O.Reznikovas neigia gandus apie V.Zelenskio ir V.Zalužno konfliktą

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nekonfliktuoja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Valerijumi Zalužnu ar kitais kariškiais.

Apie tai jo buvo paklausta per interviu LB.ua. Kalbėta apie gandus, kad tam tikrais klausimais tarp Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo tvyro įtampa.

„Su Generaliniu štabu, vyriausiuoju vadu Valerijumi Fiodorovyčiumi palaikau puikius santykius – nuostabius darbinius santykius... Su kiekvienu bendrauju asmeniškai, be jokių problemų ir reguliariai. Nesakau, kad telefonu kalbamės 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai nėra dirbtinis bendravimas, tai tikras žmogiškas bendravimas“, – sakė O.Reznikovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Reznikovas

Gynybos ministras pabrėžė, kad tarp jo vadovaujamos ministerijos ir Generalinio štabo yra sinergija. Jis taip pat papasakojo apie savo bendravimą su pavaldiniais. Pasak O.Reznikovo, jei vyresnieji vadovai reiškia emocijas, tai nereiškia, kad jie nemyli tų, su kuriais kalbasi.

„Turiu tris generolus, jau buvusius, ir civilius. Visiems jiems sakau „jūs“, bet kartais galiu ir nusikeikti... Tai, galima sakyti, signalo pagreitinimas. Tas pats pasakytina ir apie Valerijų Fiodorovyčių. Asmeniškai girdėjau, kaip jis į pavaldžius vadus kreipėsi ir tėvavardžiu, ir „tu“, ir keiksmažodžiais, būna ir taip“, – pridūrė Gynybos ministerijos vadovas.

Interviu metu žurnalistė pareiškė, kad V.Zalužnas neva per vieną susitikimą „pakėlė balsą prieš prezidentą“. Pasak O.Reznikovo, tai išgalvota istorija ir jis niekada nėra girdėjęs tokio dalyko.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas

Rugpjūtį prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas konspiraciniais pavadino gandus apie galimą V.Zalužno atstatydinimą ir jo perkėlimą į gynybos ministro postą.

Kaip rašė „The Economist“, kai kurie V.Zelenskio aplinkos žmonės norėtų pakeisti V.Zalužną dabartiniu sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu. Šie gandai kelia nerimą aukštiems Vakarų kariniams pareigūnams.

Vaizdo įraše iš priešakinės fronto linijos rusų okupantai pasigyrė pamušę karinę techniką, tik paaiškėjo, kad tankas buvo jų pačių.

Vienas iš rusų kariškių nusprendė pademonstruoti savo dalinio „žygdarbį“, parodydamas greta apkasų stūksantį pamuštą tanką.

„Su jumis yra linksmieji vaikinai iš apkasų. Tai mes šį rytą nu***ome tanką. Buvome blogos nuotaikos“, – sakė jis, rodydamas pirštu į tanką.

Kitas rusų kariškis linksmu tonu pridūrė: „Taip, paaiškėjo, kad tankas yra mūsų.“

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų.

Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V.Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams. 

Tačiau V.Putinas su Naujausiais metais nesveikins JAV, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų – šalių, kurios įvedė sankcijas Rusijai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. 

„Šiuo metu su jais nebendraujame“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Ir prezidentas jų nesveikins, atsižvelgdamas į nedraugiškus veiksmus, kurių jie nuolat imasi“, – pridūrė jis. 

Vasario 24 dieną Maskva šokiravo Vakarų pasaulį pasiųsdama karius į Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.

Danijos karinė žvalgyba (FE) teigia, kad Vladimiras Putinas galėjo nuspręsti įsiveržti į Ukrainą paveiktas hormoninių vaistų, kuriais gydomas vėžys. Tai interviu Danijos laikraščiui „Berlingske“ sakė Danijos žvalgybos departamento Rusijos analizės skyriaus vadovas, kuris saugumo sumetimais leidinyje vadinamas tik vardu – Joakimas.

Remiantis Danijos karinės žvalgybos analize, V.Putinas galėjo sirgti tam tikra vėžio forma, nes anksčiau šiais metais buvo gydomas nuo šios ligos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Didybės manija yra vienas iš žinomų šalutinių hormoninio gydymo, kuris jam buvo taikomas, poveikių“, – sako Joakimas. Jis mano, kad tai taip pat galėjo turėti įtakos V.Putino sprendimui pulti Ukrainą.

„Metų pradžioje jis taip pat turėjo mėnulio formos veidą, o tai yra dar vienas žinomas šalutinis to paties tipo hormoninio gydymo poveikis“, – priduria žvalgybos pareigūnas.

Joakimas, atsakydamas į klausimą apie žurnalistų tyrimą, kad V.Putiną kelionėse lydėjo skydliaukės vėžio specialistas, jį pavadino „gerais spėjimais“, kad Rusijos prezidentas sirgo būtent tokio tipo vėžiu. Tačiau žvalgybos pareigūnas teigia, kad nesitiki, jog V.Putinas mirs nuo šios ligos.

Žvalgybos pareigūnas taip pat teigė, kad po kelių kritimų ir nelaimingų atsitikimų V.Putinas kenčia didelius chroniškus skausmus. Joakimas atsisakė kalbėti apie šio skausmo priežastis ar įvardyti informacijos šaltinius, tačiau pažymėjo, kad FE tai žino ne tik iš „vaizdo įrašų socialinėje žiniasklaidoje“.

Joakimas taip pat sakė, kad V.Putinui dar negresia prarasti valdžią, tačiau jo galimybės likti poste po 2024 m. rinkimų sumažėjo. Pernai Danijos žvalgyba tikimybę, kad V. Putinas išlaikys valdžią, vertino kaip „labai didelę“, o šiemet šis vertinimas buvo sumažintas iki „didelės“.

Pasak FE, didžiausias netikrumas yra susijęs su V. Putino sveikata, įskaitant galimą elito narių norą atsikratyti silpnėjančio prezidento.

Balandžio mėnesį „Project“ atskleidė, kad pastaraisiais metais Vladimirą Putiną pradėjo lydėti gydytojų grupė. Daugiausia laiko su juo praleido LOR gydytojas Aleksejus Ščeglovas ir skydliaukės vėžio gydytojas chirurgas Jevgenijus Selivanovas. Be to, tyrimą atlikę žurnalistai teigė, kad prezidentui galėjo būti atlikta nugaros operacija.

Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad nuo vasario 24 d. 12 000 ukrainiečių, kurie galėjo būti pašaukti į kariuomenę, bandė nelegaliai išvykti iš Ukrainos.

Karo padėtis ir mobilizacija šalyje paskelbta nuo pirmos karo dienos. Tai reiškia, kad 18-60 metų vyrams draudžiama išvykti iš šalies be specialaus leidimo (su keliomis išimtimis, įskaitant vienišus tėvus, netinkamus tarnybai ir asmenis, kurių darbas susijęs su sienų kirtimu – profesionalius vairuotojus ar jūreivius).

Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba teigia, kad nuo karo veiksmų pradžios pradėjo daugiau kaip 2100 baudžiamųjų bylų. Tarp jų – už neteisėtą žmonių gabenimą per sieną, dokumentų klastojimą ir šaukimo į kariuomenę vengimą. Nuteista 350 piliečių.

„Taip pat užfiksuota 410 nesėkmingų bandymų papirkti pasieniečius, kurių suma viršijo 4,9 mln. grivinų“, – teigė agentūra. Taigi vidutinė kyšio suma siekė 11 900 grivinų, t. y. apie 300 eurų.

Valdžios institucijos priduria, kad 12 žmonių nuskendo kirsdami upę Ukrainos ir Rumunijos pasienyje. Pasieniečiai taip pat rado trijų kalnuose žuvusių vyrų kūnus.

Rusija, bandanti įtempti Baltarusiją į atvirą karą prieš Ukrainą, negalėjo nepakomentuoti raketos kritimo Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šis incidentas „kelia itin didelį susirūpinimą“.

Putino „dešinioji ranka“ tai pareiškė Rusijos propagandinei žiniasklaidai. Jis, kaip ir Baltarusijos propaganda, tvirtina, kad nukritusi raketa buvo ukrainietiška.

„Bet kuriuo atveju tai yra įvykis, keliantis didžiulį susirūpinimą ne tik mums, bet ir mūsų Baltarusijos partneriams“, – sakė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per ketvirtadienį prieš Ukrainą surengtą raketų atakų bangą, kuri, kaip manoma, buvo viena didžiausių per visą karo laikotarpį, buvo „neutralizuoti“ visi iš anksto numatyti taikiniai.

Kasdienėje operacijų suvestinėje ministerija nurodė, jog Rusijos ginkluotosios pajėgos „panaudodamos didelio tikslumo tolimojo nuotolio oro ir jūrų ginkluotę surengė masinę ataką prieš karinės kontrolės sistemą ir energetikos objektus, užtikrinančius Ukrainos gynybos pramonės veiklą“.

Pranešime taip pat priduriama, kad dėl šių atakų sutriko geležinkelių eismas ir buvo užkirstas kelias „užsienyje pagamintos ginkluotės“ tiekimui Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Visi pasirinkti taikiniai buvo neutralizuoti. Dėl atakos buvo sustabdyta karinės technikos ir ginkluotės gamyba ir priežiūra, taip pat nutrauktas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervo pajėgų perkėlimas iš vakarinių Ukrainos regionų“, – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.

Tačiau Ukraina pateikė kardinaliai kitokį ketvirtadienio puolimo padarytos žalos vertinimą. Ukrainos kariuomenė dar ketvirtadienį pareiškė, kad didžiąją daugumą Rusijos paleistų raketų atrėmė jos oro ir gynybinės pajėgos, o elektros energijos tiekimas buvo atkurtas praėjus kelioms valandoms po atakų. Pasak Ukrainos pareigūnų, per atakas žuvo trys žmonės.

Detalizuodama tebesitęsiantį mūšį Rytų Ukrainoje, Rusijos gynybos ministerija taip pat teigė, kad jos pajėgos padarė didelių nuostolių Ukrainos kariams Charkivo ir Donecko regionuose, žuvo daugiau kaip 200 ukrainiečių karių. Gynybos ministerijos teigimu, Rusijos pajėgos sėkmingai taikėsi į JAV pagamintą įrangą ir virš Donecko numušė vieną naikintuvą MiG-29, taip pat kelis bepiločius orlaivius.

Šie Rusijos teiginiai lieka nepatvirtinti.

Tačiau, nepaisant tariamų Rusijos pergalių mūšio lauke, ministerija nepareiškė, jog karinės pajėgos būtų pasiekusios kokių nors teritorinių laimėjimų, taip tik padidindama pranešimų, kad abi konflikto pusės yra atsidūrusios aklavietėje, patikimumą.

Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas paaiškino, kokiu atveju Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali patekti į Rusijos teritoriją.

Interviu „KyivPost“ O.Danilovas pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė gali kirsti sieną su Rusijos Federacija, jei tai būtina valstybės interesams.

„Jei dėl savo šalies apsaugos turėsime būti ten, kur manome, kad tai būtina, mes ten būsime. Ir nieko neprašysim. Ir visos tos kalbos, kad nereikia ten ko nors erzinti, yra nesąmonė“, – sakė jis.

Anksčiau O.Danilovas perspėjo ukrainiečius apie prasidėjusį sunkų karo laikotarpį. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius taip pat pažadėjo okupantams daugiau sprogimų Rusijos teritorijoje.

Prieigose prie Krymo tilto, jungiančio okupuotą pusiasalį su Rusija, susidarė kelių kilometrų spūstys, dėl to Rusijos transporto ministerijos departamento apsauga padidino patikrinimo postų skaičių.

Teigiama, kad tai buvo padaryta siekiant padidinti keliamąją galią, nes padidėjo transporto priemonių srautas.

Susisiekimo ministerijos departamento apsauga prašė eismo dalyvių suprasti situaciją.

Naujausiais duomenimis, Kubanės pusėje eilė buvo apie 3 km, okupuoto Krymo pusėje – 2 km.

Rusijos Federacijos susisiekimo ministerija tvirtina, kad transporto priemonių ir žmonių apžiūros laikas Krymo kryptimi pailgėjo ne tik dėl padidėjusio transporto srauto, bet ir dėl jame vežamo bagažo kiekio.

Rusijos pajėgos artilerija ir raketomis nepaliaujamai bombarduoja Chersono miestą pietų Ukrainoje. Ketvirtadienį jis buvo apšaudytas maždaug 81 kartą, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.

„Priešas 27 kartus atakavo Chersono miestą. Priešų sviediniai pataikė į parduotuvę, svarbius infrastruktūros objektus, pramonės įmones, privačius ir daugiabučius namus“, – sakė J.Januševičius.

Ketvirtadienį per apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus. Penktadienį gauta neoficialių pranešimų apie tolimesnį apšaudymą.

„Reuters“/„Scanpix“/Chersono gyventoja prie vakar Rusijos raketų sugriauto gyvenamojo namo

Penktadienį per susitikimą vaizdo ryšiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kinijos lyderis Xi Jinpingas pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs stiprinti politinį bendradarbiavimą su Maskva, teigė Rusijos valstybinė žiniasklaida, pateikdama dviejų lyderių pokalbio vertimą.

„Esant sudėtingai tarptautinei padėčiai, Kinija yra pasirengusi stiprinti politinį bendradarbiavimą su Rusija“ ir „būti globaliais partneriais“, – sakė Xi Jinpingas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas V.Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

Šiuo metu nelaisvėje yra apie 3,4 tūkst. Ukrainos karių, dar 15 tūkst. žmonių yra dingę be žinios.

Apie tai interviu Vokietijos RND pranešė Ukrainos prezidento žmogaus teisių apsaugos komisarė Aliona Verbycka.

"Nežinome, kas jiems (dingusiems) atsitiko. Ar jie taip pat tapo rusų karo belaisviais, ar jie buvo priverstinai išvežti iš Rusijos okupuotų teritorijų, o gal seniai buvo nužudyti. Toks netikrumas ypač sunkus giminaičiams“, – sakė A.Verbycka.

Ji pabrėžė, kad Rusijos Federacija neleidžia Raudonajam Kryžiui patekti į karo belaisvių stovyklas ir sistemingai pažeidžia Ženevos konvenciją.

Po 10 mėnesių žiauraus karo prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė išorinėje ir vidinėje izoliacijoje, rašo „The Washington Post“.

Leidinys pažymi, kad ataka prieš Ukrainą sugriovė dešimtmečius kurtus Rusijos ekonominius ryšius su Vakarais. Šalis virto atstumta tarptautinėje bendruomenėje, o pats V.Putinas gerokai atsiribojo nuo Rusijos elito.

Pasak leidinio pašnekovų iš Kremliaus sluoksnių, šiandien V.Putinas „jaučia savo draugų netektį“. Rusijos elitas susiskaldęs – vieni nori karo pabaigos, kiti mano, kad būtina sustiprinti eskalaciją. Tačiau abu jie nepatenkinti dabartine Rusijos taktika kare.

"Tai figūra (Putinas – red.), kuri, elito akimis žiūrint, atrodo, negali atsakyti į klausimus. Elitas nežino, kuo tikėti ir bijo galvoti apie rytojų", – sakė vyriausioji mokslo darbuotoja Tetjana Stanova iš „Carnegie Endowment for International Peace“.

Vasario 24-ąją, karo prieš Ukrainą pradžios dieną, turtingiausi Rusijos žmonės prarado 46,6 mlrd. JAV dolerių. Apie tai pranešė „Bloomberg“.

Europos Sąjungai, Didžiajai Britanijai ir JAV įvedus sankcijas Rusijos oligarchams, jie neteko savo turto Vakarų šalyse kontrolės. Per 2022 m. jie prarado dar 47 mlrd. 

Anksčiau „Bloomberg“ yra apskaičiavęs turtingiausių rusų nuostolius. Jo duomenimis, nuo karo Ukrainoje ir po jo sekusių sankcijų labiausiai nukentėjo NOVATEK bendrasavininkiai Genadijus Timčenka ir Leonidas Michelsonas 2022 m. G.Timčenka prarado 10,6 mlrd. dolerių, o L.Michelsonas – 10,2 mlrd. dolerių.

Okupuotame Kryme veikė Rusijos oro gynybos sistemos. Apie tai pranešė Maskvos statytinis, vadinamasis Sevastopolio gubernatorius Michailas Rozvažajevas.

„Sevastopolyje veikė oro gynybos sistema. Visos tarnybos dirba normaliai“, – tikino jis. 

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasirašė 1,7 trln. JAV dolerių (1,6 trln. eurų) vertės biudžetą, pagal kurį JAV vyriausybė bus finansuojama kitais fiskaliniais metais, įskaitant dar vieną didelį paketą, skirtą Ukrainos karo veiksmams paremti.

J.Bidenas, kuris šiuo metu atostogauja Santa Kruso saloje, priklausančioje JAV Mergelių saloms, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje jis pasirašo biudžetą.

Prezidentas tviteryje rašė, kad „bus investuojama į medicinos mokslinius tyrimus, saugumą, veteranų sveikatos priežiūrą, stichinių nelaimių padarinių likvidavimą“ ir kovos su smurtu prieš moteris programų finansavimą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Jis pridūrė, kad taip pat „suteikiama itin svarbi pagalba Ukrainai. Tikimės dar daugiau 2023 metais“.

Biudžetas sulaukė respublikonų paramos tolygiai pasiskirsčiusiame Kongrese, todėl buvo nesunkiai priimtas, ir tai dar vienas J.Bideno teisėkūros laimėjimas, baigiantis antriesiems prezidentavimo metams. 

Netgi kritikai išreiškė nedidelį susižavėjimą J.Bideno administracijos gebėjimu pasiekti rezultatų, artėjant 80-mečio demokrato sprendimui, ar siekti dar vienos kadencijos 2024-aisiais. 

Biudžete numatyta 45 mlrd. JAV dolerių (42,2 mlrd. eurų) neatidėliotina karinė ir ekonominė pagalba Ukrainai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija. 

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną paprašyti didesnės JAV paramos. 

Biudžete taip pat yra papildymų, pavyzdžiui, reforma, kuria sugriežtinamas XIX a. įstatymas, siekiant aiškiai nustatyti, jog viceprezidentai neturi teisės panaikinti rinkimų rezultatų. Taip siekiama užkirsti kelią bet kokiems JAV eksprezidento Donaldo Trumpo laikų bandymams atšaukti balsus, kai jis siekė išvengti pralaimėjimo J.Bidenui 2020-ųjų prezidento rinkimuose, pasikartojimui, įskaitant mėginimą priversti savo viceprezidentą Mike'ą Pence'ą sustabdyti J.Bideno pergalės patvirtinimą.

Britų žvalgyba pakomentavo Rusijos Federacijos Vakarų pajėgų grupės Ukrainoje vado pasikeitimą ir teigė, kad tokia personalo kaita gali atspindėti nesutarimus Rusijos gynybos ministerijoje.

Visų pirma minima, kad Vakarų Rusijos karių grupei Ukrainoje vadovavimą greičiausiai perims generolas leitenantas Jevgenijus Nikiforovas.

Jis taps bent ketvirtuoju dalinio vadu nuo įsiveržimo ir pakeis vos prieš tris mėnesius paskirtą generolą pulkininką Sergejų Kuzovlevą.

Didžiosios Britanijos žvalgyba primena, kad būdamas Rytų Rusijos pajėgų grupės štabo viršininku pirmosiomis invazijos savaitėmis J.Nikiforovas aktyviai dalyvavo planuojant katastrofišką dalinių ir oro desantininkų bandymą iš šiaurės vakarų veržtis į Kyjivą per Černobylio zoną.

„Beveik neabejotina, kad dabar Vakarų grupės laukia užduotis išlaikyti dešinįjį Rusijos flangą – Luhansko srities teritoriją Kreminos ir Svatovo srityje. Kadangi bet kuri pusė gali bandyti puolimą šiame sektoriuje, J.Nikiforovas vaidina svarbų operatyvinį vaidmenį konflikte“, – sakoma apžvalgoje.

„Nuolatinė Rusijos aukštųjų karininkų kaita tikriausiai atspindi vidinius nesutarimus dėl karybos Rusijos gynybos ministerijoje ateities“, – mano britų žvalgyba.

Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė, kad atrėmė naktį surengtą dronų ataką prieš šalį, įskaitant sostinę Kyjivą, praėjus dienai po to, kai Rusija paleido raketų bangą į karo draskomą tautą.

„Naktį iš gruodžio 29 į 30 dieną priešas atakavo Ukrainą Irano gamybos dronais kamikadzėmis“, – nurodoma Ukrainos karinių oro pajėgų pareiškime socialiniuose tinkluose.

Jame priduriama, kad iš viso iš pietryčių ir šiaurės krypčių buvo paleista 16 dronų, kuriuos „visus“ sunaikino Ukrainos oro gynyba.

Sostinėje Kyjive miesto valdžia 2 val. 12 min. vietos (Lietuvos) laiku paskelbė oro pavojaus signalą, kuris truko kiek daugiau nei dvi valandas.

Meras Vitalijus Klyčko vėliau sakė, kad miestą atakavo septyni dronai: du buvo numušti „artėjant“, o penki – virš miesto.

Jis pridūrė, kad nukentėjusiųjų nebuvo, tačiau krintančios nuolaužos apgadino langus dviejuose pastatuose viename pietvakariniame rajone.

Ketvirtadienio rytą pranešta apie sprogimus visoje Ukrainoje, įskaitant Kyjivą, antrąjį pagal dydį Charkivo miestą rytuose ir vakarinį Lvivo miestą netoli sienos su Lenkija.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad Rusija paleido 69 sparnuotąsias raketas, iš kurių 54 buvo numuštos.

Išpuoliai įvykdyti praėjus 10 mėnesių po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos smūgiai buvo nukreipti prieš energijos tiekimo tinklus, todėl vidury žiemos milijonai žmonių liko šalti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad po ketvirtadienio išpuolio dauguma regionų liko be elektros.

VIDEO: V.Zelenskis: „Priešas neatsisakė beprotiško sumanymo užimti Donecko sritį“

V.Zelenskis: „Priešas neatsisakė beprotiško sumanymo užimti Donecko sritį“

Reuters

Baltarusijos priešlėktuvinių raketų pajėgų vadovas pulkininkas Kirilas Kazancevas pakomentavo raketos kritimą Baltarusijoje. Jis ir toliau tvirtina, kad raketa yra ukrainietiška, o pats incidentas yra „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų provokacija“.

Atitinkamą vaizdo įrašą išplatino Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija.

„Kaip jau buvo minėta anksčiau, Ivanovo rajone į taikinį, atskridusį iš Ukrainos pusės, pataikė priešlėktuvinė gynyba. Tačiau dėl šio incidento vis dar kyla klausimų“, – sakė K.Kazancevas.

Baltarusijos gynybos ministerija teigia, kad svarsto dvi įvykio versijas: netyčinis priešlėktuvinės valdomos raketos paleidimas dėl prastų skaičiavimo įgūdžių arba raketos gedimo; tyčinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų provokacija.

JAV ambasadorė Kyjive Bridget A.Brink penktadienį ryte paskelbė naujametinį vaizdo pranešimą Ukrainos žmonėms, kuriame žada, kad JAV parama šaliai yra „nepajudinama“.

Tviteryje paskelbtame vaizdo įraše su sveikinimo žinute rašoma, jog „2023 m. Jungtinės Valstijos ir toliau bus su Ukraina kaip partnerės ir draugės“ ir linkima taikių Naujųjų metų.

„Šiomis tamsiausiomis metų dienomis Rusija ir toliau bando užgesinti Ukrainos šviesą. Nepaisant Kremliaus brutalumo, žiaurumų ir bandymų atimti iš jūsų šilumą ir komfortą, jūsų drąsa ir atkaklumas dega tik dar ryškiau.

Ukrainos dvasia ir toliau įkvepia pasaulį bendram geresnės ateities siekiui. Jūs ne kartą įrodėte, kad Kremliaus žiaurumas jūsų nesustabdys. Tai, be daugybės kitų dalykų, skatina mūsų neblėstantį tikėjimą, kad Ukraina nugalės.

Amerikos žmonės mato, ką esate pasirengę paaukoti kovoje už savo laisvę ir šalį. Jūsų pasiryžimas stiprina mūsų ryžtą, o artėjant Naujiesiems metams noriu jus patikinti, kad mūsų įsipareigojimas Ukrainai yra nepajudinamas. 2023 m. ir toliau stovėsime petys į petį su jumis kaip partneriai ir draugai. Linkiu jums taikių ir pergalingų Naujųjų metų.“

Rusija patvirtino, kad nelaisvėje yra 3 392 karo belaisviai iš Ukrainos, vokiečių leidiniui RND sakė Ukrainos prezidento  Volodymyro Zelenskio patarėja ir gynėjų teisių ombudsmenė Alena Verbycka.

Birželio pabaigoje Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad nelaisvėje yra daugiau kaip šeši tūkstančiai Ukrainos karių.

Pasak A.Verbyckos, daugiau kaip 15 000 žmonių tebėra dingę be žinios. Daugelis jų yra civiliai.

„Security Service of Ukraine“/„Scanpix“/Ukrainos karo belaisvių sugrįžimas namo

Šių žmonių likimas visiškai nežinomas, pažymėjo ombudsmenė. „Mes nežinome, kas jiems nutiko. Ar jie taip pat yra rusų karo belaisviai, ar jie buvo prievarta išvežti iš Rusijos okupuotų teritorijų, o gal jie buvo nužudyti seniai. Tokia nežinomybė ypač slegia artimuosius“, – sakė A.Verbycka.

Pastaraisiais metais Maskva ir Pekinas suartėjo: likus kelioms savaitėms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėn., Xi ir Putinas pareiškė, kad abiejų šalių partnerystė „neturi apribojimų“.

Nuo to laiko Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos lyderio Vladimiro Putino agresiją, vietoj to ne kartą kaltę dėl konflikto vertė NATO ir Jungtinėms Valstijoms – taip pat išliko viena iš pagrindinių pasaulinėje arenoje vis labiau izoliuojamos Rusijos rėmėjų.

Tačiau praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo invazijos pradžios, pasaulis atrodo gerokai kitaip, o abiejų partnerių tarpusavio santykių dinamika atitinkamai pasikeitė, teigia ekspertai.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas V.Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

„Kinija trokšta, kad karas baigtųsi“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinių tyrimų centro „Stimson Center“ Kinijos programos direktorius Yun Sunas.

„Xi bandys pabrėžti taikos svarbą V.Putinui. Kadangi Rusija tampa nekantri dėl nepakankamos pažangos mūšio lauke, Kinijos akimis žiūrint, pribrendo laikas pokalbiui apie taiką“.

V.Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas vaizdo ryšiu numatytas penktadienį.

Penktadienį Didžioji Britanija pranešė, kad suteiks Ukrainai daugiau kaip 1000 metalo detektorių ir 100 rinkinių bomboms deaktyvuoti tam, kad padėtų greičiau išvalyti minų laukus.

„Tai, kad Rusija naudoja sausumos minas ir taikosi į civilinę infrastruktūrą, rodo šokiruojantį Putino invazijos žiaurumą“, –pareiškime teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as.

„AFP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as

„Šis naujausias Jungtinės Karalystės paramos paketas savo teritoriją atgaunančiai Ukrainai padės saugiai išvalyti žemę ir pastatus.“

Vokietijos įmonės „Vallon“ pagaminti metalo detektoriai gali padėti kariams atlaisvinti saugius kelius ir padėti sumažinti netikėtų sprogmenų pavojų, teigė Gynybos ministerija, o dezaktyvavimo rinkiniai gali nukenksminti nesprogusių bombų sprogdiklius.

Per praėjusią parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar apie 690 rusų okupantų. Taip pat ginkluotosios pajėgos sunaikino dešimtis įvairios įrangos vienetų, įskaitant sparnuotąsias raketas.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo vasario 24 iki gruodžio 30 dienos sudarė maždaug 105 250 žmonių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Taip pat Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 3026 tankus (+8 per dieną); 6059 šarvuotas kovos mašinas (+12); 2010 artilerijos sistemų (+6); 4 683 vnt. automobilių įrangos ir autocisternų (+8); taip pat 180 vnt. specialios technikos (+1).

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai atkreipia dėmesį, kad ketvirtadienį Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) viršininkas Kyrylo Budanovas pareiškė, jog kovos veiksmai Ukrainoje atsidūrė aklavietėje.

Taip pat analitikai rašo, kad pasikartojantys Ukrainos smūgiai teisėtiems kariniams objektams toli Rusijos užnugaryje rodo, jog Rusijos oro erdvės gynyba nuo bepiločių orlaivių yra neveiksminga. 

Ketvirtadienį Ukrainos pajėgos bepilote skraidykle (UAV) atakavo Engelso oro bazę, praėjus trims dienoms po pranešimų, kad priešlėktuvinė gynyba numušė Ukrainos UAV virš Engelso, tačiau per incidentą žuvo trys rusų kariškiai.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija gruodžio 29 d. pareiškė, kad „darosi vis aiškiau“, jog Rusija „sunkiai kovoja su oro grėsmėmis giliai [savo teritorijoje].“ 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino, kad Rusijos oro gynyba tikriausiai stengiasi patenkinti didelį lauko štabų, esančių netoli fronto linijos Ukrainoje, oro gynybos poreikį ir kartu apsaugoti strateginius objektus, tokius kaip Engelso oro bazė.

Pakartotiniai smūgiai Engelso oro bazei, teigia analitikai, tikriausiai sustiprins karo tinklaraštininkų kritiką, kad Rusija negali apginti savo teritorijos nuo Ukrainos smūgių.

„Žymus Rusijos karo tinklaraštininkas suabejojo, kaip Ukrainos bepiločiai orlaiviai ir raketos įveikia tokius atstumus ir patenka į Rusijos teritoriją „taip nebaudžiamai“, ir suabejojo Rusijos gynybos ministerijos reakcijos sąžiningumu“, – rašė analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos pajėgos surengė dar vieną masinę raketų smūgių seriją prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą.
• Kremlius ir toliau manipuliuoja Rusijos įstatymais, kad dviprasmiškomis sąlygomis suteiktų valstybei vis platesnius įgaliojimus, siekdamas pašalinti nesutarimus.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Kreminos, o Rusijos pajėgos vykdė ribotas kontratakas palei liniją Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Avdijivkos rajone, taip pat Bachmuto apylinkėse, kur, tikėtina, spartinama galima Rusijos puolimo kulminacija.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė gynybines operacijas Chersono srityje.
• Gruodžio 29 d. pirmą kartą posėdžiavo Kremliaus mobilizacijos darbo grupė. Mobilizacijos įgyvendinimo kritikos forumas tikriausiai sukels trintį su Rusijos gynybos ministerija.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau intensyvina teisėsaugos institucijų represijas, nesėkmingai bandydama užgniaužti partizaninį spaudimą okupuotose teritorijose.

Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai kasdienėje analizėje rašo, kad ketvirtadienį, gruodžio 29 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pakartojo, kad Rusija nenori įsipareigoti pradėti tikrų derybų ir pripažinti Ukrainą kaip nepriklausomą derybų dalyvę. 

„S.Lavrovas pareiškė, kad Rusija nesutiks su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytu taikos planu ir kad Kremlius nesikalbės su jokiais Ukrainos derybininkais, jei nebus įvykdytos sąlygos, apimančios Rusijos kariuomenės išvedimą iš okupuotos Ukrainos, Rusijos reparacijų mokėjimą ir Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose teismuose.

S.Lavrovas pareiškė, kad jis negali nustatyti, ar Kyjive liko „tinkamas“ nepriklausomas politikas, su kuriuo Rusija galėtų derėtis. S.Lavrovas teigė, kad V.Zelenskio atsisakymas tęsti derybas su Rusija balandžio mėn. parodė visišką „[Zelenskio] nepriklausomybės trūkumą priimant svarbius sprendimus“ ir Vakarų manipuliacijas siekiant tęsti karo veiksmus.

S.Lavrovas suabejojo, ar atsiras „priimtinas“ politikas „Kyjivo režimui“, akivaizdžiai pakartodamas Kremliaus poziciją, kad V.Zelenskis nėra teisėtas politinis lyderis ar priimtinas derybų partneris, ir dar kartą patvirtindamas, kad Rusija siekia maksimalistinio tikslo pakeisti režimą Ukrainoje“, – teigia analitikai.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas mano, kad paspartinus šarvuočių ir tolimojo nuotolio raketų tiekimą Ukrainai, priartės karo pabaiga.

Tai taip pat sumažintų Rusijos nusikalstamą ir korupcinę įtaką pasaulio politikai, – „Twitter“ rašė M.Podoliakas.

„Spartesnis šarvuočių ir tolimojo nuotolio raketų perdavimas Ukrainai padės: pirma, lokalizuoti karą okupuotose teritorijose ir neleisti jam įsiplieksti; antra, priartins karo pabaigą ir pasieks 1991 m. sienas...“, – sakė M.Podoliakas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė 2023 m. biudžetą, kuriame numatyta 45 mlrd. dolerių pagalba Ukrainai.

Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad įstatyme numatyti asignavimai „2023 m. rugsėjo 30 d. pasibaigiantiems finansiniams metams, su padėtimi Ukrainoje susijusiai neatidėliotinai pagalbai ir kitiems tikslams“.

„Bus investuojama į medicinos mokslinius tyrimus, saugumą, veteranų sveikatą, stichinių nelaimių padarinių likvidavimą, VAWA finansavimą ir teikiama itin svarbi pagalba Ukrainai“, – tviteryje pažymėjo JAV prezidentas.

Rusijos okupantai naktį bepiločiais lėktuvais atakavo Kyjivą ir Kyjivo regioną.

„Kyjivas! Priešlėktuvinė gynyba veikia! Išlikite ramūs! Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas oro pavojus!“ – sakoma Kyjivo miesto karinės administracijos pranešime.

Prieš tai Kyjive 2.13 val. buvo paskelbtas oro pavojus.

Be to, Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba teigė, kad Kyjivo regione veikia priešlėktuvinė gynyba.

„Bepiločių orlaivių ataka. Būkite slėptuvėse ir saugiose vietose, kol baigsis oro pavojus. Rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais. Jokiu būdu nefiksuokite kariuomenės darbo!“, – rašė jis platformoje „Telegram“.

Per naktį Dnipropetrovsko ir Zaporižios regionuose sunaikinta 10 bepiločių orlaivių.

„Oro ir priešlėktuvinių raketų daliniai „Vostok“, bendradarbiaudami su kariuomenės priešlėktuvine gynyba, naktį Dniepropetrovsko ir Zaporižios srityse sunaikino 9 „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir 1 „Marlin“, – sakoma „Vostok“ oro pajėgų vadavietės pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad priešas neatsisakė minties užimti Donbasą ir kelia sau užduotį tai padaryti Naujųjų metų išvakarėse, sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Nepaisant visų kasdien patiriamų smūgių, valstybė dirba. Biure, kabinete – visi dirba. Šiandien turėjau du svarbius susitikimus – ekonomikos ir gynybos. Dirbame tam, kad mūsų gynėjai turėtų daugiau pajėgumų, daugiau ginklų ir dronų“, – sakė jis.

Pasak V.Zelenskio, situacija fronte per naktį iš esmės nepasikeitė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Aštriausios vietos yra Bachmutas, Soledaras, visa Donecko linija. Priešas neatsisakė beprotiško sumanymo užimti Donecko sritį... Dabar jie žvelgia į Naujuosius metus“, – sakė valstybės vadovas.

Jis padėkojo Ukrainos kariškiams, kurie „pastarąjį mėnesį okupantams įrodinėjo, kad tai mes nustatome ir pasiekiame tikslus savo žemėje“.

„Ačiū visiems, kurie gina Ukrainos Donbasą! Visiems, kurie gina mūsų Charkivo regioną! Visiems, kurie turi mūsų pietus! Visiems, kurie gina mūsų sieną! Beje, ačiū pasieniečiams, kurie kartu su visomis gynybos pajėgomis muša priešą fronte. Ačiū Belgorodo-Dnestrovskio ir Mukačevskio pasienio būrių kariams“, – sakė V.Zelenskis.