Ukraina teigia išstūmusi Rusijos pajėgas iš kelių kaimų šiaurės rytuose

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

NATO pirmadienį atmetė Rusijos „apgaulingus pareiškimus“, kad Ukraina savo teritorijoje rengiasi panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, ir sakė, kad Maskva negali naudotis tuo kaip pretekstu karui eskaluoti.

„NATO sąjungininkės atmeta šį pareiškimą. Rusija negali naudotis juo kaip pretekstu eskalavimui. Mes ir toliau tvirtai remiame Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Jo komentaras pasirodė po susitikimo su Pentagono vadovu Lloydu Austinu ir britų gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Kyjivas pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ji tyčia vilkina daugiau kaip 165 krovininių laivų, turinčių plaukti į Ukrainos uostus paimti grūdų krovinių, atvykimą iš Turkijos.

Rusijos inspektoriai „gerokai ilgina laivų tikrinimą... dėl to eilėje prie Bosforo sąsiaurio įstrigo daugiau kaip 165 laivai ir šis skaičius kasdien vis didėja“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

„Turime pagrindo manyti, kad Rusijos delsimas tikrinti grūdų iniciatyvai skirtus laivus yra politiškai motyvuotas“, – pridūrė ministerija.

Laivai laukia, kol bus atliktas kruopštus patikrinimas pagal Turkijos ir Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo siekiama, kad Ukrainos grūdai patektų į užsienio rinkas ir sumažėtų pasaulinės maisto krizės tikimybė.

Nuo rugpjūčio 1 dienos, kai įsigaliojo Rusijos ir Ukrainos susitarimas, daugiau kaip 6,9 mln. tonų grūdų iškeliavo į Europą, Vidurinius Rytus ir – šiek tiek mažesniu mastu – į Afriką, rodo neseniai paskelbti susitarimą prižiūrinčio Jungtinio koordinavimo centro duomenys.

„Scanpix“/AP nuotr./Laivas „Razoni“ su grūdais iš Ukrainos išplaukia iš Odesos uosto.

Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.

Tačiau Ukraina tvirtina, kad Rusija sąmoningai stabdo krovinių gabenimą.

„Rusijos veiksmai kenkia pasauliniam maisto saugumui, ypač pasaulio Pietuose“, – priduriama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ji pažymėjo, kad dėl vėluojančių patikrinimų Kyjivas jau negalėjo eksportuoti papildomų trijų milijonų tonų grūdų, o tai kelia grėsmę maždaug 10 milijonų žmonių aprūpinimui maistu.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį pareiškė išstūmusi Rusijos pajėgas iš kelių kaimų šalies šiaurės rytuose.

Tai būtų pirmi pastarojo meto Kyjivo teritoriniai laimėjimai Donbase.

„Dėl sėkmingų veiksmų mūsų kariai išstūmė priešą iš Karmazynivkos, Miasožarivkos ir Nevskės gyvenviečių Luhansko srityje bei Novosadovės kaimo Donecko regione“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pranešime.

Rusijos kariuomenės vadas pirmadienį paskambino savo kolegai JAV ir pareiškė, kad Kyjivo pajėgos rengiasi Ukrainoje panaudoti vadinamąją nešvarią bombą.

Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley ir kad „pokalbio metu... toliau buvo aptariama situacija, susijusi su galimu „nešvarios bombos“ panaudojimu Ukrainoje“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Ukraina jau beveik baigė kurti „nešvarią bombą“.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės greitai atmetė Maskvos kaltinimus, o Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atmetė „akivaizdžiai melagingus“ Rusijos teiginius.

Jungtinės Valstijos nemato jokių požymių, kad Rusija būtų nusprendusi panaudoti Ukrainoje branduolinius, cheminius ar biologinius ginklus, įskaitant vadinamąją nešvarią bombą, pirmadienį sakė vienas amerikiečių kariuomenės aukšto rango pareigūnas.

Tai jis sakė po Rusijos įspėjimų, kad Ukraina gali panaudoti „nešvarią bombą“. Dėl tokių Maskvos pareiškimų imta nuogąstauti, kad ji gali panaudoti tokią bombą ir tuo apkaltinti Kyjivą.

„Ukrainiečiai nekuria „nešvarios bombos“ ir taip pat dar nematėme nieko, kas rodytų, kad rusai priėmė sprendimą pasitelkti branduolinius ginklus“, – žurnalistams su anonimiškumo sąlyga sakė minėtas JAV pareigūnas. Vėliau jis pridūrė, kad tas pats pasakytina apie „nešvarią bombą“, cheminius ir biologinius ginklus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pastarosiomis dienomis surengė telefoninių pokalbių su kolegomis iš kelių NATO šalių, per kuriuos pareiškė, kad Kyjivas planuoja panaudoti vadinamąją nešvarią bombą.

JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija sekmadienį kartu atmetė Rusijos teiginius, kaip ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei Rusija skambina ir sako, kad Ukraina neva kažką ruošia, tai reiškia viena: Rusija visa tai jau paruošė“, – sakė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo kreipimesi.

Rusija patyrė keletą karinių pralaimėjimų Ukrainos pietuose ir rytuose, o karo analitikai ir Kyjivas teigia, kad Kremliaus desperacija vis labiau didėja.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kritikavo Izraelio neutralumą Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir sakė, kad izraeliečių lyderių sprendimas neparemti Kyjivo paskatino rusų kariuomenės partnerystę su Iranu.

„Šito jų aljanso paprasčiausiai nebūtų buvę, jei jūsų politikai tuo metu būtų padarę vienintelį sprendimą... Atrodo, kad tai buvo priimta seniai – 2014 metais, kai Rusija pradėjo savo agresiją prieš Ukrainą“, – sakė V.Zelenskis konferencijai, organizuotai izraeliečių laikraščio „Haaretz“.

„Sprendimas „neerzinti“ Kremliaus, realiai nepadėti Ukrainai“ sudarė sąlygas Maskvos ir Teherano aljansui, sakė V.Zelenskis.

Anksčiau jis ne kartą kritikavo Izraelį dėl to, kad šis nepareiškė tvirto nepritarimo Rusijos agresijai.

Vis dėlto Izraelio pozicija pastaraisiais mėnesiais kito – nuo beveik visiško neutralumo iki aiškesnio Rusijos pasmerkimo, nors  izraeliečių gynybos ministras Benny Gantzas neseniai pasakė kolegai ukrainiečiui, kad jo šalis netieks ginklų sistemų Ukrainai.

V.Zelenskio kritika Izraeliui nuskambėjo prieš lapkričio 1 dieną šioje šalyje įvyksiančius rinkimus.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija iš Irano užsakė apie 2000 bepiločių orlaivių, kokius, Kyjivo teigimu, Maskva naudoja pastarojo meto išpuoliams prieš Ukrainą.

„Kiekvieną naktį mūsų danguje girdimas bjaurus iranietiškų dronų garsas. Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusija iš Irano užsakė apie 2000 „Shahed“ dronų“, – nurodė V.Zelenskis, sakydamas kalbą Izraelio laikraščio „Haaretz“ surengtoje konferencijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano gamybos dronas

Iš karto nebuvo aišku, ar V.Zelenskis turėjo omenyje ankstesnius, ar naujus Rusijos pirkimus.

Rusija atakas bepiločiais orlaiviais Ukrainoje suintensyvino pastarąjį mėnesį.

Iranas iki šiol neigia perduodantis Maskvai dronus „Shahed“.

Tbilisyje viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Sakartvelo kolega Džuanšeru Burčuladze pirmadienį paskelbė deklaraciją, smerkiančią Maskvos agresiją prieš Ukrainą ir Rusijos okupaciją dalyje Sakartvelo teritorijos.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministrai aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą ir būtinybę visapusiškai palaikyti Ukrainą.

A. Anušauskas susitikimo su Sakartvelo gynybos ministru metu išreiškė pagarbą dvidešimt keturiems kartvelams, kovojusiems ir žuvusiems Ukrainos pusėje.

A.Anušauskas pabrėžė, kad Sakartvelas yra vienas svarbiausių partnerių Rytų Partnerystės šalyse, o visapusiškai remdama šios šalies euroatlantinę integraciją Lietuva pasiruošusi toliau bendradarbiauti gynybos srityje, stiprinti savo indėlį į NATO programas.

Rumunijos gynybos ministras Vasile Dincu pirmadienį paskelbė atsistatydinantis po kritikos bangos už komentarą, kad karas Ukrainoje gali baigtis tik taikos derybomis su Rusija.

V.Dincu apie savo sprendimą paskelbė socialinėje žiniasklaidoje, nurodydamas, kad tapo „nebeįmanoma bendradarbiauti su prezidentu“.

Prezidentas Klausas Iohannisas anksčiau šį mėnesį viešai pasmerkė V.Dincu dėl jo komentaro ir sakė, kad „tik Ukraina gali spręsti, kada ir dėl ko derėtis“.

„Tai mūsų oficiali pozicija ir tam tikri garbūs mūsų šalies asmenys turėtų dažniau skaityti žiniasklaidą, kad apie tai sužinotų“, – reporteriams sakė jis.

Keliomis dienomis anksčiau V.Dincu, kuris pagal profesiją yra sociologas, interviu televizijai sakė, kad „vienintelis šansas taikai galėtų būti derybos su Rusija“.

„Pasaulio šalys, NATO, JAV“ turėtų „derėtis dėl saugumo garantijų Ukrainai ir taikos su Rusija“, sakė jis spalio 8 dieną.

V.Dincu taip pat sulaukė kritikos iš savo Socialdemokratų partijos (PSD) lyderio, be to, ministrą praėjusią savaitę išsikvietė premjeras Nicolae Ciuca. Opozicija reikalavo ministro atsistatydinimo.

„Mano pasitraukimas būtinas, kad nebūtų blokuojamas sprendimų priėmimo procesas... ir virtinė projektų, absoliučiai būtinų optimaliam Rumunijos kariuomenės funkcionavimui“, – pirmadienį savo atsistatydinimo pareiškime rašė V.Dincu.

NATO ir ir Europos Sąjungos narė Rumunija, turinti ilgą sieną su Ukraina, Rusijos invaziją yra pavadinusi „brutaliu, neišprovokuotu ir nepateisinamu karu“.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Bukareštas taip pat sutiko priimti daugiau sąjungininkių karių ir įrangos NATO rytiniam sparnui pastiprinti.

Sekmadienį vakare pirmoji prancūzų lengvųjų ir sunkiųjų šarvuočių kolona atvyko į Rumuniją, Paryžiui vykdant pažadą pastiprinti NATO kontingentą.

Lapkritį į Rumuniją turi atvykti prancūziškų tankų „Leclerc“ eskadronas.