V.Zelenskis: per savaitę numušta daugiau kaip 40 Irano bepiločių orlaivių

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad Ukrainos kariai per savaitę numušė daugiau kaip 40 Irano bepiločių orlaivių. Tai jis pasakė savo vaizdo kreipimesi.

Valstybės vadovas pažymėjo, kad per savaitę – nuo šeštadienio iki šeštadienio – buvo numušta daugiau kaip 40 Irano smogiamųjų bepiločių lėktuvų, daug rusiškų raketų, šeši okupantų atakos sraigtasparniai ir keli jų orlaiviai.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Toks rezultatas – šimtai išgelbėtų ukrainiečių gyvybių, dešimtys išsaugotų svarbiausių infrastruktūros objektų“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad norėjo ypač paminėti oro pajėgų Odesos ir Chersono priešlėktuvinių raketų brigadas.

„Puikiai, vaikinai! Ačiū visiems mūsų dangaus gynėjams, absoliučiai visiems priešlėktuvinės gynybos šauliams, lakūnams, mobiliesiems ugniagesiams, kurie dabar vykdo vieną svarbiausių strateginių užduočių – gelbsti šalį nuo teroristų antskrydžių“, – sakė prezidentas.

Pirmą kartą po Chersono srities užgrobimo Rusijos pajėgos išvežė visą įrangą iš Čornobajivkos. Pačiame Chersone rusų yra kur kas mažiau, televizijai sakė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Sergejus Chlanas.

Anot jo, regioniniame centre rusų yra mažiau, tačiau jie ir toliau plėšia miestą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų karinė technika Chersono srityje

„Chersono mieste nematyti jokių pasiruošimų gatvės mūšiams. Nematyti jokių įtvirtinimų, jokių naujų statinių, naujų smėlio maišų ir kelio užtvarų – nieko iš to nematyti. ... Jie pareiškė, kad evakuacija tariamai baigta, bet jie vis tiek toliau plėšikauja. Vakar buvo pastebėta, kad okupantai toliau pakuoja medicinos įstaigų įrangą, toliau išveža, įskaitant greitosios pagalbos automobilius.

Matėme Čornobajivkos palydovines nuotraukas, kurios ji atrodo visiškai tuščia. Žinoma, visi prisimename, kaip mūsų artilerija treniravo okupantų techniką. Tačiau nepaisant to, okupantai visada naudojo Čornobajivką kaip logistikos centrą, nes čia patogu logistiškai perskirstyti įrangą ir ginklus. Iš šių nuotraukų matyti, kad Čornobajivkoje visiškai nėra įrangos ir šaudmenų. Tai pirmas kartas nuo Chersono miesto ir Chersono srities okupacijos“, – sako S.Chlanas.

Plačiau skaitykite čia.

Per dieną Ukrainos gynybos pajėgos smogė dviem Rusijos okupantų amunicijos sandėliams, Ukrainos oro gynyba numušė valdomą raketą X-59 ir du priešo dronus, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.

Pažymima, kad Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną atliko 17 smūgių priešui.

„11 iš jų – ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietose, 3 – būrių atramos punktuose, taip pat 3 – priešo priešlėktuvinės gynybos kompleksų pozicijose“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas pažymėjo, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos skirtingomis kryptimis numušė oro valdomą raketą X-59 ir du priešo bepiločius orlaivius „Orlan-10“.

„Raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai per šią dieną smogė į keturias ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietas, du šaudmenų sandėlius, priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginį ir šešis kitus svarbius okupantų karinius objektus“, – pranešė Generalinis štabas.

Generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas, vadovavęs Rusijos pajėgų Centro grupei kare Ukrainoje, buvo atleistas iš pareigų, pranešė nepriklausomas dienraštis „Moscow Times“, remdamasis šaltiniu Gynybos ministerijoje.

Nuotr. iš ruwikipedia.org/Generolas Aleksandras Lapinas

Pranešama, kad išvakarėse A.Lapino atleidimo iš pareigų pareikalavo Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas. Jam pritarė ir Jevgenijus Prigožinas, „Wagner PMC“ įkūrėjas. R.Kadyrovas kritikavo generolą pulkininką dėl Lymano „pasidavimo“ ir neseniai įvykusio gynybos proveržio pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos šiaurėje.

Pastarasis atvejis buvo susijęs su Ternų, Torskės ir Jampolivkos kaimais. Pasak čečėnų lyderio, būtent A.Lapinas buvo atsakingas už šią teritoriją, tačiau penki šarvuočiai ir 50 ukrainiečių kareivių į ją įvažiavo be jokios kovos. Ten pasiųstos kariuomenės dalys esą „apie visą dieną negalėjo rasti generolo vyrų“, kurie vėliau buvo rasti Rubižnės ir Kreminos apylinkėse – demoralizuoti, „be ryšių, maisto ir amunicijos“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

R.Kadyrovas taip pat sakė, kad nėra galimybės susisiekti su A.Lapinu ir aptarti šią nesėkmę, nes „niekas nežino“, kur jis yra. Čečėnijos lyderis priminė generolui apie Lymano netektį ir stebėjosi, kaip jis gavo žvaigždutę už Lysyčansko, „kuriame net nebuvo buvęs“, užėmimą. Jis užsiminė, kad vadas buvo „dangstomas“ Generaliniame štabe.

Anksčiau R.Kadyrovas A.Lapiną pavadino „vidutinybe“ ir teigė, kad jis nesugebėjo aprūpinti kariuomenės reikiama įranga mūšyje dėl Lymano, o pats buvo „pasislėpęs“ Luhanske. Jis ragino generolą „pažeminti“ iki eilinio, „atimti iš jo apdovanojimus ir išsiųsti į fronto liniją, kad krauju nuplautų savo gėdą“. 

Plačiau skaitykite čia.

Jungtinės Tautos šeštadienį paragino išsaugoti susitarimą, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos, Maskvai pareiškus, kad stabdo savo dalyvavimą dėl tariamų dronų atakų prieš Rusijos laivus okupuotame Kryme.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

„Labai svarbu, kad visos šalys susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti Juodosios jūros grūdų iniciatyvai, kuri yra labai svarbi humanitarinė priemonė“, – sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas, pabrėždamas, kad ši iniciatyva „daro teigiamą poveikį“ milijonų žmonių visame pasaulyje galimybėms gauti maisto.

Jis pridūrė, kad JT vadovo biuras šiuo klausimu palaiko ryšį su Rusijos valdžios institucijomis.

Ukrainos kariuomenė išlaisvino Nevskės kaimą Luhansko srityje iš rusų okupantų, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

„Nevskė Luhansko srityje yra laisva! Sulaikyti rašistai, daug trofėjų įrangos, šaudmenų ir ginklų... Mūsų specialiosios pajėgos atliko kaimo šukavimą nuo okupantų“, – sakoma pranešime.

Ukrainos pareigūnas pareiškė, kad jų kariai faktiškai kontroliuoja svarbų greitkelį rytinėje Luhansko srityje. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus CNN sakė, kad kelias, jungiantis svarbius Svatovės ir Kreminos miestus, yra „kontroliuojamas ugnimi“. Tai reiškia, kad bandantys kirsti kelią priešai bus apšaudomi artilerijos ugnimi. 

S.Haidajus socialiniuose tinkluose teigė, kad kelią „praktiškai kontroliuoja Ukraina“. 

Jei Ukraina iš tiesų kontroliuoja kelią, tai užkirstų kelią Rusijai patekti į Luhanską iš šiaurės. 

Praėjusį mėnesį Rusija aneksavo Luhanską – kartu su trimis kitais Ukrainos regionais.

Rusija sustabdė JT sudarytą grūdų eksporto susitarimą su Ukraina. 

Ji rėmėsi naktį Kryme įvykdytomis dronų atakomis, kurios, jos teigimu, padarė nedidelę žalą vienam laivui. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras pakomentavo šį įvykį, sakydamas, kad valstybės turėtų „pareikalauti, kad Rusija nutrauktų savo bado žaidynes“. 

Dmytro Kuleba sakė, kad Ukraina anksčiau įspėjo Rusiją, jog ji nori grįžti prie susitarimo ir kad Maskva naudojasi „melaginga dingstimi“, kad jį sustabdytų. 

Šeštadienį Rusija pareiškė, kad JT Saugumo Taryboje kels klausimą dėl „Nord Stream“ dujotiekio sprogimų ir įtariamo bepiločio lėktuvo išpuolio Kryme. Maskva teigia, kad prie abiejų šių incidentų prisidėjo Didžioji Britanija.

„Rusijos pusė ketina atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį, taip pat ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, į seriją teroristinių išpuolių, įvykdytų prieš Rusijos Federaciją Juodojoje ir Baltijos jūrose, pabrėžiant Jungtinės Karalystės dalyvavimą“, – „Telegram“ pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įšaldė rusų turto už maždaug 17 mlrd. eurų, šeštadienį paskelbtame interviu sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas.

Nuo liepos, kai D.Reyndersas skelbė apie maždaug 13,8 mlrd. eurų „iš oligarchų ir kitų subjektų“, ši suma išaugo.

„Iki šiol įšaldytas 90 asmenų turtas, daugiau kaip 17 mlrd. eurų septyniose valstybėse narėse, įskaitant 2,2 mlrd. eurų Vokietijoje“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“.

Ukrainos pareigūnai ragino šį turtą panaudoti jų šaliai atstatyti po karo.

„Jei tai yra ES konfiskuoti nusikaltėlių pinigai, juos galima pervesti į Ukrainai skirtą kompensacijų fondą“, – interviu sakė D.Reyndersas.

„Šios sumos toli gražu nepakanka rekonstrukcijai finansuoti“, – pridūrė jis.

Eurokomisaras pažymėjo, kad dėl Vakarų sankcijų taip pat buvo įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų visame pasaulyje, ir sakė, kad tai gali būti panaudota kaip garantija.

„Mano požiūriu, galima bent jau išlaikyti šiuos 300 mlrd. eurų kaip garantiją, kol Rusija savanoriškai dalyvaus atstatant Ukrainą“, – sakė jis.

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, buvo įšaldytas 1 236 asmenų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, taip pat oligarchų, tarp jų – Romano Abramovičiaus, turtas, jiems uždrausta atvykti į ES.

Maskva, pareiškusi, kad atrėmė Ukrainos bepiločio lėktuvo smūgį Kryme, paskelbė daugiau informacijos. 

Naujoje atnaujintoje informacijoje Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad Juodosios jūros laivynui priklausantis jūrų minų ieškantis laivas „Ivan Golubets“ patyrė nedidelę žalą.

Ataka buvo įvykdyta Sevastopolio įlankoje naktį. 

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, smūgyje dalyvavo 16 bepiločių orlaivių ir kad visi jie esą buvo numušti.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Rusijos Juodosios jūros laivyną okupuotame Kryme esančiame Sevastopolyje.

Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių.“

Rusijos kariuomenė anksčiau šeštadienį apkaltino JK „prisidėjus“ prie sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose.

„Šio britų karinio jūrų laivyno padalinio atstovai dalyvavo planuojant, rengiant ir vykdant teroristinį išpuolį Baltijos jūroje rugsėjo 26 dieną, per kurį buvo įvykdyti sprogdinimai dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame ji nepateikė jokių įrodymų.

Rusija taip pat apkaltino JK padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad šeštadienį paryčiais vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.

Plačiau skaitykite čia.

Per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusija namo grįžo 52 ukrainiečiai, tarp jų du kariai, vadovavę ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai, ir jūreivis iš Gyvačių salos.

Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, pasidalijęs nuotrauka ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti grįžtantys ukrainiečiai.

„Mūsiškiai grįžta namo. Įvykdėme dar vieną apsikeitimą belaisviais. Pavyko išlaisvinti 52 mūsų žmones – karininkus, gydytojus, seržantus ir karius“, – sakė A. Jermakas, pridūręs, kad išlaisvinti ir du civiliai.

Anot jo, namo grįžta „Azovstal“, Mariupolio gynėjai ir žmonės, gelbėję kitiems gyvybes.

„Mes nesustojame ir toliau vykdome prezidento užduotį sugrąžinti visus ukrainiečius namo. Ačiū Koordinaciniam štabui karo belaisvių klausimais. Turime dar daug darbo, bet turime svarbų rezultatą – mūsiškiai namie. Visus sugrąžinsime“, – sakė A.Jermakas.

Rusijos kariuomenė šeštadienį apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.

„Šį teroro aktą rengė ir Ukrainos 73-iojo specialiojo jūrų operacijų centro karinį personalą mokė Britanijos specialistai, įsikūrę Ukrainos Mykolajivo srities Očakivo mieste“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinis laivas Sevastopolyje

Visgi nėra aišku, kas iš tikrųjų nutiko. Socialiniuose tinkluose pasirodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti toje teritorijoje kylantys juodi dūmai.

Anot Rusijos, nukentėjo jos laivai, dalyvavę tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms sudarytame susitarime dėl  ukrainietiškų grūdų eksporto.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos smogė svarbiausiems Zaporižios miesto infrastruktūros objektams, „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas.

„Po trumpos pertraukos priešas vėl apšaudė Zaporižią, pataikydamas į svarbiausius infrastruktūros objektus“, – pabrėžė srities karinės administracijos pirmininkas.

Išpuolio pasekmės vis dar tikslinamos.

Vėliau karinės administracijos pirmininkas sakė, kad per šią raketų ataką buvo sugriautas tik pramoninis pastatas, o gyventojai nenukentėjo.

„Laimei, po naujos priešo raketų atakos visi liko gyvi ir nenukentėjo. Dėl smūgio buvo sugriautas pramoninis pastatas. Šiandienos įvykis dar kartą primena, kad visada turime išlikti budrūs ir atsargūs“, – rašė O.Staruchas.

Ukrainos generolas majoras Kyrylo Budanovas, šalies Gynybos žvalgybos valdybos vadovas, išsamiame interviu „The War Zone“ aptarė tikėtiną karo baigtį, rašo „Sky News“.

Jis mano, kad ukrainiečių kontrpuolimas siekiant atgauti Chersoną bus baigtas iki kito mėnesio pabaigos. 

Pasak jo, Rusija šiuo metu regione pergrupuoja apie 40 000 karių – įskaitant „labiausiai apmokytus ir pajėgiausius Rusijos dalinius“.

Tarp jų yra oro gynybos, specialiųjų operacijų pajėgų ir jūrų pėstininkų pajėgos. 

Paklaustas, ar Ukraina planuoja kontrpuolimą Kryme, kuris buvo aneksuotas 2014 m., generolas majoras K.Budanovas atsakė, kad tai „įvyks kitais metais“. 

Kalbėdamas apie tai, kada baigsis karas, jis sakė, kad bus „gera proga baigti karą“, kai Ukraina pasieks 1991 m., kai šalis gavo nepriklausomybę nuo Rusijos, sienas.

Jis sakė, kad tai įvyks „kitais metais“, nors daugiau detalių nepateikė.

Paklaustas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išliks gyvas, generolas majoras K.Budanovas atsakė: „Mažai tikėtina, kad jis išgyvens. Ir šiuo metu Rusijoje vyksta aktyvios diskusijos apie tai, kas jį pakeistų“.

Teigiama, kad Sevastopolio įlankoje sprogo keli Rusijos Juodosios jūros laivyno karo laivai, įskaitant fregatą ir desantinį laivą.

Apie tai buvo pranešta vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Geraščenkos „Telegram“ pranešime.

A.Geraščenka rašo, kad, nepatvirtintais duomenimis, tarp apgadintų laivų yra „Kalibr“ kreiserinių raketų nešėjas „Admiral Makarov“.

Karinis korespondentas Andrejus Tsaplienko taip pat pranešė apie laivų apgadinimą, patikslindamas, kad šią informaciją reikia patikrinti.

Rusai visiškai užblokavo įėjimą į Sevastopolio įlanką. Vaizdo įraše užfiksuotas galingas sprogimas teritorijoje, kurioje stovi laivai.

Tuo pat metu FSB kontroliuojami vietiniai kanalai, sekdami Sevastopolio „gauleiterį“ Michailą Razvožajevą, sprogimus prie įlankos aiškino „povandeninio objekto“, kuris esą medžiojo karo laivą, sunaikinimu: „Sraigtasparnis du kartus iššovė raketas ir apšaudė jį iš kulkosvaidžio. Objektas sustojo ir buvo nukautas iš sraigtasparnio kulkosvaidžio“. 

Rusijos pusė nepatvirtina, kad laivams padaryta žala. Pietų vadovybė šį incidentą komentavo su ironija: „Sevastopolį užpuolė koviniai uodai“. 

Per pastarąją parą rusai apšaudė gyvenvietes Charkivo srities Čuhujivo, Charkivo ir Kupjansko rajonuose. Per apšaudymą buvo sužeisti trys žmonės.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Charkivo regioninės karinės administracijos pirmininkas Olehas Synjehubovas.

Pasak jo, Volčanske dėl apšaudymo buvo apgadintas ūkinis pastatas, o Dvurečnos mieste kilo gaisrai ir buvo apgadinti gyvenamieji namai.

Pranešama, kad Kupjansko rajone buvo sužeistos dvi 43 ir 40 metų moterys bei 60 metų vyras.
 

Ukrainos pasieniečiai Siversko kryptimi sustabdė dvi Rusijos užpuolikų žvalgybines grupes, pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos spaudos tarnyba „Telegram“.

„Pasieniečiai sustabdė priešo žvalgybą Siversko kryptimi“, – sakoma pranešime.

Dienos metu priešas bandė žvalgyti pozicijų prieigas naudodamas droną.

„Priešo sraigtasparnis buvo apšaudytas ir numuštas“, – pažymėjo pasieniečiai.

Be to, dvi okupantų antžeminės žvalgybos grupės bandė priartėti prie stebėjimo postų, tačiau pasieniečiai jas taip pat sustabdė.

Naujausiais Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, XVIII a. Rusijos valstybės veikėjo kunigaikščio Grigorijaus Potiomkino palaikai buvo iškelti iš jo kapo Chersone katedroje į rytus nuo Dniepro upės.

Rusijos nacionalinėje tapatybėje G.Potiomkinas labai siejamas su Rusijos įvykdytu Ukrainos žemių užkariavimu XVIII a. ir pabrėžia, kad Putinas beveik neabejotinai teikia svarbą tariamam istoriniam invazijos pateisinimui.

Šis simbolinis G.Potiomkino palaikų pašalinimas ir civilių gyventojų išvykimas greičiausiai iš anksto suponuoja Rusijos ketinimus paspartinti pasitraukimą iš teritorijos, rašoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime. 

Kanada paskelbė naujas sankcijas 35 asmenims ir šešioms Rusijos energetikos sektoriaus bendrovėms, taip pat išleido obligacijų emisiją Ukrainai paremti.

Tarp penktadienį įvardytų asmenų yra Nacionalinės ledo ritulio lygos žaidėjas Aleksandras Frolovas ir šachmatų didmeistris Antonas Demčenka, praneša agentūra „Agence France-Presse“.

Ukraina ne kartą ragino savo sąjungininkus Vakaruose išplėsti sankcijas, kad jos būtų taikomos ir aukštas pareigas užimantiems asmenims, kurie viešai palaikė Rusijos invaziją, rašo „The Guardian“.

Rusija, vykdydama naujausius susidorojimus su pilietine visuomene, penktadienį paskelbė, televizijos kanalo „Dožd“ („Lietus“) įkūrėją ir vadovę Nataliją Sindejevą bei du jos bendražygius žurnalistus „užsienio agentais“.

Rusijos teisingumo ministerija į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė N.Sindejevą, Vladimirą Romenskį bei Jekateriną Kotrikadzę. 

Ministerija pridūrė, kad jie buvo įtraukti į sąrašą dėl esą savo „politinės veiklos“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Dožd“ vadovė Natalija Sindejeva

„Dožd“, transliacijas pradėjęs 2008 metais, nušvietė Rusijos opozicijos ir protesto judėjimų veiklą, o praėjusiais metais Kremlius šį kanalą paskelbė „užsienio agentu“.

Kovo pradžioje, tuojau po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, „Dožd“ neribotam laikui sustabdė transliacijas. N.Sindejeva tada aiškino, kad tolesnė kanalo veikla tapo neįmanoma Rusijos Valstybės Dūmai priėmus įstatymą, draudžiantį platinti „melagienas“ apie kariuomenės veiksmus užsienyje.

Plačiau skaitykite čia.

Šeštadienio rytą okupuotame Sevastopolyje nuaidėjo sprogimai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, apie tai rašo „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.

Teigiama, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai tariamai atmušė „drono ataką“ virš Sevastopolio įlankos. Jie sustabdė keltų ir valčių judėjimą ir užblokavo įlanką.

Taip pat pažymima, kad mieste sprogo sandėlis.

Rusijos okupantai apšaudė Nikopolį, vienas žmogus buvo sužeistas.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Visą naktį Nikopolio regionas buvo atakuojamas... Rusai apšaudė tris gyvenvietes – Nikopolį, Marganecą ir Mirą. Labiausiai nukentėjo Nikopolis. Ten buvo sužeistas 39 metų vyras. Jis yra ligoninėje. Jo būklė vidutinio sunkumo“, – sakė jis.

Mieste buvo apgadinti aštuoni daugiaaukščiai ir privatūs namai, kelios parduotuvės, baldų fabrikas, viešbutis, autobusų stotelė, dujotiekis ir elektros tinklai.

„Rusų sviediniai sukėlė gaisrą degalinėje ir garažų kooperatyve. Ugniagesiai jau sutramdė liepsnas“, – sakė V.Rezničenka.

Jis pridūrė, kad Marganeco ir Miro bendruomenėse aukų nebuvo.

Rusijos okupantai iš Chersono ligoninių išveža visą įrangą ir vaistus, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.

„Iš Chersono ligoninių išvežama visa įranga ir vaistai. Atsisakiusiems išvykti gydytojams draudžiama įeiti į ligonines net pasiimti savo asmeninių daiktų“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Taip pat pažymima, kad Beryslave, Chersono srityje, okupantai masiškai persirengia civiliais drabužiais ir persikelia į privačius namus.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė Rusijos okupantų atakas trijų Donecko srities gyvenviečių teritorijose, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje paskelbtame pranešime.

„Per pastarąją parą gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas Donecko srities Vodyanės, Kamjankos ir Nevelsko gyvenviečių rajonuose“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė keturis raketų ir iki 25 oro antskrydžių bei atliko daugiau kaip 70 raketų paleidimo atakų.

Rusijos pajėgos smogė daugiau kaip 35 gyvenvietėms, rašoma pranešime.

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė Rusijos karinės mobilizacijos pabaigą. S.Šoigu pareiškė, kad kariniai komisariatai toliau įdarbins tik savanorius ir sutartininkus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

S.Šoigu teigė, kad Rusija mobilizavo 300 000 karių, iš kurių 82 000 yra dislokuoti Ukrainoje, o 218 000 treniruojasi Rusijos poligonuose.V.Putinas pareiškė, kad 41 000 iš 82 000 karių Ukrainoje tarnauja koviniuose daliniuose ir pripažino, kad Rusijos pajėgos susidūrė su mobilizuotų pajėgų logistikos ir aprūpinimo problemomis, tačiau klaidingai tvirtino, kad šios problemos palietė tik „pradinį mobilizacijos etapą“ ir kad dabar šios problemos jau išspręstos. V.Putinas pareiškė, kad Rusija turi „padaryti reikiamas išvadas“, modernizuoti „visą karinės registracijos ir šaukimo punktų sistemą“, „apgalvoti ir pakoreguoti visų ginkluotųjų pajėgų sudedamųjų dalių, įskaitant sausumos pajėgas, struktūrą“.

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, V.Putinas greičiausiai nutraukė mobilizaciją Rusijoje, kad atlaisvintų administracinius ir mokymo pajėgumus prieš vėluojančią Rusijos rudens šaukimo ciklo pradžią, kuri prasidės lapkričio 1 d. 

„Rusijos kariuomenė greičiausiai nėra pajėgi vienu metu palaikyti 218 000 mobilizuotų vyrų ir maždaug 120 000 naujų rudens šaukiamųjų. Neaišku, kaip 2022 m. rudens šaukiamieji baigs mokymus, nes įprastas Rusijos karo prievolininkų mokymų pabaiga apima prisijungimą prie Rusijos karinio dalinio – kuris jau kovoja Ukrainoje ir smarkiai nukentėjo“, – kasdieninėje analizėje rašo ISW ekspertai.

Anot analitikų, dabar baigta Rusijos mobilizacija vargu ar turės lemiamos įtakos Rusijos kovinei galiai.

„V.Putinas apibūdino, kad mobilizuoto personalo, atliekančio kovinius ir paramos vaidmenis Ukrainoje, skaičius pasiskirstė 50:50. Jei šis santykis galioja bendrai, tai reiškia, kad iš viso 150 000 mobilizuoto personalo karių bus dislokuoti koviniams vaidmenims Ukrainoje po to, kai bus baigti mokymai, greičiausiai kažkada lapkričio mėnesį. Rusijos į Ukrainą išsiųstas 41 tūkst. prastai apmokytų kovinio personalo karių galėjo laikinai sustiprinti Rusijos gynybines linijas, nors šie rezervistai dar nesusidūrė su visu didelio ir parengto Ukrainos kontrpuolimo smūgio svoriu“, – rašo analitikai.

Pasak jų, šis dislokavimas reikšmingai nepadidino Rusijos kovinės galios, todėl mažai tikėtina, kad papildomų maždaug 110 000 mobilizuotų vyrų perdislokavimas į kovinius dalinius pakeis karo trajektoriją.

Rusijos pajėgos nedaro reikšmingos pažangos aplink Bachmutą, Donecko srityje ar kitur palei fronto liniją, kasdieninėje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

„Rusijos informacinėje erdvėje skelbiama, kad Rusijos pajėgos daro didelę pažangą Bachmute, tikriausiai siekdamos pagerinti Rusijos pajėgų dvasinę būklę ir galbūt pagerinti „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino, kurio pajėgos daugiausia atsakingos už minimalius laimėjimus šioje srityje, asmeninę padėtį“, – rašoma apžvalgoje.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas Kreminos ir Svatovės kryptimi.
• Rusijos pajėgos toliau telkė mobilizuotą personalą ir kūrė gynybines pozicijas vakariniame Dniepro upės krante Chersono srityje.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas šiaurės vakarų Chersono srityje.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Donecko srityje.
• Rusijos okupacinė valdžia baigė „evakuoti“ dalį okupuotos Chersono srities teritorijos.
• Pranešama, kad Rusijos okupacinė valdžia planuoja iki spalio 30 d. okupuotose Ukrainos dalyse priversti Ukrainos civilius gyventojus įgyti Rusijos pilietybę, tikriausiai iš dalies siekdama įteisinti priverstinę Ukrainos civilių gyventojų mobilizaciją, kuri bus vykdoma lapkričio 1 d. rudens šaukimo į kariuomenę ciklo metu.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau bando ištrinti Ukrainos istoriją, kultūrą ir nacionalinį tapatumą Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse.