Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad, turimais duomenimis, žuvo nuo 10 000 iki 12 500–13 000 ukrainiečių karių
- JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą
- Nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios į Ukrainą buvo grąžinta daugiau kaip 1,3 tūkst. karo belaisvių, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis
- Rusija būtų pasirengusi atnaujinti pokalbius su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų, tačiau kol kas Maskva nemato Vakarų noro, sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas
- Europos Sąjungos (ES) valstybės narės artėja prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (apie 57,4 euro) viršutinės ribos, kuriai galutinai pritarti turi tik Lenkija
Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Palydovinė nuotrauka atskleidžia, kad okupuotame Mariupolyje gerokai padaugėjo kapų
00:08
Kompanija „Maxar Technologies“ paskelbė naują palydovinę nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kad miesto kapinėse padaugėjo laidojimo vietų.
„Maxar Technologies“ tviteryje palygino dvi pagrindinių miesto kapinių Starokrimskoje, esančių vakariniame Mariupolio pakraštyje, nuotraukas, darytas kovo 29 d. (kairėje) ir lapkričio 30 d. (dešinėje).
Nuotraukose aiškiai matyti, kad kapinėse yra daug daugiau naujų kapų.
JAV apie V.Putino pasirengimą derėtis: Rusija pasiryžusi toliau žudyti ukrainiečius
23:58
JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby penktadienį surengtame brifinge pareiškė, kad Rusija nerodo jokių ženklų, jog yra pasirengusi derybomis užbaigti karą jos pradėtą Ukrainoje.
Anksčiau penktadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas „visada buvo, yra ir lieka atviras deryboms dėl Rusijos interesų užtikrinimo“, tačiau Maskva atmeta karių išvedimo iš Ukrainos sąlygą.
„Aš būčiau atsargus dėl bet ko, kas sklinda iš Kremliaus, kai kalbama apie tokius pareiškimus. Putinas neparodė jokių ženklų, kad yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo ir užbaigti šį karą“, – pabrėžė J.Kirby.
Jis sakė, kad akivaizdžiausias veiksmas, kuriuo V.Putinas galėtų parodyti norą derėtis, būtų Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos ir Ukrainos infrastruktūros apšaudymo nutraukimas.
„Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai. O jų (Rusijos) veiksmai rodo niūrų rusų pasiryžimą toliau žudyti ukrainiečius“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovas.
JAV prezidentas Joe Bidenas kiek anksčiau pareiškė, kad kol kas neketina kalbėtis su Rusijos prezidentu V.Putinu, tačiau yra pasirengęs tai padaryti, jei šis iš tikrųjų bus suinteresuotas nutraukti Ukrainoje kilusį karą, t. y. jei išves karius iš Ukrainos.
Prasiveržimas trijuose frontuose: ekspertas įvertino, kokiomis kryptimis žygiuoja Ukrainos kariuomenė
22:46
Ukrainos pajėgos jau pradėjo judėti pirmyn. Netrukus gali įvykti prasiveržimas keliomis kryptimis iš karto. Tokią prognozę išsakė karinis ekspertas Romanas Svitanas pokalbyje su žurnaliste Julija Latynina, pažymėdamas, kad Krymo kryptis yra geriausias variantas, kurį galima įgyvendinti jau dabar.
„Po to, kai mūsų operatyvinės taktinės grupės atsiims Naująją Kachovką, kariai toliau judės per Kachovkos hidroelektrinę, per Kachovkos užtvanką į Naujosios Kachovkos rajoną. Ten bus suorganizuotas tam tikras placdarmas, iš kurio bus galima vienu tankų maršu atsidurti Kryme. Būtent apie tokį judėjimą kalbėjo dauguma ekspertų, kurie teigė, kad Ukrainos kariuomenė įžengs į Krymą iki Naujųjų metų. Būtent šis variantas šiuo metu ir įgyvendinamas. Armijos artilerija mala rusus prie Naujosios Kachovkos. Mūsų grupės jau keliasi į kairįjį krantą“, – sakė R.Svitanas.
Antrasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo variantas, pasak jo, yra pagrindinis – iš Orichivo į Tokmaką ir toliau į Melitopolį.
„Šis judėjimas yra. Dabar jis yra šiek tiek labiau į rytus – prasideda nuo Huliajpolės. Mūsų pajėgos jau pradėjo judėti Polohų link. Ne po 10 km per dieną, bet judėjimas vyksta nepaliaujamai. Kai kurie rusų daliniai jau pabėgo iš Polohų, dezertyruoja ir mobilizuotieji. Traukiasi ir okupaciniai valdžios organai. Įdomu tai, kad iš dešiniojo Chersono srities kranto jie traukėsi į Krymą. O dabar iš kairiojo Chersono srities kranto, iš Tokmako, okupantai traukiasi į Mariupolį. Tai reiškia, kad jie puikiai supranta, jog mūsų judėjimas užspeis juos Kryme. Todėl jie iš karto vyksta į Rusijos pusę – į Mariupolį ir toliau į Rostovą“, – pažymėjo R.Svitanas.
Ekspertas apibendrino, kad artimiausiu metu ukrainiečių judėjimas prasidės iš karto trimis perspektyvinėmis kryptimis:
- nuo Kachovkos į Armianską,
- nuo Huliajpolės į Orichovę, Tokmako ir Melitopolio link,
- ir, greičiausiai, pradeda judėti Ukrainos kariuomenės Svatovės grupuotė.
„Ten pradžiūvo, užtenka karių, kad pralaužtų fronto liniją, kurios jiems taip ir nepavyko išstatyti – nuo Svatovės iki Kreminos. O šios fronto linijos pralaužimas, priklausomai nuo vyriausiojo vado plano, yra išėjimas į Luhanską. Be to, ten yra įdomi galimybė priartėjus prie Luhansko (tai priklausys nuo sutelktų pajėgų ir priemonių) – jo (Luhansko – red.) galima ir neimti, o apeiti iš rytų ir toliau žygiuoti Taganrogo link, ir tada visa Rusijos grupuotė, kuri dabar yra Ukrainos teritorijoje, atsidurs operatyviniame katile“, – pažymėjo R.Svitanas.
Pasak jo, Ukrainos kariuomenės manevras per Luhanską į Krasnodoną ir Taganrogą atkirstų visą Donecko, Zaporižios ir Chersono-Krymo rusų grupuotę nuo sausumos koridoriaus.
„Tačiau tam reikia daug puolamosios ginkluotės. Mums reikalingi šarvai. Personalo yra, tik neturime pakankamai šarvuotosios technikos. Taigi, jei NATO susitikimuose bus priimtas sprendimas ir mes gausime šarvuotosios technikos (bent jau lengvųjų šarvuočių), tuomet galėsime įgyvendinti dar ir tokį įdomų manevrą“, – prognozuoja ekspertas.
Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES sutarė dėl rusiškos naftos kainų lubų
20:25
Europos Sąjunga (ES) prisijungs prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių iniciatyvos nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, penktadienį pareiškė Lenkijos ambasadorius ES.
Nustatyti mažesnes kainų lubas raginusi Lenkija atsiėmė savo prieštaravimą Europos pasiūlymui ir ši kainų ribojimo priemonė bus oficialiai patvirtinta savaitgalį, pareiškė reporteriams Andrzejus Sadosis.
„Galime pritarti sprendimui“, – pažymėjo jis ir paaiškino, kad ES valstybės narės sutarė paspartinti naujo – jau devintojo – sankcijų Rusijai paketo rengimą.
ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir kitų valstybių narių diplomatai pareiškė, kad susitarimas dėl naftos kainų viršutinės ribos yra patvirtintas ir jau vykdoma atitinkama biurokratinė procedūra, reikalinga tam, kad susitarimas įsigaliotų.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Europos Komisija siūlo kriminalizuoti ES sankcijų pažeidimus
17:59
Europos Komisija penktadienį pateikė pasiūlymą suvienodinti su Europos Sąjungos sankcijų pažeidimais susijusių nusikalstamų veikų sampratą ir bausmes už jas.
Kaip rašoma EK pranešime, tebevykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, labai svarbu, kad ES sankcijos būtų visiškai įgyvendintos, o šių priemonių pažeidimai nepasiteisintų.
EK siūlo bendras bloko taisykles, kurios palengvins ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir bausmes už jas visose bloko valstybėse narėse, taip pašalinant esamas teisines spragas ir sustiprinant atgrasymą nuo ES sankcijų pažeidinėjimo.
Tarp nusikalstamų veikų, kuriomis būtų pažeidžiamos ES sankcijos, būtų leidimas naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais sankcionuotam asmeniui, subjektui ar organizacijai arba jų naudai, nesugebėjimas įšaldyti šių lėšų, sąlygų sudarymas sankcionuotiems asmenims atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti per ją tranzitu, prekyba prekėmis ar paslaugomis, kurių importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, tranzitas arba vežimas yra draudžiamas arba ribojamas.
Nusikalstamos veikos apimtų ir ES sankcijų apėjimą – jų vengimą ir bandymą jų išvengti.
Būtų nustatomi ir bendrieji pagrindiniai bausmių standartai: atsižvelgiant į nusikalstamą veiką, asmeniui gali būti skirta maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Įmonėms gali būti taikomos baudos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos verslo metais, einančiais prieš sprendimą skirti baudą.
Šį pasiūlymą svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba.
ES sankcijų įgyvendinimas Rusijai vasarį užpuolus Ukrainą rodo, kad sudėtinga nustatyti oligarchams priklausantį turtą, kurį jie slepia skirtingose jurisdikcijose pasinaudodami teisinėmis ir finansinėmis struktūromis, teigiama pranešime.
Prieš „TV Rain“ pradėtas administracinis tyrimas dėl raginimo padėti Rusijos kariuomenei
17:45
Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pradėjo dar vieną administracinio nusižengimo bylą prieš nepriklausomą Rusijos transliuotoją „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“), turintį Latvijos transliavimo licenciją, dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, naujienų agentūrai LETA penktadienį pranešė NEPLP pirmininkas Ivaras Abolinis.
Priežiūros institucija tyrimą pradėjo po to, kai laidoje „Zdes i Seičias“ („Čia ir dabar“) nuskambėjo raginimas pateikti informaciją apie pašauktų rusų karių tarnybos sąlygas fronte. Programos vedėjas išreiškė viltį, kad televizijos kanalui pavyko padėti keliems kariams, pavyzdžiui, suteikiant „įrangą ar būtiniausius patogumus fronte“.
I.Abolinis nurodė, kad tai yra Latvijos nacionalinio saugumo klausimas, kuris bus sprendžiamas pagal įstatymus.
Šis atvejis gali tapti trečiu rimtu pažeidimu, kurį „TV Rain“ padarė pastaraisiais mėnesiais. I.Abolinis pažymėjo, kad už tris rimtus Latvijos žiniasklaidos taisyklių pažeidimus NEPLP gali panaikinti transliavimo licenciją.
„TV Rain“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko tviteryje paaiškino, kad televizijos kanalas nedalyvauja teikiant pagalbą Rusijos kariuomenei ir kad laidos vedėjo mintis buvo neteisingai interpretuota. Tikrasis ketinimas, pasak T.Dziadko, buvo rinkti informaciją apie Rusijos valdžios ir kariuomenės nusikaltimus, o ne teikti pagalbą Rusijos kariuomenei.
Kadangi televizijos laidos vedėjo frazės formuluotė buvo neteisingai interpretuota, T.Dziadko pažadėjo ją išimti iš laidos, kai bus rodomas jos kartojimas per „TV Rain“.
Žurnalistė Jekaterina Kotrikadzė penktadienį laidoje „Zdes i Seičias“ pareiškė, kad „Dožd“ nusprendė atleisti TV vedėją Aleksejų Korosteliovą, kuris ketvirtadienio laidoje kalbėjo apie paramą Rusijos kariuomenei.
Kaip pranešta, NEPLP penktadienį skyrė 10 000 eurų baudą „TV Rain“, socialiniame tinkle „Twitter“ sakė pirmininkas I.Abolinis.
Televizija, šiuo metu įsikūrusi Rygoje, buvo nubausta už tai, kad Krymą įtraukė į Rusijos žemėlapį ir Rusijos ginkluotąsias pajėgas pavadino „mūsų kariuomene“.
NEPLP pirmininkas nurodė, kad prieš televiziją „TV Rain“ taip pat pradėtas administracinis tyrimas dėl jos programos turinio.
Kaip pranešama, „TV Rain“, kuri po Rusijos invazijos laikinai sustabdė savo veiklą, persikėlė į Latviją ir gavo Latvijos transliavimo licenciją.
Šaltinių teigimu, Maskva pasirengusi pasitraukti iš Zaporižios AE
17:09
Ketvirtadienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariuomenė atitraukia tam tikrus dalinius iš aneksuotos Zaporižios srities dalies ir ruošiasi evakuoti vietos okupacinės administracijos darbuotojus.
Kremliui artimas naujienų portalo „Meduza“ šaltinis teigė, kad Rusija „neplanuoja“ visiškai atsisakyti Zaporižios regiono. Tačiau, pasak šių šaltinių, Maskva yra pasirengusi pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės, kurią Rusijos kariuomenė perėmė į savo rankas dar karo pradžioje. Pagal Kremliaus planą AE esą galėtų būti perduota Kyjivui arba Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) globai.
Anksčiau Rusijos valdžia viešai atmetė galimybę išvesti karius iš Zaporižios AE. Be to šių metų spalio 5 d. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo elektrinės nuosavybė perduodama Rusijai ir įsteigiama federalinė unitarinė įmonė – Zaporižios AE.
Tuo tarpu TATENA ir toliau pasisako už saugos zonos aplink atominę elektrinę sukūrimą ir dėl to derasi su abiem šalimis. Penktadienį organizacijos vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad sprendimas, kaip užtikrinti elektrinės saugumą, „gali būti priimtas iki metų pabaigos“.
Ukrainos valdžios institucijos savo ruožtu pabrėžė, kad ketina grąžinti atominę elektrinę į savo kontrolę.
Pirmadienį „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė, kad dėl masinių raketų smūgių, kuriuos Rusijos kariai nuo spalio pradžios sudavė Ukrainos energetikos objektams, buvo apgadintos visos pagrindinės šalies šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės.
Keliomis dienomis anksčiau V.Kudryckis teigė, kad jei Zaporižios AE būtų grąžinta Ukrainos kontrolei ir „visiškai veiktų“, „labai tikėtina“, kad nekiltų problemų dėl energijos trūkumo šalyje. Prieš karą AE gamino apie 25 proc. Ukrainos elektros energijos.
Pasak „Meduza“ šaltinių, Rusijos valdžios institucijos tikisi gauti garantijas dėl nepertraukiamo naftos ir dujų tranzito per Ukrainą mainais už karių atitraukimą iš atominės elektrinės. „Meduza“ pašnekovai teigia, kad Kremlius ir vyriausybė yra „pasirengę susitarti“.
„Naftos ir dujų siurbimas bei pardavimas yra labai svarbus Rusijos biudžetui“, – atvirai pasakė Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, susirašinėdamas su „Meduza“, atmetė tokio „susitarimo“ dėl Zaporižios AE galimybę.
Pietinė naftotiekio „Družba“ atšaka, kuria rusiška nafta tiekiama Vengrijai, Slovakijai, Čekijai ir Lenkijai, eina per Ukrainą. Iš viso naftotiekiu „Družba“ tiekiama maždaug trečdalis visos Rusijos naftos į Europą.
Ukrainos „Družbos“ atkarpa priklauso bendrovei „Ukrtransnafta“, kuri moka Rusijai už naftos tranzitą ir turi techninių galimybių ją sustabdyti. Nuo lapkričio vidurio tiekimas vamzdynu buvo nutrauktas dėl raketų atakų.
Nuo gruodžio 5 d. naftotiekis „Družba“ taps pagrindiniu rusiškos naftos transportavimo į Europą būdu, nes įsigalios Europos embargas naftos tiekimui iš Rusijos (jis susijęs tik su vandens transportu).
Plačiau skaitykite čia
ES planas dėl rusiškos naftos barelio kainų lubų susidūrė su Lenkijos prieštaravimu
16:29
Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą, penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę kliūtį.
ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.
Ketvirtadienio vakarą keli Europos diplomatai teigė, jog kitos 26 valstybės narės yra pasirengusios laiku patvirtinti planą, kad jis įsigaliotų pirmadienį kartu su ES embargu rusiškai žaliavai.
Visgi penktadienį vienas derybininkas naujienų agentūrai AFP sakė: „Tyla iš Varšuvos yra kurtinanti.“
Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.
Tokiu būdu tiekiama nafta sudarydavo du trečdalius importo, likusi dalis atkeliauja vamzdynais.
Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas iš Jacques'o Delors'o instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.
Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivo vyriausybei remti, šalia jos atrodo visiškai maža.
Plačiau skaitykite čia
Ukrainą pasiekė daugiau kaip 80 tūkst. generatorių
16:11
Per pastarąsias savaites Ukraina sulaukė daugiau kaip 80 000 generatorių, penktadienį „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento narys, Finansų, mokesčių ir importo politikos komiteto vadovo padėjėjas Jaroslavas Železniakas.
„Nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 30 d. į Ukrainą buvo importuoti 82 124 elektros generatoriai ir 3 075 elektros transformatoriai“, – sakė jis.
„Taip pat per tą patį laikotarpį buvo importuoti 266 596 maitinimo bankai ir akumuliatoriai“.
Jo pastabos pasirodė tuo metu, kai kelios šalys pareiškė, kad padovanos Ukrainai elektros generatorių, kad po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai padėtų šaliai apsirūpinti šildymu žiemą.
Šią savaitę Jungtinių Valstijų vyriausybė pažadėjo skirti daugiau kaip 50 mln. dolerių vertės įrangos Ukrainos elektros energijos sistemai paremti.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį sakė, kad įranga - generatoriai, transformatoriai ir atsarginės dalys - atvyks į Ukrainą „ne per kelis mėnesius, o per kelias dienas ar savaites“.
Ukrainos kariškiai: Rusija šaudo fiktyviomis raketomis, siekdama nualinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą
16:05
Ukrainos kariuomenės atstovai teigia, kad Rusija dabar naudoja branduolines raketas su nesprogstančiomis kovinėmis galvutėmis, siekdama nualinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tyrimų padalinio atstovas Mykola Danyliukas šiomis naujienomis pasidalino per ketvirtadienį surengtą brifingą vietoje, kur buvo demonstruojami raketų fragmentai – iš, Ukrainos teigimu, rusiškos sparnuotosios raketos Kh-55.
„Tokiomis raketomis siekiama nukreipti Ukrainos oro gynybos sistemos dėmesį ir ją nuvarginti“, – sakė M.Danyliuk, pridurdamas, kad modernesnės Rusijos raketos paprastai yra nukreiptos į infrastruktūros objektus ir gyvenamąsias vietoves.
Rodydamas į raketos fragmentą, M.Danyliukas pridūrė: „Net ir tokia raketa be kovinės galvutės kelia didelę grėsmę dėl savo kinetinės energijos ir degalų. Tai įrodo... raketos Kh-55 smūgis į gyvenamąjį namą“.
„Būtent ši dalis priklauso kovinei galvutei. Taigi, tai yra termobranduolinio valdomojo užtaiso, kuris naudojamas Kh-55 raketose, pakaitalas“, – sakė kariškis.
Pasak M.Danyliuko, šios Kh-55 raketos bandymai neparodė neįprasto radioaktyvumo lygio, „o tai reiškia, kad ji neturėjo sąlyčio su branduoliniais elementais“.
Lapkričio 26 d. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija savo kasdien atnaujinamoje žvalgybos informacijoje teigė, kad „Rusija greičiausiai iš senstančių branduolinių sparnuotųjų raketų išima branduolines kovines galvutes ir neginkluotą amuniciją paleidžia į Ukrainą“.