Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Po Rusijos raketų smūgių visos trys Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje esančios atominės elektrinės atjungtos nuo energetinės sistemos
- Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje
- Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas paprašė Vokietijos perduoti Ukrainai jo šaliai pažadėtas universalios oro gynybos sistemos „Patriot“ baterijas
- Jungtinės Valstijos skirs dar 400 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai. Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, pagalbos pakete numatyta perduoti papildomų ginklų, šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos įrangos iš JAV Gynybos departamento atsargų
- Jungtinė Karalystė pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą siųs užpultai šaliai sraigtasparnių
Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis apie padėtį fronte: yra krypčių, kuriose ruošiamės judėti pirmyn
23:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies kariuomenė išlaiko gynybines pozicijas visose fronto kryptyse, o kai kuriose rengiasi judėti į priekį. Prieš tai ketvirtadienį įvyko Vyriausiosios kariuomenės vadovybės posėdis, kurio metu prezidentas buvo supažindintas su situacija fronte ir žvalgybos duomenimis apie Rusijos planus.
„Labai atidžiai ir išsamiai išnagrinėjome padėtį fronte. Kad ir kaip būtų sunku, išlaikome pagrindines pozicijas visomis kryptimis. Mūsų vaikinai narsiai ginasi. Ir yra krypčių, kuriose ruošiamės judėti pirmyn“, – sakė V.Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi.
Pasak V.Zelenskio, taip pat stebima, kad okupantai permeta papildomas pajėgas. „Darome viską, kas įmanoma, kad „išminusuotume“ šias jų pajėgas“, – sakė Ukrainos vadovas.
Jis padėkojo visiems, kurie kovoja ir dirba dėl Ukrainos. „Mes su jumis išgyvenome devynis mėnesius trukusį karą, bet Rusija taip ir nerado būdo, kaip mus palaužti. Ir neras. Turime ir toliau taip laikytis, kaip tai darome dabar! Vienybėje ir padėdami vieni kitiems“, – pabrėžė prezidentas.
O.Danilovas patvirtino Irano instruktorių likvidavimą Kryme: „Mes jų čia nekvietėme“
23:09
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) patvirtino, kad buvo likviduoti Irano instruktoriai, mokę rusų okupantus pilotuoti dronus kamikadzes „Shahed-136“.
Pasak „The Guardian“, NSGT sekretorius Oleksijus Danilovas pasiuntė aiškią žinią rusų okupantų sąjungininkams, sakydamas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kryme likvidavo iraniečius, kurie padėjo rusams valdyti dronus „Shahed-136“.
Anksčiau Izraelio spauda pranešė, kad Kryme žuvo 10 iraniečių. O.Danilovas leido suprasti, kad bet kokie Irano atstovai Ukrainos teritorijoje taps taikiniais.
„Jie buvo mūsų teritorijoje. Mes jų čia nekvietėme, o jei jie bendradarbiauja su teroristais ir prisideda prie mūsų tautos naikinimo, turime juos nukauti“, – sakė NSGT sekretorius.
Spalio 20 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad į Rusiją atvyko Irano bepiločių orlaivių naudojimo patarėjai ir instruktoriai.
Karo studijų instituto ataskaitoje pranešama, kad Ukrainos pajėgos galėjo sunaikinti Rusijos kontrolės ir mokymo centrą, kuriame buvo mokoma naudotis Irano bepiločiais orlaiviais. Vėliau buvo pranešta, kad Irano instruktoriai buvo perkelti į Baltarusiją.
Rusija apšaudė Chersoną: žuvo mažiausiai septyni žmonės
22:45 Atnaujinta 00:39
Rusija ketvirtadienį apšaudė Chersoną iš artilerijos ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Pirminiais duomenimis, žuvo keturi žmonės. Vėliau aukų skaičius buvo patikslintas: žuvo septyni žmonės, o dar 21 buvo sužeistas.
„Rusų okupantai vėl apšaudė Chersoną. Apie 17 val. agresoriai rusai artilerija ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis apšaudė miesto gyvenamuosius rajonus. Dėl apšaudymo užsidegė daugiabutis gyvenamasis namas. Priešų sviediniai taip pat pataikė į vaikų žaidimų aikštelę“, – sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius.
„Šiandien – dar vienas baisus mūsų miesto didvyrio istorijos puslapis. Tik per vieną vakarą sužeistas 21 žmogus, septyni žuvo... Amžinas atminimas tiems, kuriuos nužudė rusų okupantai. Nuoširdi užuojauta artimiesiems“, – pareiškė J.Januševyčius.
Vokietija sureagavo į Lenkijos pasiūlymą perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“
22:37
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht mano, kad NATO valstybės narės turėtų aptarti galimybę tiesiogiai Ukrainai perduoti oro gynybos sistemas „Patriot“, kurias Vokietija buvo pažadėjusi Lenkijai.
Komentuodama Lenkijos pasiūlymą perduoti šią ginkluotę Kyjivui, Ch.Lambrecht pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos yra kompleksinės NATO oro gynybos dalis. Jų naudojimas už Aljanso ribų turėtų būti aptartas su NATO ir Vokietijos sąjungininkais, sakė ministrė.
„Mums svarbu, kad Lenkija galėtų pasikliauti sąjungininkais, kurie palaikys vieni kitus net ir sunkiais laikais. Dėl to pasiūlėme paremti oro policiją ir „Patriot“. „Patriot“ sistemos yra kompleksinės NATO oro gynybos dalis, todėl šis pasiūlymas Lenkijai tapo įmanomas“, – pridūrė ministrė.
Kyjivas ruošiasi dalinei gyventojų evakuacijai
22:24
Kai kurios gyventojų grupės gali būti žiemai evakuotos iš Kyjivo, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Apie tai interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ pareiškė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, pažymėjęs, kad apie visišką evakuaciją negali būti nė kalbos.
„Svarstome galimybę, kad kai kurie žmonės gali persikelti į Kyjivo pakraščius: vaikų namus, senelių namus. Negalime to vadinti evakuacija, tačiau svarstome galimybę laikinai perkelti kai kurias gyventojų grupes. Tačiau dabar apie tai kalbėti nėra reikalo. Bet mums reikia būti parengus įvairius scenarijus“, – sakė jis.
V.Klyčko paragino miesto gyventojus pasiruošti „blogiausiam scenarijui“, kai šaltuoju metų laiku dingsta elektra.
Kyjivo meras taip pat paragino Vokietiją suteikti Ukrainai humanitarinę paramą: ne tik ginklus gynybai, bet ir generatorius, šiltus drabužius ir kitus būtinus daiktus.
„Ukrenerho“: Ukrainoje atnaujinta 50 proc. elektros energijos tiekimo
22:05
Ketvirtadienio 19 val. duomenimis, Ukrainoje elektros energijos gamintojai patenkino apie 50 proc. šalies vartojimo poreikių.
Didelė dalis šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių jau veikia, o visos atominės elektrinės, išskyrus užimtą Zaporožės AE, palaipsniui didina savo pajėgumus, pranešė „Ukrenerho“ spaudos tarnyba.
„Branduolinės elektrinės anksčiau gamino pusę šalies elektros energijos. Tačiau po priverstinio sustabdymo jos į darbo režimą grįžta pamažu – tai technologinė būtinybė. Pirmiausia elektros energija tiekiama ypatingos svarbos infrastruktūrai: dujų skirstymo tinklams, vandentiekio įmonėms, nuotekų valymo įrenginiams ir ligoninėms. Namų ūkių vartotojams tiekimas didinamas palaipsniui“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad vakarykštės raketų atakos padarinius jaučia visi Ukrainos regionai, todėl šiuo metu neįmanoma nurodyti tikslaus laiko, kada bus visiškai atkurta normali elektros tiekimo būklė.
„Po vakarykštės Rusijos raketų atakos energetikos sistemoje įvyko sisteminė avarija. Nukentėjo svarbūs energetikos objektai. Įsijungė automatika. Po tokių avarijų sistemos atstatymas užtrunka daug ilgiau nei tada, kai sustabdymą atlieka dispečeriai. Mes parengėme elektros tinklą, kad elektrinės vėl pradėtų veikti, tačiau elektros energijos deficitas sistemoje vis dar siekia 50 proc. Jei norime išsaugoti vieningą energetikos sistemą, nepaisant Rusijos teroristų išpuolių, kontroliuojami išjungimai yra būtini“, – paaiškino bendrovė.
G.Landsbergis: nerimas dėl energetikos kainų prieš žiemą neturi užgožti paramos Ukrainai
21:39
Nerimas dėl energetikos kainų Europoje ir visame pasaulyje artėjant žiemai neturi sulėtinti tarptautinės bendruomenės paramos Ukrainai tempo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tai ministras kalbėjo ketvirtadienį Osle susitikęs su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministras pabrėžė, kad Vakarų parama Ukrainai neturėtų lėtėti, nes Rusijos grėsmingumo lygis ateityje priklausys nuo to, kaip greitai Ukrainai pavyks laimėti karą.
„Daugybė namų ūkių visoje Europoje ir kitose pasaulio vietose nerimauja dėl energijos kainos. Tačiau tai neturi užgožti svarbiausio – kuo daugiau paramos Ukrainai tarptautinė bendruomenė, įskaitant Norvegiją, suteiks, tuo greičiau Europa pradės gyventi Ukrainos atstatymo, o ne karo ritmu“, – tarptautinės bendrystės svarbą pabrėžė ministras.
Kalbėdamas apie Šiaurės ir Baltijos šalių ryšius, jis akcentavo, jog tvirtėjantys Norvegijos ir Lietuvos ekonominiai, politiniai, akademiniai ir saugumo saitai „stiprina ir mūsų regioną, ir visą Europos kontinentą“.
„Norvegijos karių dalyvavimas NATO priešakiniame batalione – labai svarbus mūsų saugumo veiksnys ir Lietuvoje itin vertinamas Norvegijos solidarumo ženklas,“ – susitikimo su Norvegijos diplomatijos vadove metu sakė G.Landsbergis.
Susitikime taip pat svarstyta Rusijos atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus svarba ir tarptautinio Specialaus Tribunolo agresijos nusikaltimui tirti steigimas.
Pasak URM, susitikimo su Norvegijos parlamento (Stortingo) užsienio reikalų ir gynybos komiteto nariais buvo aptartas Vakarų atsparumas autoritarinių režimų šantažui.
„Nors Lukašenkos režimas – karo prieš Ukrainą bendrininkas, turime lygiagrečiai didinti paramą demokratinei Baltarusijai ir spaudimą Baltarusijos režimui,“ – sakė ministras.
G.Landsbergis taip pat dalyvavo diskusijoje su Norvegijos tarptautinių santykių instituto (NUPI) politologais.
Penktadienį G.Landsbergis su Norvegijos kolege lankysis Bardufoso mieste, kur susitiks su Norvegijos karinių pajėgų atstovais bei aplankys norvegų karius, besirotuojančius į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę.
V.Zelenskis kelia klausimą dėl Rusijos narystės ESBO
20:19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl Rusijos tebeturimos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), nepaisant Maskvos invazijos į jo šalį.
Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo organizacijos Parlamentinę Asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Dieną anksčiau Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje, kuris tęsiasi jau devynis mėnesius, o europarlamentarai 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybes paragino žengti tokį pat žingsnį.
„Matome, kaip įvairios tarptautinės platformos randa būtinus sprendimus, kaip padėti sustabdyti Rusijos terorą, kuo labiau izoliuoti teroristinę valstybe ir ieškoti išeities iš žiaurių pasaulinių krizių, kurias išprovokavo Rusija“, – pažymėjo V.Zelenskis.
„Bet kodėl tarp šių platformų vis dar nėra ESBO?“ – paklausė jis.
„Visų pirma, kodėl teroristinė valstybė tebėra jūsų Parlamentinės Asamblėjos narė, net po devynis mėnesius jos nuolat vykdomų nusikaltimų?“
V.Zelenskis, kurio šalis taip pat yra viena iš 57 ESBO narių, pridūrė: „ Rusijos karas prieš Ukrainą yra išbandymas kiekvienai tarptautinei organizacijai.“
Lenkija šiemet pirmininkauja 57 valstybes vienijančiai regioninei saugumo organizacijai ir gruodžio 1–2 dienomis Lodzėje surengs metinę ministrų konferenciją.
Varšuva praėjusią savaitę atsisakė leisti Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kuriam yra taikomos Europos sankcijos, atvykti į Lenkiją dalyvauti ESBO ministrų derybose.
Rusija tokį sprendimą pavadino „beprecedenčiu ir provokuojančiu“ ir nurodė, kad jos delegacijai vietoj S.Lavrovo vadovaus Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.
Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą, Lenkija ir trys Baltijos šalys nustatė laikinų apribojimų Rusijos piliečių atvykimui, įskaitant piliečius, turinčius kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių išduotas vizas.
A.Lukašenka pripažino: Baltarusijos kariuomenė per silpna kariauti Ukrainoje
19:58
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo 40 tūkst. kariuomenė nepajėgi padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą, nors ir pripažino, kad jo šalis kare dalyvauja kitaip.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos, na, kiek mes ten galime dislokuoti, 35-40 tūkstančių, jos neišspręs problemos (kare prieš Ukrainą – red.), bus tik blogiau“, – sakė Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs A.Lukašenka, kurį cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad Baltarusija tik „pablogintų padėtį“, jei į Rusijos karą Ukrainoje tiesiogiai įsitrauktų jos ginkluotosios pajėgos. „Tai nėra Baltarusijos vaidmuo šiame konflikte“, – sakė A.Lukašenka.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
