Ekspertas: situacija Luhansko srityje vis labiau primena tai, ką jau matėme Charkive

Kol Rusijos raketos daužo daugiabučius, elektrines, mokyklas ir kelius, spindinti atkurtos pokario Ukrainos vizija atrodo kaip niekad toli. Tačiau jau prasidėjo įnirtingas idėjų mūšis, kaip bus vykdomas ir valdomas atstatymo projektas, kuris Europoje bus didžiausias toks nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Į diskusijas įsitraukė valstybių vadovai, taip pat – humanitarinių grupių, universitetų ir bankų vadovai iš viso pasaulio.

Jie atstovauja vyriausybėms, organizacijoms ir įmonėms, pasirengusioms paaukoti ar paskolinti šimtus milijardų eurų, taip pat tiems, kurie ieško būdų iš to pasipelnyti.

Diskusijose apie tai, kaip reikės gelbėti sugriautus Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, daugiausia dėmesio teko išlaidoms. Ginčai dėl sistemos, kuri tuos darbus prižiūrės, restruktūrizavimo, vyko užkulisiuose ir sulaukė daug mažiau visuomenės dėmesio.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Baimindamasis tarptautinės reakcijos, Iranas nori apriboti raketų, kurias planuoja tiekti Rusijai karui Ukrainoje, nuotolį, leidiniui „Axios“ sakė keturi aukšto rango Izraelio pareigūnai, remdamiesi žvalgybos pranešimais.

Izraelio pareigūnai teigė, kad tarptautinis spaudimas ne visiškai atgrasė Teheraną nuo planų siųsti raketas į Rusiją ir kad jis ketina netrukus jas pristatyti.

Tačiau siekdamas sumažinti tarptautinį pasipiktinimą ir nepažeisti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, Iranas planuoja perduoti Rusijai tik mažesnio nei 300 km nuotolio raketas, o kitas raketas modifikuoti taip, kad jos nepažeistų rezoliucijos, sakė pareigūnai.

Prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo po karo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad pirmadienį Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai susitarė dėl pagrindinių platformos, skirtos finansinei paramai Ukrainai koordinuoti, elementų.

„Dabar siekiama greitai sukurti šią platformą dalyvaujant Ukrainai, tarptautinėms finansų institucijoms ir kitiems partneriams“, – sakė O.Scholzas po to, kai turtingųjų valstybių klubo vadovai nuotoliu surengė derybas.

Susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, įvyko Paryžiaus viršūnių susitikimo, kuriame bus svarstoma, kokią neatidėliotiną pagalbą sąjungininkai galėtų suteikti Ukrainai žiemą, išvakarėse.

O.Scholzas sakė, kad Ukrainos atstatymą „galbūt galima lyginti su Maršalo planu“, kurį įgyvendino Jungtinės Valstijos, siekdamos padėti Europai atsikurti po per Antrąjį pasaulinį karą patirto nuniokojimo.

Didįjį septynetą (G-7) sudaro Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, kuri šiuo metu grupei pirmininkauja, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos. 

O.Scholzas daugiau informacijos apie paramos Ukrainai platformą nepateikė.

Tačiau jis sakė esąs „įsitikinęs, kad būtent dėl mūsų vienybės, mūsų ryžto Rusijos prezidentas šiandien stovi visiškai vienas“.

„Dar kartą raginame (prezidentą Vladimirą) Putiną sustabdyti beprasmį žudymą Ukrainoje ir išvesti savo karius“, – pridūrė kancleris.

Paryžiuje antradienį planuojamame viršūnių susitikime vyriausybių, verslo ir pagalbos agentūrų atstovai aptars Ukrainos energetikos, sveikatos, maisto, transporto ir vandens sektorių klausimus. 

Susitikime turi dalyvauti Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, vaizdo ryšiu pasirodys prezidentas V.Zelenskis.

Pastarasis socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė, kad prieš G-7 pasitarimą ir Paryžiaus susitikimą pasikalbėjo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir JAV lyderiu Joe Bidenu.

Pats J.Bidenas pakartojo, kad Vašingtonas tvirtai remia karo nuniokotą Ukrainą, ir sveikino kolegos „atvirumą teisingai taikai“, pranešė Baltieji rūmai.

Jei Rusija visiškai nutrauks gamtinių dujų tiekimą, 2023 metais Europai gali labai jų pritrūkti, tačiau žemynas turi priemonių, kurių galėtų imtis, kad susitvarkytų su stygiumi, pirmadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Paryžiuje įsikūrusi TEA, koordinuojanti energiją vartojančias šalis energetikos politikos klausimais, apskaičiavo, kad Europai gali pritrūkti 23 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, jei Rusija visiškai nutrauks jų tiekimą, o Kinijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas padidės iki 2021 metų lygio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Tai sudaro apie 6,5 proc. 2021 metais Europos Sąjungos suvartotų dujų kiekio.

„Europos Sąjunga padarė didelę pažangą mažindama priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų tiekimo, tačiau ji dar neišėjo iš pavojaus zonos“, – pranešime cituojamas TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.

Jis teigė, kad vargu ar 2023 metais aplinkybės bus labai palankios Europos šalims pasipildyti dujų atsargas, kurios kartu su padidėjusiu suskystintųjų gamtinių dujų pirkimu, atrodo, sumažino deficito riziką šią žiemą, nepaisant to, kad Rusija sustabdė didžiąją dalį dujų tiekimo.

Tačiau neaišku, ar 2023 metais Maskva ir toliau išlaikys žemą dujų tiekimo lygį, o Kinijai sušvelninus savo „nulinio COVIDo“ politiką, gali atsigauti šios šalies ekonomika ir padidėti SGD importas.

„Naujoji TEA analizė rodo, kad norint išvengti trūkumo ir tolesnio žiauraus kainų šuolio kitais metais, būtina labiau skatinti energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, šilumos siurblius ir paprastus energijos taupymo veiksmus“, – sakė F. Birolis renginyje, kuriame buvo pristatytos naujausios agentūros analizės.

Atlikus šias analizes padaryta išvada, kad galimą pasiūlos stygių įmanoma panaikinti ES imantis šių papildomų priemonių.

„Rusijos šantažas žlugo“, – renginyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ji paragino ES valstybes nares skubiai patvirtinti papildomas priemones, didinančias pasirengimą energetinei krizei, ir paragino bendrai pirkti energiją.

Artėjantis Kalėdų metas turėtų paskatinti paramos Ukrainai proveržį, o ne nuovargį, sako pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Rusijos karas prieš Ukrainą vis dar yra svarbiausias klausimas, nors kartais atrodo, kad sprendimai dėl paramos Ukrainai šiuo metu lyg įstrigę stingstančioje pelkėje. Lietuvos pozicija nesikeičia – daugiau paramos Ukrainai – karinės, finansinės, humanitarinės – yra visos Europos Sąjungos pareiga“, – ministrų diskusijoje apie Rusijos karą prieš Ukrainą sakė ministras G.Landsbergis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ES užsienio reikalų ministrai aptarė ir tolesnę ES makrofinansinę ir karinę paramą Ukrainai, o taip pat Rusijos atskaitomybę už įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, įskaitant ir agresijos nusikaltimą.

„Tarptautinis baudžiamasis teismas atlieka milžinišką darbą, rinkdamas Rusijos karo nusikaltimų prieš Ukrainą įrodymus, tačiau turime būti atviri – tarptautines teisės spragas, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus, priėmusius sprendimus dėl agresijos prieš Ukrainą, gali užpildyti tik Specialusis Tribunolas“, – teigė ministras.

Ministrai taip pat aptarė Irano vidaus situaciją, tebesitęsiančius taikius protestus ir brutalų jų malšinimą, taip pat Irano karinę paramą Rusijos kare prieš Ukrainą bei ES veiksmus, įskaitant papildomas sankcijas Iranui.

„Tariami geros valios gestai tėra tik dūmų uždanga, turime kelti Irano atsakomybės klausimą ir už taikių protestų slopinimą, ir už dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą“, – kalbėjo ministras, patvirtindamas Lietuvos paramą URT išvadoms dėl Irano.

Ministrai taip pat aptarė aktualius užsienio politikos klausimus: situaciją Moldovoje, Kosove, Tunise ir Jemene.

Susitikime su Rytų partnerystės šalimis Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad ir Rytų partnerystės regiono, ir viso Europos kontinento ateitis priklauso nuo Ukrainos pergalės.

„Šiuo metu skirtingos Rytų partnerystės šalys skirtingu greičiu juda artimesnio bendradarbiavimo su ES link, tačiau tai yra išskirtinė bendradarbiavimo forma, artinanti šalis su Europos Sąjunga ir vieną su kita. Rytų Partnerystė – tai ne tik bendradarbiavimo platforma, tai progreso katalizatorius“, – kalbėdamas apie europinę perspektyvą sakė G.Landsbergis.

Okupacinės Chersono srities administracijos sveikatos apsaugos ministras Vadimas Ilmijevas pirmadienį pranešė, kad pirmasis okupantų paskirto Chersono srities gubernatoriaus pavaduotojas Vitalijus Buliukas buvo sužeistas per sprogimą automobilyje. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Nuotr. iš V.Buliuko „Facebook“ profilio/Vitalijus Buliukas

Pasak V.Ilmijevo, V.Buliukas vidutinės būklės yra vienoje iš Chersono srities gydymo įstaigų.

„Buliukas iš tiesų yra sužeistas. Jo būklė vidutiniškai sunki, stabili. Automobilio vairuotojas mirė vietoje. Mano žiniomis, sprogo minosvaidžio mina ir automobilis sudegė“, – sakė V.Ilmijevas.

Lapkritį per automobilio avariją okupuotoje teritorijoje žuvo Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.

Ukrainos rezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad dar negalvoja apie savo ateitį, kai Ukraina laimės karą su Rusija, tačiau žada iki to laiko likti poste.

Tai V.Zelenskis pareiškė „Netflix“ specialioje laidoje su Davidu Lettermanu.

„Iki mūsų pergalės aš tikrai būsiu prezidentas. O toliau – net negalvoju. Dar negalvoju apie tai, esu tam dar nepasiruošęs.

Aš tiesiog noriu prie jūros. Atvirai pasakysiu, Davidai, kad labai noriu prie jūros.

Aš tiesiog noriu prie jūros, kai jau laimėsime, ir labai noriu išgerti alaus“, – sakė Ukrainos vadovas.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė pridėti 2 milijardus eurų prie fondo, skirto Ukrainai apginkluoti, kad galėtų toliau tiekti ginklus Kyjivui. 

27 valstybių blokas per beveik 10 karo mėnesių išeikvojo „taikos priemonės“ biudžetą, kuris iš pradžių buvo numatytas iki 2027-ųjų, nes iš jo buvo padengtos kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas.

„ES tebėra pasiryžusi teikti karinę paramą tiek Ukrainai, tiek kitiems partneriams“, – socialiniuose tinkluose rašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.

Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.

Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto 2027-aisiais liko tik apie 800 mln. eurų.

Briuselyje pirmadienį susitikę ES užsienio reikalų ministrai pasiekė „politinį susitarimą“ kitais metais fondą papildyti dviem milijardais eurų, sakoma pranešime.

Iki 2027-ųjų ši suma gali išaugti iki 5,5 mlrd. eurų, jei valstybės narės vėliau sutiks, kad yra poreikis, teigiama pranešime. 

Fondo lėšomis buvo kompensuojamos atskirų ES šalių Kyjivui tiekiamos ginkluotės išlaidos.

Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.

Situacija Luhansko srityje vis labiau primena tai, kas įvyko Charkivo srityje prieš kelis mėnesius. Rusų okupantai svarsto pabėgimo variantą Kreminos apylinkėse. Ne geresnė padėtis ir Bilohorivkos regione.

Tokią nuomonę išsakė Ukrainos „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis-politinis analitikas Oleksandras Kovalenka. Anot jo, Kreminos apylinkėse Rusijos okupacinės pajėgos svarsto galimybę „trauktis“ į Kudrjašivkos-Varvarivkos teritoriją net už Rubižno ribų.

„Kad ir kaip ten būtų, Luhansko placdarmas vis labiau įgauna Charkivo srities kontūrus, kaip buvo prieš porą mėnesių.

Verta dėmesio tai, kad nepaisant savo apgailėtinos padėties čia supratimo ir karių permetimo, Rusijos kariuomenė nepajėgia aprūpinti grupuotės reikiamu artilerijos kiekiu“, – pastebėjo ekspertas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmuto regione

O.Kovalenkos teigimu, be artilerijos rusai negalės vykdyti karo veiksmų, kad ir kiek žmonių permestų į frontą. Be to, anot eksperto, prasideda problemos ir su kariais, mat čia perkeltų mobilizuotų rusų potencialas mažėja, o dėl apribotos logistikos apie kokybišką pajėgų rotaciją negali būti kalbos. 

„Manau, kad iki 2022 metų pabaigos pamatysime kelis labai įdomius įvykius, kurie nuo dalinės mobilizacijos pradžios tik patvirtins, kad bet kokios pajėgos turi būti aprūpintos visomis priemonėmis, o ne tik kariais“, – sakė O.Kovalenka.

Rusams apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir dar penki buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė atkovojo Chersoną, ir tai buvo didelė Kyjivo pergalė.

„Du žmonės žuvo, penki buvo sužeisti“, – per „Telegram“ pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius, miesto apšaudymą pavadinęs „masiniu“.

Į įvykio vietą išvyko gelbėtojų komandos, sakė jis.

Chersonas, miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 300 000 žmonių, buvo vienintelė Maskvos užimta regiono sostinė.

Susidūrusios su dideliu ukrainiečių kontrpuolimu, Rusijos pajėgos lapkritį pasitraukė iš miesto.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija, prieš pasitraukdama iš Chersono, sunaikino „visą svarbią infrastruktūrą“.

Nuo to laiko miestas buvo ne kartą apšaudytas.

Sekmadienį J. Januševičius pranešė, kad per artilerijos ir minosvaidžių ataką žuvo du žmonės.