Ukrainos žvalgyba: šiuo metu Baltarusija neturi puolimui parengtų pajėgų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Per dvi dienas rusai virš Ukrainos paleido 30 Irano bepiločių orlaivių, iš kurių 23 buvo numušti, vakariniame kreipimesi teigė V.Zelenskis.

Anot jo, iš viso per visą karą Rusija sudavė 4,5 tūkst. raketų smūgių ir surengė daugiau kaip 8 tūkst. oro antskrydžių prieš Ukrainą.

Kalbėdamas apie Rusijos vykdomą agresiją ir karo nusikaltimus jis pabrėžė, kad Ukrainos kova yra tokia pat, kaip kova prieš nacizmą Antrojo pasaulinio karo metais. 

„<...> Pasikeitė blogio forma, bet esmė liko ta pati: blogis visada prasideda taip pat. Užpuolikai save vadina išvaduotojais, o jų kariuomenės įsiveržimą – savigyna. Kaip ir prieš 80 metų, ukrainiečių tauta gina savo gimtąją žemę“, – kalbėjo jis. 

JAV valstybės departamentas išsamiai apibūdino pastangas, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam, kad JAV ginkluotė Ukrainoje nepatektų į nusikaltėlių ir nevalstybinių veikėjų rankas, rašo CNN.

Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad nors Ukraina „įsipareigojo tinkamai saugoti perduotą gynybos įrangą ir už ją atsiskaityti“, JAV „išlieka budrios“ dėl galimybės, kad ginklai gali patekti į netinkamas rankas.

Departamento teigimu, veiksmų planas, kuriuo siekiama užkirsti tam kelią, susideda iš kelių dalių:

• Ukrainos saugumo pajėgų ir kaimyninių šalių gebėjimo saugoti ginkluotę stiprinimas
• Ukrainos sienų valdymo ir saugumo stiprinimas
• Siekiama stiprinti Ukrainos ir jos kaimyninių šalių gebėjimus „atgrasyti, aptikti ir nutraukti neteisėtą prekybą“

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

„Karai gali sudaryti sąlygas ginklams patekti į privačias rankas dėl vagysčių ar neteisėtų pardavimų, kartais sukuriant dešimtmečius gyvuojančias juodąsias ginklų rinkas. Įvairūs nusikaltėliai ir nevalstybiniai veikėjai gali bandyti įsigyti ginklų iš šaltinių Ukrainoje konflikto metu arba po jo, kaip tai įvyko po Balkanų karų dešimtajame dešimtmetyje“, – teigiama Valstybės departamento informaciniame biuletenyje.

Tikėtina, kad kai kurie būsimieji Atstovų Rūmų respublikonai ragins nutraukti paramą Ukrainai arba imtis griežtesnės priežiūros. Tačiau kol kas vertinama, kad gyvybiškai svarbus ginklų poreikis Ukrainos mūšio lauke „stabdo šaulių ir valdomų pėstininkų ginklų platinimą juodojoje rinkoje“, paaiškino departamentas.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas teigia, kad šiuo metu Baltarusija neturi puolimui tinkamai parengtų smogiamųjų pajėgų, o tuo pat metu vykdo personalo pratybas, kad atkreiptų Ukrainos dėmesį ir pritrauktų jos pajėgas iš rytų ir pietų.

Pasak jo, nuo balandžio mėnesio Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka stengiasi išvengti atviros invazijos į Ukrainą, nors jau seniai yra šio karo dalyvis, kai suteikė savo teritoriją Rusijai.

„Žinoma, potencialus Baltarusijos pavojus Ukrainai egzistuoja. Iš Baltarusijos teritorijos paleidžiami iš Irano Rusijos nupirkti smogiamieji bepiločiai orlaiviai, o į Baltarusijos teritoriją perkeliami raketas “Kinžal„ galintys nešti lėktuvai Mig-31K“, – sakė A.Černiakas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Baltarusijos kariai per bendras pratybas

Jis pažymėjo, kad Rusija į Baltarusiją siunčia naujai mobilizuotus piliečius. Pastarieji taip pat neturi tinkamų ginklų ar įrangos.

„Jie atgabenami geležinkeliu. Tuo pat metu Baltarusijoje suremontuoti tankai ir šarvuočiai siunčiami į Rusiją“, – aiškino Ukrainos karinės žvalgybos atstovas.

Ketvirtadienį Kyjivo srityje Irano gamybos dronais buvo atakuojami infrastruktūros objektai, pranešė regiono nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Sužeistųjų ar žuvusiųjų nebuvo, tačiau gesinti gaisrų vyko 48 gelbėjimo tarnybų darbuotojai.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad šiame regione Ukrainos pajėgos į priekį žengia Svatovės ir Kreminos sektoriuose. 

Jo teigimu, Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė prasiveržti į Bilohorivką – ukrainiečiai puolimą atrėmė. 

„Rusai ir toliau raketine artilerija apšaudo namus deokupuotuose kaimuose“, – „Telegram“ rašo jis.

Anot S.Haidajaus, daugelis iš vos 17 Bilohorivkoje likusių žmonių yra vyresnio amžiaus. Vienas iš jų šiandien žuvo per Rusijos atakas. 

„De jure Popasnos miesto vadinamojoje LLR [apsišaukėliškoje Luhansko liaudies respublikoje] nebeliko“, – teigia jis.

JT trečiadienį pranešė, kad lygina palydovinius vaizdus, kad galėtų stebėti Rusijos karo Ukrainoje padarytą žalą kultūriniams objektams.

Taip pat pranešama, kad po kelių savaičių visuomenei bus pristatyta stebėjimo platforma.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją buvo padaryta žala 207 kultūros objektams Ukrainoje.

Tarp jų – 88 religinės vietos, 15 muziejų, 76 istorinės ir (arba) meninės reikšmės pastatai, 18 monumentų ir 10 bibliotekų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivo nacionalinis universitetas

Kultūriniai objektai, labiausiai nukentėję nuo rusų atakų, yra Rytų Ukrainoje, šalies sostinėje ir gretimuose miestuose. Donecko srityje buvo pažeisti 56 objektai, Charkivo – 51, Kyjivo – 30, o Luhansko – 25. 

„Mes darome išvadas, kad [padėtis] yra bloga, o ji gali blogėti ir toliau“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė UNESCO kultūros ir ekstremaliųjų situacijų direktorė Krista Pikkat.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad TATENA misija turėtų „kuo greičiau“ patikrinti Ukrainos branduolinius objektus, ir pakartojo Maskvos teiginius, kad Kyjivas neva rengiasi panaudoti „nešvarią bombą“.

„Kalbama, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra nori atvykti ir patikrinti Ukrainos branduolinius objektus. Mes tam pritariame. Ir tai turėtų būti padaryta kuo greičiau“, – sakė V.Putinas per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį.

Rusijos prezidentas tvirtino, esą Kyjivas „daro viską, kad paslėptų šio pasirengimo pėdsakus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Paprastai „nešvari bomba“ yra tradicinė bomba su radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis medžiagomis, paskleidžiamomis sprogimo metu.

Rusija nepagrįstai apkaltino Ukrainą rengiantis tokią „nešvarią bombą“ panaudoti prieš Maskvos karius.

„Daviau Šoigu įsakymą paskambinti visiems savo kolegoms ir informuoti juos“, – ketvirtadienį sakė V.Putinas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgoms plėšikaujant okupuotame Chersone ir Maskvai skubant pasitelkti pastiprinimą prieš artėjantį mūšį dėl strategiškai svarbaus pietinio uosto, Kremliaus paskirti miesto įgaliotiniai išsiuntė komandą į didingą XVIII a. akmeninę katedrą su specialia misija – pavogti kunigaikščio Grigorijaus Aleksandrovičiaus Potiomkino kaulus.

XVIII a. vado atminimas gyvas tiems, kurie Kremliuje nusiteikę atkurti Rusijos imperiją. Būtent G.Potiomkinas įtikino savo meilužę Jekateriną Didžiąją 1783 m. aneksuoti Krymą. Jis siekė sukurti „Naująją Rusiją“ – valdą, kuri apimtų visą dabartinę pietų Ukrainą iki Juodosios jūros. Kai prezidentas Vladimiras Putinas vasarį įsiveržė į Ukrainą, siekdamas atkurti dalį seniai prarastos imperijos, jis rėmėsi G.Potiomkino vizija. Apie tai rašo „The New York Times“.

akg-images/Grigorijus Potiomkinas

Dabar, Ukrainai sėkmingai vykdant kontrpuolimą, iškilo grėsmė, kad Rusijos kariuomenė bus išstumta, o „didingi“ V.Putino planai subliukš, Kremliui ištikima grupė nusileido į Chersono Jekaterinos katedros kriptą, kur yra G.Potiomkino palaikai. 

Rusijos statytinis Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo sakė, kad palaikai nugabenti į neatskleistą vietą į rytus nuo Dnipro upės, kur Rusijos pajėgos galbūt ruošiasi atsitraukti, nes Ukrainos kariai artėja prie miesto.

Visą pasakojimą skaitykite ČIA.

JAV prezidentas Joe Bidenas neketina susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu kitą mėnesį dalyvaudamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Jis neketina sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu, ir štai tokia šiandien mūsų pozicija“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas anksčiau yra sakęs, kad neketina susitikti su V.Putinu Balyje, Indonezijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime. Kol kas nepatvirtinta, ar V.Putinas tame susitikime dalyvaus.

Kinija kelia „svarbiausią“ iššūkį Jungtinėms Valstijoms, tačiau Rusija irgi sudaro „rimtų grėsmių“, teigiama ketvirtadienį paskelbtame kariuomenės strateginiame dokumente.

Kinija „kelia didžiausią ir sisteminį iššūkį, o Rusija kelia rimtų grėsmių tiek gyvybiškai svarbiems JAV nacionaliniams interesams užsienyje, tiek tėvynei“, teigiama neįslaptintoje Nacionalinės gynybos strategijos versijoje.

„Visapusiškiausias ir rimčiausias iššūkis JAV nacionaliniam saugumui yra (Kinijos) prievartinės ir vis agresyvesnės pastangos pertvarkyti Ramiojo vandenyno regioną ir tarptautinę sistemą taip, kad ji atitiktų jos interesus ir autoritarinius pageidavimus“, – sakoma dokumente.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad ateinantis dešimtmetis bus „pavojingiausias“ nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

„Laukia bene pavojingiausias, nenuspėjamiausias ir kartu svarbiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė V.Putinas per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį ir pridūrė, kad padėtis yra „tam tikra prasme revoliucinė“.

Jis taip pat tvirtino, kad Rusija stengiasi „apginti savo teisę egzistuoti“ nuo Vakarų pastangų „sunaikinti“ jo šalį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Rusija nekelia iššūkio Vakarų elitui, ji tik bando apginti savo teisę egzistuoti“, – sakė Rusijos vadovas, apkaltinęs Vakarus bandymu Rusiją „sunaikinti, nušluoti ją nuo politinio žemėlapio paviršiaus“.

Vakarų šalys įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai V.Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.

Maskva teigia dar neapsisprendusi, ar pratęsti dalyvavimą Juodosios jūros grūdų susitarime, pareiškė šalies agresorės URM atstovė Marija Zacharova. 

Remiantis JT duomenimis, pagal šį susitarimą Ukraina – viena didžiausių pasaulyje kviečių augintojų – galėjo eksportuoti daugiau kaip 8 mln. tonų grūdų ir trąšų. Po to, kai Rusija vasario mėn. pradėjo plataus masto puolimą prieš šalies Juodosios jūros uostus, laivams buvo neleista išplaukti iš jų.

Rusija, Turkija ir JT susitarė dėl susitarimo dėl grūdų liepos mėnesį ir jį įgyvendino rugpjūčio pradžioje. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos grūdų derlius

M.Zacharova sakė, kad Kremlius gali nepratęsti susitarimo, nes Rusija pati susiduria su trąšų ir kitų žemės ūkio produktų eksporto problemomis, nors tuo pat metu su JT išsiderėjo memorandumą, kuriuo siekiama tai palengvinti.

„Jie [eksportas] blokuojami dėl Vakarų sankcijų“, – sakė ji.

„JT generalinis sekretorius sakė, kad kalbame apie paketinį susitarimą. Tai buvo jo idėja, apie dviejų dalių lygybę“, – sakė M.Zacharova.

„Kalbant apie memorandumą, nematome jokių rezultatų“, – kalbėjo ji. 

JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas trečiadienį Niujorke surengtame spaudos susitikime žurnalistams sakė esąs „gana optimistiškai nusiteikęs“, kad susitarimas bus atnaujintas.

„Manau, kad visi suprantame problemas“, – sakė jis ir pridūrė, kad JT yra įsipareigojusios „pašalinti tas kliūtis Rusijos grūdų ir trąšų eksportui“.

„Buvo atlikta daug darbo, kad tos kliūtys būtų pašalintos. Tai labai svarbu pasaulio pietams. Tai svarbu ir mums. Norime, kad tie du liepos 22 d. pasirašyti susitarimai ir toliau veiktų“, – sakė J.Griffithsas. 

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį per savo pirmąjį pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi J.Stoltenbergu dar kartą patvirtino paramą Ukrainai, pranešė jos biuras.

„Ministrė pirmininkė Meloni pakartojo, kad Atlanto aljansas yra labai svarbus siekiant apginti saugumą ir bendras vertybes, apibūdinančias Vakarų tapatybę“, – sakoma pranešime.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Giorgia Meloni

„Meloni dar kartą patvirtino visapusišką paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija ir tai, kad pasauliniu mastu svarbu stiprinti NATO įsipareigojimą atremti įvairaus pobūdžio grėsmes, kylančias iš visų strateginių krypčių, įskaitant Pietų iššūkius“, – priduriama jame.

„Twitter“ žinutėje J.Stoltenbergas teigė: „Italija yra atsidavusi sąjungininkė, svariai prisidedanti prie mūsų atgrasymo ir gynybos bei labai svarbi sąjungininkams teikiant paramą Ukrainai.“

„NATO nesileis įbauginama ar atgrasoma nuo paramos Ukrainos savigynai – tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis interviu Italijos leidiniui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad Rusijos kariai nėra pasirengę palikti Chersono, o jų tariamas pasirengimas išvedimui tėra informacinė operacija.

„Nematau, kad jie bėgtų iš Chersono. Tai informacinė ataka. Negaliu visko atskleisti. Tai išpuolis, kuriuo siekiama priversti mus ten vykti ir išvežti žmones iš kitų pavojingų vietovių. Tai buvo jų informacinė operacija. Jie nepasirengę palikti Chersono“, – teigė jis.

Atsakydamas į žurnalisto pastabą, kad rusai iš Chersono srities išveža civilius gyventojus, V.Zelenskis sakė: „Nelabai. Tai teatras. Labiausiai apmokyti jų kariai yra savo vietose, niekas jų nepaliko. Mes tai matome ir jais netikime“.

Be to, pasak jo, rusai žino, kad jie negalės ištrūkti iš apsupties Chersone, jei ten seksis Ukrainos kariams.

„Jie žino apie šią problemą ir pavojingą situaciją. Bet mes dirbame prie to“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Paklaustas, ar Ukraina sugebės išlaisvinti Chersoną, šalies lyderis atakė neabejodamas: „Žinoma, taip ir bus. Sunku, nes kaina yra žmonių. Su žmonėmis elgiamės kitaip nei Rusijoje, kur nesvarbu, kiek žmonių mirs rytoj. Ir mums tai labai svarbu, mes negalime to daryti. Negalime sakyti: „Eik ten ir mirk“. Todėl galvojame, ieškome būdų, prašome savo partnerių suteikti daugiau šarvuotų transporto priemonių, kad galėtume išgelbėti daugiau žmonių.“

Prezidentas taip pat įsitikinęs, kad Rusijos karių misija ir planas išlieka visos Ukrainos teritorijos okupacija.

„Jie nenori sustoti. Jie nenorėjo sustoti nuo pat pradžių. Jų misija yra tik viena, jie neturi plano B ar C. Jie turi tik vieną planą – okupuoti visą Ukrainos teritoriją“, – sakė jis.

Kyjivas kaltina Rusiją vykdant neteisėtas statybas Zaporižios AE teritorijoje ir prašo TATENA ekspertų pagalbos aiškinantis, kas iš tiesų vyksta objekte.

„Rusija vykdo neteisėtas statybas Zaporižios AE, Ukraina paprašė TATENA jas patikrinti“, – rašoma Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“ pranešime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Jame nurodoma, kad Kyjivas neturi jokios informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta okupacinių pajėgų užimtoje AE teritorijoje. 

Ukrainos branduolinės ir radiacinės saugos agentūros laikinasis vadovas Olehas Korikovas nurodė, kad jau paprašė TATENA ekspertų patikrinti, kas iš tiesų vyksta. 

Dėl rusų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą elektros energijos Kyjive gali pritrūkti 30 proc., todėl elektros energijos tiekimo sutrikimai bus ilgesni ir palies daug daugiau vartotojų.

Kijevas paprastai suvartoja 1 000-1 200 MW, tačiau šiuo metu apytiksliai turima galia yra 600-800 MW, aiškina energijos tiekėjas.

„Tai reiškia, kad beveik pusė Kijevo gali likti be elektros energijos“, – sako energetikai.

Ketvirtadienio naktį Rusijos okupantai atakavo didelį Ukrainos energetikos infrastruktūros objektą. Apie tai nacionalinio teletilto eteryje pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Ataka paveikė energetikos linijas Žytomyro, Čerskasų, Černihivo srityse.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Kyjivo srities vyriausioji valdyba socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuoti Rusijos dronų atakos prieš regiono infrastruktūrą padariniai.

Pažymima, kad priešo apšaudymo padariniai buvo likviduoti.

„Šiandien bepiločiai lėktuvai atakavo infrastruktūros objektus regione. Gesinant gaisrą dalyvavo 48 darbuotojai. Aukų ar sužeistųjų nėra“, – sakoma pranešime.

Anksčiau apie ataką pranešė ir bendrovė „Ukrenergo“.

„Sugadinta pagrindinio Ukrainos energetikos sistemos tinklo centrinių regionų įranga. Todėl, siekdamas išvengti tinklo perkrovos, Ukrenergo“ dispečerinis centras šį rytą skirstomųjų tinklų operatoriams nurodė kiekį, kuriuo reikia apriboti elektros energijos vartojimą Kyjivo, Černihivo, Čerkasų ir Žytomyro regionuose“, – pranešė bendrovė.

Kremliaus primesta valdžia okupuotame Ukrainos Zaporižios regione ketvirtadienį įsakė tikrinti vietos gyventojų mobiliuosius telefonus.

Tai reiškia karinės cenzūros įgyvendinimą pagal Rusijos prezidento dekretą, kuriuo neteisėtai aneksuotose teritorijose skelbiama karo padėtis. 

„Nuo šiandien Zaporižios regione teisėsaugos pareigūnai pradėjo selektyvią piliečių mobiliųjų telefonų patikros prevenciją“, – teigė Maskvos primestas pareigūnas Vladimiras Rogovas.

Jis taip pat teigė, kad tie asmenys, kurie naudojasi tuo, ką jis pavadino „teroristinio Kyjivo režimo propagandiniais ištekliais“, gaus įspėjimą, o vėliau grės bauda.

V.Rogovas taip pat perspėjo, kad už „piktybinius užsienio agento veiklos įstatymo pažeidimus“ grės „baudžiamoji atsakomybė“.

Praėjusią savaitę V.Putinas įvedė karo padėtį keturiuose aneksuotose Ukrainos teritorijose: Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko srityse. Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta.

Šiuos regionus Kremlius aneksavo rugsėjo mėnesį, bet nepaisant to, Maskvos pajėgos vis tiek visiškai nekontroliuoja kai kurių šių regionų sričių.

Šiuo metu Ukraina kontroliuoja pagrindinį Zaporižios miestą, taip pat didelę Zaporižios regiono šiaurinę dalį.

V.Rogovo pareiškimas pasirodė kaimyniniame Chersono regione Maskvos primestai valdžiai ruošiantis Ukrainos pajėgų kontrpuolimui. 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ pranešė, kad Lietuvos kariuomenė išsiuntė Ukrainai 7 šarvuotus visureigius „Toyota Land Cruiser 200“ bei kitą įrangą. Anot ministro, Ukrainą kovos lauke taip pat gins ir lietuviški 120 mm sunkieji minosvaidžiai ant M113 platformos. Tokių savaeigių sunkiųjų minosvaidžių palaikymas ugnimi ypač veiksmingas puolimo metu.

„Beje, šarvuotus ir specialiai pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus patobulintus „Toyota“ automobilius kažkada gamino Norvegijos kompanija „Arctic Trucs Norge AS“ kartu su Čekijos kompanija SVOS. Be šarvuotos apsaugos, šie patobulinti visureigiai taip pat turi sustiprintą pakabą, padidinančią jų keliamąją galią ir specialiai šiems visureigiams sukonstruotą priekabą, leidžiančią transportuoti iki dviejų tonų krovinių. Dėl specialios ratų apsaugos automobiliai gali važiuoti pakankamai dideliu greičiu su peršautomis arba visiškai suplėšytomis padangomis“, – rašo A.Anušauskas.

Ketvirtadienį Ukrainos vidaus reikalų viceministrė Kateryna Pavličenko per spaudos konferenciją kalbėjo apie Rusijos pajėgų įvykdytus seksualinius nusikaltimus.

„Tarp tų baudžiamųjų bylų, kurias jau užregistravo teisėsaugos institucijos, ypač policija, yra grupiniai išžaginimai, nepilnamečių išžaginimai.

Kalbant apie Kyjivo sritį, norėčiau pažymėti, kad čia nustatyta daugiausia tokių faktų... Nustatyta 15 seksualinių nusikaltimų, kuriuos įvykdė Rusijos Federacijos okupantai, aukų. Tokie faktai taip pat nustatyti Černihivo srityje (čia nustatytos mažiausiai 3 aukos), Charkivo srityje, Donecko ir Chersono srityse“, – paskelbė ji.

Staigus Rusijos televizijos ir aukštuomenės žvaigždės Ksenijos Sobčak pabėgimas iš Rusijos į Lietuvą ir jos valdomos žiniasklaidos kompanijos komercijos direktoriui iškelta byla dėl turto prievartavimo sukėlė didžiulį ažiotažą ir Rusijoje, ir Lietuvoje. Opozicinis Rusijos portalas agents.media pažvelgė giliau į tai, kas ir kodėl įvyko.

Plačiau skaitykite čia.

VIDEO: Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Ksenija Sobčak pėsčiomis kerta Lietuvos sieną

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Ksenija Sobčak pėsčiomis kerta Lietuvos sieną

Okupuoto Melitopolio mokyklose katastrofiškai trūksta mokytojų, nes dauguma Melitopolio pedagogų nebendradarbiavo su okupantais, o kolaborantai ir iš Rusijos atvežti „mokytojai“ jau pradėjo bėgti.

Apie tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Jungtinės Valstijos paspartino tikslesnės savo pagrindinės branduolinės bombos versijos dislokavimą NATO bazėse Europoje, teigiama JAV diplomatiniame laiške ir dviejų su šiuo klausimu susipažinusių asmenų pranešime, rašo leidinys „Politico“.

Modernizuota B61-12 iš oro numetama bomba, kuri iš pradžių buvo numatyta atvežti kitų metų pavasarį, dabar planuojama atvežti šių metų gruodį. Apie tai šį mėnesį per uždarą susitikimą Briuselyje NATO sąjungininkams pranešė JAV pareigūnai, rašo leidinys.

Šis žingsnis, kuris apima senesnių ginklų pakeitimą naujesne įvairiose saugyklose Europoje, atliekamas padidėjus įtampai dėl Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje ir didėjant susirūpinimui, kad Vakarai turi padaryti daugiau, kad atgrasytų Maskvą nuo šios raudonosios linijos peržengimo.

Rusijos paskirta aneksuotos Chersono srities „administracija“ buvo evakuota iš Chersono į kairįjį Dniepro krantą. Apie tai pranešė srities „administracijos“ vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.

„Perkelta iš Chersono į kairiojo kranto dalį. Vykdomos visos mums tenkančios užduotys“, – cituoja jį „RIA Novosti“.

Pasak pareigūno, miesto tarnybos „dirba ypatingu režimu“.

Ukraina sustiprino savo pajėgas šiauriniame regione netoli Baltarusijos, kad galėtų atremti galimą atnaujintą Rusijos puolimą per sieną, pranešė Kijevo generalinis štabas.

„Šiuo metu smogiamųjų pajėgų kūrimas [Baltarusijoje] nepastebimas. [Tačiau] grėsmių yra ir bus. Mes reaguojame, jau padidinome savo pajėgas šiaurės kryptimi“, – sako Generalinio štabo pagrindinės operacijų valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Baltarusija yra pagrindinė Rusijos sąjungininkė ir leido Rusijos pajėgoms naudotis jos teritorija kaip tramplinu puolant Ukrainą.

Ketvirtadienio rytą visoje Ukrainos teritorijoje buvo paskelbtas oro pavojaus perspėjimas.

Pavojaus signalai pradėti skelbti nuo 11.48 val.

Pravda.ua rašo, kad tai antras oro pavojaus signalas šalyje šį rytą.

Rusija ketvirtadienį vėl apšaudė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pranešė „Ukrenergo“.

„Sugadinta pagrindinio Ukrainos energetikos sistemos tinklo centrinių regionų įranga. Todėl, siekdamas išvengti tinklo perkrovos, Ukrenergo“ dispečerinis centras šį rytą skirstomųjų tinklų operatoriams nurodė kiekį, kuriuo reikia apriboti elektros energijos vartojimą Kyjivo, Černihivo, Čerkasų ir Žytomyro regionuose“, – pranešė bendrovė.

Rusijos karių grupės „Centras“ Ukrainoje vadas generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas asmeniškai pagrasino ginklu vieno iš mobilizuotų dalinių vadui, kuris be įsakymo pasitraukė nuo fronto linijos. Apie tai pareiškime pranešė mobilizuotas vyras iš Maskvos, skelbia telegram kanalas „Sota“. Kanalas nenurodo vyro vardo ir pavardės, tačiau teigia, kad žino jo vardą ir pavardę, taip pat gavo jo skundo ir gauto šaukimo į teismą kopiją.

Maskvos gyventojas buvo mobilizuotas rugsėjo 22 d., o spalio 7 d. jau buvo Ukrainoje. Pasak „Sota“, jis gavo surūdijusį automatą ir nebuvo apmokytas, „išskyrus vieną šaudymo pratybų dieną“. Jis ir jo bendražygiai buvo išsiųsti į Svatovės miestą aneksuotoje Luhansko srityje. Jie buvo apšaudomi mažiausiai pusantros paros, žuvo mažiausiai 10 žmonių. Maskvietis ir jo bendražygiai nusprendė pasitraukti į Svatovo miestą, kad gautų naujus įsakymus.

„Kadangi nebuvo nei karininkų, nei vadų, užsibrėžėme užduotį surasti štabą ir pasiteirauti apie tolesnius veiksmus. Mums stovint degalinėje, atvyko generolas pulkininkas Lapinas su savo asmens sargybiniu. Sužinojęs situaciją apie atsitraukimą, generolas pulkininkas Lapinas pridėjo ginklą prie penktosios kuopos vado leitenanto V. galvos, reikalaudamas grįžti atgal, ir iš jo lūpų pasipylė įžeidinėjimai mūsų atžvilgiu (išdavikai, dezertyrai ir daug keiksmažodžių)“, - „Sota“ cituoja maskviečio skundą.

Vėliau A.Lapinas išvyko, o su mobilizuotaisiais bendravo pulkininkas Rumiancevas. Mobilizuotieji paprašė jo maisto ir vandens, į ką jis tariamai atsakė: „Tokiems niekšams kaip jūs negalima nei valgyti, nei gerti, nei miegoti“. Jis išsiuntė mobilizuotus vyrus nakvoti į mišką, o ryte atvykęs (pasak apeliacinio skundo, girtas) vėl ėmė „įžeidžiamai kalbėti ir žeminti“. Po pietų jis atvežė mobilizuotiems vyrams maisto ir vandens. Vėliau tą pačią dieną jie buvo nugabenti „prie Rusijos sienos netoli Belgorodo“.

Nuotr. iš ruwikipedia.org/generolas Aleksandras Lapinas

„Sota“ teigimu, vyras dabar yra Belgorodo srities dalinyje, jis ir jo kolegos kariai yra spaudžiami grįžti į frontą. Jo žmona pateikė skundą karinei prokuratūrai ir ombudsmenui. Moteris viena augina du mažamečius vaikus ir tikisi, kad vyras grįš.

A.Lapinas, kurį apskundė mobilizuotas vyras, yra Rusijos Centrinės karinės apygardos ir „Centro“ kariuomenės grupuotės, užėmusios Luhansko sritį, vadas.

2022 m. pavasarį jis atkreipė žiniasklaidos dėmesį apdovanodamas savo sūnų už Černihivo srities „išlaisvinimą“ tą pačią dieną, kai Rusija paskelbė apie pasitraukimą iš šios srities.

Vasarą prezidentas Vladimiras Putinas suteikė A.Lapinui Rusijos didvyrio vardą. Pasak Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo, generolas buvo apdovanotas už Lysyčansko užėmimą, nors, kaip teigė R.Kadyrovas, „de facto jo ten net nebuvo“.

R.Kadyrovas aštriai kritikavo A.Lapiną spalio pradžioje, kai Rusijos kariuomenė gėdingai pasitraukė iš Lymano miesto Donecko srities šiaurėje, netoli sienos su Charkivo ir Luhansko sritimis. Čečėnijos lyderis pavadino generolą „nevykėliu“.

Naktį nugriaudėjo sprogimai Rusijos okupuoto Šachtarsko geležinkelio stotyje. Kaip spėjama, sprogus raketai, užsidegė dvylika geležinkelio stotyje stovėjusių degalų cisternų. Okupacinės valdžios atstovai teigia, kad gaisro metu žmonių aukų nebuvo.

Slovėnija trečiadienį paskelbė, kad vienas iš atvaizdų, kuriais pasinaudodama Rusija tvirtino Ukrainą planuojant susprogdinti „nešvarią bombą“, yra sena Slovėnijoje padaryta dūmų detektorių nuotrauka.

„Rusijos užsienio reikalų ministerijos įraše „Twitter“ panaudota nuotrauka yra ARAO (Slovėnijos branduolinių atliekų tvarkymo agentūros) 2010 metų fotografija“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino Slovėnijos premjero Roberto Golobo patarėjas Draganas Barbutovskis.

Jis pridūrė, kad šia nuotrauka buvo netinkamai pasinaudota be ARAO žinios.

Rusijos gynybos ministrui per pokalbius telefonu su NATO šalių gynybos vadovais pareiškus, kad Kyjivo pajėgos planuoja panaudoti „nešvarią bombą“, Maskva pirmadienį tikino, kad Ukraina beveik baigė kurti tokį ginklą.

„Mūsų turima informacija rodo, kad dvi organizacijos Ukrainoje turi konkrečias instrukcijas sukurti vadinamąją nešvarią bombą. Vyksta paskutinis šio darbo etapas“, – sakoma pirmadienį paskelbtame generolo leitenanto Igorio Kirilovo pareiškime.

Pareiškimas buvo iliustruotas tviteryje paskelbta nuotrauka, esą parodančia Ukrainos „pajėgumus pasigaminti nešvarią bombą“. Nuotraukoje matyti krepšys su neva branduolinėmis atliekomis ir slovėniškas žodis „Radioaktivno“ („Radioaktyvu“).

Šią nuotrauką ARAO „naudodavo profesionaliems pristatymams plačiajai visuomenei ir suinteresuotoms grupėms, kaip aiškinamąją medžiagą“, sakoma ARAO vadovo Sandi Viršeko pareiškime.

S. Viršekas pridūrė, kad daiktai tame krepšyje yra „bendro naudojimo dūmų detektoriai“ ir kad juose nebuvo jokių radioaktyvių medžiagų, paminėtų Rusijos tviterio įraše.

Slovėnija, viena iš buvusios Jugoslavijos respublikų, 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Šalyje, Krške netoli Kroatijos sienos, yra atominė elektrinė, o jos branduolinės atliekos yra saugiai laikomos, nurodo ARAO.

Lenkijos aukštieji parlamento rūmai priėmė rezoliuciją, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu, o tarptautinė bendruomenė raginama paremti karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimus, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP ir Lenkijos radijas.

Rezoliucija Senate buvo priimta vienbalsiai.

Senatoriai pažymėjo, kad Rusija vasario 24 dieną „pradėjo brutalų karą su Ukraina“ ir kad „jos tikslas yra ištrinti iš žemėlapio suverenią valstybę, sunaikinti ukrainiečių tautą.“

„Nusikaltėliai rusiškomis uniformomis okupuotose teritorijose kankina ir žudo karo belaisvius ir civilius. Jie grobia ukrainiečių vaikus, kad išaugintų iš jų režimo karius. Jie deportuoja, perkelia ir į atokius Rusijos regionus siunčia Ukrainos piliečius“, – nurodo Lenkijos Senatas.

Jis taip pat paragino „visas šalis, palaikančias taiką, demokratiją ir žmogaus teises, pripažinti Rusiją teroristiniu režimu“, o tarptautinę bendriją – „visiškai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimus tų, kas atsakingi už šiuos nusikaltimus, atžvilgiu“.

Kyjivo  ir regiono gyventojai buvo įspėti apie elektros energijos tiekimo sutrikimus ketvirtadienį, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos per visą karą numušė beveik 250 Rusijos sraigtasparnių. V.Zelenskis tai pareiškė savo naujausiame kreipimesi trečiadienio vakarą

„Bendras numuštų Rusijos sraigtasparnių skaičius jau artėja prie 250.

Rusijos okupantai jau prarado tiek technikos – orlaivių ir kitos – kiek dauguma pasaulio kariuomenių paprasčiausiai neturi ir niekada neturės.

Dėkoju visiems mūsų kovotojams už tokią laipsnišką ir negrįžtamą priešo demilitarizaciją“, – sakė V.Zelenskis.

Spalio 24 d. Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad Maskvos meras Sergejus Sobianinas koordinuos „saugumo priemonių plėtrą“ Rusijos regionuose. Tai buvo paskelbta po Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekreto, kuriuo įvestas naujas saugumo pavojaus lygių režimas.

Kaip skelbia Jungtinės karalystės Gynybos ministerija savo kasdienėje žvalgybos ataskaitoje, tikėtina, kad ši priemonė paskatins glaudesnį regionų gubernatorių susiejimą su Rusijos nacionaline saugumo sistema. Tai dar viena visuomenės organizavimo priemonė, nes Rusijai ir toliau tebesitęsiant karui prieš Ukrainą, patiriamas spaudimas.

Tikėtina, kad aktyvesnis regioninių pareigūnų dalyvavimas bent iš dalies skirtas visuomenės kritikai nuo nacionalinės vadovybės nukreipti.

Panašaus požiūrio Kremlius laikėsi ir per COVID-19 krizę. Tačiau Kremliui greičiausiai bus sunkiau izoliuoti Rusijos visuomenę nuo „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje padarinių.

„Reuters“ atliktas Rusijos dokumentų iš Balaklijos tyrimas patvirtina ankstesnius vertinimus apie prastas Rusijos pajėgų sąlygas, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūręs Karo studijų institutas.

Analitikai taip pat pabrėžia, kad trečiadienį savo kalboje V.Putinas pareiškė, kad Ukraina „prarado savo suverenitetą“, o tai rodo, kad Rusija greičiausiai išlaiko savo maksimalistinius tikslus Ukrainoje ir toliau priešinasi deryboms.

Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai Chersono srityje bando sušvelninti informacines Rusijos pasitraukimo iš vakarinio Dniepro upės kranto pasekmes.

Rusijos pajėgos bando išlaikyti Ukrainos pajėgas prie šiaurinės Ukrainos sienos. Taip pat rusai toliau rengė gynybines pozicijas vakariniame ir rytiniame Dniepro upės krante Chersono srityje, antžemines atakas Donecko srityje.

Tuo metu, pasak šaltinių Rusijoje, Ukrainos pajėgos toliau vykdė kontrpuolimo operacijas šiaurės vakarų Chersono srityje.

Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos atakavo Kyjivo sritį. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Kijevo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Kijevo sritis! Priešas užpuolė vieną iš srities bendruomenių. Visos tarnybos yra vietoje. Gaisras gesinamas. Preliminariai, aukų ar sužeistųjų nėra“, – skelbė jis.

Pasak dviejų su šia kelione susipažinusių šaltinių, CŽV direktorius Billas Burnsas šio mėnesio pradžioje atvyko į Ukrainą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais pareigūnais, rašo CNN.

„Būdamas ten, jis patvirtino JAV įsipareigojimą teikti paramą Ukrainai kovoje su Rusijos agresija, įskaitant nuolatinį dalijimąsi žvalgybos informacija“, – CNN sakė vienas JAV pareigūnas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas  trečiadienį aptarė augančią grėsmę Ukrainai dėl Irano Rusijai tiekiamų kovinių dronų.

I.Herzogas, kurio šalis spaudžiama padėti Kyjivui, po derybų reporteriams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad daugiausia buvo aptarinėjami Irano branduolinė programa, protestų prieš griežtus Irano religinius įstatymus slopinimas ir iranietiškų dronų pardavimas Rusijai.

Šie ginklai „žudo nekaltus Ukrainos piliečius“, – sakė I.Herzogas.

„Scanpix“/AP nuotr./Isaacas Herzogas ir Joe Bidenas

Izraelis neskuba jungtis prie JAV vadovaujamo aljanso, padedančio provakarietiškai Ukrainai atremti kruviną Rusijos invaziją.

Tačiau I.Herzogo kelionė į Vašingtoną atspindi Izraelio susirūpinimą didėjančiu Irano vaidmeniu šiame konflikte. Teheranas yra kaltinamas kovinių dronų, kuriuos Rusija naudoja prieš civilinius taikinius Ukrainoje, tiekimu.

Antradienį I.Herzogas susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir paskelbė perduodantis Jungtinėms Valstijoms žvalgybinės informacijos, įrodančios, kad Iranas tiekia Rusijai dronus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino tai ir pareiškė Kyjivo santykiuose su Izraeliu matąs „teigiamą tendenciją“.

„Po ilgos pertraukos matau, kad judame į priekį“, – pridūrė jis.

J.Bidenas ir I.Herzogas taip pat aptarė Irano ginčą su tarptautine bendrija dėl jo branduolinės programos. Izraelis nepritaria J.Bideno administracijos pastangoms gelbėti daugiašalį susitarimą, pagal kurį Irane būtų atnaujintos tarptautinės inspekcijos mainais į sankcijų Teheranui sušvelninimą.

„Jie tarėsi daugeliu abiem rūpimų pasaulinių ir regioninių klausimų, įskaitant Irano ir jo įgaliotinių keliamas grėsmes. Prezidentas akcentavo savo administracijos pažadą užtikrinti, kad Iranas niekada neįsigytų branduolinio ginklo“, – sakoma po derybų paskelbtame Baltųjų rūmų pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad šalies kariuomenė įnirtingai kovoja su Rusijos pajėgomis rytiniame Donecko regione.

„Situacija fronto linijoje iš esmės nepasikeitė“, – kasdieniame kreipimesi į tautą sakė V.Zelenskis.

„Aršiausi mūšiai vyksta Donecko srityje, dėl Bachmuto ir Adijivkos [miestų]“, – nurodė jis.

Per dvi valandas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos (KOP) numušė 17 Irano gamybos dronų-kamikadzių, kuriuos paleido Rusijos okupantai.

KOP vadovybė savo pareiškime nurodė: „Okupantai toliau atakuoja Ukrainą Irano gamybos dronais-kamikadzėmis. Spalio 26 d. nuo 22.00 iki 24.00 val. buvo paleista daugiau kaip dvi dešimtys „Shahed-136“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų KOP priešlėktuvinės gynybos priemonėmis sunaikinta 17 bepiločių orlaivių.“

Dar du „Shahed-136“ sunaikino kiti Ukrainos gynybos pajėgų daliniai.

„Penkiolika „Shahed-136“ buvo sunaikinta Odesos regione, trys – Mykolajivo regione ir vienas – Vinycios regione. Vakarų partnerių Ukrainai suteikta ginkluotė pasirodė esanti labai veiksminga kovinėse operacijose. Ačiū sąjungininkams!“ – pranešė vadavietė.

Ten pat pranešama, kad numušta ir viena valdoma rusų raketa Ch-59

Rugpjūtį paaiškėjo, kad Iranas pardavė Rusijai tūkstantį savo dronų. Tuo metu Irano valdžios institucijos oficialiai neigia pardavusios dronus Rusijai ir tvirtina, kad ginklai į Rusiją pateko per trečiąsias šalis. 

Spalio viduryje pasirodė pranešimų, kad Rusija iš Irano užsakė dar daugiau nei 2000 tokių bepiločių orlaivių. 

Spalio 20 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad į Rusiją atvyko Irano patarėjų ir instruktorių, kurie moko naudoti bepiločius orlaivius. Visų pirma žinoma apie Rusijos jau įsigytų bepiločių orlaivių „Shahed-136“ ir planuojamų įsigyti bepiločių orlaivių „Arash-2“ operatorių mokymą.