Ekspertas: situacija Luhansko srityje vis labiau primena tai, ką jau matėme Charkive

Kol Rusijos raketos daužo daugiabučius, elektrines, mokyklas ir kelius, spindinti atkurtos pokario Ukrainos vizija atrodo kaip niekad toli. Tačiau jau prasidėjo įnirtingas idėjų mūšis, kaip bus vykdomas ir valdomas atstatymo projektas, kuris Europoje bus didžiausias toks nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Į diskusijas įsitraukė valstybių vadovai, taip pat – humanitarinių grupių, universitetų ir bankų vadovai iš viso pasaulio.

Jie atstovauja vyriausybėms, organizacijoms ir įmonėms, pasirengusioms paaukoti ar paskolinti šimtus milijardų eurų, taip pat tiems, kurie ieško būdų iš to pasipelnyti.

Diskusijose apie tai, kaip reikės gelbėti sugriautus Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, daugiausia dėmesio teko išlaidoms. Ginčai dėl sistemos, kuri tuos darbus prižiūrės, restruktūrizavimo, vyko užkulisiuose ir sulaukė daug mažiau visuomenės dėmesio.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Baimindamasis tarptautinės reakcijos, Iranas nori apriboti raketų, kurias planuoja tiekti Rusijai karui Ukrainoje, nuotolį, leidiniui „Axios“ sakė keturi aukšto rango Izraelio pareigūnai, remdamiesi žvalgybos pranešimais.

Izraelio pareigūnai teigė, kad tarptautinis spaudimas ne visiškai atgrasė Teheraną nuo planų siųsti raketas į Rusiją ir kad jis ketina netrukus jas pristatyti.

Tačiau siekdamas sumažinti tarptautinį pasipiktinimą ir nepažeisti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, Iranas planuoja perduoti Rusijai tik mažesnio nei 300 km nuotolio raketas, o kitas raketas modifikuoti taip, kad jos nepažeistų rezoliucijos, sakė pareigūnai.

Prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo po karo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad pirmadienį Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai susitarė dėl pagrindinių platformos, skirtos finansinei paramai Ukrainai koordinuoti, elementų.

„Dabar siekiama greitai sukurti šią platformą dalyvaujant Ukrainai, tarptautinėms finansų institucijoms ir kitiems partneriams“, – sakė O.Scholzas po to, kai turtingųjų valstybių klubo vadovai nuotoliu surengė derybas.

Susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, įvyko Paryžiaus viršūnių susitikimo, kuriame bus svarstoma, kokią neatidėliotiną pagalbą sąjungininkai galėtų suteikti Ukrainai žiemą, išvakarėse.

O.Scholzas sakė, kad Ukrainos atstatymą „galbūt galima lyginti su Maršalo planu“, kurį įgyvendino Jungtinės Valstijos, siekdamos padėti Europai atsikurti po per Antrąjį pasaulinį karą patirto nuniokojimo.

Didįjį septynetą (G-7) sudaro Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, kuri šiuo metu grupei pirmininkauja, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos. 

O.Scholzas daugiau informacijos apie paramos Ukrainai platformą nepateikė.

Tačiau jis sakė esąs „įsitikinęs, kad būtent dėl mūsų vienybės, mūsų ryžto Rusijos prezidentas šiandien stovi visiškai vienas“.

„Dar kartą raginame (prezidentą Vladimirą) Putiną sustabdyti beprasmį žudymą Ukrainoje ir išvesti savo karius“, – pridūrė kancleris.

Paryžiuje antradienį planuojamame viršūnių susitikime vyriausybių, verslo ir pagalbos agentūrų atstovai aptars Ukrainos energetikos, sveikatos, maisto, transporto ir vandens sektorių klausimus. 

Susitikime turi dalyvauti Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, vaizdo ryšiu pasirodys prezidentas V.Zelenskis.

Pastarasis socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė, kad prieš G-7 pasitarimą ir Paryžiaus susitikimą pasikalbėjo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir JAV lyderiu Joe Bidenu.

Pats J.Bidenas pakartojo, kad Vašingtonas tvirtai remia karo nuniokotą Ukrainą, ir sveikino kolegos „atvirumą teisingai taikai“, pranešė Baltieji rūmai.

Jei Rusija visiškai nutrauks gamtinių dujų tiekimą, 2023 metais Europai gali labai jų pritrūkti, tačiau žemynas turi priemonių, kurių galėtų imtis, kad susitvarkytų su stygiumi, pirmadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Paryžiuje įsikūrusi TEA, koordinuojanti energiją vartojančias šalis energetikos politikos klausimais, apskaičiavo, kad Europai gali pritrūkti 23 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, jei Rusija visiškai nutrauks jų tiekimą, o Kinijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas padidės iki 2021 metų lygio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Tai sudaro apie 6,5 proc. 2021 metais Europos Sąjungos suvartotų dujų kiekio.

„Europos Sąjunga padarė didelę pažangą mažindama priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų tiekimo, tačiau ji dar neišėjo iš pavojaus zonos“, – pranešime cituojamas TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.

Jis teigė, kad vargu ar 2023 metais aplinkybės bus labai palankios Europos šalims pasipildyti dujų atsargas, kurios kartu su padidėjusiu suskystintųjų gamtinių dujų pirkimu, atrodo, sumažino deficito riziką šią žiemą, nepaisant to, kad Rusija sustabdė didžiąją dalį dujų tiekimo.

Tačiau neaišku, ar 2023 metais Maskva ir toliau išlaikys žemą dujų tiekimo lygį, o Kinijai sušvelninus savo „nulinio COVIDo“ politiką, gali atsigauti šios šalies ekonomika ir padidėti SGD importas.

„Naujoji TEA analizė rodo, kad norint išvengti trūkumo ir tolesnio žiauraus kainų šuolio kitais metais, būtina labiau skatinti energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, šilumos siurblius ir paprastus energijos taupymo veiksmus“, – sakė F. Birolis renginyje, kuriame buvo pristatytos naujausios agentūros analizės.

Atlikus šias analizes padaryta išvada, kad galimą pasiūlos stygių įmanoma panaikinti ES imantis šių papildomų priemonių.

„Rusijos šantažas žlugo“, – renginyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ji paragino ES valstybes nares skubiai patvirtinti papildomas priemones, didinančias pasirengimą energetinei krizei, ir paragino bendrai pirkti energiją.

Artėjantis Kalėdų metas turėtų paskatinti paramos Ukrainai proveržį, o ne nuovargį, sako pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Rusijos karas prieš Ukrainą vis dar yra svarbiausias klausimas, nors kartais atrodo, kad sprendimai dėl paramos Ukrainai šiuo metu lyg įstrigę stingstančioje pelkėje. Lietuvos pozicija nesikeičia – daugiau paramos Ukrainai – karinės, finansinės, humanitarinės – yra visos Europos Sąjungos pareiga“, – ministrų diskusijoje apie Rusijos karą prieš Ukrainą sakė ministras G.Landsbergis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ES užsienio reikalų ministrai aptarė ir tolesnę ES makrofinansinę ir karinę paramą Ukrainai, o taip pat Rusijos atskaitomybę už įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, įskaitant ir agresijos nusikaltimą.

„Tarptautinis baudžiamasis teismas atlieka milžinišką darbą, rinkdamas Rusijos karo nusikaltimų prieš Ukrainą įrodymus, tačiau turime būti atviri – tarptautines teisės spragas, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus, priėmusius sprendimus dėl agresijos prieš Ukrainą, gali užpildyti tik Specialusis Tribunolas“, – teigė ministras.

Ministrai taip pat aptarė Irano vidaus situaciją, tebesitęsiančius taikius protestus ir brutalų jų malšinimą, taip pat Irano karinę paramą Rusijos kare prieš Ukrainą bei ES veiksmus, įskaitant papildomas sankcijas Iranui.

„Tariami geros valios gestai tėra tik dūmų uždanga, turime kelti Irano atsakomybės klausimą ir už taikių protestų slopinimą, ir už dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą“, – kalbėjo ministras, patvirtindamas Lietuvos paramą URT išvadoms dėl Irano.

Ministrai taip pat aptarė aktualius užsienio politikos klausimus: situaciją Moldovoje, Kosove, Tunise ir Jemene.

Susitikime su Rytų partnerystės šalimis Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad ir Rytų partnerystės regiono, ir viso Europos kontinento ateitis priklauso nuo Ukrainos pergalės.

„Šiuo metu skirtingos Rytų partnerystės šalys skirtingu greičiu juda artimesnio bendradarbiavimo su ES link, tačiau tai yra išskirtinė bendradarbiavimo forma, artinanti šalis su Europos Sąjunga ir vieną su kita. Rytų Partnerystė – tai ne tik bendradarbiavimo platforma, tai progreso katalizatorius“, – kalbėdamas apie europinę perspektyvą sakė G.Landsbergis.

Okupacinės Chersono srities administracijos sveikatos apsaugos ministras Vadimas Ilmijevas pirmadienį pranešė, kad pirmasis okupantų paskirto Chersono srities gubernatoriaus pavaduotojas Vitalijus Buliukas buvo sužeistas per sprogimą automobilyje. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Nuotr. iš V.Buliuko „Facebook“ profilio/Vitalijus Buliukas

Pasak V.Ilmijevo, V.Buliukas vidutinės būklės yra vienoje iš Chersono srities gydymo įstaigų.

„Buliukas iš tiesų yra sužeistas. Jo būklė vidutiniškai sunki, stabili. Automobilio vairuotojas mirė vietoje. Mano žiniomis, sprogo minosvaidžio mina ir automobilis sudegė“, – sakė V.Ilmijevas.

Lapkritį per automobilio avariją okupuotoje teritorijoje žuvo Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.

Ukrainos rezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad dar negalvoja apie savo ateitį, kai Ukraina laimės karą su Rusija, tačiau žada iki to laiko likti poste.

Tai V.Zelenskis pareiškė „Netflix“ specialioje laidoje su Davidu Lettermanu.

„Iki mūsų pergalės aš tikrai būsiu prezidentas. O toliau – net negalvoju. Dar negalvoju apie tai, esu tam dar nepasiruošęs.

Aš tiesiog noriu prie jūros. Atvirai pasakysiu, Davidai, kad labai noriu prie jūros.

Aš tiesiog noriu prie jūros, kai jau laimėsime, ir labai noriu išgerti alaus“, – sakė Ukrainos vadovas.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė pridėti 2 milijardus eurų prie fondo, skirto Ukrainai apginkluoti, kad galėtų toliau tiekti ginklus Kyjivui. 

27 valstybių blokas per beveik 10 karo mėnesių išeikvojo „taikos priemonės“ biudžetą, kuris iš pradžių buvo numatytas iki 2027-ųjų, nes iš jo buvo padengtos kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas.

„ES tebėra pasiryžusi teikti karinę paramą tiek Ukrainai, tiek kitiems partneriams“, – socialiniuose tinkluose rašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.

Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.

Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto 2027-aisiais liko tik apie 800 mln. eurų.

Briuselyje pirmadienį susitikę ES užsienio reikalų ministrai pasiekė „politinį susitarimą“ kitais metais fondą papildyti dviem milijardais eurų, sakoma pranešime.

Iki 2027-ųjų ši suma gali išaugti iki 5,5 mlrd. eurų, jei valstybės narės vėliau sutiks, kad yra poreikis, teigiama pranešime. 

Fondo lėšomis buvo kompensuojamos atskirų ES šalių Kyjivui tiekiamos ginkluotės išlaidos.

Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.

Situacija Luhansko srityje vis labiau primena tai, kas įvyko Charkivo srityje prieš kelis mėnesius. Rusų okupantai svarsto pabėgimo variantą Kreminos apylinkėse. Ne geresnė padėtis ir Bilohorivkos regione.

Tokią nuomonę išsakė Ukrainos „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis-politinis analitikas Oleksandras Kovalenka. Anot jo, Kreminos apylinkėse Rusijos okupacinės pajėgos svarsto galimybę „trauktis“ į Kudrjašivkos-Varvarivkos teritoriją net už Rubižno ribų.

„Kad ir kaip ten būtų, Luhansko placdarmas vis labiau įgauna Charkivo srities kontūrus, kaip buvo prieš porą mėnesių.

Verta dėmesio tai, kad nepaisant savo apgailėtinos padėties čia supratimo ir karių permetimo, Rusijos kariuomenė nepajėgia aprūpinti grupuotės reikiamu artilerijos kiekiu“, – pastebėjo ekspertas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmuto regione

O.Kovalenkos teigimu, be artilerijos rusai negalės vykdyti karo veiksmų, kad ir kiek žmonių permestų į frontą. Be to, anot eksperto, prasideda problemos ir su kariais, mat čia perkeltų mobilizuotų rusų potencialas mažėja, o dėl apribotos logistikos apie kokybišką pajėgų rotaciją negali būti kalbos. 

„Manau, kad iki 2022 metų pabaigos pamatysime kelis labai įdomius įvykius, kurie nuo dalinės mobilizacijos pradžios tik patvirtins, kad bet kokios pajėgos turi būti aprūpintos visomis priemonėmis, o ne tik kariais“, – sakė O.Kovalenka.

Rusams apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir dar penki buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė atkovojo Chersoną, ir tai buvo didelė Kyjivo pergalė.

„Du žmonės žuvo, penki buvo sužeisti“, – per „Telegram“ pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius, miesto apšaudymą pavadinęs „masiniu“.

Į įvykio vietą išvyko gelbėtojų komandos, sakė jis.

Chersonas, miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 300 000 žmonių, buvo vienintelė Maskvos užimta regiono sostinė.

Susidūrusios su dideliu ukrainiečių kontrpuolimu, Rusijos pajėgos lapkritį pasitraukė iš miesto.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija, prieš pasitraukdama iš Chersono, sunaikino „visą svarbią infrastruktūrą“.

Nuo to laiko miestas buvo ne kartą apšaudytas.

Sekmadienį J. Januševičius pranešė, kad per artilerijos ir minosvaidžių ataką žuvo du žmonės.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad karas Ukrainoje baigsis, kai mirs Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.

Tai jis pareiškė „Netflix“ specialioje laidoje su Davidu Lettermanu.

Laidos metu vedėjas klausė V.Zelenskio – „tarkime, jei Putinas peršals ir mirs, ar netyčia iškris pro langą ir mirs, ar karas tęsis“?

„Ne. Karo nebus. Autoritarinis režimas yra baisus. Yra didelė rizika – viskas negali priklausyti nuo vieno žmogaus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ir todėl žmogui išėjus, institucijos sustoja. Toks buvo laikas Sovietų Sąjungoje. Viskas sustojo.

Tikiu, kad jei jo nebus, jiems bus sunku. Jie užsiims vidaus, o ne užsienio politika“, - įsitikinęs V.Zelenskis. 

Savaitgalį Ukrainos gynėjai smogė FSB bazei laikinai užimtame Melitopolyje, Rusijos kariuomenė po ukrainiečių smūgių bando slėpti savo dalinius.

Apie tai pirmadienį pranešė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Matome, kad jų oro gynyba neveikė. O dabar jie panikuoja. Nesupranta, ką daryti. Nuo vakar ryto savo karines grupes perkelia į kitas vietas, bando jas paslėpti. Nepasakyčiau, kad jie bėga – jie perdislokuoja pajėgas“, – teigė jis. 

European Union nuotr./Melitopolio meras Ivanas Fedorovas

I.Fedorovas patikslino, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko pataikyti į tris Rusijos okupantų objektus Melitopolio pakraštyje ir pačiame mieste. Anot jo, dešimtys okupantų mirė, apie 200 buvo paguldyti į ligonines, tarp jų ir laikinai okupuotame Kryme.

„Pirmiausia buvo sugriautas jų patikros punktas, esantis už 20 km nuo Melitopolio. Novobohdanivka yra svarbi gyvenvietė, nes čia yra rusų logistikos mazgas, per kurį geležinkeliu jie gabena savo techniką.

Antra, buvo sunaikinta radiolokacinė stotis, kurios pagalba rusų oro gynybos pajėgos sekė taikinius.

Trečia, rusai buvo sunaikinti Melitopolio pakraštyje esančiame viešbučių ir restoranų komplekse, kuriame nuolat gyveno FSB padalinys, atsakingas už analizę ir duomenų bazių priežiūrą“, – pasakojo Melitopolio meras. 

Jis pabrėžė, kad Melitopolyje liko daug proukrainietiškų piliečių, todėl Ukrainos specialiosios tarnybos žino apie visus okupantų judėjimus.

Europos Sąjungos Taryba savaitgalį pasiekė susitarimą dėl teisės aktų rinkinio, sudarysiančio sąlygas blokui visus 2023 metus finansiškai padėti Ukrainai.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Tokį žingsnį Vengrija žengė ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

ES Tarybos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad „dokumentų rinkinyje numatytas struktūrinis sprendimas, kaip finansiškai remti Ukrainą 2023 metais“.

„2023-iaisiais Ukrainai skolinama suma sudarys 18 mlrd. eurų, o paskoloms bus taikomas 10 metų lengvatinis laikotarpis. Didžiąją palūkanų išlaidų dalį valstybės narės padengs išorės asignuotosiomis pajamomis. Tokio skolinimosi garantijos bus teikiamos iš ES biudžeto arba pačių valstybių narių“, – priduriama jame.

Kaip pažymima ES Tarybos pranešime žiniasklaidai, atitinkamas pasiūlymas bus pateiktas Europos Parlamentui, kad jį būtų galima priimti šią savaitę.

„Ukraina gali pasikliauti ES. Toliau remsime Ukrainą – taip pat ir finansiškai – tiek, kiek reikės. Šiandien priimti teisės aktai reiškia, kad Ukraina gali tikėtis reguliarios finansinės pagalbos iš ES visus 2023 metus“, – šeštadienį sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.

V.Orbano vyriausybė įsipareigojo įvykdyti daug ES reikalaujamų reformų, tačiau neįtikino Briuselio, kad daro pakankamai.

Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad naujausių Vengrijos kovos su korupcija reformų nepakanka, kad būtų galima atšaukti 7,5 mlrd. eurų finansavimo blokavimą.

ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi balsuoti, ar pritarti Komisijos rekomendacijai, ar ją atmesti, ar pakeisti.

Be 7,5 mlrd. eurų centrinio ES finansavimo, Vengrija taip pat siekia, kad būtų skirta 5,8 mlrd. eurų lėšų, skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos.

Praėjusį mėnesį EK patvirtino Vengrijos išlaidų planą dėl atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tačiau valstybės narės turi įvertinti, ar Budapeštas daro pakankamą pažangą, vykdydamas esmines reformas, kad gautų finansavimą.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai pirmadienį surengs virtualų pasitarimą prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo, pranešė Vokietijos kanclerio biuras.

Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV lyderių vaizdo konferencija įvyks po pietų, nurodė G-7 pirmininkaujanti Vokietija.

Vokiečių kancleris Olafas Scholzas 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) surengs spaudos konferenciją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Antradienį Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime vyriausybės, verslas ir pagalbos agentūros aiškinsis, kokią skubią pagalbą jie gali suteikti Ukrainai šią žiemą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas energijos, sveikatos apsaugos, maisto, transporto ir vandens sektoriams.

Susitikime turi dalyvauti Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, vaizdo ryšiu pasirodys prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Sekmadienį V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad prieš G-7 pasitarimą ir Paryžiaus susitikimą pasikalbėjo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir JAV prezidentu Joe Bidenu.

J.Bidenas pakartojo, kad Vašingtonas tvirtai remia Ukrainą, ir sveikino kolegos pasirengimą priimti „teisingą taiką“, pranešė Baltieji rūmai.

Travnevėje, netoli Melitopolio ir Pologose, Zaporižios srityje užfiksuoti rusų karinių bazių apšaudymai, pranešė vietos spauda. 

Kaip pranešama, Travnevėje apšaudymo metu buvo apie 150 rusų okupantų. Sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiai tikslinami. 

Taip pat dėl Ukrainos žvalgybos suteiktos duomenys leido ginkluotosioms pajėgoms suduoti smūgį Pologose buvusiai rusų karių grupuotei.  

„Pirminiais duomenimis, keli vienetai okupantų technikos virto metalo laužu. Dešimtys rusų okupantų iškeliaus namo maišuose. Tikslių priešo praradimo skaičių laukiama iš Generalinio štabo“, – praneša žiniasklaida. 

Rusijos kariuomenė pirmadienį apšaudė Chersoną ir jo priemiesčius iš artilerijos. Kaip praneša Chersono prokuratūra, viena moteris žuvo, dar keturi asmenys buvo sužeisti. 

Kaip teigė prokuratūra, apšaudyti buvo gyvenamieji kvartalai. 

Maskvos rytiniame pakraštyje esančiame prekybos centre pirmadienį kilo didžiulis gaisras – jau antras per keturias dienas. 

Gaisras Balašichoje esančiame prekybos centre, kuriame prekiaujama statybinėmis ir namų apdailos prekėmis, pirmiausiai įsiplieskė sandėlyje, o vėliau išplito į dalį pastato. 

Ugniagesių komandoms pavyko suvaldyti gaisrą maždaug 9 tūkst. kvadratinių metrų plote ir neleisti jam apimti viso prekybos centro pastato. 

Pareigūnai teigė, kad gaisras kilo dėl trumpojo jungimo, kurį sukėlė smarkus lietus Maskvoje. 

Šis incidentas įvyko po penktadienį kilusio gaisro, kuris sunaikino didžiulę statybinių medžiagų parduotuvę prekybos centre „Mega Chimki“ Chimkuose, Maskvos šiaurės vakariniame pakraštyje.

Pareigūnai teigė, kad kilęs gaisras, per kurį žuvo vienas apsaugos darbuotojas, įsiplieskė dėl suvirinimo darbų, kurie buvo vykdomi pažeidžiant saugos taisykles. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos ruošiasi atremti naują rusų raketų ataką. Okupantai neatsisakė planų vėl smogti Ukrainai ir pulti taikius miestus bei infrastruktūros objektus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas sakė, kad raketų smūgių grėsmė išlieka. Tačiau Ukrainos gynėjai numuš priešo raketas.

„Priešas neatsisakė savo planų. Taip, matome Rusijos aviacijos judėjimą – strateginę ir tolimojo nuotolio – Tu-95, Tu-160, Tu-22M3.

Po sprogimų, kurie vyko Rusijos aerodromuose, jie kažkiek išsisklaidė į kitus aerodromus. Bet grėsmė išlieka, raketų jie vis dar turi. Jiems dar reikia tam tikrų pauzių, kad galėtų kaupti amuniciją ir planuoti savo smūgius. Todėl mes ruošiamės“, – sakė jis.

Studento iš Zambijos, kuris Rusijos kalėjime buvo užverbuotas kovoti Ukrainoje ir ten žuvo, palaikai sekmadienį buvo sugrąžinti į tėvynę.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip karstą Lusakos oro uoste pasitiko gedintys giminaičiai.

Ant karsto juodu žymekliu buvo užrašytas kodas ir užrašas kirilica.

Zambija praėjusį mėnesį pareikalavo Maskvos skubiai paaiškinti aplinkybes, kuriomis Rusijoje kalintas Zambijos pilietis Lemekhani Nathanas Nyirenda buvo užverbuotas kovoti Ukrainoje ir ten rugsėjo mėnesį žuvo, kovodamas kaip rusų pajėgų narys.

23 metų L.N.Nyirenda studijavo branduolinę inžineriją Maskvos inžinerinės fizikos institute, o 2020-ųjų balandį jam dėl kovos su narkotikais įstatymo pažeidimo buvo paskirta devynerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai Zambija pareikalavo informacijos, Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad studentas iš Zambijos, kurį jis užverbavo kalėjime, žuvo „kaip didvyris“, kovodamas Ukrainoje.

J.Prigožinas užverbavo L.N.Nyirendą kalėjime Tverės srityje į šiaurę nuo Maskvos ir teigė, kad šis Zambijos pilietis savo noru sutiko kovoti už „Wagner“.

Pagal Rusijos įstatymus kaliniams galima suteikti malonę, jei jie sutinka kovoti Ukrainoje, anksčiau šį mėnesį sakė Zambijos užsienio reikalų ministras Stanley Kakubo.

L.N.Nyirendos giminaičiai, tarp jų tėvai ir brolis, atvyko į oro uostą, kur choras vadovavo susirinkusiųjų giesmėms.

Šeimos nariai atsisakė kalbėtis su žiniasklaida. Šeimos atstovas sakė, kad palaikai bus nuvežti į morgą skrodimui, o laidotuvių data bus paskelbta vėliau.

S.Kakubo penktadienį sakė, kad „deramu metu“ bus aptartas kompensacijos šeimai klausimas.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atnaujino Rusijos kariuomenės praradimų duomenis. Pasak jo, vien per pastarąją parą Rusija neteko 620 savo karių. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje pranešama, kad nuo plataus masto invazijos pradžios (2022 m. vasario 24 d.) Rusijos Federacija neteko apie 94 760 karių.

Rusija taip pat neteko 2966 savo tankų, 5928 šarvuotų kovos mašinų, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių.  

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas optimistiškai prognozavo karo pabaigą, taip pat pakomentavo Krymo deokupacijos klausimą.

Žurnalistų paklaustas apie bilietą į Jaltą, M.Podoliakas papasakojo apie kitą bilietą, kurį yra įsigijęs. 

„Bilietas, beje, yra. Tai bilietas į Simferopolį su atvira data. Geležinkelio jungtis formuojasi, čia, prašau, yra bilietas Kyjivas - Simferopolis, kupė.

Viskas jau yra, ne šiaip sau taip sakau. Tai nėra konkretus planas. Karas programuojamas ir psichologiškai.

Galima suduoti stiprius smūgius, nepriklausomai nuo to, kad šiandien situacija labai sunki Bachmuto, Luhansko ar Donecko kryptimis. Donecko žlugimas sukels esminę panikos nuotaiką Krymo pusiasalyje ir žmonės iš ten bėgs“, – sakė M.Podoliakas.

Kasdienėje karo eigos apžvalgoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerija atkreipė dėmėsį į Rusijos prezidento atstovo spaudai Dimitrijaus Peskovo ketvirtadienį pateiktus iš naujo suformuluotus pagrindinius „specialiosios karinės operacijos“ tikslus.

Pasak D.Peskovo, vienas iš pagrindinių Rusijos tikslų yra Donbaso ir pietryčių Ukrainos gyventojų „apsauga“. Jo teigimu, dar reikia daug nuveikti dėl šių teritorijų „išlaisvinimo“. 

Britų žvalgyba teigė, jog D.Peskovo komentarai rodo, kad Rusijos politiniai karo tikslai nesikeičia. Tikėtina, kad Rusija vis dar siekia išplėsti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių kontrolę.

Pranešime spėjama, kad Rusijos kariniai planuotojai tebesiekia pirmenybę teikti žygiui gilyn į Donecko sritį.

Anot Gynybos ministerijos, šiuo metu mažai tikėtina, kad dabartinė Rusijos strategija padės pasiekti užsibrėžtus tikslus: tikimybė, jog Rusijos kariuomenė dabar galėtų suburti veiksmingas smogiamąsias pajėgas, galinčias atkovoti šias teritorijas, yra labai nedidelė.

Taip pat mažai tikėtina, teigė britų žvalgyba, kad Rusijos sausumos pajėgos per ateinančius kelis mėnesius padarytų operatyviai reikšmingą pažangą.

Naktį Dniepropetrovske buvo užfiksuota smarki artilerijos ugnis, įskaitant raketas „Grad“, pirmadienį „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės pareigūnas.

Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka sakė, kad buvo apšaudytos Nikopolio ir Marganeco bendruomenės ir iššauta mažiausiai 30 sviedinių. Karinės administracijos vadovas pridūrė, kad aukų nebuvo.

„Visą naktį Nikopolio rajone tvyrojo įtampa“, – sakė jis.

Nikopolis yra kitapus upės nuo Rusijos okupuotos Zaporožės atominės elektrinės. 

Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai apžiūri nukentėjusias teritorijas, kad gautų daugiau informacijos, papildė V.Rezničenka. 

Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinių samdinių bendrovės „Wagner“ štabui Kadijivkoje rytinėje Luhansko srityje, pranešė srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja britų transliuotojas BBC.

Pasak S.Haidajaus, smūgis viešbučiui, kur susitikdavo „Wagner“ nariai, padarė „reikšmingų nuostolių“ Rusijai. Pareigūnas taip pat sakė manantis, kad „mažiausiai 50 proc.“ išgyvenusiųjų mirs negavę reikiamo gydymo.

Rytų Ukrainoje tęsiasi mūšiai, intensyviausi – Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis Donecko srityje, remdamasi Ukrainos Generaliniu štabu pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. Luhansko srityje, pasak S.Haidajaus, ukrainiečių pajėgos pamažu stumiasi į priekį netoli Kreminos ir Svatovės.

Savaitgalį intensyvios kovos tęsėsi ir Pietų Ukrainoje. Po rusų dronų atakų Odesos uostamiestyje be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Tuo metu Ukraina smogė poilsio bazei okupuotame Melitopolyje, kurioje buvo įsikūrę Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sukarintų pajėgų nariai.

Naujausioje apžvalgoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis Karo studijų institutas rašo, kad Rusijos pareigūnai nuolat vykdo informacines operacijas, kurių metu užsimena, kad Baltarusijos sausumos pajėgos gali prisijungti prie Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau labai mažai tikėtina, kad taip ir įvyks.

„Labai mažai tikėtina, kad Baltarusija artimiausioje ateityje įsiverš į Ukrainą, kad ir kaip vyktų šios informacinės operacijos. Be to, Baltarusijos intervencija į Ukrainą galėtų tik laikinai atitraukti Ukrainos sausumos pajėgas iš kitur, nes Minskas disponuoja labai ribota veiksminga kovine galia“, – rašoma Karo studijų instituto apžvalgoje.

Kremliaus bandymai daryti spaudimą Baltarusijai, kad ši paremtų Rusijos puolamąją kampaniją Ukrainoje, yra ilgalaikių pastangų įtvirtinti tolesnę Baltarusijos kontrolę dalis, nurodo ekspertai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./A.Lukašenka ir Baltarusijos kariai

A.Lukašenka bijo, kad režimo jėgos struktūros, įsitraukusios į tiesioginį karą, susilpnėtų šalies viduje, o tai galėtų lemti naujus neramumus. 2020 ir 2021 m. A.Lukašenka rėmėsi ne tik Baltarusijos saugumo tarnybų, bet ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų elementais, kad numalšintų protestus prieš jo valdymą.

„A.Lukašenka taip pat tikriausiai supranta, kad įsiveržimas į Ukrainą pakirstų jo, kaip suverenios šalies vadovo, patikimumą, nes būtų akivaizdu, kad Rusijos pastangos užsitikrinti visišką Baltarusijos kontrolę pavyko“, – teigia analitikai.

Kitos svarbiausios Karo studijų instituto išvados:

• Gruodžio 11 d. Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad generolas Valerijus Gerasimovas atsistatydino arba buvo atleistas iš Generalinio štabo viršininko pareigų.
• Ukrainiečių ir rusų šaltiniai pranešė, kad mūšiai tęsiasi palei Svatovės-Kreminos liniją ir netoli Lymano esant prastoms oro sąlygoms.
• Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų Bachmuto apylinkėse.
• Rusijos ir Ukrainos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos smogė Skadovskui, Hola Prystanui, Oleškiui ir Naujajai Kachovkai Chersono srityje, t.y. pagrindinėms Rusijos logistikos linijoms.
• Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinei bazei Melitopolyje, Zaporižios srityje. Vienas šaltinis teigė, kad per smūgį žuvo iki 200 Rusijos kariškių.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos okupacinė valdžia suintensyvino priverstinės mobilizacijos priemones okupuotoje Ukrainoje. Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgoms trūksta kraujo sužeistiems kariams ir okupuotame Kryme rengia donorų akcijas.
• Ukrainos partizanų grupė prisiėmė atsakomybę už Rusijos kareivinių padegimą Sovietske, Kryme. Ukrainos ir Rusijos pareigūnai pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos tęsė filtravimo ir teisėsaugos represijas okupuotoje Ukrainoje.

Daugiau skaitykite ČIA.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas informavo, kad rusų okupantai įkaitais laiko daugiau kaip 230 regiono gyventojų.

Apie tai jis pasakojo savo „Telegram“ kanale paskelbtame įraše.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

„Per devynis karo mėnesius užfiksuota daugybė žmogaus teisių pažeidimų ir smurto faktų. Rusų nelaisvėje buvo 573 mūsų tautiečiai, 232 tebėra įkaitai. Tuo pat metu tarptautinės organizacijos demonstruoja bejėgiškumą dėl teisės į gyvybę ir saugumą pažeidimų.“

V.Zelenskis telefonu pasikalbėjo su Joe Bidenu ir padėkojo jam už precedento neturinčią amerikiečių karinę bei finansinę paramą Kyjivui, o JAV prezidentas pakartojo, kad jo šalis palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, pranešta oficialiu ukrainiečių prezidento „Telegram“ kanalu.

Turėdamas galvoje JAV pagalbą, V.Zelenskis parašė: „Tai ne tik padeda pasiekti sėkmę mūšio lauke, bet ir palaiko Ukrainos ekonomikos stabilumą.“

Jis atkreipė dėmesį į JAV pagalbą atkuriant Ukrainos energetinę sistemą ir išreiškė viltį dėl tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje, pabrėžė, kokia svarbi Ukrainai priešlėktuvinė gynyba, padedanti apsaugoti civilius ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, J.Bidenas patvirtino, kad JAV yra pasirengusios palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės, pagal Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis principus.

Sekmadienį V.Zelenskis telefonu pasikalbėjo ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Abu lyderiai suderino pozicijas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, aptarė bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse.

Kiek vėliau Ukrainos lyderis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarė galimą ukrainietiškų grūdų eksporto koridoriaus plėtimą. 

Prieš pokalbį su V.Zelenskiu R.T.Erdoganas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.