„The Times“: aiškūs trys asmenys, V.Putiną įkalbėję pradėti karą

Naujausias penktadienio žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Rusijos okupacinė kariuomenė tris kartus padidino kovinių veiksmų intensyvumą tam tikrose fronto dalyse.

Pasak jo, kasdien fronte įvyksta iki 80 Rusijos Federacijos atakų. 

„Kai kuriose fronto dalyse priešas patrigubino kovų intensyvumą – iki 80 atakų per dieną. Mūsų karių drąsos ir įgūdžių dėka mes išlaikome savo pozicijas“, – sakoma pareiškime. 

Rusija siekia iki gruodžio pabaigos atnaujinti eismą abiem Krymo tilto, kuris praėjusį mėnesį buvo smarkiai apgadintas sprogimo, juostomis, ketvirtadienį sakė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas.

„Planuojame visiškai paleisti eismą abiejose dešiniosios tilto pusės eismo juostose – gruodžio 5 d. vienoje juostoje, o gruodžio 20 d. – kitoje“, – sakė M.Chusnulinas per televizijos transliuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais vyriausybės nariais.

Sprogimas ant Krymo tilto

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO.

„Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją į NATO“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

„Suprantu jūsų rūpesčius“, – pareiškė NATO vadovas ir pridūrė, kad Suomija ir Švedija  yra pasirengusios glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovojant su terorizmu.

„Tai taip pat atitinka jų interesus“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.

Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat priėmė naujojo Švedijos ministro pirmininko prašymą Turkijoje surengti derybas, kurių tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus Stokholmo ir Helsinkio siekiui įstoti į NATO.

Ulfas Kristerssonas Ankaroje turėtų apsilankyti antradienį.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą internete „suklestėjo“ į žydus nukreipta dezinformacija ir neapykanta, o tai dar labiau sustiprino tendenciją, prasidėjusią per COVID-19 pandemiją, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Europos Sąjungos ataskaitoje.

„Koronaviruso pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau pakurstė“ antisemitizmą, kuris „tebėra rimta mūsų visuomenės problema“, sakė Vienoje įsikūrusios Pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktorius Michaelas O'Flaherty.

Birželį vykusiame darbo grupės posėdyje jau buvo pabrėžti pavojai, susiję su „netikrais naratyvais“ ir antisemitizmą skatinančia dezinformacija, Rusijai savo karą teisinus netinkamai vartojant „tokius terminus kaip „nacis“ ir „genocidas“ apibūdinant Ukrainos vyriausybę.

Savo metinėje ataskaitoje, kuri buvo sudaryta šių metų liepą, FRA nurodė, kad „žydų bendruomenės visoje Europoje“ buvo „stipriai paveiktos“ internete kurstytos neapykantos ir Rusijos invazijos kontekste skleistos dezinformacijos.

Europos Sąjungos teisių gynimo agentūra pakartojo, kad „antisemitinių incidentų registravimas visoje Europoje išlieka prastas“, o kiekvienoje šalyje duomenys renkami ir klasifikuojami skirtingai.

Dviejų ES valstybių narių – Vengrijos ir Portugalijos – oficialių duomenų apie užfiksuotus antisemitinius incidentus nebuvo, todėl sunku tinkamai palyginti padėtį visame bloke.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ir Suomijoje, „daugiausia incidentų užfiksuota internete“.

2021 metų spalį Europos Komisija pristatė pirmąją visų laikų kovos su antisemitizmu strategiją.

Tikimasi, kad Briuselis savo strategijos įgyvendinimo ataskaitas paskelbs atitinkamai 2024 ir 2029 metais ir atliekant vertinimą taip pat remsis FRA duomenimis apie antisemitinius incidentus.

Rusijos pajėgos surengė 6 raketų atakas prieš Pokrovską, Donecko sritį. Trys raketos pataikė į mokyklą, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nedalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje, jei jame dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jei dalyvautų Rusijos Federacijos lyderis, Ukraina nedalyvautų“, – pareiškė jis per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Graikijos prezidente Katerina Sakelaropulu.

V.Putinas dar nėra patvirtinęs, ar dalyvaus šiame viršūnių susitikime.

G-20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas vėliau šį mėnesį įvyks Balyje, Indonezijoje. Jo metu JAV prezidentui Joe Bidenui gali tekti akis į akį susidurti su dviem savo varžovais: V.Putinu bei Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais į savo šalį sugrįžo po 107 karius.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad namo sugrįžo 107 ukrainiečiai.

Tarp jų – „74 kariai, gynę „Azovstal“ – ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusią Mariupolio metalurgijos gamyklą.

Balandį Rusija po kelias savaites trukusios apgulties užėmė didžiąją dalį Mariupolio, tačiau šimtai Ukrainos karių liko pasislėpę požeminiuose „Azovstal“ tuneliuose.

„Azovstal“ gynėjai, kurių ilgas pasipriešinimas, nepaisant amunicijos ir atsargų trūkumo, pelnė pagyrų visoje Ukrainoje, pasidavė gegužę.

„Keli savanoriai, (kurie) sraigtasparniu skrido į Mariupolį gelbėti gyvybių ir kovoti už miestą“, taip pat buvo paleisti, sakė A.Jermakas.

Jis paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose keliolika paleistų belaisvių eina tiltu, šypsosi ir mojuoja.

Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas patvirtino, kad apsikeitimas įvyko, ir nurodė, kad susigrąžinti 107 asmenys.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, visi grąžinti belaisviai bus nugabenti į Maskvą, kur jiems bus suteikta medicininė pagalba.