V.Zelenskis: Ukraina gavo naujų oro gynybos sistemų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Antradienį septyniuose regionuose ir Kyjive vartotojams bus taikomi planiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai, pranešė šalies energetikos bendrovė „Ukrenergo“.

„Dienos metu vartotojams Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Žytomyro, Sumų, Charkivo, Poltavos regionuose bus taikomi planiniai atjungimo grafikai“, – nurodė bendrovė.

Pastaruoju metu išaugusios pragyvenimo išlaidos provokuoja streikus, protestus ir niurzgėjimus. Kalbos apie branduolinius ginklus padidino nerimą – vis pasigirsta reikalavimų paskubėti derėtis. Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visaip bando vilioti politikus – daugelis jų yra iš dešiniųjų ir kairiųjų populistinių partijų, kurios jau anksčiau su juo flirtavo.

Tačiau nors gali būti, kad V.Putinas deda vilčių į dėl Europos nuovargį ir nesugebėjimą pakelti sunkumų manydamas, kad galiausiai aljansas ims eižėti, o silpniausios jo narės palūš, praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo Rusijos karo su Ukraina, Europos lyderiai toliau veiksmingai naudojasi kilusiais iššūkiais, kad sutvirtintų visuomenės stuburą. Europa laikosi tvirtai.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina gavo naujų sistemų, kurios gerokai sustiprins oro gynybą.

„Ukrainos dangaus apsauga, žinoma, nėra šimtaprocentinė, tačiau pamažu judame tikslo link.

Šiandien galime teigti, kad pastaruoju metu suaktyvėjęs Rusijos raketų ir dronų teroras tik paskatino pasaulį reaguoti – teikti naują pagalbą Ukrainai. Darysime viską, kad prie šios pagalbos prisijungtų kuo daugiau šalių“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Rusijoje mažėja karo veiksmų Ukrainoje tęsimo šalininkų, remdamasis „Re: Russia“, „Russian Field“, „Chronicles“ projektų apklausomis skelbia nepriklausomas leidinys „Meduza“.

Apklausų duomenimis, parama Rusijos kariniams veiksmams aukščiausią tašką buvo pasiekusi 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais, o rudenį pradėjo palaipsniui mažėti.

Rugsėjo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, karo palaikytojų Rusijoje sumažėjo (nuo 25 proc. iki 16 proc.), o taikos su Ukraina palaikytojų gretos padidėjo (nuo 23 proc. iki 27 proc.).

Kaip skelbia „Meduza“, dauguma rusų apklausų metų teigė, kad pasitiki šalies vadovybe ir yra pasirengę ją paremti tiek naujo puolimo, tiek karo veiksmų nutraukimo atveju.

Pažymima, kad kritiškiausiai karą vertina moterys, jaunimas ir mažas pajamas gaunantys žmonės.

Tarp tų, kurie palaiko invaziją, tik pusė mano, kad karas buvo būtinas.

Tuo metu tarp karo šalininkų tik maždaug trečdalis yra pasirengę asmeniškai vienaip ar kitaip jame dalyvauti, pavyzdžiui, aukoti pinigų kariuomenės reikmėms.

Leidinys „Meduza“ savo publikacijoje akcentuoja, kad karinės cenzūros ir represijų sąlygomis atliktų sociologinių tyrimų rezultatų negalima laikyti visiškai patikimais.

Mažiausiai 88 proc. ukrainiečių mano, kad jų šalis po 10 metų bus klestinti Europos Sąjungos narė, rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto paskelbti apklausos rezultatai.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją. Birželio mėnesį kandidatės statusas Kyjivui buvo suteiktas. 

Apklausoje dalyvavo 1 000 respondentų visoje Ukrainoje, išskyrus aneksuotą Krymo pusiasalį ir kitas teritorijas, kurias okupavę Rusijos pajėgos.

Apklausos duomenimis, ukrainiečiai optimistiškai vertino savo galimybes prisijungti prie ES net šalies rytuose, kur vyko itin smarkūs mūšiai.

Septyniasdešimt šeši procentai respondentų ten savo šalies ateitį matė ES. Tik 5 proc. teigė manantys, kad karas galiausiai paliks šalį su sugriauta ekonomika ir išprovokuos didelę ukrainiečių emigraciją.

Prezidento kanceliarija pareiškė, kad Ukraina niekada neatsisakė derėtis su Rusijos Federacija.

„Reikia suprasti: Ukraina niekada neatsisakė derėtis. Mūsų derybinė pozicija yra žinoma ir atvira“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Pasak M.Podoliako, Ukraina turi sąlygą – Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos teritorijos.

„Ar Putinas pasirengęs? Akivaizdu, kad ne. Todėl vertiname konstruktyviai: kalbėsimės su kitu Rusijos vadovu“, – rašo M.Podoliakas.

Ukrainos sostinės Kyjivo, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių, valdžia neatmeta galimybės, kad dėl Rusijos atakų į energetikos infrastruktūrą didžiulis miestas gali likti be elektros energijos. BBC Rusijos tarnybos žurnalistas Sviatoslavas Chomenko papasakojo, ką reiškia didžiuliame mieste gyventi be elektros energijos.

Apie tai skaitykite čia.

Pirmadienį apšaudant neseniai išvaduotą Lymano miestą Donecko srityje, okupantai pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą, sugriaudami kampinės pastato dalies aštuonis aukštus, rašo pravda.ua.

Gelbėtojai iš pirmojo aukšto evakavo moterį.

Leidinys „Ukrainska Pravda“ atkūrė pirmosios karo dienos įvykius Gyvatės saloje, kuri išgarsėjo tuo, jog jos gynėjai pasiuntė Rusijos karo laivą ir atsisakė pasiduoti. Gynėjai ištvėrė gąsdinimus, grasinimus, apšaudymus, bombardavimus, tačiau galiausiai sudėjo ginklus, nes kitos išeities nebeturėjo.

Vasario 24 d. apie 3 val. nakties į Gyvatės salą atėjo karas. Apie Rusijos invaziją į Ukrainą salos gynėjams pranešė rusų karo laivas, pareikalavęs pasiduoti. Salos gynėjai ištvėrė visą dieną trukusį bombardavimą ir apšaudymus, tačiau galiausiai buvo priversti pasiduoti.

„Apie trečią valandą ryto vienas iš pavaldinių pranešė, kad girdėjo Rusijos karinio laivo pokalbį su civiliniu laivu, kuris plaukė salos kryptimi. Rusai pasakė, kad teritorija aplink Gyvatės salą užminuota, ir pasiūlė pakeisti maršrutą. Tai reiškia, kad jie blokavo civilinių laivų kelius.

Dar nežinojome, kad tai jau karas, bet supratome, kad kyla pavojus“, – prisimena Ukrainos pasienio užkardos Gyvatės saloje vadas Bogdanas Gotskis.

Plačiau skaitykite čia.