Pranešama apie sprogimus Melitopolyje

„Bachmutas išlieka karščiausia vieta visoje fronto linijoje – daugiau kaip 1300 kilometrų aktyvių karo veiksmų. Nuo gegužės mėnesio okupantai bando palaužti mūsų Bachmutą, tačiau laikas eina ir Bachmutas palaužia ne tik rusų kariuomenę, bet ir rusų samdinius, kurie atvyko pakeisti okupantų prarastų karių“, – pirmadienį vakariniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tiesiog pagalvokite apie tai: Rusija Ukrainoje jau prarado beveik 99 tūkst. savo karių. Netrukus okupantai patirs 100 tūkst. nuostolių. Ir už ką? Maskvoje niekas neturi atsakymų į šį klausimą. Ir jų nebus.

Jie kariauja ir švaisto žmonių gyvybes – ne savo, o kitų žmonių gyvybes, ir tik todėl, kad kažkokia saujelė Kremliuje negali pripažinti klaidų ir baisiai bijo realybės. Tačiau realybė kalba pati už save“, – kalbėjo jis.

Tikrasis Rusijos užimto Melitopolio meras Ivanas Fedorovas savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad pirmadienį vakare mieste vėl nugriaudėjo sprogimai.

„Skirtingose miesto dalyse buvo girdimi 2 garsūs sprogimai. Tikriausiai orkai tikrina naujametinių fejerverkų parengtį“, – sarkastiškai rašo jis.

„RIA Melitopol“ skelbia, kad atakuota Rusijos bazė, tačiau kol kas ši informacija nėra patvirtinta.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ rašo, kad dėl itin sudėtingos padėties energetikos sektoriuje ir didelės žalos energetikos infrastruktūrai „Ukrenerho“ mieste taiko didesnius apribojimus.

„AP“/„Scanpix“/Į tamsą nugrimzdęs Kyjivas

„Todėl šiuo metu 10 sostinės katilinių neturi stabilaus elektros energijos tiekimo. Dėl to 144 miesto gyvenamuosiuose pastatuose gali sutrikti šilumos tiekimas“, – pranešė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas teigia pritariantis įstatymui, kuriuo remiantis būtų griežtinama baudžiamoji atsakomybė kariams už kovinių įsakymų nevykdymą, pabėgimą iš mūšio lauko ar karinio dalinio.

„Šiandien esu priverstas iškelti gana sudėtingą temą: atsakomybės už nesankcionuotą karinio dalinio ar tarnybos vietos palikimą, dezertyravimą, nesankcionuotą pasitraukimą iš mūšio lauko ar atsisakymą naudoti ginklą, nepaklusnumą ir kovinių įsakymų nevykdymą griežtinimą.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Valerijus Zalužnas

Pritariu atitinkamiems Ukrainos Aukščiausiosios Rados priimtiems teisės aktų pakeitimams ir prašau Prezidento pasirašyti įstatymą. Mano nuomonė aiškiai atspindi grupių ir karinių dalinių vadų, kurie reikalavo sisteminio šio klausimų komplekso sprendimo, poziciją“, – teigė jis.

Ukrainos pietinės operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk „24 kanalo“ eteryje sakė, kad Melitopolyje Rusijos pajėgos elgiasi taip pat, kaip ir prieš pasitraukdamos iš Chersono. Pasak jos, dabar okupantai bando įrengti gynybos linijas giliau užnugaryje.

Anot jos, prieš pasitraukdami Rusijos kariai susitelkė Chersono apylinkėse, po to paliko gyvenvietes, vogdami viską, ką rado vertingo. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Okupuotas Melitopolis

„Iš esmės viskas kartojasi iš naujo, jie mėgsta užlipti ant to paties grėblio. Tegul jie dirba pagal tą patį scenarijų, mes bent jau žinome, kuo viskas baigsis“, – sakė N.Humeniuk.

Anot jos, okupantai dabar stengiasi įrengti gynybos linijas gilesniame užnugaryje ir bent kaip nors parodyti savo vadovybei, kad kažką nuveikė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pirmadienį paskelbtoje suvestinėje rašoma, kad per dieną „priešas surengė 1 raketų smūgį ir apie 10 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių. Priešas taip pat naudojo 28 Irano bepiločius atakos lėktuvus „Shahed-136“, iš kurių 23 numušė Ukrainos gynybos pajėgos.“

Dėl Rusijos atakų toliau kenčia civiliai gyventojai, naikinama infrastruktūra.

„Dėl didelių užpuolikų nuostolių laikinai okupuotose Luhansko srities teritorijose esančios ligoninės toliau pertvarkomos į karo ligonines“, – nurodo štabas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

„Ankstesnėmis dienomis Zaporožės srities Berdjansko, Tokmako ir Pologų vietovėse buvo sunaikintas šaudmenų sandėlis, apie 15 vienetų įvairaus tipo karinės technikos, sužeista daugiau kaip 150 Rusijos okupacinės kariuomenės karių“, – rašoma toliau.

„Per dieną Ukrainos aviacija sudavė 12 smūgių į personalo ir ginkluotės koncentracijos vietas ir 5 smūgius į užpuolikų priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas“, – teigia štabas. 

Pranešime taip pat rašoma, kad šiandien Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė du priešo sraigtasparnius. 

Susitikimą su Baltarusijos režimo lyderiu A.Lukašenka V.Putinas pavadino „labai produktyviu“, pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida. Anot jo, jie aptarė „visą spektrą klausimų, susijusių su Baltarusijos ir Rusijos santykiais“, rašo „Belta“.

Sjevjerodonecko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas „Radio Svoboda“ sakė, kad Rusijos užimtame mieste liko apie 7 tūkst. civilių gyventojų. 

Pasak jo, okupacinė valdžia retkarčiais organizuoja humanitarinių rinkinių tiekimą, kai ką atveža jų labdaros fondai, bet minimaliu kiekiu ir dažniausiai tik norėdami pasirodyti žiniasklaidai. 

„Kiek žinau, žmonės, kurie bandė atvykti į miestą, jame nepasiliko – buvo tik keli, kurie buvo priversti tai padaryti dėl asmeninių aplinkybių. Žmonės atvyko, bandė kaip nors atstatyti savo namus, bet išvyko, nes mieste nėra sąlygų“, – sakė jis.

Pasak jo, šiandien mieste gyventi beveik neįmanoma – nėra kanalizacijos, šildymo, namai sugriauti arba apgadinti.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Sjevjerodonecke

Iš Sjevjerodonecko, kaip ir iš kitų okupuotų miestų, dabar galima išvykti tik per Rusiją ir Baltijos šalis arba per okupuotą Krymą ir tada per Rusiją į ES.

Naujausiais oficialiais duomenimis, iki okupacijos mieste gyveno apie 115 tūkst. žmonių.

Birželį Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad 90 proc. miesto sugriauta.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad gamtinių dujų kainų viršutinė riba, dėl kurios po ne vieno mėnesio ginčų sutarė Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai, yra „nepriimtina“.

„Tai rinkos kainų nustatymo proceso pažeidimas, kišimasis į rinkos procesus, bet kokios nuorodos į [kainų] „lubas“ yra nepriimtinos“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

ES energetikos ministrai pirmadienį sutarė dėl bloke galiosiančios gamtinių dujų kainų viršutinės ribos, kuri sieks 180 eurų už megavatvalandę (MWh) ir įsigalios vasario viduryje.

Pasak D.Peskovo, rengiant Rusijos atsakomąsias priemones reikės laiko „kruopščiai įvertinti visus už ir prieš“.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Jūs žinote, kad šiek tiek užsitęsė klausimas dėl naftos kainų „lubų“. Bet jis bus paskelbtas, taip bus ir dėl dujų. Reikės kažkiek laiko“, – pridūrė jis.

Kanados vyriausybė paskelbė apie planus konfiskuoti 26 mln. dolerių vertės Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus, kuriam taikomos sankcijos, turtą. Konfiskuotas lėšas svarstoma skirti Ukrainos atstatymui ir kompensacijoms nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems asmenims.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

Kaip rašo „Guardian“, tai pirmas toks atvejis, kai Kanada pasinaudojo naujais įgaliojimais, siekdama konfiskuoti sankcionuotų asmenų turtą.

Šalies užsienio reikalų ministrė Melanie Joly sakė, kad vyriausybė „toliau darys spaudimą Rusijos režimui ir tiems, kurie gavo naudos iš barbariškos Putino invazijos į Ukrainą.“ 

Plačiau skaitykite ČIA.

Gruodžio 19 dieną Kyjivo Sofijos aikštėje įžiebta Kalėdų eglė, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Šiemet daug diskutavome, ar statyti Kalėdų eglę. Atsižvelgiant į tai, kad gyvename karo padėties, apšaudymų ir elektros energijos tiekimo nutraukimų sąlygomis.

Tačiau manau, kad priėmėme teisingą sprendimą. Turi būti Kalėdų eglutė! Mūsų vaikai turi turėti šventę! Nepaisant visų Rusijos barbarų pastangų atimti iš ukrainiečių Kalėdų ir Naujųjų metų džiaugsmą“, – savo „Telegram“ kanale rašo V.Klyčko.

Anot mero, Kalėdų eglė kukli – 12 metrų aukščio. 

„Mes ją vadinome „nenugalimumo Kalėdų eglute“, – rašo jis.

„Esu įsitikinęs, kad tai yra taikos ir pergalės linkėjimas, kurį ukrainiečiai išsako šiandien – šventojo Mikalojaus Stebukladario šventės proga. Ir tai tikrai išsipildys! Mes tikime Ukraina! Mes tikime ginkluotosiomis pajėgomis!“ – pridūrė V.Klyčko.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį, per retą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Minske, paragino plėsti šalių karinį bendradarbiavimą.

„Sunkiais laikais turime turėti politinės valios ir sutelkti dėmesį tai, kaip pasiekti rezultatų visomis dvišalės darbotvarkės temomis“, – V.Putinui pasakė A.Lukašenka.

„Pagrindiniai klausimai pastaruoju metu buvo gynyba ir saugumas“, – pridūrė jis.

Kremlius daug metų siekė didinti integraciją su Baltarusija, priklausoma nuo pigios rusiškos naftos ir paskolų, bet A. Lukašenka priešinosi visiškam susivienijimui su Rusija, nors ir yra svarbus jos sąjungininkas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai pirmadienį Briuselyje pasiekė susitarimą dėl viršutinės dujų kainos ribos, pranešė Energetikos ministerija.  

LRT radijas pranešė, jog viršutinė dujų kainos riba sieks 180 eurų už megavatavalandę (MWh), o ji įsigalios vasario viduryje.  

Taip pat skaitykite ČIA.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad artimiausiu metu vargu ar bus įmanoma surengti derybas dėl taikos Ukrainoje.

„Nesu optimistas dėl veiksmingų taikos derybų galimybės artimiausiu metu. Manau, kad karinė konfrontacija tęsis, ir manau, kad vis dar turėsime laukti momento, kai bus galima pradėti rimtas derybas dėl taikos“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

A.Guterresas sakė, kad JT sutelkia savo pastangas į kitus aspektus – užtikrinti, kad susitarimas dėl grūdų būtų veiksmingesnis, ir paspartinti apsikeitimą kaliniais.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas

Kartu JT generalinis sekretorius mano, kad karą Ukrainoje įmanoma užbaigti 2023 m.

„Sakydamas, kad nematau galimybių taikos deryboms trumpuoju laikotarpiu, turėjau omenyje ne visus 2023 m. Labai tikiuosi, kad 2023 m. pasieksime taiką“, – sakė A.Guterresas.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Vokietijos vyriausybei nerimą kelia pirmasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Minske per trejus metus.

Tai pareiškė oficialus Vokietijos kanclerio atstovas Steffenas Gebeshreitas, rašo „Deutsche Welle“.

Susirūpinimą, anot jo, kelia neaiškus atsakymas į „klausimą apie Baltarusijos vaidmenį agresyviame Rusijos kare prieš Ukrainą ir galimą tolesnį šio vaidmens modifikavimą bei transformaciją“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Putinas ir A.Lukašenka

S.Gebeshtreitas priminė, kad iki šiol Baltarusija padeda Rusijos Federacijai, suteikdama jos kariuomenei savo teritoriją karių dislokavimui ir oro erdvę Rusijos karo lėktuvams.

Paklaustas, ar oficialus Berlynas tikisi, kad Baltarusija oficialiai įsijungs į karą prieš Ukrainą, S.Gebeshreitas atsakė: „Aš nenorėjau vartoti tokios formuluotės, bet Baltarusijos pagalba gali padidėti, todėl ši žingsnis yra galimybių srityje“.

Būtina toliau teikti Ukrainai karinę pagalbą ir mažinti Rusijos galimybes gauti išteklių savo karui, pirmadienį Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime Rygoje sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

Pasak jo, svarbiausias prioritetas yra teikti daugiau karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant gynybos sistemas, artileriją, šarvuotąsias transporto priemones.

JK įsipareigojo kitais metais suteikti Kyjivui tokią pačią kaip šiemet ar didesnę karinę pagalbą. Šiais metais Britanija Ukrainai skyrė karinės pagalbos už 2,3 mlrd. svarų (2,64 mlrd. eurų).

R.Sunakas teigė, kad Rusijos vienašališki reikalavimai nutraukti ugnį negali būti priimti, nes tai būtų apgaulingas pasiūlymas ir tik suteiktų Maskvai daugiau laiko pasirengti naujoms atakoms. 

JK premjeras taip pat sakė, kad kol Kremlius neišves savo pajėgų iš Ukrainos teritorijos, jokios tikros derybos su Rusija nėra įmanomos. 

Be to, Vakarai privalo ir toliau mažinti Rusijos gebėjimus persigrupuoti ir atnaujinti savo išteklius, reikalingus naujiems išpuoliams prieš Ukrainą. Tai reikštų tolesnį tarptautinės paramos Maskvai mažinimą, įskaitant trukdymą Iranui tiekti dronus, kuriuos Kremlius naudoja atakoms Ukrainoje. 

Vaizdo ryšiu kalbėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per naujausias Rusijos atakas jo šalyje buvo panaudoti 34 iranietiški dronai „Shahed“.

Iranas yra pripažinęs, kad tiekė Rusijai dronus, bet tvirtino, kad bepiločiai orlaiviai buvo perduoti prieš tai, kai Maskva užpuolė Ukrainą.

R.Sunakas taip pat pabrėžė, kad Rusija ir toliau turi jausti sunkias ekonomines savo karo Ukrainoje pasekmes.

„Mūsų bendras įsipareigojimas yra aiškus – Ukrainos saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė jis. 

Tuo metu Suomijos prezidento Sauli Niinisto buvo paprašyta pakomentuoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad Rusijai reikia suteikti saugumo garantijas.

„Jei Rusija gali suteikti saugumo garantijų savo kaimynėms, kodėl nesuteikus ir Rusijai panašaus lygio ir panašaus patikimumo“, – žurnalistams sakė S.Niinisto.

2012 metais Jungtinės Karalystės iniciatyva pradėtas kurti JEF šiuo metu sudaro dešimt Šiaurės Europos regiono šalių. Pajėgos skirtos veikti jūroje, ore ir sausumoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išleido įsakymą, pagal kurį pasižymėjusiems karo dalyviams rekomenduojama nemokamai suteikti žemės sklypus Maskvos, Krymo ir Sevastopolio priemiesčiuose.

Pagal įsakymą V.Putinas nusprendė padovanoti žemės už nuopelnus kare apdovanotiems kariškiams, karo veiksmų veteranams, žuvusiųjų artimiesiems.

Dekretas buvo pasirašytas gruodžio 19 d.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdžio metu

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo. 

Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas. 

Šis klausimas yra labai skubus, nes Europai gresia ribotas energijos tiekimas žiemą, Rusijai sumažinus dujų tiekimą, kaip manoma, keršijant ES už pastarosios sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. 

Susitarimas dėl viršutinės dujų kainos ribos atvertų kitas priemones, kurioms jau yra uždegta žalia šviesa, pavyzdžiui, bendriems dujų pirkimams ir naujam dujų kainų lyginamajam indeksui. Visgi šios priemonės priklausys nuo to, ar bus pasiektas susitarimas dėl dujų kainų viršutinės kainos. 

Europos Komisija yra pasiūliusi 275 eurų už megavatvalandę viršutinę ribą, kurią daugelis ES šalių laiko per didele. 

Be to buvo nustatytos sąlygos, kurias šalys laiko nepasiekiamomis, įskaitant reikalavimą, kad „lubos“ būtų aktyvuotos tik tuo atveju, jeigu dujų kaina bent dvi savaites viršytų minėtą lygį, o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaina tuo pat dviejų savaičių laikotarpiu 10 dienų viršytų 58 eurus.

Kitos ES šalys, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, pernelyg nelanksčias kainų „lubas“ laiko grėsme tiekimui, nes tokia kainų riba tiekėjus gali paskatinti dujas tiekti pelningesnėms Azijos rinkoms, o ne Europai.

Ministrai teigė dabar svarstą daug žemesnę ribą. 

„Manau, kad 188 (eurai už megavatvalandę) pasiųstų teisingus signalus rinkoms“, – pažymėjo Graikijos energetikos ministras Kostas Skrekas.

„Spaudimas pasiekti susitarimą šiandien yra didelis, ir aš esu įsitikinęs, kad galime pasiekti kompromisą“, – pridūrė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Riina Sikkut.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pirmadienį spaudos konferencijoje, surengtoje po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, pareiškė, kad vienintelė grėsmė visam Baltijos ir Šiaurės šalių regionui gali kilti iš Rusijos. 

Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija. 

K.Karinis tikisi, kad likusios dvi iš 30 NATO šalių – Turkija ir Vengrija – taip pat pritars Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO. 

Pasak U.Kristerssono, Švedija vertina tai, kad Latvija nedelsdama ir visapusiškai parėmė švedų prašymą prisijungti prie Aljanso. 

„Šiuo metu apie gynybą turime galvoti gana neigiamai nusiteikę, prisimindami savo draugus Ukrainoje, o bendradarbiavimo gilinimo priežastys nėra malonios“, – sakė Švedijos premjeras. 

„Matome galimybių Baltijos jūros regionui tapti bendro karinio aljanso dalimi ir dabar yra paskutinis momentas Švedijai ir Suomijai tapti NATO narėmis. Geografinė padėtis ir tai, ką Rusija vykdo Ukrainoje, yra dvi labai aiškios priežastys, kodėl Švedija ir Suomija turi prisijungti prie Aljanso“, – komentuodamas Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO naudą Baltijos šalims teigė U.Kristerssonas.

Pranešama, kad abu ministrai pirmininkai taip pat aptarė karinį ir pramoninį bendradarbiavimą, susisiekimo keltais tarp Stokholmo ir Rygos atnaujinimą. 

K.Karinis teigė, kad Latvija ir Švedija palaiko gerus ekonominius santykius, tačiau bendradarbiavimą tarp abiejų šalių galima būtų pagerinti energetikos srityje, įskaitant elektros jungtis tarp valstybių ir vėjo jėgainių parkus. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko reto vizito į Minską, derėtis su savo artimu sąjungininku Aliaksandru Lukašenka, leidusiu Maskvai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą.

Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putinas išlipa iš lėktuvo apsnigtame Minsko oro uoste ir kaip jį šiltai pasveikina autoritarinis Baltarusijos prezidentas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vladimiras Putinas neketina versti Baltarusijos dalyvauti kare prieš Ukrainą, tačiau užsiminė, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas sprendimą turėtų priimti savo noru.

Visų pirma D.Peskovas pavadino „kvailas ir nepagrįstas“ publikacijas, kad V.Putinas vyksta į Minską, kad priverstų Baltarusiją dalyvauti „specialioje operacijoje“.

„Tai reikėtų traktuoti kaip visiškai kvailas, nepagrįstas mintis. Baltarusija yra Rusijos Federacijos sąjungininkė ir partnerė numeris vienas.

Būtent su Baltarusija turime pažangiausią integracijos režimą, todėl niekas nieko neverčia, visi imasi veiksmų, kurie geriausiai atitinka mūsų tautų ir mūsų sąjunginės valstybės interesus“, – kalbėjo jis. 

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas prognozuoja, kad karas baigsis Ukrainos pergale, bet ne anksčiau kaip pavasarį-vasarą.

„Norėčiau, kad Ukrainos pergalė įvyktų anksčiau. Bet atsižvelgiant į tai, kad esu realistas, suprantu, jog iki pavasario-vasaros tokios šventės vargu ar sulauksime. Bet tikrai bus mūsų pergalė“, – interviu „Ukrainska Pravda“ sakė O.Danilovas.

Be to, Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius pabrėžė, kad visos užgrobtos teritorijos turi būti išlaisvintos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Tai bus mūsų teritorija, ten bus mūsų vyriausybė“, – sakė jis.

Tačiau O.Danilovas pripažino, kad Doneckas, Luhanskas ir Krymas yra gana sunkūs uždaviniai, nors nieko nėra neįmanomo.

„Turi būti sumanumas, apskaičiavimas ir veiksmas. Jei turi sumanumo, apskaičiavimo ir veiksmų, tai pergalė tikrai bus tavo. Ir svarbiausia, jei tiesa bus tavo pusėje, o tiesa mūsų pusėje“, – aiškino jis. .

Gruodžio 19-osios popietę visuose Ukrainos regionuose, išskyrus vakarinius ir pietinius, skamba oro pavojaus signalas.

Oro pavojaus signalas skamba Kyjive ir daugiau nei 10 sričių.

Socialiniai tinklai praneša apie dviejų Tu-22m3 lėktuvų pakilimą iš Riazanės srities Kursko srities kryptimi.

Šiuo metu gresia raketų smūgiai, tačiau skrydžiai gali būti ir mokomieji – tiksliai nežinoma.

Valdžia prašo ukrainiečių likti slėptuvėse.

Maskva pirmadienį pranešė, kad jos oro gynybos sistemos numušė keturias JAV pagamintas raketas virš pietinės Rusijos srities, besiribojančios su Ukraina.

Tai yra vienas pirmųjų tokių Kremliaus pareiškimų per beveik 10 mėnesių trunkančias kovas.

„Keturios amerikiečių priešradarinės raketos „HARM“ buvo numuštos oro erdvėje virš Belgorodo regiono“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje, turint omenyje regioną, kuris, kaip teigiama, nuolat nukenčia nuo Ukrainos smūgių.

Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.

Pirmadienio rytą dronais atakuota Ukrainos sostinė

„Priešo bepiločiai orlaiviai naktį atakavo energetikos objektus visoje šalyje... Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Čerkasų ir Kyjivo srityse bei Kyjivo mieste pradėti vykdyti avarinių išjungimų grafikai“, – sakoma „Ukrenerho“ pranešime.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad keli jos karo laivai šią savaitę dalyvaus bendrose karinio laivyno pratybose su Pekinu.

Pranešimas atspindi stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, abiem šalims patiriant Vakarų spaudimą.

„Manevrai vyks gruodžio 21–27 dienomis Rytų Kinijos jūroje. Pagrindinis pratybų tikslas yra stiprinti karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą... ir palaikyti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Jų metu bus leidžiamos raketos, naudojama artilerija ir rengiamos kovos su povandeniniais laivais pratybos, sakoma pareiškime.

Jame teigiama, kad Kinija įtrauks du eskadrinius minininkus, patrulinius laivus, aprūpinimo tiekimu laivą ir povandeninį laivą.

„Pratybose dalyvaus Ramiojo vandenyno ir Liaudies išlaisvinimo laivynų karinio jūrų laivyno aviacijos pajėgų orlaiviai ir sraigtasparniai“, – nurodė ministerija.

Šaltojo karo laikų sąjungininkės Kinija ir Rusija – turinčios audringą santykių istoriją – pastaraisiais metais suartėjo. Jų vadinamieji santykiai „be ribų“ veikia kaip atsvara JAV dominavimui pasaulyje.

Baltarusijos kariuomenės kovinės parengties patikrinimas baigėsi gruodžio 19 d. Aliaksandro Lukašenkos nurodymu.

Kartu teigiama, kad Saugumo Tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovyčius buvo atsakingas už Baltarusijos kariuomenės kovinės parengties patikrinimą.

„Ginkluotosiose pajėgose kovinės parengties tikrinimo priemonės, kurios vykdomos vadovaujant Saugumo Tarybos valstybės sekretoriui Volfovičiui Baltarusijos Respublikos prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu buvo baigti“, – sakoma šalies Gynybos ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Patikrinimo detalės ir rezultatai kol kas neskelbiami.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tris kartus atidėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, puolimo iniciatorė buvo Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba. Apie tai kalbėjo Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadymas Skibickis interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“.

„Mūsų žiniomis, puolimas buvo atidėtas tris kartus, paskutinį kartą – vasario viduryje“, – teigė jis. 

Anot V.Skibickio, V.Putinas ne kartą aptarė invazijos idėją su Rusijos Federacijos Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu, tačiau to reikalavo FSB.

„Jie (FSB darbuotojai – red.) buvo tikri, kad invazijai buvo pakankamai pasiruošta. Investavo didžiulius resursus ir pastūmėjo V.Gerasimovą pulti.

Tai, kad rusų daliniai buvo aprūpinti maistu, amunicija ir degalais trims dienoms, rodo, kaip blogai jie apsiskaičiavo.

Visi pirmieji kariniai tikslai žlugo: jie negalėjo apsupti Kyjivo, negalėjo užimti Sumų, Černihivo ir Charkivo“, – kalbėjo jis.

Dėl tariamo apšaudymo gruodžio 18 dieną Rusijos Belgorodo srityje buvo sutrikęs elektros tiekimas, pranešė regiono gubernatorius Večeslavas Gladkovas.

„Be elektros liko apie 14 000 gyventojų. Tarnybos pradeda vėl prisijungti prie atsarginių maitinimo šaltinių“, – teigė jis. 

Gruodžio 18-osios rytą Rusijos mieste Belgorodo pasigirdo sprogimai, virš vieno pastato kilo dūmų stulpas, o valdžia pranešė apie oro gynybos darbą.

Vėliau rašė apie tariamai 1 žuvusįjį ir 8 sužeistuosius.

Luhansko srityje rusų okupantai masiškai stato kelio užtvaras, kad gaudytų iš fronto linijos pabėgusius savo dezertyrus.

Rusų okupaciniuose daliniuose nėra bendro supratimo ir koordinuoto darbo, apie tai pasakojo Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Jie bijo ir supranta, kad už jų yra rusų daliniai, jie negali bėgti atgal. Dabar visoje Luhansko srityje rusai yra įrengę daugybę kelių užtvarų. Dauguma jų nukreipti ne į saugumą, o gaudyti dezertyrus, kurie bėga nuo fronto linijos“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Serhijus Haidajus

Anot S.Haidajaus, vietos gyventojai nenori kautis ir bet kokiomis priemonėmis bando pabėgti nuo „mobilizacijos“.

„Šiuo metu ne visi turi finansinių galimybių duoti kyšį ir išvykti į Rusiją. Kai kurie žmonės pusę metų slapstosi palėpėse ir rūsiuose, kad nereikėtų kariauti. Laikinai užimtose teritorijose vyrų likę nedaug“, – sakė jis.

Rusijos samdiniai iš „Wagner“ vis dar vaidina svarbų vaidmenį mūšiuose prie Bachmuto. Prieš Ukrainos kariuomenę jie naudoja prastai apmokytus nuteistuosius.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, atskiriems „Wagner“ kariams duodamas išmanusis telefonas arba planšetinis kompiuteris su palydovinėmis nuotraukomis, kuriose matyti atakos taikinys. Tuo metu vadai, greičiausiai, sėdi slėptuvėse ir duoda įsakymus, o informaciją gauna vaizdo įrašu iš dronų.

Be to, atskiriems padaliniams duodami nurodymai eiti suplanuotu maršrutu. Tuo pačiu metu jie dažnai turi ugnies palaikymą, tačiau šarvuotos mašinos teikiamos retai. Nukrypusiems nuo nurodyto maršruto gresia būti nušautiems.

„Šia žiauria taktika siekiama išsaugoti retą „Wagner“ turtą – patyrusius vadus ir šarvuotas mašinas – pigesnių naujokų, kuriuos organizacija laiko neišvengiamais praradimais, sąskaita“, – sakoma ataskaitoje.

Rusijos kariai surengs karines pratybas su Ukraina besiribojančioje Baltarusijoje, pranešė rusų Gynybos ministerija.

Spalį Minskas paskelbė apie bendrų regioninių pajėgų su Maskva formavimą, į Baltarusiją atvyko keli tūkstančiai Rusijos karių.

„Galutinis junginių kovinio pajėgumo ir kovinės parengties įvertinimas bus pateiktas... po bataliono taktinių pratybų“, – sakoma naujienų agentūros „Interfax“ išplatintame Gynybos ministerijos pranešime.

Jame nenurodoma, kada ir kur vyks pratybos, tačiau apie jas paskelbta likus kelioms valandoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Minske, kur jis ves derybas su kolega Aliaksandru Lukašenka.

Nuo 1994 metų valdžioje esantis Baltarusijos autoritarinis lyderis yra ilgametis Kremliaus sąjungininkas.

Susitikimas rengiamas einant 10-am Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesiui. Ji buvo pradėta keliomis kryptimis, įskaitant Baltarusijos teritoriją.

Spalį Baltarusijoje dislokavus Rusijos karius, kilo nuogąstavimų, kad baltarusių pajėgos gali prisijungti prie Ukrainos puolimo.

Sekmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga taip pat yra nuolatinis prioritetas“.

„Ruošiamės visiems įmanomiems gynybos scenarijams“, – po susitikimo su ukrainiečių kariuomenės vadais savo kasdieniame kreipimesi į tautą sakė V.Zelenskis.

Pats A.Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti Baltarusijos karių į Ukrainą.

Rusija per praėjusią parą neteko dar 520 savo karių. Dabar likviduotų rusų skaičius siekia 98 800, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Jo duomenimis, Ukrainoje taip pat buvo sunaikintas dar vienas tankas, 6 priešo šarvuotos kovos mašinos, 5 artilerijos sistemos, 1 priešo oro gynybos įrenginys, taip pat 8 operatyvinio-taktinio lygio dronai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 30 Irano bepiločių orlaivių kamikadze, kurie naktį iš gruodžio 18 į 19 d. atakavo Ukrainą,  pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

Kaip ir praėjusį kartą, dronai buvo paleisti iš rytinės Azovo jūros pakrantės.

Oro vadavietė „Pietūs“ patikslino, kad 10 dronų buvo numušta šalies pietuose. 

Naujausioje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje aptariamos pastarojo meto Rusijos karinės vadovybės pastangos spręsti Rusijos nesėkmių Ukrainoje problemą, gruodžio 19 d. planuojamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimas ir tolesnės „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino pastangos įteisinti „Wagner Group“ ir sustiprinti savo reputaciją.

Anot instituto analitikų, Rusijos karinė vadovybė vykdo kampaniją, kurios tikslas – pristatyti save kaip veiksmingo karo meto aparato dalį, siekiant išspręsti visuomenės nuomonę apie Rusijos nesėkmes Ukrainoje. 

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vizitas Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, kurio metu daugiausia dėmesio skiriama palaikymui ir medicininei paramai, greičiausiai yra dalis pastangų parodyti, kad karinė vadovybė taiso skaudžias Rusijos kariuomenės nesėkmes tose srityse, kurios buvo nuolatinių piktų karo tinklaraštininkų komentarų ir karių bei jų šeimų protestų objektas, rašo analitikai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./A.Lukašenka ir V.Putinas

Pasak ekspertų, pirmadienį planuojamas V.Putino susitikimas su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka greičiausiai yra dalis tų pačių pastangų parodyti aktyvumą, taip pat pastangų sudaryti informacines sąlygas naujam karo etapui. 

Analitikai atkreipia dėmesį, kad prieš kelias dienas įvyko ir V.Putino susitikimas su Rusijos karine vadovybe, kuriame aptarti artimiausi ir vidutinės trukmės karo tikslai.

„V.Putino susitikimas su Rusijos vadovybe, tariamas S.Šoigu vizitas fronte ir V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas kartu rodo, kad prasideda naujas karo pristatymo, planavimo ir vykdymo etapas, ir gali būti, kad artimiausiais mėnesiais bus atnaujintos puolamosios operacijos prieš Ukrainą“, – rašo analitikai.

Analitikai taip pat rašo, kad „Wagner“ grupės finansininkas Jevgenijus Prigožinas toliau stengėsi įteisinti „Wagner“ grupę kaip pusiau valstybines ginkluotąsias pajėgas ir padidinti savo galios bazę, lobizuodamas už didesnes valstybės išmokas Ukrainoje kariavusiems „Wagner“ grupės darbuotojams.

Analitikai pateikia pagrindinius vykstančių karinių operacijų akcentus:

• Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas pranešė, kad Rusijos kariuomenė gavo naują Irano gamybos bepiločių orlaivių partiją ir toliau derasi su Iranu dėl balistinių raketų sistemų įsigijimo.
• Ukrainos ir Rusijos šaltiniai pranešė, kad ties linija Svatovė-Kremina tęsėsi poziciniai mūšiai.
• Ukrainos ir Rusijos šaltiniai pranešė apie tebesitęsiančias kovas Bachmuto priemiesčiuose ir į šiaurės rytus bei pietus nuo miesto. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Jakovlinką, Donecko srityje, į šiaurės rytus nuo Soledaro.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos išstūmė Rusijos pajėgas iš ilgai laikytų pozicijų netoli Bachmuto.
• Ukrainos pareigūnas pareiškė, kad Rusijos pajėgos perdislokuoja dalinius iš rytinio (kairiojo) Dniepro upės kranto Chersono srityje ir kad dar per anksti pasakyti, ar Rusijos pajėgos atsitraukia. Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė įprastus artilerijos ir raketų smūgius per Dniepro upę.
• Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad gruodžio 16 d. Ukrainos pajėgos smogė dviem Rusijos pajėgų koncentracijos vietoms ir dviem amunicijos sandėliams Zaporižios srityje, sužeisdamos 150 žmonių ir sunaikindamos 10 vienetų įrangos. Ukrainos Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Melitopolyje įrengia prieštankinę gynybą „Drakono dantys“.
• Rusijos pajėgos ir okupacinė valdžia ir toliau stengiasi išspręsti didelį medicinos personalo ir atsargų trūkumą.

Per pastarąją parą Ukrainos aviacija smogė trims priešo priešlėktuvinių raketų sistemoms, taip pat smogė devynioms priešo ginkluotės, karinės įrangos ir personalo koncentracijos vietoms.

Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė Zoparko priešlėktuvinei radiolokacinei stočiai, dviem priešo amunicijos sandėliams, priešo kontrolės postui ir vietovei, kurioje sutelkta okupanto karinė jėga, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį Rygoje vyksiančiame susitikime su Šiaurės, Baltijos šalių ir Nyderlandų kolegomis paskelbs apie didelį naują artilerijos paketą Ukrainai.

R.Sunakas pirmadienį atvyksta į Latviją, kur su kitais Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) nariais aptars dedamas pastangas kovoti su Rusijos agresija Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

„Reuters“/„Scanpix“/JT ministras pirmininkas Rišis Sunakas

Jis paragins vadovus 2023 metais išlaikyti arba viršyti 2022-ųjų paramos Ukrainai lygį, sakoma premjero kanceliarijos išplatintame pranešime.

JK premjeras taip pat paskelbs, kad Londonas kitais metais „tieks šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių pagal 250 mln. svarų sterlingų (287 mln. eurų) vertės sutartį, kuri užtikrins nuolatinį kritinės svarbos artilerijos šaudmenų tiekimą Ukrainai 2023 metais“, sakoma pareiškime.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos okupantai per savaitę iš užgrobtų keturių Zaporižios regionų teritorijų iš viso paleido 174 žmones, savo „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Jo teigimu, okupantai pradėjo naują teroro raundą – gyventojus, norinčius palikti okupaciją, laikė priverstinėse „naujametinėse atostogose“.

„Per savaitę okupantai paleido tik 174 žmones iš okupuotų teritorijų 4 srityse – Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko. Nuo gruodžio 15 d. ir jau tris dienas iš okupacijos nepaleistas nė vienas asmuo. Taip pat buvo padidintas filtravimas alternatyviuose evakuacijos keliuose. Anksčiau iš okupacijos buvo galima išvykti per Donecko sritį arba Krymą Gruzijos, Estijos ir Latvijos kryptimi“, – sakė I.Fiodorovas.

Jis taip pat sakė, kad dabar vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pasienyje tarp Rusijos ir Europos šalių okupantai grąžina ukrainiečių automobilius.

Šiaurės Donecko srities ir Donecko gyventojai bėga į Rusiją, nes neturi patenkinamų gyvenimo sąlygų.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Pasak jo, spūstis prie įvažiavimo į Mariupolį iš Donecko pusės tęsėsi 5 kilometrus, skelbia „Unian“.

„Jie nebėga nuo karo ir kovų. Bėga nuo vandens trūkumo. Jie bėga dėl vandens, elektros. Šilumos. Dėl pagrindinių gyvenimo sąlygų. Bandydami pereiti nuo išgyvenimo prie gyvenimo. Štai ji, Rusijos pasekmė. Tiesi ir nekvestionuojama. Sugriovimas“, – rašė jis.

P.Andriuščenka pridūrė, kad sugriauto Mariupolio gyventojai taip pat pradėjo bėgti.

„Eismo spūstis nuo Bezymyanojės kaimo iki sienos su Maskva sudaro daugiau nei 30 km. Lengvieji automobiliai. Nuo 10 valandų laukimo lauke dėl išgyvenimo. Įniršis. Tiesiog įniršis“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo operacijas Rusijos teritorijoje naudodamos įvairias priemones

Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibitskis tai sakė interviu vokiečių leidiniui „Bild“, skelbia „Unian“.

Pasak jo, šios operacijos yra labai sudėtingos ir reikalauja rimtų mokymų, nes Rusijos kariniai objektai yra gerai saugomi.

„Mūsų taikiniai yra griežtai kariniai Rusijos ginkluotųjų pajėgų objektai, iš kurių vykdomi smūgiai Ukrainai, įskaitant logistikos centrus, vadavietes ar garnizonus, kuriuose yra daug karių“, – pabrėžė V.Skibickis.

Mykolajivo regioną atakavo Irano bepiločiai lėktuvai „Shahed“, „Telegram“ pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.

Tačiau tuo metu (23.08) regione nebuvo paskelbtas oro pavojus, rašo „Unian“.

Vėliau V.Kimas sakė, kad nežino, kodėl nebuvo perspėjimo. Oro gynybos pajėgos jau numušė priešo droną.

Nepaisant to, 23.42 val. Mykolajivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus.

Po penktadienį, gruodžio 16 d., Rusijos okupantų surengto galingo raketų smūgio Ukrainai, 9 mln. ukrainiečių grąžintas elektros tiekimas

Tai savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat pažymėjo, kad daugumoje Ukrainos miestų transporto paslaugos grįžta į normalų lygį.

„Šviesa ir šiluma sugrįžo pas mūsų žmones. Dar 3 milijonams ukrainiečių sugrąžintas energijos tiekimas. Plius 6 milijonai vakar. Tai reiškia, kad po penktadienį įvykusio teroristų smūgio 9 milijonai mūsų žmonių jau turi rezultatų“, – sekmadienį kalbėjo jis. 

Ukrainos prezidentas padėkojo visiems, kurie atlieka remonto darbus bet kokiomis oro sąlygomis ir visą parą, taip pat tarptautiniams partneriams, kurie padeda Ukrainai aprūpinti ją įranga.

Ukrainos gynėjai laiko Bachmuto miestą Donecko srityje, nors Rusijos okupantai daro viską, kad jame neliktų nė vienos nepažeistos sienos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo vaizdo kreipimesi, skelbia „Unian“.

„Donecko ir Luhansko regionuose svarbiausia yra Bachmuto kryptis. Miestas – mūsų rankose, nors okupantai daro viską, kad jame neliktų nė vienos nepažeistos sienos“, – pažymėjo jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Sekmadienį vykusiame vyriausiojo kariuomenės vado posėdyje aptarta sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga. V.Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepadėtų net Baltarusijos įtraukimas į karą su Ukraina.

„Tai taip pat yra nuolatinis prioritetas. Rengiamės visiems galimiems gynybos scenarijams. Kad ir kas ir kam Minskas būtų linkęs – tai jiems nepadės, kaip ir visos kitos liguistos idėjos šiame kare prieš Ukrainą ir ukrainiečius“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Sekmadienį Rusijos Belgorodo srities Krasnaja Jarugos kaime užfiksuota nauja sprogimų banga, skelbia „Unian“.

Sekmadienio vakarą vietiniai „Telegram“ kanalai pradėjo masiškai pranešinėti apie sprogimus Krasnaja Jarugos kaime. Pažymima, kad gaisras gyvenvietėje kilo tariamai dėl sprogimų.

Be to, pranešama, kad sprogimo banga išdaužė kai kurių namų langus. Tuo pat metu regiono gubernatorius patikino, kad per sprogimus žmonių aukų ar žuvusiųjų nebuvo.