Generolas M.Milley: greitai išvyti rusus iš Ukrainos teritorijos labai sunku

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Tikimybė, kad Rusija užgrobs visą Ukrainos teritoriją, beveik lygi nuliui, tačiau greitai išvaryti Rusijos okupacinę kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos yra labai sunku.

„Ukraina yra gana didelė šalis. Tai nėra maža teritorija. Tikimybė, kad Rusija pasieks savo strateginius tikslus – užgrobti Ukrainą, nugalėti Ukrainą – yra artima nuliui“, – sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, kalbėdamas po internetu vykusio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo (dar vadinamo „Ramšteinas-7“).

Kartu jis pripažįsta, kad tai teoriškai įmanoma. „Tačiau nematau, kad tai vyktų karinėmis priemonėmis. Todėl nemanau, kad tai įvyks“, – pridūrė M.Milley.

Tuo pat metu JAV generolas sakė, kad Rusija dabar yra užėmusi apie 20 proc. Ukrainos ploto, o tai yra nemaža teritorija.

Jis priminė, kad Rusija įvykdė invaziją į Ukrainą, pasitelkusi apie 170-180 tūkst. karių, suskirstytų į įvairius sausumos dalinius, ir patyrė didžiulių nuostolių. Tada Rusija įvykdė dalinę mobilizaciją ir sustiprino savo kariuomenę.

Kaip sakė M.Milley, Rusija vis dar turi didelę kovinę galią Ukrainos teritorijoje.

Kartu JAV generolas pažymėjo, kad Ukraina sėkmingai vykdo gynybą. Pasak jo, ukrainiečiai atliko didžiulį darbą atremdami Rusijos puolimą. Jo nuomone, neįtikėtina, ką ukrainiečiai sugeba gynyboje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

M.Milley pažymėjo, kad rugsėjo pradžioje ukrainiečiai pradėjo kontrpuolimą ir labai sėkmingai puolė prie Charkivo, o dar sėkmingiau – prie Chersono.

Tačiau jis pažymi, kad Chersonas ir Charkivas yra fiziškai ir geografiškai santykinai nedidelės teritorijos, palyginti su visomis kitomis Rusijos pajėgų vis dar okupuotomis teritorijomis.

„Taigi kariniu požiūriu fiziškai išvyti rusus iš Ukrainos yra labai sudėtinga užduotis. Tai neįvyks per artimiausias kelias savaites, nebent Rusijos kariuomenė visiškai subyrės, o tai mažai tikėtina“, – sakė M.Milley.

Todėl jis mano, kad tikimybė, jog Ukraina netrukus karinėmis priemonėmis išstums visus Rusijos karius iš okupuotos teritorijos, įskaitant Krymą, nėra didelė.

M.Milley daro prielaidą, kad gali būti, jog Rusija, atsižvelgdama į didelius karinius nuostolius, politiškai nuspręs pasitraukti iš Ukrainos, tačiau tai yra tik tikimybė.

Rusija strategiškai, operatyviai ir taktiškai pralaimėjo karą prieš Ukrainą

Rusija strateginiu, operatyviniu ir taktiniu požiūriu pralaimėjo neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, pareiškė M.Milley per brifingą.

JAV generolas sakė, kad Rusija padarė didžiulę strateginę klaidą pradėdama karą prieš Ukrainą. M.Milli sakė, kad vasario mėnesį Rusija nusprendė įvykdyti neteisėtą invaziją į Ukrainą, kuri jai nekėlė jokios grėsmės.

Jis sakė, kad Rusijos valdžia, priimdama šį sprendimą, išsikėlė kelis tikslus: nuversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo vyriausybę, užėmus Odesą sausuma patekti prie Juodosios jūros, užimti viską iki Dniepro upės, be to, tęsti puolimą link Karpatų kalnų ir užimti visą Ukrainą.

Tačiau, kaip pabrėžė M.Milley, Rusija pralaimėjo, nes nepasiekė šių tikslų.

Jis sakė, kad rusai pralaimėjo nepasiekdami savo strateginių tikslų ir dabar pralaimi siekdami operatyvinių ir taktinių tikslų. „Kovo mėnesį ir balandžio pradžioje Rusija pakeitė karo tikslus. Tuomet ji sufokusavo pastangas į Donbaso – Donecko ir Luhansko regionų – užėmimą. Tokie buvo jos operatyviniai tikslai, bet jiems nepavyko jų pasiekti“, – sakė jis ir pridūrė, kad tada Rusija nusprendė išplėsti tikslus ir užimti Zaporižios ir Chersono regionus.

„Visi šie jų strateginiai persvarstyti tikslai nebuvo pasiekti. Nė vienas iš jų“, – pabrėžė M.Milley ir priminė Rusijos karių atsitraukimą iš Chersono.

Pasak jo, taip pat aišku, kad Rusijos valios negalima lyginti su Ukrainos valia kovoti.

„Visoje maždaug 900 kilometrų ilgio fronto linijoje ukrainiečiai pasiekdavo vieną pergalę po kitos. Rusai kiekvieną kartą pralaimėdavo. Jie pralaimėjo strategiškai. Jie pralaimėjo operatyviai, kartoju, jie pralaimėjo taktiškai. Tai, ką jie bandė padaryti, jiems nepavyko“, – pabrėžė M.Milley.

Jo įsitikinimu, Rusija galėjo priimti kitokį sprendimą ir nutraukti karą. „Ir jie šiandien gali priimti tokį sprendimą, kad užbaigtų karą. Tačiau rusai naudojasi savo laiku, kad pergrupuotų pajėgas. Ir jie naudoja teroro kampaniją, kampaniją, kurios metu siekia Ukrainos civiliams gyventojams sukelti kuo daugiau kančių, kad sužlugdytų ukrainiečių moralę“, – sakė M.Milley.

Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra „teroro“ kampanija ir „karo nusikaltimai“, kurių Maskva griebiasi po visiško savo pajėgų pralaimėjimo mūšio lauke, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.

„Rusija renkasi panaudoti savo laiką bandymams pergrupuoti savo pajėgas ir vykdo teroro kampaniją, kampaniją, kuria siekia Ukrainos civiliams gyventojams sukelti kuo daugiau kančių, mėgindama palaužti ukrainiečių dvasią“, – pareiškė jis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Milley

Antradienį Rusija atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudojusi mažiausiai 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų ataka nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Šie smūgiai milijonus namų panardino į tamsą, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos atsitraukimo iš strategiškai svarbaus Chersono.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą antradienį pavadino „spjūviu į veidą G-20 [Didžiojo dvidešimtuko] šalims“.

„Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Kiniją neremti Rusijos, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Mums yra svarbu, kad Kinija nepasirinktų Rusijos pusės“, – pareiškė ukrainiečių lyderis.

Jis pridūrė neprieštaraujantis pasauliui, kuriame dominuotų Kinija ir Jungtinės Valstijos.

Prieš pabėgdami rusų okupantai taip užminavo Chersono srities vyriausiosios policijos valdybos pastatą, kad jį teko susprogdinti. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenka.

„Tai buvo vienas iš Chersono srities vyriausiosios policijos valdybos pastatų. O šiandien jis virto akmenų krūva. Rusų okupantai patalpose paslėpė sprogmenis. Nebuvo įmanoma išvengti susprogdinimo. Dėl mūsų išminuotojų išradingumo ir sumanumo niekas nenukentėjo. Tai svarbiausia. O sienas atstatysime“, – parašė I.Klymenka.

I.Klymenka informavo, kad nuo deokupacijos pradžios policijos išminuotojai jau patikrino daugiau kaip 400 hektarų išlaisvintoje Chersono srities teritorijoje ir išėmė per 4 tūkst. sprogmenų.

Nacionalinės policijos vadovas paragino gyventojus neskubėti grįžti į neseniai deokupuotas gyvenvietes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Lenkijoje nukritusi ir dviejų gyvybių pareikalavusį sprogimą sukėlusi raketa yra Rusijos.

„Neabejoju, kad tai nėra mūsų raketa“, – pareiškė jis per televiziją.

„Manau, tai buvo Rusijos raketa, remiantis mūsų kariuomenės pranešimais.“

V.Zelenskio žodžiai prieštarauja Lenkijos ir NATO pareiškimams, kuriuose nurodoma, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant apginti Ukrainos teritoriją nuo Rusijos sparnuotųjų raketų atakų.

V.Zelenskis pareiškė, jog Kyjivas nėra matęs įrodymų, kad raketa yra ukrainietiška, ir pridūrė, jog yra būtina, kad Ukraina dalyvautų šio incidento tyrime.

Rusija antradienį surengė daugybę raketų atakų prieš Ukrainą ir šios šalies civilinę infrastruktūrą, bet tvirtina, kad nėra atsakinga už sprogimą Lenkijos teritorijoje, privertusį nuogąstauti, kad konfliktas galėtų išplisti.

Per sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos žuvo du žmonės.

Rusijai per naują smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai bangą padarius daug žalos šalies elektros tinklams, Kyjivo sritis rengiasi „sunkiai“ padėčiai kitą savaitę, trečiadienį įspėjo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Manome, kad kita savaitė bus gana sunki, nes prognozuojami šaltesni orai ir temperatūra naktį kris iki minus 10 laipsnių (Celsijaus)“, – parašė jis platformoje „Telegram“.

Praėjus dienai po to, kai per didžiausią nuo invazijos pradžios smūgių energetikos infrastruktūrai bangą dešimtys raketų smogė elektrinėms, O.Kuleba įspėjo, kad ateinančiomis dienomis Kyjivo srityje bus toliau atjunginėjama elektra.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketomis apšaudytas Kyjivas

„Po didžiulės smūgių energetikos infrastruktūrai Kyjivo srityje bangos toliau vykdomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai”, – pareiškė O.Kuleba.

„Padaryta didelė žala, dėl kurios negalime laikytis planinių [tiekimo nutraukimų] tvarkaraščių“, – pridūrė jis.

Srities administracijos vadovas įspėjo, kad „tokia padėtis tęsis ir kitą savaitę“.

Tačiau jis pridūrė, kad „ypač svarbi infrastruktūra veikia, o ten, kur netiekiama elektra, veikia generatoriai“.

„Dirba visos ligoninės ir veikia visa socialinės apsaugos infrastruktūra“, – pažymėjo O.Kuleba.

„Būkite ramūs, dirba vietos tarnybos, dirba energetikos infrastruktūros remonto brigados. Mes tikrai išgyvensime šiuos sunkius laikus.“

Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės.

„Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad tikėtina, jog raketą paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to kalta Rusija.

Kyjivas anksčiau trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos užsienio reikalų ministerija

„Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „didžiausia atsakomybė“ už tai tenka Rusijai.

Pastaroji neigia esanti kaip nors susijusi su antradienio incidentu.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį užsiminė, kad galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai, sakydamas, kad jis įvyko Maskvos pajėgoms atakuojant Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą.

Pirminiuose pranešimuose dėl sprogimo, per kurį žuvo du žmonės ir kuris sukėlė baimę, kad karas Ukrainoje gali smarkiai eskaluotis, buvo kaltinamos Rusijos raketos, tačiau vėliau Lenkija pareiškė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė paklydusi Ukrainos pajėgų paleista raketa „žemė–oras“.

„Toliau glaudžiai bendradarbiausime su savo sąjungininke Lenkija ir kitomis šalimis, kad surinktume daugiau informacijos, ir toliau glaudžiai konsultuosimės su savo NATO sąjungininkais ir vertinamais partneriais“, – sakė L.Austinas, pradėdamas virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro kelios dešimtys Kyjivą remiančių šalių, posėdį.

„Žinome, kokiame kontekste visa tai vyksta. Rusija patiria vieną nesėkmę po kitos mūšio lauke, o jos taikiklyje atsiduria Ukrainos civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra“, – pridūrė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, kuris taip pat turėjo dalyvauti Ukrainos kontaktinės grupės posėdyje, kalbėjo tiesiau ir bedė pirštu į Rusiją pareikšdamas: „Tai ne Ukrainos kaltė.“

„Didžiausia atsakomybė tenka Rusijai, kuri tęsia neteisėtą karą prieš Ukrainą“, – sakė jis, po NATO ambasadorių susitikimo, kuriam pirmininkavo.

Sprogimas Lenkijos rytuose įvyko Rusijai antradienį surengus dešimtis raketų smūgių visoje Ukrainoje, dėl kurių, Kyjivo teigimu, milijonai žmonių liko be elektros.

Daugiasluoksnės oro gynybos kūrimas, siekiant apsisaugoti nuo tokių smūgių, yra pagrindinis Ukrainos sąjungininkų, kurie Kyjivui atsiuntė įvairių raketų sistemų, tikslas.

L.Austinas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono atsiųstos pažangiosios NASAMS sistemos jau veikia Ukrainoje.

„Mūsų oro gynybos sistemos NASAMS jau veikia ir 100 proc. sėkmingai stabdo Rusijos raketas, Kremliui toliau negailestingai bombarduojant Ukrainą, įskaitant vakarykštes atakas“, – sakė jis.

Čekijos parlamento žemieji rūmai antradienį pripažino Rusiją teroristiniu režimu.

Čekų parlamentarai „pasmerkė plataus masto Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir pagrindinę energetikos infrastruktūrą ir pasmerkė dabartinį Rusijos režimą kaip teroristinį“, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.

Rezoliucijai pritarė 129 iš 156 balsavusiųjų, nurodoma parlamento tinklalapyje.

Dokumente teigiama, kad plataus masto Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą atitinka teroristinius metodus, kai politinių tikslų siekiama bauginant.

Be to, jame nurodoma, kad dėl apšaudymo nutrūkus elektros energijos, vandens tiekimui ar šildymui kyla pavojus civiliams gyventojams.

Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu ir nepagrįstus kaltinimus ukrainiečiams kuriant „nešvarią bombą“ Čekijos parlamentarai pavadino visai Europai pavojingu konflikto eskalavimu.