Ukrainos žvalgyba: Rusija ruošiasi dar mobilizuoti iki 500 tūkst. karių

„Rašizmas“ turi pralaimėti, o Ukraina kartu su partneriais kasdien artėja prie nuosprendžio Rusijos teroristams, vaizdo pranešime sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Nuo šiol Ukraina turi daugiau priešlėktuvinės gynybos, daugiau šarvuotos technikos, pirmą kartą – vakarietiškų tankų, daugiau patrankų ir sviedinių, daugiau energijos ir politinių galimybių. Ir visa tai reiškia didesnę ukrainiečių ir visų europiečių apsaugą nuo bet kokių Rusijos teroro apraiškų“, – pabrėžia Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis sako, kad „rašizmas turi pralaimėti šį karą“, o pasaulis kasdien vis labiau prie to artėja.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad laisvajam pasauliui trūksta suvokimo, kad Rusija užpuolė visus.

„Trūksta susivokimo. Tinkamas atsakas ir būtų susivokimas, kad Rusija užpuolė visus. O yra linkstama manyti, kad ji užpuolė savo kaimynę Ukrainą ir tai tartum vietinis dalykas. Tai ne vietinis, tai yra pasaulinis dalykas. Ir pasaulio ateitis dabar lemiama to karo laukuose. Tai nėra karas Ukrainoje, kaip labai mėgstama sakyti. Tartum Ukraina yra vietovė, kurioje kažkas kariauja. Tai yra nesąmonė, klaidinimas savęs ir visų, kas klausosi tokių kalbų. Tai yra karas prieš susivienijusius kurti bendrą, laisvą, demokratinį pasaulį“, – LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė V.Landsbergis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas – Vytautas Landsbergis

Pasak jo, dabartinis Rusijos imperijos karas prieš laisvąjį pasaulį visai nėra naujas dalykas, tai sena istorija, besitęsianti, galbūt net nuo šimtmečių pradžios, bet ypač nuo Sovietų Sąjungos susidarymo ar sudarymo.

„Tai karas tęsiasi nuo tada. Kai kurios tautos, kurios buvo užgrobtos ir pavergtos, kaip Lietuva, mėgino, o gal net ir sėkmingai išsilaisvino“, – sakė V.Landsbergis.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas sako, kad au Rusija niekada neatsisakė savo tikslų valdyti kuo daugiau tautų ir žemių.

„Taigi, naujienų šitoje srityje nėra. Jei dabar ten kažkoks vadas paskelbė, kad dvi dienas žmonių nežudys, tai reiškia, kad trečią dieną vėl žudys. Ir tas iš anksto pasakyta. Jokio džiaugsmo nėra. Jeigu pasakytų, kad „mes nutraukiam ir šaudymą, ir žudymą, ir bombardavimus“, na, tada būtų šis tas naujo, galbūt vilties prošvaistė. Bet apie tai dar nieko negirdėti“, – sakė V. Landsbergis, kalbėdamas apie Rusijos prezidento paskelbtas paliaubas.

V.Putinas ketvirtadienį nurodė paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas.

Paliaubos turėjo prasidėti penktadienį 9 val. Grinvičo (11 val.) laiku ir būtų buvęs pirmas visiškas ugnies nutraukimas nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Ukraina šį žingsnį pavadino „veidmainyste ir propaganda“, o penktadienį Kyjivas pranešė, jog Rusijos pajėgos po paliaubų pradžios smogė Kramatorsko miestui Ukrainos rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir visiems amerikiečiams už naują karinės pagalbs Ukrainai paketą. 

„Paskelbtas labai galingas Amerikos gynybos paramos mūsų valstybei paketas. Pirmą kartą gausime „Bradley“ šarvuočių – būtent to mums ir reikia. Nauji ginklai ir sviediniai, naujos didelio tikslumo raketos, nauji bepiločiai orlaiviai – tai laiku ir stipriai.

Dėkoju prezidentui J.Bidenui, visiems kongresmenams ir amerikiečiams, kurie vertina laisvę ir žino, kad laisvę verta ginti“, – sakoma V.Zelenskio pranešime.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad Rusija ketina sausio mėnesį įsakyti mobilizuoti iki 500 000 šauktinių, be spalio mėnesį jau pašauktų 300 000. Tai dar vienas akivaizdus ženklas, kad Vladimiras Putinas neketina nutraukti karo, rašo „The Guardian“.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis sakė, kad Ukraina mano, jog šauktiniai bus pavasarį ir vasarą rengiamų Rusijos puolimų šalies rytuose ir pietuose dalis.

Berlynas planuoja Kyjivui atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, pareiškė žurnalistams oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

Pasak pareigūno, šarvuočiai gali būti pristatyti jau šių metų pirmąjį ketvirtį.

Be to, iki kovo pabaigos Ukrainai turėtų būti perduota oro gynybos sistema „Patriot“.

Ukrainos kariai bus apmokomi Vokietijoje ir mokymas tęsis maždaug aštuonias savaites, pridūrė S.Hebestreitas.

Tuo tarpu Rusijos ambasada Berlyne griežtai sukritikavo Vokietijos vyriausybės sprendimą perduoti Ukrainai šarvuočių „Marder“ ir „Patriot“ sistemą.

„Ryžtingai smerkiame šį sprendimą, kurį vertiname kaip eilinį žingsnį eskaluojant konfliktą Ukrainoje“, – rašoma ambasados svetainėje paskelbtame pareiškime.

Pasak ambasados, Vokietija ir „kolektyvinių Vakarų šalys“ nėra suinteresuotos „taikiu konflikto sureguliavimu“.

Ambasada taip pat pabrėžė, kad Berlyno sprendimas perduoti Kyjivui sunkiosios ginkluotės „turės itin neigiamos įtakos Rusijos ir Vokietijos santykiams“.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus pareiškė, kad per pirmąsias tris vienašališkų paliaubų, kurias Vladimiras Putinas paskelbė minint stačiatikių Kalėdas, valandas Rusijos kariai Ukrainos regione šaudė 14 kartų.

Rusija verbuoja samdinius karui prieš Ukrainą Balkanuose, už tai atsakingi du serbai, skelbia Nacionalinis pasipriešinimo centras.

„Pagrindinis samdinių verbavimo regionas yra Balkanai. Vienas iš už tai atsakingų asmenų yra Rusijos Federacijoje gyvenantis serbas Dejanas Beričius. Jis pats taip pat yra buvęs samdinys ir 2014 m. kovojo prieš Ukrainą. 

Kitas gerai žinomas samdinys yra kitas serbas Žika Radoičičius, kuris šiuo metu priešų pusėje dalyvauja plataus masto Rusijos invazijoje į Ukrainą“, – nurodoma paskelbtame pranešime, kurį cituoja pravda.ua.

Ukrainos vyriausybė susigrąžino pagrindinę Rusijos remiamo vienuolyno Kyjive katedrą ir leido Ukrainos stačiatikių bažnyčiai naudoti ją stačiatikių Kalėdų pamaldoms.

Tūkstančio metų senumo Kyjivo Pečorų laura buvo Rusijos remiamo Ukrainos stačiatikių bažnyčios sparno, priklausančio Maskvos patriarchatui, būstinė. Vienuolynas taip pat yra Ukrainos kultūros vertybė ir UNESCO pasaulio paveldo objektas.

Ukrainos kultūros ministerijos duomenimis, Pečorų lauros Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedrą ir Refektoriaus bažnyčią Ukrainos vyriausybė perėmė po to, kai 2022 m. pabaigoje baigėsi Rusijos remiamo Ukrainos stačiatikių bažnyčios spano nuomos sutartis.

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka sakė, kad Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia paprašė leidimo šeštadienį katedroje surengti stačiatikių Kalėdų pamaldas ir gavo leidimą.

Karas paaštrino Ukrainos ir Rusijos stačiatikių bažnyčių skilimą ir sustiprino nesantaiką dėl religinės ištikimybės. 2019 m. Ukraina gavo viso pasaulio stačiatikių dvasinio vadovo leidimą kurti nuo Maskvos nepriklausomą bažnyčią, iš esmės nutraukdama šimtmečius trukusius religinius ryšius tarp abiejų šalių.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas penktadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtos laikinos vienašališkos paliaubos Ukrainoje yra nepatikimos, ir pavadino jas veidmainyste.

„Kremliui visiškai trūksta patikimumo, o šis vienašališkas paliaubų paskelbimas nėra patikimas“, – sakė Maroke viešintis Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Zuma press“/„Scanpix“/ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

„Šią neteisėtą agresiją pradėjo Rusija. Kai agresorė kalba apie paliaubas, manau, mums visiems kyla skeptiškas požiūris į tokią veidmainystę“, – teigė J.Borrellis.

Jis paragino imtis „konkrečių veiksmų vietoje“, įskaitant „visišką karinių atakų sustabdymą“ ir Maskvos karių bei karinės įrangos išvedimą iš Ukrainos teritorijos.

„Nesant tokių konkrečių veiksmų, vienašališkos paliaubos atrodo kaip Rusijos bandymas laimėti laiko savo kariuomenei pergrupuoti ir bandyti pataisyti sugadintą tarptautinę reputaciją.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nurodė paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas.

Ukraina šį žingsnį pavadino „veidmainyste ir propaganda“, o penktadienį Kyjivas pranešė, jog Rusijos pajėgos po paliaubų pradžios smogė Kramatorsko miestui Ukrainos rytuose.

Penktadienį nuo fronto linijos Ukrainoje girdėjosi artilerijos ugnis, net ir oficialiai prasidėjus vienašališkoms paliauboms, kurias paskelbė Maskva ir atmetė Kyjivas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Rusijos gynybos ministerija ir valstybinė žiniasklaida pranešė, kad jos kariai pradėjo laikytis paliaubų nuo vidurdienio Maskvos laiku (11 val. Lietuvos laiku) „palei visą konflikto sąlyčio liniją“, tačiau teigė, kad Ukraina ir toliau apšaudė apgyvendintas vietoves ir karines pozicijas.

Agentūra „Reuters“ negalėjo iš karto patikrinti, ar prasidėjus paliauboms sumažėjo kovų intensyvumas. 

Vienas liudininkas iš Rusijos okupuoto Donecko miesto, esančio netoli fronto, žurnalistams pasakojo, kad po to, kai turėjo įsigalioti paliaubos, iš prorusiškų pozicijų miesto pakraščiuose buvo šaudoma iš artilerijos.

Kelias valandas prieš tai raketos pataikė į gyvenamąjį namą Kramatorske, esančiame netoli rytinės fronto linijos, ir apgadino 14 namų, tačiau aukų nebuvo, sakė meras Oleksandras Hončarenka.

„Tai blogai, labai blogai. Turime juos spausti, priversti pasitraukti, gal padėtų daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų. Apšaudymai vyksta dažnai, ne tik šventinėmis progomis. Kas antrą dieną“, – sakė 36 metų Oleksandras, išpuolio metu buvęs prie prekybos centro.

Vienas gelbėtojas žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, kai Rusijos pajėgos penktadienį ryte, prieš paskelbiant vadinamųjų „paliaubų“ pradžią, apšaudė ugniagesių departamentą pietiniame Ukrainos Chersono mieste, pranešė regiono gubernatorius.

Netrukus po to, kai turėjo įsigalioti paliaubos, Rusijos remiami pareigūnai apkaltino Ukrainą apšaudant Donecką iš artilerijos, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos paskirtas Donecko „vadovas“ Denisas Pušilinas ketvirtadienį pareiškė, kad V.Putino įsakymas apima tik puolamąsias operacijas, o jo pajėgos smogs atgal, jei bus apšaudomos.

Rusijos paskirtas Ukrainos Chersono srities administratorius Vladimiras Saldo paliaubas pavadino „geros valios gestu“, tačiau sakė, kad padėtis fronto linijose dėl to nepasikeis.

Nors keliuose regionuose skambėjo perspėjimai apie oro antskrydžius, Ukrainos pareigūnai po paliaubų pradžios nepranešė apie jokius didesnius oro smūgius.

Bachmuto miestas, esantis už 20 km į pietryčius nuo Kramatorsko, kelis mėnesius buvo intensyviausias mūšio laukas, vis dar esantis ukrainiečių rankose, nepaisant iškastų tranšėjų ir ilgus mėnesius trukusių Rusijos pajėgų smūgių, dėl kurių didžioji miesto dalis virto griuvėsiais.

„Aš sakau žmonėms, kad turėtume melstis už vaikinus, laikančius Bachmutą. Jei Bachmutas bus atiduotas, Kramatorskui bus riesta“, – sakė 32 metų Jehvenas, taip pat dirbantis prekybos centre.

Japonijos Ministras Pirmininkas Fumio Kishida, kuris ką tik pradėjo rotacijos būdu vadovauti Didžiojo septyneto (G7) grupei, Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad, atsižvelgdamas į „įvairias aplinkybes“, apsvarstys kvietimą apsilankyti Kyjive.

F.Kišida dar kartą patvirtino, kad Tokijas visapusiškai remia Ukrainą kovoje su Rusija.

„Aš griežtai pasmerkiau besitęsiančią Rusijos agresiją ir pareiškiau, kad Japonija dės visas pastangas, kad suteiktų pagalbą, įskaitant pagalbą žiemą, siekiant apsaugoti Ukrainos žmonių gyvybes“, – teigė F.Kishida „The Guardian“ žurnalistams.

„Reuters“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida

Anksčiau vyriausybės vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno eilinėje spaudos konferencijoje informavo, kad Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas per Tokijo ambasadorių Kyjive perdavė F.Kishidai kvietimą apsilankyti Ukrainoje.

Japonijos ministras pirmininkas patvirtino gavęs kvietimą, tačiau teigė, jog dar nieko nėra nuspręsta.

„Norėčiau jį apsvarstyti atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes“, – pridūrė jis.

Per devynerius karo metus Rusijos Federacija niekada nesilaikė paliaubų sutarčių.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Per devynerius karo metus Rusijos Federacija niekada nesilaikė paliaubų susitarimų. Iš viso per antiteroristinės operacijos laikotarpiu vykusias kovas buvo 11 bandymų nustatyti daugiau ar mažiau stabilų paliaubų režimą, šalys susitarė Trišalės kontaktinės grupės rėmuose“, – sakė ji.

Tačiau visos „paliaubos“ buvo nutrauktos dėl tyčinių priešo veiksmų.

„Pavyzdžiui, 2018 metų vadinamųjų „visuotinių pavasario paliaubų“ metu, per 22 paskelbtos „tylos“ dienas priešas paleido mažiausiai 153 šūvius, dėl kurių žuvo šeši Ukrainos kariškiai ir 12 buvo sužeisti“, – pažymėjo viceministrė.

Ji taip pat priminė, kad Jungtinių pajėgų operacijos metu Ukraina kelis kartus derėjosi dėl dvišalių paliaubų, tačiau jos rezultatai buvo panašūs į ankstesnių.

„Tik 2019 m. Ukrainos kariuomenės koviniai nuostoliai Donbase siekė 97 žuvusiuosius. 2020 m., prieš prasidedant paskutinėms, liepos mėnesio paliauboms, žuvo dar 32 ginkluotųjų pajėgų kariai, 220 bus sužeisti“, – pranešė H.Maliar.

Anot jos, 2020 metų liepos 27 dieną oficialiai prasidėjo dar vienas „visiškas ir visapusiškas paliaubų režimas“, tačiau priešas jo laikėsi vos pusvalandį. Konkrečiai, apie 00.20 val., okupantai apšaudė 36-osios atskiros jūrų pėstininkų brigados dalinius. Dar vienas apšaudymas užfiksuotas apie 9 valandą ryto.

„Pagaliau nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 27 d. buvo užfiksuota daugiau nei 2000 priešo apšaudymų. Todėl tik Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos reikš tikras paliaubas ir agresijos pabaigą“, – sakė viceministrė.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk perspėjo okupuotų teritorijų gyventojus nedalyvauti stačiatikių Kalėdų pamaldose.

Rusija planuoja rengti „teroristinius išpuolius“ bažnyčiose, sakė I.Vereščuk, nepateikdama jokių įrodymų, ir paragino piliečius „būti atsargiems ir, jei įmanoma, susilaikyti nuo lankymosi vietose, kuriose yra daug žmonių“.

Jos teigimu, „turima informacijos, kad rusai rengia teroristinius išpuolius cerkvėse laikinai okupuotose teritorijose per stačiatikių Kalėdas“.

Ukrainos atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) grupė taip pat pranešė gavusi informacijos apie planuojamus išpuolius prieš stačiatikių cerkves Donecke ir kitose okupuotose teritorijose, pranešė „Kyiv Independent“.

JAV ir Vokietija susitarė išsiųsti į Ukrainą šarvuotas kovos mašinas M2 „Bradley“ ir antrą priešlėktuvinės raketos bateriją „Patriot“.

Tai buvo paskelbta bendrame JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pareiškime po ketvirtadienio pokalbio telefonu. Anot pareigūno, informuoto apie pagalbos dydį, į Ukrainą bus išsiųsta 50 automobilių, patikslina „The New York Times“.

Atsižvelgiant į anksčiau skelbtus vokiškų šarvuotų kovos mašinų „Marder“ pristatymus, Ukraina pirmą kartą gaus Vakarų gamybos pėstininkų kovos mašinas. Diena anksčiau Prancūzija paskelbė, kad į Kijevą atsiųs savos gamybos šarvuotus žvalgybinius automobilius AMX-10 RC.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Patriot“ raketų sistemos gali numušti atskriejančias raketas

Vokietija taip pat derasi dėl priešlėktuvinės savaeigės artilerijos sistemų „Gepard“ perdavimo Ukrainai.

Anot leidinio „Spiegel“, vyksta derybos su dviem šalimis, turinčiomis joms skirtą „Gepard“ ir amuniciją.

Anksčiau Vokietija Ukrainai perdavė 30 „Gepard“ įrenginių, kurie pasirodė esą veiksmingi kovojant su Rusijos bepiločiais orlaiviais, įskaitant Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Paskelbus oro pavojaus signalą, Kyjivo srities gyventojai išgirdo danguje orlaivių riaumojimą. Taigi Kyjivo miesto karinė administracija nusprendė visus nuraminti.

„Mūsų aviacija veikia Kyjivo srities padangėje. Priešo aviacija už Ukrainos sienos yra atidžiai stebima ir kontroliuojama“, – rašoma pranešime.

Administracija taip pat priminė, kad Ukrainoje tebeskamba oro pavojaus signalas, ir paragino žmones likti slėptuvėse.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas įvertino galimybę užimti Soledaro miestą Donecko srityje. 

Pasak jo, kovotojai „yra arti to, kad užimtų Soledarą“. Tačiau jis patikslino, kad ankstyva informacija apie tariamą kontrolės įvedimą mieste nėra tiksli. 

„Kai tik turėsime informacijos, kurią bus galima paskelbti žiniasklaidoje, būtinai ja pasidalinsime. O galutinai užėmę Soledarą, mes jums apie tai nedelsdami pranešime“, – kalbėjo J.Prigožinas.

Rusijos propagandos žiniasklaida rašo, kad Rusijos Federacijos Gynybos ministerija nuo penktadienio 12 val. Maskvos (11 val. Lietuvos) laiku įvedė laikinąsias paliaubas Ukrainoje.

„Rusijos Federacijos gynybos ministerija: pagal Rusijos prezidento nurodymus specialiosios operacijos teritorijoje buvo paskelbtos paliaubos nuo sausio 6 d. 12:00 iki sausio 24:00 7 palei visą Ukrainos šalių kovos liniją“, – skelbė propagandistų agentūra RIA Novosti. 

Jie taip pat kaltino Ukraina nesilaikant „paliaubų“. 

Rusijos pajėgos penktadienį smogė Kramatorsko miestui Ukrainos rytuose, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas po vienašališkai paskelbtų Rusijos paliaubų pradžios.

„Okupantai du kartus smogė miestui raketomis“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad buvo pataikyta į gyvenamąjį namą, tačiau aukų nėra.

Smūgius išgirdo ir naujienų agentūros AFP žurnalistai. Anot jų, penktadienį po 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai turėjo įsigalioti Rusijos paskelbtos paliaubos, iš abiejų pusių ataidėjo šaudymo garsai fronto linijos mieste Bachmute, esančiame rytinėje Ukrainos dalyje.

Artilerijos ugnis buvo silpnesnė nei pastarosiomis dienomis. Didžiąja dalimi subombarduoto miesto gatvės buvo beveik tuščios, išskyrus karines transporto priemones.

Pirmiausia, 12.45 val. sirenos pradėjo kaukti Kyjivo ir Poltavos srityse. 

Po kelių minučių pavojaus signalas pasklido po visą šalį. 

Stebėjimo grupė „Belarrusian Hajun“ pranešė, kad Baltarusijoje į orą pakilo naikintuvai ir tolimojo nuotolio radiolokaciniai lėktuvai.

Ukrainos parlamento narė Kira Rudik tviteryje pasidalino oro pavojaus signalų žemėlapiu su prierašu: „Rusijos paliaubos atsispindi ne tik žodžiuose, bet ir veiksmuose – visoje Ukrainoje skamba oro pavojaus signalas“.

Rusijos kariai apšaudė ugniagesių stotį Chersone, nukentėjo žmonės, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Penktadienį susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale paskelbtas Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo Serhijaus Kruko komentaras apie penktadienį įvykusį apšaudymą:

„Rusai dar kartą patvirtino, kad jais negalima pasitikėti. Chersonas. Dar vienas mūsų dalinio apšaudymas. Turime žuvusiųjų ir sužeistųjų.“

Jo teigimu, tai jau antras ugniagesių padalinys per dvi dienas, kurį apšaudė Rusija, „pažeisdama visus tarptautinės teisės principus ir normas“.

Ataskaitoje nepateikiama jokių duomenų apie tai, kiek žmonių žuvo ir buvo sužeista.

Buvusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėja Julija Mendel tviteryje pasidalino džiugiomis naujienomis, jog per 315 karo dienų Kyjive susituokė 22 600 porų ir gimė 13 965 vaikai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo savo pajėgoms Ukrainoje laikytis vienašališkų 36 valandų paliaubų poveikis penktadienį sukėlė abejonių, Kyjivo pareigūnams šį žingsnį atmetus kaip gudrybę, tačiau nepatikslinus, ar ukrainiečių kariai irgi laikysis ugnies nutraukimo režimo.

Maskva taip pat nepranešė, ar smogtų atsakomąjį smūgį, jei Ukraina tęs kovą. 

Rusijos paskelbtos paliaubos beveik 11 mėnesių trunkančiame kare turėjo prasidėti penktadienio vidurdienį ir tęstis iki šeštadienio vidurnakčio Maskvos laiku (nuo penktadienio 11 val. iki šeštadienio 23 val. Lietuvos laiku).

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas netrukus po to, kai turėjo prasidėti šios paliaubos, sakė, kad Maskvos pajėgos smogė pietiniam Chersono miestui ir surengė išpuolį, per kurį keli žmonės žuvo arba buvo sužeisti.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Bachmute

„Įvyko mažiausiai keturi sprogimai... Jie kalba apie paliaubas. Štai su kuo mes kariaujame“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Jis nenurodė, ar patys smūgiai buvo suduoti prieš paliaubų pradžią, ar po jos.

Netrukus po to, kai turėjo įsigalioti paliaubos, Rusijos remiami pareigūnai apkaltino Ukrainą apšaudant Donecko miestą iš artilerijos, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Nepaisant to, kad keliuose regionuose nuskambėjo perspėjimai apie oro antskrydžius, Ukrainos pareigūnai nuo paliaubų pradžios nepranešė apie jokius didesnius oro smūgius.

Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apsilankė karinėje bazėje, kurioje dislokuoti Rusijos kariai, penktadienį pranešė šalies Gynybos ministerija.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, per susitikimą A.Lukašenka ir neįvardytas Rusijos kariuomenės atstovas aptarė abiejų šalių bendras karines pratybas.

Kariuomenės atstovas teigė, kad „šiame etape Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų daliniai yra pasirengę vykdyti numatytas užduotis“.

Baltarusija, kuri yra glaudi Maskvos sąjungininkė, ketvirtadienį pareiškė, kad iš Rusijos sulauks daugiau ginklų ir įrangos, nes abi šalys stiprina savo karinį bendradarbiavimą. Taip buvo pakurstyti nuogąstavimai, kad papildoma įranga gali būti panaudota kaip placdarmas pulti Ukrainą iš šiaurės.

Kyjivo atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Minskas pareiškė, jog nesikiš į karą Ukrainoje, tačiau Rusija vasario 24 d. invazijos metu pasinaudojo Baltarusija kaip starto aikštele ir toliau naudojasi Baltarusijos oro erdve dronų ir raketų smūgiams.

Rusija ir Ukraina penktadienį puolė viena kitos pozicijas Rytų Ukrainoje, nerodydamos jokių ženklų, kad laikysis 36 valandų paliaubų, kurias ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vienašališkai paskelbti, regione minint stačiatikių Kalėdas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Penktadienio rytą – rusams ir daugeliui ukrainiečių Kalėdų išvakarėse – Rusijos sviediniai pataikė į Kramatorską, Ukrainos miestą netoli fronto linijos pramoniniame Donecko regione, kurį Rusija laiko savo teritorija, sakė miesto meras Oleksandras Hončarenka.

„Kramatorskas yra apšaudomas. Likite slėptuvėse“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė meras. Jis nepateikė išsamios informacijos apie padarytą žalą.

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pranešė, kad jos kariai per pastarąją parą atrėmė daugybę Rusijos atakų, o Maskva daugiausia dėmesio skyrė bandymams užimti Donecko miestus, įskaitant Bachmutą, kuriame pastarosiomis savaitėmis vyko intensyviausi mūšiai.

„Priešas sutelkia pagrindines pastangas į nesėkmingus bandymus įtvirtinti Donecko srities kontrolę“, – sakoma Generalinio štabo pareiškime ir priduriama, kad tiek Ukraina, tiek Rusija per pastarąją dieną surengė daug oro antskrydžių.

Jungtinės Valstijos skirs 30 mln. dolerių (apie 28 mln. eurų) paramą Moldovai, kad padėtų šiai mažai šaliai įveikti energetinę krizę ir kitus ekonominius sunkumus, kuriuos „sukėlė neišprovokuotas ir nepagrįstas Kremliaus karas“ prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė JAV vyriausybinė pagalbos agentūra.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Maia Sandu

JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID) pranešė, kad lėšos Moldovai, vienai skurdžiausių Europos šalių, neturinčiai priėjimo prie jūros ir išsidėsčiusiai tarp Ukrainos ir Rumunijos, bus išmokėtos per Pasaulio banko patikos fondą. Dalis lėšų bus panaudota šalies kompensacijoms už anksčiau pirktą elektros energiją padengti.

USAID teigė, kad Moldovai pradėjus atsigauti po neseniai patirtų „sunkių sukrėtimų“, įskaitant COVID-19 pandemiją ir keturis kartus padidėjusių dujų kainų, karas Ukrainoje sukėlė pavojų jos „trumpalaikiam ekonomikos atsigavimui ir ilgalaikėms ekonominėms perspektyvoms“.

Skaitykite plačiau

Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia pareiškė, kad karo padėties metu Kyjivo Pečorų lauros teritorijoje esančių cerkvių nuomos sutartys automatiškai pratęsiamos iki karo pabaigos, ir pagrasino baudžiamąja atsakomybe už tai, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovui metropolitui Epifanijui buvo leista ateiti į šventovės teritoriją.

Apie tai pranešė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos patriarchato informacijos ir švietimo skyrius.

Anot jų, „bažnyčios nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nebuvo numatytas nei prezidento dekrete, nei kituose normatyviniuose dokumentuose“.

Bažnyčia taip pat pranešė, kad dėl tariamai „neteisėtų vadovybės veiksmų“, kuri esą neįleidžia dvasininkų ir Maskvos patriarchato tikinčiųjų į minėtas bažnyčias per Kalėdas, vienuolynas kreipėsi į teismą, „kad būtų pašalintos kliūtys naudotis Užmigimo katedra ir cerkve pagal tuos susitarimus, kurie galioja nuo 2016 m.“

Dėl įšaldyto Rusijos turto reikia bendrų Europos Sąjungos sprendimų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Taip ji penktadienį kalbėjo po to, kai Estija anksčiau šią savaitę paskelbė, jog sieks nacionalinių sprendimų pradėti naudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos atstatymui, Europos Komisijai delsiant apsispręsti centralizuotai.

Gruodžio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija skelbė, jog Lietuva iš viso yra areštavusi 87 mln. eurų Rusijos ir Baltarusijos įmonių lėšų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Agnė Bilotaitė

„Lietuva ir aš pati asmeniškai visuose vidaus reikalų Europos Sąjungos formatuose keliu siūlymus, kad turi būti sprendimai, ką darome su įšaldytu turtu, ir yra siūlymas mūsų, kad atsirastų europinis sprendimas, kad būtų bendra politika, kad tą turtą mes galėtume paimti, jį kažkaip realizuoti ir panaudoti Ukrainos atstatymui“, – žurnalistams penktadienį sakė A.Bilotaitė.

Paklausta, ar tai reiškia, jog Lietuva neruošia nacionalinių sprendimų, ministrė teigė, jog „pirmas dalykas, kurį mes darome labai nuosekliai, tai mes siekiame šitų bendrų sprendimų, kad jie būtų europiniai, koordinuoti, nes tada jie yra patys efektyviausi“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba iki gruodžio 20 dienos tarptautines sankcijas pritaikė 16-kai Lietuvoje veikiančių juridinių ir fizinių asmenų: įšaldytos devynių įmonių iš Rusijos bei šešių įmonių ir vieno fizinio asmens iš Baltarusijos lėšos.

FNTT nurodo, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma yra daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.

Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą. 

Tarp 16 sankcionuotų įmonių yra bendrovės „Inter RAO Lietuva“, „Lifosa“, „Eurochem Logistics International“, „PhosAgro Baltic“, „Vydmantai wind park“, „IDS Borjomi Europe“ ir kitos.

Prancūzijos, Vokietijos ir JAV pranešimai apie naujų ginklų, ypač vakarietiškų šarvuočių, perdavimą Ukrainai rodo, kad visi sąjungininkų tabu dėl ginkluotės Ukrainai perdavimo baigėsi.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino džiaugsmu, kad šiemet Ukraina iš sąjungininkų gaus ginklų, kurių nepavyko gauti 2022 m.

„Jau pirmoji 2023 m. savaitė tai įrodo. Ratiniai tankai ir šarvuočiai iš Prancūzijos, šarvuočiai „Bradley“ ir „Marder“ iš JAV ir Vokietijos, papildoma vokiška „Patriot“ baterija, šaudmenys ir kitą ginkluotė. Be to, laukiame, kol bus paskelbtas naujas JAV paketas“, –paskelbtame įraše ministras išvardino naujausius sąjungininkų pažadus Ukrainai dėl ginklų.

D.Kuleba atkreipė dėmesį, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę surengė „tikrą diplomatinį maratoną“ ir kasdien kalbėjosi su trimis ar keturiais vadovais, o kai kurie sprendimai dėl ginkluotės tiekimo buvo priimti būtent derybų metu. 

„Dėl šio sunkaus darbo ir Ukrainos karinių oro pajėgų bei visų gynybos pajėgų didvyriškumo prezidento diplomatinei komandai pavyko įtikinti sąjungininkus: ginklų tabu laikas baigėsi. Įžengiame į lemiamą etapą. Tikslas gali būti tik vienas – Ukrainos pergalė. Tai vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikę ir teisingą taiką bei saugumą Europoje.

Taigi, gerų naujienų apie ginklus yra ir dar bus. Ir po kiekvienos tokios naujienos Kremliuje bus vis daugiau dantų griežimo ir verksmo per „RosTV“, – rašė D.Kuleba.

Ketvirtadienį po JAV ir Vokietijos vadovų Joe Bideno ir Olafo Scholzo pokalbio paaiškėjo, kad Jungtinės Valstijos ketina suteikti Ukrainai kovos mašinų „Bradley“, o Vokietija – šarvuočių „Marder“.

Sekdama JAV pavyzdžiu, Vokietija nusprendė aprūpinti Ukrainą papildoma priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ baterija.

Trečiadienį sprendimą Ukrainai pristatyti prancūziškas kovos mašinas AMX-10 RC  paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, Rusijos oro desanto kariuomenės jaunesniųjų specialistų rengimo centre praeitais metais buvo apmokyta daugiau nei 10 tūkst. karių ir mobilizuotų asmenų dalyvauti „specialiojoje karinėje operacijoje“, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

„2022 m. oro desanto kariuomenės jaunesniųjų specialistų rengimo centras parengė daugiau kaip 10 tūkst. karių iš 62 Rusijos Federacijos regionų. Sėkmingai išlaikę kvalifikacinius egzaminus šauktiniai išvyko į tarnybą, o mobilizuoti kariai – į “specialiosios karinės operacijos„ zoną“, – teigė Gynybos ministerija.

Ministerija pridūrė, kad šauktinių karių mokymų trukmė – 3,5 mėnesio, o mobilizuoto personalo – iki dviejų mėnesių.

Turkijos valdžia neatmeta galimybės, kad karo veiksmai Ukrainoje artimiausiais mėnesiais gali paaštrėti, todėl dės intensyvias pastangas išspręsti krizę derybomis, penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Turkijos prezidento vyriausiasis patarėjas ir atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas.

Jis pažymėjo, kad artimiausiu metu kovos veiksmai Ukrainoje gali suintensyvėti, todėl „Turkija ir toliau dės aktyvias pastangas, kad būtų pradėtas derybų procesas visomis kryptimis – nuo paliaubų iki apsikeitimo belaisviais, nuo grūdų tiekimo iki branduolinio saugumo“.

Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Per pokalbius R.T.Erdoganas pakartojo Ankaros pasirengimą tarpininkauti sprendžiant Ukrainos krizę.

Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas yra suinteresuotas perimti druskos ir gipso kasyklų, esančių netoli Ukrainos Bachmuto miesto, kontrolę, pranešė „The Guardian“.

Jevgenijus Prigožinas yra galingiausios Rusijos samdinių pajėgų kompanijos „Vagnerio grupė“ įkūrėjas. Ji atliko pagrindinį vaidmenį Rusijos puolime prieš Bachmutą.

JAV pareigūno teigimu, pastebėta požymių, kad Rusijos ir J.Prigožino „apsėdimą“ dėl Bachmuto lėmė piniginiai motyvai.

„Reuters“/„Scanpix“/Po raketos smūgio sugriautas daugiabutis Bachmute

Jungtinės Valstijos anksčiau yra kaltinusios Rusijos kompanijas gamtinių išteklių eksploatavimu Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Sudane ir kitur, kad padėtų finansuoti Maskvos karą Ukrainoje, o Rusija šį kaltinimą atmetė kaip „antirusišką įniršį“.

Gruodžio mėn. regione kovojantys Ukrainos kariai leidiniui „The Guardian“ sakė, kad šis šalies rytuose esantis miestas neturi jokios akivaizdžios strateginės vertės, ir kėlė klausimą, kodėl Rusija tiek daug dėmesio skiria tam, ką pats J.Prigožinas pavadino „Bachmuto mėsmale“.

„Vienintelė strategija, kurią šiuo metu matau, yra ta, kad jie nori užimti miestą, kad po metų, per kuriuos patyrė tiek daug nuostolių, galėtų skelbti tam tikrą pergalę“, – sakė Saša, 24-osios Ukrainos mechanizuotosios brigados narys.

„Pastarąsias dvi savaites pastebėjome, kad padažnėjo apšaudymų ir pėstininkų atakų, tarsi jie skubėtų užimti Bachmutą. Tai taip pat reiškia, kad jie patiria vis didesnių nuostolių, tad tiesiog meta mėsą“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naujausią gynybos žvalgybos informaciją apie Ukrainą.

Paskutinę praeitų metų dieną Luhansko ir Donecko liaudies respublikų milicija buvo oficialiai integruota į Rusijos kariuomenę.

Rusija tvirtina, kad šie regionai yra neatskiriamos Rusijos Federacijos dalys po 2022 m. rugsėjo mėn. fiksuotų stojimo referendumų. Tačiau informaciniame pranešime teigiama, kad jie buvo slaptai kontroliuojami nuo 2014 m.

Šių regionų statusas ir toliau kelia nesutarimus Rusijoje, kur kai kurie mano, kad šios teritorijos yra finansiškai nenaudingos, taip pat kelia diplomatinių ir politinių išlaidų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai paskelbė „kalėdines paliaubas“, kad nukreiptų rusų dėmesį nuo masinio okupantų likvidavimo Makiivkoje. Tačiau yra ir kita priežastis.

Kaip sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka, V.Putinas paliaubas gali panaudoti provokacijoms Kyjivo Pečorų lauroje.

„Putino prašymas dėl paliaubų per Kalėdas yra bandymas Rusijos viduje nukreipti dėmesį nuo Makijivkos, kurios jis pradėjo nebekontroliuoti. Faktas yra tas, kad tai – tradicinė rusų taktika užtvindyti eterį tūkstančiais beverčių derybų po skaudžių pralaimėjimų“, – sakė VRM vadovo patarėjas.

V.Denysenka pridūrė, kad šiandien turėtų būti paviešintos rusų, kaltų dėl įvykusio triuškinančio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio, pavardės. Jo nuomone, tai bus „eiliniai, o ne generolai“.

„Gali būti, kad tai yra pasiruošimas provokacijoms Lauroje. Žodžiu, nieko naujo. Viskas, kaip įprasta, primityvu“, – pridūrė V.Denysenka.

Anksčiau skelbta, kad šiandien Kyjivo Pečorų lauroje pirmą kartą mišias laikys ne Maskvos patriarchato kunigai, o Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkai. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atnaujino informaciją apie bendrus Rusijos kovinius nuostolius per plataus masto karą.

Suvestinėje teigiama, kad iš viso rusai jau neteko 110 250 karių, iš kurių 530 Ukrainos karių buvo likviduoti paskutinę parą.

Taip pat Ukrainiečiams pavyko sunaikinti 3064 rusų tankus, 6124 šarvuotas kovos mašinas, 2059 artilerijos sistemas, 285 lėktuvus, 272 sraigtasparnius. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas penktadienį ryte paskelbtoje suvestinėje nurodo, kad per pastarąją dieną priešas surengė 17 oro smūgių ir 59 atakas iš kelių raketų paleidimo įrenginių. Daugiausiai taikytasi į civilinę Ukrainos infrastruktūrą.

Remiantis pranešimu, Rusija ir toliau daugiausiai dėmesio skiria bandymams įsitvirtinti Donecko srityje, tęsiasi puolimas Bachmuto ir Limano kryptimis, prie Kupjansko ir Avdijivkos priešas nesėkmingai siekia pagerinti taktinę padėtį. 

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė okupantų puolimus prie kelių gyvenviečių Luhansko ir Donecko srityse, teigia generalinis štabas. 

Pranešama, kad Chersono srityje esančioje Kachovkoje okupacinės pajėgos siekia uždrausti atsiskaitymus vietos valiuta – grivinomis. Prekybos vietose rengiami reidai, grasinama atimti ne tik grynuosius pinigus, bet ir prekes. 

„Turimais duomenimis, nuo sausio 1 d. Donecke vadinamųjų karinių komisariatų darbuotojai pradėjo rinkti informaciją apie 2006 m. gimusius piliečius karinei registracijai“, – taip pat rašoma pranešime. 

„Dėl didelio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ugnies veiksmingumo priešas sustiprino administracinius ir kontržvalgybos režimus Starobilske, Luhansko srityje. Tikrinami vietos gyventojų mobilieji telefonai, ypatingas dėmesys skiriamas asmenims, kurių sąrašuose yra Ukrainos telekomunikacijų operatorių abonentiniai numeriai“, – teigia štabas. 

Ukrainos gynyba sudavė 15 smūgių į priešo susitelkimo vietas ir 3 smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.

„Be to, per dieną mūsų gynėjai numušė priešo lėktuvą Su-25 ir sraigtasparnį Mi-8. Mūsų raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai apšaudė 2 priešo gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos rajonus“, – rašoma suvestinėje. 

„Maxar Technologies“ paskelbė 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. sausio 4 d. darytas Bachmuto, esančio Donecko srityje, palydovines nuotraukas.

Pastaruosius šešis mėnesius mieste vyko intensyvūs Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšiai, o nuotraukose matyti didelė žala pastatams ir infrastruktūrai.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko užvakar pranešė, kad daugiau kaip 60 proc. Bachmuto miesto sunaikinta, Rusijos pajėgoms bandant įžengti į šį miestą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį susitarė siųsti Ukrainai galingai ginkluotų pėstininkų kovos mašinų, taip pradėdami naują Vakarų karinės paramos, skirtos Rusijos invazijai atremti, etapą.

Berlynas taip pat paseks Vašingtono pavyzdžiu nusiųsdamas į Ukrainą modernią raketų sistemą „Patriot“, kad padėtų atremti Maskvos oro atakas.

Abu vadovai sakė, kad Jungtinės Valstijos tieks „Bradleys“, kurie paprastai būna ginkluoti 25 mm automatine patranka, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis, o Vokietija atsiųs šarvuočius „Marder“. Kiekviena šalis taip pat pasiūlys mokymus.

„U.S. Army“/„Cover Images“/„Scanpix“/JAV šarvuočiai „Bradley“

J.Bidenas ir O.Scholzas „dar kartą patvirtino savo nepajudinamą solidarumą su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis Rusijos agresijos akivaizdoje“, sakoma bendrame pareiškime.

Pentagonas ir Valstybės departamentas pranešė, kad šarvuočiai bus didesnio karinės pagalbos paketo, apie kurį bus paskelbta artimiausią dieną, dalis.

Nors siunčiamos šarvuotosios transporto priemonės nėra tankai, „Bradley“ suteikia „tokią ugnies galią ir apsišarvavimą, kurie suteiks pranašumų mūšio lauke“, sakė Pentagono atstovas spaudai generolas Patas Ryderis.

„Tai ne tankas, bet tai tankų žudikas, – žurnalistams sakė jis. – Esame įsitikinę, kad tai padės jiems mūšio lauke.“

JAV galėtų apmokyti Ukrainos pajėgas naudotis „Patriot“ sistema pačiose Valstijose.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje paaiškino, kodėl Rusija prabilo apie ugnies nutraukimą sausio 6-7 dienomis, stačiatikiams švenčiant Kalėdas. 

Anot Karo studijų instituto ekspertų, 36 valandas truksiančios paliaubos greičiausiai tėra informacinė operacija, kuria siekiama pakenkti Ukrainos įvaizdžiui. 

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai, tarp kurių ir JAV prezidentas Joe Bidenas, pabrėžė Rusijos siūlymo veidmainiškumą ir atkreipė dėmesį, kad gruodžio 25-ąją, kai daugelis Ukrainos stačiatikių šventė Kalėdas, taip pat Naujųjų metų dieną Rusija tęsė išpuolius prieš civilinę ir karinę šalies infrastruktūrą. 

Be to, rašoma apžvalgoje, V.Putinas siekia užtikrinti 36 valandų pertrauką savo pajėgoms, kad jos galėtų pailsėti, atgauti jėgas ir persiorientuoti, o tada atnaujintų puolimą. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Tokia pertrauka būtų neproporcingai naudinga Rusijos kariams ir iš Ukrainos pradėtų atimti iniciatyvą. V.Putinas negali pagrįstai tikėtis, kad Ukraina laikysis šių staiga paskelbtų paliaubų sąlygų, ir gali būti, kad paliaubas paskelbė norėdamas parodyti Ukrainą kaip nesugebančią prisitaikyti ir nenorinčią žengti būtinų žingsnių derybų link. Tai yra sąmoninga informacinė taktika, kurią Rusija jau anksčiau taikė, kaip pranešė Karo studijų institutas“, – rašoma apžvalgoje. 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dar gruodžio 14 d. kalbėjo, kad Rusija neplanuoja paliaubų per rusų stačiatikių Kalėdas, todėl netikėtas V.Putino pranešimas sausio 5 d. buvo netikėtas.

„Jei Putinas būtų rimtai ketinęs skelbti religinio pobūdžio paliaubas, jis turėjo pakankamai laiko joms pasirengti. Ugnies nutraukimo paskelbimas per 24 valandas nuo tos dienos, kai jis turėjo įsigalioti, leidžia manyti, kad jis buvo paskelbtas siekiant Ukrainos pajėgas, kurios tęsia kovą per visą paliaubų laikotarpį, pavaizduoti kaip nenorinčias siekti taikos ir norinčias kovoti bet kokia kaina“, – nurodo analitikai.

Anot jų, tai, kad Rusijos režimo lyderis paliaubas grindžia religiniais motyvais, papildomai sustiprina dar vieną dvigubą Rusijos informacinę operaciją, kurios metu Ukraina vaizduojama kaip religinių grupių slopintoja, o V.Putinas – kaip tikrasis krikščionių tikėjimo gynėjas.

Kaip Karo studijų institutas jau anksčiau yra pastebėjęs, Kremlius išnaudojo diskusijas apie Rytų stačiatikybę, kad apkaltintų Kyjivą religinių laisvių engimu Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA.