Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos gebėjimui kurti sudėtingus tiksliuosius ginklus jau pakenkė įvestos sankcijos, ribojančios Rusijos galimybes naudotis pažangiomis technologijomis, rašo „The New York Times“
- Rusija jau panaudojo du trečdalius savo raketų arsenalo, tačiau vis dar turi daugiau kaip 600 įvairių tipų raketų rezerve, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas
- „Nord Stream“ dujotiekio vamzdžiuose aptikta aštuonių metrų skylė
- Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad nemato poreikio sėsti prie derybų stalo su JAV lyderiu Joe Bidenu
- Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie mobilizacijos Rusijoje rezultatus, sakė, kad iš planuotų 300 000 karių mobilizuota 222 000.
Svarbiausias penktadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Belgorodo srityje kariniame dalinyje įvyko susišaudymas
23:23
Rusijoje, kariniame Soločių poligone, esančiame su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje, įvyko kruvinas incidentas, kuriame, kaip neoficialiai pranešama, žuvo 22 ir buvo sužeista 16 žmonių.
Įvairiuose „Telegram“ kanaluose šeštadienio vakarą imta skelbti informacija, kad trys vyrai ėmė šaudyti į kitus mobilizuotus karius. Du iš šaudžiusiųjų patys buvo nukauti, o vienam su ginklais pavyko pabėgti.
Ukrainos naujienų agentūra UNIAN rašo, kad Rusijos propagandistai jau gavo nurodymus iš Kremliaus, kaip užglaistyti šį incidentą, kaltę suverčiant „teroristams“.
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad Vakarų karinės apygardos poligone Belgorodo srityje „vienos iš NVS šalių“ piliečiai apšaudė „savanorius“, besirengusius karui Ukrainoje. Žuvo 11 žmonių, dar 15 buvo paguldyti į ligoninę.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
E.Muskas persigalvojo ir nenutrauks „Starlink“ paslaugų finansavimo Ukrainoje
22:10
Ūmia nuotaikų ir pozicijos kaita išgarsėjęs E.Muskas ir vėl nustebino. Prieš kelias dienas pareiškęs, kad jo kompanija „SpaceX“ nebeišgali prisiimti milijoninių išlaidų už palydovinio interneto „Starlink“ ryšį Ukrainoje, šeštadienį staiga pareiškė priešingai.
„Velniai griebtų... net jeigu „Starlink“ vis dar praranda pinigus ir kitos kompanijos gauna milijardus mokėtojų pinigų, mes ir toliau nemokamai finansuosime Ukrainos vyriausybę“, – tviteryje paskelbė E.Muskas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
E.Muskas: Rusija aktyviai mėgina nužudyti „Starlink“
21:02
Kompanijos „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas tviteryje pareiškė, kad Rusija mėgina sunaikinti palydovinio interneto „Starlink“ veikimą.
„Starlink“ – vienintelė ryšio sistema, vis dar veikianti fronte – visos kitos nebegyvos. Rusija aktyviai mėgina nužudyti „Starlink“. „Spacex“ apsaugai paskyrė milžiniškus išteklius. Nepaisant to, „Starlink“ gali numirti“, – perspėjo E.Muskas.
G.Landsbergis kviečia rasti alternatyvų „Starlink“ ryšiui Ukrainoje arba už jį sumokėti
19:42
Kosminių technologijų bendrovei „SpaceX“ atsisakant finansuoti palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus už ją sumokėti arba ieškoti tam alternatyvų.
„Ukrainos interneto ryšys yra per svarbus, kad būtų paliktas vieno privataus asmens rankose. Raskime būdą suformuoti Ukrainos sąjungininkų koaliciją sumokėti „Starlink“ arba raskime kitą alternatyvų tiekėją. Lietuva pasirengusi prisidėti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį pareiškė G.Landsbergis.
JAV, Vokietijos žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisako finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje. Šią paslaugą Kyjivo prašymu pati bendrovė ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.
JAV televizija CNN penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių.
CNN, remdamasi šaltiniais, nurodo, kad „SpaceX“ teigia nebegalinti „toliau dovanoti Ukrainai“ arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų po pranešimų apie plataus masto šios ryšio sistemos veikimo sutrikimus per ukrainiečių armijos kontrpuolimus.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos Belgorodo srityje po apšaudymo dega naftos bazė
17:22
Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje po apšaudymo šeštadienį dega naftos bazė, pranešė Belgorodo srities gubernatorius.
„Mus vėl bombarduoja. Vienas iš sviedinių pataikė į naftos bazę Belgorodo srityje“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.
Jis pažymėjo, kad „pagalbos tarnybos jau dirba vietoje“, ir pridūrė, kad gaisro išplitimo „rizikos nėra“.
V.Gladkovas socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti iš pastato kylančios liepsnos ir juodų dūmų kamuoliai.
Šaltinį pagalbos tarnybose citavusi Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad deganti naftos bazė yra kaime pavadinimu Razumnoje-71, esančiame netoli Belgorodo miesto.
Rusija praėjusią savaitę skundėsi, kad padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių su Ukraina besiribojančiai jos teritorijai.
Pasak Rusijos pareigūnų, reguliariai apšaudoma Belgorodo sritis, rečiau – srities administracinis centras Belgorodas.
Tačiau penktadienį, kaip pranešė V.Gladkovas, po Ukrainos smūgio mieste užsidegė elektros pastotė ir buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Dieną anksčiau raketa apgadino gyvenamąjį namą Belgorode, o srityje buvo sunaikintas šaudmenų sandėlis.
Vokietijos URM vadovė įspėja, kad Rusija galėtų panaudoti „žmones, kaip ginklus“
17:14
Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius.
„Šiame kare kariaujama ne tik ginklais, kariaujama taip pat energija ir čia mes esame radę atsakymą. Tačiau taip pat bus kariaujama pasitelkiant baimę ir nesutarimus, ir būtent tam mes turime užkirsti kelią“, – pareiškė Annalena Baerbock Žaliųjų partijos, kuriai ji atstovauja, kongrese.
„Šioje situacijoje yra aišku, kas bus toliau – pabėgėliai ir ne pabėgėliai iš Ukrainos... bet kadangi šis karas yra hibridinis, taip pat dalyvauja kitos šalys“, – pažymėjo ministrė, bedusi pirštu į Serbiją, kurią apkaltino įsileidus daugybę migrantų be vizų.
Ministrė pabrėžė, kad būtina užkirsti kelią situacijoms, kuriose „žmonės naudojami kaip ginklai“, ir pridūrė, kad Vokietija šiuo klausimu derasi su Čekija ir Slovakija.
Serbijos, kuri nėra ES narė, bet siekia ja tapti, piliečiams galioja bevizis kelionių į bloką režimas. Tačiau bloko nares, įskaitant Vokietiją, nepatenkintos tuo, kad Serbija tapo svarbia tarpine stotele migrantams iš kitų valstybių, įskaitant Siriją, Afganistaną, Turkiją, Indiją, Burundį, Kubą ir Tunisą, siekiantiems patekti į ES.
Nors šių šalių piliečiams reikia ES vizos, daugumai jų, išskyrus sirus ir afganistaniečius, nereikia Serbijos vizos.
Šiais metais jau užregistruota daugiau kaip 106 tūkst. neteisėtų atvykimų į ES vadinamuoju Vakarų Balkanų keliu, einančiu per Serbiją. Šis skaičius yra 170 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Iranas neigia patiekęs Rusijai ginklų, skirtų „naudoti“ Ukrainoje
16:11
Iranas vėl atmetė kaltinimus, esą Teheranas Rusijai patiekė ginklų, „skirtų naudoti kare Ukrainoje“, šeštadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerija.
Kyjivas ir daugelis jo Vakarų sąjungininkų yra apkaltinę Maskvą smūgiams Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis naudojant Irane pagamintas bepilotes skraidykles. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai rengiasi svarstyti šį klausimą pirmadienį Liuksemburge įvyksiančiame susitikime.
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas „pabrėžė, kad Irano Islamo Respublika nėra patiekusi ir netieks jokių ginklų, skirtų naudoti kare Ukrainoje“, rašoma užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
„Manome, kad apginkluojant kiekvieną krizės pusę karas tik užsitęs“, – pareiškė Irano diplomatijos vadovas per pokalbį telefonu su savo Portugalijos kolega Joao Cravinho.
„Mes nemanėme ir nemanome, kad karas yra teisingas kelias, ar tai būtų Ukraina, ar Afganistanas, Sirija, ar Jemenas.“
Penktadienį H.Amiras-Abdollahianas telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu, kuriam vėl išdėstė oficialią Irano poziciją laikytis neutralumo dėl prieš beveik aštuonis mėnesius prasidėjusio karo.
„Bendradarbiaujame su Rusija gynybos srityje, bet mūsų politika dėl karo Ukrainoje yra tokia: nesiųsti ginklų konflikto šalims ir sustabdyti karą, kad žmonėms nebereikėtų palikti savo namų“, – pareiškė jis.
Dėl dronų pardavimo Ukrainos užsienio reikalų ministerija prezidento V.Zelenskio pavedimu panaikino Irano ambasadoriaus akreditaciją ir smarkiai sumažino Irano ambasados Kyjive diplomatinių darbuotojų skaičių.
Iranas pareiškė, kad toks sprendimas buvo „paskatintas nepagrįstos informacijos, kurią tiekia užsienio žiniasklaidos propaganda“.
Į Baltarusiją atvyko pirmieji rusų kariai, tarnausiantys bendrose pajėgose
13:38 Atnaujinta 17:18
Į Baltarusiją atvyko pirmieji rusų kariai, prisijungsiantys prie naujų bendrų abiejų šalių pajėgų, šeštadienį pranešė Minsko gynybos ministerija.
„Pirmieji Rusijos konvojai iš regioninės pajėgų grupės atvyko į Baltarusiją“, – pranešė ministerija.
Ji pabrėžė, kad jų misija yra „išskirtinai tik sustiprinti sienos apsaugą ir gynybą“.
Ministerijos paskelbtose nuotraukose matyti kariai, sutinkami tautiniais kostiumais vilkinčių moterų, siūlančių jiems duoną bei druską.
Praėjusį pirmadienį Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog Ukraina rengia ataką prieš jo valstybę ir paskelbė apie bendras pajėgas su Maskva.
Jis apkaltino Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą treniruojant baltarusių radikalus „vykdyti sabotažą, teroristines atakas ir organizuoti šalyje karinį sukilimą“.
Karių dislokavimas paskatino nerimą, kad Baltarusijos kariai gali prisijungti prie Rusijos pajėgų, vykdančių puolimą Ukrainoje.
Penktadienį A.Lukašenka rusų žurnalistams sakė, kad Baltarusijos kariuomenė ir „jos 70 tūkst. žmonių“ sudarys šių bendrų pajėgų „pagrindą“.
Baltarusijos autoritarinis lyderis nenurodė, kiek Rusijos karių turėtų prisijungti prie bendrų pajėgų, bet pažymėjo, kad „mums dabar nereikia reikalauti 10–15 tūkst. žmonių iš Rusijos. Kaip žinote, jie ten turi kitų problemų.“
Minskas antradienį pareiškė, kad kontingentas yra „tik gynybinis“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) susitikime antradienį apkaltino Rusiją „mėginant tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą“.
Jis ragino organizuoti tarptautinę stebėtojų misiją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.
Penktadienio vakare paskelbtame interviu televizijai NBC A.Lukašenka sakė, kad jo šalis remia Rusiją, bet „mes nieko nenužudėme ir neketiname nieko žudyti“.
„Niekas, šiuo atveju – Rusija, mūsų neprašė prisijungti prie šios operacijos, ir mes neketiname prisijungti“, – aiškino Baltarusijos autoritarinis lyderis.
A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad jo šalis „gydo rusus ir ukrainiečius, maitina rusus ir ukrainiečius“ bei priima ukrainiečių pabėgėlius.
A.Lukašenka yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir jis leido Maskvos pajėgoms pasinaudoti Baltarusijos teritorija vasarį pradedant karinę operaciją prieš Kyjivą.
Tačiau Baltarusijos pajėgos puolime iki šiol nedalyvavo.
Baltarusija yra politiškai ir finansiškai priklausoma nuo Rusijos, savo pagrindinės sąjungininkės.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia jau sunaikinusios 64 700 okupantų
12:58
Ukrainos kariai per 24 valandas nukovė dar 400 rusų okupantų. Apie tai rytiniame brifinge pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pažymima, kad nuo vasario 24 d. iki spalio 15 d. priešo koviniai gyvosios jėgos nuostoliai jau pasiekė 64 700. Iš viso sunaikinti 2524 tankai (+3 per praėjusią parą), 5179 šarvuotos kovos mašinos (+7), 1582 artilerijos sistemos (+16), 365 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+3).
