Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Ukraina pareiškė, kad virš Baltarusijos teritorijos numušta raketa galėjo būti Maskvos žingsnis, kuriuo siekta įtraukti Minską į karą.
- Demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro sociologinės tarnybos, bendradarbiaujant su „European Pravda“, atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 79,4 proc. respondentų pasisakė už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje
- Rusijos pajėgos numušė droną netoli Engelso – Rusijos strateginių orlaivių bazės, esančios už kelių šimtų kilometrų nuo Ukrainos sienos, pranešė regiono valdžia
- Ukrainos oro gynyba ketvirtadienio rytą per naują atakų bangą numušė 54 iš 69 Rusijos paleistų raketų, pranešė Ukrainos kariuomenė
- Periodiniai sprogimai aerodromuose giliai Rusijos Federacijos teritorijoje rodo problemas su šalies oro gynybos priemonėmis, mano britų žvalgyba
Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
O.Reznikovas neigia gandus apie V.Zelenskio ir V.Zalužno konfliktą
23:14
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nekonfliktuoja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Valerijumi Zalužnu ar kitais kariškiais.
Apie tai jo buvo paklausta per interviu LB.ua. Kalbėta apie gandus, kad tam tikrais klausimais tarp Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo tvyro įtampa.
„Su Generaliniu štabu, vyriausiuoju vadu Valerijumi Fiodorovyčiumi palaikau puikius santykius – nuostabius darbinius santykius... Su kiekvienu bendrauju asmeniškai, be jokių problemų ir reguliariai. Nesakau, kad telefonu kalbamės 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai nėra dirbtinis bendravimas, tai tikras žmogiškas bendravimas“, – sakė O.Reznikovas.
Gynybos ministras pabrėžė, kad tarp jo vadovaujamos ministerijos ir Generalinio štabo yra sinergija. Jis taip pat papasakojo apie savo bendravimą su pavaldiniais. Pasak O.Reznikovo, jei vyresnieji vadovai reiškia emocijas, tai nereiškia, kad jie nemyli tų, su kuriais kalbasi.
„Turiu tris generolus, jau buvusius, ir civilius. Visiems jiems sakau „jūs“, bet kartais galiu ir nusikeikti... Tai, galima sakyti, signalo pagreitinimas. Tas pats pasakytina ir apie Valerijų Fiodorovyčių. Asmeniškai girdėjau, kaip jis į pavaldžius vadus kreipėsi ir tėvavardžiu, ir „tu“, ir keiksmažodžiais, būna ir taip“, – pridūrė Gynybos ministerijos vadovas.
Interviu metu žurnalistė pareiškė, kad V.Zalužnas neva per vieną susitikimą „pakėlė balsą prieš prezidentą“. Pasak O.Reznikovo, tai išgalvota istorija ir jis niekada nėra girdėjęs tokio dalyko.
Rugpjūtį prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas konspiraciniais pavadino gandus apie galimą V.Zalužno atstatydinimą ir jo perkėlimą į gynybos ministro postą.
Kaip rašė „The Economist“, kai kurie V.Zelenskio aplinkos žmonės norėtų pakeisti V.Zalužną dabartiniu sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu. Šie gandai kelia nerimą aukštiems Vakarų kariniams pareigūnams.
Rusų okupantai pasigyrė pamušę savo tanką
22:43
Vaizdo įraše iš priešakinės fronto linijos rusų okupantai pasigyrė pamušę karinę techniką, tik paaiškėjo, kad tankas buvo jų pačių.
Vienas iš rusų kariškių nusprendė pademonstruoti savo dalinio „žygdarbį“, parodydamas greta apkasų stūksantį pamuštą tanką.
„Su jumis yra linksmieji vaikinai iš apkasų. Tai mes šį rytą nu***ome tanką. Buvome blogos nuotaikos“, – sakė jis, rodydamas pirštu į tanką.
Kitas rusų kariškis linksmu tonu pridūrė: „Taip, paaiškėjo, kad tankas yra mūsų.“
Kremlius: JAV, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai šiemet naujametinių sveikinimų nesulauks
20:52
Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų.
Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V.Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.
Tačiau V.Putinas su Naujausiais metais nesveikins JAV, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų – šalių, kurios įvedė sankcijas Rusijai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Šiuo metu su jais nebendraujame“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Ir prezidentas jų nesveikins, atsižvelgdamas į nedraugiškus veiksmus, kurių jie nuolat imasi“, – pridūrė jis.
Vasario 24 dieną Maskva šokiravo Vakarų pasaulį pasiųsdama karius į Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.
Danijos žvalgyba: V.Putinas karą Ukrainoje galėjo nuspręsti pradėti paveiktas vaistų nuo vėžio
20:21
Danijos karinė žvalgyba (FE) teigia, kad Vladimiras Putinas galėjo nuspręsti įsiveržti į Ukrainą paveiktas hormoninių vaistų, kuriais gydomas vėžys. Tai interviu Danijos laikraščiui „Berlingske“ sakė Danijos žvalgybos departamento Rusijos analizės skyriaus vadovas, kuris saugumo sumetimais leidinyje vadinamas tik vardu – Joakimas.
Remiantis Danijos karinės žvalgybos analize, V.Putinas galėjo sirgti tam tikra vėžio forma, nes anksčiau šiais metais buvo gydomas nuo šios ligos.
„Didybės manija yra vienas iš žinomų šalutinių hormoninio gydymo, kuris jam buvo taikomas, poveikių“, – sako Joakimas. Jis mano, kad tai taip pat galėjo turėti įtakos V.Putino sprendimui pulti Ukrainą.
„Metų pradžioje jis taip pat turėjo mėnulio formos veidą, o tai yra dar vienas žinomas šalutinis to paties tipo hormoninio gydymo poveikis“, – priduria žvalgybos pareigūnas.
Joakimas, atsakydamas į klausimą apie žurnalistų tyrimą, kad V.Putiną kelionėse lydėjo skydliaukės vėžio specialistas, jį pavadino „gerais spėjimais“, kad Rusijos prezidentas sirgo būtent tokio tipo vėžiu. Tačiau žvalgybos pareigūnas teigia, kad nesitiki, jog V.Putinas mirs nuo šios ligos.
Žvalgybos pareigūnas taip pat teigė, kad po kelių kritimų ir nelaimingų atsitikimų V.Putinas kenčia didelius chroniškus skausmus. Joakimas atsisakė kalbėti apie šio skausmo priežastis ar įvardyti informacijos šaltinius, tačiau pažymėjo, kad FE tai žino ne tik iš „vaizdo įrašų socialinėje žiniasklaidoje“.
Joakimas taip pat sakė, kad V.Putinui dar negresia prarasti valdžią, tačiau jo galimybės likti poste po 2024 m. rinkimų sumažėjo. Pernai Danijos žvalgyba tikimybę, kad V. Putinas išlaikys valdžią, vertino kaip „labai didelę“, o šiemet šis vertinimas buvo sumažintas iki „didelės“.
Pasak FE, didžiausias netikrumas yra susijęs su V. Putino sveikata, įskaitant galimą elito narių norą atsikratyti silpnėjančio prezidento.
Balandžio mėnesį „Project“ atskleidė, kad pastaraisiais metais Vladimirą Putiną pradėjo lydėti gydytojų grupė. Daugiausia laiko su juo praleido LOR gydytojas Aleksejus Ščeglovas ir skydliaukės vėžio gydytojas chirurgas Jevgenijus Selivanovas. Be to, tyrimą atlikę žurnalistai teigė, kad prezidentui galėjo būti atlikta nugaros operacija.
Daugiau nei 12 000 ukrainiečių, kurie galėjo būti mobilizuoti, bandė nelegaliai išvykti iš šalies
20:13
Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad nuo vasario 24 d. 12 000 ukrainiečių, kurie galėjo būti pašaukti į kariuomenę, bandė nelegaliai išvykti iš Ukrainos.
Karo padėtis ir mobilizacija šalyje paskelbta nuo pirmos karo dienos. Tai reiškia, kad 18-60 metų vyrams draudžiama išvykti iš šalies be specialaus leidimo (su keliomis išimtimis, įskaitant vienišus tėvus, netinkamus tarnybai ir asmenis, kurių darbas susijęs su sienų kirtimu – profesionalius vairuotojus ar jūreivius).
Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba teigia, kad nuo karo veiksmų pradžios pradėjo daugiau kaip 2100 baudžiamųjų bylų. Tarp jų – už neteisėtą žmonių gabenimą per sieną, dokumentų klastojimą ir šaukimo į kariuomenę vengimą. Nuteista 350 piliečių.
„Taip pat užfiksuota 410 nesėkmingų bandymų papirkti pasieniečius, kurių suma viršijo 4,9 mln. grivinų“, – teigė agentūra. Taigi vidutinė kyšio suma siekė 11 900 grivinų, t. y. apie 300 eurų.
Valdžios institucijos priduria, kad 12 žmonių nuskendo kirsdami upę Ukrainos ir Rumunijos pasienyje. Pasieniečiai taip pat rado trijų kalnuose žuvusių vyrų kūnus.
Kremlius sako labai susirūpinęs dėl raketos Baltarusijos teritorijoje
15:56
Rusija, bandanti įtempti Baltarusiją į atvirą karą prieš Ukrainą, negalėjo nepakomentuoti raketos kritimo Baltarusijos Respublikos teritorijoje.
Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šis incidentas „kelia itin didelį susirūpinimą“.
Putino „dešinioji ranka“ tai pareiškė Rusijos propagandinei žiniasklaidai. Jis, kaip ir Baltarusijos propaganda, tvirtina, kad nukritusi raketa buvo ukrainietiška.
„Bet kuriuo atveju tai yra įvykis, keliantis didžiulį susirūpinimą ne tik mums, bet ir mūsų Baltarusijos partneriams“, – sakė D.Peskovas.
Rusija: per ketvirtadienio atakas buvo smogta „visiems priskirtiems taikiniams“
14:13
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per ketvirtadienį prieš Ukrainą surengtą raketų atakų bangą, kuri, kaip manoma, buvo viena didžiausių per visą karo laikotarpį, buvo „neutralizuoti“ visi iš anksto numatyti taikiniai.
Kasdienėje operacijų suvestinėje ministerija nurodė, jog Rusijos ginkluotosios pajėgos „panaudodamos didelio tikslumo tolimojo nuotolio oro ir jūrų ginkluotę surengė masinę ataką prieš karinės kontrolės sistemą ir energetikos objektus, užtikrinančius Ukrainos gynybos pramonės veiklą“.
Pranešime taip pat priduriama, kad dėl šių atakų sutriko geležinkelių eismas ir buvo užkirstas kelias „užsienyje pagamintos ginkluotės“ tiekimui Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
„Visi pasirinkti taikiniai buvo neutralizuoti. Dėl atakos buvo sustabdyta karinės technikos ir ginkluotės gamyba ir priežiūra, taip pat nutrauktas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervo pajėgų perkėlimas iš vakarinių Ukrainos regionų“, – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Tačiau Ukraina pateikė kardinaliai kitokį ketvirtadienio puolimo padarytos žalos vertinimą. Ukrainos kariuomenė dar ketvirtadienį pareiškė, kad didžiąją daugumą Rusijos paleistų raketų atrėmė jos oro ir gynybinės pajėgos, o elektros energijos tiekimas buvo atkurtas praėjus kelioms valandoms po atakų. Pasak Ukrainos pareigūnų, per atakas žuvo trys žmonės.
Detalizuodama tebesitęsiantį mūšį Rytų Ukrainoje, Rusijos gynybos ministerija taip pat teigė, kad jos pajėgos padarė didelių nuostolių Ukrainos kariams Charkivo ir Donecko regionuose, žuvo daugiau kaip 200 ukrainiečių karių. Gynybos ministerijos teigimu, Rusijos pajėgos sėkmingai taikėsi į JAV pagamintą įrangą ir virš Donecko numušė vieną naikintuvą MiG-29, taip pat kelis bepiločius orlaivius.
Šie Rusijos teiginiai lieka nepatvirtinti.
Tačiau, nepaisant tariamų Rusijos pergalių mūšio lauke, ministerija nepareiškė, jog karinės pajėgos būtų pasiekusios kokių nors teritorinių laimėjimų, taip tik padidindama pranešimų, kad abi konflikto pusės yra atsidūrusios aklavietėje, patikimumą.
O.Danilovas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali patekti į Rusijos teritoriją
14:11
Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas paaiškino, kokiu atveju Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali patekti į Rusijos teritoriją.
Interviu „KyivPost“ O.Danilovas pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė gali kirsti sieną su Rusijos Federacija, jei tai būtina valstybės interesams.
„Jei dėl savo šalies apsaugos turėsime būti ten, kur manome, kad tai būtina, mes ten būsime. Ir nieko neprašysim. Ir visos tos kalbos, kad nereikia ten ko nors erzinti, yra nesąmonė“, – sakė jis.
Anksčiau O.Danilovas perspėjo ukrainiečius apie prasidėjusį sunkų karo laikotarpį. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius taip pat pažadėjo okupantams daugiau sprogimų Rusijos teritorijoje.
Prieigose prie Krymo tilto susidarė kelių kilometrų spūstys
13:41
Prieigose prie Krymo tilto, jungiančio okupuotą pusiasalį su Rusija, susidarė kelių kilometrų spūstys, dėl to Rusijos transporto ministerijos departamento apsauga padidino patikrinimo postų skaičių.
Teigiama, kad tai buvo padaryta siekiant padidinti keliamąją galią, nes padidėjo transporto priemonių srautas.
Susisiekimo ministerijos departamento apsauga prašė eismo dalyvių suprasti situaciją.
Naujausiais duomenimis, Kubanės pusėje eilė buvo apie 3 km, okupuoto Krymo pusėje – 2 km.
Rusijos Federacijos susisiekimo ministerija tvirtina, kad transporto priemonių ir žmonių apžiūros laikas Krymo kryptimi pailgėjo ne tik dėl padidėjusio transporto srauto, bet ir dėl jame vežamo bagažo kiekio.
Ketvirtadienį Chersonas atlaikė daugiau nei 80 Rusijos smūgių
13:09
Rusijos pajėgos artilerija ir raketomis nepaliaujamai bombarduoja Chersono miestą pietų Ukrainoje. Ketvirtadienį jis buvo apšaudytas maždaug 81 kartą, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.
„Priešas 27 kartus atakavo Chersono miestą. Priešų sviediniai pataikė į parduotuvę, svarbius infrastruktūros objektus, pramonės įmones, privačius ir daugiabučius namus“, – sakė J.Januševičius.
Ketvirtadienį per apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus. Penktadienį gauta neoficialių pranešimų apie tolimesnį apšaudymą.
