V.Zelenskis: kiti metai bus lemiami

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

JT duomenimis, nuo karo pradžios iki gruodžio 26 dienos Ukrainoje nukentėjo mažiausiai 17 831 civilis. Oficialiai užregistruotos 6 884 žmonių mirtys, 10 947 buvo sužeisti. 

Pabrėžiama, kad tikrasis civilių aukų skaičius yra daug didesnis, nes informacija iš kai kurių vietovių, kuriose tebevyksta intensyvūs mūšiai, gaunama pavėluotai ir daugelį pranešimų reikia patvirtinti. Tai visų pirma pasakytina apie Mariupolį, Iziumą, Lysičanską, Popasną ir Sjevjerodonecką.

Antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas dar kartą pažadėjo „nenuilstamai dirbti kartu su G7 ir kitais partneriais, kad būtų suremontuota, pakeista ir apsaugota Ukrainos energetikos infrastruktūra.“

Pradinė JAV elektros įrangos siunta, kurią, kaip CNN sakė vienas JAV pareigūnas, sudarė dideli elementai, tokie kaip automatiniai jungikliai, relės, atjungikliai, į Ukrainą atvyko daugiau nei prieš savaitę – tai dalis J.Bideno administracijos daugiamilijoninio pažado paremti Ukrainos elektros sistemą. 

Tačiau JAV ir partneriai, bandantys aprūpinti sostinę Kyjivą reikiamomis prekėmis, kad šią žiemą būtų tiekiama elektra ir šiluma, susidūrė su pasaulinio masto tiekimo grandinės problemomis, sakė JAV pareigūnas.

„Scanpix“/AP nuotr./Kyjivas

Pareigūnas paaiškino, kad pasauliniu mastu stengiamasi išspręsti šią problemą ir JAV bendradarbiauja su privačiu sektoriumi, kad sumažintų įrangos trūkumą, tačiau dėl esamų tiekimo problemų nėra taip paprasta.

Be to, kai kurie įrenginiai, naudojami JAV, nėra pritaikomi Ukrainoje.

JAV bando surasti objektus, kuriems ukrainiečiai teikia pirmenybę, pavyzdžiui, didelius dujų generatorius. Šie generatoriai nebūtų naudojami atskiriems namams maitinti, sakė pareigūnas, o būtų naudojami svarbiausioms komunalinėms paslaugoms.

Antradienį savo vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad Ukraina ruošia gynybos ir saugumo pajėgas kitiems metams ir kad ateinantys metai turėtų būti lemiami. 

„Toliau rengiame Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgas kitiems metams. Kiti metai turėtų būti lemiami. Suprantame, kokie pavojai gresia žiemą, suprantame, ką turime daryti pavasarį, todėl suprantame, kokius rezultatus turi parodyti visas gynybos ir saugumo sektorius.“

Pasak V.Zelenskio, ši savaitė Ukrainai bus svarbi politiniu požiūriu: „Pradedame kitus metus ir privalome išlaikyti bendrą supratimą apie mūsų nacionalinius tikslus.“

Prezidentas pagrindiniais tikslais įvardijo Ukrainos išlaisvinimą, taip pat atkūrimą, ukrainiečių sugrįžimą namo, tolesnį valstybės suartėjimą su pagrindiniais partneriais, naujų galimybių Ukrainai atsivėrimą pasaulyje.

Indijos policija tiria turtingo Rusijos politiko, kuris, kaip teigiama, kritikavo karą Ukrainoje, ir jo kelionės draugo staigią mirtį prabangiame viešbutyje, antradienį pranešė pareigūnai.

65-erių Pavelo Antovo kūnas buvo rastas kraujo klane prie savo apartamentų rytinėje Odišos valstijoje, kur jis atostogavo su trimis kitais Rusijos piliečiais. 

Jis mirė praėjus dviem dienoms po to, kai tame pačiame viešbutyje be sąmonės buvo rastas rastas kitas keliautojų grupės narys, Vladimiras Bidenovas, kurį, matyt, ištiko širdies smūgis ir kurio nepavyko atgaivinti. 

Policija teigė, kad peržiūri vaizdo kamerų įrašus, apklausia viešbučio darbuotojus ir laukia išsamių skrodimo ataskaitų, tačiau kol kas nėra jokių nesąžiningų veiksmų požymių.

„Zebra-tv.ru“ nuotr./Pavelas Antovas

„Tikrinamos visos įmanomos versijos, susijusios su dviejų Rusijos piliečių mirtimi“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono policijos viršininkas Rajeshas Panditas.

Jis teigė, kad V. Bidenovo širdies smūgį greičiausiai sukėlė girtavimas ir galimas narkotikų perdozavimas.

„Kol kas atrodo, kad P.Antovas netyčia iškrito iš viešbučio terasos“, – pridūrė jis. 

„Jis tikriausiai buvo sutrikęs dėl savo draugo mirties, nuėjo į viešbučio terasą, greičiausiai iš jos iškrito ir mirė“, – aiškino jis.

Pareigūnas teigė, kad P.Antovas ir jo draugai į valstiją atvyko gruodžio viduryje, aplankė kelias vietas, o praėjusios savaitės pradžioje atvyko į viešbutį Rajagadoje.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Energijos tiekėjo YASNO generalinis direktorius Serhijus Kovalenko feisbuke rašo, kad Kyjive atnaujintas stabilus elektros tiekimas. 

„Žinoma, su apribojimais, bet stabiliai“, – paaiškino jis. 

„Tačiau sunku nuspėti, kaip reaguos įranga, jei labai sumažės temperatūra ir padidės suvartojimas. Laimei, Naujieji metai turėtų būti palankūs. Tačiau vis dar yra svarbiausias kintamasis – išprotėjęs kaimynas, jo raketos ir Irano šahedai“, – toliau rašo jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko pranešė, kad Rusija apšaudė ligoninės gimdymo skyrių Chersone. 

„Jie apšaudė vietą, kurioje šiandien gimė 2 vaikai. Prieš išpuolį gydytojams pavyko atlikti cezario pjūvį. Įstaigoje yra 5 moterys po gimdymo. Per stebuklą niekas nebuvo sužeistas“, – telegram rašo jis.

Antradienį Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pasirašė sutartį su savo kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu, pagal kurią Lenkija gaus du stebėjimo palydovus su priėmimo stotimi.

Apie tai pranešė portalas eurointegration.com.ua, remdamasi „Lenkijos radiju“.

Pagal sutartį Lenkija galės naudotis Prancūzijos palydovų vaizdais. Šių palydovų dėka bus galima gauti duomenis 30 centimetrų tikslumu. 

Pasak Lenkijos gynybos ministerijos vadovo, Prancūzijos palydovai papildys ir sustiprins Lenkijos kariuomenės atgrasymo ir išankstinio perspėjimo pajėgumus, taip pat jie bus naudojami civiliniais tikslais.

„Jie svarbūs ne tik kariuomenei, bet ir kitoms reikmėms, bus naudojami, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, o tai labai svarbu ugniagesiams. Džiaugiuosi, kad taip bus gerokai praplėstos galimybės“, – sakė M.Blaszczakas.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Visoje Ukrainoje mažėja elektros energijos tiekimo sutrikimų, nes dėl palankių oro sąlygų atstatoma vis daugiau elektros tinklo dalių ir mažėja vartojimas, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Sukurtas gerai išvystytas vartotojų elektros energijos tiekimo prioriteto algoritmas. Pirmiausia atstatomas elektros tiekimas kritinei infrastruktūrai, tada eina karinis-pramoninis kompleksas, trečia – svarbūs gamybos objektai, o ketvirtoje eilėje – gyvenamasis sektorius“, – sakė D.Šmyhalis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis

Ukraina taip pat mano, kad Rusija ruošiasi tęsti atakas prieš šalies energetikos sistemą, teigė jis ir pabrėžė, kad šalis „kasdien yra pasirengusi naujiems masiniams apšaudymams“.

BBC rusų kalba skelbia, kad Rusijos režimo lyderis V.Putinas pasirašė dekretą, kuriame numatytos atsakomosios priemonės į ES patvirtintas naftos kainų lubas. 

Dokumente teigiama, kad Rusija draudžia tiekti savo naftą ir naftos produktus užsienio piliečiams ir bendrovėms, jei sutartyse numatyta fiksuota didžiausia kaina.

Dekretas įsigalios 2023 m. vasario 1 d., apribojimai naftai galios nuo tos dienos iki kitų metų liepos 1 d., o naftos produktų tiekimui – nuo datos, kurią nustatys Rusija.

Daugiau skaitykite ČIA.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner PMC“ savininkas Jevgenijus Prigožinas patvirtino vaizdo įrašo, kuriame kariai su „Wagner PMC“ ženklais iškeikia Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, reikalaudami duoti jiems šovinių, autentiškumą.

Vaizdo įraše „Wagner PMC“ samdiniai, kariaujantys Ukrainoje, kritikuoja V.Gerasimovą ir keikia jį necenzūriniais žodžiais:

VIDEO: "Ты п*дор!" Вагнеровцы обращаются к начальнику Генштаба РФ #shorts #война

"Ты п*дор!" Вагнеровцы обращаются к начальнику Генштаба РФ #shorts #война

Išsamiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pabrėžia, kad visoje šalyje išlieka Rusijos atakų į svarbiausius infrastruktūros objektus grėsmė. 

„Priešas, nepaisydamas didelių gyvosios jėgos nuostolių, nenutraukia puolamųjų veiksmų Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Jis stengiasi pagerinti taktinę padėtį Limano kryptimi“, – rašoma suvestinėje. 

Joje taip pat rašoma, kad Rusija tęsia atakas skirtingose Ukrainos gyvenvietėse. 

„Dėl didelių personalo nuostolių Luhansko regione padaugėjo Rusijos karių dezertyravimo ir kovinių pozicijų palikimo atvejų. Siekdama išlaikyti situacijos kontrolę, Rusijos karinė vadovybė padidino patrulių, kurie sulaiko ir grąžina dezertyrus į dalinius, skaičių“, – nurodo Ukrainos kariuomenė.

„Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai smogė vadavietei, 6 priešo karių ir karinės technikos koncentracijos vietoms, šaudmenų sandėliui ir dar vienam svarbiam kariniam objektui“, – teigiama pranešime.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia antradienį išplatintame pranešime spaudai teigia, kad visuotiniame susirinkime pasmerktas karas Ukrainoje, o organizacija siekia „didesnės bažnytinės nepriklausomybės“.

Gruodžio 27 d. Vilniuje, Šventosios Dvasios vienuolyne, įvyko visuotinis Lietuvos stačiatikių bažnyčios susirinkimas, kuriame dalyvavo dvasininkai, vienuoliai ir visų Lietuvos stačiatikių parapijų atstovai pasauliečiai, teigiama organizacijos pranešime spaudai.

„Konstatuota, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia nedelsdama, vieningai, pradedant vadovybe, kartu su kitais dvasininkais ir pasauliečiais, pasmerkė karą prieš Ukrainą ir išreiškė visišką pritarimą antikarinei Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovo, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus, pozicijai“, – rašoma pranešime spaudai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žiema Vilniuje

Remiantis juo, susirinkime taip pat patvirtintas didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis, kreiptasi į Švenčiausiąjį Sinodą.

Dalis dabar jau buvusių Lietuvos stačiatikių dvasininkų inicijavo Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.

Dėl to metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pasak Ukrainos vyriausybės atstovų, į Ukrainą buvo pargabenti 42 Ukrainos karių, žuvusių kovose, kūnai.

Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija savo pareiškime nurodė, kad „dingusių be žinios asmenų komisariatas kartu su teisėsaugos institucijomis tęsia didvyrių, paaukojusių savo gyvybes už Ukrainą, pargabenimą namo. Šiandien įvyko dar vienas palaikų pervežimas  – [šeimoms] buvo pristatyti 42 žuvusieji.”

„Zuma press“/„Scanpix“/Karo aukų Ukrainoje pagerbimo ceremonija

Darbas, sutelktas į Ukrainos kovotojų kūnų grąžinimą „nesustoja nė dienai“, sakė dingusių be žinios asmenų įgaliotinis Olehas Kotenka.

Jis pridūrė, kad nepaisant to, kad derybų procesas sudėtingas ir ilgas, Ukrainos vyriausybė stengiasi jį spartinti.

„Suprantame kiekvieną šeimą, kuri laukia sugrįžtančių gynėjų, kad galėtų juos pagerbti. Visus sugrąžinsime.”

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį perspėjo, kad Ukraina privalo įvykdyti Maskvos reikalavimą dėl „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“, taip pat pašalinti tariamą karinę grėsmę Rusijai, nes priešingu atveju „Rusijos kariuomenė išspręs šį klausimą“.

S.Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus kurstant karą Ukrainoje, kad susilpnintų Rusiją, ir sakė, kad nuo Kyjivo ir Vašingtono priklauso, kiek ilgai tęsis karas, prasidėjęs vasario 24 dieną, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Kalbant apie konflikto trukmę, kamuolys yra Kyjivo režimo ir už jo nugaros stovinčio Vašingtono pusėje“, – sakė S.Lavrovas valstybinei naujienų agentūrai TASS.

„Jie bet kuriuo metu gali nutraukti beprasmį pasipriešinimą“, – tvirtino jis.

S.Lavrovas nenurodė, kaip Rusijos kariuomenė žada pasiekti savo tikslus „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą – tuo Rusija aiškino savo vasario mėnesį pradėtą invaziją. Nuoroda į „denacifikaciją“ atsirado dėl Rusijos kaltinimų, esą Ukrainos vyriausybei didelę įtaką daro radikalios nacionalistų ir neonacių grupuotės.

Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.

S.Lavrovas įspėjo, kad tolesnė Vakarų parama Ukrainai gali sukelti tiesioginę konfrontaciją.

„Nuolat perspėjame savo priešininkus Vakaruose apie pavojus, kylančius dėl jų pasirinkimo eskaluoti Ukrainos krizę“, – sakė jis ir pridūrė, kad „rizika, kad situacija gali tapti nekontroliuojama, išlieka didelė“.

„Strateginis JAV ir NATO sąjungininkų tikslas – pasiekti pergalę prieš Rusiją mūšio lauke ir taip gerokai susilpninti ar net sunaikinti mūsų šalį“, – sakė jis.

Šie S.Lavrovo komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad jo šalis nori, jog per du mėnesius būtų surengtas viršūnių susitikimas dėl taikos, kuriam tarpininkautų Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Tačiau jis taip pat sakė, kad prieš jo šaliai pradedant tiesiogines derybas su Maskva, Rusija turi stoti prieš karo nusikaltimų tribunolą.

Kyjivas sako, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja Vladimiras Putinas.

54-ojo Ukrainos atskiros mechanizuotos brigados K-2 dalinio kariai prie Bachmuto atmušė Rusijos samdinių „Wagner“ puolimą. Kovotojų grupė buvo likviduota.

Kaip pastebi kariai, „Wagner“ likvidavo brigados antrojo bataliono kovotojai netoli Bachmuto Donecko srityje, kur vyksta įnirtingos kovos.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad kariams pavyko „sunaikinti“ „Wagner“ grupę. 

„Čia guli krūva. O štai jie, po velnių, guli ryšuliais. Jų kažkur gal 50–60. Jų čia visur“, – pasakojo Ukrainos karys.

Pirmadienį naujienų agentūrai „Associated Press“ duotame interviu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė iki vasario pabaigos Jungtinėse Tautose surengti „aukščiausiojo lygio taikos susitikimą“, kuriame tarpininkautų JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Ukrainos diplomatas naujienų agentūrai sakė, kad, prieš pakviečiant Rusiją prisijungti prie šio rengino, ji turėtų stoti prieš teismą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„[Ukrainos] užsienio reikalų ministras Kuleba sakė, kad Ukraina siekia, jog iki vasario pabaigos įvyktų tam tikras „aukščiausiojo lygio taikos susitikimas“, kuriame JT vadovas galėtų atlikti „tarpininko„ vaidmenį“, –pirmadienį vėlai vakare susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale rašė Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

„Antra, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė ilgą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusija neteisėtai įgijo narystę JT Saugumo Taryboje ir Jungtinėse Tautose, ir kartu reikalaujama pašalinti mus iš šios institucijos“, – pabrėžė jis. Pasak D.Polianskio, pastaruoju metu JT Saugumo Tarybos posėdžiuose niekas nereagavo į tai, ką jis pavadino eiline Ukrainos nuolatinio atstovo JT Sergejaus Kislicos isterija.

„Jei bandytume sujungti šias dvi istorijas, jos viena kitą paneigia, tad koks „taikos viršūnių susitikimas“ gali įvykti be Rusijos?“ – stebėjosi D.Polianskis.

„Tuo tarpu įsivaizduoti tokį [susitikimą] be Ukrainos labai lengva“, – teigė nuolatinio Rusijos atstovo JT pavaduotojas. 

Jis taip pat pridūrė, kad toks scenarijus būtų košmaras visiems tiems kulebams ir kislicoms, kurių iniciatyvos, anot jo, šį scenarijų iškelia. Būtent tai D.Polianskis pavadino „diplomatija 404“.

JT vadovo biuras sakė TASS, kad generalinis sekretorius yra pasirengęs tarpininkauti konflikte Ukrainoje, jeigu visos šalys sutiks su šiuo pasiūlymu.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paskelbė, kad dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo pavojaus padėtis visoje Ukrainoje išlieka „labai sudėtinga“, ir perspėjo, kad Naujųjų metų išvakarėse gali būti padaryta „didžiausia žala energetikos sistemai“.

Antradienį kalbėdamas per Ukrainos televiziją, H.Haluščenka sakė, kad Ukraina stengiasi išnaudoti laiką tarp Rusijos atakų, kad sumažintų energijos deficitą didindama elektros energijos gamybą, taip pat didindama elektros energijos perdavimo pajėgumus.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka

H.Haluščenka pridūrė, jog labai tikėtina, kad „per šventes apšaudymo rizika gali būti didesnė“.

„Jaučiu, kad [rusai] neapakeitė planų ir toliau apšaudys mūsų energetikos sistemą. Jie yra prisirišę prie tam tikrų datų. Manau, kad Naujieji metai yra viena iš tokių datų, kai jie stengsis padaryti didžiausią žalą energetikos sistemai“, – sakė energetikos ministras. 

„Situacija yra tokia, kad tikrai sudėtinga ką nors planuoti, nes nežinome galimų būsimų apšaudymų apimties ir jų žalos energetikos sistemai masto.“

Ukrainos valstybinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ antradienį pranešė, kad elektros energijos deficitas „šiek tiek sumažėjo dėl padidėjusių elektrinių gamybos apimčių“, tačiau bendrovės atstovas apgailestavo, jog „turimų sistemos pajėgumų vis dar nepakanka visiems šalies vartotojų poreikiams patenkinti“, nes kartu padidėjo ir elektros energijos suvartojimo lygis.

„Taip atsitiko dėl to, kad elektros tinklai, kurie buvo pažeisti per masinius išpuolius, palaipsniui grįžta į eksploataciją bei dėl energetikos infrastruktūros atkūrimo deokupuotose teritorijose“,  – sakoma „Ukrenergo“ pareiškime. 

Pasak „Ukrenergo“, padaugėjo vartotojų, kuriems bent iš dalies atkurtas elektros energijos tiekimas, taip pat auga ir pramoninio vartojimo apimtys. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per naktinį kreipimąsi informavo, kad įvairiuose Ukrainos regionuose apie 9 mln. žmonių iki šiol tebėra atjungti nuo elektros energijos tinklo.

14.50 val. visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.

Oro pavojaus signalas reiškia raketų smūgio į Ukrainos miestus grėsmę.

Kaip rašo „Belarusian Hajun“, rusai į dangų pakėlė MiG-31K, galinti nešti raketas „Kinžal“, taip pat Il-76 A-50 ilgojo nuotolio radarų sekimo lėktuvą. Abu lėktuvai pakilo iš Baltarusijos aerodromo.

Engelso strateginio aerodromo teritorijoje per sprogimus buvo apgadinti 5 bombonešiai Tu-95, remdamasis šaltiniais pranešė Ukrainos žurnalistas Volodymyras Zolkinas.

Jo žiniomis, dėl sprogimų žuvo 17 rusų, dar 26 buvo sužeisti (trys kariai yra sunkios būklės).

Be to, buvo apgadintas dispečerinės valdymo bokštas, ką anksčiau teigė ir Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

V.Zolkinas informacijos šaltinių neatskleidė ir pridūrė, kad „šie šaltiniai klysta itin retai, nors iš esmės klysta visi – bet kuri žiniasklaida karts nuo karto pateikia nepatvirtintą informaciją“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas antradienį pranešė, kad Rusijos kariškiai išskraidino lėktuvus iš Engelso aerodromo Rusijos Saratovo srityje po sprogimų, įvykusių gruodžio 26 d. naktį.

Nepaisant sutelktų Rusijos pastangų žengti į priekį, Bachmuto miestas laikosi „drąsiai“, antradienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Dabar Bachmutas tikrai yra mūsų rytinė tvirtovė. Iš tiesų priešas ten sutelkė didžiausias pajėgas, daugiausiai karinės įrangos ir ginklų“, – sakė H.Maliar interviu vienai Ukrainos televizijai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

„Iki šių kalendorinių metų pabaigos jie užsibrėžė užduotį pasiekti Donecko srities sienas. Jie nebegali toliau išlaikyti tos didžiulės fronto linijos, todėl pasirenka tam tikras jos dalis, kur gali maksimaliai sutelkti savo pajėgas“, – pridūrė ji.

„Bet visi matome, kaip drąsiai laikosi Bachmutas, kiek mūsų kariai pridaro nuostolių priešui, ir priešas tiesiog negali žengti toliau“, – džiaugėsi H.Maliar.

„Nors ir buvo nežymiai pasistūmėta į priekį, priešas buvo išstumtas.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas antradienį pranešė, kad Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis Rusijos pajėgos padarė nuostolių apšaudydamos daugiau kaip 25 gyvenvietes, įskaitant Bilohorivką, Bachmutą, Klišivką, Bila Horą, Kurdiumivką, Vodianą, Pervomaiską, Marijinką ir Novomychailivka Donecko srityje.

Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė, kad naujuoju Rusijos Vakarų karinės apygardos vadu paskirtas generolas leitenantas Jevgenijus Nikiforovas.

Generolas pulkininkas Sergejus Kuzovlevas anksčiau buvo atleistas iš šių pareigų, jose išdirbęs mažiau nei mėnesį. Ukrainos žvalgybos tarnyba sieja J.Nikiforovą su privačios karinės kompanijos „Wagner“ savininku Jevgenijumi Prigožinu.

Nuotr. iš Wikipedia/Generolas leitenantas Jevgenijus Nikiforovas

„Formalia S.Kuzovlevo atleidimo iš pareigų priežastimi buvo įvardyta tai, kad nepavyko parengti puolimo Lymano kryptimi. Tačiau iš tikrųjų tai yra vidinės politinės kovos Rusijos aukščiausioje vadovybėje pasekmė – žmogų iš Šoigu-Gerasimovo orbitos keičia kandidatas iš Surovikino-Prigožino grupės“, – teigia Ukrainos žvalgyba.

Amerikos karo studijų institutas (ISW) savo kasdieniniame biuletenyje primena, kad apie J.Nikiforovo ryšius su „Wagner PMC“ rašė tyrimų grupė „Bellingcat“. 2014-2015 m. jis vadovavo 58-osios armijos, kuri buvo Donbase kovojusių prorusiškų pajėgų paramos ir aprūpinimo bazė, štabui. 

Kreminos mieste toliau vyksta intensyvūs mūšiai, nes Rusijos kariuomenė vis atnaujina savo pajėgas, antradienį sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusijos okupacinės pajėgos per mėnesį, net šiek tiek daugiau, sugebėjo sukurti labai galingą gynybą. Ten vežama labai daug atsargų ir įrangos. Jie nuolat atnaujina savo pajėgas“, – teigė S.Haidajus.

„AP“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

Jo teigimu, nors Rusijos kariuomenė jau patyrė daug nuostolių, „jie vis tiek pristato naujų [karių], nes supranta, kad jei praras Kreminą, iš esmės žlugs visa gynybos linija“.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą pripažino, kad padėtis fronto linijose Bachmute, Kreminoje ir kitose rytinio Donbaso regiono vietovėse yra „sunki, skausminga“, nes Rusijos pajėgos naudoja visus turimus išteklius, kad „išspaustų bent kažkokią pažangą“.

Rusijos pajėgos Kreminos miestą užėmė dar pavasarį. 

Tačiau S.Haidajus pabrėžė, jog kelias į miestą tebėra kontroliuojamas Ukrainos pajėgų, o tai reiškia, kad okupantams „nėra saugaus būdo šiuo keliu gabenti įrangą ar amuniciją Kreminos link“.

Prieš kelias savaites manyta, kad Ukrainos pajėgos yra ties Kreminos išvadavimo riba, tačiau, pasak Ukrainos pareigūnų, sudėtinga privažiuoti prie miesto dėl didelio teritorijos užminavimo.

„Sudėtinga nukeliauti net metrą, nes viskas užminuota ir nuolat vykdomas apšaudymas didelio kalibro pabūklais“, – CNN sakė S.Haidajus, akreipdamas dėmesį, kad padėtis Kreminoje „radikaliai skiriasi nuo Bachmuto“.

„[Rusijos kariai] stengiasi apšaudyti galingiau, jie užėmė visus miškus, viską visiškai užminavo, o minų laukų žemėlapio juk niekas nežino. Todėl labai sudėtinga judėti pirmyn“, – nuogąstavo Luhansko karinės administracijos vadovas.  

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas, nuo pat pradžių atidžiai stebintis konfliktą, teigė, kad iš Rusijos tinklaraštininkų gauta informacija atskleidžia, jog „Rusijos pajėgos renka karius iš įvairiausių karo taškų, kad užpildytų spragas Svatovės-Kreminos fronto linijoje ir kompensuotų nuolatinį įprastinių dalinių degradavimą“.

Pamaskvėje buvo sulaikyti 8 mobilizuoti asmenys, kurie su ginklais išvyko iš Luhansko srities.

Pranešama, kad gruodžio 26-osios vakarą į Maskvos srities Podolsko policijos komisariatą atvyko aštuoni vyrai nuo 20 iki 44 metų amžiaus su automatais ir kulkosvaidžiais. Jie sakė norintys atiduoti savo ginklus.

Paaiškėjo, kad beveik visi atvykę į policijos komisariatą buvo mobilizuoti Kaliningrado srityje, o po mokymų išsiųsti į Luhanską.

Policija į įvykio vietą iškvietė karinius tyrėjus. Mobilizuotieji buvo išsiųsti į vieną iš karinių dalinių netoli Maskvos, kur lauks tyrėjų sprendimo.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas teigė, kad Kremliaus komentarai apie taikos derybas tėra būdas Rusijos vyriausybei laimėti daugiau laiko ir jais negalima pasitikėti, pranešė CNN.

„Jų žaibo karas siaubingai nepavyko, ir jie tai žino, todėl rusams reikia daugiau laiko persigrupuoti ir savo kariuomenei atstatyti“,  – sakė V.Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Oleksandras Rodnianskis.

O.Rodnianskis pridūrė, kad Kremlius stengiasi atkalbėti pasaulį nuo tolimesnės finansinės ir karinės paramos Ukrainai. 

„Mes turime nepakliūti į šiuos spąstus“, – atkreipė dėmesį jis.

Laikinai užimtoje Donecko srities Makijivkoje buvo sušaudyta 8 asmenų šeima, iš jų 4 vaikai. Okupacinė valdžia paskelbė, kad žudikai buvo paprasti plėšikai ir esą jau buvo sučiupti, tačiau Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka mano, kad žmogžudystė – „Wagner“ karių darbas.

Pagal vadinamąją okupantų „vidaus reikalų ministeriją“, pranešimas apie 8 žmonių, tarp jų keturių nepilnamečių, lavonus aptiktus vieno iš namų ūkio teritorijoje, atėjo 9 val. :15 val. Be to, pranešta, kad iš kiemo buvo pavogtas automobilis „Skoda“.

Žiniasklaidos duomenimis, jauniausias iš žuvusiųjų yra vienerių metų vaikas. Taip pat mirė 7 ir 9 metų vaikai.

Vėliau vadinamoji okupantų „vidaus reikalų ministerija“ pranešė sulaikiusi tris įtariamuosius. Pranešama, kad visi jie turi teistumą ir esą „prisipažino, kad nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų priežasčių, turėdami tikslą pavogti automobilį ir vertingą turtą“.

Bachmuto kryptimi Rusijos kariuomenė pirmadienį neteko 77 savo karių, dar 125 buvo sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus.

„Bachmutas išlieka pagrindine mūsų priešo puolimo kryptimi. Ten jis sutelkė visą savo artilerijos ugnį ir tankus, bandydamas prasiveržti pro mūsų gynybą.

Kita vertus, mūsų kariai, demonstruodami didžiulį didvyriškumą, neleidžia jam to daryti. Priešas patiria didelių nuostolių. Tik šiai dienai Bachmuto kryptimi įvyko 175 apšaudymai, daugiau nei 20 susirėmimų. Priešas prarado 77 žuvusius ir 125 sužeistus žmones“, – sakė jis.

Anot S.Čerevatijaus, rusai kiek pakeitė taktiką: nebeveikia kuopos ar bataliono taktinių grupių dalimi, o susiskirsto į mažas iki 20 žmonių grupes ir vaikšto išsibarstę po mūšio lauką, bandydami priartėti prie priešakinių pozicijų, kad galėtų įsitraukti į artimą kovą.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šiais metais neutralizavo daugiau kaip 4 500 kibernetinių išpuolių prieš šalį, pranešė CNN.

SBU kibernetinio saugumo departamento vadovas Ilja Vitiukas pareiškime sakė, kad Ukraina „į 2022 m. įžengė turėdama už nugaros aštuonerių metų hibridinio karo patirtį“, ir pridūrė, kad „invazijos metu jau buvome pasirengę blogiausiems scenarijams“.

„O masinės kibernetinės atakos, kurias atrėmėme sausį ir vasarį, tapo papildomais „mokymais“ prieš invaziją“, - teigė departamento vadovas.

I.Vitiuko teigimu, palyginti su ankstesniais metais, kibernetinių atakų mastas dabar yra daug platesnis. 2020 m. buvo užfiksuota beveik 800 kibernetinių atakų, 2021 m. jų skaičius šoktelėjo iki 1400, o 2022 m. išaugo daugiau nei tris kartus.

„Šiandien šalis agresorė per dieną vidutiniškai vykdo daugiau nei 10 kibernetinių atakų. Laimei, Ukrainos visuomenė apie daugumą jų net nežino“, – sakė I.Vitiukas.

Jis pridūrė, kad užpuolikai dažniausiai taikosi į energetikos, logistikos, karinius objektus, vyriausybines duomenų bazes ir informacinius išteklius.

„Riziką ir grėsmes stebime realiuoju laiku 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Daugumą prieš mus dirbančių Rusijos specialiųjų tarnybų įsilaužėlių žinome iš vardų ir pavardžių. Dirbame, kad juos užfiksuotume“, – informavo I.Vitiukas ir pareiškė, kad ateityje jie bus apklausti tarptautiniame kariniame tribunole.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS teigia, kad JAV esą kuria planus, kaip fiziškai pašalinti karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Vašingtonas nuėjo toliausiai: kai kurie „neįvardyti Pentagono pareigūnai“ iš tikrųjų grasino Kremliui suduoti „galvą nukertantį“ smūgį, iš esmės grasindami fiziškai pašalinti Rusijos valstybės vadovą. Jei kas nors iš tiesų turi tokių idėjų, jis turėtų labai gerai pagalvoti apie galimas tokių planų pasekmes“, – TASS cituoja S.Lavrovą.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas, Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

S.Lavrovas nenurodo šios informacijos šaltinio, tačiau jo pateikta informacija sutampa su rugsėjo 29 d. žurnale „Newsweek“ pasirodžiusiu straipsniu, kuriuo jau pasipiktino Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose, rašo BBC Rusijos tarnyba. Jei tai iš tiesų yra tas tekstas, ministras taip pat nutyli apie kontekstą. Straipsnis pasirodė tuo metu, kai Kremlius grasino panaudoti savo branduolinius ginklus (pastarosiomis savaitėmis šie grasinimai girdisi kiek rečiau). Straipsnyje buvo aptarta, kaip JAV elgtųsi, jei Rusija įvykdytų šiuos grasinimus. „Newsweek“ pašnekovai pabrėžė, kad net ir tokiu atveju JAV greičiausiai neatsakytų branduoliniais ginklais, nebent būtų užpulta jų teritorija. Šiame kontekste pašnekovai svarstė ir nebranduolines alternatyvas, įskaitant „smūgį, kuris sunaikintų šalies vadovybę, siekiant nužudyti V.Putiną Kremliaus širdyje“.

Tuo tarpu JAV administracijos pareigūnai, įskaitant asmeniškai prezidentą Joe Bideną, ne kartą pareiškė, kad nesiekia nuversti V.Putino režimo, nors jo veiksmai jiems labai nepatinka.

Ukrainos kovotojai ženkliai padidino Rusijos Federacijos nuostolius. Nuo plataus masto invazijos pradžios jie sunaikino daugiau nei 103 tūkstančius įsibrovėlių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke praneša, kad per pastarąją dieną šalies gynėjai „sunaikino“ maždaug 620 rusų.

Per visą plataus masto invazijos laikotarpį sunaikinta 3 tūkst. 16 vnt. rusų tankų, 6 tūkst. 24 šarvuotos kovos mašinos. Rusijos kariuomenė neteko 1998 (+2) artilerijos sistemų, 418 raketų paleidimo sistemų.

Šiąnakt laikinai užimtame Zaporižios srities Tokmake nuaidėjo sprogimai. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Ria-Melitopol“.

Taip pat buvo paskelbtas atitinkamas vaizdo įrašas su sprogimų garsais.

Kaip pranešama, sprogimai įvyko mobilizuotų Rusijos karių dislokacijos vietoje. Iš viso nuaidėjo keturi sprogimai.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas prapliupo beprasmiais grasinimais Ukrainai. Jis pareiškė, kad Rusijos „pasiūlymus“ dėl „demilitarizavimo“ ir „denacifikavimo“ Kyjivui  geriau įgyvendinti, kol dar nevėlu, antraip klausimą spręs Rusijos kariuomenė.

Šį kliedesį jis išreiškė interviu propagandinei agentūrai TASS. Jis sakė, kad šie Maskvos „pasiūlymai“ yra gerai žinomi oficialiajam Kyjivui.

„Esmė tokia: įvykdykite juos, kol nevėlu. Priešingu atveju klausimą spręs Rusijos kariuomenė", – sakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras.

S.Lavrovas taip pat ciniškai teigė, kad Kyjivas bando „įtraukti“ JAV ir kitas NATO nares dar giliau į karą, „tikėdamasis jų tiesioginio susidūrimo su Rusija“.

„Tai kelia pavojų įsivelti į tiesioginį ginkluotą konfliktą tarp branduolinių valstybių“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Keturi Ukrainos kariai – Jurijus Horovecas, Maksimas Mychailovas, Tarasas Karpiukas ir Bohdanas Liahovas – žuvo Rusijos teritorijoje vykdydami kovinę užduotį, pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“.

Pirmadienį Rusijos federalinė saugumo tarnyba pranešė, kad nukovė keturis ukrainiečius, kurie, kaip įtariama, bandė prasiskverbti į Briansko sritį ir vykdyti „sabotažą ir teroro aktus“.

Rusijos specialiosios tarnybos teigė, kad žuvusieji turėjo užsienietiškų ginklų, visų pirma „SIG Sauer“ automatų, ryšių ir navigacijos įrangos bei keturias bombas, kurių bendra talpa – apie 40 kg trotilo ekvivalentu.

„Telegram“ nuotr./Rusijos Briansko srityje žuvusi grupė Ukrainos kovotojų

FSB taip pat paviešino duomenis apie ukrainiečius. Specialioji tarnyba pranešė, kad bandydami patekti į Rusijos teritoriją žuvo šie kariškiai: Jurijus Horovecas, gimęs 1988 m., šaukinys „Šventasis“, kurį rusai vadino grupės vadu; Maksimas Mychailovas, gimęs 1990 m., šaukinys „Negeriantis“; Tarasas Karpiukas, gimęs 1984 m., šaukinys „Tarasij“; Bogdanas Liachovas, gimęs 2003 m., šaukinys „Apolonas“.

Vėliau Ukrainos kariškių žūtį patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojas Jevhenas Karasas. Iš rusų paskelbtų nuotraukų jis padarė išvadą, kad grupė pateko į minų lauką.

J.Karasas pasidalijo prisiminimais apie mirusiuosius. Prisiminimus skaitykite čia.

Pirmąją Kalėdų diena, gruodžio 25-ąją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, priešingai nei teigiama kai kuriuose pranešimuose, nepasiūlė derėtis su Ukraina, teigia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Interviu televizijai V.Putinas pareiškė nemanąs, kad karas artėja prie „pavojingos ribos“, ir pažymėjo, kad Rusija neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau ginti savo piliečius, o po to pareiškė, kad Rusija „yra pasirengusi derėtis su visomis konflikte dalyvaujančiomis šalimis“.V.Putinas aiškiai nenurodė, kad Rusija yra pasirengusi tiesiogiai derėtis su Ukraina, o palaikė savo klaidingą naratyvą, kad Ukraina, kurią jis tiesiog pavadino „kita puse“, pažeidė Rusijos diplomatines pastangas prieš invaziją.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

V.Putino diskusijos apie derybas buvo sutelktos į tariamas diskusijas su Vakarais, o ne su Ukraina, ir atspindėjo jo nuolatinius kaltinimus, kad Ukraina yra tik Vakarų pėstininkas, neturintis realios valdžios. V.Putinas taip pat pareiškė manąs, kad Rusija „veikia teisinga kryptimi“, o tai rodo, kad jis nenustatė rimtų sąlygų deryboms ir vis dar nori siekti savo maksimalistinių tikslų“, – teigiama kasdieninėje ISW analizėje.

Anot analitikų, V.Putino pareiškimas yra dalis apgalvotos informacinės kampanijos, kuria siekiama suklaidinti Vakarus ir priversti Ukrainą padaryti preliminarias nuolaidas. 

„Tikėtina, kad V.Putinas yra susirūpinęs dėl nepakankamo elito palaikymo jo karui Ukrainoje ir gali nustatyti informacines sąlygas jų turto nacionalizavimui“, – rašo analitikai.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad Ukrainos žvalgyba pranešė, kad su „Wagner Group“ susijęs Rusijos karininkas buvo paskirtas Rusijos Vakarų karinės apygardos vadu. 

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Ukrainos smūgiai teisėtiems kariniams objektams toli Rusijos užnugaryje ir toliau yra Rusijos karinių tinklaraštininkų bendruomenės neuralgijos taškai.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Ukrainos pajėgos kovoja netoli Kreminos.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos pasiekė ribotų laimėjimų į šiaurės rytus nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas vakariniame Donecko miesto pakraštyje.
• Ukrainos kariuomenės pareigūnai nurodė, kad Rusijos pajėgos galbūt telkia kai kurias neįvardytas pajėgas puolimo ar parodomosioms operacijoms Zaporižios srityje ir kad Rusijos pajėgos bando vykdyti nedidelio masto žvalgybines-karines operacijas, siekdamos pasiekti dešiniojo kranto Chersono sritį.
• Rusijos pareigūnai ir nacionalistai pradėjo kritikuoti Kremliaus vykdomą švelnią migracijos ir pasų išdavimo politiką migrantams iš Vidurinės Azijos.
• Rusija toliau stengiasi įtvirtinti okupuotų teritorijų Ukrainoje kontrolę manipuliuodama pilietybės suteikimo procedūromis.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupacinių pajėgų atakas Luhansko srityje ir Donecko srityje. Be to, Ukrainos gynėjai kelis kartus smogė priešui, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Jis taip pat pranešė, kad gruodžio 25 d. Ukrainos kariai smogė rašeivoms netoli Novobelozersko, Zaporižios srityje. Teigiama, kad Rusijos pajėgos neteko iki 100 žuvusių ir sužeistų karių. Tarp nukentėjusiųjų buvo 15 Rusijos federalinės saugumo tarnybos narių.

„Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų išpuolius Novoselovskojės ir Stelmachovkos vietovėse Luhansko srityje ir Dilejevkos, Krasnohorivkos, Vodjanės, Veselojės, Marinkos ir Pobedos vietovėse Donecko srityje“, – rašoma pranešime.

Dienos bėgyje Rusijos pajėgos sulaukė naujų smūgių. Gynybos pajėgų lėktuvai atakavo teritoriją, kurioje buvo susitelkę okupantai. Be to, Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės daliniai ir artilerija smogė keturiems kontrolės punktams ir šešioms teritorijoms, kuriose buvo sutelktos rusų pajėgos.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos neįmanomos. Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Markas Hertlingas sako, kad šalies agresorės pareigūnai nesugeba derėtis net dėl nereikšmingų klausimų.

Jis savo „Twitter“ paskyroje komentuodamas neseniai paskelbtą Rusijos prezidento pareiškimą rašė apie taikos derybų su Vladimiru Putinu neįmanomumą. 

V.Putinas teigė, kad Kremlius neatsisakė „susitarimo“ idėjos. Tačiau visa tai gali virsti naujais reikalavimais ir melu, sako JAV generolas.

„Kalėdų išvakarėse V.Putinas sako, kad yra „pasirengęs derėtis“. Vedęs „derybas“ su Rusijos kariuomene ir Gynybos ministerija išmokau pamoką: Rusijos pareigūnai nesutaria net dėl nereikšmingų dalykų... Jie reikalauja, meluoja, atsisako anksčiau sutartų dalykų“, – sakė M.Hertlingas.

Bendrovė „Nord Stream AG“ pradėjo vertinti sugadinto vamzdžio remonto ir dujų tiekimo atnaujinimo išlaidas, pranešė leidinys „The New York Times“, remdamasis asmeniu, informuotu apie operatoriaus darbą.

Anoniminio šaltinio teigimu, preliminari remonto išlaidų sąmata – 500 mln. dolerių. 

„Pastarosiomis savaitėmis „Nord Stream AG“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Kremliaus kontroliuojama bendrovė, pradėjo skaičiuoti vamzdžio remonto ir dujų tiekimo atnaujinimo išlaidas“, – rašė laikraštis.

Be to, konsultantai iš Rusijos tiria, kiek ilgai pažeisti vamzdžiai gali atlaikyti sūraus vandens poveikį. 

Rusijos kariuomenei pavesta iki 2022 m. pabaigos pasiekti Donecko srities sienas, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar tai pasakė per informacinį teletiltą, skelbia „Unian“. Pasak jos, okupantai daugiausia savo pajėgų, karinės technikos ir ginklų sutelkė Bachmuto kryptimi.

„Jie užsibrėžė užduotį iki šių kalendorinių metų pabaigos pasiekti Donecko srities sienas“, – sakė ji.

Pasak H.Maliar, rusų okupantai negali išlaikyti užimtos fronto linijos, todėl pasirenka tam tikras vietoves, kuriose gali sutelkti didžiausias pastangas.

„Bet jūs matote, kaip drąsiai laikosi Bachmutas, kiek daug nuostolių mūsų kariai pridaro priešui, ir jie tiesiog nebegali toliau žengti į priekį. Ten buvo nedidelis pasistūmėjimas, bet mes išstūmėme priešą, o šiandien priešas bando apsupti miestą ir jam taip pat nepavyksta“, – pabrėžė H.Maliar.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pasidalijo, su kuo gali būti susiję sprogimai Rusijos Engelso aerodrome.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Savo nuomonę jis išsakė per televizijos žinių maratoną, rašo „Unian“.. Pasak jo, įvairūs incidentai Rusijos teritorijoje yra objektyvi karo pasekmė. M/Podoliakas įsitikinęs, kad tokių incidentų „bus labai, labai daug“.

„Viskas, kas šiandien vyksta Rusijoje – o ekscesų, ir ne tik Engelso mieste, vis daugėja – susiję su procesų, vykstančių pačioje Rusijoje, nekontroliuojamumu. Sabotažo, nenustatytų diversijų, gaisrų svarbiuose objektuose, įskaitant Engelsą ir Djagilevo miestą, skaičius nuolat auga“, – sakė M.Podoliakas.

Jis pažymėjo, kad gaisrai Rusijoje kyla dėl to, kad šalis negali gauti užsienio atsarginių dalių ir ekspertų konsultacijų.

Laikinai okupuotas Krymas tapo spąstais Rusijos okupantams, sako buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas, atsargos generolas majoras Viktoras Jahunas.

Anot jo, Rusijos pajėgos nepagalvojo, kaip užtikrinti savo grupavimąsi pusiasalyje žiemos laikotarpiu, jei kas nors nutiktų Krymo tiltui.

Tai didžiulė problema Rusijos okupantams Kryme, per „Apostrof TV“ aiškino V.Jahunas.

„Jie neturi tiek desantinių laivų ir keltų, kad galėtų evakuoti karius ir aprūpinti juos karine įranga bei amunicija. Ir tai iš tikrųjų yra ne tik karinė, bet ir diplomatinė problema“, – pabrėžė generolas.

Pasak V.Jahuno, kai Ukrainos kariai įžengs į Krymą, „susidursime ne tik su didele grupe, neturinčia ką ginti, bet ir su daugybe civilių, kurie pagal Ukrainos įstatymus neturi teisės ten būti“.

„Reikės tik susitarti, ką su jais darysime ir kur juos siųsime“, – sakė jis.