Ukraina teigia išstūmusi Rusijos pajėgas iš kelių kaimų šiaurės rytuose

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

NATO pirmadienį atmetė Rusijos „apgaulingus pareiškimus“, kad Ukraina savo teritorijoje rengiasi panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, ir sakė, kad Maskva negali naudotis tuo kaip pretekstu karui eskaluoti.

„NATO sąjungininkės atmeta šį pareiškimą. Rusija negali naudotis juo kaip pretekstu eskalavimui. Mes ir toliau tvirtai remiame Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Jo komentaras pasirodė po susitikimo su Pentagono vadovu Lloydu Austinu ir britų gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Kyjivas pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ji tyčia vilkina daugiau kaip 165 krovininių laivų, turinčių plaukti į Ukrainos uostus paimti grūdų krovinių, atvykimą iš Turkijos.

Rusijos inspektoriai „gerokai ilgina laivų tikrinimą... dėl to eilėje prie Bosforo sąsiaurio įstrigo daugiau kaip 165 laivai ir šis skaičius kasdien vis didėja“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

„Turime pagrindo manyti, kad Rusijos delsimas tikrinti grūdų iniciatyvai skirtus laivus yra politiškai motyvuotas“, – pridūrė ministerija.

Laivai laukia, kol bus atliktas kruopštus patikrinimas pagal Turkijos ir Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo siekiama, kad Ukrainos grūdai patektų į užsienio rinkas ir sumažėtų pasaulinės maisto krizės tikimybė.

Nuo rugpjūčio 1 dienos, kai įsigaliojo Rusijos ir Ukrainos susitarimas, daugiau kaip 6,9 mln. tonų grūdų iškeliavo į Europą, Vidurinius Rytus ir – šiek tiek mažesniu mastu – į Afriką, rodo neseniai paskelbti susitarimą prižiūrinčio Jungtinio koordinavimo centro duomenys.

„Scanpix“/AP nuotr./Laivas „Razoni“ su grūdais iš Ukrainos išplaukia iš Odesos uosto.

Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.

Tačiau Ukraina tvirtina, kad Rusija sąmoningai stabdo krovinių gabenimą.

„Rusijos veiksmai kenkia pasauliniam maisto saugumui, ypač pasaulio Pietuose“, – priduriama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ji pažymėjo, kad dėl vėluojančių patikrinimų Kyjivas jau negalėjo eksportuoti papildomų trijų milijonų tonų grūdų, o tai kelia grėsmę maždaug 10 milijonų žmonių aprūpinimui maistu.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį pareiškė išstūmusi Rusijos pajėgas iš kelių kaimų šalies šiaurės rytuose.

Tai būtų pirmi pastarojo meto Kyjivo teritoriniai laimėjimai Donbase.

„Dėl sėkmingų veiksmų mūsų kariai išstūmė priešą iš Karmazynivkos, Miasožarivkos ir Nevskės gyvenviečių Luhansko srityje bei Novosadovės kaimo Donecko regione“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pranešime.

Rusijos kariuomenės vadas pirmadienį paskambino savo kolegai JAV ir pareiškė, kad Kyjivo pajėgos rengiasi Ukrainoje panaudoti vadinamąją nešvarią bombą.

Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley ir kad „pokalbio metu... toliau buvo aptariama situacija, susijusi su galimu „nešvarios bombos“ panaudojimu Ukrainoje“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Ukraina jau beveik baigė kurti „nešvarią bombą“.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės greitai atmetė Maskvos kaltinimus, o Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atmetė „akivaizdžiai melagingus“ Rusijos teiginius.

Jungtinės Valstijos nemato jokių požymių, kad Rusija būtų nusprendusi panaudoti Ukrainoje branduolinius, cheminius ar biologinius ginklus, įskaitant vadinamąją nešvarią bombą, pirmadienį sakė vienas amerikiečių kariuomenės aukšto rango pareigūnas.

Tai jis sakė po Rusijos įspėjimų, kad Ukraina gali panaudoti „nešvarią bombą“. Dėl tokių Maskvos pareiškimų imta nuogąstauti, kad ji gali panaudoti tokią bombą ir tuo apkaltinti Kyjivą.

„Ukrainiečiai nekuria „nešvarios bombos“ ir taip pat dar nematėme nieko, kas rodytų, kad rusai priėmė sprendimą pasitelkti branduolinius ginklus“, – žurnalistams su anonimiškumo sąlyga sakė minėtas JAV pareigūnas. Vėliau jis pridūrė, kad tas pats pasakytina apie „nešvarią bombą“, cheminius ir biologinius ginklus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pastarosiomis dienomis surengė telefoninių pokalbių su kolegomis iš kelių NATO šalių, per kuriuos pareiškė, kad Kyjivas planuoja panaudoti vadinamąją nešvarią bombą.

JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija sekmadienį kartu atmetė Rusijos teiginius, kaip ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei Rusija skambina ir sako, kad Ukraina neva kažką ruošia, tai reiškia viena: Rusija visa tai jau paruošė“, – sakė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo kreipimesi.

Rusija patyrė keletą karinių pralaimėjimų Ukrainos pietuose ir rytuose, o karo analitikai ir Kyjivas teigia, kad Kremliaus desperacija vis labiau didėja.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kritikavo Izraelio neutralumą Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir sakė, kad izraeliečių lyderių sprendimas neparemti Kyjivo paskatino rusų kariuomenės partnerystę su Iranu.

„Šito jų aljanso paprasčiausiai nebūtų buvę, jei jūsų politikai tuo metu būtų padarę vienintelį sprendimą... Atrodo, kad tai buvo priimta seniai – 2014 metais, kai Rusija pradėjo savo agresiją prieš Ukrainą“, – sakė V.Zelenskis konferencijai, organizuotai izraeliečių laikraščio „Haaretz“.

„Sprendimas „neerzinti“ Kremliaus, realiai nepadėti Ukrainai“ sudarė sąlygas Maskvos ir Teherano aljansui, sakė V.Zelenskis.

Anksčiau jis ne kartą kritikavo Izraelį dėl to, kad šis nepareiškė tvirto nepritarimo Rusijos agresijai.

Vis dėlto Izraelio pozicija pastaraisiais mėnesiais kito – nuo beveik visiško neutralumo iki aiškesnio Rusijos pasmerkimo, nors  izraeliečių gynybos ministras Benny Gantzas neseniai pasakė kolegai ukrainiečiui, kad jo šalis netieks ginklų sistemų Ukrainai.

V.Zelenskio kritika Izraeliui nuskambėjo prieš lapkričio 1 dieną šioje šalyje įvyksiančius rinkimus.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija iš Irano užsakė apie 2000 bepiločių orlaivių, kokius, Kyjivo teigimu, Maskva naudoja pastarojo meto išpuoliams prieš Ukrainą.

„Kiekvieną naktį mūsų danguje girdimas bjaurus iranietiškų dronų garsas. Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusija iš Irano užsakė apie 2000 „Shahed“ dronų“, – nurodė V.Zelenskis, sakydamas kalbą Izraelio laikraščio „Haaretz“ surengtoje konferencijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano gamybos dronas

Iš karto nebuvo aišku, ar V.Zelenskis turėjo omenyje ankstesnius, ar naujus Rusijos pirkimus.

Rusija atakas bepiločiais orlaiviais Ukrainoje suintensyvino pastarąjį mėnesį.

Iranas iki šiol neigia perduodantis Maskvai dronus „Shahed“.

Tbilisyje viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Sakartvelo kolega Džuanšeru Burčuladze pirmadienį paskelbė deklaraciją, smerkiančią Maskvos agresiją prieš Ukrainą ir Rusijos okupaciją dalyje Sakartvelo teritorijos.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministrai aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą ir būtinybę visapusiškai palaikyti Ukrainą.

A. Anušauskas susitikimo su Sakartvelo gynybos ministru metu išreiškė pagarbą dvidešimt keturiems kartvelams, kovojusiems ir žuvusiems Ukrainos pusėje.

A.Anušauskas pabrėžė, kad Sakartvelas yra vienas svarbiausių partnerių Rytų Partnerystės šalyse, o visapusiškai remdama šios šalies euroatlantinę integraciją Lietuva pasiruošusi toliau bendradarbiauti gynybos srityje, stiprinti savo indėlį į NATO programas.

Rumunijos gynybos ministras Vasile Dincu pirmadienį paskelbė atsistatydinantis po kritikos bangos už komentarą, kad karas Ukrainoje gali baigtis tik taikos derybomis su Rusija.

V.Dincu apie savo sprendimą paskelbė socialinėje žiniasklaidoje, nurodydamas, kad tapo „nebeįmanoma bendradarbiauti su prezidentu“.

Prezidentas Klausas Iohannisas anksčiau šį mėnesį viešai pasmerkė V.Dincu dėl jo komentaro ir sakė, kad „tik Ukraina gali spręsti, kada ir dėl ko derėtis“.

„Tai mūsų oficiali pozicija ir tam tikri garbūs mūsų šalies asmenys turėtų dažniau skaityti žiniasklaidą, kad apie tai sužinotų“, – reporteriams sakė jis.

Keliomis dienomis anksčiau V.Dincu, kuris pagal profesiją yra sociologas, interviu televizijai sakė, kad „vienintelis šansas taikai galėtų būti derybos su Rusija“.

„Pasaulio šalys, NATO, JAV“ turėtų „derėtis dėl saugumo garantijų Ukrainai ir taikos su Rusija“, sakė jis spalio 8 dieną.

V.Dincu taip pat sulaukė kritikos iš savo Socialdemokratų partijos (PSD) lyderio, be to, ministrą praėjusią savaitę išsikvietė premjeras Nicolae Ciuca. Opozicija reikalavo ministro atsistatydinimo.

„Mano pasitraukimas būtinas, kad nebūtų blokuojamas sprendimų priėmimo procesas... ir virtinė projektų, absoliučiai būtinų optimaliam Rumunijos kariuomenės funkcionavimui“, – pirmadienį savo atsistatydinimo pareiškime rašė V.Dincu.

NATO ir ir Europos Sąjungos narė Rumunija, turinti ilgą sieną su Ukraina, Rusijos invaziją yra pavadinusi „brutaliu, neišprovokuotu ir nepateisinamu karu“.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Bukareštas taip pat sutiko priimti daugiau sąjungininkių karių ir įrangos NATO rytiniam sparnui pastiprinti.

Sekmadienį vakare pirmoji prancūzų lengvųjų ir sunkiųjų šarvuočių kolona atvyko į Rumuniją, Paryžiui vykdant pažadą pastiprinti NATO kontingentą.

Lapkritį į Rumuniją turi atvykti prancūziškų tankų „Leclerc“ eskadronas.

Rusijos kariuomenė prie Bachmuto sutraukė visus įmanomus karinius dalinius ir kuria gynybos liniją, nes bijo Ukrainos pajėgų puolimo.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Pastaraisiais mėnesiais, ypač pastarosiomis savaitėmis, jie buvo itin agresyvūs. Tai ir yra jų pagrindinių pastangų tikslas. Į jį įtraukti visi įmanomi daliniai, tarp jų ir vadinamasis „Wagner“, kuris bando pozicionuoti save kaip atskirą jėgą“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

Anot jo, didelių pastangų kaina Ukrainos kariai išlaiko pozicijas.

S.Čerevatas pažymėjo, kad dažniausiai gynybinės linijos yra karinė paslaptis, tačiau okupantai filmuoja ir atvirai demonstruoja iškilusias konstrukcijas. Tai rodo, kad jie bijo ir bando išgąsdinti ginkluotąsias pajėgas.

„Atrodė, kad jie turėtų žengti į priekį, nes sakė, jog tai jau yra jų teritorijos. Tačiau tuo pačiu metu jie stato gynybos liniją viduryje šių neva jau jų teritorijų. Tai rodo, kiek jie bijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“,  – tikino kariuomenės atstovas.

Teheranas pirmadienį atmetė JAV kaltinimus, kad Rusijos okupuotame Kryme besibazuojantys Irano kariškiai padeda Maskvai vykdyti dronų atakas Ukrainoje.

„Mes griežtai atmetame šias naujienas“, – žurnalistams sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani, paklaustas apie Vašingtono kaltinimus.

Ketvirtadienį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby reporteriams pareiškė, esą Irano pajėgos, esančios Kryme, padeda Maskvos pajėgoms vykdyti atakas prieš Ukrainą iranietiškais dronais.

Pasak jo, Rusijos okupuotoje teritorijoje yra iraniečių instruktorių ir techninės paramos darbuotojų, o pačius dronus, darančius didelę žalą Ukrainos infrastruktūrai, valdo rusai.

Tuo metu N.Kanani pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas „siekia nukreipti visuomenės dėmesį nuo destruktyvaus vaidmens, kurį jis atlieka stovėdamas vienoje konflikto pusėje ir aktyviai eksportuodamas į Ukrainą ginklus bei įrangą“.

Jungtinės Valstijos, taip pat Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau įvedė Iranui sankcijas, nes kartu su Kyjivu kaltina šią Vidurio Rytų šalį teikiant Rusijai bepiločių orlaivių, skirtų panaudoti kare prieš Ukrainą.

J.Kirby teigė, kad „Teheranas dabar tiesiogiai dalyvauja siųsdamas savo žmones ir tiekdamas ginklus, darančius poveikį civiliams gyventojams bei civilinei infrastruktūrai Ukrainoje“.

Iranas neigia aprūpinęs Maskvą ginklais, skirtais naudoti kare, o Kremlius apkaltino Vakarus tokiais kaltinimais siekiant daryti „spaudimą“ Teheranui.

„Irano Islamo Respublika ne kartą paskelbė nedalyvaujanti kare Ukrainoje, – pridūrė N.Kanani. – Mes neeksportuojame ginklų nei vienai konflikto pusei.“

Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Maskvai.

Ukrainos kariuomenė pirmiausia išlaisvins dešinįjį Chersono srities krantą, o tada bandys patekti į Krymą. Šie veiksmai vyks prieš tų teritorijų, kurias Rusija užėmė po vasario 24 d., deokupaciją.

Tokią nuomonę išsakė Rusijos teisininkas, apžvalgininkas Markas Feiginas.

„Esame ant dešiniojo Chersono srities kranto deokupavimo slenksčio. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų planų nežinome, bet, matyt, Chersono kryptis bus svarbiausia.

Prieš prasidedant šaltiems orams Ukraina gali turėti laiko atlaisvinti dešinįjį krantą, priartinti įrangą ir apšaudyti kairįjį krantą iki pat jūros, Melitopolio ir t.t.

Mano prognozė, kad deokupavus dešinįjį krantą, tuoj pat bus bandoma patekti į Krymą. Mažai tikėtina, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos švaistytų laiką, kad ramiai išlaisvintų teritorijas, kurias Rusijos Federacija užėmė po vasario 24 d.“, – sakė Feiginas.

Žmogaus teisių gynėjas pridūrė, kad tai jo subjektyvi nuomonė, tačiau kariuomenės generalinio štabo planus jis vertina kaip plataus masto ir ambicingus.

„Rusijoje visuomenė pamažu ruošiasi Chersono kapituliacijai. Jau dabar pastebima, kad prieš įvedant karo padėtį visoje Rusijos Federacijos teritorijoje vyksta repeticija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tai apima sienų uždarymą, kuris yra labai svarbu“, – pažymėjo M.Feiginas.

Advokatas taip pat atsargiai prognozavo, kad Ukrainos energetinės infrastruktūros apšaudymas greitai nustos, nes Baltieji rūmai pasiuntė įspėjamuosius signalus Kremliui.

Ukrainos Generalinės prokuratūros seksualinio smurto bylas kuruojanti prokurorė Iryna Didenko sakė, kad dėl rusų okupantų seksualinio smurto Ukrainoje nukntėjo vaikai, moterys, vyrai ir senoliai. Jų amžius – nuo ​​4 iki 85 metų.

Pasak jos, šiuo metu nustatyti penki įtariamieji seksualiniu smurtu. Dvi bylos jau nagrinėjamos teisme. Ir tai tik pradžia.

Anot I.Didenko, deja, seksualinio pobūdžio nusikaltimai, įvykdyti Rusijos kariuomenės, fiksuojami visuose nuo okupantų išlaisvintuose Ukrainos regionuose. Tačiau ji neatskleidė šių nusikaltimų skaičiaus.

Kalbėdama apie seksualinio smurto bylų nagrinėjimą, prokurorė pabrėžė, kad seksualinis smurtas apima ir viešą žmonių apnuoginimą, vyrų ir moterų laikymą kartu, lytinių organų pažeidimą. 

„Todėl negalima kalbėti apie tai, kurios lyties žmonės nukentėjo labiau. Seksualinis smurtas vienodai palietė visas kategorijas: moteris, vyrus, vaikus. Kalbant apie amžių, fiksavome tokius nusikaltimus prieš asmenis nuo 4 iki 85 metų. Deja, nėra jokių išimčių, kategorijų ir amžiaus ypatybių. Nuo tokių nusikaltimų yra nukentėję visų lyčių ir įvairaus amžiaus žmonės. Ir, deja, atvejų yra labai daug“, – sakė ji.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas.

„Ankara laikosi kitokios pozicijos nei Paryžius ir Berlynas... ir pareiškė esanti pasirengusi tęsti tarpininkavimo pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis „Macronas ir (Vokietijos kancleris Olafas) Scholzas neparodė jokio noro įsiklausyti į Rusijos poziciją ar dalyvauti tarpininkavimo pastangose“, pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

NATO narė Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu bando išlikti neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina. Be to, ji susilaikė nuo prisijungimo prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Turkijoje įvyko dvejos Maskvos ir Kyjivo derybos, įskaitant kovą surengtą Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos susitikimą – pirmąsias aukšto lygio derybas po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Visgi nuo to laiko taikos derybos įstrigo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesileis į jokias derybas su Vladimiru Putinu, Kremliui paskelbus apie keturių okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.

Turkija ir Jungtinės Tautos tarpininkavo sudarant svarbų susitarimą su Maskva ir Kyjivu, nutraukusį Rusijos blokadą ir leidusį Ukrainai iš trijų uostų pradėti gabenti grūdų krovinius.

Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.

Turkija taip pat suvaidino svarbų vaidmenį viename didžiausių nuo Maskvos karo pradžios Rusijos ir Ukrainos apsikeitimų belaisviais, per kurį buvo paleista daugiau kaip 200 asmenų.

 Iranas sekmadienį paskelbė sudaręs sutartį su Rusija dėl 40 turbinų tiekimo Maskvai, kad padėtų jos dujų pramonei Vakarų sankcijų fone, pranešė vietos žiniasklaida.

Irano „pramoninė sėkmė neapsiriboja raketų ir bepiločių orlaivių sektoriais“, – pareiškė „Iranian Gas Engineering and Development Company“ vadovas Reza Noushadi, kurį pacitavo oficialioji naftos ministerijos naujienų agentūra „Shana“. 

„Šiuo metu 85 proc. dujų pramonei reikalingų objektų ir įrangos yra statomi ir gaminami šalies viduje, o remiantis šiais pajėgumais neseniai buvo pasirašyta sutartis dėl 40 Irane pagamintų turbinų eksporto į Rusiją“, – pridūrė jis.

R.Noushadi nenurodė, kada buvo pasirašyta sutartis ir kada turbinos bus pristatytos.

Įvedus ekonomines sankcijas dėl Kremliaus puolimo Ukrainoje, Rusija sumažino arba sustabdė dujų tiekimą įvairioms Europos valstybėms, todėl energijos kainos smarkiai išaugo.

Kremlius tikina, kad sankcijos neleidžia tinkamai prižiūrėti Rusijos dujų infrastruktūros ir visų pirma jos sutrukdė grąžinti „Siemens“ turbiną, kuri buvo remontuojama Kanadoje. 

„Duokite mums turbiną, rytoj įjungsime „Nord Stream“, – rugsėjį Vladivostoke įvykusiame forume sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 

Vakarų šalys apkaltino Rusiją naudojant dujų tiekimą kaip politinį ginklą.

R.Noushadi teigimu, JAV sankcijomis Rusijai siekiama išstumti Maskvą iš dujų rinkos. 

„Pastaraisiais metais Jungtinės Valstijos plačiai steigė SGD gamyklas, o pastaruoju metu, kai Rusijai buvo įvestas visiškas embargas, o tada įvykus sprogimui dujotiekyje „Nord Stream“, veiksmingai eliminavo vieną didžiausių konkurentų dujų eksporto srityje“, – pareiškė jis. 

Rusija ir Iranas turi vienas didžiausių pasaulyje dujų atsargų.

Abiem šalims yra taikomos griežtos JAV sankcijos. 

Ir Maskva, ir Teheranas pastaraisiais mėnesiais pabrėžė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo svarbą. 

V.Putinas liepos mėnesį lankėsi Teherane, kur susitiko su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi ir Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei, taip pat paraginusiu stiprinti „ilgalaikį bendradarbiavimą“ su Maskva. 

Teheranas neseniai neigė tiekęs Rusijai ginklų, naudojamų kare su Ukraina, Kyjivui ir jo partneriams Vakaruose apkaltinus Maskvą naudojant iranietiškus dronus Ukrainoje.

Po masinio Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą tikslingiau kai kuriuos apgadintus objektus sugriauti ir pastatyti iš naujo, nei juos atkurti, pareiškė „Ukrenerho“ valdybos pirmininkas Volodymyras Kudryckis.

„Viskas yra remontuojama ir restauruojama, klausimas tik laikas. Yra objektų, kuriuos galima atkurti per kelias dienas, kai kurie atkuriami per savaites, o kai kurie – per mėnesius“, – sakė jis.

V.Kudryckis pabrėžė, kad Ukrainos laukia rimtas darbas atkuriant ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

„Dar reikia įvertinti, bet kai kuriuos objektus bus tikslingiau statyti iš naujo, o ne restauruoti. Taigi mūsų tinklas taps modernesnis, nes niekas neatstatys pagal senas technologijas“, – pridūrė „Ukrenerho“ vadovas.

Ukrainos sostinėje ir dar septyniose srityse pirmadienį buvo įvesti laikini elektros tiekimo ribojimai, būtini dėl Rusijos apšaudymo sugadintos įrangos remonto, pranešė „Ukrenerho“. 

Elektros tiekimo ribojimai bus taikomi Charkivo, Poltavos ir Sumų srityse. Tuo pačiu metu didžiausi apribojimai bus taikomi Kyjivo ir Kyjjvo, Černihivo, Čerkasų ir Žytomyro srotyse.

Perdavimo sistemos operatorė primena, kad tai padės sumažinti elektros tinklų apkrovą ir suteiks laiko energetikos įmonėms suremontuoti rusų sugadintus įrenginius.

Rusų okupantai tik kuria iliuziją, kad palieka Chersoną, o iš tikrųjų veža ten naujus karinius dalinius ir ruošiasi gynybai okupuotame regiono centre, pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas.

Jo teigimu, Sergejus Surovikinas, vadovaujantis Rusijos karių grupei kare prieš Ukrainą, gali ruošti pagrindą sušvelninti Rusijos visuomenės reakciją Chersono kapituliavimo ar praradimo atveju, bet kol kas negalima sakyti, kad „šiuo metu jie pabėgo iš Chersono“.

„Ne, tokio dalyko nėra“, – pareiškė žvalgybos vadovas.

„Daugeliu aspektų tai yra informacinė operacija ir manipuliacija. Yra tam tikrų faktų. Pavyzdžiui, jie išsiveža „Promsviazbank“ ir kitas finansines struktūras, kurias ten įkūrė rusai.

Be to, kaip išvežami grynieji, perkeliama vadinamoji valdžia, išvežami visi nevaikštantys, sunkiai sužeisti, bandoma tuos, kurie gali vaikščioti kuo greičiau išrašyti iš ligoninių. Jie vykdo šią beprotišką informacinę kampaniją, kad „mes rūpinamės žmonėmis“ ir pan.

Jie sukuria iliuziją, kad visi išvyko. O tuo pačiu, priešingai, atveža ten naujus karinius dalinius ir ruošia miesto gatves gynybai“, – tikino K.Budanovas.

Ukrainos generalinis štabas konstatavo, kad Baltarusijos puolimo grėsmė didėja. Tačiau žvalgyba tikina, kad realybė yra visiškai kitokia.

Tai interviu leidiniui „Ukrainska Pravda“ pareiškė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas.

„Noriu priminti, kad Baltarusijos atakos prieš Ukrainą tema mūsų žiniasklaidoje pasirodo jau nuo balandžio mėnesio. Maždaug kartą per pusantro mėnesio jie pareiškia, kad šie baisūs baltarusių legionai puls rytoj. Tačiau realybė yra tokia ir daug kartų tuos mitus grioviau. Ar yra potenciali grėsmė iš Baltarusijos? Galbūt yra. Taip pat niekam ne paslaptis, kad dabar rusai ten perkelia tam tikrą skaičių dalinių. Bet ką jie sako ir ką iš tikrųjų vyksta yra visiškai skirtingi dalykai“, – sakė K.Budanovas.

Į patikslinantį klausimą, ar baltarusiai artimiausiu metu vyks į Voluinę, K.Budanovas atsakė, jog šiuo metu nėra jokių ženklų, kad būtų kuriamos kokio nors formato smogikų grupės. Šiuo metu rusai į Baltarusiją yra atvežę apie 3200 žmonių.

Tačiau rusaii atvyko be sunkios technikos. Atvirkščiai, Baltarusija visą savo įrangą iškelia iš ilgalaikio saugojimo bazių ir siunčia į Rusiją. Fiziškai baltarusiams su ukrainiečių kariais kautis nėra kuo. Jie tai supranta.

Žvalgybos vadovas taip pat mano, kad bandymai vėl pulti Kyjivą yra mažai tikėtini.

„Šiuo metu tokio dalyko nėra. Ar tai teoriškai įmanoma padaryti? Tai įmanoma. Karių perdislokavimas užtruks maždaug dvi ar dvi su puse savaitės“, - sakė K.Budanovas.

Didžiosios Britanijos žvalgyba praneša, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos vis sėkmingiau numuša Irane pagamintus bepiločius orlaivius-kamikaze, kuriais Rusija bando kompensuoti savo raketų trūkumą.

Pažymima, kad Rusija ir toliau naudoja Irano UAV taikiniams visoje Ukrainos teritorijoje, o Ukraina vis sėkmingiau kovoja su „Shahed-136“. Oficialiai teigiama, kad iki 85% visų paleistų dronų kamikadze gali būti neutralizuojami.

„Šie dronai yra lėti, garsūs ir skraido nedideliame aukštyje, todėl naudojant įprastą oro gynybą lengva nusitaikyti. Tikėtina, kad Rusija dislokavo daugybę Irano dronų, kad galėtų prasiskverbti pro vis efektyvesnę Ukrainos oro gynybą“, – pažymima apžvalgoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį per pokalbius su Prancūzijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės gynybos ministrais ir Pentagono vadovu išsakė savo susirūpinimą dėl esą galimų Ukrainos provokacijų panaudojant „nešvarią bombą“. Anot JAV Karo tyrimų instituto analitikų, tokiomis kalbomis Rusija siekia įbauginti Vakarus nebetiekti ginklų Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu

„Spalio 23 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kalbėdamas su keliais NATO gynybos ministrais gąsdinimais tikriausiai siekė sulėtinti arba sustabdyti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai ir galbūt susilpninti NATO aljansą“, – rašo analitikai kasdieninėje apžvalgoje. 

Anot ekspertų, mažai tikėtina, kad Kremlius ruošiasi nešvarios bombos atakai.

„S.Šoigu teiginiai yra ilgalaikės Rusijos informacinės kampanijos tęsinys. Kremlius nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą etapų vasario mėn. ne kartą tvirtino, kad Vakarų valstybės esą padės Ukrainai surengti masinio naikinimo ginklo ataką. Rusijos gynybos ministerija teigė turinti informacijos, kad JAV „rengia provokacijas, siekdama apkaltinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas cheminio, biologinio ar taktinio branduolinio ginklo panaudojimu“. Vasario 24 d. savo kalboje prieš invaziją Vladimiras Putinas teigė, kad Ukraina rengiasi branduolinei atakai prieš Rusiją, o Rusijos valstybinės dezinformacijos agentūros ne kartą tvirtino, kad Vakarų valstybės remia Ukrainos branduolinio ginklo kūrimą ir planuoja melagingas atakas“, – rašoma apžvalgoje.

Analitikų vertinimu, S.Šoigu teiginiai greičiausiai taip pat nereiškia, kad Rusija ruošiasi Ukrainoje panaudoti nestrateginius branduolinius ginklus.

„Tikėtina, kad S.Šoigu raginimais – ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėse skelbiamais melagingais grasinimais nešvariomis bombomis – siekia įbauginti Vakarų valstybes, kad jos nutrauktų arba apribotų paramą Ukrainai, nes Rusija patiria nuolatinių karinių nesėkmių ir iki metų pabaigos tikriausiai praras vakarų Chersoną“, – rašo analitikai.

Rusijos okupantai išvežė į Krymą 12 neįgalių vaikų iš Oleškivo vaikų namų Chersono srityje, savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Rusai ir toliau ciniškai grobia ukrainiečių vaikus laikinai okupuotose teritorijose. Šį kartą jie prievarta išveža neįgalius vaikus, gyvenančius Oleškivo vaikų namuose Chersono srityje. Nuo spalio 22 d. į Krymą buvo išvežta 12 vaikų iš bendruomeninės įstaigos“, – pabrėžė jis.

A.Jermakas pridūrė, kad šią informaciją jau gavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro biuras.

Jis pažymėjo, kad dar spalio 7 d. okupantai įsteigė vadinamąją biudžetinę įstaigą „Oleškivo vaikų globos namai“ bendruomeninės įstaigos „Oleškivo vaikų globos namai“ turtinio komplekso pagrindu ir paskyrė naują „įstaigos direktorių“.

„Žinome, kad šiandien įstaigoje buvo 82 vaikai, iš kurių 40 yra paliatyvūs. 12 I, II ir III grupės neįgalių vaikų nuo 8 iki 18 metų buvo prievarta perkelti į 5-ąją klinikinę psichiatrijos ligoninę, esančią Krymo Simferopolio rajono Strogonovkos kaime“, – rašė A.Jermakas.

Prezidento kanceliarijos vadovas pabrėžė, kad kol kas nežinoma, kas toliau nutiks su šiais vaikais.

„Už tokius veiksmus turėtų būti griežtai teisiškai atsakyta – tai ukrainiečių genocidas. Darome viską, kad rusai būtų už tai atsakingi. Jie bus patraukti atsakomybėn mūšio lauke ir tarptautiniame teisme, o tai tikrai įvyks“, – pabrėžė A.Jermakas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietuose sunaikino septynis okupantus ir radarų stotį „Zoo-1“, apie tai savo feisbuko puslapyje pranešė „Pietų“ operatyvinė vadovybė.

„Gynybos pajėgų raketinių ir artilerijos pajėgų padaliniai per dieną atliko 130 šaudymo užduočių. Patvirtinta, kad vadinamąją antrąją pasaulyje kariuomenę dar kartą sumažino 7 rašistai. Mūsų kovotojai taip pat nukovė „Zoo-1“ radiolokacinę stotį Chersono srityje“, – sakoma pranešime.

Tuo tarpu Juodojoje jūroje iš viso yra 11 Rusijos laivų ir katerių, įskaitant tris didelius desantinius laivus ir du didelio tikslumo sparnuotųjų raketų nešėjus, kurių bendra salvė – 16 „Kalibr“ raketų.

Tariami Rusijos nuogąstavimai dėl to, kad Ukraina panaudos „nešvarią bombą“, yra akivaizdžiai melagingi, pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio saugumo tarybos atstovė spaudai Adrienne Watson.

„Mes atmetame pranešimus apie akivaizdžiai melagingus sekretoriaus [Sergejaus] Šoigu teiginius, kad Ukraina ruošiasi panaudoti „nešvarią bombą“ savo teritorijoje. Pasaulis apsvarstys bet kokį bandymą pasinaudoti šiuo kaltinimu kaip pretekstu eskalacijai“, - sakė A.Watson. 

Be to, JAV labai atidžiai stebi bet kokią informaciją, kad Rusija turi konkretų planą susprogdinti Kachovsko hidroelektrinės užtvanką.