Sprogusio vilkiko savininkas: neturiu nieko bendra su tuo, kas įvyko ant Krymo tilto

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Po sprogimų ant Krymo tilto, jungiančio pusiasalį su Rusijos teritorija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino rusus pasiduoti. Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai nepaliks okupantams jokių kitų galimybių, kurių jie galėtų tikėtis.

Apie tai V.Zelenskis kalbėjo savo vakariniame videokreipimesi.

„Jei okupantai pabėgs, kol yra galimybė, tai bus geriausia išeitis jiems. Jei jie bus priversti pasilikti – bet kuris okupantas gali rasti būdą, kaip pasiduoti į Ukrainos nelaisvę. Mes garantuojame gyvybę visiems Rusijos kariams, kurie savanoriškai sudeda ginklus ir pasiduoda. Ukraina visada laikosi visų tarptautinių normų ir konvencijų. Jokių kitų variantų, kurių okupantai galėtų tikėtis, mes nepaliksime“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Po sprogimo ant Krymo tilto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo sugriežtino Kerčės sąsiaurio transporto perėjos apsaugą. Rusija taip pat sustiprino priemones, skirtas apsaugoti energetikos magistrales, kuriomis į Krymą tiekiama elektros energija ir dujos. Apie tai pranešė propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Kerčės sąsiaurio apsaugos priemones pavesta organizuoti ir koordinuoti Rusijos federalinei saugumo tarnybai.

Pažymėtina, kad 2018 m. Rusijos žiniasklaida pranešė, jog Krymo tiltui taikoma sustiprinta apsauga. Propagandiniuose leidiniuose buvo rašoma, kad tiltą saugo palydovai, karo laivai, raketų paleidimo įrenginiai ir net koviniai delfinai.

Rusai prieš ketverius metus gyrėsi, kad Krymo tiltą saugo net palydovai ir koviniai delfinai.

Ant Krymo tilto sprogusio vilkiko vairuotojas užsakymą pervežti trąšas gavo internetu. Sprogimo organizatoriai galėjo jį paprasčiausiai išnaudoti.

Apie tai pranešė Rusijos televizijos kanalas RBK, remdamasis šaltiniu teisėsaugos institucijose.

Pasak šaltinio, vairuotoju buvo pasinaudota. Mažai tikėtina, kad jis žinojo apie planuojamą sprogimą.

„Įvykio vietoje dirba vietos FST skyriaus sprogmenų technikai, kurie bando nustatyti sprogmenų pobūdį ir kilmę“, – pridūrė pašnekovas.

Samiras Jusubovas, kuris save vadina vilkiko, kaip manoma, sprogusio ant Krymo tilto, savininku, neigia susijęs su šiuo įvykiu. Jo vaizdo pareiškimą paskelbė Rusijos „Telegram“ kanalai.

„Aš, 1996 m. gimęs Jusubovas Samiras Seimuras-Ogly, neturiu nieko bendra su tuo, kas įvyko ant Krymo tilto. Vilkikas registruotas mano vardu, bet su juo dirba mano dėdė Machiras Nasibas-Ogly Jusubovas. Jis visą gyvenimą dirbo su pervežimais“, – vaizdo įraše sako vaikinas.

S.Jusubovo informaciją iš dalies patvirtina atvirų šaltinių duomenys – vyras, vardu Machiras Nasibas-Ogly Jusubovas, anksčiau buvo įregistruotas kaip individualus verslininkas Tatarstane, jo veikla buvo susijusi su krovininiu kelių transportu.

„Telegram“ kanalų „Mash“ ir „Baza“ duomenimis, sprogusį sunkvežimį galėjo vairuoti automobilio savininko dėdė. Teigiama, kad giminaičiai jį atpažino iš transporto priemonės patikros vaizdo įrašo.

Pranešama, kad sunkvežimis kelias pastarąsias savaites važinėjo po Krasnodaro kraštą. Praėjusią naktį jis buvo pastebėtas Krasnodaro krašto Svetlyj Put kaime, o šeštadienį 5 val. ryto – už 36 km esančiame Strelkos kaime. Šiam atstumui įveikti prireikė šešių valandų. 5:52 val. sunkvežimis užvažiavo ant tilto, o 6:05 val. jis sprogo. Artimieji su Machiru negalėjo susisiekti nuo ketvirtadienio.

Rusijos „Telegram“ kanalai taip pat praneša, kad šeštadienį Samiro giminaičių namuose vyko kratos, o jis pats yra išvykęs į užsienį.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė pralaužiant Rusijos fronto linijas Vakarų vyriausybėms ir kariniams ekspertams suteikė vilties, kad karas gali baigtis iki Kalėdų. Jei Kyjivas ir toliau darys pažangą, iki 2022 m. pabaigos V.Putino pajėgos bus išstumtos iš Donbaso ir grįš į Rusiją.

Apie tai rašo „The Times“, remdamasis aukšto rango šaltiniu Didžiosios Britanijos vyriausybėje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karinės pajėgos tęsia sėkmingą kontrpuolimą

Ekspertų teigimu, susigrąžinti 2014 m. Rusijos aneksuotą Krymą bus sunkiau. Tikėtina, kad ukrainiečių aukos bus didžiulės, o kai kurie šalies kariškiai pasisako už lėtesnį, taktiškesnį kariavimo būdą. Tačiau mažai tikėtina, kad žiemą kovos bus nutrauktos.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį paskelbė apie skubią 1,3 mlrd. dolerių (apie 1 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai per savo naują maisto krizių pagalbos programą.

Paketas padės Ukrainai išspręsti „skubius mokėjimų balanso poreikius ir paspartins tolesnę finansinę paramą iš Ukrainos kreditorių ir donorų“, pareiškime teigė TVF.

„Prieš daugiau kaip septynis mėnesius prasidėjusio Rusijos karo Ukrainoje mastas ir intensyvumas sukėlė milžiniškas žmonių kančias ir ekonominius skausmus. Šalies bendrasis vidaus produktas, lyginant su 2021-aisiais šiemet susitrauks 35 procentais, o finansavimo poreikiai išlieka labai dideli“, – skelbė fondas.

Apie TVF paramą anksčiau penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien Ukrainą pasieks pinigai“, – tviteryje paskelbė Ukrainos lyderis, dėkodamas TVF vadovei Kristalinai Georgijevai bei vykdomajai tarybai.

Ši institucija taip pat teigė, kad Ukrainos valdžia yra didžiąja dalimi atsakinga už tai, kad išlaikė svarbų makro-finansinio stabilumo lygį „šiomis itin daug iššūkių keliančiomis aplinkybėmis“.

K.Georgijeva savo ruožtu teigė, kad svarbiausi sprendimai buvo nukreipti apsaugoti prioritetines išlaidas ir išlaikyti finansiniam stabilumui.

„Kreditoriai ir donorai per atsakingus fondo vykdomuosius direktorius parodė, jog ruošiasi ir toliau finansiškai remti Ukrainą, kad padėtų pasiekti subalansuoto augimo kelio ir vidutinio laikotarpio išorinio gyvybingumo“, – teigė TVF vadovė.

Praėjusią savaitę Pasaulio bankas suteikė Ukrainai papildomą 530 mln. dolerių (544 mln. eurų) papildomos pagalbos „pasirūpinti būtiniausiais poreikiais, sukeltais Rusijos agresijos“. Bankas teigė iš viso mobilizavęs beveik 13 mlrd. dolerių (13,3 mlrd. eurų) skubios pagalbos Ukrainai, iš kurių 11 mlrd. dolerių (11,3 mlrd. eurų) jau buvo paskirstyti.

Tą pačią dieną Jungtinių Valstijų Kongresas patvirtino naują 12,3 mlrd. dolerių (12,6 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą Ukrainai. Į jį įeina ir 3,7 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų) karinės įrangos.

Jungtinės Valstijos nuo Rusijos karinės invazijos vasarį pradžios Ukrainai iš viso skyrė 65 mlrd. dolerių (66,8 mlrd. eurų) paramos.

Ukrainos prezidento patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje.

„Verta pastebėti, kad sprogęs sunkvežimis, iš visko sprendžiant, ant tilto užvažiavo iš Rusijos pusės. Tad atsakymų reikėtų ieškoti Rusijoje“, – Ukrainos prezidentūros išplatintame komentare sako patarėjas Mychaila Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mychaila Podoliakas

Tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija, sprogimas įvyko ankstų šeštadienio rytą. Jo metu iš dalies įgriuvo dvi tilto eismo juostos, skelbiama apie tris žuvusius.

Tos pačios dienos popietę Maskvos primesta Krymo pusiasalio valdžia paskelbė atnaujinusi automobilių eismą apgadintu tiltu.

Rusijos sostinėje šeštadienį tvyro įtampa. Yra žinoma apie daugybės kariškių areštus. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Rusijos sostinėje pradėtas „priemonių“ prieš kariuomenę kompleksas. Eismas centre uždarytas. Į miestą įžengė operatyvinės paskirties Dzeržinskio divizijos – „Rosgvardijos“ elito – daliniai“, – sakoma pranešime, kurį cituoja UNIAN.

Pažymima, kad „Rosgvardijos“ pareigūnai kartu su policijos padaliniais juda centro link. 

„Yra žinoma apie daugybę kariškių areštų, sulaikymų ir blokavimų. Visi kariniai daliniai, esantys Maskvos perimetre, buvo pervesti į padidintą parengtį“, – pažymima pranešime, nenurodant priežasties. 

Rusijoje dėl nesėkmių Ukrainoje armija verčiama atpirkimo ožiu. Kaip praneša UNIAN, Rusijos karinėje ir politinėje vadovybėje vyksta keistos permainos. Ekspertai spėja, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas ir Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas siekia nuversti gynybos ministrą Sergejų Šoigu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu

Prieš kelias dienas Čečėnijos lyderis R.Kadyrovas apkaltino Rusijos karinę vadovybę, kad ši nesugebėjo greitai reaguoti į paaštrėjusią situaciją, ir pareiškė, kad Rusija turi užimti keturių Ukrainos regionų teritorijas visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant mažo galingumo branduolinius ginklus. „Putino virėjas“ J.Prigožinas pakartojo R. Kadyrovo kritiką Rusijos karinei vadovybei.

Nė vienas iš jų dėl savo žodžių nesulaukė jokių pasekmių. Be to, R.Kadyrovas jau antrą kartą nuo vasario 24 d. buvo paaukštintas. Kovo pabaigoje jis tapo generolu leitenantu, o šią savaitę Vladimiras Putinas suteikė jam generolo pulkininko laipsnį. 

Jų pasisakymus perėmė federalinių televizijos kanalų pokalbių laidos – karinės vadovybės kritika pirmą kartą ėmė skambėti visoje šalyje. 

Manoma, kad galiausiai V.Putinas bandys karinę vadovybę padaryti atsakingą už nesėkmes kare prieš Ukrainą. Karo studijų institutas (ISW) prognozuoja, kad Rusijos gynybos ministras S.Šoigu taps atpirkimo ožiu. 

Rusijos gynybos ministerija naujuoju Ukrainoje kariaujančių karių vadu paskyrė generolą Sergejų Surovikiną, pranešė BBC. 

Iki šiol V.Surovikinas vadovavo Rusijos oro pajėgoms, taip pat – Rusijos kariams Pietų Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas