Ukrainos žvalgyba: kas ketvirtas mobilizuotas rusas bando palikti fronto liniją

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Okupantams apšaudžius Chersoną, sužeistųjų skaičius išaugo iki 68 žmonių.

Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono karinės srities pirmininkas Jaroslavas Januševičius.

„Kol kas žinome apie 68 sužeistuosius per šiandieninį rusų okupantų išpuolį Chersono srityje. Rusijos kariuomenė Chersone nužudė 10 žmonių“, – pranešė jis.

Karinės srities administracijos vadovas paragino Chersono srities gyventojus evakuotis į saugesnes vietoves.

Primename, kad anksčiau karinės srities administracijos vadovas pranešė, jog per apšaudymą Chersone žuvo 10 žmonių. Sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško sakė, kad nukentėjusieji patyrė durtines žaizdas pilve, įvairaus laipsnio galvos, akių žaizdas ir apatinių galūnių amputacijas.

Ukrainos žaidimų dizaineris ir e-sportininkas Vladimiras „Fresh“ Ježovas, žinomas dėl savo darbo prie žaidimo „S.T.A.L.K.E.R.: Clear Sky“, gruodžio 22 d. žuvo mūšyje už Bachmutą. Apie V.Ježovo mirtį socialiniuose tinkluose pranešė jo brolis Viačeslavas.

„Telegram“ kanalo „Yigal Levin“ nuotr./Vladimiras Ježovas

„Jis sakė, kad kovoje, kurią dabar veda Ukrainos žmonės, gimsta laiminga mūsų vaikų ateitis. Tikiuosi, kad esi geresniame pasaulyje, broli“, – rašė Viačeslavas, pažymėdamas, kad du vaikai liko be tėvo.

Pasak „Telegram“ kanalo „Anomalny Pritulok“, V.Ježovas dalyvavo kuriant žaidimą „S.T.A.L.K.E.R.: Clear Sky“. Teigiama, kad pagal jo išvaizdą buvo sukurtas vieno iš žaidimo veikėjų, Lokio iš „Valios“ frakcijos, veidas.

Buvęs JAV valstybės departamento sankcijų koordinatorius Danielis Friedas mano, kad Kinija neketina remti Rusijos kare Ukrainoje.

„Espresso TV“ jis sakė, kad kinai buvo šokiruoti Rusijos karinės veiklos rezultatais.

„Kinus šokiruoja Rusijos strateginiai klaidingi apskaičiavimai, jos nerangumas sprendžiant tai, ko Putinas negali nei kontroliuoti, nei sustabdyti. Rusija visada buvo jaunesnioji Kinijos partnerė, bent jau pastaruosius kelerius metus. Dabar visiškai aišku, kad Rusija yra agresyvi ir nekompetentinga jaunesnioji partnerė. Abejoju, ar kinai rizikuos dėl Putino“, – aiškino savo mintis D.Friedas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas V.Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

Pasak eksperto, Kinija taip pat nenori eskaluoti konfrontacijos su JAV. Pekinas pamatė, kad Vakarai nėra tokie silpni, kaip manė.

„Tai turėtų įspėti bet kurį rimtą Kremliaus strategą. Kinija neketina remti Rusijos, vis labiau grimztančios į Putino nuotykių pelkę. Nemanau, kad kinai rizikuos pažeisti JAV sankcijas, net ir naftos kainų ribą. Putino pozicija nėra stipri. V.Putinas padarė rimtų klaidų, o jo dabartinė pozicija yra daug silpnesnė nei pernai“, – apibendrino D.Friedas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalėdiniame sveikinime pareiškė, kad jokie priešo kamikadzių lėktuvai negali užgesinti Kalėdų aušros.

„Šiandien ir visas ateinančias žiemos šventes pasitinkame sudėtingomis aplinkybėmis. Kai kurie šiandien pamatys pirmąją žvaigždę danguje virš Bachmuto, Rubižnės, Kreminos. Tūkstančius kilometrų palei fronto liniją. Kas nors ją pamatys greitkelyje, važiuodamas nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos į Chersono sritį arba Zaporižią. Kažkas tai pamatys pro skyles kulkų suvarpytame savo namo stoge“, – sakė prezidentas.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos okupantai įvedė 24 valandų komendanto valandą Hornostajevkoje, Chersono srityje. Rusų okupantai uždraudė žmonėms išeiti iš namų nuo gruodžio 25 d. iki sausio 3 d.

Taip rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje. Taip pat žinoma, kad rusai toliau apšaudo gyvenvietes Chersono regione.

„Hornostajevkos Chersono srityje Rusijos okupantai nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 3 d. įvedė 24 valandų komendanto valandą“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Beveik 10 dienų vietos gyventojams draudžiama palikti savo namus ir judėti po gyvenvietes. Taip pat pranešama, kad Chersono kryptimi priešas toliau terorizuoja civilius gyventojus.

„Nuo apšaudymo nukentėjo Krasnohryhoryjevkos, esančios Dniepropetrovsko srityje, Burhunkos, Antonivkos ir Chersono civilinė infrastruktūra. Žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos civiliai gyventojai“, – rašoma ataskaitoje.

Kas ketvirtas mobilizuotas rusas bandė arba nori pasitraukti iš fronto. Jie pasirengę bėgti vieni arba organizuotomis grupėmis.

Ukrainos gynybos ministerijos Valstybinės žvalgybos tarnybos atstovas Andrijus Jusovas tai sakė tiesioginėje televizijos kanalo „FREEDOM TV“ laidoje. Duomenis Ukrainos žvalgyba gavo iš perimtų pokalbių.

„Remiantis pasiklausymo duomenimis, kas ketvirtas iš dalies mobilizuotas asmuo galvoja apie tokius bandymus, ruošiasi juos atlikti arba jau juos atliko“, – sakė V.Jusovas.

Pasak jo, ligoninėse, kuriose gydomi okupantai, yra atskira vieta rusams su asmenukėmis. Valstybinės žvalgybos tarnybos atstovas pridūrė, kad kai kurie mobilizuoti žmonės atsiduria rūsiuose.

„Mes žinome, kad šie rūsiai dažnai naudojami neteisėtai sulaikyti Ukrainos piliečius, tačiau daugybė žmonių Rusijos rūsiuose iš tikrųjų yra Rusijos kariškiai. Jie nesupranta, kodėl Putinas juos siunčia, kur juos siunčia... Jie susirenka be apmokymų, uniformų, šaudmenų ir ginklų. Jie iš esmės atlieka patrankų mėsos vaidmenį. Rusai sėdi Rusijos rūsiuose. Štai kaip Putinas, „Wagner“, Prigožinas elgiasi su savo piliečiais ir žmonėmis – kaip su vergais“, – apibendrino V.Jusovas.

Rusijos okupantai sutelkia pastangas vykdyti puolimą Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, taip pat stengiasi pagerinti savo taktines pozicijas Kupjansko kryptimi. Tačiau rašeivos oriai atremiami. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje paskelbtoje operatyvinės informacijos suvestinėje pažymima, kad per dieną priešas sudavė tris raketinius smūgius civiliams objektams Zaporižios srityje. Ji taip pat apšaudė daugiau kaip 10 objektų iš kelių raketų paleidimo įrenginių.

„Priešas sutelkia pastangas vykdyti puolimą Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis ir stengiasi pagerinti taktinę padėtį Kupjansko kryptimi“, - rašoma pranešime.

Voluinės, Polesės ir Seversko kryptimis padėtis iš esmės nepasikeitė. Generalinis štabas pažymėjo, kad priešas ir toliau tęsia savo karines pajėgas, tačiau nėra jokių puolamųjų grupių formavimo požymių.

Slobožansko kryptimi 11 Charkivo srities gyvenviečių teritorijos buvo apšaudomos iš minosvaidžių ir artilerijos. Kupjansko kryptimi priešas apšaudė penkių Charkivo srities gyvenviečių ir dviejų Luhansko srities gyvenviečių teritorijas.

„Lymano kryptimi užpuolikai apšaudė Luhansko srities Makijivkos, Červonopopivkos ir Dubravos miestus, taip pat Donecko srities teritoriją“, - rašoma pranešime.

Bachmuto kryptimi okupantai iš tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos apšaudė 17 Donecko srities gyvenviečių. Avdijivkos kryptimi buvo apšaudytos šešios Donecko srities gyvenvietės.

„Novopavlovsko kryptimi okupantai apšaudė Ugledarą, Novoukrainką, Velyką Novoselką ir Vremjevką Donecko srityje“, - pažymėjo Generalinis štabas ir pridūrė, kad Zaporižios kryptimi priešas apšaudė septynių gyvenviečių teritorijas Zaporižios srityje ir dviejų gyvenviečių teritorijas Dniepropetrovsko srityje.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė tris smūgius į rajonus, kuriuose buvo sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir karinė technika. Be to, Ukrainos raketininkai ir artileristai smogė į du rajonus, kuriuose buvo sutelkta okupantų karinė technika ir raketų „žemė-oras“ sistema S-300.

Padėtis pasienyje su Baltarusija kontroliuojama, Ukrainos gynėjai nefiksuoja įrangos ar karių judėjimo kitoje pusėje, televizijai sakė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Jo teigimu, Baltarusija sustiprino savo sieną neva dėl Ukrainos keliamos grėsmės.

Tuo pat metu Baltarusijoje tebėra dislokuoti pasienį stiprinantys daliniai. Jų skaičius ir veiksmų pobūdis nesikeičia.

„Ukrainos dėmesys atkreiptas į veiksmus Baltarusijos teritorijos gilumoje. Čia vyksta bendros Baltarusijos ir Rusijos dalinių pratybos. Neseniai Baltarusija atliko netikėtą savo padalinių kovinės parengties patikrinimą. O iš tikrųjų jų vadinamoji sąjunginės valstybės kariuomenės dislokacija“, – sakė A.Demčenka.

Jis atkreipė dėmesį į pastarojo meto situacijos eskalavimą, kurio griebėsi ir Baltarusija, ir Rusija. Pasak Ukrainos valstybinės saugumo tarnybos atstovo, tokiu būdu šios šalys bando parodyti, kad kažkam ruošiasi. Tai daroma siekiant sulaikyti tam tikrą skaičių Ukrainos kariškių.

„Kad neperkeltume jų į svarbesnes vietoves, kuriose vyksta kovos. Ukraina, žinoma, niekada neatmetė galimybės, kad kariai vėl gali palikti Baltarusiją arba Rusiją, o rusai patys spaudžia Baltarusiją prisijungti prie atviro karo prieš Ukrainą“, – aiškino A.Demčenka.

Jis pabrėžė, kad Baltarusija iš tiesų jau yra šio karo dalyvė, nes suteikia savo teritoriją ir oro erdvę rusams vykdyti agresiją. A.Demčenka pažymėjo, kad Ukraina turėtų būti pasirengusi. Ukrainos valstybės saugumo tarnyba supranta visas grėsmes, tačiau kol kas nėra jokių smogiamųjų pajėgų, kurios būtų pasirengusios vykdyti invaziją.

Per Rusijos smūgį neseniai atgautame Ukrainos Chersono mieste žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 58 buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.

Chersono srities gubernatorius Jaroslavas Januševičius per nacionalinę televiziją pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10 (anksčiau buvo pranešta apie septynis), pranešė naujienų agentūra „Interfax Ukraine“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, ką tik grįžęs iš kelionės į Jungtines Valstijas, kur ieškojo ginklų, kad galėtų pasipriešinti 10 mėnesių trunkančiai Rusijos invazijai, paskelbė nuotraukas, kuriose matyti gatvės, nusėtos degančiais automobiliais, išdaužytais langais ir lavonais, praneša „Reuters“.

„Socialiniai tinklai greičiausiai pažymės šias nuotraukas kaip „jautraus turinio“. Tačiau tai nėra jautrus turinys – tai tikrasis Ukrainos ir ukrainiečių gyvenimas“, – rašė jis.

„Tai nėra kariniai objektai... Tai teroras, tai žudymas dėl bauginimo ir malonumo“.

Buvo įkalinti du rusų kariai ir du rusų samdiniai, prisipažinę kankinę Ukrainos veteranus.

Poltavos teismas, remdamasis Charkivo srities prokuratūra, pranešė, kad jie pažeidė „karo įstatymus ir papročius“, rašo laikraštis „Kyiv Independent“.

Nustatyta, kad jie žiauriai kankino tris karo veteranus Borovos kaime, Charkivo srities šiaurės rytuose.

Keturi asmenys pripažino savo kaltę ir buvo nuteisti 11 metų laisvės atėmimo bausme su teise apskųsti nuosprendį.

Turkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas.

NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus santykius su abiem kaimynėmis, deklaravo neutralios žaidėjos poziciją ir bandė tarpininkauti dėl taikos.

Tačiau karui tęsiantis jau 10 mėnesių, Ankaros viltys blėsta.

„Atrodo, kad šis karas lengvai nesibaigs“, – per metų pabaigos spaudos konferenciją Ankaroje sakė gynybos ministras Hulusi Akaras. Jis atkreipė dėmesį į Vakarų paramą Ukrainai ir Rusijos pareiškimus, kad ji nenusileis.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė, kad šeštadienį Chersone įvykdytas išpuolis yra dar vienas įrodymas, kad Ukrainai reikia tiekti daugiau gynybos sistemų.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė: „Ukraina galės užkirsti kelią tokioms tragedijoms, jei turės daugiau kovos priešo ugnimi priemonių, daugiau artilerijos ir daugiau tolimojo nuotolio amunicijos“.

Pranešama, kad žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. Apšaudymas smogė vienam iš judrių miesto rajonų Kalėdų išvakarėse. Teigiama, kad daugiau kaip 50 žmonių buvo sužeisti.

Suomija paskelbė, kad suteiks Ukrainai 11-ąjį karinės pagalbos paketą.

Ukrainos pajėgų generalinio štabo duomenimis, paketo vertė – 28,8 mln. eurų.

„Suomija pateiks Ukrainai daugiau karinės įrangos. Gruodžio 20 d. Suomijos Respublikos Prezidentas Sauli Niiniste priėmė šį sprendimą vyriausybės teikimu“, – sakoma pranešime.

Bendra visų iš Suomijos į Ukrainą išsiųstų karinės įrangos paketų vertė – 189,2 mln. eurų.

„Ukrainos gynybinė operacija vis dar tęsiasi, o gynybinės įrangos poreikis yra didelis. Mes ir toliau teiksime paramą“, – sakė Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas.

Be to, Suomijos kariuomenė kartu su Ukrainos pajėgomis vykdys karines pratybas Didžiosios Britanijos teritorijoje.

Per pastarąją parą Rusijos kariai tankais, minosvaidžiais, patrankomis ir raketine artilerija atakavo gyvenvietes netoli Bachmuto miesto Ukrainos rytuose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad buvo surengti trys raketų smūgiai, 10 oro smūgių ir 62 daugkartinio paleidimo raketinių sistemų atakos.

„Bachmuto kryptimi priešas iš tankų, minosvaidžių, patrankų ir raketinės artilerijos apšaudė 25 gyvenvietes, tarp jų Donecko srities Spirnės, Berestovės, Soledaro, Bachmuto, Kliščijivkos, Časiv Jaro, Stupočkos, Bila Horos, Dylijivkos ir Opytnės gyvenvietes“, – sakoma kasdieniniame atnaujintame pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.

Donecko srityje vyksta įnirtingi mūšiai tarp Ukrainos pajėgų, bandančių apginti miestą ir užimti teritoriją rytuose, ir Rusijos pajėgų, kurios privertė kelis mėnesius trukusį mūšį bandyti jį užimti.

JAV Atstovų Rūmai patvirtino 45 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai.

Tai įvyko tuo metu, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo savo piliečius, kad Rusija gali surengti išpuolių per Kalėdas – šiandien per oro antskrydį Chersone žuvo mažiausiai septyni žmonės.

Jis paragino juos atsižvelgti į oro pavojaus signalus. 

Likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai baigėsi galutinis terminas, demokratų kontroliuojami JAV Atstovų Rūmai priėmė 1,66 trilijono JAV dolerių vertės vyriausybės finansavimo įstatymą, kuriuo numatomas rekordinis karinis finansavimas ir siunčiama skubi pagalba Ukrainai.

Teigiama, kad per Rusijos vykdytą Chersono miesto apšaudymą žuvo mažiausiai septyni žmonės.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad apšaudyti gyvenamieji rajonai. „Dėl to žuvo mažiausiai aštuoni civiliai gyventojai“, – sakoma „Telegram“ žinutėje.

Regiono gubernatorius Jaroslavas Januševičius sakė, kad 58 buvo sužeisti.

„Savaitgalį, Kalėdų išvakarėse, rusai atakavo miesto centrą. Jie atakavo turgų, prekybos centrą, gyvenamuosius namus, administracinius pastatus – vietas, kur yra daugiausia žmonių“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad buvo apgadinti namai, visuomeniniai pastatai ir motorinės transporto priemonės.

Anksčiau pranešta apie penkis žuvusius ir 20 sužeistųjų.

Vos prieš metus Sofijos aikštė Kyjive žavėjo didele Kalėdų egle ir tūkstančiais lempučių, bet paskutinėmis 2022-ųjų dienomis, šaliai jau 10 mėnesių kariaujant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, čia stovi kuklesnė eglutė, o mėlynos ir geltonos jos lemputės vos prasklaido niūrią aikštės tamsą.

Kalėdų dekoracijos Kyjive

+3

Pastaraisiais mėnesiais Rusija nuolat taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir siekia nutraukti elektros energijos bei šildymo tiekimą šalies gyventojams. Nors Ukrainos vyriausybė stengiasi veikti kuo greičiau, atkurti elektros energijos tiekimą visiems ukrainiečiams, įskaitant daugiau kaip 3 mln. sostinės gyventojų, praktiškai neįmanoma.

Būna dienų, kai gatvės Kyjivo centre apšviečiamos, bet valdžia riboja elektros suvartojimą ir nuolat ją atjungia, tad tradicinio žėrinčio miesto šiuo kalėdiniu laikotarpiu nėra.

Tačiau net ir tokiu niūriu metu kai kurie žmonės nusprendė pademonstruoti ryžtą ir per šias šventes turėti viską, kas įmanoma, pavyzdžiui, išdidžiai stovinčią kalėdinę eglutę, nors ir ne tokią puošnią kaip ankstesniais metais.

Plačiau skaitykite čia.

Baltarusijoje vienam mechanizuotųjų pėstininkų ir dviem tankų batalionams nurodyta judėti į rajonus prie Ukrainos sienos, pranešė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.

Pasak jo, per bendras pratybas Baltarusijoje baltarusių ir rusų kariai repetuoja puolamojo pobūdžio veiksmus.

Ukrainos pajėgos savo ruožtu pasirengė ginti šiaurines šalies sienas, nurodė S.Najevas.

Plačiau skaitykite čia.

Po Chersono miesto apšaudymo, kai žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar 20 buvo sužeisti, prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasmerkė Rusijos terorą.

Ukrainos pietuose esantį Chersoną Kyjivo pajėgos atkovojo lapkričio mėnesį.

„Chersonas. Šeštadienio rytas, Kūčios, centrinė miesto dalis“, – platformoje „Telegram“ parašė V.Zelenskis prie atakos vietos nuotraukų.

Miesto apšaudymą jis pavadino „žudymu dėl bauginimo ir malonumo“.

Per Rusijos išpuolius Chersone šeštadienį, Kūčių dieną žuvo penki žmonės ir dar 20 buvo sužeista, tarp jų šešerių metų mergaitė.

Chersono srities gubernatorius Jaroslavas Januševičius sakė, kad jos būklė sunki.

„Mergaitė buvo nuvežta į ligoninę su daugybinėmis šautinėmis žaizdomis“, – rašė jis „Telegram“.

Jis sakė, kad Chersono sritis buvo apšaudyta iš artilerijos 74 kartus.

Rusija tikriausiai riboja raketų smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą dėl ribotų sparnuotųjų raketų atsargų, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje ministerija teigė, kad nuo spalio mėnesio Rusija padidino savo pajėgas Ukrainoje dešimtimis tūkstančių rezervistų, taip sumažindama personalo trūkumą, tačiau „labai tikėtina, kad pagrindinis Rusijos puolamųjų operacijų ribojantis veiksnys tebėra šaudmenų trūkumas“.

Ji teigė, kad vien gynybinėms operacijoms palei ilgą Rusijos fronto liniją palaikyti kasdien reikia nemažai šaudmenų ir raketų.

Dėl ribotų galimybių įsigyti sparnuotųjų raketų Rusija greičiausiai apribojo savo tolimojo nuotolio raketų smūgius Ukrainos infrastruktūrai maždaug kartą per savaitę.

Taip pat mažai tikėtina, kad Rusija padidino artilerijos šaudmenų atsargas tiek, kad būtų galima vykdyti plataus masto puolamąsias operacijas.

Nyderlandai pažadėjo 2,5 mlrd. eurų padėti Ukrainai 2023 m. Didžioji dalis pinigų skirta karinei pagalbai.

„Beveik du milijardai skirti karinei paramai“, – penktadienį spaudos konferencijoje Hagoje sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Agentūra „Agence France-Presse“ pranešė, kad jis sakė, jog šios lėšos taip pat bus skirtos humanitarinei pagalbai, infrastruktūrai atstatyti, taip pat atskaitomybei užtikrinti.

Tikslus paramos panaudojimas priklausys nuo ukrainiečių poreikių, taigi ir nuo karo eigos.

Ukraina paskelbė, kad, naujausiais duomenimis, kare žuvo dar 480 Rusijos karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kasdieniniame leidinyje teigiama, kad nuo invazijos pradžios vasario mėnesį žuvo 101 430 Rusijos karių.

Be to, sunaikintas dar vienas tankas, aštuoni bepiločius lėktuvai, aštuonios šarvuotos transporto priemonės ir keturios artilerijos sistemos.

Vyriausiasis Ukrainos prezidento patarėjas paragino „likviduoti“ Irano gamyklas, gaminančias bepiločius lėktuvus ir raketas, taip pat suimti jų tiekėjus.

Kyjivas apkaltino Teheraną planuojant tiekti daugiau ginklų Rusijai.

Šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas parašė, kad Iranas „įžūliai žemina tarptautinių sankcijų institutą“, ir, atsakydamas į tai, paragino sunaikinti Irano ginklų gamyklas. 

Kyivas apkaltino Teheraną, kad šis Maskvai tiekia 1 700 „Shahed-136“ bepiločių dronų, kurie, jo teigimu, nuo rugsėjo mėnesio buvo naudojami taikiniams Ukrainoje smogti. 

Iranas šiuos kaltinimus neigia.

Ukrainos kariai likvidavo Ramizą Mamedovą, 30-metį „Achmat“ specialiųjų pajėgų narį, kuris buvo „rodomas“ Ramzano Kadyrovo vaizdo įrašuose, skelbia „Unian“.

Pasak eksperto Iraklio Komachidchės, pastaraisiais metais R.Mamedovas dirbo taksi vairuotoju ir perpardavinėjo automobilius. Neturėdamas net eilinės karinės tarnybos patirties, jis išvyko į karą kaip savanoris, o paskui buvo pasamdytas į „Achmat“ specialiąsias pajėgas.

Pasak eksperto, R.Mamedovas buvo kulkosvaidininkas, o mokydamasis „Achmat“ jis netgi tapo R.Kadyrovo propagandinio vaizdo įrašo „herojumi“. Visų pirma, likviduotas „kadyrovcas“ pareiškė, kad išvyko „grąžinti skolos šaliai“ po to, kai per karą dingo jo kaimynas.

R.Mamedovas buvo palaidotas gruodžio 10 d. Rostovo srities Semikarakorsko rajono Žukovo ūkyje, kur dabar gyvena jo tėvai. Likvidavimo vieta nežinoma.
 

Naktį Rusijos pajėgos smogė Zaporižios priemiesčiui, nukentėjo gimnazija ir namai, pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas.

„Šiąnakt priešas raketomis smogė Zaporižios priemiesčiams. Keletas jų pateko į Stepenskaja gromada gimnaziją. Nukentėjo ir netoliese esantys namai“, – sakė jis.

Pasak O.Starucho, žmonės nenukentėjo.

Ukrainos gynybos ministerijos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad šiuo metu Rusijos puolimo iš Baltarusijos grėsmės nėra, tačiau jos vis dar negalima atmesti.

Interviu laikraščiui „The New York Times“ K.Budanovas pažymėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos karių veiksmai yra įprasti manevrai arba triukai, kuriais siekiama suklaidinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

„Visa tai yra dezinformacijos kampanijų elementai... Būtų neteisinga atmesti šią galimybę, tačiau taip pat neteisinga teigti, kad neturime jokių duomenų, patvirtinančių jos egzistavimą“, – sakė jis.

Tačiau ilgalaikė rizika išlieka. Tačiau, kaip pažymi žurnalistai, K.Budanovas patvirtino, kad šiuo metu jokia žvalgybos informacija nerodo tiesioginės grėsmės iš Baltarusijos.

K.Budanovas paaiškino, kad Baltarusija dar nesukūrė smogiamųjų pajėgų, o į mokymo stovyklas priimami „mobikai“, kurie vėliau siunčiami į rytus.

Anot jo, Baltarusijos poligonuose nėra pakankamai techniškai tvarkingų šarvuočių, kad būtų galima surengti išpuolį.

Pasak žvalgybos vadovo, Rusijos kariškiai bandė kelti pavojaus signalus Ukrainos pajėgoms, perkeldami personalą į Baltarusiją.

Žurnalistai aiškina, kad panašią taktiką Sovietų Sąjunga taikė ir Antrojo pasaulinio karo metais, siųsdama karius į nenaudingas vietas, kad imituotų puolimą ar atsitraukimą.

Baltarusijoje vienas traukinys su Rusijos kariais neseniai pusdieniui sustojo Ukrainos pasienyje, o paskui grįžo su visais kariais, sakė K.Budanovas ir pavadino tai „karusele“.

Ukrainos pajėgos galbūt užėmė dar vieną kaimą Svatovės kryptimi, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos pirmą kartą apšaudė Kolomyčychą Luhansko srityje (10 km į šiaurės vakarus nuo Svatovės) gruodžio 23 d.

„Gruodžio 22 d. paskelbtoje, bet greičiausiai ankstesnės datos geolokuotoje kovinėje medžiagoje matyti, kad proukrainietiškos Baltarusijos savanorių pajėgos apšaudo Rusijos pozicijas Kolomyčychoje. Gali būti, kad Ukrainos pajėgos neseniai įžengė į Kolomyčychą“, - rašo analitikai.

Maskva jau bent nuo spalio sudaro sąlygas naujai pavojingiausiai veiksmų krypčiai – atnaujintai invazijai į Šiaurės Ukrainą, galbūt nukreiptai į Kyjivą, rašoma kasdieninėje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų analizėje.

Ši veiksmų kryptis gali būti Rusijos informacinė operacija arba atspindėti tikruosius Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus.

„Šiuo metu turimi rodikliai yra dviprasmiški – kai kurie patikrinti įrodymai apie Rusijos telkimąsi Baltarusijoje yra labiau prasmingi kaip pasirengimo atnaujintam puolimui dalis, o ne kaip vykstančių pratybų ir mokymo praktikos dalis, tačiau kol kas nėra jokių įrodymų, kad Maskva aktyviai rengia smogiamąsias pajėgas Baltarusijoje. Susirūpinimas dėl galimybės, kad V.Putinas gali vykdyti šiuos veiksmus, tikrai nėra vien Ukrainos informacinė operacija, kuria siekiama daryti spaudimą Vakarams, kad šie tiektų Kyjivui daugiau ginklų, kaip teigė kai kurie Vakarų analitikai“, – rašo analitikai.

ISW ir toliau vertina, kad atnaujinta didelio masto Rusijos invazija iš Baltarusijos šią žiemą yra mažai tikėtina, tačiau į tokią galimybę reikia žiūrėti rimtai.

Gruodžio 26–27 d. Sankt Peterburge įvyksiantis V.Putino susitikimas su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka paspartins Rusijos informacinę operaciją, susijusią su galimai atnaujinta invazija, net jei ji tiesiogiai neremia pasirengimo jai. 

Anot analitikų, Rusijos kariuomenė daug aiškiau nustato sąlygas puolimui šiaurės vakarų Luhansko srityje. 

„Vis dėlto Rusijos kariuomenė gali bandyti vykdyti diversinį puolimą ant žemės arba informacinėje erdvėje prieš Šiaurės Ukrainą, greičiausiai siekdama nukreipti Ukrainos pajėgas nuo gynybos Donbase arba kartu su puolimu Luhanske ar, mažiau tikėtina, kitur“, – rašo analitikai. 

Anot ekspertų, Kremlius ir toliau bando nukreipti kritiką dėl Rusijos karinių nesėkmių Ukrainoje, retoriškai siaurindamas savo pradinių karo tikslų apibrėžtis, oficialiai jų nekeisdamas. 

Atnaujinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši pasirodymai greičiausiai rodo, kad jis ėmė labiau rūpintis savo populiarumu ir įvaizdžiu Rusijoje.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Gruodžio 22–23 d. Rusijos pajėgos surengė mažiausiai dvi žvalgybos operacijas šiaurės ir šiaurės rytų Ukrainoje.
• Ukrainos pajėgos per pastarąsias 72 valandas greičiausiai pasiekė taktinių laimėjimų į rytus ir pietus nuo Bachmuto miesto.
• Rusijos pajėgos toliau tvirtina gynybines pozicijas kairiojo kranto Chersono ir Zaporižios srityse ir vykdo gynybines operacijas pietų Ukrainoje.
• Kremlius intensyvina cenzūros pastangas, kad nutildytų susirūpinimą dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtros ir antrosios mobilizacijos bangos.
• Ukrainos partizanai toliau taikėsi į Rusijos pareigūnus okupuotose teritorijose.

Pranešama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošiasi 2023 m. vasario mėnesį pateikti taikos planą. Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, toks metas gali būti pasirinktas tam, kad būtų pasinaudota nepavykusiu Rusijos žiemos puolimu.

Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis Ukrainos ir Europos diplomatais, gruodžio 22 d. pranešė, kad V.Zelenskio komanda planuoja pateikti neįvardytą taikos planą 2023 m. vasario mėn.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

2022 m. lapkričio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime V.Zelenskis išdėstė 10 punktų taikos planą, kuriame reikalaujama, kad Rusija padarytų nuolaidų, įskaitant visų savo karių išvedimą iš Ukrainos ir Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo gerbimą pagal tarptautinę teisę.

Gruodžio 19 d. apie 100 sužeistų rusų okupantų buvo atvežta į Starobelsko (Luhansko sritis) rajono ligoninės, kuri buvo įkurta kaip karo ligoninė, chirurgijos skyrių.

Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad dėl didelių Rusijos karių nuostolių okupacinė valdžia Luhansko srities ligonines ir toliau perskirsto į karines ligonines.

Generalinis štabas pažymėjo, kad taip buvo ir su vietinėmis medicinos įstaigomis Bilovodske ir Markivkoje.

"Gruodžio 19 d. į Starobelsko miesto rajoninės ligoninės chirurgijos skyrių, kuris buvo įkurtas kaip karo ligoninė, buvo atvežta apie 100 sužeistų priešo karių", – rašoma pranešime.
 

Ketvirtadienį Zaporižios srityje buvo sužeista daugiau kaip 70 rusų okupantų.

Kaip pažymima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje paskelbtame, Rusijos pajėgos ir toliau patiria nuostolių.

„Gruodžio 22 d. gynybos pajėgos Zaporižios srityje sunaikino 2 artilerijos sistemas su amunicija. Daugiau kaip 70 priešo karių buvo sužeisti“, – pranešė Generalinis štabas.

Informacija apie likviduotus rusų karius atnaujinama.

Ukrainos kariai smogė dviem rusų okupantų kontrolės punktams ir dviem amunicijos sandėliams.

Kaip pažymima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje paskelbtame pranešime, Ukrainos aviacija per dieną sudavė 13 smūgių į priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, taip pat smogė priešo priešlėktuvinės raketų sistemos pozicijoms.

„Patvirtinta, kad buvo numušti devyni įvairaus tipo priešo bepiločiai orlaiviai“, – sakoma pareiškime.

Taip pat pažymima, kad Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija smogė dviem vadavietėms, dviem amunicijos sandėliams ir 11 rusų koncentracijos vietų.

Ukraina gaus 500 mln. dolerių paskolą iš Pasaulio banko su JK garantijomis, rašo „Unian“.

Ukrainos finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad finansų ministras Serhijus Marčenka ir Pasaulio banko Rytų Europos regiono (Ukraina, Baltarusija ir Moldova) direktorius Arupas Banerjee pasirašė susitarimą dėl ketvirtojo papildomo finansavimo skyrimo Ukrainai pagal bendrą Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (IBRD), Tarptautinės plėtros asociacijos (IDA) projektą „Parama viešosioms išlaidoms siekiant tvaraus viešojo administravimo Ukrainoje“. Paskolos suma – 500 mln. dolerių.

„Paskolos lėšos bus teikiamos lengvatinėmis sąlygomis pagal Jungtinės Karalystės garantijas: paskolos terminas – 18,5 metų su penkerių metų atidėjimo laikotarpiu. Palūkanų norma – 0,25 proc. per metus“, – teigė Finansų ministerija.

Skolintos lėšos bus naudojamos valstybės biudžeto išlaidoms, skirtoms socialinei paramai šeimoms su vaikais, valstybinių aukštųjų mokyklų darbuotojų darbo užmokesčiui, taip pat komunalinėms paslaugoms kompensuoti.

Finansų ministerija pažymi, kad 2022 m. JK vyriausybė Ukrainai skyrė daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių Ukrainos valstybės biudžetui finansuoti.

Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos pratęstos bent iki sausio 1 d.

Pasak Baltarusijos „Belaruski Hayun“ stebėsenos grupės, tai rodo pratybų Baltarusijos poligonuose tvarkaraštis. Gruodžio 24–25 d. kai kuriuose poligonuose bus laisvos dienos. Be to, kai kurie poligonai, kuriuose šią savaitę sutelktos Rusijos ginkluotosios pajėgos, dirbs be poilsio dienų.

Vladimiras Putinas iš savo aplinkos gauna iškreiptą vaizdą apie padėtį Rusijos ginkluotosiose pajėgose Ukrainos fronte, teigia „The Wall Street Journal“, remdamasis savo šaltiniais Rusijos žvalgyboje ir „Kremliui artimais žmonėmis“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Putinas

Leidinys rašo, kad V.Putinas kasdien iš fronto gauna rašytinę suvestinę, kurioje okupantų nesėkmės visada sušvelninamos, t. y. stengiamasi nepranešti blogų naujienų.

Kartais tokios santraukos apskritai nėra svarbios, nes, kol pasiekia V.Putino stalą, duomenys pereina daugybę instancijų, įskaitant Saugumo tarybos pirmininko Nikolajaus Patruševo instanciją.

Žurnalistai daro išvadą, kad V.Putiną supa žmonės, įtikinėjantys jį, jog Rusija laimės bet kokia kaina.