V.Zelenskis: Ukraina gavo naujų oro gynybos sistemų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Antradienį septyniuose regionuose ir Kyjive vartotojams bus taikomi planiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai, pranešė šalies energetikos bendrovė „Ukrenergo“.

„Dienos metu vartotojams Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Žytomyro, Sumų, Charkivo, Poltavos regionuose bus taikomi planiniai atjungimo grafikai“, – nurodė bendrovė.

Pastaruoju metu išaugusios pragyvenimo išlaidos provokuoja streikus, protestus ir niurzgėjimus. Kalbos apie branduolinius ginklus padidino nerimą – vis pasigirsta reikalavimų paskubėti derėtis. Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visaip bando vilioti politikus – daugelis jų yra iš dešiniųjų ir kairiųjų populistinių partijų, kurios jau anksčiau su juo flirtavo.

Tačiau nors gali būti, kad V.Putinas deda vilčių į dėl Europos nuovargį ir nesugebėjimą pakelti sunkumų manydamas, kad galiausiai aljansas ims eižėti, o silpniausios jo narės palūš, praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo Rusijos karo su Ukraina, Europos lyderiai toliau veiksmingai naudojasi kilusiais iššūkiais, kad sutvirtintų visuomenės stuburą. Europa laikosi tvirtai.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina gavo naujų sistemų, kurios gerokai sustiprins oro gynybą.

„Ukrainos dangaus apsauga, žinoma, nėra šimtaprocentinė, tačiau pamažu judame tikslo link.

Šiandien galime teigti, kad pastaruoju metu suaktyvėjęs Rusijos raketų ir dronų teroras tik paskatino pasaulį reaguoti – teikti naują pagalbą Ukrainai. Darysime viską, kad prie šios pagalbos prisijungtų kuo daugiau šalių“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Rusijoje mažėja karo veiksmų Ukrainoje tęsimo šalininkų, remdamasis „Re: Russia“, „Russian Field“, „Chronicles“ projektų apklausomis skelbia nepriklausomas leidinys „Meduza“.

Apklausų duomenimis, parama Rusijos kariniams veiksmams aukščiausią tašką buvo pasiekusi 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais, o rudenį pradėjo palaipsniui mažėti.

Rugsėjo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, karo palaikytojų Rusijoje sumažėjo (nuo 25 proc. iki 16 proc.), o taikos su Ukraina palaikytojų gretos padidėjo (nuo 23 proc. iki 27 proc.).

Kaip skelbia „Meduza“, dauguma rusų apklausų metų teigė, kad pasitiki šalies vadovybe ir yra pasirengę ją paremti tiek naujo puolimo, tiek karo veiksmų nutraukimo atveju.

Pažymima, kad kritiškiausiai karą vertina moterys, jaunimas ir mažas pajamas gaunantys žmonės.

Tarp tų, kurie palaiko invaziją, tik pusė mano, kad karas buvo būtinas.

Tuo metu tarp karo šalininkų tik maždaug trečdalis yra pasirengę asmeniškai vienaip ar kitaip jame dalyvauti, pavyzdžiui, aukoti pinigų kariuomenės reikmėms.

Leidinys „Meduza“ savo publikacijoje akcentuoja, kad karinės cenzūros ir represijų sąlygomis atliktų sociologinių tyrimų rezultatų negalima laikyti visiškai patikimais.

Mažiausiai 88 proc. ukrainiečių mano, kad jų šalis po 10 metų bus klestinti Europos Sąjungos narė, rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto paskelbti apklausos rezultatai.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją. Birželio mėnesį kandidatės statusas Kyjivui buvo suteiktas. 

Apklausoje dalyvavo 1 000 respondentų visoje Ukrainoje, išskyrus aneksuotą Krymo pusiasalį ir kitas teritorijas, kurias okupavę Rusijos pajėgos.

Apklausos duomenimis, ukrainiečiai optimistiškai vertino savo galimybes prisijungti prie ES net šalies rytuose, kur vyko itin smarkūs mūšiai.

Septyniasdešimt šeši procentai respondentų ten savo šalies ateitį matė ES. Tik 5 proc. teigė manantys, kad karas galiausiai paliks šalį su sugriauta ekonomika ir išprovokuos didelę ukrainiečių emigraciją.

Prezidento kanceliarija pareiškė, kad Ukraina niekada neatsisakė derėtis su Rusijos Federacija.

„Reikia suprasti: Ukraina niekada neatsisakė derėtis. Mūsų derybinė pozicija yra žinoma ir atvira“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Pasak M.Podoliako, Ukraina turi sąlygą – Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos teritorijos.

„Ar Putinas pasirengęs? Akivaizdu, kad ne. Todėl vertiname konstruktyviai: kalbėsimės su kitu Rusijos vadovu“, – rašo M.Podoliakas.

Ukrainos sostinės Kyjivo, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių, valdžia neatmeta galimybės, kad dėl Rusijos atakų į energetikos infrastruktūrą didžiulis miestas gali likti be elektros energijos. BBC Rusijos tarnybos žurnalistas Sviatoslavas Chomenko papasakojo, ką reiškia didžiuliame mieste gyventi be elektros energijos.

Apie tai skaitykite čia.

Pirmadienį apšaudant neseniai išvaduotą Lymano miestą Donecko srityje, okupantai pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą, sugriaudami kampinės pastato dalies aštuonis aukštus, rašo pravda.ua.

Gelbėtojai iš pirmojo aukšto evakavo moterį.

Leidinys „Ukrainska Pravda“ atkūrė pirmosios karo dienos įvykius Gyvatės saloje, kuri išgarsėjo tuo, jog jos gynėjai pasiuntė Rusijos karo laivą ir atsisakė pasiduoti. Gynėjai ištvėrė gąsdinimus, grasinimus, apšaudymus, bombardavimus, tačiau galiausiai sudėjo ginklus, nes kitos išeities nebeturėjo.

Vasario 24 d. apie 3 val. nakties į Gyvatės salą atėjo karas. Apie Rusijos invaziją į Ukrainą salos gynėjams pranešė rusų karo laivas, pareikalavęs pasiduoti. Salos gynėjai ištvėrė visą dieną trukusį bombardavimą ir apšaudymus, tačiau galiausiai buvo priversti pasiduoti.

„Apie trečią valandą ryto vienas iš pavaldinių pranešė, kad girdėjo Rusijos karinio laivo pokalbį su civiliniu laivu, kuris plaukė salos kryptimi. Rusai pasakė, kad teritorija aplink Gyvatės salą užminuota, ir pasiūlė pakeisti maršrutą. Tai reiškia, kad jie blokavo civilinių laivų kelius.

Dar nežinojome, kad tai jau karas, bet supratome, kad kyla pavojus“, – prisimena Ukrainos pasienio užkardos Gyvatės saloje vadas Bogdanas Gotskis.

Plačiau skaitykite čia.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad nuo šių metų birželio pabaigos iki spalio vidurio netoli Mariupolio esančioje Senojo Krymo gyvenvietėje atsirado daugiau kaip 1 500 naujų kapų, praneša BBC.

Nuo birželio 29 d. iki spalio 15 d. jau žinomos masinės kapavietės Senajame Kryme vietoje atsirado 1 500 naujų kapų, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis apskaičiavo Jungtinės Karalystės Informacijos tvarumo centras.

Centro analitikai pabrėžia, kad negali patikimai nustatyti, kiek kūnų palaidota šioje vietoje, ir vertina tik iškastų kapų skaičių. Apskaičiuota, kad nuo karo pradžios šioje vietoje iš viso iškasta daugiau kaip 4600 kapų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Nuo karo pradžios iki gegužės 12 d. Senajame Kryme atsirado apie 1700 naujų kapų, o iki birželio 29 d. jų skaičius padidėjo dar 1400.

Gyventojai BBC pasakojo, kad pastaraisiais mėnesiais matė, kaip Rusijos paskirtos valdžios institucijos iš po pastatų griuvėsių ištraukdavo kūnus ir išveždavo juos palaidoti. BBC pašnekovė teigė, kad kitoje masinėje kapavietėje, esančioje netoli Vynohradnės prie Mariupolio, ji suskaičiavo daugiau kaip 800 šviežių kapų. Pagal nuotraukas, kurias moteris pateikė žurnalistams, dauguma kapų pažymėti kapo numeriu ir mirusiojo lytimi. Žurnalistų pašnekovė pažymi, kad dauguma kūnų neatpažinti.

Mariupolio apgultis truko nuo pirmųjų karo dienų iki gegužės vidurio. Gegužės 20 d. pasidavė paskutiniai „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje gynėjai. Ukrainos valdžios institucijos mano, kad per kovas Mariupolyje žuvo mažiausiai 25 000 žmonių, iš kurių nuo 5 000 iki 7 000 žuvo po griuvėsiais po bombardavimo, rašo BBC. Jungtinės Tautos patvirtino, kad iki birželio mėn. mieste žuvo 1348 civiliai gyventojai.

Ukraina pirmadienį paskelbė gavusi iš sąjungininkių Vakaruose daugiau oro gynybos sistemų, o pareigūnai Kyjive sakė, kad po Rusijos smūgių ukrainiečių energetikos objektams padėtis dėl tiekimo yra įtempta.

Per Maskvos pajėgų atakas, įskaitant pastarojo mėnesio smūgius panaudojant iranietiškus dronus, buvo sunaikinta maždaug 40 proc. Ukrainos elektros stočių, tad vyriausybė ragina šalies gyventojus kuo labiau taupyti elektrą.

Kyjivą kone visą mėnesį pirmadieniais drebino intensyvios rusų atakos, bet šį pirmadienį oro pavojaus sirenos tylėjo, gyventojai užsiėmė įprastais darbais.

Apsiniaukusiu ir ūkanotu oru – kaip dabar Kyjive – sunkiau vykdyti atakas raketomis ir žemai skraidančiais dronais, sako kariniai stebėtojai.

„Tiesą sakant, [atakuojama] ne tik pirmadieniais; jau aštuoni mėnesiai žinome, kad tai gali vykti kasdien, ir prisitaikėme. Dėl to savo rutinos nekeisiu. Ateinu į darbą... Kaip ir bet kurią kitą dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų Kyjivo gyventoja Aliona Plech.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmadienį paskelbė, kad Ukraina gavo oro gynybos sistemų NASAMS ir „Aspide“, pridedamų prie Vokietijos tiekiamų ginklų.

„NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė O.Reznikovas.

„Toliau šaudysime į mus atakuojančius priešo taikinius. Dėkojame savo partneriams: Norvegijai, Ispanijai ir JAV“, – pridūrė O.Reznikovas.

Per Rusijos pastarųjų savaičių atakas daug kur Ukrainoje buvo nutrauktas elektros tiekimas, visoje šalyje ribojamas energijos vartojimas. Sostinės pareigūnai taip pat paprašė gyventojų ir kompanijų sumažinti suvartojimą.

Įtempta padėtis

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl miesto gyventojų aprūpinimo energija išlieka „įtempta“, ir paragino sostinės gyventojus riboti elektros energijos naudojimą piko valandomis.

Tamsoje paskendusi Ukrainos sostinė

„Prašome visų regiono gyventojų palaikyti energetikų kovą energetikos fronte“, – rašoma platformoje „Telegram“.

Šie prašymai pasirodė kitą dieną po to, kai Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl galimo visiško elektros dingimo sostinėje ir sakė, kad miesto valdžia rengiasi „įvairiems scenarijams“, net ir blogiausiems.

Ukrainos prezidentūra savo ruožtu pirmadienį sakė, kad per pastarąsias 24 valandas Rusija paleido keturias raketas ir įvykdė daugiau kaip 24 aviacijos smūgius visoje Ukrainoje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka sakė, kad Rusijos iš dalies kontroliuojamoje Zaporižios srityje per rusų vykdytą apšaudymą žuvo vienas žmogus, o Sumų regione – dar vienas.

Dieną prieš šias atakas Rusijos primesta Chersono srities administracija pareiškė, kad per Kyjivo pajėgų atakas buvo nutrauktas elektros tiekimas srities centrui Chersonui.

Tačiau pirmadienį pareigūnai sakė, kad elektros tiekimas šiame mieste vėl iš dalies atnaujintas ir kad „visa itin svarbi infrastruktūra“ vėl aprūpinama. Chersono miesto link Ukrainos pajėgos pamažu stumiasi jau kelios savaitės.

Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą pietuose, Maskvos okupacinės pajėgos Chersone pažadėjo paversti miestą „tvirtove“.

Rusų pajėgos jau kelios savaitės organizuoja civilių išvežimą iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.

Europos Taryba 2023 metų gegužę Islandijos sostinėje susirinks į savo ketvirtąjį viršūnių susitikimą, kurio priežastis tapo Rusijos ataka prieš Ukrainą. Apie tai paskelbė Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir.

„Taryba džiaugiasi galėdama pranešti, kad 2023 m. gegužę Reikjavike įvyks 4-asis viršūnių susitikimas Europos Tarybos istorijoje. Tai bus svarbi proga 46 valstybių narių vadovams susitikti ir dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą pagrindinėms vertybėms – žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei“, – rašė ji.

Skirtingai nuo ES, G7 ir G20 vadovų susitikimų, kurie yra reguliarūs renginiai, Europos Tarybos istorijoje buvo tik trys valstybių narių vadovų susitikimai.

Pirmasis viršūnių susitikimas įvyko 1993 m. Vienoje, antrasis – 1997 m. Strasbūre, o trečiasis – Varšuvoje 2005 m.

Ukrainos vyriausybės sprendimu, penkios strategiškai svarbios įmonės – „Ukrnafta“, „Ukrtatnafta“, „Zaporozhtransformator“, „AvtoKrAZ“ ir „Motor Sič“ – pereina valstybės nuosavybėn, praneša „Ukrinform“.

Premjeras Denysas Šmyhalis per trumpą spaudos konferenciją pirmadienį pareiškė, jog šios įmonės, kurių akcijos priverstinai perleidžiamos valstybės nuosavybėn, turėtų patenkinti Ukrainos gynybos poreikius, o kai kurios jų atkurs prarastus pajėgumus.

„Šių įmonių produkcija yra labai reikalinga mūsų ginkluotosioms pajėgoms bei energetikos sektoriui. Todėl jos turi tenkinti valstybės gynybos poreikius karo metu. Jau veikiančios įmonės gaus daugiau užsakymų ir turės geresnes valstybės garantijas dėl gamybos. Šiandien neveikiančių įmonių darbas bus atnaujintas. Darbuotojai grįš į gamybos procesą. Šių įmonių potencialas bus panaudojamas šimtu procentų“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Atsakydamas į „Ukrinform“ klausimą apie galimus kitus vyriausybės žingsnius, siekiant perkelti ekonomiką į karinį pagrindą, premjeras pareiškė, kad tai priklausys nuo valstybės poreikių.

Anot D.Šmyhalio, galima kalbėti ir apie aktyvų paėmimą karinėms reikmėms, ir apie papildomus valstybės užsakymus saugumo bei gynybos sektoriui.

Uždarose Vašingtono ir Briuselio konsultacijose numatomas trumpalaikis derybų su Rusija langas, kuris gali atsirasti Ukrainai išvadavus Chersoną. Apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“.

NATO lyderių pokalbiai su ES atstovais grindžiami prielaida, kad Rusijos pajėgos dabar patiria spaudimą.

„Jie nesugeba sėkmingai reaguoti į Ukrainos puolimą. Jų atsakas gynybiniu požiūriu yra nukreiptas į infrastruktūros – elektros, vandens, tiltų, kelių – naikinimą, trigubos tranšėjų linijos tiesimą.

Tikslas – sulėtinti Ukrainos karių veržimąsi į priekį. Chersonas nėra tik miestas: jis yra labai svarbus norint pasiekti jūrą ir yra esminis vandens išteklių ir upių transporto kontrolėje. Jo atkovojimas reikštų konflikto krypties pakeitimą“, – pažymi leidinys.

Štai kodėl iš JAV – per Briuselį – atkeliauja žinutė, kuri taip pat yra kvietimas Ukrainos valdžiai: jeigu ir kada bus grąžintas Chersonas, gali prasidėti derybos. Iš jėgos, o ne iš silpnojo pozicijos.

Pastebima, kad Baltieji rūmai pirmą kartą ėmė kelti hipotezes apie konkretų tokio tipo kelią. Tačiau dabar, be Chersono, toks kelias neįmanomas.

„Taip pat dėl ​​to, kad pradėti derybas šiame etape reikštų tik duoti laiko Maskvos kariuomenei persitvarkyti. Trumpai tariant, pirmiausia reikia sutvarkyti kai kuriuos strateginius kertinius akmenis“, – pažymima leidinyje.

Ukrainos valdžia žino apie Rusijos planus įsigyti iš Irano balistines raketas „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“ ir jas pristatyti oru į Krymą bei jūra į Rusijos uostus prie Kaspijos jūros, pranešė „The Economist“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba. 

Ukrainos žvalgybos viršininko pavaduotojas Vadymas Skibickis sakė: „Žinome, kad atitinkami susitarimai jau pasiekti“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas tuo tarpu pranešė, kad Rusija susitarė ne tik dėl 2400 dronų iš Irano, bet ir dėl balistinių raketų tiekimo.

„Dėl balistinių raketų taip pat buvo informacijos, kad Rusija susitarė. Kaip jos bus pristatytos į Rusiją, nebėra svarbu. Matome, kad yra reguliarus oro susisiekimas tarp Maskvos ir Teherano, taip pat ir Kaspijos jūra“, – sakė jis.

J.Ihnatas negalėjo nurodyti, kiek balistinių raketų gali pristatyti Iranas.

„Yra pats faktas, kad jos bus, kad tai raketos, kurių nuotolis yra 300 ir 700 kilometrų... Tai nauja grėsmė, kaip ir „Shahed“. Į šias balistines raketas reikia kažkaip reaguoti, jos turi būti sunaikintos. Jos turi būti sunaikinamos ten, ko gero, iš kur yra paleidžiamos, nes su balistika neturime veiksmingų kovos priemonių, išskyrus jų fizinį sunaikinimą paleidimo stadijoje“, – teigė jis.

„Ponai, mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurgiškai ir savaip, kaip sugebame. Tikslių operacijų metu iš karto pašalinsime ir inkstus, ir kepenis“, – ironiškame pareiškime, kurį citavo jo komanda, sakė J.Prigožinas.

J.Prigožinas, pramintas „Putino virėju“, nes jo bendrovė „Konkord“ tiekdavo maistą Kremliui, įtariamas interneto „trolių fabriku“ laikomos įstaigos, oficialiai vadinamos „Interneto tyrimų agentūra“ (IRA), finansavimu.

Ši Sankt Peterburge įsikūrusi firma, kaip pranešama, per 2016 metų JAV prezidento rinkimus vykdė interneto kampaniją Donaldo Trumpo naudai.

Be to, rugsėjį J.Prigožinas padarė galą daug metų sklandžiusioms kalboms, pripažinęs, kad jis įkūrė privačią karinę bendrovę „Wagner“, ir patvirtino, kad jos samdinių yra Lotynų Amerikos bei Afrikos šalyse.

Daugelis analitikų šį pranešimą interpretavo kaip įrodymą, kad J.Prigožinas siekia galimo politinio vaidmens Rusijoje.

„Wagner“, kuri Ukrainoje pasirodė 2014-aisiais, Vakarai įtaria nešvarių Kremliaus darbų vykdymu tokiose šalyse kaip Sirija ir Centrinės Afrikos Respublika. Rusija šiuos kaltinimus neigia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Rusijos jūrų pėstininkų nuostoliai ties Vuhledaru „neviršija 1 proc. kovinio personalo“, pareiškė Rusijos gynybos ministerija, sureagavusi į skandalingą informaciją apie didžiulius Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados nuostolius šiame fronto rajone.

Ministerijos pranešime teigiama, kad 155-osios brigados daliniai jau daugiau kaip 10 dienų vykdo „efektyvius puolamuosius veiksmus Vuhledaro kryptimi“.

„Dėl kompetentingų padalinių vadų veiksmų jūrų pėstininkų nuostoliai per šį laikotarpį neviršija 1 proc. kovinio personalo ir 7 proc. sužeistųjų, kurių didelė dalis jau grįžo į rikiuotę“, – sakoma ministerijos pranešime.

Tuo pat metu, pasak Rusijos gynybos ministerijos, „priešo nuostoliai ties brigados sąlyčio linija yra vidutiniškai 7:1, o kai kuriose vietovėse – 9:1 žmonių ir technikos atžvilgiu“.

Apie 155-osios brigados jūrų pėstininkų laišką, kuriame jie skundžiasi savo vadovybe, metusia juos į bevaisį puolimą ties Pavlivkos kaimu, pirmasis pranešė rusų propagandinis tinklaraštininkas Aleksandras Sladkovas.

Jūrų pėstininkai skųsdamiesi rašė, jog „generolas Muradovas ir jo bendražygis žemietis Achmedovas juos metė į beprasmišką puolimą, kad Muradovas galėtų sužibėti (Rusijos generalinio štabo viršininko) Gerasimovo akyse“. 

Okupantai taip pat pranešė, kad per keturias dienas „žuvo, buvo sužeista ir dingo be žinios apie 300 žmonių“. Jūrų pėstininkų puolimas buvo prastai parengtas, Rusijos pajėgos įstrigo pažliugusiuose laukuose ir buvo iššaudytos.

Rytų frontas išlieka karo epicentru, Ukrainos kariuomenė duoda tvirtą atsaką priešui., pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhiijus Čerevatijus.

„Rytų frontas išlieka pagrindiniu Ukrainos ir Rusijos karo epicentru, o Donecko sritis, ypač Bachmuto ir Avdijivkos kryptys, yra šio fronto epicentras. Čia priešas toliau puola ir naudoja visų tipų artileriją, raketų sistemas ir aviaciją“, – pažymėjo jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai prie Bachmuto

Visų pirma, Donecko kryptimi rusų okupantai per dieną septynis kartus surengė oro antskrydžius prieš Ukrainos pozicijas.

„Tačiau mes neblogai atsakome ugnimi, didelio tikslumo ginklais. Visų pirma Horlivkos srityje buvo sunaikinti penki priešo šarvuočiai, o keturi buvo smarkiai apgadinti. Majorsko srityje priešas taip pat patyrė didelių nuostolių“, – sakė S.Čerevatijus.

Juodojoje jūroje Rusija sustiprino savo karinę flotilę laivu su aštuoniomis raketomis „Kalibr“.

„Juodojoje jūroje priešas sustiprino 3 laivų grupę papildomu raketnešiu, aprūpintu aštuoniomis raketomis „Kalibr“. Tačiau audringoje jūroje visi 4 vienetai laikomi netoli pietinės Krymo pakrantės: atokiau nuo Ukrainos ginkluotės, arčiau bazės“, – sakė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas spaudai Vladyslavas Nazarovas.

Pirmadienį, lapkričio 8 d., tapo žinoma, kad NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos jau atvyko į Ukrainą.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir padėkojo Ukrainos partneriams už suteiktą ginkluotę.

„Šie ginklai žymiai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį. Mes ir toliau šaudysime į mus puolančius priešo taikinius. Dėkojame savo partneriams: Norvegijai, Ispanijai ir JAV“, – rašė jis.

Per pastarąjį mėnesį Rusijos smūgiai sugriovė maždaug trečdalį Ukrainos elektrinių, o vyriausybė paragino ukrainiečius kuo labiau taupyti elektros energiją.

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl miesto gyventojų aprūpinimo energija išlieka „įtempta“, ir paragino sostinės gyventojus riboti elektros energijos naudojimą piko valandomis.

„Prašome visų regiono gyventojų palaikyti energetikų kovą energetikos fronte“, – rašoma platformoje „Telegram“.

Praėjusį mėnesį O.Reznikovas sakė, kad Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją gynybos sistemą „Iris-T“.

Žurnalistė Ksenija Sobčak grįžo į Rusijos Federaciją. Ji kirto sieną Pskovo srityje, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Pasak jos, K.Sobčak su vyru Konstantinu Bogomolovu grįžo sekmadienį, lapkričio 6 d.

Pažymima, kad 12 dienų po išvykimo ji nebuvo šalyje, nes jai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl 11 milijonų rublių prievartavimo iš „Rostech“ vadovo Sergejaus Čemezovo.

K.Sobčak išvykus iš Rusijos, ji buvo nufilmuota kertanti Lietuvos sieną. Į Lietuvą ji atvyko pasinaudojusi Izraelio jai išduotu pasu. 

Kadras iš vaizdo medžiagos/Ksenija Sobčak

Rusija atsidūrė sunkioje padėtyje, mano karo ekspertas Olegas Ždanovas. 

„Jei Putinas to nesupranta, jam tai bando įrodyti Generalinio štabo pareigūnai. Jie bando perteikti V.Putinui tikrąjį situacijos vaizdą ir paaiškinti, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos šiandien visiškai prarado puolimo potencialą, o rytoj praras ir gynybinį potencialą.

Net mobilizuotas milijonas, apie kurį svajoja Putinas, nekovos. Jie tiesiog išsisklaidys. Putinas tai supranta ir sako, kad yra pasiruošęs deryboms. Tą patį kartoja ir jo pareigūnai Peskovas, Lavrovas ir kt.“, – kalbėjo O.Ždanovas.

Mil.gov.ua nuotr./Ukrainos karys su trofėjiniu rusų tanku T-62M

Pasak jo, Rusija iš esmės sutinka vesti derybas su Ukrainos prezidentu.

„Anksčiau jie jo visiškai nematė kaip derybų pusės. Putinui svarbu ne šių derybų prasmė ir turinys, o faktas. Faktas yra tas, kad viena iš sąlygų bus laikinos paliaubos, garantuojančios V.Putinui šio karo pralaimėjimo atidėjimą“, – tikino karo ekspertas. 

Pasak jo, tiek Amerikos žiniasklaida, tiek Karo tyrimų institutas vienu balsu sako, kad iki metų pabaigos Ukraina turi pasiekti didelę sėkmę išlaisvinant savo teritorijas.

„Bet aš labiau linkęs manyti, kad mūsų sėkmė mūšio lauke tiesiogiai priklauso nuo ginklų tiekimo.

Taip, mes turime pakankamai resursų žmonių ir neturime problemų su mobilizacija. Turime problemų, su kuo juos siųsti į mūšį. Šiandien dėl to, kaip Vakarai mums padeda, esame priversti įsitraukti į pozicinį karą“, – teigė O.Ždanovas.

21 rusų kariškis iš mobilizuotųjų, kurie atsisakė kariauti, laikomi rūsyje Ukrainos Donecko srities Zavitnės kaime, kurį kontroliuoja Rusijos pajėgos. Apie tai pranešė „The Insider“, remdamasis šių karių žmonų ir motinų laišku.

Laiške teigiama, kad mažiausiai aštuoni iš prievarta sulaikytų kariškių iki mobilizacijos dirbo Kalnakasybos ir metalurgijos komplekse „Dalpolymetal“ Dalnegorsko mieste Primorsko srityje. Jų giminaičiai teigia, kad jie turėjo atleidimą nuo šaukimo į kariuomenę kaip gynybos pramonės darbuotojai. Tačiau vadovybė nė vieno iš jų neišleido namo, išsiuntė juos iš pradžių į poligoną, o paskui – į kovos zoną, tariamai be specialaus apmokymo.

Mobilizuotieji buvo uždaryti į rūsį po to, kai parašė pranešimus, kad dėl moralinių įsitikinimų nesutinka dalyvauti puolime. Pasak kariškių giminaičių, taip juos bandoma „prispausti“, kad atsiimtų savo pranešimus. Laiške teigiama, kad sulaikytieji nėra maitinami, neaprūpinami asmens higienos priemonėmis, nepaaiškinama, kodėl jie laikomi rūsyje, jie taip pat vadinami išdavikais ir grasinama juos sušaudyti.

Pasak giminaičių, iki spalio pabaigos mobilizuoti vyrai buvo dislokuoti už 40 km nuo okupuoto Mariupolio, miško juostoje statė blindažus ir nedalyvavo karo veiksmuose, atidavę ginkluotę. Iš ten atsisakiusieji kovoti buvo nuvesti į rūsį Zavitnės kaime.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas vedė konfidencialias derybas su Rusijos prezidento patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu ir Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“ šaltiniai.

Pasak laikraščio, derybų su Rusijos pareigūnais tikslas buvo sumažinti konflikto eskalavimo riziką ir išlaikyti atvirus ryšių kanalus, bet ne aptarti karo Ukrainoje užbaigimo sąlygas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Jake'as Sullivanas

Praėjusią savaitę J.Sullivanas nuvyko į Kijevą ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Be to, pasak leidinio pašnekovų, Vašingtonas perspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ar kitų masinio naikinimo ginklų.

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson laikraščio informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė sunaikino 76 460 Rusijos įsibrovėlių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. sudarė apie 76 460 žmonių, iš kurių 530 buvo likviduoti per pastarąją dieną.

Be to, sunaikinti 2771 rusų tankai, 5630 šarvuotų kovos mašinų, 277 lėktuvai, 260 sraigtasparnių. 

Pažymima, kad didžiausius nuostolius priešas patyrė Lymano, Bachmuto ir Avdijivos kryptimis.

Rusai pradėjo statyti gynybinę liniją aplink Mariupolį, sako okupuoto miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Dvi betono gamybos mini gamyklos, kurios buvo įrengtos Mariupolyje, dirba frontui, gamina prieštankines betonines „piramides“, kurios gabenamos į Zaporižią ir Chersoną.

Įtvirtinimai iš dalies įrengti greitkelio tarp Mariupolio ir Nikolsko kaimo zonoje. Rusai taip pat gerokai sustiprina teritoriją šiaurėje esančiame kaime Senasis Krymas“, – teigė jis. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Anot P.Andriuščenkos, nepaisant visų teiginių, kad „Rusija čia amžiams“, realybėje rusai tokio optimizmo neturi.

„Todėl šiandien tendencija yra gerokai sustiprinti Mariupolį“, – pridūrė jis.

Rusijos Federacija susiduria su daugybe iššūkių, kurie neleis jai ateinančiais mėnesiais įgyti pranašumo ore.

Taip teigiama pirmadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Pažymima, kad lapkričio 3 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pranešė, jog Rusija Ukrainoje prarado dvigubai daugiau lėktuvų nei Sovietų Sąjunga Afganistano kare. Ukrainoje, anot jo, Rusijos Federacija prarado 278 orlaivius, o Afganistane – 119.

„Nors negalime savarankiškai patikrinti šių skaičių, Rusijos oro pranašumo stoką greičiausiai dar labiau padidina prastas mokymas, patyrusių įgulų praradimas ir padidėjusi rizika teikti artimą oro paramą oro gynybos zonose. Tikėtina, kad artimiausius kelis mėnesius tai nepasikeis“, – teigiama santraukoje.

Orlaivių nuostoliai Rusijoje tikriausiai gerokai viršija Rusijos Federacijos galimybes gaminti naujus lėktuvus, sakoma santraukoje. O laikas, reikalingas kompetentingiems pilotams paruošti, dar labiau sumažina Rusijos galimybes atkurti kovinę aviaciją.

Primorės krašto gubernatorius Olegas Kožemiaka nurodė patikrinti socialiniuose tinkluose pasirodžiusius pranešimus apie Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios atskirosios gvardijos jūrų pėstininkų brigados nuostolius, praneša radijo stotis „Svoboda“. Apie tai skelbiama regiono vyriausybės telegram kanale. O.Kožemiaka neatmetė galimybės, kad informacija apie nuostolius gali būti Ukrainos specialiųjų tarnybų klaidinanti informacija.

Regiono vadovas kreipėsi į karinę prokuratūrą ir kitas kompetentingas institucijas, prašydamas išsiaiškinti situaciją.

Sekmadienį keli prokremliški telegram kanalai pranešė, kad Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariai parašė laišką Primorės gubernatoriui O.Kožemiakai, kuriame aprašė didelius ir „nenaudingus“ žmonių ir technikos nuostolius, kuriuos brigada patyrė prie Pavlivkos, Donecko srityje. Jame taip pat buvo išvardytos generolų, kurie, pasak laiško autorių, buvo atsakingi už susidariusią situaciją, pavardės ir apytikriai apskaičiuoti Rusijos kariuomenės nuostoliai – esą per kelias dienas žuvo, buvo sužeista ir dingo be žinios apie 300 žmonių.

Laiško autoriai paprašė gubernatoriaus paprašyti Gynybos ministerijos sudaryti komisiją situacijai ištirti.

Prieš mėnesį per sprogimą nukentėję Krymo tilto tarpatramiai jau nupjauti ir išvežti. Kaip pranešama, artimiausiomis dienomis prasidės naujų konstrukcijų įrengimo darbai. Metalinės konstrukcijos į Kubanę jau atgabentos. Lapkričio 8 dieną jos bus atvežtos prie tilto ir pradėtos montuoti, tam bus laiknai blokuojamas eismas.

Eismą planuojama pradėti abiem Krymo tilto dešinės (sugriautos) dalies juostomis: gruodžio 5 dieną – viena, gruodžio 20 dieną – kita.

Krymo tilto remontas tuo nesibaigs. Toliau bus pradėti kairiosios, mažiau pažeistos, plentinės tilto dalies demontavimo darbai. Apžiūros metu paaiškėjo, kad ten irgi yra apgadinimų, nors tai netrukdo keleiviniams automobiliams ir autobusams judėti.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas Charkivo srityje jau sėkmingai tęsiamas kairiajame Oskil upės krante.

„Kraken“ padalinio kariai išlaisvino iš okupantų kairįjį Kupjansko krantą, Podolį, Kupjanską-Uzlovą, Kovšarivką, Novuosynivą, Gluškivką ir Kolesnikivką. Koordinuotų veiksmų dėka pavyko sėkmingai įveikti Oskol upę, o tai leido mūsų pajėgoms išstumti priešą iš kairiojo Kupjansko miesto kranto dalies ir sukurti priešakinį placdarmą gretimiems daliniams“, – rašoma pranešime.

Ukrainos valstybinio tyrimų biuro nuotr./Ukrainos Balaklijos mieste rastas pabėgusių rusų okupantų paliktas ginklų ir šaudmenų arsenalas

Informuojama, kad Ukrainos kariuomenės pajėgos iš dalies sunaikino ir privertė trauktis šiuos rusų dalinius: „Wagner PMC“, 1-osios tankų armijos 27 OMVBr, 55 OMVBr, 200 OMVBr, 61 OBRMP ir „Bars“ dalinius.

„Ukrainos kariuomenė sėkmingai tęsia puolimą kairiajame Oskolio upės krante“, – sakoma žvalgybos pranešime.

Per pastarąją parą Rusijos okupantai į Ukrainos teritoriją paleido 4 raketas ir surengė 24 oro antskrydžius. 30 gyvenviečių nukentėjo nuo priešo smūgių.

Priešas taip pat surengė daugiau nei 55 atakas iš raketinių salvinių sistemų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas lapkričio 7 d.

„30 gyvenviečių Zaporižios, Donecko, Luhansko, Mykolajivo, Sumų ir Chersono regionuose nukentėjo nuo priešų atakų“, – sakoma pranešime.

Karo studijų instituto (ISW) analitikų nuomone, mažai tikėtina, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą. Taip pat pažymima, kad Maskva imasi veiksmų savo branduolinei retorikai sušvelninti.

„Ukraina ir jos tarptautiniai rėmėjai aiškiai leido suprasti, kad nesutiks derėtis grasinami ginklu ir neatsisakys suverenios Ukrainos teisės į savo teritorijas“, – sakoma pranešime.

Yra žinoma, kad JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas bendravo su Rusijos prezidento patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu ir Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu, siekdamas sumažinti branduolinio ginklo panaudojimo riziką.

Be to, Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Andrejus Kelinas spalio 26 d. pažymėjo, jog Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu skambino savo kolegoms ir tikino, kad Maskva neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų prieš Ukrainą.

Be to, lapkričio 4 d. Kinijos vadovas Xi Jinpingas pareiškė, kad „tarptautinė bendruomenė turi bendrai pasipriešinti branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimui juos panaudoti, pasisakyti už tai, kad branduoliniai ginklai nebūtų naudojami ir nebūtų kariaujama branduolinių karų, kad būtų išvengta branduolinės krizės Eurazijoje“.