Ukraina įvardijo, kiek karių neteko: EK pirmininkė suklydo kalbėdama apie 100 tūkst. žūčių

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės artėja prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (apie 57,4 euro) viršutinės ribos, kuriai galutinai pritarti turi tik Lenkija, ketvirtadienį pareiškė diplomatai.

Nuo pirmadienio Europa pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi kainų „lubos“ bus taikomos naftai, kurią Maskva jūra eksportuoja į įvarius pasaulio uostus.

Bus imtasi priemonių, kad tanklaiviai negalėtų gabenti už didesnę negu nustatytoji kainą parduotos rusiškos naftos, pavyzdžiui, atsisakant leisti britų ir ES draudikams drausti laivus ir krovinius.

ES jau yra sutarusi su Vašingtonu, jog kainą, kurią Vakarų klientai moka už Rusijos naftą, reikia riboti, kad Maskva negalėtų pelnytis iš „juodojo aukso“ kainų kilimo, kurį pakurstė jos pačios pradėtas karas Ukrainoje.

Be kainų viršutinės ribos, Europos Komisija buvo siūliusi taikyti tvarką, pagal kurią tuo atveju, jeigu naftos prekybos kaina smuktų žemiau 60 JAV dolerių už barelį, kainų viršutinė riba būtų sumažinta tiek, kad būtų 5 proc. mažesnė už rinkos kainą.

Pagrindinės Rusijos „Urals“ rūšies naftos kaina yra nepastovi, bet tuo metu, kai ES ambasadoriai susitiko svarstyti kainų „lubų“ lygio, ji sudarė apie 65 JAV dolerius už barelį.

Tuo tarpu Lenkija, kuri tvirtai remia kaimyninę Ukrainą jos kovoje prieš Kremliaus pajėgas, buvo reikalavusi nustatyti kur kas mažesnę naftos kainų viršutinę ribą – kaip buvo pranešama, artimesnę vos 30 JAV dolerių už barelį.

Briuselyje tęsiantis deryboms, kelių valstybių narių diplomatai pareiškė, kad Lenkija sprendimui dėl 60 JAV dolerių „lubų“ atvirai neprieštaravo, ir pridūrė, jog tikisi, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.

Sekmadienį Vienoje įvyks vadinamosios OPEC+ grupės – Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, tarp kurių yra ir Rusija, – naftos ministrų susitikimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo teikti Ukrainai daugiau paramos ir pareiškė nespausiąs Kyjivo leistis į taikos derybas su Rusija, su kuriomis Ukraina nesutinka.

„Niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“, – pareiškė Prancūzijos lyderis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis rodo „tikrą pasiryžimą“ siekti taikos, pažymėjo E.Macronas ir pridūrė: „Mūsų darbas turi būti dirbti išvien su juo.“

Keturi karo metu Ukrainoje išgelbėti liūtukai buvo saugiai atvežti į Minesotos gyvūnų draustinį, kuris įsipareigojo suteikti jiems nuolatinį prieglobstį.

Pastarąsias tris savaites keturių–penkių mėnesių liūtukai – patinas Tarasas ir trys patelės Stefanija, Lesia ir Prada – praleido Poznanės zoologijos sode Lenkijoje. 

Jų atvykimas į JAV antradienį tapo paskutiniu žingsniu šioje ir taip sunkioje kelionėje po to, kai liūtukai išgyveno pavienius bombardavimus ir bepiločių lėktuvų atakas Ukrainoje, teigia Tarptautinis gyvūnų gerovės fondas (angl. International Fund for Animal Welfare), kuris gelbsti per karą nukentėjusius egzotinius gyvūnus. 

„Scanpix“/AP nuotr./Liūtukai

„Šie jaunikliai per savo trumpą gyvenimą patyrė daugiau bei bet kuris kitas gyvūnas“, – išplatintame pranešime teigė fondo laukinių gyvūnų gelbėjimo programos vadovė Meredith Whitney.

„Jie gimė Ukrainos veislynuose per karą, o sulaukę kelių savaičių tapo našlaičiais“, – pranešime pridūrė ji.

Liūtukų naujieji namai – laukinių kačių prieglauda Sandstoune, maždaug už 145 km į šiaurę nuo Mineapolio. Jaunikliai į JAV buvo atskraidinti iš Lenkijos. 

Lėktuvas su liūtukais antradienį nusileido Mineapolyje, o iš ten prieglaudos darbuotojai juos atvežė į įstaigą, kur juos apžiūrėjo veterinarijos gydytojas ir paliko ilsėtis. Jų transportavimą iš dalies finansavo verslininko Andrew Sabino šeimos fondas Niujorke.

Jauniklius skrydžio metu lydėjo fondo veterinaras iš JAV Andrew Kushniras, kuris jais taip pat rūpinosi Ukrainoje ir Lenkijoje. 

Fondas teigia, kad nepaisant dronų atakų ir oro antskrydžių, jis kas tris valandas ruošė jiems specializuotą mišinį, o naktimis, kai dingdavo elektra, jis rankomis ir kojomis šildė jų pieno buteliukus.

 Pasak M.Whitney, jaunikliai yra iš dviejų vadų. Trys iš jų buvo išgelbėti Odesoje, o vyriausioji liūtukė Prada gimė pas veisėją Kyjive.

Pelno nesiekiančioje „Wildcat Sanctuary“ prieglaudoje šiuo metu glaudžiasi 130 liūtų, tigrų, gepardų, leopardų iki kitų laukinių kačių, kurių dauguma, įskaitant keturis liūtukus, buvo išgelbėti iš prekybos egzotiniais gyvūnais spąstų.

Fondas siekia užtikrinti laukinių kačių ramybę, todėl lankytojų į prieglaudą neįsileidžia, bet leidžia jiems klajoti aptvertose Minesotos miško teritorijose. 

Prieglauda siūlo virtualias ekskursijas savo internetinėje svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir valstybinio vizito į Jungtines Valstijas atvykęs Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė nesiliausiantys rėmę su Rusija kariaujančią Ukrainą ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn už karo nusikaltimus.

Dviejų valstybių vadovai dar kartą patvirtino „remiantys Ukrainos siekį ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą“ ir pažadėjo „politinę, saugumo, humanitarinę bei ekonominę pagalbą Ukrainai teikti tiek, kiek reikės“, rašoma bendrame pranešime.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Lodzėje ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija privalo atsakyti už visus Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus.

Jis pabrėžė, kad susitikime dalyvaujančios šalys turi pasiųsti aiškią žinią, jog Rusija, kuri nuolat pažeidžia tarptautinę teisę ir visus pamatinius ESBO principus bei kiekvieną progą trukdo ESBO darbui, liko viena tarptautinėje arenoje.

„Atsižvelgdami į Rusijos veiksmus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, privalome sukurti taisykles, kaip izoliuoti agresorių“, – pažymėjo estų diplomatijos vadovas.

„Šiuo sunkiu metu privalome didinti politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai. Taip pat turime pradėti atstatymą Ukrainoje jau dabar, laukdami pergalės“, – sakė jis.

„Privalome tai daryti, kol karas bus laimėtas, nes, be savo šalies ir žmonių laisvės, Ukraina taip pat kovoja už visos Europos saugumą ir už mūsų puoselėjamas vertybes“, – pažymėjo U.Reinsalu.

Anot jo, ESBO susitikimo dalyviai privalo pasiųsti aiškią žinią, kad „mes neleisime Rusijai jaustis nebaudžiamai“.

„Estija tvirtai palaiko poziciją, kad visi Ukrainoje įvykdytų agresijos nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui organizatoriai ir vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn ir turi būti įsteigtas tarptautinis specialus tribunolas, kuris tirtų Rusijos vadovybės agresijos nusikaltimus“, – pareiškė U.Reinsalu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė ketinantis netrukus pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išreiškė viltį, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo „tebėra įmanomos“.

Oficialaus vizito į Vašingtoną atvykęs E.Macronas sakė, jog kalbėtis su savo Rusijos kolega planuoja „artimiausiomis dienomis“.

Jacques Witt/„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Pirmiausia šis valstybinis vizitas ir nuodugnios diskusijos su prezidentu [Joe] Bidenu ir mūsų komandomis“, – pareiškė prancūzų prezidentas televizijos kanalo ABC laidai „Good Morning America“, kuri buvo transliuota netrukus prieš tai, kai prezidentas J.Bidenas pasitiko E.Macroną Baltuosiuose rūmuose.

E.Macronas yra daug kartų kalbėjęsis su V.Putinu, kuris, vasarį pradėjęs tūkstančius gyvybių jau pareikalavusią invaziją į kaimyninę Ukrainą, tapo pariju Vakarų akyse.

„Mano įsitikinimas ir mano pragmatiškas požiūris yra toks: turiu bendrauti su esamais lyderiais ir su tuo, kas vadovauja šaliai“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

E.Macronas optimistiškai kalbėjo apie Ukrainos pažangą priešinantis Maskvos pajėgomis, bet įspėjo, kad dar laukia ilgas ir sunkus karas.

„Ukraina aiškiai vykdo labai veiksmingą kontrpuolimą, [bet] sakyti, kad jie laimi karą, turbūt yra per anksti.“

Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad dėl „ilgalaikės“ taikos, kuri užbaigtų konfliktą, vis dar galima susitarti.

„Manau, tebėra įmanoma“ grįžti prie derybų, sakė jis televizijai ABC.

Paklaustas, ar V.Putinas galėtų būti pasitikėjimo vertas ir patikimas taikos derybų dalyvis, E.Macronas atsakė to nežinąs.

„Jei žinočiau atsakymą, sėdėčiau su juo prie derybų stalo“, – sakė jis.

Tačiau Prancūzijos lyderis taip pat pabrėžė manąs, jog „taika, kurią ukrainiečiams primestų kiti, negali būti gera taika“.

Gruodžio 1 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos susitikime Lodzėje, Lenkijoje. Tai pirmasis ESBO dalyvaujančių valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo Rusijos pilno masto invazijos Ukrainoje pradžios pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„ESBO buvo sukurta saugumui Europos kontinente užtikrinti. Deja, Rusija vis dar terorizuoja ne tik Ukrainą ir kaimynines šalis, bet ir  tarptautines organizacijas, kurios narė ji yra. Tik visiškas agresijos, žmogaus teisių pažeidimų ir Rusijos vykdomo genocido netoleravimas sustiprins pasitikėjimą ESBO  ir padės įveiklinti organizacijos turimus įrankius tam, kad Rusija nutrauktų barbariškus veiksmus karo lauke ir prieš Ukrainos žmones“, – kalbėdamas Ministrų tarybos plenarinėje sesijoje, pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

ESBO Ministrų tarybos susitikimo metu G.Landsbergis susitiko su Armėnijos, Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrais bei ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) direktoriumi Matteo Mecacci. Šių dvišalių susitikimų metu ministras aptarė tarptautinių organizacijų vaidmenį, stiprinant Europos kontinento saugumą.

„Tai kas vyksta Ukrainoje – jau net ne karas, o atviras terorizmas. Visose tarptautinėse organizacijose turime kelti Rusijos atsakomybės už barbarišką karą klausimą. Specialusis tribunolas agresijos nusikaltimui tirti reikalingas ne tik Ukrainai. Jo reikia tikėjimo teisingumu įtvirtinimui – gerokai per daug agresorių išvengė atsakomybės praeityje dėl politinės valios stokos,“ – kalbėdamas Ukrainos renginyje apie tai, kaip nutraukti Rusijos nebaudžiamumą, pažymėjo G.Landsbergis.