Ukraina skelbia sunaikinusi 58-osios armijos vadovybę

Pagrindinė Rusijos okupantų baimė dėl karo Ukrainoje – tiesioginis Ukrainos karių smūgis laikinai užgrobtam Krymui.

Ukrainos smūgis Krymui sugriautų visą priešo pietinį frontą, sako Oleksijus Arestovičius.

„...Jie labiausiai baiminasi tiesioginio smūgio į Krymą. Jis sugriaus visą pietinį frontą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kitos gynybos pajėgos eis tiesiai prie Krymo sienos...“, – UNIAN cituoja jį.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo panaikinamas Kyjivo apygardos administracinis teismas.

Apie tai pranešama Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje.

Dokumente rašoma, kad šiandien įstatymas buvo grąžintas parlamentui su prezidento parašu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, kad didžiulės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą pavertė „visą šalį fronto linija“. 

D.Kuleba  sakė, kad „nesvarbu, ar esi karys, ar civilis, esi puolamas. Ir mes taip jaučiamės“.

Kalbėdamas su užsienio žurnalistais iš Kyjivo, D.Kuleba, atsakydamas į klausimą, kam teikia didesnę reikšmę – ginklams ar energijos tiekimui, atsakė, kad abu šie dalykai yra „beveik vienodai svarbūs“.

Baltarusija antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies Gynybos ministerija po pakartotinių Ukrainos perspėjimų apie grėsmę, kurią kelia jos šiaurinė kaimynė.

„Pradėtas skubus kovinės parengties patikrinimas“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad tai padaryti įsakė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Ministerija teigė, kad kariai turės kuo greičiau patekti į „paskirtąsias teritorijas“.

„Scanpix“/AFP/Aliaksandras Lukašenka

Jie sieks „organizuoti saugumą ir gynybą bei nutiesti tiltų perėjas per Nemuno ir Berezinos upes“, teigiama pranešime.

Anot pranešimo, ministerija planuoja perkelti karinę įrangą ir personalą, o tai „laikinai apribos piliečių judėjimą... tam tikrais viešaisiais keliais ir vietovėmis“.

Ukraina pareiškė atidžiai stebėsianti pratybas.

„Ukrainos gynybos pajėgos stebi šią situaciją, kad suprastų, kokią grėsmę ji gali kelti mūsų šaliai“, – žurnalistams sakė ukrainiečių sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.

„Tokie veiksmai kaip bendros pratybos, regioninės karių grupės dislokavimas, kovinės parengties patikrinimai rodo, kad Baltarusija aktyviai bendradarbiauja su Rusija ir veikia pagal jų bendrą planą“, – teigė jis.

Nuo 1994 metų valdžioje esantis A.Lukašenka yra ilgametis Kremliaus sąjungininkas.

Vasario 24 dieną Rusijos kariai į Ukrainą įžengė iš kelių krypčių, taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos.

Prieš pradėdama puolimą Maskva surengė karines pratybas Baltarusijoje.

Nuo to laiko Kyjivas stiprina savo šiaurinės sienos su Baltarusija ir Rusija gynybą.

Visgi pats A. Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti savo karių į Ukrainą.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė smogė dviem objektams, kuriuose buvo rusų okupantų. Apie tai gruodžio 13 d. socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas taip pat paskelbė, kad dėl ankstesnių smūgių buvo pataikyta į priešo taikinius.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė

„Gruodžio 11 d. pataikius į Rusijos okupacinės kariuomenės dislokacijos punktą netoli Kadijivkos kaimo Luhansko srityje, žuvo iki 60 kariškių ir iki 100 buvo sužeista“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat tvirtina, kad ankstesnėmis dienomis Zaporižios regione per smūgius buvo sunaikinta 58-osios armijos vadovybė.

„Be 58-osios armijos vadovybės sunaikinimo Melitopolio mieste, Enerhodaro, Tokmako ir Huliajpolės gyvenviečių rajonuose buvo sunaikinti trys artilerijos pabūklai, iki 10 vienetų įvairaus tipo karinės technikos ir sužeista apie 150 priešo karių“, – skelbiama pranešime.

Rusijos pusė šių pranešimų nekomentavo, jų patvirtinti karo sąlygomis neįmanoma. 
 

Kai Sergejaus sūnus buvo išsiųstas kariauti į Ukrainą, jis maldavo jo nevažiuoti. „Tu ten turi giminių. Tiesiog atsisakyk“, – Sergejus sakė sūnui Stasui, kuris jau buvo karininkas. „Bet jis pasakė, kad eina. Jis tikėjo, kad tai teisinga. Aš jam pasakiau, kad jis yra zombis. Ir kad, deja, gyvenimas tai įrodys.“ BBC pakalbino artimuosius tų, kurie nusprendė su ginklu rankose pulti Ukrainą, o vėliau atsisakė stoti į mūšį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Stiprėjant Rusijos atakoms Ukrainoje, Europos atsakas turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. 

„Rusijos teroristiniai veiksmai tik stiprėja. Taikomasi į civilius gyventojus ir griaunama šaliai išgyventi būtina infrastruktūra. Europos atsakas šiandien turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas: daugiau karinės paramos Ukrainai, daugiau finansinės paramos, dar daugiau ribojamųjų priemonių Rusijai“, – Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje diskutuojant apie pasirengimą gruodžio 15-ąją vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai antradienį sakė viceministrė. 

„Jau randami būdai, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos atstatymui ir kaip patraukti atsakomybėn Rusijos vadovybę, tačiau turime dirbti toliau siekdami greitų ir tvarių sprendimų“, –cituojama J.Neliupšienė Užsienio reikalų ministerijos pranešime.  

Pasak ministerijos, J.Neliupšienė taip pat paragino toliau ir nedelsiant stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, naikinti esamas sankcijų išimtis, užkirsti kelią naujų išimčių kūrimui, metams pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą ir siekti Rusijos izoliacijos tarptautiniuose forumuose. 

J.Neliupšienė antradienį dalyvavo ES BRT posėdyje, kuriame aptartos šiuo metu aktualiausius ES darbotvarkės klausimai: karinės ir finansinės paramos teikimas Ukrainai, naujos ribojančios priemonės Rusijai, ES gynybinių pajėgumų stiprinimas, ES plėtros perspektyvos, diskusija dėl Europos ateities.

BRT priėmė išvadas dėl ES plėtros, stabilizacijos bei asociacijos proceso, kuriose įvertinta narystės ES siekiančių šalių pažanga. Pirmą kartą tarp šių šalių minimos šiemet ES kandidačių statusą gavusios Ukraina ir Moldova bei šio statuso dar siekiantis Sakartvelas.

BRT pripažino ir palankiai įvertino didžiules Ukrainos pastangas šiais sunkiais laikais vykdant reformas ir siekiant būsimos narystės ES. Taryba taip pat paprašė Europos Komisijos parengti veiksmų gaires, kuriose būtų išdėstyti tolesni veiksmai siekiant palengvinti Ukrainos galimybes patekti į ES bendrąją rinką.

„Ukraina nuosekliai ir kryptingai siekia pažangos, vykdydama reformų procesą. Labai svarbu, kad Komisija ne tik kitų metų rudenį, bet ir gerokai anksčiau – jau ateinantį pavasarį –įvertintų Ukrainos, taip pat Moldovos bei Sakartvelo pasiektą pažangą įgyvendinant Komisijos rekomendacijas. Tai padės efektyviau vykdyti reikiamas reformas, tuo pačiu mūsų rytinėms partnerėms suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“, – akcentavo J.Neliupšienė.

Kremlius antradienį pareiškė, esą nebus jokios pažangos ieškant sprendimo karui Ukrainoje, kol Kyjivas nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos. 

Rusijos lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai taip pat atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą, kad Maskva turėtų pradėti išvedinėti karius per Kalėdas. 

„Ukrainos pusė turi atsižvelgti į realijas, kurios susiklostė [Ukrainos] žemėje“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 

„Šios realijos rodo, kad Rusijos Federacija turi naujų teritorijų“, – pridūrė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Neatsižvelgus į šias realijas, neįmanoma jokia pažanga“, – sakė D.Peskovas. 

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.

Lapkritį Rusijos pajėgos pasitraukė iš pagrindinio Chersono miesto, bet Maskva ir toliau kontroliuoja didžiąją regiono dalį.

V.Zelenskis, pirmadienį kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) valstybes nares, paragino Maskvą įrodyti, kad ji sugeba atsisakyti „agresijos“, ir dar per šias Kalėdas pradėti savo karių išvedimą iš Ukrainos teritorijų.

Kremlius antradienį atmetė Ukrainos lyderio pasiūlymą. 

„Apie tai negali būti ne kalbos“, – teigė D.Peskovas.

Kreipimosi metu V.Zelenskis taip pat paragino G-7 lyderius suteikti Ukrainai papildomų ginklų ir ekonominę pagalbą.

Tuo metu D.Peskovas sakė, jog šie Kyjivo reikalavimai užtikrins, kad kovos tęsis.

V.Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, teigdamas, kad ši provakarietiška šalis turi būti „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Situacija pasienyje su Baltarusija išlieka nepakitusi ir visiškai kontroliuojama, pranešė Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, komentuodamas Baltarusijos telegram kanalų informaciją apie šalies karinės technikos kolonos judėjimą Ukrainos sienos link. Anot jo, šiuo metu stebima, kur ji nukeliaus.

„Neturėtumėte panikuoti. Mums tai nieko nekeičia. Anksčiau pranešėme, kad Baltarusija ir Rusija gali ruoštis pakurstyti situaciją“, – sakė jis.

Pasieniečių atstovas pabrėžė, kad visi Ukrainos gynybos pajėgų padaliniai – pasieniečiai, karinės pajėgos, Nacionalinės gvardijos padaliniai, esantys pasienyje su Baltarusija, yra pasirengę bet kokios situacijos vystymuisi.

„Mes jau sustiprinome savo gynybines pozicijas ir toliau jas stipriname tiek ant sienos, tiek pasienyje. Taip pat Ukrainos kariškiai minuoja teritoriją grėsmingiausiomis kryptimis. Situacijai pasienyje kontroliuoti aktyviai naudojami dronai“, – sakė A.Demčenka.

Jis pabrėžė, kad situacija pasienyje su Baltarusija „išlieka visiškai kontroliuojama“.

„Tie Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniai, kurie anksčiau buvo pasienyje su mūsų šalimi, tokie ir lieka – jų skaičius nesikeičia, jų veiksmų pobūdis nesikeičia“, – teigė A.Demčenka.

Anot jo, Baltarusijos grupuotės, kuri galėtų įvykdyti invaziją, sukūrimas šiuo metu nepastebimas.