Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Ukraina prašo Jungtinių Valstijų suteikti daugiau ginklų, įskaitant 300 kilometrų galinčių nuskrieti raketų sistemų ATACMS
- Oficialioje Pentagono ataskaitoje teigiama, kad nuo vasario 24 d. JAV Ukrainai perdavė 140 artilerijos sistemų ir 660 000 sviedinių bei raketų, taip pat daugybę kitokios ginkluotės
- Iš Rusijos pajėgų atkovotame Zaliznyčnės kaime šiaurės rytinėje Charkivo srityje rasti keturi civilių kūnai su kankinimo žymėmis
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis nesutiks su jokiais Minsko susitarimų variantais. Ukrainiečiai siekia visiškos savo valstybės teritorijos deokupacijos
- Iziumo mieste per okupaciją žuvo daugiau nei tūkstantis civilių, buvo sunaikinta 80 proc. infrastruktūros
Svarbiausias pirmadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina kontroliuoja situaciją fronte
23:29
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pokalbyje su dviem JAV generolais sakė, kad padėtis fronte yra įtempta, bet visiškai kontroliuojama.
Jis socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad du kartus telefonu kalbėjosi su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir vadu Europoje generolu Christopheriu G.Cavoliu ir JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley.
Rusai bėga iš Melitopolio
22:45
Rusijos pajėgos bėga iš okupuoto Melitopolio, Zaporižios srityje. Teigiama, kad jie bėga okupuoto Krymo link.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
„Užpuolikai bėga iš Melitopolio link laikinai okupuoto Krymo. To ir buvo galima tikėtis – spartus Ukrainos puolimas nepalieka jiems jokių šansų“, – pabrėžė I.Fiodorovas.
Kaip sakė meras, siekdami „išvežti iš Zaporižios srities pavogtus daiktus, „antrosios pasaulio armijos“ kariškiai įsilaužia į garažus ir vagia civilių automobilius“.
„Automobilių savininkai turėtų iš anksto apsaugoti savo transportą. Gali atsitikti taip, kad juo bus evakuojami evakuojamieji“, – sako I.Fiodorovas.
Elektros tiekimo linijos į Zaporižios AE – atstatytos
21:50
JT branduolinės priežiūros tarnybos generalinis direktorius pranešė, kad visos trys atsarginės elektros tiekimo linijos Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios elektrinėje vėl veikia, praneša „Reuters“.
Šeštadienį elektros tiekimo linijos buvo sugedusios, tačiau nuo to laiko visos jos buvo atkurtos.
ES ketina skirti daugiau karinio finansavimo Ukrainai
21:48
Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas.
Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų.
„Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies... pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF)", – Europos Parlamentui sakė J.Borrellis.
Ukraina už tuos pinigus perka ginklus. NATO šalys taip pat teikia paramą iš savo arsenalų.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos, pasinaudodamos moderniomis vakarietiškomis raketomis ir artilerija, šalies rytuose privertė Rusijos pajėgas skubiai trauktis.
Papildomai ES sutiko skirti 9 mlrd. eurų nekarinio finansavimo Ukrainai. 1 mlrd. jau išmokėtas, dar 5 mlrd. leista išmokėti.
J.Borrellis sakė, kad likusių 3 mlrd. eurų išmokėjimui dar turi pritarti šalys narės.
„Be abejo, privalu padaryti daug daugiau. Tačiau tam yra tarptautinės finansų institucijos, ne vien Europos Sąjunga“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Kyjivas derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
JAV ketina skirti papildomos karinės pagalbos Ukrainai
21:24
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad „artimiausiomis dienomis“ tikriausiai paskelbs apie papildomą karinės pagalbos paketą, pranešė „Reuters“.
„Aš tikrai manau, kad artimiausiomis dienomis čia pamatysite dar vieną“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby.
Iki šiol JAV Ukrainai skyrė 15,2 mlrd. dolerių, praėjusią savaitę paskelbė Valstybės departamentas.
Popiežius Kazachstane ragina nutraukti „beprotišką ir tragišką“ karą Ukrainoje
20:57
Popiežius Pranciškus antradienį pradėdamas trijų dienų vizitą Kazachstane ragino siekti taikos ir nutraukti „beprotišką ir tragišką karą“ Ukrainoje.
Popiežius, kuris dėl kelių skausmo turi naudotis neįgaliojo vežimėliu ir yra pripažinęs, kad jam reikia sulėtinti tempą arba net pagalvoti apie pasitraukimą, į Kazachstaną atvyko dalyvauti Septintajame pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongrese.
Tuo pačiu metu vizitą į Kazachstaną rengia ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, todėl spėliojama dėl jų istorinio susitikimo galimybės. Tai pirma Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
„Atvykau kalbėti daugybės žmonių, kurie prašo taikos, balsu“, – sakė Pranciškus, Kazachstane kreipdamasis į diplomatus ir pilietinės visuomenės narius.
„Reikia vengti varžybų eskalavimo ir priešiškų blokų stiprinimo“, – kalbėjo pontifikas.
„Reikia sukurti naują „Helsinkio dvasią“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1975 metų susitarimus, padėjusius užbaigti Šaltąjį karą.
Prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas sakė, kad „didelė garbė“ priimti 85 metų Pranciškų Nur Sultane per jo 38-ąją užsienio kelionę nuo išrinkimo popiežiumi 2013 metais.
Iš pradžių Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongrese buvo laukiamas ir Rusijos stačiatikių dvasinis lyderis Kirilas, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Tačiau Maskvos patriarchas vėliau nusprendė nedalyvauti rugsėjo 14–15 dienomis vyksiančiame renginyje – taigi, žlugo viltys, kad Pranciškus su juo galėtų aptarti karą Ukrainoje.
Popiežius ragina siekti taikos ir pasmerkė „žiaurų ir beprasmį karą“, o Kirilas savo ruožtu gina V.Putino inicijuotą „karinę operaciją“ bei kovą prieš Rusijos „išorinius ir vidinius priešus“.
Iš viso apie 100 delegacijų iš 50 šalių ketina dalyvauti religinių lyderių susitikime Kazachstane, kuris nepriklausomybę įgijo 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai.
„Dialogas, suartėjimas, taikos tarp skirtingų religinių ir kultūrinių pasaulių paieškos yra šios kelionės ramstis“, – pirmadienį apie pontifiko naujausią vizitą kalbėjo Vatikano atstovas Matteo Bruni.
Su V.Putinu pasikalbėjęs O.Scholzas ragina jį išvesti savo karius iš Ukrainos
19:47 Atnaujinta 19:55
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos, Kyjivo pajėgoms vykdant kontrpuolimą.
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu O.Scholzas paragino V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
O.Scholzas taip pat paragino Kremliaus šeimininką laikytis svarbaus susitarimo dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kurį Rusija ne kartą kritikavo.
Pokalbio metu kancleris paragino V.Putiną „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė maisto pasiūla yra ribota, sakė S.Hebestreitas.
Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos.
Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.
Pagal Kyjivo ir Maskvos susitarimą, sudarytą liepą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, rugpjūčio pradžioje buvo atnaujintas ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų bei trąšų eksportas per tris Juodosios jūros uostus.
Susitarimas, įpareigojęs Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, nustatė kviečių ir kitų grūdų eksporto sąlygas.
Tačiau Rusija vis dažniau kritikuoja šį susitarimą, teigdama, kad dėl to nukentėjo jos eksportas. Praėjusią savaitę V.Putinas pareiškė, kad didžioji dalis siuntų atkeliavo į Europą, o ne į neturtingas šalis, kuriose grūdų reikia labiausiai.
Ukrainos pareigūnai paneigė šį teiginį, o duomenys, kuriuos pagal susitarimą renka stebėsenos grupė, irgi neatspindi to V.Putino pareiškimo.
Kyjivas kritikuoja Vokietijos „nuogąstavimus ir pasiteisinimus“ dėl tankų pristatymo
19:30
Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį sukritikavo Berlyną, dar neatsiuntusį tankų „Leopard“, kurių Kyjivas ne kartą prašė.
„Nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima tiekti, tik abstraktūs nuogąstavimai ir pasiteisinimai“, – sakė Dmytro Kuleba.
„Ko bijo Berlynas, bet nebijo Kyjivas?“ – klausė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Iš pradžių nenorėjusi tiekti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai letalios ginkluotės, vėliau Vokietija padidino paramą Kyjivo pajėgoms.
Ukrainai buvo pristatyta nemažai šaudmenų ir raketų leidimo įrenginių, dešimtys zenitinių savaeigių ir haubicų.
Tačiau Kyjivas siekia daugiau ginklų, kad galėtų įtvirtinti pastarojo meto pergales mūšio lauke. Tarp prašomų ginklų yra koviniai tankai „Leopard“.
Berlynas kol kas atsisako nusiųsti kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį sakė, kad jo šalis dėl ginklų tiekimo nespręs viena, nederindama veiksmų su sąjungininkėmis.
Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį taip pat pabrėžė, kad jokia šalis nėra nusiuntusi Ukrainai vakarietiškos gamybos kovinių tankų.
„Sutarėme, kad Vokietija neveiks viena pati“, – sakė ministrė, per kitą renginį pakartodama O.Scholzo žodžius.
Kancleris akcentavo, kad Vokietija jau „pristatė labai veiksmingų ginklų, šiuo metu keičiančių padėtį mūšio lauke“.
Vokietija „rems Ukrainą, kol to reikės“, pridūrė jis.
Ukraina rugsėjo pradžioje pradėjo kontrpuolimą ir jau atkovojo nemažai teritorijų šalies šiaurės rytuose bei pietuose.
Rusijos nuostoliams Ukrainoje augant, Maskvoje garsėja karo kritikų balsai
19:13
Pirmadienį daugiau nei 40 išrinktų savivaldybių pareigūnų visoje Rusijoje pasirašė dviejų sakinių peticiją, kuri baigėsi tokiais žodžiais: „Reikalaujame Vladimiro Putino atsistatydinimo iš Rusijos Federacijos prezidento posto!“
Ukrainos invazijos priešininkų peticija neturėjo kokio nors praktinio poveikio, o Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida ją visiškai ignoravo.
Vis dėlto ji buvo stulbinanti vien savo egzistavimu, nes parodė, kad, nepaisant žiauraus Kremliaus susidorojimo su jam prieštaraujančiais, Ukrainos kontrpuolimo sėkmė suteikė V.Putino oponentams naujos drąsos, o jo šalininkai suskubo ieškoti atpirkimo ožio.
Karui pritariantys apžvalgininkai ir politikai nukreipė žvilgsnį į karinę vadovybę ar aukštus pareigūnus, sakydami, kad jie kariauja nepakankamai ryžtingai, jiems trūksta kompetencijos arba jie nepateikė V.Putinui visų faktų.
Plačiau skaitykite čia.
53 tūkst. Rusijos karių jau žuvo
18:49
Ukrainos užsienio reikalų ministerija skaičiuoja, kad nuo vasario 24 d., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, žuvo mažiausiai 53 000 Rusijos karių.
15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos negalima patikrinti.