JAV susirūpinusios dėl galimo Irano raketų tiekimo Rusijai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis vakariniame kreipimesi teigė, dar 9 šalies regionuose vykdomi elektros energijos tinklo tvarkymo darbai. Tarp jų – Charkivas, Donbasas, Pietų Ukraina.  

„Šiuo metu galime pranešti, kad techninė galimybė tiekti vandenį jau atkurta visiems Ukrainos vartotojams. Daugeliui taip pat buvo atkurta techninė galimybė tiekti elektros energiją. 

Devyniuose Ukrainos regionuose tebėra sutrikimų. Energetikai ir vietos valdžios institucijos daro viską, kad sutrumpintų gedimų laiką“, – sakė jis.

Twitter nuotr./Volodymyras Zelenskis

Charkivo srityje išlaisvintose teritorijose dujos jau tiekiamos daugiau kaip 20 tūkst. vartotojų. Vovčanske, Balaklijoje ir kituose miestuose atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos.

„Padarysime viską, kad šią žiemą žmonės gautų elektrą ir šilumą. Tačiau turime suprasti, kad Rusija darys viską, kad sugriautų normalų gyvenimą. Jie nekreipia dėmesio į energetinio teroro kainą“, – sakė jis.

„Suspilne“ leidinys praneša apie Dnipro mieste antradienį vakare girdėtus sprogumus. Kaip pranešama, kol kas nėra žinoma, ar tai suveikusi oro gynybos sistema, ar Rusijai pavyko atakuoti čia esančius objektus.

Socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie galima Rusijos dronų ataką Dnipre.

Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas skelbia, kad link Poltavos srities juda bepiločiai Rusijos paleisti dronai. 

„Bepiločiai orlaiviai juda iš Dnipropetrovsko srities į Poltavos sritį“, – rašė jis ir gyventojus paragino likti slėptuvėse. 

Pranešama, kad dronai pasiekė Kremenčuką.

Ukrainos specialiųjų pajėgų Pasipriešinimo centro svetainėje rašoma, okupuoto Chersono parduotuvėse imta prekiauti iranietiškomis prekėmis.

„Dvi teroristinės šalys, kurios padeda viena kitai apeiti sankcijas. Visų pirma tam, kad būtų padengtas maisto produktų, kurie Rusijoje nebegaminami arba į ją nebeimportuojami, trūkumas“, – pažymėjo Pasipriešinimo centras.

Laikinai okupuotose teritorijose gyvenantys ukrainiečiai dažniausiai vengia maisto produktų su Rusijos vėliava ir Irano simbolika ant pakuočių.

Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras teigia, kad Ankara ir toliau įgyvendins Juodosios jūros grūdų iniciatyvą taip, kaip tai darė prieš Rusijai paskelbiant apie dalyvavimo joje stabdymą.

Kaip rašo „Evropeiska Pravda“, H.Akaras tai pasakė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.

„Iškart po susitarimo pasirašymo grūdų kainos labai sumažėjo. Norime, kad taip būtų ir toliau. Mes, Turkija, vykdome ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus šioje srityje“, – sakė jis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos grūdai

Turkijos gynybos ministerijos vadovas pakartojo, kad Ankara derasi su Ukrainos ir Rusijos pusėmis dėl visiško „grūdų sandorio“ atnaujinimo.

„Nuo vakar iš Ukrainos uostų išplaukę ir jūroje judantys laivai tęsia savo kelionę. Dėl Turkijos laivų išplaukimo problemų nekyla. Jie ir toliau išvyks“, – patikslino jis.

JK advokatų kontora „McCue Jury & Partners“ antradienį pranešė pateikusi ieškinį dėl artimo V.Putino bendražygio J.Prigožino įkurtos privačios karinės bendrovės „Wagner“ dalyvavimo karo veiksmuose Ukrainoje, rašo „Evropeiska Pravda“, remdamasi kontoros pranešimu.

Londono Aukščiausiajam teismui pateiktas ieškinys grindžiamas neteisėtu J.Prigožino, „Wagner“ ir V.Putino karo mašinos siekiu neteisėtomis priemonėmis terorizuoti Ukrainos žmones.

„Mūsų žiniomis, tai pirmas kartas istorijoje, kai privati karinė bendrovė buvo paduota į teismą už terorizmo naudojimą ir sąmokslą su nesąžininga valstybe, kuri ją finansuoja, kad ji vykdytų neteisėtą karą“, – teigia advokatai.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Jie pažymi, kad tai, jog „Wagner“ naudoja terorizmą V.Putino tikslams Ukrainoje pasiekti, patvirtina jų karo nusikaltimai, įskaitant kankinimus, žudymus ir prievartavimus kaip karo priemones, kuriomis siekiama įbauginti civilius gyventojus ir priversti juos paklusti.

Ieškinys iš pradžių bus susijęs su „nedidele ieškovų grupe“ Ukrainos piliečių, nukentėjusių nuo grupuotės veiksmų, ir bus finansuojamas sutelktinio finansavimo būdu. Jei bus surinkta pakankamai lėšų, kompensacijos suma gali siekti milijardus svarų sterlingų.

Advokatų kontora tikisi, kad panašūs teisminiai procesai gali prasidėti ir kitose šalyse.

Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba neatmeta galimybės, kad Rusijos kariuomenei ir toliau smogus į energetikos infrastruktūrą, bus visiškai nutrauktas elektros energijos ir šildymo tiekimas. Apie tai jis sakė interviu „Hromadske“.

„Po spalio 10 d. situacija rimtai pasikeitė, Rusijos kariuomenė pradėjo sąmoningai naikinti mūsų energetikos infrastruktūrą, kuri yra labai svarbi. Suprantame, kad Kyjivo regionas vėl tampa Kyjivo miesto forpostu. Jie čia smogė tiksliai, kad nutrauktų elektros energijos tiekimą pačiame Kyjive“, – sako jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Pasak pareigūno, sostinės regione gyvena daugybė žmonių, dėl infrastruktūros sunaikinimo gali kilti tokia humanitarinė krizė, kokios pasaulis nematė 70 metų.

„Žmonės taip pat turi pasiruošti ir suprasti, kad privalo turėti maisto ir vandens atsargų. Mobilieji telefonai turi būti įkrauti“, – kalbėjo jis.

Nuo rugsėjo 21 dienos, kai Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje, jau žuvo daugiau kaip 100 mobilizuotų karių, skaičiuoja leidinys „Novaja Gazeta“. Tačiau tai tik oficiali informacija, tikrasis skaičius veikiausiai yra daug didesnis.

Iš viso 23 asmenys, t.y. kas penktas mobilizuotasis, apie kurio mirtį žinoma, žuvo ne fronte, o ruošdamiesi kovoms, rašo „Novaja Gazeta“. Mirties priežastys – muštynės, alkoholis, narkotikai, savižudybės ir nelaimingi atsitikimai.

Fronte mobilizuoti vyrai pradėjo žūti spalio pradžioje. Dmitrijus Sidorovas ir Andrejus Pičiujevas iš Buriatijos buvo pašaukti į kariuomenę rugsėjo 22 d., o mirė spalio 4 d., nepraėjus nė dviem savaitėms.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Labiausiai nukentėjo mobilizuoti Uralo gyventojai. Žinoma, kad 24 mirė Sverdlovsko srityje, 13 – Čeliabinsko srityje ir du – Kurgano srityje. Kai kuriais atvejais nuo mobilizacijos iki mirties praėjo tik 9-10 dienų.

Antonas Borisovas iš Rozos kaimo Čeliabinsko srityje savo artimiesiems pasakojo, kad gavo šaukimą ir rugsėjo 29 d. kartu su mobilizuotais vyrais išvyko į karą savanoriu. Po keturių dienų jis jau buvo fronte.

„Jie dvi naktis praleido Sverdlovske, paskui buvo nuvežti į Rostovo sritį“, – sūnaus kelionę apibūdino tėvas.

Spalio 2 d. vaikinas paskambino tėvui ir sakė: „Tėti, dar neskambinsiu, rytoj mus išveža.“

„Ką reiškia, kad jie mus išveža? Jūs neturite jokių mokymų, nieko?“, – paklausė tėvas, o sūnus atsakė: „Štai ir viskas.“

Vyrai iš karto buvo mesti į priekinę fronto liniją.

„Atvykome pirmąją dieną, dar nebuvome paleidę nė vieno šūvio, o jie mus kaip mėsą pasiuntė į šturmo grupę, pasiuntė su dviem granatsvaidžiais. Perskaičiau ant jų esančias instrukcijas, kaip jas naudoti. Trečią dieną atsitraukėme, pernakvojome, išėjome į priekį ir užėmėme savo griovius“, – savo bendražygių žūties aplinkybes pasakojo sužeistas mobilizantas iš Čeliabinsko.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienio suvestinėje nurodo, kad prie Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos tęsiasi Rusijos puolimas.

Rusijos pajėgos šiandien surengė keturis raketų ir 26 oro smūgius bei atliko 27 daugkartinio paleidimo raketų sistemų atakas prieš daugiau kaip 20 gyvenviečių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Okupantai tęsia priverstinį civilių gyventojų perkėlimą laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose. Priešas baugina civilius gyventojus, skleisdamas informaciją apie galimą Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sprogimą. Tuo pat metu vietos gyventojai neturi ryšio priemonių“, – rašoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Pasak Ukrainos kariuomenės, okupacinė Chersono administracija buvo perkelta į Skadovską. 

Prarastus karius Rusija bando pakeisti naujai mobilizuotais kariais, o su tais, kurie kariauti atsisako, „tvarkosi“ FSB pareigūnai, teigia štabas.

Štabas patvirtino, kad spalio 29 d. per puolimą Zaporižios srityje buvo sunaikinti Rusijos amunicijos sandėliai.

Ukrainos pajėgos sunaikino penkis karinės technikos vienetus, nukovė 30 rusų karių ir mažiausiai 100 sužeidė.