose matyti apgadintas daugiaaukštis pastatas su skyle šone ir nuolaužomis ant žemės.

Išpuolis įvykdytas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai TATENA generalinio direktoriaus vadovaujama grupė išvyko iš Kyjivo aplankyti Rusijos kontroliuojamos elektrinės, kuri yra didžiausias branduolinis objektas Europoje.

Ši teritorija, esanti Rusijos ir Ukrainos pajėgų fronto linijoje, pastarosiomis dienomis buvo ne kartą apšaudoma, o abi pusės kaltina dėl to viena kitą.

Ši situacija kelia susirūpinimą tarptautinėje arenoje, ir TATENA vadovas Rafaelis Grossi su savo ekspertų grupe turi patikrinti Zaporižios AE.

Kalbėdamas Kyjive anksti trečiadienį prieš išvykdamas į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, R.Grossi sakė, kad planuoja AE praleisti „kelias dienas“, o po to bus pateikta ataskaita.

Elektrinę nuo kovo mėnesio yra užėmusios Rusijos pajėgos, o Ukraina kaltina Rusiją dislokavus joje šimtus karių ir laikant ten šaudmenis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė sukurti specialią programą Rusijos kariuomenės kariškiams, nenorintiems kariauti Ukrainoje. Diplomatas pažymėjo, kad jei vienas Rusijos karys padės ginklus, tai išgelbės ukrainiečių gyvybes.

Tai Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas sakė interviu „Reuters“.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba

„Žinutė: gelbėkitės ir bėkite. Sudėkite ginklus, pasiduokite Ukrainos pajėgoms ir gaukite galimybę pradėti naują gyvenimą. Esu tikras, kad šis pasiūlymas naudingas, nes net jei vienas rusų karys padėtų ginklus ir nuspręstų išvykti, tai reikštų išgelbėtas ukrainiečių gyvybes ir greitesnę taiką“, – sakė D.Kuleba.

Kartu jis dar kartą paragino ES įvesti vizų draudimą rusams. Anot jo, ši priemonė yra tikslinga, nes dauguma Rusijos Federacijos piliečių palaikė „genocidą ir agresiją“ prieš Ukrainą.

„Pusinių priemonių laikas baigėsi. Tik griežta ir nuosekli politika gali duoti rezultatų. Draudimas išduoti vizas Rusijos turistams ir kai kurioms kitoms kategorijoms bus atsakymas į Rusijos agresyvų karą Europos širdyje, kurį palaiko didžioji dauguma Rusijos piliečių“, – apibendrino diplomatas.

Prieš surengdami pseudoreferendumą, rusų įsibrovėliai bando papirkti Chersono gyventojus. Apie tai „Facebook“ socialiniame tinkle pranešė karių operatyvinė grupė „Kachovka“.

„Okupanto taktika gana primityvi. Rusų marionetės sąmoningai blokuoja visus mokėjimus iš Ukrainos, sukurdamos humanitarinę krizę ir, atsižvelgiant į tai, siūlo savo finansinę paramą su sąlyga gauti Rusijos pasą ir atsisakyti Ukrainos pilietybės.

Visus veiksmus, susijusius su bet kokios pagalbos teikimu vietos gyventojams, Kremlius savo žiniasklaidoje pabrėžia kaip Rusijos valdžios ir okupanto paramą Chersono žmonėms“, – rašoma pranešime.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas pažymėjo, kad okupuotas Krymas vis dar aprūpina Rusijos kariuomenę pietuose amunicija ir įranga. Ukraina turi išspręsti šią problemą.

Jo nuomone, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų Kryme, kaip pusiasalio deokupacijos dalis, tikslas bus Kerčės tiltas. Tačiau norint jį sunaikinti, Ukrainai reikia galingesnių raketų, nei buvo smogta Antonivkos tiltui Chersone.

„Kai tik bus galimybė, pradėsime Krymo tilto puolimą, o tada žiūrėsime, kaip mums seksis. Reikia ginkluotės. Pažiūrėkite, kiek HIMARS (sviedinių) jau išleidome ant Antonivkos tilto – bet jis stovi. Reikia kažko galingesnio“, – mano O.Ždanovas.

„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas

Jis pažymėjo, kad viena tolimojo nuotolio ATACMS raketa padarytų daug daugiau žalos priešo logistikai nei turima HIMARS amunicija.

„Viena ATACMS raketa sugriautų tilto tarpatramį ir mes baigtume šį reikalą... Juk mėnesį apšaudome tą patį Antonivkos tiltą“, – sakė ekspertas.

Laikinai okupuotame Zaporižios srities Berdianske prie kolaborantų būstinės nugriaudėjo sprogimas. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.

„Kažkas sprogo prie bendradarbiaujančios organizacijos „Mes kartu su Rusija“, kuri aktyviai dalyvauja rengiantis pseudoreferendumui, būstinės šįryt. Apie aukas informacijos nėra. Panašu, kad kažkas netyčia numetė šalia nuorūką“, – rašoma pranešime.

Netikėtai išgarsėjęs dėl internetu paskelbto karą Ukrainoje smerkiančio pareiškimo Rusijos oro desantininkas Pavelas Filatjevas sekmadienį atvyko į Prancūziją ir pasiprašė politinio prieglobsčio, kai pabėgo iš savo šalies, bijodamas susidorojimo.

„Kai išgirdau, kad aukšto rango veikėjai ragina nuteisti mane kalėti 15 metų už melagienas, suvokiau, kad nieko nepešiu ir kad mano advokatai Rusijoje negalės nieko dėl manęs padaryti“, – P. Filatjevas sakė naujienų agentūrai AFP prieglobsčio prašytojų laukimo zonoje Paryžiaus Charles'o de Gaulle'o oro uoste. 

Antradienį buvo gauta žinia, kad „Pavelas Filatjevas vėlyvą popietę buvo išleistas“, gavęs oficialų leidimą atvykti į Prancūziją, kur turės per aštuonias dienas pateikti prašymą suteikti prieglobstį, AFP sakė jo advokatė Kamalia Mehtiyeva.

„Labai džiaugiamės šiuo sprendimu ir ketiname artimiausiomis dienomis pateikti prašymą suteikti politinį prieglobstį“, – pridūrė K.Mehtiyeva.

Po tarnybos kariuomenėje pertraukos 34 metų P. Filatjevas pernai įstojo į 56-ąjį oro desantininkų pulką, savo tėvo buvusį dalinį, dislokuotą Rusijos aneksuotame Kryme.

Oro desantininkai buvo pasiųsti kautis į Pietų Ukrainą, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo savo „specialiąją karinę operaciją“.

Pats P.Filatjevas apie du mėnesius praleido Chersono ir Mykolajivo miestų apylinkėse, kol buvo atšauktas iš fronto dėl akies infekcijos.

„Neturėjome jokios moralinės teisės užpulti kitą šalį, ypač kai tai yra mums artimiausia tauta“, – karys rašė savo 141 puslapio manifeste „ZOV“ (rus. zov – šauksmas, kvietimas), kurį anksčiau rugpjūtį paskelbė socialiniame tinkle „VKontakte“.

Šio manifesto pavadinimas sudarytas iš raidžių, naudojamų žymėti Rusijos karinę techniką, dalyvaujančią invazijoje Ukrainoje.

Savo pareiškime P.Filatjevas peikia tiek Rusijos kariuomenės būklę, tiek Maskvos puolimą prieš Ukrainą, kuriam, jo nuomone, dauguma karių nepritaria, nors ir bijo atvirai apie tai pasisakyti.

„Chaosas ir korupcija“

P.Filatjevas rašo apie pajėgas, kurios funkcionuoja tik vargais negalais, kurios kariams stigo įgūdžių ir amunicijos dar prieš prasidedant įsiveržimui.

Ginkluotosios pajėgos „yra tos pačios būklės, į kokią per pastaruosius kelerius metus pakliuvo Rusija“, jis sakė AFP.

„Metai po metų chaosas ir korupcija didėjo. Korupcija, netvarka ir visiškas nerūpestingumas pasiekė nepriimtiną lygį“, – pridūrė karys.

„Pirmuosius kelis mėnesius buvau sukrėstas – sakiau sau, kad tai negali būti tiesa. Metų gale suvokiau, kad tokioje kariuomenėje nenoriu tarnauti“, – teigė jis.

Vis dėlto jis nepasitraukė iš tarnybos, o prasidėjus invazijai kartu su savo daliniu atsidūrė kaimyninės šalies pietuose.

„Kariuomenė jau taikos metu buvo pakrikusi, korumpuota ir apatiška, tad aišku, kad karo metu, vykstant kovos veiksmams, visa tai dar labiau išryškėjo, ir profesionalumo stygius tapo dar pastebimesnis“, – sakė P.Filatjevas.

Valdžia Maskvoje atliko pagrindinį vaidmenį „sugriaunant kariuomenę, kurią paveldėjome iš Sovietų Sąjungos“, konstatavo oro desantininkas.

P.Filatjevas teigė, kad per jo tarnybos fronte du mėnesius jo dalinys neprisidėjo prie žiaurumų prieš civilius ir belaisvius, sukėlusių pasipiktinimą pasaulyje ir kaltinimus karo nusikaltimais.

„Terorizuojami kariai“

Kai buvo perkeltas į karinę ligoninę Sevastopolio mieste, jis mėgino oficialiai pasitraukti iš kariuomenės dėl sveikatos priežasčių, bet sulaukė savo viršininkų grasinimų, kad bus atliktas tyrimas, jeigu jis nesutiks grįžti į kovos veiksmų zoną.

P.Filatjevas išvyko iš Krymo rugpjūčio pradžioje ir paskelbė savo manifestą.

Jis važinėjo iš vieno miesto į kitą, kad nebūtų sučiuptas, ir praeitą savaitę galiausiai atvyko į Prancūziją per Tunisą.

„Kodėl išsamiai apie tai pasakoju? Noriu, kad žmonės Rusijoje ir pasaulyje žinotų, kaip kilo šis karas, kodėl žmonės tebekariauja“, – sakė jis.

Rusijos kariai tęsia kautynes „ne dėl to, kad jie nori kariauti, o dėl sąlygų, dėl kurių jiems labai sudėtinga pasitraukti“, mano P.Filatjevas.

„Kariuomenė, kaip ir visa Rusijos visuomenė, yra terorizuojama“, – tvirtino jis.

P.Filatjevo nuomone, karą palaiko tik apie 10 proc. karių, o kiti tiesiog bijo pasisakyti.

„Nusistatę prieš bijo apie tai pasakyti, bijo pasitraukti. Jie bijo pasekmių“, – aiškino karys.

P.Filatjevas sakė, jog jeigu gaus prieglobstį Prancūzijoje, nori toliau dėti pastangas, kad šis karas pasibaigtų.

„Noriu, kad kiek įmanoma mažiau Rusijos jaunuolių ten pakliūtų ir į tai įsitrauktų; noriu, kad jie žinotų, kas ten dedasi“, – aiškino jis.

Rusų okupantai planuoja sustiprinti Krymo gynybą maskviečiais, Sankt Peterburgo gyventojais, kariškiais, remdamasi žvalgyba pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

Žvalgybos duomenimis, Maskvos ir Leningrado sričių, įskaitant Rusijos Federacijos sostinę ir Sankt Peterburgą, kariniai komisariatai gavo nurodymus dėl masinio vietinių gyventojų šaukimo į karo tarnybą.

Žvalgybos teigimu, Kryme dislokuotus karinius dalinius aprūpins maskviečiai ir per slaptą mobilizaciją pašaukti Sankt Peterburgo piliečiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Be to, siekdamas papildyti laikinai okupuotoje Krymo Respublikos teritorijoje dislokuotus Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinius dalinius ir sustiprinti Krymo pusiasalio gynybą, Pietų karinės apygardos vadas armijos generolas Oleksandras Dvornikovas nusprendė išsiųsti 1200 šauktinių į Krymą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali „sumalti“ priešų grupuotę Chersono srityje nepasibaigus karo veiksmams, net ir be plataus masto puolimų. O tikrasis kontrpuolimas bus kitur. Dabar yra šešios fronto atkarpos, kuriose jį galima organizuoti.

Tokia nuomone interviu žurnalistei Julijai Latyninai pasidalijo atsargos pulkininkas, karo ekspertas ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lakūnas Romanas Svitanas.

„Pagrindinio smūgio kryptis, tikroji, nėra Chersonas. Visa ta dešiniojo kranto grupuotė tėra tik vyšnaitė ant torto. Ją galima iki pat Ukrainos pergalės iš visų pusių apšaudyti ir taip sunaikinti iki paskutinio ruso“, – sakė R.Svitanas.

Eksperto teigimu, Rusijai nusprendus perkelti papildomas pajėgas į pietus per vis dar veikiančias pėsčiųjų perėjas, jos taip pat bus sunaikintos. Tada R.Svitanas papasakojo, kur ginkluotosios pajėgos gali smogti pagrindinį smūgį.

„Kaip suprantu, yra bent 5–6 kryptys, kur tikrai galima išvystyti puolimą. Tai apima Charkivą, jei pradedame nuo šiaurės. Fronto perkėlimas nuo Charkivo 40 kilometrų: bent jau iki Rusijos sienos. Antra kryptis – iš Senosios Saltivkos. Čia dar neišspręstas klausimas dėl priartėjimo prie Kupjansko ir Iziumo.

Trečia – tiesiog puolimas iš vakarų į Iziumą. Mažai tikėtina, kad Bachmuto srityje bus mūsų kariuomenės puolimas, kol kas nėra prasmės, bet, tarkime, kad Donecko puolimas toliau į pietus yra labai realus, nes net ir su dabar egzistuojančiomis grupuotėmis patekti į Donecką nebus sunku, net ir be „šarvų“, – pridūrė R.Svitanas.

Vadinamasis Zaporižios srities okupacinės administracijos „vadovas“ Jevhenas Balickis pabėgo į Krymą per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą šalies pietuose. Jis užsiminė apie šeimynines aplinkybes ir pažadėjo, kad pseudoreferendumui regione ruošiamasi ir toliau.

J.Balickis savo asmeniniame „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame kalbėjo apie pabėgimą į pusiasalio teritoriją. Vėliau jis ištrynė atitinkamą įrašą, tačiau ekrano kopijos spėjo pasklisti internete.

„Dėl šeimyninių aplinkybių kurį laiką būsiu priverstas vadovauti „Zaporižios srities karinei-civilinei administracijai“ iš Krymo teritorijos“, – rašė jis.

Didžiosios Britanijos žvalgyba praneša, kad Ukrainos kariškiams kai kuriose vietose pavyko pažengti į priekį fronto linijoje pietuose ir Rusijos Federacija tikrai stengsis sustiprinti savo pozicijas šiose vietose.

Žvalgyba pažymi, kad nuo pirmadienio, rugpjūčio 29 d., Ukrainos pajėgos toliau keliomis kryptimis atakavo pietinę Rusijos armijos grupę.

„Ukrainos pajėgos vietomis atstūmė fronto liniją, pasinaudodamos tuo, kad Rusijos gynybos linija ten gana silpna. Pagal savo doktrinas Rusijos Federacija dabar tikriausiai bandys „užkamšyti skyles“ specialiomis mobiliojo rezervo grupėmis. Tarp jų greičiausiai bus ir rytinės karių grupės“, – teigiama apžvalgoje.

Taip pat teigiama, kad Rusijos Federacija vis dar ieško būdų, kaip sustiprinti savo pajėgas. Greičiausiai prieš Ukrainą bus pasiųsti naujai suformuoto 3-iojo armijos korpuso „savanorių batalionai“, kurie rugpjūčio 24 dieną paliko savo bazę prie Maskvos.

Latvijos ministrų kabinetas antradienį nusprendė vienašališkai denonsuoti tarpvyriausybinį memorandumą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo energetikoje.

Dokumentas pasirašytas 2009 metais, juo siekiama skatinti dvišalį bendradarbiavimą užtikrinant lygiagretų Latvijos ir Baltarusijos energetikos sistemų veikimą ir organizuojant abipusiai naudingą prekybą elektros energija bei jos tranzitą.

Memorandumo denonsavimo anotacijoje teigiama, kad 2020-ųjų vasarą Latvijos vyriausybė nusprendė stabdyti prekybą elektros energija su Baltarusija, jei bus įjungta Astravo atominė elektrinė, kuri laikoma nesaugi. Šią jėgainę pradėjus eksploatuoti, nuo 2020 metų lapkričio 5 dienos Latvija nutraukė Baltarusijoje pagamintos elektros importą.

Be to, 2021-ųjų birželio 24-ąją Europos Sąjunga įvedė papildomų sankcijų Baltarusijai, kurios taip pat turėjo įtakos pastarosios naftos produktų eksportui. Šių metų vasario 17-ąją įsigaliojo naujos ES sankcijos Baltarusijai, kuriomis draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ar perduoti naftos produktus bei dujinius angliavandenilių produktus iš Baltarusijos.

Atsižvelgiant į tai, dvišalis Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas energetikoje nevyksta – elektros energija nebeprekiaujama, o naftos produktai ir gamtinės dujos iš Baltarusijos nebeimportuojami, paaiškinama Latvijos ekonomikos ministerijos pranešime.

Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 350 savo karių, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.

Iš viso nuo invazijos į Ukrainą pradžios rusai neteko 47,9 tūkst. savo karių, 1974 tankų, 4312 šarvuotų kovos mašinų, 234 lėktuvų, 204 sraigtasparnių. 

„Didžiausius nuostolius priešas patyrė Donecko ir Kurachivo srityse“, – nurodė Generalinis štabas.

Trečiadienį Kryme, Krasnohvardeisko kaime, kilo didelis gaisras, praneša vietos žiniasklaida.

Liudininkai skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus iš įvykio vietos, kuriuose matyti virš gyvenvietės kylantis didelis tamsių dūmų stulpas.

Oficialiai teigiama, kad gaisras kilo senos parduotuvės sandėlyje, kaip įtariama, dėl trumpo elektros jungimo, tačiau socialiniuose tinkluose teigiama, kad gaisras kilo naftos sandėlyje, rašo „Unian“.

Vakariniame antradienio pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visus Kryme esančius ukrainiečius laikytis kuo toliau nuo Rusijos karinių objektų, nesiartinti prie Rusijos karinių bazių ir karinių aerodromų ir pranešti Ukrainos specialiosioms tarnyboms visą žinomą informaciją apie okupantus, „kad Krymas būtų greičiau išlaisvintas“.

Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.     

Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas. 

Tačiau kai kurios šalys, tarp jų didžiosios ES valstybės Vokietija ir Prancūzija, taip pat Vengrija, Liuksemburgas ir Austrija, tam prieštarauja.

„Turizmui vietos nėra“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavsky per ES užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimą Prahoje.   

Griežtesni apribojimai dėl vizų būtų „signalas Maskvos ir Sankt Peterburgo elitui“, pridūrė jis. 

Tačiau Prancūzija ir Vokietija neoficialiame diplomatiniame dokumente, kurį gavo naujienų agentūra AFP, išreiškė nepritarimą pernelyg dideliems apribojimams.

Jos ragino tikrinti vizų prašančius asmenis dėl galimos grėsmės saugumui, tačiau patarė įsileisti studentus, menininkus ir mokslininkus.

„Neturėtume nuvertinti pokyčių galios, kurią suteikia galimybė tiesiogiai patirti gyvenimą demokratinėse sistemose, ypač ateities kartoms“, – nurodė šalys bendrame dokumente.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad svarbu atskirti tuos, kurie kalti dėl karo, nuo nekaltųjų.

„Ir mes... turime išlaikyti ryšius su pastaraisiais“, – sakė ji, paminėdama Rusijos menininkus, studentus ir žurnalistus.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto, kurio šalis priešinosi pastangoms izoliuoti Maskvą dėl invazijos į Ukrainą, taip pat pasisakė prieš vizų draudimą. 

„Nemanau, kad draudimas išduoti vizas yra tinkamas sprendimas dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.

Panašios pozicijos laikosi ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas. 

„Mums nereikia naujos Geležinės uždangos Europoje“, – sakė jis.

„Iš pat pradžių visi sutarėme, kad tai (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas“, – kalbėjo J.Asselbornas.

Austrijos diplomatijos vadovas  Alexander'as Schallenbergas savo ruožtu sakė: „ES neturi priimti kategoriško sprendimo dėl 140 mln. žmonių.“

Vasario 25-ąją, kitą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Čekija sustabdė vizų išdavimą rusams, tačiau išimtys taikomos pilietinės visuomenės veikėjams arba humanitarinės pagalbos atvejais.

Rusijos kaimynės Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, turinti su ja ilgiausią sieną Europoje, iškart po invazijos ėmė raginti Briuselį uždrausti rusų turistams išduoti ES Šengeno vizas.  

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Prahoje sakė, kad apribojus vizų išdavimą Rusijos oficialioms delegacijoms ir įmonių vadovams, atėjo laikas imtis veiksmų prieš eilinius rusus. 

„Šie nebylūs privatūs asmenys taip pat turėtų suprasti, kad karas sukelia pasekmių“, – sakė jis.

„Jų mokesčių pinigais tiesiogine prasme mokama už bombas, žudančias ukrainiečių vaikus ir griaunančias ligonines, vaikų darželius, mokyklas“, – pabrėžė U.Reinsalu.  

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių komanda vyksta į Rusijos pajėgų užimtą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, trečiadienį pranešė ši Jungtinių Tautų institucija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA inspektoriai išvyko į Zaporižios atominę elektrinę

„Pagaliau išvykstame po šešių mėnesių... pastangų. TATENA vyksta į Zaporižios atominę elektrinę“, – agentūros vadovas Rafaelis Grossi sakė žurnalistams Kyjive prieš išvažiuodamas.

„Puikiai suvokiu šio momento aktualumą, bet esame pasiruošę. TATENA pasiruošusi. Vėl pranešime po šios misijos. Praleisime ten kelias dienas“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos kontrpuolimas – nuoseklus procesas, kuriam tinkamai įvykdyti prireiks šiek tiek laiko, rašo JAV Karo studijų instituto analitikai kasdieninėje karo Ukrainoje apžvalgoje.

„Rugpjūčio 29 d. Ukrainos pajėgos pradėjo smogti Rusijos pontoniniams keltams per Dniepro upę, smūgių laikas atitinka Ukrainos kontrpuolimo pradžią. Tikėtina, kad keltų sunaikinimo poveikis bus trumpalaikis“, – rašoma analizėje.

Ukrainos pajėgos jau seniai, prieš paskelbdamos apie kontrpuolimo operaciją, ėmėsi pastangų sunaikinti Rusijos antžemines komunikacijos linijas, o tai greičiausiai rodo, kad Ukrainos pajėgos yra pasiryžusios ilgalaikėms pastangoms, kurias sudaro ir smūgiai, ir antžeminiai puolimai, rašo analitikai.

Anot ekspertų, Rusijos pajėgos toliau reaguoja ir koreguoja savo pozicijas visoje pietų Ukrainoje, greičiausiai reaguodamos į vykstantį Ukrainos kontrpuolimą ir ruošdamosi platesnėms Ukrainos kontrpuolimo operacijoms toliau į rytus.

Tikėtina, kad dėl Ukrainos kontrpuolimo Rusijos pajėgos persidislokuoja ir keičia savo veiksmų prioritetus visame veiksmų lauke, skelbia Karo studijų institutas.

Taip pat, rašoma analizėje, tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudaro sąlygas priverstinei perkeltųjų ukrainiečių kultūrinei asimiliacijai Rusijoje, siekdamas ištrinti jų ukrainietišką kultūrinę tapatybę. 

Kitos analitikų įžvalgos: 

• Rusijos pajėgos surengė ribotą antžeminį puolimą į šiaurę nuo Charkovo miesto.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į pietvakarius nuo Iziumo, į pietus nuo Bachmuto ir netoli vakarinio Donecko miesto pakraščio.
• Rusijos pajėgos surengė ribotą antžeminę ataką šiaurinėje Chersono srityje.
• Anoniminis aukšto rango JAV karinis pareigūnas pareiškė, kad JAV mano, jog Rusija apšaudo artileriją iš pozicijų aplink Zaporižės atominę elektrinę ir netoli jos.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau stengiasi prievarta integruoti okupuotos Ukrainos mokyklas į Rusijos švietimo sistemą ir plečia socialinės kontrolės metodus.
• Rusijos pajėgos toliau gabena karinę įrangą į Krymą.
• Rusijos federaliniai subjektai (regionai) toliau verbuoja ir dislokuoja savanorių batalionus.
• Rusijos okupacinė valdžia imasi priemonių prievarta integruoti Ukrainos mokyklas į Rusijos švietimo erdvę ruošiantis artėjantiems mokslo metams. 
   

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją naujais smūgiais teritorijoje šalia didžiausios Europoje atominės elektrinės, kurią ruošiasi aplankyti grupė Jungtinių Tautų inspektorių.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pirmadienį vakare atvyko į Kyjivą su 13 ekspertų grupe ir išvyko į Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra užimta Rusijos pajėgų nuo kovo pradžios.

„Deja, Rusija nestabdo savo provokacijų būtent tomis kryptimis, kuriomis ši misija turi vykti, kad pasiektų elektrinę“, – savo kasdieniame vaizdo kreipimesi į tautą sakė V.Zelenskis.

„Tikiuosi, kad TATENA komanda galės pradėti savo darbą“, – pažymėjo prezidentas ir pridūrė, kad padėtis jėgainėje „nepaprastai grėsminga“.

Plačiau skaitykite čia.

Per dieną Ukrainos gynėjai pietų Ukrainoje nukovė 117 rusų ir sunaikino daugiau kaip 30 priešo technikos vienetų, pranešta Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ feisbuko puslapyje

„Mūsų aviacija sudavė 16 smūgių tvirtovėms, amunicijos sandėliams ir teritorijoms, kuriose sutelkta okupantų darbo jėga, ginklai ir įranga. Remiantis patvirtintais ugnies užduočių vykdymo rezultatais, nukauta 117 „rašistų“, sunaikinta daugiau kaip 30 technikos vienetų: 9 tankai T-72, 3 daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai „Grad“, savaeigė patranka „Hyacinth-S“, savaeigę haubicą „Msta-S“, 18 automobilių šarvuočių ir 4 šaudmenų sandėlius Baštansko, Berislavo, Kachovsko ir Chersono rajonuose“, – sakoma pranešime.

Tuo tarpu priešo laivyno laivų grupuotė Juodojoje jūroje toliau slepiasi nuo audros ir tikėtino sunaikinimo palei Krymo pakrantę, nekeisdama savo sudėties, užduočių ir grėsmių.

Valstybės departamento atstovo spaudai vyriausiasis pavaduotojas Vedantas Patelis patvirtino, kad JAV mano, jog Rusija iš Irano gavo bepiločių orlaivių ir „ketina naudoti šiuos Irano bepiločius orlaivius, kurie gali vykdyti atakas „oras-oras“, elektroninį karą ir taikinių taikymą mūšio lauke Ukrainoje“.

„Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelį tiekimo trūkumą iš dalies dėl sankcijų ir eksporto kontrolės, todėl Rusija yra priversta pasikliauti nepatikimų šalių, tokių kaip Iranas, tiekimu ir įranga“, – antradienį per telefoninį brifingą sakė V.Patelis.

„Mes ir toliau ryžtingai vykdysime visas JAV sankcijas tiek Rusijos, tiek Irano ginklų prekybai ir kartu su savo partneriais visame regione kovosime su Irano keliama grėsme“, – sakė jis.

Charkivo miesto meras Ihoris Terechovas pranešė apie smūgį į miesto centre esantį mikrorajoną.

„Smūgis į Kyjivo rajoną, miesto centrą. Tiesioginis smūgis į gyvenamąjį pastatą. Ugnis. Yra informacijos apie aukas“, – pranešė meras.

Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas pranešė apie du nukentėjusiuosius.

„Per apšaudymą Kyjivo Charkivo rajone preliminariai buvo sužeisti du žmonės“, – rašė jis „Telegram“ kanale.

Antradienį Rusijos kariai taip pat atakavo Charkivo Kyjivo rajoną, aukų nebuvo.