Ukraina įvardijo, kiek karių neteko: EK pirmininkė suklydo kalbėdama apie 100 tūkst. žūčių

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės artėja prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (apie 57,4 euro) viršutinės ribos, kuriai galutinai pritarti turi tik Lenkija, ketvirtadienį pareiškė diplomatai.

Nuo pirmadienio Europa pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi kainų „lubos“ bus taikomos naftai, kurią Maskva jūra eksportuoja į įvarius pasaulio uostus.

Bus imtasi priemonių, kad tanklaiviai negalėtų gabenti už didesnę negu nustatytoji kainą parduotos rusiškos naftos, pavyzdžiui, atsisakant leisti britų ir ES draudikams drausti laivus ir krovinius.

ES jau yra sutarusi su Vašingtonu, jog kainą, kurią Vakarų klientai moka už Rusijos naftą, reikia riboti, kad Maskva negalėtų pelnytis iš „juodojo aukso“ kainų kilimo, kurį pakurstė jos pačios pradėtas karas Ukrainoje.

Be kainų viršutinės ribos, Europos Komisija buvo siūliusi taikyti tvarką, pagal kurią tuo atveju, jeigu naftos prekybos kaina smuktų žemiau 60 JAV dolerių už barelį, kainų viršutinė riba būtų sumažinta tiek, kad būtų 5 proc. mažesnė už rinkos kainą.

Pagrindinės Rusijos „Urals“ rūšies naftos kaina yra nepastovi, bet tuo metu, kai ES ambasadoriai susitiko svarstyti kainų „lubų“ lygio, ji sudarė apie 65 JAV dolerius už barelį.

Tuo tarpu Lenkija, kuri tvirtai remia kaimyninę Ukrainą jos kovoje prieš Kremliaus pajėgas, buvo reikalavusi nustatyti kur kas mažesnę naftos kainų viršutinę ribą – kaip buvo pranešama, artimesnę vos 30 JAV dolerių už barelį.

Briuselyje tęsiantis deryboms, kelių valstybių narių diplomatai pareiškė, kad Lenkija sprendimui dėl 60 JAV dolerių „lubų“ atvirai neprieštaravo, ir pridūrė, jog tikisi, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.

Sekmadienį Vienoje įvyks vadinamosios OPEC+ grupės – Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, tarp kurių yra ir Rusija, – naftos ministrų susitikimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo teikti Ukrainai daugiau paramos ir pareiškė nespausiąs Kyjivo leistis į taikos derybas su Rusija, su kuriomis Ukraina nesutinka.

„Niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“, – pareiškė Prancūzijos lyderis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis rodo „tikrą pasiryžimą“ siekti taikos, pažymėjo E.Macronas ir pridūrė: „Mūsų darbas turi būti dirbti išvien su juo.“

Keturi karo metu Ukrainoje išgelbėti liūtukai buvo saugiai atvežti į Minesotos gyvūnų draustinį, kuris įsipareigojo suteikti jiems nuolatinį prieglobstį.

Pastarąsias tris savaites keturių–penkių mėnesių liūtukai – patinas Tarasas ir trys patelės Stefanija, Lesia ir Prada – praleido Poznanės zoologijos sode Lenkijoje. 

Jų atvykimas į JAV antradienį tapo paskutiniu žingsniu šioje ir taip sunkioje kelionėje po to, kai liūtukai išgyveno pavienius bombardavimus ir bepiločių lėktuvų atakas Ukrainoje, teigia Tarptautinis gyvūnų gerovės fondas (angl. International Fund for Animal Welfare), kuris gelbsti per karą nukentėjusius egzotinius gyvūnus. 

„Scanpix“/AP nuotr./Liūtukai

„Šie jaunikliai per savo trumpą gyvenimą patyrė daugiau bei bet kuris kitas gyvūnas“, – išplatintame pranešime teigė fondo laukinių gyvūnų gelbėjimo programos vadovė Meredith Whitney.

„Jie gimė Ukrainos veislynuose per karą, o sulaukę kelių savaičių tapo našlaičiais“, – pranešime pridūrė ji.

Liūtukų naujieji namai – laukinių kačių prieglauda Sandstoune, maždaug už 145 km į šiaurę nuo Mineapolio. Jaunikliai į JAV buvo atskraidinti iš Lenkijos. 

Lėktuvas su liūtukais antradienį nusileido Mineapolyje, o iš ten prieglaudos darbuotojai juos atvežė į įstaigą, kur juos apžiūrėjo veterinarijos gydytojas ir paliko ilsėtis. Jų transportavimą iš dalies finansavo verslininko Andrew Sabino šeimos fondas Niujorke.

Jauniklius skrydžio metu lydėjo fondo veterinaras iš JAV Andrew Kushniras, kuris jais taip pat rūpinosi Ukrainoje ir Lenkijoje. 

Fondas teigia, kad nepaisant dronų atakų ir oro antskrydžių, jis kas tris valandas ruošė jiems specializuotą mišinį, o naktimis, kai dingdavo elektra, jis rankomis ir kojomis šildė jų pieno buteliukus.

 Pasak M.Whitney, jaunikliai yra iš dviejų vadų. Trys iš jų buvo išgelbėti Odesoje, o vyriausioji liūtukė Prada gimė pas veisėją Kyjive.

Pelno nesiekiančioje „Wildcat Sanctuary“ prieglaudoje šiuo metu glaudžiasi 130 liūtų, tigrų, gepardų, leopardų iki kitų laukinių kačių, kurių dauguma, įskaitant keturis liūtukus, buvo išgelbėti iš prekybos egzotiniais gyvūnais spąstų.

Fondas siekia užtikrinti laukinių kačių ramybę, todėl lankytojų į prieglaudą neįsileidžia, bet leidžia jiems klajoti aptvertose Minesotos miško teritorijose. 

Prieglauda siūlo virtualias ekskursijas savo internetinėje svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir valstybinio vizito į Jungtines Valstijas atvykęs Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė nesiliausiantys rėmę su Rusija kariaujančią Ukrainą ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn už karo nusikaltimus.

Dviejų valstybių vadovai dar kartą patvirtino „remiantys Ukrainos siekį ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą“ ir pažadėjo „politinę, saugumo, humanitarinę bei ekonominę pagalbą Ukrainai teikti tiek, kiek reikės“, rašoma bendrame pranešime.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Lodzėje ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija privalo atsakyti už visus Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus.

Jis pabrėžė, kad susitikime dalyvaujančios šalys turi pasiųsti aiškią žinią, jog Rusija, kuri nuolat pažeidžia tarptautinę teisę ir visus pamatinius ESBO principus bei kiekvieną progą trukdo ESBO darbui, liko viena tarptautinėje arenoje.

„Atsižvelgdami į Rusijos veiksmus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, privalome sukurti taisykles, kaip izoliuoti agresorių“, – pažymėjo estų diplomatijos vadovas.

„Šiuo sunkiu metu privalome didinti politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai. Taip pat turime pradėti atstatymą Ukrainoje jau dabar, laukdami pergalės“, – sakė jis.

„Privalome tai daryti, kol karas bus laimėtas, nes, be savo šalies ir žmonių laisvės, Ukraina taip pat kovoja už visos Europos saugumą ir už mūsų puoselėjamas vertybes“, – pažymėjo U.Reinsalu.

Anot jo, ESBO susitikimo dalyviai privalo pasiųsti aiškią žinią, kad „mes neleisime Rusijai jaustis nebaudžiamai“.

„Estija tvirtai palaiko poziciją, kad visi Ukrainoje įvykdytų agresijos nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui organizatoriai ir vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn ir turi būti įsteigtas tarptautinis specialus tribunolas, kuris tirtų Rusijos vadovybės agresijos nusikaltimus“, – pareiškė U.Reinsalu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė ketinantis netrukus pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išreiškė viltį, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo „tebėra įmanomos“.

Oficialaus vizito į Vašingtoną atvykęs E.Macronas sakė, jog kalbėtis su savo Rusijos kolega planuoja „artimiausiomis dienomis“.

Jacques Witt/„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Pirmiausia šis valstybinis vizitas ir nuodugnios diskusijos su prezidentu [Joe] Bidenu ir mūsų komandomis“, – pareiškė prancūzų prezidentas televizijos kanalo ABC laidai „Good Morning America“, kuri buvo transliuota netrukus prieš tai, kai prezidentas J.Bidenas pasitiko E.Macroną Baltuosiuose rūmuose.

E.Macronas yra daug kartų kalbėjęsis su V.Putinu, kuris, vasarį pradėjęs tūkstančius gyvybių jau pareikalavusią invaziją į kaimyninę Ukrainą, tapo pariju Vakarų akyse.

„Mano įsitikinimas ir mano pragmatiškas požiūris yra toks: turiu bendrauti su esamais lyderiais ir su tuo, kas vadovauja šaliai“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

E.Macronas optimistiškai kalbėjo apie Ukrainos pažangą priešinantis Maskvos pajėgomis, bet įspėjo, kad dar laukia ilgas ir sunkus karas.

„Ukraina aiškiai vykdo labai veiksmingą kontrpuolimą, [bet] sakyti, kad jie laimi karą, turbūt yra per anksti.“

Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad dėl „ilgalaikės“ taikos, kuri užbaigtų konfliktą, vis dar galima susitarti.

„Manau, tebėra įmanoma“ grįžti prie derybų, sakė jis televizijai ABC.

Paklaustas, ar V.Putinas galėtų būti pasitikėjimo vertas ir patikimas taikos derybų dalyvis, E.Macronas atsakė to nežinąs.

„Jei žinočiau atsakymą, sėdėčiau su juo prie derybų stalo“, – sakė jis.

Tačiau Prancūzijos lyderis taip pat pabrėžė manąs, jog „taika, kurią ukrainiečiams primestų kiti, negali būti gera taika“.

Gruodžio 1 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos susitikime Lodzėje, Lenkijoje. Tai pirmasis ESBO dalyvaujančių valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo Rusijos pilno masto invazijos Ukrainoje pradžios pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„ESBO buvo sukurta saugumui Europos kontinente užtikrinti. Deja, Rusija vis dar terorizuoja ne tik Ukrainą ir kaimynines šalis, bet ir  tarptautines organizacijas, kurios narė ji yra. Tik visiškas agresijos, žmogaus teisių pažeidimų ir Rusijos vykdomo genocido netoleravimas sustiprins pasitikėjimą ESBO  ir padės įveiklinti organizacijos turimus įrankius tam, kad Rusija nutrauktų barbariškus veiksmus karo lauke ir prieš Ukrainos žmones“, – kalbėdamas Ministrų tarybos plenarinėje sesijoje, pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

ESBO Ministrų tarybos susitikimo metu G.Landsbergis susitiko su Armėnijos, Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrais bei ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) direktoriumi Matteo Mecacci. Šių dvišalių susitikimų metu ministras aptarė tarptautinių organizacijų vaidmenį, stiprinant Europos kontinento saugumą.

„Tai kas vyksta Ukrainoje – jau net ne karas, o atviras terorizmas. Visose tarptautinėse organizacijose turime kelti Rusijos atsakomybės už barbarišką karą klausimą. Specialusis tribunolas agresijos nusikaltimui tirti reikalingas ne tik Ukrainai. Jo reikia tikėjimo teisingumu įtvirtinimui – gerokai per daug agresorių išvengė atsakomybės praeityje dėl politinės valios stokos,“ – kalbėdamas Ukrainos renginyje apie tai, kaip nutraukti Rusijos nebaudžiamumą, pažymėjo G.Landsbergis.

Nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios į Ukrainą buvo grąžinta daugiau kaip 1,3 tūkst. karo belaisvių, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis tai pranešė po naujo apsikeitimo belaisviais su Rusijos ir prorusiškomis pajėgomis.

„Po šiandienos apsikeitimo namo grįžo jau 1319 didvyrių“, – parašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „Instagram“, paskelbęs nuotrauką, kurioje matyti kelios dešimtys vyrų, laikančių Ukrainos vėliavas.

„Nesustosime, kol susigrąžinsime visus mūsų žmonės“, – pabrėžė ukrainiečių lyderis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad namo grįžo 50 ukrainiečių.

„Susigrąžiname Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjus, susigrąžiname belaisvius, kurie buvo Olenivkoje ir kurie buvo sužeisti, visų pirma per mūšius Donecko, Luhansko ir Zaporižios srityse“, – parašė jis platformoje „Telegram“.

Liepos mėnesį po smūgių Kremliaus pajėgų kontroliuojamam Donecko srityje Olenivkoje esančiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.

Po šių įvykių Maskva pareiškė, kad Ukraina esą smogė šiai įstaigai, siekdama atgrasyti savo karius, jeigu šie svarstytų pasiduoti. Tuo metu Kyjivas kaltina Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“ ir subombardavus vietą, kurioje buvo laikomi belaisviai, siekiant nuslėpti jų kankinimus ir žudymus.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijai buvo perduota 50 karo belaisvių, kuriems „nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“.

Per spalį įvykusį susitikimą su Raudonojo Kryžiaus atstovais Rusija pranešė laikanti apie 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių.

Šveicarija įšaldė daugiau kaip 7 mlrd. dolerių vertės Rusijos finansinį turtą, pranešė Šveicarijos valstybės ekonomikos sekretorius.

Nuo karo Ukrainoje pradžios areštuoto finansinio turto bendra suma lapkričio 25 d. siekė 7,89 mlrd. JAV dolerių, teigiama SECO pranešime spaudai. Be to, Šveicarijoje areštuota 15 nekilnojamojo turto objektų, priskiriamų rusams, kuriems taikomos sankcijos.

Rusija būtų pasirengusi atnaujinti pokalbius su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų, tačiau kol kas Maskva nemato Vakarų noro, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Jei Vakarų pašnekovai supras savo klaidas ir išreikš pasirengimą grįžti prie diskusijų dėl dokumentų, kuriuos mes pasiūlėme, manau, kad tai bus teigiamas žingsnis“, – sakė S.Lavrovas per metinę spaudos konferenciją Maskvoje, paklaustas, ar įmanoma susitarti dėl Rusijos pasiūlytų saugumo garantijų.

„Abejoju, ar jie ras energijos ir proto tai padaryti.Tačiau jei tai staiga įvyks, mes būsime pasirengę grįžti prie pokalbio su jais“,– sakė jis.

„Tačiau, kadangi jie atmetė mūsų pasiūlymus, jie jau ėmėsi keleto žingsnių, kurie visiškai paneigia dialogo atnaujinimo perspektyvas“, – pridūrė Rusijos ministras.

Atsakydamas į kitą klausimą spaudos konferencijoje S.Lavrovas pakartojo, kad Rusija yra atvira dialogui su Vakarų partneriais, nes saugumo padėtis Europoje pablogėjo, tačiau sakė, kad tai nebus „įprasta veikla“. 

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, valstybinio vizito JAV pradžioje, paragino Prancūziją ir Jungtines Valstijas būti „ginklo broliais“.

Prancūzų lyderį Baltuosiuose rūmuose pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir karinė garbės sargyba.

„AP“/„Scanpix“/Emmanuelis Macronas ir Joe Bidenas

Užsimindamas apie Vakarų koaliciją, padedančią Ukrainai atremti Rusijos invaziją, E.Macronas sakė, kad „turime dar kartą tapti ginklo broliais“.

J.Bidenas savo ruožtu sakė, kad Prancūzija ir Jungtinės Valstijos kartu „atsigręžia žemyn“ į Rusiją, kuri „sugriovė taiką“ Europoje.

Europos didžiausia saugumo organizacija, įkurta taikai ir stabilumui žemyne palaikyti, ketvirtadienį pradėdama savo susitikimą griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje.

Šis karas yra vienas didžiausių iššūkių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) per beveik pusę jos egzistavimo šimtmečio.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinių forumų – drauge su Jungtinėmis Tautomis – kur Rusija ir Vakarų galios gali susitikti aptarti saugumo reikalų, o renginys Lenkijos Lodzės mieste yra pirmas tokio pobūdžio aukšto rango susitikimas nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Vis dėlto prasidėjus šiam karui ESBO tapo dar vienu forumu piktiems Rusijos ir Vakarų susidūrimams. Pačios ESBO įgaliojimų padėti spręsti konfliktą, kaip pasirodė, nepakanka.

Susitikime nedalyvauja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis norėjo dalyvauti, bet šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Lenkija neleido jam atvykti į savo teritoriją. Lenkija priklauso 27 narių Europos Sąjungai, įtraukusiai S.Lavrovą į savo sankcijų sąrašus.

Rusų užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pasmerkė draudimą.

„Galiu atsakingai pasakyti, kad Lenkijos antipirmininkavimas ESBO užims blogiausią vietą per šios organizacijos istoriją, – pareiškė S.Lavrovas. – Niekas dar nėra padaręs tokios žalos ESBO, stovėdamas prie jos vairo.“

„Mūsų kaimynai lenkai kasa kapą organizacijai naikindami paskutinius konsensuso kultūros likučius“, – sakė jis per vaizdo pokalbį su žurnalistais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau sakė turintis atsakomybę ginti ESBO „pamatinius principus“ ir tvirtino, kad ne Lenkija, o Rusija smarkiai susilpnino organizaciją blokuodama didelę jos veiklos dalį. Jis apkaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją apie Lenkiją.

„Sakyčiau, pikta girdėti, kaip Rusija kaltina pirmininkę stumiant ESBO į prarają, griaunant jos pamatus ir laužant jos procedūrines taisykles“, – sakė Z.Rau.

Rusijos pagrindinio naftos eksporto mišinio „Urals“ vidutinė kaina lapkritį buvo 16,6 proc. mažesnė nei spalį – 66,47 JAV dolerio už barelį, ketvirtadienį skelbia Rusijos finansų ministerija.

Sausio-lapkričio mėnesiais „Urals“ nafta buvo 14,1 proc. brangesnė nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 78,32 dolerio už barelį.

Leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis savais šaltiniais, ketvirtadienį skelbia, jog Europos Komisija pasiūlė 27 Europos Sąjungos narėms patvirtinti 60 JAV dolerių kainos viršutinę ribą rusiškai naftai tarptautinėje rinkoje, ir tokį siūlymą pradėjo aptarinėti ES aukšto rango pareigūnai.

Siūlomai Rusijos eksportuojamos naftos kainų ribai turi pritarti visos 27 ES valstybės narės.

Ši ribojamoji priemonė įsigalios gruodžio 5-ąją, ja bus pagrįstas draudimas ES bendrovėms gabenti rusiškos naftos krovinius ar juos apdrausti, jeigu ši nafta parduodama už didesnę nei nustatytoji kainą.

Ukrainos UNIAN agentūra ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai toliau renka žvalgybinę informaciją, ruošdamiesi galimiems raketų smūgiams Ukrainai.

Pietų karinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Gumeniuk nacionalinei televizijai sakė, kad operatyvinė padėtis pietuose yra stabili – vyksta koviniai veiksmai.

„BSF laivų buvimas Juodojoje jūroje reiškia, kad tęsiama oro žvalgyba ir pasirengimas galimiems raketų smūgiams. Nes raketų nešėjai yra įrengti, paruošti. Tai, kad jie kartais užsuka į savo bazavimo vietas, gali reikšti, kad jie reaguoja į oro sąlygas.“

Pasak atstovės spaudai, „įspėjome apie 2-3 valandas prieš jiems išvykstant į kovinį kursą. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę: greta priešo aviacijos veiklos sekimo visai įmanoma, kad tai yra ne tik papildomas psichologinės situacijos ir spaudimo gyventojams stiprinimas, bet ir tikėtinas pasiruošimas“.

N.Gumeniuk pridūrė, kad pirmą kartą po ilgo laiko oro pavojus buvo paskelbtas Mykolajivo srityje: „Pirmą kartą po ilgo laiko ir virš Nikolajevo srities kilo aliarmas. Tai rodo, kad suaktyvėja ne tik aviacijos ir laivyno grėsmės, bet ir priešo sausumos ginklai. Dar ne visa Mykolajivo sritis išlaisvinta, todėl iš ten vis dar gali būti vykdomi smūgiai“.

Ketvirtadienį daugelyje Ukrainos regionų taip pat buvo paskelbtas oro pavojus. Jis buvo susijęs su MiG-31K „Kinnzhal“ skrydžiu iš Baltarusijos aerodromo į Rusiją.

Pastarąją savaitę kariškiai, politikai ir Vakarų ekspertai atkreipė dėmesį į įtartiną Rusijos kovinių orlaivių veiklą Engelso ir Engelso-2 aerodromų teritorijoje.

Pasak analitikų, tai gali reikšti, kad priešas ruošiasi naujam masiniam smūgiui Ukrainos miestams artimiausiu metu. Ukrainiečiai raginami neignoruoti oro antskrydžių.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad iš nelaisvės buvo paleista dar 50 Ukrainos gynėjų, kurie buvo iškeisti į tiek pat Rusijos karių.

„Mes grąžiname Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjus, grąžiname Olenivkoje buvusius belaisvius, sužeistuosius, įskaitant sužeistuosius iš mūšių Donecke, Luhanske ir Zaporižioje“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Trečiadienį Didžioji Britanija paskelbė naują 22 sankcijų paketą, skirtą Rusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie priverstinės šalies piliečių mobilizacijos dalyvauti invazijoje į Ukrainą.

Tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos, yra Ministro Pirmininko pavaduotojas Denisas Manturovas, Didžiosios Britanijos teigimu, atsakingas už Rusijos ginklų pramonės priežiūrą ir mobilizuotų karių aprūpinimą įranga.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas

„Rusijos režimo sprendimas iš dalies mobilizuoti Rusijos piliečius buvo desperatiškas bandymas įveikti savo teritoriją ginančius narsius ukrainiečius. Jis nepavyko“, – pareiškime teigė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

„Šiandien pritaikėme sankcijas asmenims, kurie vykdė mobilizaciją, siųsdami tūkstančius Rusijos piliečių kovoti neteisėtame ir bjauriame Putino kare.“

Šie 22 Rusijos pareigūnai prisijungė prie daugiau nei 1000 kitų pareigūnų, įskaitant 120, kuriems Jungtinė Karalystė taikė sankcijas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario mėn., įskaitant buvusį Rusijos ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą ir buvusį futbolo klubo „Chelsea“ savininką Romaną Abramovičių.

„The Guardian“ pranešė, jog Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rašė: „Neketiname to komentuoti. Įsivaizduokite, jei komentuotume kiekvieną prieš mus įvestą sankciją!“

Pasak vietos energijos tiekėjo, apie 750 Kyjivo gyvenamųjų namų, kuriems elektros energijos tiekimas nebuvo pertrauktas visuotinių elektros energijos tiekimo sutrikimų metu, dabar bus nutrauktas siekiant „užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas“.

Iš viso apie 1500 pastatų yra prijungti prie tų pačių tiekimo linijų „kaip ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“, įskaitant siurblines, katilines ir ligonines, ketvirtadienį pranešė didžiausia privati Ukrainos energijos tiekėja DTEK.

Dėl nuolatinių Rusijos smūgių, nukreiptų prieš energetikos infrastruktūrą, Kyjive imta normuoti elektros energiją.

DTEK teigė, kad 750 iš šių gyvenamųjų pastatų, siekiant teisingumo, dabar bus nutrauktas energijos tiekimas.

Bendrovė atliko „plataus masto techninį darbą, siekdama optimizuoti elektros energijos tiekimo schemą ypatingos svarbos infrastruktūrai ir, kur įmanoma, sukūrė alternatyvią schemą gyvenamiesiems pastatams“, o tai reiškia, kad dabar jiems gali taikyti „avarinius arba stabilizavimo atjungimus“, teigė ji.

Likę 747 pastatai ir toliau bus prijungti prie tų pačių tiekimo linijų, nes DTEK „dėl techninių tinklo charakteristikų negali pakeisti dabartinės elektros energijos tiekimo schemos“.

DTEK bendradarbiauja su miesto valdžios institucijomis, būsto kooperatyvais ir valdymo įmonėmis, kad „šiems namams būtų taikomi stabilizavimo arba avariniai atjungimai“.

Ukraina ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą į naują sankcijų paketą įtraukti priemones, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos raketų pramonę po Maskvos sistemingų smūgių šalies energetikos tinklui.

Po karinių pralaimėjimų sausumoje Rusija ėmė atakuoti Ukrainos energetikos objektus, dėl to buvo padaryta didelė žala ir žiemos akivaizdoje susiduriama su elektros tiekimo sutrikimais.

„Padėkojau ES už nuolatinę paramą gynybai ir pabrėžiau, kad kitos ES sankcijos turėtų apimti sankcijas Rusijos raketų gamybos pramonei: ji turi būti sustabdyta“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Po susitikimo su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu regioninėse saugumo derybose Lenkijoje D.Kuleba tviteryje parašė, kad jie sutarė, jog „visiškas karas prieš Ukrainą reiškia visišką paramą Ukrainai“.

Ketvirtadienį Ukrainos privatus energetikos operatorius DTEK pranešė, kad po praėjusios savaitės Rusijos smūgių, dėl kurių buvo nutrauktas elektros tiekimas milijonams žmonių, liko pažeista beveik pusė šalies elektros tinklų.

Privatus energetikos operatorius DTEK ketvirtadienį pranešė, kad praėjus savaitei po naujausių Rusijos smūgių šalies energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas milijonams žmonių, beveik pusė Ukrainos elektros tinklų tebėra pažeisti.

„Rusija teroristinėmis raketų atakomis sunaikino 40 proc. Ukrainos energetikos sistemos. Žuvo ir buvo sužeista dešimtys energetikos darbuotojų“, – sakoma įmonės DTEK įraše socialiniuose tinkluose.

„AP“/„Scanpix“/Į tamsą nugrimzdęs Kyjivas

Patyrusi žeminančių karinių pralaimėjimų sausumoje, Rusija spalio mėnesį ėmė atakuoti Ukrainos energetikos objektus, padarydama didelę žalą ir sukeldama elektros tiekimo sutrikimus.

Praėjusią savaitę dėl naujausių masinių smūgių šių objektų teritorijose ištisi Ukrainos regionai palikti šaltyje ir tamsoje.

„Elektros inžinieriai daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad stabilizuotų padėtį, susijusią su energijos tiekimu“, – teigė kompanija, sakydama, kad jos techninės komandos dirba „dieną ir naktį“, kad greitai sutvarkytų infrastruktūrą.

Valdžia trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą šalyje per su ugnimi susijusias nelaimes žuvo devyni žmonės, ukrainiečiams esant priverstiems ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių.

Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo pranešime teigė, kad dėl tebesitęsiančių Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai Ukrainoje patiriamos „masinės, plačiai paplitusios humanitarinės kančios“.

„Tačiau jos, kaip strategijos, veiksmingumas greičiausiai yra susilpnėjęs, nes Rusija jau panaudojo didelę dalį savo tinkamų raketų prieš taktinius taikinius“, – teigiama jame.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį vykusiose regioninėse saugumo derybose sakė, jog ketina su kolegomis aptarti visas galimas teisines priemones, kad Rusija susimokėtų už karo nuniokotos Ukrainos atstatymą.

J.Borrellis kalbėjo šių metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dviejų dienų ministrų konferencijos, rengiamoje Lodzės mieste centrinėje Lenkijoje, pradžioje.

„Šiandien susitiksiu su kolegomis užsienio reikalų ministrais... Išnagrinėsime visas teisines galimybes užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už Ukrainoje sukeltą destrukciją“, – žurnalistams sakė ES diplomatijos vadovas.

Jis priminė, kad nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ES yra įšaldžiusi Rusijos turto už beveik 20 mlrd. eurų, o dėl Vakarų įvestų sankcijų visame pasaulyje įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Josepas Borrellis

„Šie rezervai yra užblokuoti. Tačiau tarp blokavimo iki konfiskavimo yra didelis skirtumas“, – sakė J.Borrellis.

„Be to, reikia išstudijuoti teisines procedūras. Bet mūsų pasiūlymas yra pateiktas... Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymą“, – teigė jis.

Šių metų ministrų konferencija rengiama Lenkijoje, nes šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ESBO, kurios narės yra ir Rusija, ir Ukraina.

Varšuva atsisakė į šią savaitę vyksiančią konferenciją įsileisti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuriam įvestos ES sankcijos, ir sulaukė pikto Maskvos atsako.

Rusijos delegacijai konferencijoje vadovauja jos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.

ESBO buvo įkurta 1975 metais, pačiame Šaltojo karo įkarštyje, siekiant puoselėti Vakarų ir Rytų blokų santykius.

Šiuo metu jai priklauso 57 valstybės narės, įskaitant NATO šalis ir Maskvos sąjungininkes.

Šveicarija ketvirtadienį pranešė, kad iki šiol yra įšaldžiusi Rusijos aktyvų iš viso už 7,5 mlrd. Šveicarijos frankų (7,9 mlrd. JAV dolerių) dėl sankcijų, įvestų po Maskvos invazijos į Ukrainą. 

Suma yra beveik milijardu frankų didesnė, nei liepos mėnesį paskelbė Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas (SECO). 

Pasak sekretoriato, rusų turtuolių pamėgtoje Šveicarijoje taip pat konfiskuota 15 nekilnojamojo turto objektų, priklausiusių Rusijos piliečiams. 

SECO pareigūnas, prižiūrintis sankcijų taikymą, Erwinas Bollingeris žurnalistams pabrėžė, kad kuriuo nors metu skelbiama įšaldyto turto vertė nebūtinai „atspindi sankcijų veiksmingumą“. 

Taip yra todėl, kad Šveicarijos institucijos, siekiančios įgyvendinti virtinę sankcijų Rusijai, kartais įšaldo turtą kaip atsargumo priemonę, o vėliau areštas gali būti nuimtas, kai pateikiami paaiškinimai. 

Tradiciškai neutrali Šveicarija, praėjus keturioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, nepaisydama savo tradicinio neutralumo, įpareigodama šalies bankus perduoti informaciją apie klientus ar įmones, į kuriuos yra nukreiptos sankcijos.

Kaip ir jų kolegoms ES, Šveicarijos bankams uždrausta priimti didesnius nei 100 tūkst. frankų indėlius iš Rusijos piliečių arba Rusijoje įsikūrusių asmenų ar subjektų, ir jie įpareigoti deklaruoti visus esamus indėlius, viršijančius šią sumą. 

Iš viso pranešta apie bendrą 46,1 mlrd. frankų tokių indėlių sumą, tačiau SECO pabrėžė, kad tai „negali būti prilyginama bendrai Šveicarijoje laikomų rusiškos kilmės lėšų sumai“.

Ukrainos kariuomenės nuostoliai kare su Rusija yra valstybinė paslaptis. Jų negalima atskleisti, kad priešas negalėtų įvertinti savo operacijų veiksmingumo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen suklydo, todėl jos pareiškimas apie Ukrainos kariuomenės nuostolius buvo pašalintas. Tai pokalbyje su žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu pareiškė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, paskelbti Ukrainos gynybos pajėgų nuostoliai suteiktų priešui daug netiesioginės informacijos, kuria remdamiesi priešininkai galėtų priimti strateginius sprendimus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Anksčiau skaičius paskelbė vyriausiasis vadas Zalužnas – jis turi tokią teisę, prezidentas pateikė orientacinius skaičius (...) Kai skaičius paskelbia Europos Komisijos pirmininkė, esame priversti reaguoti. Neoficialiai galiu pasakyti, kad mūsų nuostoliai siekia nuo 10 iki 20 tūkst. žuvusiųjų“, – sakė O.Arestovyčius.

Paklaustas, ar žino tikslius skaičius, O.Arestovičius atsakė: „Žinau, bet nesakysiu“.

Pasak jo, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė klaidingus skaičius, jos teiginys apie 100 tūkst. „kovoje žuvusių“ Ukrainos karių neatitinka tikrovės. 

Tačiau O.Arestovyčius pripažino, kad Ukraina patiria didelių „sanitarinių nuostolių“, kai karys nekovoja ilgiau nei parą, taip pat ir dėl ligos. Jo teigimu, 96 proc. sužeistųjų ir sergančiųjų po gydymo ir reabilitacijos grįžta į kovą.

Pasak O.Arestovyičiaus, Ukrainos pusėje yra daug sužeistųjų, iš kurių beveik visi grįžta į mūšį, o Rusija turi daug žuvusiųjų, kurių santykis su ukrainiečiais yra 1:7. Ir labai daug sužeistųjų.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dėl Rusijos agresijos Ukrainoje įsteigtas tribunolas nebūtų teisėtas ir Maskva jo nepripažintų. 

„Mėginimai įsteigti kažkokius tribunolus neturės jokio teisėtumo, jiems nepritarsime ir juos pasmerksime“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už agresijos nusikaltimus Ukrainoje.

Viena pagrindinių tarptautinių energetikos organizacijų, koordinuojanti pagalbą Ukrainos energetikos tinklui atlaikyti pakartotinius Rusijos smūgius, paragino Europos energetikos bendroves paaukoti daugiau būtinos įrangos.

Energijos bendrija CNN sakė, kad nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ji koordinuoja paramą specializuota įranga, galinčią padėti atitaisyti žalą, padarytą svarbiausiai infrastruktūrai, į kurią sąmoningai taikosi Rusijos pajėgos.

„Šį mėnesį Ukrainą pasiekė septynios energetikos įrangos siuntos, kurias koordinavo sekretoriatas, bendradarbiaudamas su ES Reagavimo į ekstremalias situacijas koordinavimo centru (RESKC)“, – sakė Energijos bendrijos sekretoriato direktorius Arturas Lorkovskis.

„Tai – labai reikalingi įrankiai, saugikliai, suvirinimo elektrodai, elkometrai, generatoriai ir kita elektros ir dujų įranga, kurią padovanojo įmonės iš Estijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Slovakijos ir Lietuvos.“

Nuo karo pradžios Ukrainai buvo pristatytos 37 siuntos iš 20 šalių, sakoma pareiškime, ir planuojama pristatyti dar 47 siuntas.

„Prekės, kurių nepavyks pristatyti, bus perkamos per Ukrainos energetikos paramos fondą“, – teigė A.Lorkovskis.

„Pirmasis įrangos pirkimas beveik užbaigtas, o avarinę įrangą tikimasi netrukus pristatyti Ukrainai.“

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šeši milijonai ukrainiečių neturi elektros, ir apibūdino padėtį kaip „labai sudėtingą“.

„Energetikai ir komunalininkai, visos mūsų tarnybos daro viską, kad stabilizuotų sistemą ir suteiktų žmonėms daugiau energijos ilgesniam laikui“, – pridūrė V.Zelenskis.

Ketvirtadienio rytą dėl smarkaus Rusijos apšaudymo be elektros energijos liko neseniai išlaisvintas Chersono miestas pietų Ukrainoje, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas praėjusią savaitę gavo laišką su sprogmenimi, kuris buvo „panašus“ į tą, kuris trečiadienį sprogo Ukrainos ambasadoje Madride, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Lapkričio 24 dieną gautas vokas, kuriame „buvo pirotechninės medžiagos“ ir kuris buvo adresuotas P.Sanchezui, buvo „aptiktas ir neutralizuotas saugumo tarnybų“, priduriama pranešime.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos ambasada Madride apsupta policijos

Taip pat pranešta, kad Ispanijos policija tiria laišką su numanomu sprogmenimi, anksti ketvirtadienį atsiųstą į oro pajėgų bazę netoli Madrido – kitą dieną po to, kai vienas laiškas su bomba sprogo Ukrainos ambasadoje, o kitas toks laiškas buvo aptiktas vienoje ginklų gamykloje.

Vienas Ukrainos ambasados Madride darbuotojas trečiadienį buvo nesunkiai sužeistas, kai tikrindamas atplėšė su paštu atėjusį laišką, kuriame buvo bomba.

Trečiadienio vakarą kitas paketas su bomba buvo aptiktas ginklų gamykloje Ispanijos šiaurėje esančiame Saragosos mieste, pranešė vyriausybės pareigūnai. Šioje gamykloje gaminami tokie granatsvaidžiai, kokius Ispanija siunčia Ukrainai.

Policija kontroliuojamomis sąlygomis susprogdino siuntinį.

Vienas vyriausybės pareigūnas sakė, kad gamyklai Saragosoje ir Ukrainos ambasadai Madride atsiųsti laiškai buvo su tuo pačiu elektroninio pašto adresu, užrašytu siuntėjo grafoje.

Daugiau detalių neskelbiama.

Tuo metu Ispanijos Gynybos ministerija pranešė, kad į Torechon de Ardoso oro pajėgų bazę, esančią į rytus nuo Madrido, atsustame pakete tikriausiai yra kažkoks mechanizmas. Bazėje dislokuotos papildomos saugumo pajėgos.

Ministerija nurodė, kad įtartinas paketas buvo atsiųstas bazės palydovų centrui.

Trečiadienio sprogimas Ukrainos ambasadoje įvyko vienam darbuotojui atplėšus laišką, skirtą ambasadoriui. Darbuotojo sužeidimai nėra sunkūs.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba skubiai įsakė sustiprinti visų Ukrainos ambasadų saugumą, be to, paprašė ispanų kolegos, kad išpuolis būtų skubiai ištirtas.

Ispanijos Nacionalinis Teismas sprogimą tiria kaip teroristinį išpuolį. Imtasi papildomų ambasados apsaugos priemonių.

Ketvirtadienį iš Lietuvos su „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus (LNDM) iniciatyva „Sušildyk Ukrainą“ į Rusijos sukelto karo niokojamą šalį išvežami pirmi generatoriai ir dyzeliniai šildytuvai.

„Iniciatyvos esmė yra raginti visuomenę telkti, aukoti pinigus ir pirkti generatorius, šildytuvus ir kitą įrangą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Edmundas Jakilaitis

Pirmąją generatorių ir dyzelinių šildytuvų partiją „Stiprūs kartu“ nupirko už anksčiau gyventojų ir verslo suaukotas lėšas. Pasak akcijos organizatorių, pirmoje siuntoje yra 15 šildytuvų, 20 generatorių ir 55 universalūs šviestuvai, taip pat kuras, bakai ir tepalai.

E.Jakilaitis nurodė, jog pirmos siuntos vertė – apie 65 tūkst. eurų, ji keliaus į vakarų Ukrainą.

„Esame sumokėję 50 tūkst. eurų į priekį už generatorius, kuriuos gausim“, – teigė jis.

Akcijos organizatoriai iki žiemos pabaigos tikisi nupirkti ir ukrainiečiams perduoti 2 tūkst. generatorių. Tam jie planuoja surinkti apie 2 mln. eurų.

Teigiama, jog visa surinkta ir įsigyta įranga bus gabenama į Ukrainos pabėgėlių ir reabilitacijos centrus, kultūros įstaigas, muziejus, kurie yra virtę daugiafunkciniais objektais.

„Mes norėjom paramos Ukrainai su paprasta žinute. Žinutė šiandien yra aiškų aiškiausia: artėja žiema, jau atėjo žiema, ji darosi vis šaltesnė. Mes manome, kad šiandien šilumos generatoriai yra tas ginklas, reikalingas apsiginti nuo agresoriaus“, – sakė LNDM vadovas Arūnas Gelūnas.

Trečiadienį Ukrainos institucijos pranešė, jog šalyje per pastarąją parą per gaisrus žuvo devyni žmonės. Rusijai taikantis į šalies energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai yra priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių. 

Per kelias pastarąsias savaites surengti Maskvos oro smūgiai sutrikdė elektros energijos ir vandens tiekimą milijonams žmonių, todėl didelė dalis jų buvo priversti griebtis avarinių generatorių ir dujų balionų naudojimo.

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų padaugėjo nelaimingų atsitikimų „dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų“, pranešė šalies valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Valstybinės energetikos bendrovės „Ukrenergo“ duomenimis, Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje ketvirtadienį buvo įvestas avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas.

Bendrovės pranešime teigiama, kad tai padaryta dėl „gerokai viršyto elektros energijos suvartojimo“ regione,  

Elektros tiekimas bus atnaujintas, kai „vartojimas stabilizuosis“.

Trečiadienį Ukrainos ambasadoje Madride sprogęs vokas buvo adresuotas ambasadoriui Serhijui Pohorelcevui, teigiama Ispanijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime. 

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas po incidento kalbėjosi su S.Pohorelcevu. Pasak to paties pareiškimo, sužeistas asmuo buvo ukrainiečių darbuotojas. 

Albaresas, kuris lanko Ispanijos karius NATO misijoje Rumunijoje, po incidento išreiškė paramą ir solidarumą.

Rusijoje neteisėtai sulaikytas amerikietis Paulas Whelanas, kaip pranešama, buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę ir, pasak jo brolio, jau savaitę negali susisiekti su savo šeima.

„Tai, kad su juo nepavyksta susisiekti, sukėlė rimtą susirūpinimą šeimai“, – sakė Davidas Whelanas, kuris suabejojo įkalinimo kolonijos teiginiu, kad jo brolis buvo perkeltas į ligoninę.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijoje neteisėtai sulaikytas Paulas Whelanas

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos „kasdien dirba, kad pavyktų su juo susisiekti ir supranta, kokia yra ši situacija“.

P.Whelanas, kuris atlieka jam skirtą 16 metų laisvės atėmimo bausmę atokioje įkalinimo kolonijoje, „ne kartą“ yra sakęs savo šeimai, kad „jei jis nepaskambins namo ilgiau nei 3 dienas, perspėti JAV ambasadą“, pirmadienį elektroniniame laiške „CNN“ rašė jo brolis.

Vokietija ir Norvegija nori įkurti NATO vadovaujamą aljansą svarbiausiai povandeninei infrastruktūrai apsaugoti, trečiadienį pranešė šių šalių lyderiai.

Tokios iniciatyvos jie ėmėsi kelios savaitės po sprogimų dviejuose svarbiuose dujotiekiuose, susijusių su karu Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Šiuo metu prašome NATO generalinio sekretoriaus įsteigti povandeninės infrastruktūros apsaugos koordinavimo biurą“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Labai rimtai žiūrime į mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, ir niekas neturėtų manyti, kad išpuoliai liks be pasekmių“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris Berlyne dalyvauja saugumo konferencijoje, vėliau trečiadienį pasveikino bendrą pasiūlymą.

„NATO jau daugelį metų stengiasi apsaugoti mūsų povandeninę infrastruktūrą“, – sakė jis.

„Po neseniai įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo suintensyvinome savo pastangas ir būtina daryti dar daugiau siekiant užtikrinti, kad mūsų jūros infrastruktūra būtų apsaugota nuo destruktyvių veiksmų ateityje“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Plačiau skaitykite čia

Vokietijos parlamento nariai trečiadienį pritarė rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas pripažįstamas genocidu.

Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas, kuriuo Berlynas priima Kyjivo vartojamą terminą, parengtas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė. 

„Imago Images“/„Scanpix“/Vokietijos parlamentas

Tik kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų atstovai susilaikė per balsavimą dėl rezoliucijos žemuosiuose Vokietijos parlamento rūmuose – Bundestage.

„Dėkoju Bundestagui už šį istorinį sprendimą, – trečiadienį tviteryje parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Tiesa visada nugali.“

1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J.Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.

Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius. 

Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų. 

Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.

Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotųjų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą. 

Robinas Wageneris iš Vokietijos žaliųjų partijos, vienas iš rezoliucijos iniciatorių, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavosi „žiauriomis ir nusikalstamomis Stalino tradicijomis“. 

„Smurtu ir teroru vėl siekiama atimti iš Ukrainos gyvenimo pagrindą ir parklupdyti visą šalį“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

R.Wageneris pridūrė, jog Holodomorą pavadinti genocidu siekiama todėl, kad tai būtų „įspėjamoji žinia“ Maskvai. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Jungtinių Valstijų milijardieriaus Elono Musko pasiūlymą, kaip nutraukti Rusijos puolimą Ukrainoje, ir pakvietė jį apsilankyti karo niokojamoje šalyje.

Spalio mėnesį E.Muskas socialiniame tinkle „Twitter“ sukėlė diskusijų, pasiūlęs taikos susitarimą, pagal kurį Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose prižiūrint Jungtinėms Tautoms būtų iš naujo surengti referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas, be to, Ukraina taptų neutralia valstybe.

„Getty Images“/„Scanpix“/Prie „New York Times“ naujienlaiškio „DealBook“ organizuoto susitikimo V.Zelenskis prisijungė vaizdo ryšiu

„Manau, kad kažkas jam daro įtaką arba jis pats kažkaip daro išvadas“, – „New York Times“ naujienlaiškio „DealBook“ organizuotame susitikime vaizdo ryšiu sakė V.Zelenskis, turėdamas omenyje E.Muską.

„Jei nori suprasti, ką Rusija čia padarė, atvažiuok į Ukrainą ir viską pamatysi pats. Tada pasakysi man, kaip užbaigti šį karą, kas jį pradėjo ir kada jis gali būti užbaigtas“, – teigė jis.

Spalio mėnesį „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas surengė apklausą, kad daugiau nei 100 mln. jo sekėjų galėtų balsuoti dėl šios idėjos.

V.Zelenskis į tai atsakė surengdamas savo „Twitter“ apklausą ir joje klausė: „Kuris @elonmusk jums labiau patinka?“. Ukrainos prezidentas pasiūlė tokius atsakymo variantus: „Tas, kuris palaiko Ukrainą“ ir „Tas, kuris palaiko Rusiją“.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą „denacifikuoti“ šios provakarietiškos šalies.

Po to, kai paskelbė apie dalinę savo pajėgų mobilizaciją ir pagrasino panaudoti branduolinį ginklą, jis paragino Ukrainą nutraukti karo veiksmus ir vesti derybas.

V.Zelenskis yra sakęs, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jos vadovas bus V.Putinas.

Per pastarąją parą Ukrainoje per gaisrus žuvo devyni žmonės, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.

Rusijai taikantis į šalies energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai yra priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių. 

Per kelias pastarąsias savaites surengti Maskvos oro smūgiai sutrikdė elektros energijos ir vandens tiekimą milijonams žmonių, todėl didelė dalis jų buvo priversti griebtis avarinių generatorių ir dujų balionų naudojimo.

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų padaugėjo nelaimingų atsitikimų „dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų“, pranešė šalies valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Per pastarąją parą per daugiau kaip 130 gaisrų žuvo devyni žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti, sakoma pranešime.

„Padaugėjo gaisrų ir sprogimų daugiaaukščiuose ir privačiuose namuose“, – priduriama jame.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir pavadino juos „barbariškais“.

„Per kelias pastarąsias savaites Rusija subombardavo daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, milijonus žmonių palikusi šaltyje“, – pareiškė A.Blinkenas po susitikimo su NATO kolegomis Bukarešte.

Kruvini mūšiai dėl Bachmuto tęsiasi, Ukrainos ginkluotosios pajėgos duoda atkirtį agresoriui, tačiau šis beviltiškai stengiasi pasiekti pergalę šiame rajone. Karo studijų institutas (ISW) paaiškino, kokia yra tokios ilgos ir žiaurios kovos dėl Bachmuto reikšmė. Pasak analitikų, Rusijos kariškiai nedaro išvadų iš savo praeities klaidų.

„Rusijos pastangos aplink Bachmutą rodo, kad Rusijos pajėgos iš esmės nepasimokė iš ankstesnių, daug aukų pareikalavusių, kampanijų, nukreiptų į ribotos operatyvinės ar strateginės svarbos taikinius. Nuo gegužės pabaigos Rusija nuolat naudoja kovines pajėgas mažoms gyvenvietėms aplink Bachmutą užimti, tačiau per šešis mėnesius sugebėjo pasislinkti tik kelis kilometrus“, – nurodė ekspertai.

ISW taip pat teigia, kad okupantų bandymai pulti Bachmutą lemia tik tai, kad Rusijos kariuomenės pajėgos ir įranga toliau senka. Be to, rusų pajėgos dažnai tampa atkirstos mažose gyvenvietėse.

„Šis operacijų modelis labai primena ankstesnius Rusijos bandymus užimti Sjevjerodonecką ir Lysyčanską karo pradžioje. ISW vertinimu, šių metų birželio ir liepos mėnesiais Ukrainos pajėgos faktiškai leido Rusijos pajėgoms sutelkti dėmesį į Sjevjerodonecką ir Lysyčanską – du miestus netoli sienos su Luhansko sritimi, turinčius ribotą operatyvinę ir strateginę reikšmę, kad pasinaudotų tuo“, – sakė analitikai, pabrėždami, jog per mėnesius trukusius įnirtingus mūšius dėl šių dviejų miestų Rusijos gyvoji jėga buvo smarkiai išsekinta, o daug karinės technikos buvo sunaikinta.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Sjevjerodonecke

Galiausiai Rusijos kariai užėmė Lysyčanską ir Sjevjerodonecką ir beveik pasiekė Luhansko srities ribas. Tačiau, kaip pažymėjo ISW, ši taktinė rusų sėkmė turėjo tik nedidelį operatyvinį poveikį, nes po to rusai nesugebėjo padaryti jokios rimtesnės pažangos.

„Rusijos pastangos šioje šioje teritorijoje nuvedė į aklavietę, kaip ir liepos pradžioje. Net jei Rusijos pajėgos ir toliau judės Bachmuto link ir įžengs į jį patį, ir net jei privers ukrainiečius kontroliuojamai pasitraukti iš miesto (kaip tai buvo padaryta Lysyčanske), pats Bachmutas nesuteiks Rusijai didelio operatyvinio pranašumo. Sąnaudos, susijusios su šešis mėnesius trukusiomis žiauriomis, nuolatinėmis ir varginančiomis kovomis aplink Bachmutą, gerokai viršija bet kokį operatyvinį pranašumą, kurį rusai galėtų įgyti užėmę Bachmutą. Be to, Rusijos puolimai aplink Bachmutą sukausto didelę dalį jos turimos kovinės galios ir tai gali sudaryti galimybę tolesniems Ukrainos kontrpuolimams kitose vietose“, – padarė išvadą ISW.

Analitikai taip pat pridūrė, kad lapkričio 30 d. rusai bandė judėti į pietus nuo Bachmuto. Okupantai skleidė prieštaringą informaciją, kad jie neva visiškai perėmė Kurdiumivkos kontrolę. Tačiau analitikai mano, kad rusų laimėjimai yra nereikšmingi. Be to, rusai teigia užėmę Bilohorivką, tačiau ISW nemano, kad tai tiesa.