Naujas JAV pagalbos paketas Ukrainai: viena „Patriot“ baterija ir daugybė kitos ginkluotės

Kyjive šiuo metu yra sudėtingiausia elektros tiekimo padėtis Ukrainoje dėl tinklų ir įrangos sugadinimo: 60 proc. transformatorių buvo sunaikinta dėl Rusijos atakų, praneša energijos tiekėjo YASNO generalinis direktorius Serhijus Kovalenko.

Prireiks „kelių mėnesių“, kol Ukrainos pajėgos bus tinkamai apmokytos naudotis priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“, trečiadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad JAV nusiųs bateriją į Ukrainą, rašo CNN.  

„Patriot“ reikalauja mokymų, ir mes tikimės, kad prireiks kelių mėnesių, kad Ukrainos pajėgos būtų tinkamai apmokytos sėkmingai naudoti šią sistemą“, – sakė pareigūnas.

Ukrainos teisėsauga baigė tyrimą ir išsiuntė teismui kaltinamąjį aktą Rusijos pilietei, kuri ragino savo vyrą, Rusijos kariškį Romaną Bykovskį, prievartauti Ukrainos moteris.

Tai pranešė „Radio Svoboda“ projektas „Schemos“.

 

Rusei buvo pranešta apie įtarimus dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo ir ji buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.

Kaip nustatė teisėsaugininkai, „Rusijos Federacijos pilietė, motyvuodama asmenine antipatija Ukrainos visuomenei ir nepagarba ukrainiečių moterims, skatino savo vyrą, Rusijos Federacijos okupacinės kariuomenės, kurios daliniai buvo Chersono srityje, kareivį, prievartauti laikinai okupuotos Ukrainos moteris“.

Straipsnyje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo numatyta bausmė iki 12 metų kalėjimo.

32 metų buvęs politinis kalinys ir aktyvistas Henadijus Afanasjevas, kurį Rusija 2016 m. grąžino Ukrainai per apsikeitimą kaliniais, žuvo fronte.

H.Afanasjevui Rusijoje buvo iškelta byla dėl „teroristinio susivienijimo“ . Šį susivienijimą esą sukūrė ukrainiečių kino režisierius Olehas Sencovas. O.Sencovas taip pat kelerius metus praleido už grotų ir grįžo į Ukrainą, kai buvo apsikeista kaliniais.

„Afanasjevas Henadijus, šaukinys „Tor“. Jis žuvo Luhansko srityje netoli Belohorivkos“, – pranešė Ukrainos parlamento deputatas Achtemas Čijgozas.

Informaciją apie mirtį taip pat patvirtino H.Afanasjevo motina ir žmona.

Henadijus Afanasjevas

Rusijos teismas nurodė, kad bendruomenės, kuriai priklausė H.Afanasjevas, nariai planavo įvykdyti keletą sprogdinimų Simferopolyje. H.Afanasjevas iš pradžių bendradarbiavo su tyrimu, bet vėliau atsiėmė savo parodymus ir pareiškė, kad juos davė kankinamas.

Jis buvo nuteistas septynerius metus kalėti, o vėliau Rusijos prezidentas jam suteikė malonę.

Išėjęs į laisvę H.Afanasjevas buvo paskirtas specialiuoju Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovu kalinių išlaisvinimo klausimais, surengė daugybę susitikimų, skirtų Rusijoje nuteistiems ukrainiečiams paremti, o savo istoriją aprašė knygoje „Prisikėlimas po nuopuolio“.

Vilniaus rajone veikianti įmonė „Altimus-Tech“ negali Ukrainai perduoti aštuonių raketų paleidimų sistemų, policijai aiškinantis, ar tai nėra ginklai, skelbia LNK Žinios.

Tuo metu įmonė tikina, kad šios sistemos – karinė technika.

„Bus padaryta reikalinga ekspertizė ir tyrimas atsakys į klausimus, kas vis dėlto tai yra: karinė įranga ar ginklai“, – LNK sakė Policijos departamento atstovas Audrius Čiupala.

Dėl įmonės turimos įrangos policija jau buvo pradėjusi du ikiteisminius tyrimus, tačiau juos nutraukė, dabar ji atlieka ir trečiąjį.

„Susiduriam su didžiuliu valstybės institucijų priešiškumu padovanoti šią įrangą Ukrainai“, – sako „Altimus-Tech“ vyriausioji teisininkė Vitalija Lapina.

Anot LNK, leidimą išvežti karinę įrangą į Ukrainą turi išduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gavus tarnybų pritarimus, tačiau kada bus atsakymas – neaišku.

Įmonė „Altimus-Tech“ anksčiau vadinosi „LiTak-Tak“. Pastaroji prieš kelis metus Vyriausybės paskelbta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl to bylinėjosi teisme.

Vėliau įmonė buvo reorganizuota ir tapo Lenkijos bendrovės filialu, tačiau akcininkai liko tie patys.

Vladimiras Putinas per susitikimą su aukščiausiais Rusijos kariuomenės pareigūnais pažadėjo suteikti kariuomenei viską, ko ji paprašys.

Kalbėdamas Maskvoje per Gynybos ministerijos išplėstinės valdybos baigiamąjį posėdį, V.Putinas sakė, kad kariuomenei nėra jokių „finansavimo apribojimų“.

„Šalis, vyriausybė duos viską, ko prašo kariuomenė. Viską“, – pridūrė Rusijos prezidentas.

Rusijos Federacijos ambasada Taline trečiadienio popietę policijai pranešė gavusi rašytinį pranešimą apie bombą, rašo estų laikraštis „Postimees“.

Siekdama užtikrinti saugumą, policija aptvėrė teritoriją aplink ambasadą, o išminuotojai patikrino ambasados išorinį perimetrą. Ambasados darbuotojai savo ruožtu pažadėjo atlikti patikrinimą pastato viduje.

Pasak Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnybos Šiaurinės prefektūros operacijų vadovo Alo Vaidlo, atliekant patikrinimus nerasta nieko įtartino, tad maždaug 17 val. 30 min. žmonėms vėl buvo leista judėti ambasadoje ir jos apylinkėse.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė perduosiančios Ukrainai pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją, siekdamos padėti Kyjivui atremti negailestingus Maskvos oro smūgius.

Baterija įtraukta į 1,85 mlrd. JAV dolerių (1,74 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, apie kurį buvo paskelbta laukiant į Vašingtoną atvykstančio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios šių metų vasarį išvyko iš savo šalies.

Šis Vašingtono pranešimas yra svarbi Kyjivo pergalė, nes Ukraina anksčiau ne kartą ragino Jungtines Valstijas perduoti sistemų „Patriot“. Tai yra ir tvirtas ženklas, kad JAV remia Ukrainą ir padės stiprinti šalies gynybos pajėgumus.

„Į šiandienos pagalbą pirmą kartą įtraukta oro gynybos sistema „Patriot“, gebanti numušti sparnuotąsias raketas, trumpojo nuotolio balistines raketas ir orlaivius kur kas didesniame aukštyje negu anksčiau perduotos oro gynybos sistemos“, – pranešime pažymėjo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Ukrainos oro gynybos sistemos atlieka itin svarbų vaidmenį ginant šalį nuo Rusijos smūgių ir neleidžiant Maskvos pajėgoms įgyti oro erdvės kontrolės.

Tačiau ne vieną pralaimėjimą mūšio lauke patyrusi Rusija pradėjo sistemingai taikytis į svarbią Ukrainos infrastruktūrą ir savo smūgiais jau sutrikdė elektros, vandens bei šilumos tiekimą milijonams žmonių.

JAV ginkluotės gamybos milžinės „Raytheon“ gaminama „MIM-104 Patriot“ yra „žemė – oras“ tipo raketų sistema, kuri iš pradžių buvo sukurta dideliame aukštyje skrendančių orlaivių atpažinimui ir numušimui. 9-ajame dešimtmetyje sistema buvo modifikuota ir pritaikyta naujai taktinių balistinių raketų grėsmei.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis požymių, jog į Europos Sąjungą (ES) bando skverbtis nuolaidžiavimo Rusijai politika.

Pasak jo, tokį požiūrį lemia Vakarų šalių nuovargis dėl beveik 10 mėnesių tebesitęsiančio karo Ukrainoje.  

„Matau tokių požymių, matau tokių pastangų“, – interviu „Delfi“ trečiadienį sakė šalies vadovas, paklaustas, ar mato į Bendriją besiskverbiančią nuolaidžiavimo Rusijai politiką.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Ir tokiais atvejais aš visada sakau kolegoms tose kitose ES šalyse – supraskime, mielieji, kiek šiandien kenčia Ukraina ir kiek ji yra pavargusi nuo šito karo. Tai mūsų nuovargis, mūsų sunkumai yra juokingi, palyginti su tuo, ką kenčia Ukrainos tauta“, – pridūrė prezidentas.

G.Nausėda pabrėžė, kad tokios nuolaidžiavimo politikos argumentai „yra gražūs ir kilnūs“ – norima kuo greičiau užbaigti karą.

„Bet klausimas – kokia to kaina? Juk niekas Lietuvoje nesuprastų, jeigu kažkas išorėje pradėtų prekiauti Lietuvos teritorija ir sakytų: „Žinot, už saugią ir gerą kaimynystę paimkite atplėškite šiaurės rytų gabalą ir atiduokite agresyviems kaimynams.“ Jeigu kažkas šitaip klausimą keltų, sakytume, kad jie išprotėję“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Anot prezidento, Vakarai neturi teisės aiškinti Ukraina, jog ši turi daryti „teritorines ar kitokias nuolaidas“ agresoriui, siekdama taikos.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris  ir kai kurie Vakarų politikai jau anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.

Išplėstiniame Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje V.Putinas ir S.Šoigu išdėstė keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama parengti Rusiją tam, ką V.Putinas pavadino „neišvengiamu susidūrimu“ su Rusijos priešininkais, skelbia CNN.

S.Šojgu pareiškė, kad šalies kariuomenė turi būti išplėsta nuo dabartinio 1 mln. iki 1,5 mln. karių, įskaitant 695 tūkst. savanorių kontraktininkų. Neseniai Rusija į vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje papildomai dislokavo 150 tūkst. karių – tai yra pusė visų rudenį mobilizuotų vyrų skaičiaus.

S.Šoigu taip pat sakė, kad bus sukurtos dvi papildomos oro desanto puolamosios divizijos.

Abu jie leido suprasti, kad pagrindinis Rusijos priešininkas yra, jų nuomone, ekspansionistinė NATO, kuri nori susilpninti ir net suskaldyti Rusiją.

„Atsižvelgiant į NATO siekį didinti karinį potencialą prie Rusijos sienų, taip pat plėsti aljansą į Suomiją ir Švediją, būtina imtis atsakomųjų priemonių, kad šiaurės vakarų Rusijoje būtų sukurta atitinkama karinių pajėgų grupuotė“, – sakė S.Šoigu.

Jis paskelbė apie naujos Leningrado karinės apygardos šiaurės vakarų Rusijoje sukūrimą.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad artimiausi 2–3 mėnesiai gali būti lemiami Rusijos kare prieš Ukrainą.

„Suprantame, kad šiandien Rusijos Federacija neturi galimybių nugalėti mus atvirame mūšyje. Jie dabar yra įvaryti į aklavietę. O žiurkė, įvaryta į aklavietę, yra pati pavojingiausia.

Ir mes labai aktyviai ruošiamės kitam mėnesiui, dviem ar trims, kurie šiuo metu gali būti lemiami“, – teigė jis. 

Jis pridūrė, kad Rusija „toliau eis, nes viską padėjo ant kortos“.

Anot O.Danilovo, Ukraina ruošiasi rusų puolimui, nes turi informacijos ir į ją reaguoja. Ginkluotė iš sąjungininkų padės ukrainiečių pajėgoms atremti Rusijos Federacijos puolimą.

„Ir aš noriu pasakyti, kad ta pagalba, kuri buvo suteikta kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, yra visiškai kitokia pagalba, nei gauname šiandien“, – pridūrė jis. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad „tapo akivaizdu“, jog karas Ukrainoje buvo neišvengiamas, ir teigė, kad „geriau šiandien nei rytoj“.

„Tapo akivaizdu, kad susidūrimai su šiomis jėgomis, taip pat ir Ukrainoje, yra neišvengiami. Vienintelis klausimas buvo, kada tai įvyks“, – sakė jis per Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdį. 

„Žinoma, karinės operacijos visada susijusios su tragedijomis ir žmonių netektimis. Mes tai puikiai suprantame ir žinome. Bet kadangi tai buvo neišvengiama, geriau šiandien nei rytoj“, – tęsė jis. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Putinas

Jis pakartojo, kad Rusijos tikslai Ukrainoje bus pasiekti.

V.Putinas taip pat sakė, kad Maskva neturi „jokių ribų“, kai kalbama apie savo kariuomenės finansavimą. 

„Vyriausybė duos viską, ko reikia kariuomenei“, – sakė jis. 

Karo ekspertas Oleksandras Kovalenka mano, kad Luhansko srities deokupavimo operacija gali būti panaši į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus išlaisvinant Charkivo sritį.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali deokupuoti Kreminą nepanaikindamos grėsmės Bilohorivkai. Kadangi Bilohorivka turėtų būti laikoma atspirties tašku Sjevjerodoneckui ir Lysyčanskui išlaisvinti.

Savo ruožtu Kremina vaidins visiškai kitokį vaidmenį karo veiksmų teatre. Visų pirma, Kreminos išvadavimas pakenks Rytų Ukrainos okupantų logistikos sistemai ir atvers kelią visos Luhansko srities išvadavimui“, – televizijos kanalo „Espresso“ eteryje aiškino O.Kovalenka.

Ekspertas mano, kad sėkmingų veiksmų Kreminos srityje atveju Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali atverti kelią į Luhanską.

„Idealus įvykių raidos scenarijus, be abejo, būtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas visomis Donecko ir Luhansko srities kryptimis. Ypač nuo Bilohorivkos, Sjevjerodonecko ir Lysyčansko kryptimis, o iš Kreminos - Rubižno kryptimi. Taigi galime teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali pasiekti vietą, kuri atveria kelią į Luhanską“, – sakė O.Kovalenka.

Ekspertas taip pat pabrėžė, kad Luhansko srities išlaisvinimas gali būti panašus į Charkivo srities deokupavimo operaciją.

"Okupantai bando aktyviai veikti Bilohorivkos kryptimi, siekdami užkirsti kelią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui. Tačiau manau, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos su Charkivo srities išvadavimu scenarijus yra įgyvendinamas.

Jie bando plėsti savo saugumo buferį, kaip buvo iš Balaklijos Husarivkos kryptimi. Tačiau kuo viskas baigėsi, ypač Balaklijai, visi puikiai žinome. Todėl visai tikėtina kad Luhansko srities išvadavimas bus panašus į operaciją su Charkivo srities išvadavimu“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karą Ukrainoje trečiadienį pavadino „bendra tragedija“, tačiau dėl prasidėjusių karo veiksmų kaltę suvertė Ukrainai ir jos sąjungininkams, o ne Maskvai.

„Tai, kas vyksta, žinoma, yra tragedija – mūsų bendra tragedija. Tačiau tai nėra mūsų politikos rezultatas. Tai trečiųjų šalių politikos rezultatas“, – sakė Rusijos vadovas per televiziją transliuotame susitikime su aukšto rango kariniais pareigūnais.

Ukrainos žurnalistas Tarasas Levčenka sako išgyvenęs tikrą siaubą, kai jo šeimos nariai negalėjo ištrukti iš Rusų okupuotos Kyjivo srities plataus masto invazijos pradžioje. 

Anot jo, rusų tikslas ne tik užgrobti visą Ukrainą, bet ir žengti dar toliau – susigrąžinti visas buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas. 

VIDEO: Ukrainos žurnalistas: jie nori užgrobti ir Lietuvą

Ukrainos žurnalistas: jie nori užgrobti ir Lietuvą

Vykstant karui Ukrainoje, Rusijos gynybos ministras teigia, kad jo šalies kariuomenė turi būti praplėsta nuo dabartinio milijono iki 1,5 mln. karių.

Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad į šį skaičių turėtų būti įtraukta 695 tūkst. karių pagal savanorių sutartis. Jis nepasakė, kada kariuomenė planuoja pasiekti minimą skaičių.

Anot jo, Rusijos kariuomenė, atsižvelgdama į Suomijos ir Švedijos planus prisijungti prie NATO, šalies vakaruose formuos naujus dalinius.

Ministras kalbėjo per Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą su valstybės aukščiausio rango kariškiais.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generolas Sergejus Surovikinas

Branduolinę veiklą JT prižiūrinti TATENA patvirtino, kad jos vadovas Rafaelis Grossi ketvirtadienį vyks į Maskvą aptarti Zaporižios atominės elektrinės pietų Ukrainoje branduolinio saugumo.

„Galime patvirtinti, kad generalinis direktorius R.Grossi rytoj atvyks į Maskvą dalyvauti vykstančiose aukšto lygio konsultacijose, kurių tikslas – kuo greičiau susitarti dėl branduolinės saugos ir saugumo zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę (ZAE) ir ją įgyvendinti“, – sakoma trečiadienį paskelbtame TATENA pranešime. 

Jėgainė, esanti Rusijos okupuotoje teritorijoje, ne kartą buvo apšaudoma, todėl susirūpinta, kad gali įvykti branduolinė katastrofa. Rusija ir Ukraina dėl atakų kaltina viena kitą. 

Kaip teigiama, R.Grosii ir Rusijos prezidento V.Putino susitikimas nėra numatytas. 

Rusija planuoja įkurti bazes, kad teiktų paramą savo laivynui dviejuose Ukrainos pietuose esančiuose uostamiesčiuose, kuriuos Maskva užėmė per savo puolimą, trečiadienį pareiškė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„Berdiansko ir Mariupolio uostai veikia visavertiškai. Planuojame juose dislokuoti aptarnaujančių laivų, avarinių gelbėjimo tarnybų ir karinio jūrų laivyno laivų remonto padalinių bazes“, – pranešime per Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą su šalies kariuomenės aukščiausio rango pareigūnais sakė S.Šoigu.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį sakė, kad Maskvos pajėgos Ukrainoje susiduria su Vakarų, tiekiančių Kyjivui ginklus ir finansinę pagalbą, „jungtinėmis jėgomis“.

„Ukrainoje rusų kariai priešinasi jungtinėms Vakarų jėgoms“, – sakė S.Šoigu per prezidento Vladimiro Putino susitikimą su šalies kariuomenės vadovais.

Mobilizuotieji rusai iš Kemerovo skundžiasi, kad yra siunčiami į Ukrainą be aprūpinimo. Jie kreipėsi į Kemerovo srities gubernatorių prašydami išspręsti šią problemą. 

VIDEO: Į Ukrainą siunčiami rusų kariai neišlaikė: gubernatoriau, mes esame praktiškai nuogi!

Į Ukrainą siunčiami rusų kariai neišlaikė: gubernatoriau, mes esame praktiškai nuogi!

Twitter @wartranslated

Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskvos puolimo Vakarų remiamoje Ukrainoje fone Rusija toliau plėtos savo karinį potencialą ir branduolinių pajėgų kovinę parengtį.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos ir koviniai pajėgumai nuolat ir kasdien didėja. Ir šį procesą mes, žinoma, tęsime“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame susitikime gynybos klausimais ir pridūrė, kad Rusija taip pat „gerins savo branduolinės triados kovinę parengtį“.

Už grotų esantis Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas paskelbė, kad privačios karinės kompanijos „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas atvyko į koloniją, kurioje jis kali, verbuoti kalinių į karą Ukrainoje. 

„Įsivaizduokite, pasirodo, Putino virėjas Prigožinas atvyko ir į mano koloniją, kad užverbuotų nuteistuosius į savo adjutanto Popandopulos kovinius būrius“, – rašė A.Navalnas savo „Instagram“ paskyroje.

A.Navalnas remiasi liudininko pasakojimu. Anot jo, J.Prigožinas atskrido sraigtasparniu, o kaliniai su savo viršininkais buvo išrikiuoti stadione. „Jis pasakė: „Aš pats atsėdėjau 10 metų, kviečiu jus tapti mano šturmuotojais. Po šešių mėnesių visiems parašysiu malonę, turite penkias minutes pagalvoti“, – liudytojas citavo J.Prigožino žodžius.

Po to, pasak jo, 80-90 žmonių nuėjo į administracijos pastatą užsiregistruoti, o tada prasidėjo antroji verbavimo banga.

„Ir dabar 100 proc. šios publikos, kurios paklusimą įstatymams mes taip desperatiškai norime padidinti, tiksliai žino: nėra jokių įstatymų, nėra jokių teismų, nėra jokių taisyklių. <... > Vos spragtelėjus pirštu, tiesiog per 24 valandas, žudikus ir plėšikus su milžiniškomis bausmėmis į laisvę paleidžia ne teismas ir net ne Putinas, o plikas žmogeliukas, atėjęs į zoną su istorija apie tai, kaip jis „10 metų sėdėjo“, – rašė A.Navalnas.

A.Navalnas atlieka bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje IK-6 Vladimiro srityje.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas mano, kad karą prieš Ukrainą pradėjęs Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas viename iš savo bunkerių laukia tarptautinio tribunolo arba negarbingos mirties.

„Žaidė, sėlino, atskleidė save. Tai – bunkerio senis. Jis tikrai gyvena savo liguistame pasaulyje ir jo laukia tik du keliai: arba tribunolas Hagoje, arba negarbinga mirtis kur nors bunkeryje Altajuje. Viskas“, – tikino jis. 

Anot V.Maliuko, SBU, bendradarbiaudamas su kitomis teisėsaugos institucijomis, jau suformavo „unikalų įrodymų lobyną“ būsimiems tarptautiniams baudžiamiesiems teismams.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Gruodžio 21 d., 12.28 val., visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.

Pirmiausia, 12.24 val., sirenos pradėjo skambėti Kyjive, po minutės – Vinycios, Chmelnickio, Kirovohrado, Žytomyro, Kyjivo ir Poltavos srityse.

Per kitas 3 minutes pavojaus signalas išplito visoje šalies teritorijoje. Sirenų garsas reiškia oro smūgių grėsmę. 

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai dar labiau pagilins konfliktą, Vašingtonui, kaip tikimasi, per ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio vizitą Baltuosiuose rūmuose paskelbsiant apie naują ginklų paketą Kyjivui.

„Visa tai neabejotinai aštrina konfliktą ir nežada nieko gero Ukrainai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad Maskva nesitiki, jog vizito metu Ukraina pakeis savo poziciją dėl taikos derybų, įskaitant atsisakymą derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Jei Rusija negaus saugumo garantijų iš Vakarų, naujas karas apims visą Europos žemyną. Tokią nuomonę interviu kanalui TF1/ LCI išreiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Taikos sudarymui reikės diskusijų. Visų pirma garantijų Ukrainai, jos teritoriniam vientisumui, ilgalaikiam saugumui. Bet ir Rusijai, kaip paliaubų ir taikos sutarties šaliai“, – mano E.Macronas.

Pasak Prancūzijos prezidento, atsisakymas suteikti tokias garantijas Rusiją išprovokuotų „karui, kuris apims visą žemyną“.

„Vienas iš esminių dalykų yra Rusijos baimė, kad NATO atsidurs prie jos durų ir dislokuos ginklus, galinčius jai kelti grėsmę“, – sakė E.Macronas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas trečiadienį Pekine susitiko su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir „aptarė tarptautinius klausimus, įskaitant, žinoma, konfliktą Ukrainoje“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas susitikimas, girdėti, kaip D.Medvedevas kalba apie Kinijos ir Rusijos pramoninį ir ekonominį „bendradarbiavimą“, o Xi Jinpingas – apie „santykių gilinimą“ tarp abiejų šalių. 

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos lyderio Xi Jinpingo ir buvusio Rusijos prezidento D.Medvedevo susitikimas Pekine

Kinijos lyderis pakartojo, kad tikisi, jog visos į Ukrainos krizę įsitraukusios šalys gali išspręsti saugumo problemas politinėmis priemonėmis, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Pranešime taip pat buvo pridurta, jog D.Medvedevas atvyko į Kiniją valdančiosios Komunistų partijos kvietimu. 

Kinija yra viena iš nedaugelio šalių, susilaikiusių nuo balsavimo Jungtinėse Tautose dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimo. Pekinas atsisakė įvardinti Rusijos karinę agresiją kaip „įsiveržimą“ ar „karą“ ir taip sustiprino Rusijos propagandą, kaltinančią dėl konflikto NATO ir Jungtines Amerikos Valstijas, kartu smerkdamas sankcijas ir didindamas ekonominę pagalbą savo kaimynei.

Baltarusija apribojo patekimą į pasienio zoną trijuose Gomelio srities rajonuose prie sienos su Ukraina.

Kaip pranešė Aliaksandro Lukašenkos režimo kontroliuojama valstybinė agentūra BelTA, remdamasi Baltarusijos Ministrų Tarybos nutarimu, apribojimai yra laikino pobūdžio.

„Laikinai apriboti atvykimą, laikiną buvimą ir judėjimą pasienio zonoje Gomelio srities Lojovo, Braginskio ir Choinickio rajonuose“, – sakoma dokumente.

Apribojimai esą netaikomi asmenims, atvykstantiems į pasienio juostą atlikti tarnybines pareigas, į gyvenamąją vietą ir ten gyvenančiųjų artimiesiems.

Būtent iš šių rajonų Rusijos kariuomenė vasario 24 dieną atakavo Kyjivo ir Černihivo sritis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį transliuotame interviu sakė, kad Prancūzija pristatė Ukrainai daugiau oro gynybos raketų sistemų ir kitų ginklų, o kitų metų pradžioje nusiųs jų daugiau.

„Pastarosiomis dienomis Prancūzija nusiuntė Ukrainai daugiau ginklų, raketų paleidimo įrenginių, „Crotale“ (oro gynybos raketų baterijų), daugiau įrangos“, – Prancūzijos televizijoms TF1 ir LCI sakė E. Macronas.

Jis kalbėjo prancūzų lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ prie Egipto krantų, apsilankymo Jordanijoje, kur antradienį jis dalyvavo regioniniame viršūnių susitikime, išvakarėse.

„Taip pat dirbame su ginkluotųjų pajėgų ministru [Sebastienu Lecornu], kad pirmąjį [2023 metų] ketvirtį vėl galėtume pristatyti naudingų ginklų ir šaudmenų, kad ukrainiečiai galėtų apsiginti nuo bombardavimų“, – sakė E.Macronas.

Tarp planuojamų siuntų yra ir naujos savaeigės haubicos „Caesar“, tačiau E. Macronas nepateikė tikslių skaičių.

Prezidentas teigė, kad skaičius priklausys nuo šiuo metu vykstančių diskusijų su Danija, užsakiusia „Caesar“ iš Prancūzijos ir galbūt sutiksiančia bent dalį jų perduoti Kyjivui.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį Prancūzija atsiuntė Ukrainai 18 „Caesar“ – 155 mm haubicų, sumontuotų ant šešių ratų sunkvežimių važiuoklės, galinčių šaudyti daugiau kaip 40 km atstumu – vienetų.

E.Macronas sakė, kad kalbant apie ginklų tiekimą jam egzistuoja dvi „raudonos linijos“: kad tai neturėtų įtakos Prancūzijos gebėjimui apsiginti ir kad Paryžius netaptų viena iš karo šalių.

Jo teigimu, ginklai skirti tam, kad „Ukraina galėtų apsiginti“ nuo nesiliaujančių Rusijos raketų ir dronų atakų.

Paryžius taip pat jau pristatė prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų bei šarvuotųjų transporterių.

44 metų lyderis pakartojo savo prieštaringai vertinamą pareiškimą, kad Rusija per derybas dėl konflikto užbaigimo reikalaus saugumo garantijų.

Kritikai Europos rytuose ir Ukrainoje mano, kad E.Macronas neturėtų viešai kelti klausimo dėl nuolaidų Rusijai tuo metu, kai jos kariuomenė okupuoja dalį Ukrainos ir sąmoningai taikosi į civilius gyventojus.

„Jei kas nors mane kritikuoja už tai, kad šiuo klausimu žvelgiu į ateitį, tegul paaiškina, ką siūlo“, – interviu sakė E.Macronas.

„Žmonės, kurie atsisako tam ruoštis ar dirbti, siūlo totalinį karą. Jis paveiks visą žemyną“, – pridūrė jis.

E.Macronas tvirtina, kad paliaubų su Rusija sąlygas turėtų nustatyti tik Ukraina, o ne ją remiančios Vakarų šalys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad vyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, kur susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kreipsis į Kongresą. 

„Vykstu į JAV stiprinti Ukrainos atsparumą ir gynybinius pajėgumus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė V.Zelenskis ir pridūrė, kad su J.Bidenu aptars abiejų šalių bendradarbiavimą ir „pasakys kalbą Kongrese bei surengs keletą dvišalių susitikimų“.

Antradienį vienas iš Ukrainos karių V.Zelenskiui įteikė fronto karių pasirašytą vėliavą, skirtą prezidentui J.Bidenui ir JAV Kongresui kaip padėką už atsiųstus ginklus, praneša CNN.

Neįvardytas karys buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kuriame jis įteikė vėliavą V.Zelenskiui Bachmuto mieste, sakydamas, kad tai dovana „mūsų broliams JAV”.

„AFP“/„Scanpix“/V.Zelenskis priima vėliavą iš Ukrainos kareivių Bachmute

„Berniukai man perdavė nuostabią mūsų vėliavą su jų parašais, kad perduočiau”, – sakė V.Zelenskis kartu su juo keliaujantiems žurnalistams.

„Mūsų padėtis sunki. Priešas didina savo karių skaičių, bet mūsų vaikinai yra drąsesni. Mums reikalingi stipresni ginklai. Perduosime mūsų vaikinų padėką JAV Kongresui ir JAV prezidentui už paramą, tačiau jos [paramos] nepakanka.”

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsilankymas Bachmute fronto linijoje 300-ąją karo dieną kenkia vykstančiai Kremliaus informacinei operacijai, kuria siekiama pristatyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip įsitraukusį karo vadą, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

V.Putinas tuo metu surengė aukšto rango apdovanojimų ceremoniją, kurioje, be kitų valstybės pareigūnų, pagerbė Rusijos okupacijos ir Kremliaus pareigūnus, tokius kaip okupuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių įgaliotiniai, Rusijos propagandistė ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian, Rusijos milblogeris Semionas Pegovas.

ISW anksčiau vertino, kad V.Putinas suintensyvino savo pastangas, siekdamas apsaugoti save ir Rusijos gynybos ministeriją (GAM) nuo nuolatinės kritikos, rengdamas viešus pasirodymus, susijusius su įvairiomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama pagerinti Rusijos karo veiksmus.

„Ši apdovanojimo ceremonija dar kartą rodo, kad V.Putinas yra prisirišęs prie siekio pristatyti save kaip dalyvaujantį karo veiksmų lyderį. Tikėtina, kad V.Putinas siekia nukreipti kaltę dėl Rusijos karinių nesėkmių Ukrainoje, išlaikydamas fasadą, kuris vaizduoja V.Putiną teigiamoje šviesoje, bet atleidžia jį nuo atsakomybės už karą“, – rašo ekspertai.

Taip pat, rašo analitikai „Wagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas dar labiau pakenkė V.Putinui, galbūt netyčia, Rusijos informacinėje erdvėje, bandydamas padidinti jo autoritetą V.Zelenskio vizito į Bachmutą fone. 

Kremliaus pastangos pagerinti Rusijos Užsienio reikalų ministerijos reputaciją galėjo paskatinti J.Prigožiną padvigubinti pastangas legalizuoti „Wagner“ grupę Rusijoje. 

Toks vaizdavimas leidžia manyti, kad J.Prigožinas bando atsikratyti „Wagner“ samdinių stigmos ir vietoj to vėl pristatyti šią grupę kaip teisėtą karinę formuotę Rusijoje, kuri remia Rusijos nacionalinius interesus. 

Tikėtina, kad Kremlius ir toliau stengsis vaizduoti V.Putiną ir Rusijos gynybos ministeriją kaip veiksmingus karo Ukrainoje vadovus, kai gruodžio 21 d. V. Putinas surengs Rusijos Gynybos ministerijos valdybos posėdį. 

Tikėtina, kad V.Putinas surengs didesnį nei įprasta Rusijos URM valdybos posėdį, kad pristatytų Rusijos kariuomenę kaip organizuotą ir grėsmingą kovinę jėgą ir pademonstruotų, kad jo kontrolė šioms pajėgoms išlieka neabejotina, nepaisant akivaizdžių karinių nesėkmių įsiveržiant į Ukrainą.

Kitos analitikų įžvalgos:

• ISW toliau stebi rodiklius, atitinkančius mažiausiai tikėtiną, bet pavojingiausią veiksmų kryptį (MDCOA), t. y. atnaujintą Rusijos invaziją iš Baltarusijos į Šiaurės Ukrainą.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas kontratakas palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose.
• Rusijos pajėgos plečia gynybinius įtvirtinimus kairiajame (rytiniame) Dniepro upės krante Chersono srityje.
• Kremliaus pareigūnas atmetė klausimus, susijusius su Maskvos srities kariuomenės verbavimo pareigūno gruodžio 17 d. teiginiu, kad Rusijos valdžios institucijos pratęs šauktinių karių tarnybos laiką.
• V.Putinas pareikalavo, kad Rusijos saugumo tarnybos suintensyvintų pastangas kovojant su proukrainietiška partizanų veikla.

Stiprėjantis Rusijos spaudimas Baltarusijai mažina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimybes išvengti nuolaidų Kremliui darymo, kasdienėje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto analitikai.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Gruodžio 19 d. per susitikimą su Vladimiru Putinu Minske A.Lukašenka patvirtino, kad Rusija „padovanojo“ Baltarusijai nenurodytą skaičių oro gynybos sistemų S-400.

„Taip jis patvirtino praėjusių metų ISW prognozę, kad Baltarusijoje pradės veikti Rusijoje pagamintos sistemos S-400. A.Lukašenka anksčiau atmetė, kad sistemos S-400 Baltarusijoje pradės veikti 2020 m. Tikėtina, kad A.Lukašenka delsia sutikti su didesniais V.Putino reikalavimais, pavyzdžiui, įpareigoti Baltarusijos pajėgas prisijungti prie invazijos prieš Ukrainą, darydamas mažesnes nuolaidas, kurių jis jau daugelį metų vengia.  

Tikėtina, kad Baltarusijoje dislokuotas S-400 sistemas valdys Rusijos kariškiai. Rusijos personalas gali valdyti sistemas S-400 iš vadinamojo bendro Rusijos ir Baltarusijos karinių oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų mokymo centro Gardine, Baltarusijoje – nuolatinio Rusijos karinio buvimo Baltarusijoje, kurį Kremlius įsteigė 2021 m. pavasarį“, – rašo ekspertai.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Rusijos valdžia svarsto galimybę šalyje paskelbti visuotinę mobilizaciją.

Nacionalinės televizijos maratone O.Danilovas pareiškė, kad Kremlius taip pat gali uždaryti sienas išvykti iš Rusijos Federacijos jaunesniems nei 65 metų vyrams.

„Yra informacijos, kad rusams gali būti uždarytos visos sienos, o jaunesnių nei 65 metų vyrų iš šios šalies iš viso neišleisti. Manau, kad tai reikėjo padaryti jau seniai ir aptverti juos tvora. Jei civilizuotas pasaulis laikytųsi civilizuotų taisyklių, jis jau seniai visiems laikams uždarytų Rusijos Federaciją, kad jokie lėktuvai ar automobiliai neturėtų teisės išvykti iš šios šalies teritorijos. Šiuo metu ten svarstomas visuotinės mobilizacijos klausimas“, – pabrėžė O.Danilovas.

Nuo vasario 24 d. Odesos regione rasta daugiau kaip 120 delfinų. Jie žuvo dėl Rusijos laivų naudojamo sonaro. Kaip pranešė „Unian“ korespondentas, Odesos srities prokuratūros vadovas Serhijus Kostenka tai pasakė žiniasklaidos centre „Ukraina-Odesa“ surengtame brifinge.

Jis pažymėjo, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą žmonės Juodosios jūros pakrantėje Odesos regione randa daug negyvų banginių ir išmestų gyvų gyvūnų.

123RF.com nuotr./Delfinas

„Tai įrodo netipišką gyvūnų, patyrusių akustinę traumą, elgseną“, – sakė S.Kostenka.

Jis pridūrė, kad panašūs faktai užfiksuoti ir kitose šalyse, ypač Rumunijoje, Bulgarijoje ir Turkijoje. Pasak jo, tyrimas atliekamas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 441 straipsnį (ekologinis nusikaltimas) – dėl masinės delfinų žūties Juodosios jūros pakrantėje Odesos regione.

Pasak S.Kostenkos, ekspertai paėmė mėginius iš gyvūnų kūnų ir išsiuntė juos į specializuotus institutus Italijoje ir Vokietijoje. Jie turi atsakyti, kokios yra šių gyvūnų mirties priežastys.

„Tačiau pagrindinė tyrimo versija yra ta, kad delfinai patyrė akustinius sužalojimus dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų laivuose masiškai naudojamų sonarų (sonaro prietaisų)“, – sakė prokuroras.

Ekspertų teigimu, šie prietaisai pažeidžia delfinų klausos organus ir dėl to jie žūsta. Dabar tyrėjai laukia minėto tyrimo rezultatų.

Ukrainos saugumo tarnyba nustatė, kur yra naujos rusiškų ginklų slėptuvės Černihivo srities pasienio regionuose.

Pasak tarnybos spaudos centro, paslėptus arsenalus okupantai paliko bėgdami iš Ukrainos šiaurinių regionų per gynybos pajėgų kontrpuolimą.

„Tarp konfiskuotų daiktų yra dešimtys dėžių su prieštankinėmis raketomis. Mensko teritorinės bendruomenės gyvenvietėje rasta beveik 300 vienetų artilerijos šaudmenų, tarp jų ir skirtų daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Grad“. Netoli regioninio centro esančioje miško juostoje Saugumo tarnybos pareigūnai rado daugiau kaip 100 rankinių prieštankinių granatsvaidžių užtaisų“, – sakoma pranešime.

Be to, Černihivo rajone, buvusiame Rusijos okupantų kontrolės punkte, rastas Kalašnikovo tanko kulkosvaidis ir daugiau kaip 1 500 šovinių.

Per operatyvinį patikrinimą Koriukovo rajone apleistame pastate taip pat rasta granatsvaidžio granata RPG-26 ir beveik 300 įvairaus kalibro šovinių.

Pranešama, kad visa konfiskuota amunicija jau perduota Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad, jo duomenimis, Rusija per karą su Ukraina neteko daugiau kaip 100 000 okupantų. Tai likviduoti, sužeisti ir žuvę okupantai.

Antradienį sakydamas kalbą Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose jis taip pat pabrėžė, kad dėl didelių nuostolių gali būti atleistas Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, pranešė „Sky News“.

„Scanpix“/AP nuotr./Benas Wallace'as

Pasak Didžiosios Britanijos gynybos vadovo, Kremlius atleido visus operatyvinius vadus, kurie ėjo pareigas vasario 24 d. prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą. Jis pridūrė, kad V.Putinas nenori būti laikomas atsakingu už nesėkmes kare. Todėl Rusijos Federacija taip pat gali atleisti Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą. 

„Rusija neteko daug generolų ir vadų. Sklinda gandai, kad generolas Gerasimovas bus atleistas, nes Putinas atsisako prisiimti atsakomybę už karinę nesėkmę Ukrainoje. Daugybė žuvusiųjų ir didėjantis visuomenės nepasitenkinimas tęsiasi“, – sakė Benas Wallace'as. 

Pasaulio bankas patvirtino papildomą finansinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio bendra suma siekia 610 mln. dolerių. Lėšos bus skiriamos neatidėliotiniems pagalbos poreikiams tenkinti ir Ukrainai atstatyti.

Kaip praneša „Reuters“, į paketą įtraukta papildoma 500 mln. dolerių paskola iš Pasaulio banko Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, kuriai suteikta Jungtinės Karalystės garantija.

Į jį taip pat įtrauktas naujas projektas, kuriuo siekiama atkurti ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir patenkinti su karu susijusius sveikatos poreikius.

„Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau turi pražūtingų ekonominių ir humanitarinių padarinių, daro poveikį sveikatos priežiūros sektoriui, svarbiausiai energetikos infrastruktūrai ir transporto tinklams“, – sakė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.

Antradienio vakarą Rusijos pajėgos smogė Kurachovės centrui Donecko srityje. Miestas apšaudytas artilerija.

Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavlo Kyrylenka „Telegram“ pranešė, kad per smūgį buvo sužeistas vienas žmogus. 

„Mažiausiai vienas sužeistas žmogus, apgadinti du penkiaaukščiai namai ir asmeniniai automobiliai – tokie yra Rusijos artilerijos apšaudymo Kurachovėje padariniai“, – rašė P.Kyrylenka.

Rusai į miesto centrą smogė apie 21 val. vakaro.

Tačiau tai ne pirmas Kurachovės apšaudymas antradienį.

„Keliomis valandomis anksčiau rusų okupantai panaudojo stambaus kalibro artileriją, nukreiptą į infrastruktūros objektus, kad atimtų iš žmonių dujas, šviesą ir šilumą“, – pabrėžė P.Kyrylenka.