O.Reznikovas apie Rusijos šantažą: „Vagies kepurė dega“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukraina pakvietė Jungtinių Tautų bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) stebėjimo misijas ir reikalauja laikytis Budapešto memorandumo 4 punkto. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tai pranešė tviteryje.

„Kiekvieną dieną Ukrainos kariuomenė išlaisvina mūsų žemę nuo rusiško purvo. Mintis apie „nešvarią bombą“ mums kelia pasibjaurėjimą. Kviečiame JT ir TATENA stebėjimo misijas apsilankyti Ukrainoje. Pasaulis turi reaguoti į Rusijos branduolinį šantažą. Reikalaujame laikytis Budapešto memorandumo 4 punkto“, – parašė jis.

Jis taip pat pakomentavo „nešvarų“ Rusijos Federacijos branduolinį šantažą.

„Vagies kepurė dega. Šiandien Rusijos Federacija aukštu tarptautiniu lygiu pateikė oficialią šios patarlės iliustraciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O.Reznikovas.

Pasak jo, melas apie „nešvarią bombą“, kurią neva ruošiasi panaudoti Ukraina, yra „jau žinomos Kremliaus taktikos elementas, kai Rusijos nusikaltėliai bando iš anksto apkaltinti agresijos auką dėl savo nusikaltimo“.

J. Reznikovas priminė, kad tokią taktiką Rusija ne kartą naudojo nuo 2014 m.

„Po vasario 24 d. Rusija atvirai pagrasino panaudoti branduolinius ginklus. Pavasarį ji sąmoningai provokavo Černobylio katastrofą, o dabar ji šantažuoja pasaulį Zaporižios atominės elektrinės katastrofa. Jos raketos kelia pavojų kitiems Ukrainos branduoliniams objektams. Priešingai nei Maskva, Ukraina visada labai atsakingai žiūrėjo į branduolinės saugos klausimus. Mūsų branduoliniai objektai ir šiandien atviri TATENA. Paprasta įsitikinti, kad Rusijos pareiškimai yra nesąmonė“, – sakė ministras.

O.Reznikovas pabrėžė, kad geriausias atsakas į Rusijos kaltinimus turėtų būti ryžtingi žingsniai didinant spaudimą nusikalstamam teroristiniam režimui Maskvoje, taip pat aktyvi pagalba Ukrainai, suteikianti priemonių greičiau išvalyti Ukrainos žemę nuo agresoriaus, kad niekam net nekiltų mintis įvykdyti branduolinį nusikaltimą Europoje.

„Ne kaip ministras, o kaip pilietis noriu pažymėti: požiūris į žemę Ukrainoje visada buvo ypatingas. Šiandien iš mūsų karių ir visų mūsų žmonių reakcijos matau, kaip nuoširdžiai jie siekia išlaisvinti Ukrainos žemę nuo rusiško purvo. Nuo sviedinių, įrangos likučių, šiukšlių, kurias palieka rusų ordos. Tai net ne karinis poreikis – tai mentalinis poreikis“, – rašė O.Reznikovas.

Jis pridūrė, kad net teoriškai neįmanoma įsivaizduoti, jog Ukraina gali padaryti kažką tokio, kas galėtų sukelti ilgalaikį Ukrainos dirvožemio užteršimą, nes „tai yra nesąmonė“.

O.Reznikovas padėkojo partneriams, „kurie tinkamai suvokia šiuos pavojingus rusiškus plepalus“.

Ukraina sekmadienį paneigė planuojanti panaudoti „nešvarią bombą“ prieš Rusijos pajėgas, apie ką Maskvos gynybos ministras užsiminė per pokalbius telefonu su kolegomis iš NATO šalių.

„Rusijos melas apie tai, kad Ukraina neva planuoja panaudoti „nešvarią bombą“, yra toks pat absurdiškas, kaip ir pavojingas“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Pirma, Ukraina yra įsipareigojusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties narė: neturime jokių „nešvarių bombų“ ir neplanuojame jų įsigyti. Antra, rusai dažnai kaltina kitus tuo, ką patys planuoja“, – pareiškė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį telefonu pasikalbėjo su savo kolegomis iš NATO šalių ir aptarė padėtį Ukrainoje, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Pokalbių metu S.Šoigu išsakė „susirūpinimą dėl galimų Ukrainos provokacijų panaudojant „nešvarią bombą“.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija anksčiau sekmadienį išplatino pranešimą, kuriame gynybos sekretorius Benas Wallace'as paneigė, jog Vakarų šalys siekia padėti Ukrainai eskaluoti konfliktą.

Jis taip pat „įspėjo, kad tokie kaltinimai neturėtų būti naudojami kaip pretekstas didesniam eskalavimui“.

Sekmadienį S.Šoigu taip pat aptarė padėtį Ukrainoje su Pentagono vadovu Lloydu Austinu. Tai buvo jų antrasis pokalbis nuo praėjusio penktadienio, tačiau tuomet Rusijos pusė savo pareiškime neminėjo tariamos „nešvarios bombos“ provokacijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad ukrainiečiai nuspręs, kada yra galima taika.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje E.Macronas, skirtingai nei kiti Vakarų lyderiai, siekė, kad derybos su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu liktų atviros.

„Neleiskime, kad taika taptų Rusijos galios įkaite“, – pareiškė Prancūzijos vadovas, kalbėdamas Romoje prasidedant aukščiausiojo lygio susitikimui taikos klausimui Romoje.

Susitikimą surengė Romoje įsikūrusi katalikiška labdaros organizacija „Sant'Egidio“.

„Taika įmanoma, bet tik jie (ukrainiečiai) nuspręs dėl to, kai nuspręs. Taika bus kuriama kartu su kita puse, kuris šiandien yra priešas, prie vieno stalo“, – Prancūzijos prezidentas pareiškė aukščiausio lygio susitikime, kuriame dalyvavo šimtai politinių ir religinių lyderių iš viso pasaulio.

E.Macronas taip pat pateisino Vakarų paramą Kijevui, „kad tam tikru momentu Ukrainos žmonės galėtų pasirinkti taiką... tokiomis sąlygomis, kokias jie patys nuspręs“.

Norvegijos naftos ir dujų sektoriaus darbuotojai paprastai nesusiduria su nieku grėsmingesniu už Šiaurės jūros bangas, atsitrenkiančias į plienines jūroje stūksančių gavybos platformų atramas. Tačiau pastaruoju metu jiems vis didesnį nerimą kelia virš jų danguje dūzgiantys neatpažinti dronai.

Kadangi Norvegija pakeitė Rusiją kaip pagrindinį gamtinių dujų šaltinį Europoje, kariuomenės ekspertai įtaria, kad toks dronų skaičiaus padidėjimas yra Maskvos darbas: kaip galimas tokių dronų skraidymo priežastis jie įvardija šnipinėjimą, sabotažą ir bauginimą.

Norvegijos vyriausybė pasiuntė karo laivų, pakrančių apsaugos tarnybos laivų ir naikintuvų patruliuoti aplink jūroje esančius įrenginius. Norvegijos nacionalinė gvardija prie sausumoje esančių naftos perdirbimo gamyklų, prie kurių taip pat buvo pastebėta dronų, taip pat dislokavo karių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Norvegijos pareigūnai

Šalies ministras pirmininkas Jonas Gahras Store pakvietė NATO sąjungininkių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – karo laivynus padėti stebėti tai, kas gali būti ne tik Norvegijos problema.

5,4 mln. šalies gyventojų naudoja labai nedaug jūros naftos, kuri Norvegijai suteikia didelių pajamų. Didžioji dalis šios naftos yra eksportuojama į kitas Europos šalis. Gamtinės dujos yra dar viena žemynui svarbi prekė.

„Norvegijos dujų vertė Europai dar niekada nebuvo tokia didelė, - pažymėjo Norvegijos karališkosios jūrų akademijos mokslininkas Stale Ulriksenas. – Norvegijos dujotiekiai, kaip strateginis sabotažo taikinys, tikriausiai yra didžiausios vertės taikinys Europoje.“

Praėjusią savaitę dėl pastebėtų dronų Norvegijoje buvo uždaryti oro uostai, evakuoti naftos perdirbimo gamykla ir dujų terminalas, kas sukėlė didžiulių trikdžių. Tačiau artėjant žiemai Europoje nerimaujama, kad dronai gali kelti dar didesnę grėsmę 9000 km ilgio dujotiekiams, nutiestiems nuo Norvegijos jūrinių platformų iki terminalų Didžiojoje Britanijoje ir žemyninėje Europos dalyje.

Vasario pabaigoje prasidėjus karui Ukrainoje, Europos Sąjungos šalys stengėsi pakeisti rusiškų dujų importą dujomis iš Norvegijos. Įtariamas „Nord Stream I“ ir „Nord Stream II“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažas praėjusį mėnesį įvyko dieną prieš tai, kai Norvegija atidarė naują Baltijos jūros dujotiekį į Lenkiją.

Norvegijos pietvakarių policijos Šiaurės jūros ir aplinkosaugos grupei vadovaujantis Amundas Revheimas sakė, kad jo komanda apklausė daugiau kaip 70 jūroje dirbančių žmonių, kurie netoli savo objektų pastebėjo dronų.

„Darbinė versija yra ta, kad jie buvo valdomi iš netoliese esančių laivų arba povandeninių laivų“, – sakė pareigūnas.

Norvegijos policija glaudžiai bendradarbiauja su kariniais tyrėjais, kurie analizuoja laivų eismą. Kai kurie platformos operatoriai pranešė netoliese matę su Rusijos vėliava plaukiojančių mokslinių tyrimų laivų.

Įtampą neseniai dar labiau padidino tai, kad buvo sulaikyti mažiausiai septyni Rusijos piliečiai, gabenę arba neteisėtai skraidinę dronus virš Norvegijos teritorijos. Praėjusį trečiadienį, kai dėl pastebėto drono buvo nutupdyti lėktuvai Bergene, antrame pagal dydį Norvegijos mieste, Norvegijos policijos saugumo tarnyba perėmė bylą iš vietos pareigūnų.

„Scanpix“ nuotr./Dėl pastebėto drono buvo imtasi saugumo priemonių Bergeno oro uoste.

Norvegijos premjeras įspėjo, kad jo šalis imsis veiksmų prieš užsienio žvalgybos agentūras. „Nepriimtina, kad užsienio žvalgybos tarnybos skraidintų dronus virš Norvegijos oro uostų. Rusams neleidžiama skraidyti dronais Norvegijoje“, – sakė jis.

Savo ruožtu Rusijos ambasada Osle ketvirtadienį atšovė, kad Norvegijoje esą pasireiškia tam tikra „psichozės“ forma, sukelianti „paranoją“.

Aktyvūs veiksmai Ukrainoje šiuo metu vyksta įvairiose fronto dalyse. Žinoma, kad Donecko ir Luhansko regionuose padėtis išlieka labai sudėtinga. Sunkiausios kovos su rusų okupantais vyksta Bachmuto apylinkėse. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijose.

Kaip rašo UNIAN, analitikų vertinimu, Rusijos Federacija imituoja Bachmuto užėmimą, kad atrodytų „nugalėtoja“ bent jau viena kryptimi. Po nuolatinių pralaimėjimų Ukrainos šiaurės rytuose ir pietuose fone rusai turi „išspausti“ įsivaizduojamus laimėjimus.

Spalio 15 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donbase išlieka labai sudėtinga padėtis. Ukrainos kariams didžiausi išbandymai tenka Bachmuto kryptimi. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai laiko savo pozicijas.

Spalio 21 d. Rusijos kariai vėl apšaudė civilius gyventojus Bachmute, Donecko srityje, iš reaktyvinių salvinės ugnies įrenginių „Grad“, naudodami kasetinius šaudmenis.

Pasak V.Zelenskio, aktyvūs kovos veiksmai tęsiami rytuose ir pietuose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaiko iniciatyvą.

Pasak karinio eksperto Oleksandro Kovalenkos, padėtis Bachmuto vietovėje yra labai sudėtinga, tačiau yra ir teigiamų tendencijų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo žemėlapis/Situacija fronte ties Bachmutu spalio 23 d.

Sekmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad rusai buvo išvaryti iš asfalto gamyklos Bachmute ir nustumti du kilometrus į rytus. Pažymima, kad rusai dėl šios teritorijos kovėsi du mėnesius, o per dvi dienas buvo vėl iš jos išvaryti.

Sekmadienį netoli Donecko buvo sužeistas vienas žinomiausių Rusijos fronto propagandistų Semionas Pegovas. Apie tai paskelbta paties S.Pegovo propagandiniame projekte „WarGonzo“.

Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, S.Pegovas buvo paguldytas į ligoninę su kojos žaizda. Tvirtinama, kad S.Pegovui nustatytas atviras dešinės pėdos dviejų pirštų lūžis ir plėštinė pėdos žaizda. „NEXTA Live“ kanalo duomenimis, S.Pegovas užmynė ant minos.

S.Pegovas yra Rusijos žurnalistas, propagandistas ir rašytojas, projekto „WarGonzo“, kuriame nagrinėjamos karinės temos ir konfliktai, įkūrėjas. Jis taip pat turi savo „Telegram“ kanalą, kuris siejamas su Rusijos saugumo tarnybomis.

S.Pegovas pastaruoju metu nuolat šmėžavo okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir vadino save „karo korespondentu“. Ne kartą buvo įrodyta, kad S.Pegovo pasakotos istorijos buvo inscenizuotos.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sekmadienį atmetė Maskvos teiginius, kad Vakarų šalys padeda planuojamam karo Ukrainoje eskalavimui. Tai jis pareiškė per itin retą pokalbį su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

„Scanpix“/AP nuotr./Benas Wallace'as

„Gynybos sekretorius paneigė šiuos teiginius ir įspėjo, kad tokie kaltinimai neturėtų būti naudojami kaip pretekstas didesnei eskalacijai“, – nurodoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame pažymima, kad pokalbį inicijavo Maskva.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį aptarė padėtį Ukrainoje su Pentagono vadovu Lloydu Austinu, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Tai buvo antrasis jų pokalbis per mažiau nei savaitę.

„Gynybos žinybų vadovai aptarė padėtį Ukrainoje“, – nurodoma Rusijos ministerijos pranešime, išplatintame socialiniame tinkle.

Anksčiau sekmadienį S.Šoigu kalbėjosi apie Ukrainą su kolegomis iš Prancūzijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas ir Sergejus Šoigu

Šių pokalbių metu, kaip ir per ankstesnius pokalbius, S.Šoigu išsakė savo susirūpinimą dėl esą galimų Ukrainos provokacijų panaudojant „nešvarią bombą“.

Rusijos ir JAV gynybos ministrai paskutinį kartą kalbėjosi praėjusį penktadienį.

„Buvo aptarti aktualūs tarptautinio saugumo klausimai, įskaitant padėtį Ukrainoje“, – tuomet teigta Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Tuo metu JAV gynybos departamentas nurodė, kad Ll.Austinas pabrėžė, jog „svarbu išlaikyti ryšių linijas vykstant karui prieš Ukrainą“.

Tai buvo antras S.Šoigu ir L.Austino pokalbis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją.

Ankstesnį kartą, gegužės 13 dieną, kalbėdamasis su S.Šoigu, Ll.Austinas paragino Maskvą „nedelsiant nutraukti ugnį“ Ukrainoje.

Rusija to nepadarė, ir nuo to laiko Ukrainos pajėgos susigrąžino iš rusų kariuomenės teritorijų rytuose ir pietuose.

Nuo karo pradžios Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė naujas žemumas.

Rusija apkaltino JAV siekiu pratęsti konfliktą teikiant finansinę ir karinę pagalbą provakarietiškai Ukrainai, o Vašingtonas pasmerkė Maskvos invaziją kaip neteisėtą.

Su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione įrengtos dvi gynybos linijos reaguojant į galimą puolimą, sekmadienį pranešė vietos gubernatorius.

Gubernatoriaus Romano Starovoito socialinių tinklų paskyrose paskelbtose nuotraukose matyti statiniai, kurie atrodo kaip gynybinių bunkerių serija, kuriuose kariai gali laikyti šaudmenis ir šaudyti iš siaurų plyšių.

„Šią savaitę Kursko srityje baigti dviejų sustiprintų gynybos linijų įrengimo darbai, – pranešė R.Starovoitas ir pridūrė, kad dar viena gynybos linija bus pastatyta iki lapkričio 5 d. – Esame pasirengę atremti bet kokį kėsinimąsi į mūsų teritoriją.“

Kaimyninėje Belgorodo srityje, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, gubernatorius šeštadienį pranešė, kad kai kuriose srities dalyse pradėtos gynybinių statinių statybos.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai tą pačią dieną per išpuolį viename iš regiono miestų žuvo du žmonės, o 15 tūkst. žmonių, vietos valdžios duomenimis, kelioms valandoms liko be elektros energijos.

„Belgorodo srities rajonuose pradėjome statyti gynybines statinius“, – socialiniame tinkle pranešė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, paskelbęs nuotraukų, kuriose matyti, kaip vieno kaimo pakraštyje stovi keli piramidės formos betoniniai blokai.

Anksčiau šį mėnesį Rusija pranešė apie „gerokai padidėjusį“ apšaudymą jos teritorijoje iš ukrainiečių pusės ir nurodė, kad išpuoliai daugiausia buvo nukreipti į Belgorodo sritį ir kaimynines Briansko ir Kursko sritis.