V.Zelenskis apie situaciją fronte: sudėtingiausia – Donecko srityje

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JK nusikalstamumo agentūra šeštadienį skelbė, kad buvo suimtas „turtingas rusų verslininkas“, tačiau jo tapatybės nenurodė.

Rusijos naujienų agentūra TASS patvirtino, kad sulaikytasis – šalies oligarchas Michailas Fridmanas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Fridmanas

Jis suimtas ketvirtadienį savo namuose Londone dėl įtarimų pinigų plovimu, bandymo apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir duoti melagingus parodymus. Vėliau už užstatą paleistas.

M.Fridmanas, vienos didžiausių privačių Rusijos investicinių grupių „Alfa Group“ vadovas, yra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą.

Vasario mėnesio pabaigoje įtraukdama 58 metų M.Fridmaną į sankcijų sąrašą, ES jį pavadino „svarbiausiu Rusijos finansininku ir Vladimiro Putino artimiausios aplinkos veikėju“.

Ukrainos parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija savo „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos saugumo garantijų sąlygas.

„Tam pakaktų:

• Palikti mūsų šalies teritoriją;
• Smokėti kompensacijas;
• Nubausti visus karo nusikaltėlius;
• savanoriškai atsisakyti branduolinių ginklų.

Po to esame pasirengę sėsti prie derybų stalo ir kalbėti apie saugumo garantijas“, – rašo jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Šeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Vakarai turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima spręsti Rusijos saugumo garantijų poreikį, jei V.Putinas sutiktų pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

E.Macronas sakė, kad Europa turi spręsti V.Putino baimės, kad „NATO artėja prie pat jo durų“, ir ginklų, kurie gali kelti grėsmę Rusijai, dislokavimo klausimą, Europai rengiant savo ateities saugumo architektūrą, praneša „Reuters“.

Rusija stiprina savo pajėgas užgrobtame Mariupolio uostamiestyje ir stato didelę karinę bazę, rodo kompanijos „Maxar Technologies Ltd.“ darytos palydovinės nuotraukos.

Naujasis U formos kompleksas yra netoli miesto centro, rašo BBC. Ant jo stogo matyti raudona, balta ir mėlyna Rusijos kariuomenės žvaigždė, o ant jos užrašyta: „Mariupolio žmonėms“.

Šiais metais Maskvos pajėgos beveik tris mėnesius laikė miestą apgultyje, dėl artilerijos apšaudymų uostamiestis beveik visiškai sugriautas.

Maxar Technologies/Reuters nuotr./Mariupolis

„Maxar Technologies“ tviteryje taip pat palygino dvi pagrindinių miesto kapinių Starokrimskoje, esančių vakariniame Mariupolio pakraštyje, nuotraukas, darytas kovo 29 d. (kairėje) ir lapkričio 30 d. (dešinėje).

Nuotraukose aiškiai matyti, kad kapinėse yra daug daugiau naujų kapų.

Taip pat skaitykite ČIA. 

V.Zelenskis vakariniame kreipimesi aptarė situaciją fronte. Anot jo, Donecko srityje, prie Bachmuto ir Soledaro, situacija sudėtingiausia. 

„Darome viską, kad padėtume savo vaikinams šia kryptimi. Mūsų didvyriai, kurie ten saugo tvirtovę. Visi, kurie ten dirba, nusipelno didžiausios pagarbos“, – sakė jis.

Jis taip pat padėkojo pasieniečiams, kurie kovoja Bachmuto kryptimi ir šiandien „išlaipino“ dar vieną okupantų lėktuvą.

„Mes stipriname savo pajėgas Luhansko srityje ir Charkivo srityje. Pietūs – mes ir toliau “minusuojame„ gyventojų pajėgumus. Siena – stipriname visą perimetrą. Juodosios jūros rajone – dirbame tam, kad galiausiai “Kalibr„ galėtų būti tik dugne“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienį pranešė, kad šalies pajėgos Donecko srityje numušė Rusijos orlaivį. 

Štabo duomenimis, Rusija tęsia puolimą Avdijivkos ir Bachmuto kryptimis, aktyviai naudodama aviaciją, kad paremtų sausumos grupes bei įrengtų gynybines pozicijas. Keli kaimai buvo apšaudomi iš tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Per dieną Rusijos kariuomenė surengė du raketų ir 10 oro smūgių, taip pat tris raketų paleidimo smūgius į Ukrainos pozicijas ir gyvenvietes palei kontakto liniją. Vienas iš raketų smūgių pataikė į civilinę infrastruktūrą Kramatorsko mieste.

Be to, pasak Ukrainos generalinio štabo, išlieka raketų atakų prieš energetikos sistemos objektus ir kitą svarbią infrastruktūrą visoje Ukrainoje grėsmė.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Rusija, sąmoningai destabilizuodama energijos rinką, jau padarė milžiniškų nuostolių visoms pasaulio šalims“, – teigė jis savo vakariniame kreipimesi, o sprendimą dėl naftos kainų viršutinės ribos pavadino „silpna pozicija“.

V.Zelenskis teigė, kad „tik laiko klausimas, kada vis tiek teks naudoti stipresnes priemones“, ir pridūrė: „Gaila, kad šis laikas bus prarastas.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Logika akivaizdi: jei Rusijos naftos kainos riba bus 60 dolerių, o ne, pavyzdžiui, 30 dolerių, apie ką kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas gaus apie šimtą milijardų dolerių per metus“, – tęsė jis.

„Šie pinigai taip pat bus naudojami siekiant dar labiau destabilizuoti būtent tas šalis, kurios dabar stengiasi išvengti didelių sprendimų“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Visas straipsnis – ČIA.

Rusijos kariai sąmoningai puola Ukrainos muziejus, bibliotekas ir kitas kultūros įstaigas, teigiama penktadienį paskelbtoje tarptautinės rašytojų organizacijos PEN JAV ir Ukrainos skyrių ataskaitoje.

„Kultūra nėra šalutinė karo prieš Ukrainą žala, ji yra taikinys, pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo pateisinimo ramstis, – teigiama ataskaitoje. – V.Putinas ne kartą teigė, kad ukrainiečių kultūra ir kalba paprasčiausiai neegzistuoja. Taikydamasis į meno muziejus, muzikos sales, bibliotekas, teatrus ir istorines vietas, jis bando taip ir padaryti“.

PEN citavo Ukrainos kultūros ministerijos pranešimą, kad nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, buvo sunaikintos arba apgadintos 529 „kultūros paveldo ir kultūros įstaigos“. Į šį skaičių įeina ir nacionalinės svarbos objektai, ir miestų bei kaimų kultūros įstaigos, sakoma ataskaitoje.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Susprogdintas Mariupolio dramos teatras

Į šį sąrašą įtrauktas ir vienas iš labiausiai pagarsėjusių karo incidentų – kovą įvykdytas pagrindinio Mariupolio miesto dramos teatro bombardavimas, kol jame nuo apgulties slėpėsi šimtai žmonių. Per išpuolį žuvo apie 600 žmonių, rodo naujienų agentūros AP atliktas tyrimas.

Du dideli užrašai „vaikai“ ant žemės šalia teatro rodo, kad Rusijos pajėgos žinojo, jog viduje buvo civilių, ir, „tikėtina, kad į teatrą buvo taikytasi dėl jo kultūrinės reikšmės“, sakoma ataskaitoje.

PEN ataskaitoje teigiama, kad Rusijos kariai taip pat paėmė ir sunaikino ukrainiečių literatūrą ir knygas ukrainiečių kalba iš viešųjų bibliotekų okupuotuose regionuose.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainoje viešinti JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland mano, kad griežti skirtingų šalių įspėjimai įtikino V.Putiną, kad reakcija į branduolinio ginklo panaudojimą būtų beprecedentė ir sunkiai pakeliama Rusijai, rašo portalas eurointegration.com.ua. Apie tai ji kalbėjo Kyjive susirinkusiems žurnalistams. 

Anot jos, po V.Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą vasarą ir rudenį pasaulis bandė įtikinti Rusiją nežengti žingsnio, po kurio nebūtų kelio atgal:

„Matėte, kad ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir kitos G7 narės Kremliui davė suprasti, kad tai yra visiškai nepriimtina ir neatsakinga“, – sakė V.Nuland.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Victoria Nuland

„Mes paaiškinome, kad branduolinio ginklo panaudojimas turės nepalyginamą atsaką ir pasekmes. Mūsų atsakas buvo vieningas, o po to Rusija perėjo prie iš esmės kitokių ginklų ir pradėjo atakas prieš energetikos infrastruktūrą“, – sakė ji.

Ji pabrėžė, kad Rusijos pasirinkta taktika vietoj branduolinio eskalavimo taip pat yra visiškai nepriimtina:

„Rusija perkėlė karą iš mūšio lauko į civilius gyventojus, į žmonių namus, o tai yra visiškai nepriimtinas eskalavimas.“

V.Nuland pabrėžė, kad nepaisant to, Vakarai turi „išlikti budrūs“ dėl visų Rusijos Federacijos keliamų grėsmių.

Šeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Vakarai turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima spręsti Rusijos saugumo garantijų poreikį, jei V.Putinas sutiktų pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

E.Macronas sakė, kad Europa turi spręsti V.Putino baimės, kad „NATO artėja prie pat jo durų“, ir ginklų, kurie gali kelti grėsmę Rusijai, dislokavimo klausimą, Europai rengiant savo ateities saugumo architektūrą, praneša „Reuters“.

Po to, kai Didžiosios Britanijos Nacionalinė nusikalstamumo agentūra (NCA) sulaikė „turtingą Rusijos verslininką“, įtariamą pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais, Rusijos ambasada Londone pareikalavo, kad Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pateiktų informaciją apie neįvardyto verslininko sulaikymo priežastis ir aplinkybes bei jo laikymo sąlygas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

NCA ketvirtadienį sulaikė 58 metų vyrą, kuris įtariamas nusikaltimais, įskaitant pinigų plovimą, sąmokslą apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir sąmokslą duoti melagingus parodymus. Taip pat sulaikytas 35-erių metų vyras, įtariamas pinigų plovimu ir trukdymu pareigūnui, kai buvo pastebėtas išeinantis su maišeliu, kuriame buvo tūkstančiai svarų sterlingų grynaisiais. 

Savo namuose Pimlice suimtas ir dar vienas 39-erių metų vyras, buvęs minėto verslininko dabartinės partnerės draugas, įtariamas pinigų plovimu ir sukčiavimu. 

Trijulė paleista už užstatą.

Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad sulaikytas verslininkas – Rusijos oligarchas Michailas Fridmanas, tačiau žinia nėra oficialiai patvirtinta. 

Pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) baigiančios Lenkijos diplomatijos vadovas penktadienį suabejojo jos ateitimi, tvyrant nesutarimams tarp Rusijos ir kitų valstybių narių.

Šaltojo karo įkarštyje įkurta skatinti Vakarų ir Rytų blokų santykius, ESBO atsidūrė aklavietėje dėl karo Ukrainoje, kuri apribojo jos galimybes veikti.

„Šie metai buvo patys sunkiausi organizacijos istorijoje“, – metinėje ministrų konferencijoje žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

„AP“/„Scanpix“/ESBO pirmininkas ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau

„Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti organizaciją“, – sakė Z.Rau, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai organizacijai.

Problema ta, kad visi ESBO sprendimai priimami bendru sutarimu. Tačiau, kadangi tarp 57 organizacijos narių yra ir Rusija, ir Ukraina, jos veiklai trukdo Maskvos veto.

Visą straipsnį skaitykite paspaudę ČIA.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nusileido Baltarusijos sostinėje Minske, kur susitiks su Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu, rašo „Guardian“.

Luhansko srityje deokupuota 13 gyvenviečių, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak jo, išlaisvintų vietovių gyventojams teikiama humanitarinė pagalba, kitą savaitę juos aplankys gydytojai. 

Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenko praneša, kad 4 Rusijos paleistos raketos pataikė į miesto pramoninę zoną. Pirminiais duomenimis, aukų išvengta.

Ukrainos žvalgyba teigia, kad jau dabar Rusija naudoja strategines kai kurių ginklų atsargas, pavyzdžiui, rugpjūtį pagamintas raketas. Apie tai pasisakė šalies žvalgybos atstovas spaudai Vadimas Skibickis.

„Tai leidžia manyti, kad kai kurios raketos naudojamos tiesiai nuo surinkimo linijos. Kiek jų užteks, priklauso nuo gamybos. Taip, jų sumažėjo, palyginti su prieškario laikotarpiu. Tačiau, deja, dėl to, kad Rusija apeina ekonomines sankcijas, ji vis dar gali pasigaminti tam tikrą kiekį sparnuotųjų raketų ir kitų ginklų, naudojamų prieš mūsų valstybę“, – apibendrino Ukrainos karinės žvalgybos atstovas.

Pasak jo, per du mėnesius Rusija iš Baltarusijos eksportavo 122 mm ir 152 mm artilerijos šaudmenis. 

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos raketų paleidimo sistema „Smerč“

Be to, karinės žvalgybos duomenimis, Rusija tęsia derybas su kitomis šalimis dėl šaudmenų, raketinės ginkluotės „Smerč“ ir „Uragan“, kurių jai trūksta, tiekimo. Deramasi, remiantis pranešimu, su Iranu.

Pasak V.Skibitskio, yra parengti atitinkamų susitarimų tarp šių šalių projektai, tačiau iki šiol tokių ginklų tiekimas neužfiksuotas.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.

„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.

ES, G-7 ir Australija išvakarėse sutarė dėl 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinės rusiškos naftos barelio kainos ribos.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS skelbia, kad Kremliaus režimo lyderis V.Putinas ketina apsilankyti Donbase, tačiau daugiau informacijos nepateikė. 

Pranešime taip pat rašoma, kad Maskva neplanuoja naujos mobilizacijos bangos. 

„Žinoma, su laiku tai įvyks. Tai yra Rusijos Federacijos regionas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kada tai gali įvykti.

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Daugiau informacijos – ŠIAME straipsnyje.

Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“ rašo, kad vakarykštį sprogimą savanorio automobilyje sukėlė sprogmuo, kurį patikrinimui sustabdytas asmuo vežėsi kaip „suvenyrą“. Incidento metu buvo sužeisti 7 žmonės.

Apie tai „Ukrinform“ pranešė šaltinis teisėsaugos institucijose.

„Odesos srities policija pradėjo bylą prieš savanorį iš kaimyninio regiono, kuris automobilyje “kaip suvenyrą„ vežėsi šaudmenį. Teisėsaugos pareigūnams tikrinant automobilį Prochorovskos gatvėje Odesoje, sprogstamasis prietaisas detonavo ir sužalojo septynis žmones, taip pat ir civilius“, – sakė agentūros šaltinis.

Skelbiama, kad dėl neteisėto elgesio su ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis iškelta baudžiamoji byla.

Regioninės policijos ryšių skyrius nekomentavo incidento detalių, rašo „Ukrinform“.

„Galiu tik pasakyti, kad tyrimas dėl neteisėto šaudmenų tvarkymo tęsiamas, kol kas jokių komentarų šiuo klausimu neteikiame“, – sakė departamento vadovė Liubovė Gordijevska.

Sprogimas gruodžio 2-osios dienos vakare įvyko Odesoje. Jo metu sužeisti du civiliai ir 5 policijos pareigūnai.

Pranešama, kad Prochorovskos gatvėje patruliai sustabdė automobilį, kurio bagažinėje rado sprogmenų, kurie detonavo.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, iš viso Chersono srityje neutralizuoti 7 042 sprogmenys.

Darbai, kuriais siekiama atsikratyti minų ir kitų spąstų, vyksta nuo praėjusio mėnesio, kai Rusija pasitraukė iš miesto.

Ukrainos gelbėjimo tarnybų darbuotojai teigia ištyrę beveik 700 ha atviros teritorijos, 60 km geležinkelio bėgių ir 326 namų ūkius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Chersone

Valdžios institucijos ragina visus, kurie grįžta į Chersoną ar jo apylinkes, būti itin atsargiems.

Praėjusį mėnesį laikraštis „The Guardian“ pranešė, kad Chersono išvalymas nuo minų gali užtrukti ne vienerius metus.

Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad penktadienį nukovė dar 510 Rusijos karių. Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios šis skaičius jau siekia 90 600 karių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Be to, nurodo ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, numušti 8 bepiločiai orlaiviai, sunaikintas tankas. 

Ispanija nusiuntė Ukrainai savo pirmąją oro erdvės gynybos raketų sistemą „Hawk“.

Amerikiečių „Raytheon“ pagaminta sistema gali būti naudojama prieš orlaivius ir raketas, kuriais Rusija atakuoja Ukrainą.

Ispanija pažadėjo perduoti Ukrainai šešis vienetus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad penktadienį Rusija toliau apšaudė civilinę infrastruktūrą ir bandė pereiti į puolimą Avdijivkoje ir Bachmute.

Rusija surengė penkis raketų smūgius, 27 oro smūgius ir 44 raketų paleidimo smūgius į Ukrainos miestus, miestelius ir karius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

Pagrindiniai Rusijos aviacijos smūgių taikiniai buvo Bachmutas ir Avdijivka, esantys Donecko srityje Ukrainos rytuose.

Chersono miestas toliau buvo apšaudomas nuo tada, kai jį atgavo Ukrainos kariai.

Ukrainos Jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas vaizdo įraše papasakojo, kad šalies kariai ruošiasi atitinkamai reaguoti į priešo kariuomenės telkimą Baltarusijoje. 

„Padėtis šiaurinėje operatyvinėje zonoje kontroliuojama“, – karininką cituoja „Ukrainska Pravda“.

Pasak jo, Baltarusijoje ir toliau telkiamos priešo pajėgos, tad Ukrainos kariuomenė atidžiai stebi situaciją ir ruošia tinkamą atsaką. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Baltarusijos kariai per bendras pratybas

„Šiuo metu Baltarusija dar nekelia jokios grėsmės. Mūsų atliekami darbai turėtų padidinti mūsų gynybos atsparumą ir adekvatumą reaguojant į šios grėsmės augimą“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, jei karinė grėsmė iš Baltarusijos didės, bus skirta papildomų pajėgų ir priemonių, reikalingų saugumui užtikrinti. 

Lietuva toliau teikia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai – dar dvi Lietuvoje suremontuotos savaeigės „PzH2000“ haubicos perduotos Ukrainos kariuomenei ir atsidurs mūšio lauke atremiant Rusijos karinę agresiją.

„Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos „PzH2000“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Iš viso šešios savaeigės haubicos jau sugrąžintos Ukrainai. Kartu su amunicija“, – pridūrė ministras.

A.Anušausko teigimu, į Ukrainą išgabentos Lietuvoje esančioje Vokietijos kapitalo įmonėje suremontuotos haubicos.

Krašto apsaugos ministerija informavo, kad Rusijos karinę agresiją patiriančiai šaliai perduotos haubicos Ukrainą pasiekė šeštadienį. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rosneft“ naftos gręžinys

„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – pareiškė A.Jermakas. 

„Taip bus ir su tribunolu. Jie to labai bijo, nes žino, kad Ukraina pasieks savo“, – pridūrė jis.

Kanada penktadienį paskelbė daugiau sankcijų Iranui, įskaitant vieną technologijų bendrovę, sukūrusią dronų, kuriuos, Vakarų teigimu, Rusija naudojo Ukrainai pulti, komponentus.

„Kanada neliks abejinga, kai režimas vis dažniau ir intensyviau pažeidinėja Irano žmonių žmogaus teises... (ir imasi) veiksmų, kurie toliau kelia grėsmę tarptautinei taikai“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.

Lapkritį Otava jau pritaikė sankcijas dviem Irano dronų gamintojams – „Shahed Aviation Industries“ ir „Qods Aviation Industries“.

Šįkart į juodąjį sąrašą įtraukta bendrovė „Baharestan Kish Company“, kuri sudarė sutartį su Islamo revoliucine gvardija dėl bepiločių orlaivių mokslinių tyrimų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive

Į Kanados sankcijų sąrašą taip pat įtraukta bendrovė „Safiran Airport Services“ už tai, kad „koordinavo Rusijos karinius skrydžius tarp Irano ir Rusijos, per kuriuos Irano režimas perdavė Rusijai letalinius Irano pagamintus bepiločius orlaivius“, sakoma pareiškime.

Jungtinės Valstijos jau ėmėsi priemonių prieš abi šias bendroves.

Otava taip pat pritaikė sankcijas ultrakonservatyviam, su Revoliucine gvardija susijusiam dienraščiui „Javan“, kaltinamam „antisemitinių žinučių ir Irano režimo propagandos skleidimu“.

Sankcijos taip pat paskelbtos brigados generolui Mortezai Talaei, vyresniajam teisėjui Ali Ghanaatkarui Mavardiani  ir saugumo pajėgų vadui Hassanui Karami.

Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba informavo, kad grupė nusikaltėlių penktadienį bandė pavogti Hostomelyje esantį žymaus britų gatvės menininko Banksy piešinį.

„Šiandien Hostomelyje grupė žmonių bandė pavogti Banksy grafičius. Jie nupjovė atvaizdą nuo rusų sugriauto namo sienos“, – tviteryje pasakoja O.Kuleba.

Pasak jo, nusikaltėliai iškart sulaikyti.

O.Kuleba paaiškino, kad piešinys nenukentėjo, tačiau kol vyks tyrimas, jis bus „teisėsaugos pareigūnų žinioje“.

Kaip rašo karinės administracijos vadovas, dėl piešinio saugumo ir užtikrinimo ir likimo konsultuojamasi su Hostomelio bendruomene, Kultūros ministerija ir Informacijos politikos ministerijos atstovais.

„Norėčiau pabrėžti, kad Banksy darbai Kyjivo regione yra saugomi policijos. Juk šie vaizdai yra mūsų kovos su priešu simbolis. Tai viso civilizuoto pasaulio paramos ir solidarumo su Ukraina istorijos. Padarysime viską, kad gatvės meno kūriniai išliktų mūsų ateities pergalės simboliu“, – rašo jis. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius praneša, kad iš kairiojo Dniepro upės kranto, Dačos kaimo, šiomis dienomis bus evakuojami žmonės, nespėję iki šiol palikti teritorijos.

„Evakuacija būtina dėl galimo karo veiksmų suintensyvėjimo regione“, rašo jis savo feisbuko paskyroje.

Estija didins savo gynybinius pajėgumus įsigydama iš JAV pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, šeštadienį pranešė gynybos pareigūnai.

Penktadienį pasirašyto susitarimo vertė – daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (189,8 mln. eurų). Į jį įeina susijusi įranga, pavyzdžiui, šaudmenys ir raketos, taip pat mokymai.

Tai didžiausias šios Baltijos šalies ginkluotės pirkimo projektas.

„Scanpix“/AP nuotr./HIMARS

Į paketą įtrauktos raketos HIMARS, kurių veikimo nuotolis siekia 70–300 km, teigiama Estijos gynybos investicijų centro pranešime. Tikimasi, kad JAV gamintojas „Lockheed Martin Corp.“ pirmąsias sistemas pristatys 2024 metais.

„Raketų paleidimo įrenginiai HIMARS yra naujas svarbus žingsnis plėtojant Estijos gynybinius pajėgumus“, – sakė Estijos gynybos pajėgų pajėgumų plėtojimo departamento vadovas pulkininkas leitenantas Kaarelas Maesalu.

Taip pat skaitykite ČIA.

Jungtinės Valstijos penktadienį pristatė „B-21 Raider“ – modernų radarais nesusekamą („stealth“) bombonešį, kuris gali nešti branduolinius ir įprastinius ginklus ir yra sukurtas taip, kad galėtų skraidyti be įgulos.

Sklandžiai sustyguota ceremonija B-21 gamintojos „Northrop Grumman“ gamykloje Palmdeilyje, Kalifornijoje, prasidėjo JAV himnu, o senesni bombonešiai praskriejo virš minios, kurioje buvo ir aukščiausio rango amerikiečių pareigūnų.

Skambant dramatiškai muzikai ir mirksint šviesoms, lėtai atsidarė naujojo orlaivio angaro durys, o minia plojo, kai buvo nutrauktas jį dengęs audeklas ir pasirodė pilkas bombonešis, kurio vienas vienetas kainuos beveik 700 mln. dolerių (664 mln. eurų).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bombonešis „B-21 Raider“

„B-21 Raider“ yra pirmasis strateginis bombonešis per daugiau nei tris dešimtmečius. Jis liudija apie Amerikos išradingumo ir inovacijų pranašumą“, – ceremonijos metu sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Daugelis lėktuvo ypatumų kol kas neatskleidžiami, tačiau šis orlaivis, palyginti su dabartiniais JAV bombonešiais, pasižymės didele pažanga, kurią L.Austinas pabrėžė savo kalboje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija naujausioje apžvalgoje rašo, kad Rusijos pajėgos didžiausią dėmesį skiria tam, kad įsitvirtintų prie Bachmuto miesto. 

„Pastarosiomis dienomis Rusija, labai tikėtina, padarė nedidelį progresą pietinėje šio puolimo ašyje, kur siekia įtvirtinti ribotas priešakines pozicijas į vakarus nuo pelkėtos žemės aplink mažąją Bachmutkos upę“, – rašoma apžvalgoje. 

Remiantis apžvalga, Bachmuto užėmimas turėtų ribotą operatyvinę vertę, nors potencialiai leistų Rusijai kelti grėsmę Kramatorsko ir Slovjansko miestų teritorijoms.

„Tačiau kampanija buvo neproporcingai brangi, palyginti su šiais galimais laimėjimais. Yra reali galimybė, kad Bachmuto užėmimas Rusijai tapo visų pirma simboliniu, politiniu tikslu“, – paaiškina JK gynybos ministerija.

Baltieji rūmai penktadienį komentuodami JAV prezidento Joe Bideno sąlyginį pasiūlymą susėsti derybų su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu pareiškė, kad šiuo metu jis „neturi ketinimų“ rengti susitikimo.

„Dabar jis neturi ketinimų kalbėtis su V.Putinu. Ir, kaip jis taip pat sakė, V.Putinas neparodė visiškai jokio polinkio domėtis bet kokiu dialogu. Tiesą sakant, atvirkščiai“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

J.Bidenas ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė, kad būtų pasirengęs kalbėtis su V.Putinu apie Rusijos invazijos į Ukrainą sprendimą, jei Kremliaus vadovas „ieškotų būdo, kaip užbaigti karą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV prezidentas Joe Bidenas

Tai kol kas akivaizdžiausia J.Bideno užuomina, kad jis būtų pasirengęs susėsti derybų su V.Putinu, kuris daugiau nei prieš devynis mėnesius įsakė savo kariuomenei pradėti invaziją į kaimyninę provakarietišką Ukrainą ir sukėlė pasaulinį diplomatinį ir ekonominį šoką.

Maskva nepriėmė preliminarių J.Bideno sąlygų, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva tęs puolimą.

Plačiau skaitykite paspaudę ČIA.

Turtingų demokratinių valstybių Didžiojo septyneto grupė (G-7) ir Australija penktadienį oficialiai susitarė nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, kaip ir Europos Sąjunga, taip siekdamos atimti iš Kremliaus išteklius, skirtus karui Ukrainoje.

Bendrame pareiškime šalys nurodė, kad viršutinė rusiškos kilmės naftos barelio kainos riba įsigalios gruodžio 5 dieną arba „labai greitai po to“.

Šalys teigė, kad G-7 vykdo savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.

Reuters/Scanpix nuotr./Rusijos nafta

Anksčiau penktadienį, Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES pasiekė susitarimą nustatyti Rusijos eksportuojamos naftos kainų viršutinę ribą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas naujausiose apžvalgoje pabrėžia, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino retorika rodo, jog jis nėra suinteresuotas rimtomis derybomis su Ukraina ir išlaiko maksimalistinius karo tikslus. 

Anot ekspertų, Rusija bando pasinaudoti Vakarų noru derėtis ir siekia „sukurti tokią dinamiką, kad Vakarų pareigūnai jaustųsi spaudžiami daryti išankstines nuolaidas, kad prikalbintų Rusiją sėsti prie derybų stalo.“

Apžvalgoje taip pat rašoma, kad Vakarų lyderiai atmetė Kremliaus reikalavimus ir dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainai. 

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Analitikai prabrėžia, kad Rusija ir toliau kelia grėsmę Ukrainos energetikos tinklams ir civiliams gyventojams, nepaisant to, kad šalies oro gynybos pajėgos sėkmingai numuša Rusijos raketas ir dronus.

Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pareiškė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 72 proc. iš 239 Rusijos sparnuotųjų raketų ir 80 proc. iš 80 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed-136“, paleistų per lapkričio mėn.  

Papildomos Vakarų teikiamos oro gynybos sistemos skatina Rusijos karo šalininkų bendruomenę abejoti ilgalaikiu Rusijos raketų kampanijos tvarumu, pastebi ekspertai.

Apžvalgoje taip pat rašoma, kad Rusija kelia sąlygas deryboms dėl Zaporižios atominės elektrinės (ZAE) demilitarizavimo mainais į Ukrainos garantiją, kad dujos į Europą ir toliau bus tiekiamos naftotiekiu „Družba“, tačiau, abejojama, kad Maskva tokio susitarimo laikytųsi.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„Net jei Rusija išvestų savo pajėgas ir okupacinę administraciją iš Enerhodaro, ji  vis tiek kontroliuotų aplinkinę teritoriją ir išlaikytų galimybę smogti, įskaitant ir pačią ZAE. Atvirkščiai, kol karinė padėtis pietų Ukrainoje nesikeis, Rusija greičiausiai kaltintų Ukrainos pajėgas pažeidus susitarimo sąlygas ir pasinaudotų tokiais kaltinimais, kad pateisintų ZAE remilitarizavimą ir nustatytų ilgalaikes informacines sąlygas, kad melagingai pakenktų Ukrainos gebėjimui saugiai eksploatuoti ZAE ir įsipareigoti laikytis bet kokių būsimų paliaubų ar taikos susitarimų“, – rašo Karo studijų institutas. 

Plačiau skaitykite ČIA.