JAV: Rusija ruošiasi galimai mobilizacijai

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus, antradienį per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke sakė Lietuvos prezidentas.

Gitanas Nausėda taip pat ragino tarptautinę bendruomenę atskirti agresorę nuo aukos.

„Pastarieji keli mėnesiai taip pat parodė, kad Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus. Rusijos karių ir ginkluotės dislokavimas Zaporižios atominėje elektrinėje kelia nerimą ir yra visiškai nepriimtinas. (...)  Atominė elektrinė niekada neturėtų būti naudojama kaip karinė bazė!“ – sakė Lietuvos vadovas.

Didžiausia Europoje branduolinė jėgainė pastarosiomis savaitėmis buvo tapusi kautynių židinys, todėl kilo nuogąstavimų, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais nutikusią tragediją Černobylyje.

Be to, Ukrainos atstovai pranešė, kad pirmadienį rusų kariai apšaudė antrą pagal dydį šalies atominę elektrinę, esančią pietinėje Mykolajivo srityje.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos leidinys lenta.ru rašo, kad Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neatsiliepia į skambučius.

Pasirodo vis daugiau pranešimų, kad šiandieninė Vladimiro Putino kalba atidedama, ji turėtų būti transliuojama rytoj, trečiadienį.

Pranešama, kad „Pirmasis kanalas“ ir RT  taip pat nebeskelbia, kad bus transliuojama V.Putino kalba.

Anksčiau buvo skelbta, kad antradienį į Rusijos gyventojus kreipsis prezidentas V.Putinas ir savo kalboje daugiausia dėmesio skirs „referendumams“ dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos.

Antradienio vakarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo kreiptis į šalies gyventojus. Taip skelbė RBC ir kiti Rusijos leidiniai. Teigiama, kad pasisakyti turėjo ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Tačiau kalba jau vėluoja daugiau nei dvi valandas.

Rusija neteisėtai išvežė daugiau kaip 2 tūkst. ukrainiečių vaikų, atimdama iš jų tėvų globą, antradienį pranešė Ukrainos leidinys „Suspilne“, remdamasis šalies ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl grasinimų tremtyje gyvenančiam rusų disidentui, jam pranešus, kad matė lazerinio taikiklio švieselę, antradienį pranešė tyrėjams artimas šaltinis.

Vladimiras Osečkinas, vadovaujantis nevyriausybinei organizacijai Gulagu.net, kuri kovoja su kankinimais Rusijos kalėjimuose, yra pabėgėlis Prancūzijoje ir gyvena kurortiniame Bjarico mieste pietvakarinėje pakrantėje.

Prezidento Vladimiro Putino priešininkas V.Osečkinas sakė, kad į jį buvo pasikėsinta rugsėjo 12 dienos vakare, kai jis buvo namuose su žmona ir vaikais ir dirbo tamsoje.

„Pastebėjau judantį raudoną tašką ant vienos iš terasų turėklų, o paskui judantį link manęs ant sienos“, – telefonu naujienų agentūrai AFP pasakojo jis.

„Išjungėme šviesą, atsigulėme ant grindų, uždarėme langines ir iškvietėme policiją“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad policija ir kaimynai girdėjo šūvius.

V.Putino invazija į Ukrainą paskatino daugybę aktyvistų, žurnalistų ir intelektualų, nepritariančių karui, palikti Rusiją ir išvykti į Europos Sąjungos valstybes, įskaitant Prancūziją.

V.Osečkinas teigė, kad vasario mėnesį jam buvo pranešta, kad jį buvo ruošiamasi nužudyti, todėl jam buvo paskirta policijos apsauga.

Jis taip pat pridūrė, kad prieš 10 dienų buvo gavęs informacijos, jog į Prancūziją buvo atvykęs „rusų nusikalstamo pasaulio bosas“, turėjęs užduotį žudyti žmones Bjarico srityje.

Tyrėjams artimas šaltinis, prašęs neviešinti jo vardo, AFP sakė, kad tyrimas pradėtas dėl grasinimų, o ne dėl pasikėsinimo nužudyti.

Šaltinis atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad buvo šaudoma.

Projektas Gulagu.net išgarsėjo 2021 metais po to, kai buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti išprievartavimai Rusijos kalėjimuose, taip pat nukentėjusiųjų ir, labai neįprastai, smurtautojų liudijimai, dėl kurių valdžios institucijos pradėjo tyrimą.

Projektas teigia turintis daugiau kaip 1 tūkst. vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti kankinimai Rusijos kalėjimuose.

Aktyvistai ir Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją, kad ji yra pasirengusi pašalinti politinius oponentus užsienyje, pavyzdžiui, buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį, kuris 2018 metais išgyveno pasikėsinimą nužudyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Kremlius šiuos kaltinimus neigia.

V.Putino invazija į Ukrainą paskatino daugybę aktyvistų, žurnalistų ir intelektualų, nepritariančių karui, palikti Rusiją ir išvykti į Europos Sąjungos valstybes, įskaitant Prancūziją.

Siekdamas papasakoti apie tai, kaip okupantai elgiasi su Ukrainos kultūros paveldu, Ukrainos institutas išleido specialią „Atvirukų iš Ukrainos“ seriją. Joje matoma, kaip garsūs teatrai, bibliotekos, bažnyčios ir kiti architektūriniai paminklai buvo apgadinti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Keturšaliame susitikime Niujorke Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino reikalauti Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus.

Jis pabrėžė, kad būtina kelti Rusijos karo nusikaltimų, branduolinio šantažo, tarptautinės teisės ir humanitarinių normų nepaisymo klausimus Jungtinėse Tautose (JT).

Tai G.Nausėda sakė per keturšalį koordinacinį susitikimą su Lenkijos, Estijos ir Latvijos prezidentais Andrzejumi Duda, Alaru Karisu bei Egilu Levitu, pranešė Prezidentūra.

Lietuvos vadovo teigimu, veikdamos kartu Baltijos šalys ir Lenkija turės galimybę kelti šiuos klausimus aukščiau JT darbotvarkėje.

„Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė, parama Ukrainai ir solidarumas su ja, kalbėjimas vienu balsu saugumo klausimais padėjo pasiekti neregėtų pokyčių – tiek kalbant apie pagalbą Ukrainai, tiek apie Vakarų požiūrį į Rusiją, tiek apie sąjungininkų pasirengimą didinti įsitraukimą užtikrinant mūsų regiono saugumą. Esame teisingame kelyje ir jame privalome išlikti“, – teigė G.Nausėda.

Prezidentai taip pat aptarė regiono saugumo stiprinimą. Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai sutarė stiprinti gynybos bendradarbiavimą, priimti bendrus sprendimus pakrančių apsaugos bei oro gynybos srityse. 

Keturšalis koordinacinis susitikimas JT Generalinės Asamblėjos paraštėse vyksta antrus metus.

Rusija stiprina „branduolinį šantažą“, bombarduodama Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritoriją, antradienį pareiškė jos direktorius Ihoris Polovyčius.

Po pirmadienio smūgio pietinėje Mykolajivo srityje „prasidėjo antrasis jų branduolinio šantažo etapas“, sakė I. Polovyčius.

Išpuoliai aplink Ukrainos branduolinius objektus paskatino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus paraginti demilitarizuoti aplink šiuos kompleksus esančias teritorijas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienį per Ukrainos branduolinės energijos agentūros „Enerhoatom“ surengtą kelionę spaudai už kelių šimtų metrų nuo Pietų Ukrainos elektrinės pamatė gilų kraterį, nusėtą sviedinių nuolaužomis.

Už kelių dešimčių metrų nuo kraterio esančio pastato, į kurį AFP nebuvo leista įeiti, durys ir langai po sprogimo buvo išdaužti.

Kitoje pusėje stovėjo kitas, mažiau apgadintas pastatas, taip pat netekęs daugumos langų.

Pasak Južnoukrajinsko saugumo vadovo Ivano Žebeto, policija ir prokurorai apžiūrėjo įvykio vietą ir rado skeveldrų, kurias paėmė sviediniui identifikuoti.

Pietų Ukrainos elektrinė yra trečiasis branduolinis objektas, nukentėjęs nuo vasario pabaigoje Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.

Didžiausias Europoje atominis objektas – Zaporižios atominė elektrinė, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, – tapo susirūpinimą keliančiu tašku po abipusių pareiškimų apie išpuolius.

Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.

Kovo mėnesį Zaporižios AE užėmė Rusijos kariuomenė, o apšaudymas aplink šią elektrinę paskatino įsikišti Vakarų lyderius.

Rugsėjo pradžioje ten buvo dislokuota JT atominės agentūros stebėsenos grupė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti sunkiąją ginkluotę iš regiono, o Kremliaus šeimininkas perspėjo dėl galimų „katastrofiškų“ mūšių pasekmių.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako, kad Rusija gali surengti karių mobilizaciją.

„Turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.