Kariškis: rusai, patys to nežinodami, pateko į Soledare paspęstus spąstus

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Gynybos pajėgos rytuose atkakliai vykdo savo užduotis gindamos Donecko regioną nuo Rusijos užpuolikų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi į ukrainiečius.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Sunkus mūšis dėl Donecko tęsiasi. Mūšis dėl Bachmuto ir Soledaro, dėl Kreminos, kitų miestų ir kaimų mūsų šalies rytuose tęsiasi. Nors priešas sutelkė didžiąją dalį savo pajėgų šia kryptimi, mūsų kariai – Ukrainos ginkluotosios pajėgos, visos gynybos ir saugumo pajėgos – gina valstybę. Dėkoju visiems brigadų ir kitų kariuomenės padalinių kariams, seržantams ir karininkams, kurie drąsiai ir ištvermingai vykdo savo užduotis“, – sakė prezidentas.

Jis padėkojo „Kraken“ būrio kovotojams už ryžtingus veiksmus naikinant rusus ties Soledaru, taip pat kovotojams, kurie drąsiai gina Bachmutą.

„Trys šimtai dvidešimt keturios visiško karo dienos, ir kaip pasikeitė Rusijos padėtis... Jie jau dabar tarpusavyje ginčijasi, kam priskirti tam tikrą taktinę pažangą. Tai aiškus signalas priešui, kad jis patyrė nesėkmę. Tai dar viena paskata mums visiems daryti didesnį spaudimą užpuolikams ir atnešti priešui daugiau nuostolių. Dėkojame visiems, kurie tai teikia! Ir fronte, ir visuose kituose mūsų frontuose“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis taip pat pažymėjo, kad nori padėkoti Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojams.

„Tie, kurie paprastai dirba gana nepastebimai ir apie kuriuos mažai kalbama. Tačiau jie iš tiesų atneša labai svarbius sprendimus partneriams Ukrainai, mūsų gynėjams“, – paaiškino valstybės vadovas.

Jis taip pat išreiškė padėką visiems Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojams, kurių kovos su kolaborantais ir diversantais rezultatus visuomenė mato.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas kitą savaitę vyks į Ukrainą, kad visose šalies atominėse elektrinėse nuolat dirbtų saugos ekspertai, rašo CNN.

„Generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi kitą savaitę vyks į Ukrainą, kad visose šalies branduolinės energetikos objektuose užtikrintų nuolatinį branduolinės saugos ir saugumo ekspertų buvimą, taip gerokai sustiprindamas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pastangas padėti išvengti branduolinės avarijos per dabartinį karinį konfliktą“, – teigiama JT branduolinės priežiūros institucijos pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Nors Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje jau dirba TATENA komandos nariai, „artimiausiomis dienomis“ ekspertai taip pat bus dislokuoti Chmelnyckio atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje. TATENA teigė, kad R.Grossi vyks į Pietų Ukrainos ir Rivnės atomines elektrines – taip pat į Černobylio elektrinę – ir kiekvienoje iš jų įsteigs dviejų TATENA narių misijas.

Kyjive R.Grossi taip pat susitiks su aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnais ir aptars branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zonos aplink Zaporižią sukūrimo klausimą.

„Aš ir toliau esu pasiryžęs siekti, kad labai reikalinga apsaugos zona kuo greičiau taptų realybe. Mano konsultacijos su Ukraina ir Rusija daro pažangą, nors ir ne taip sparčiai, kaip reikėtų. Išlieku viltį, kad mums pavyks greitai susitarti ir įgyvendinti šią zoną“, – sakė R.Grossi.

Pareiškime teigiama, kad paskutinė likusi Zaporižios elektrinės 330 kilovoltų rezervinė elektros energijos linija buvo vėl prijungta prie elektrinės, po to, kai praėjusią savaitę patyrė atjungimų.

R.Grossi taip pat „pakartojo savo rimtą susirūpinimą dėl spaudimo, kurį patiria Zaporižios AE darbuotojai ir kuris gali turėti pasekmių branduolinei saugai ir saugumui“, teigiama pareiškime.

„Sumažėjęs Zaporižios AE darbuotojų skaičius kartu su psichologine įtampa dėl tebesitęsiančio karinio konflikto ir pabėgusių šeimos narių nebuvimo sukūrė beprecedentę situaciją, kurios neturėtų patirti joks AE personalas“, – sakė jis.

Pasak miesto karinės administracijos vadovo, netoli oro pajėgų bazės Rusijos okupuotoje Berdiansko teritorijoje nugriaudėjo trys sprogimai.

Buvo susprogdintas automobilis, kuriuo naudojosi Rusijos įvestos administracijos mieste vadovas, pranešė Rusijos valstybės kontroliuojama naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

Pranešama, kad pareigūnas Aleksejus Kičiginas per sprogimą nenukentėjo. 

Berdianskas yra Zaporižios regione, kurį Rusija aneksavo rugsėjo mėnesį.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojas Petro Vološčenka („Akmuo“), kovojantis Soledare, sako, kad penktadienio vakarą abi pusės dalyvauja artilerijos dvikovose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsako atsakomaisiais smūgiais.

Anot jo, iki sausio 13 d. vakaro „Wagner“ pavyko pasiekti tik „dalį miesto“.

„Jie užėmė dalį miesto, įeina į jį, tačiau visa miesto dalis, kurioje jie yra, yra nuolat stebima mūsų oro žvalgybos. Koordinuojame tikslius smūgius į koncentracijos vietą“, – sakė karys.

Jis taip pat pažymėjo, kad Soledaras tapo tikrais spąstais Rusijos kariuomenei.

„Rusai, patys to nežinodami, pateko į Soledare paspęstus spąstus. Paaiškėjo, kad miestas yra nepatogus kariauti mieste. Jie negali atsivežti sunkiosios įrangos. Jie gali dirbti su tolimojo nuotolio artilerija, kaip ir mes. Vyksta artilerijos dvikovos, kontratakos“, – atsakė Ukrainos kariškis.

Rusijos pajėgos Ukrainos energetikos sistemai padarė 6,8 mlrd. dolerių žalos, rašo ukrainiečių leidinys LIGA, remdamasi Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis.

„Nuo lapkričio mėnesio, remiantis projekto „Rusija sumokės“ skaičiavimais, šalis agresorė visiems Ukrainos energetikos sistemos objektams padarė 6,8 mlrd. dolerių žalą“, – rašoma leidinyje.

Liūto dalis tenka regioninių operatorių infrastruktūrai.

„AP“/„Scanpix“/Į tamsą nugrimzdęs Kyjivas

Sunaikinimo mastai buvo daug didesni nei kai kurių regioninių energetikos bendrovių biudžetai. 

„Be valstybės ir užsienio kolegų paramos mes paprasčiausiai negalėsime atkurti pažeistų elektros tinklų“, – sakė „Mykolaivoblenergo“ vadovas.

Tarptautinė parama, nors laikui bėgant ji tampa didesnė, patenkina tik 30-50 proc. valstybinių regioninių energetikos įmonių poreikių, teigiama leidinyje.

LIGA duomenimis, šiuo metu tik Rinato Achmetovo DTEK aktyviai perka įrangą vidaus rinkoje, kad kuo greičiau atkurtų elektros tinklus.

„Stalev-Energo“ komercijos direktorius ir bendrasavininkis Levas Voinkovas patvirtina, kad regioninės elektros skirstymo bendrovės turi finansinių problemų. Tai transformatorių gamyklos, gaminančios transformatorius regioninėms Dnipro energetikos bendrovėms, platintojas“, – rašo LIGA.

Nuo spalio mėnesio Rusija masiškai puola energetikos infrastruktūros objektus. Buvo sugriautos elektrinės ir pastotės.

Italijos vyriausybė pritarė sprendimui tiekti Ukrainai priešlėktuvinių raketų sistemą SAMP/T, apie kurią buvo kalbama jau kelis mėnesius, praneša leidinys RID.

Žurnalistų teigimu, šalies premjerė Georgia Meloni „žalią šviesą“ uždegė prieš dvi ar tris dienas. 

Per pastarąsias dvi savaites dėl kariškių pozicijos vis dar buvo abejojama dėl šio pristatymo. Jie buvo susirūpinę, kad Italija turi tik penkias SAMP/T baterijas, iš kurių viena šiuo metu yra dislokuota Kuveite kaip tarptautinės operacijos prieš ISIS regione dalis.

„Stiprus Vašingtono spaudimas“ padėjo Romai priimti galutinį sprendimą.

Pasak laikraščio, priešlėktuvinių raketų sistemos tiekimo Ukrainai schema bus sudėtinga.

„Sistemą sudarys itališkos ir prancūziškos sistemos dalys“, – sakė šaltiniai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) bepiločių orlaivių operatoriumi dirbęs britas kaltinamas perdavęs žvalgybinę informaciją apie Rusijos remiamų kovotojų pozicijas ir ginklus. 

Vadinamoji Luhansko liaudies respublika, Rusijos remiama valdžia, okupavusi Ukrainos Luhansko regioną, pranešė pradėjusi tyrimą dėl Davido Orrelso. 

D.Orrellsas teigė, kad iš Ukrainos Luhansko srities išvyko praėjusių metų vasario mėnesį, prieš pat prasidedant invazijai, ir dabar yra „visiškai saugus“ grįžęs į Jungtinę Karalystę.

Jis sakė, kad šis kaltinimas yra „juokingas“, ir pridūrė nežinąs, kodėl jis buvo pareikštas dabar.

Prieš invaziją D.Orrellsas vadovavo ESBO komandai, kuri, naudodama bepiločius orlaivius, stebėjo dažnai pažeidžiamas paliaubas tarp Ukrainos karių ir Rusijos remiamų pajėgų Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur nuo 2014 m. vyksta konfliktas. 

ESBO nutraukė šią misiją po Rusijos invazijos praėjusių metų vasarį.

Rusijos kariuomenė penktadienį pagyrė „drąsias“ samdinių grupės „Wagner“ pajėgas Rytų Ukrainos Soledaro mieste, apie kurio kontrolės perėmimą kiek anksčiau paskelbė Maskva.

„Šią kovinę misiją sėkmingai įgyvendino drąsiai ir pasiaukojančiai veikę „Wagner“ puolimo būrių savanoriai“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija, turėjusi omenyje samdinių grupės vykdytą Soledaro puolimą, nors toks privačių karinių pajėgų pripažinimas yra neįprastas.

Rusija anksčiau penktadienį pranešė perėmusi Soledaro, kuris per Maskvos puolimą tapo karščiausiu kovos tašku, kontrolę, bet Kyjivas tai neigia.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas penktadienio vakarą teigia, kad Soledare, Donecko srityje, tęsiasi mūšiai su Rusijos kariuomene.

Taigi, kariškiai neigia rusų pareiškimus apie tariamą Ukrainos miesto užėmimą.

„Bachmuto sektoriuje priešas apšaudė Spirnės, Bilohorivkos, Rozdolivkos, Jakovlivkos, Soledaro, Krasna Horos, Bachmuto, Kliščiovkos, Kurdiumivkos, Družbos ir Pivničės miestus Donecko srityje. Kova už Soledarą tęsiasi“, - rašoma pareiškime.
 

Kitą savaitę Vokietija priims sprendimą dėl kovinių tankų „Leopard“ siuntimo į Ukrainą, Europos sąjungininkams vertinant, kaip padėti Kyjivo vyriausybei, jei pavasarį kovos veiksmai sustiprėtų, rašo „Bloomberg“.

Vis dažniau pasigirstant raginimams Berlynui suteikti sunkiuosius tankus, Vokietija greičiausiai nuspręs tiekti „Leopard“ tankus, teigia du pareigūnai, susipažinę su vyriausybės mintimis.  

Pasak su planais susipažinusio Vokietijos pareigūno, kuris prašė neviešinti jo pavardės, nes šis klausimas yra konfidencialus, Berlynas priims sprendimą prieš sausio 20 d. amerikiečių oro bazėje Ramšteine įvyksiantį sąjungininkų šalių aukštųjų gynybos pareigūnų susitikimą. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir jo kolegė iš Vokietijos Christine Lambrecht dieną prieš tai taip pat susitiks Berlyne.  

Ramšteine vyksiančiame susitikime Ch.Lambrecht pasiųs aiškią žinią dėl „Leopardų“, sakė pareigūnas. Ketvirtadienį Berlynas vis dar nebuvo priėmęs konkretaus sprendimo, tačiau, pasak kito Europos pareigūno, spaudimas Vokietijai siųsti sunkiuosius tankus didėja.   

Jungtinė Karalystė yra pasirengusi siųsti savo kovinius tankus „Challenger 2“ į Ukrainą pagal bendrą susitarimą su kitais sąjungininkais, sakė pareigūnas. 

Penktadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pabrėžė, kad JAV ir toliau teiks ekonominę ir saugumo paramą Kyjivui, pranešė Valstybės departamentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas užsienio reikalų ministrui pasakė, kad pagalba bus teikiama ir „artėjant pirmosioms Rusijos neišprovokuotos plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms vasario mėn. ir po jų“, sakoma pranešime.

„Sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos nuolat ir tvirtai remia Ukrainą, ką patvirtina neseniai iš JAV atsargų suteikta pažangi priešlėktuvinės gynybos įranga ir šarvuočiai“, – teigiama pranešime.
Lyderių pokalbis įvyko tuo metu, kai Rusija teigia užėmusi rytinį Ukrainos miestą Soledarą. Kijevas šį teiginį neigia, tačiau netoliese buvusi CNN komanda matė, kaip kai kurie Ukrainos kariai pasitraukė iš miesto.

Ukrainos karys, dislokuotas rytiniame Bachmuto mieste, sakė CNN, kad Ukrainos daliniai vis dar yra netoliese esančio Soledaro miesto, kurį jau kelias savaites intensyviai puola Rusijos pajėgos, pakraščiuose.

77-osios ir 46-osios brigadų desantininkai „vis dar yra vakariniuose Soledaro pakraščiuose“, sakė Ukrainos specialiųjų pajėgų pirmosios brigados kapitonas Tarasas Berezovecas.

Tačiau jis pridūrė, kad likti Soledare nėra karinės prasmės, nes jis „visiškai sunaikintas“. anot jo, ėra nė vieno pastato, kuris būtų išlikęs gyvas po rusų apšaudymo.

Pasak jo, fronto dalinių moralinis nusteikimas išlieka aukštas, tačiau pridūrė manantis, kad sprendimas pasitraukti bus priimtas artimiausiomis dienomis.

Dabar, pasak jo, daliniai savo užduotimi laiko kuo ilgiau išsilaikyti ir nukauti kuo daugiau „Wagner“ kovotojų.

„Wagner“ kovotojai, kurie priklauso ne reguliariosioms Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, o samdinių grupei, buvo svarbūs antžeminio puolimo prieš Soledarą dalyviai. Jis sakė, kad per pastarąsias dvi savaites Soledare daugiausia vyko gatvių kovos tarp nedidelių būrių, sudarytų iš keturių-aštuonių kovotojų.  

T.Berezovecas tikino, kad pasitraukimas iš Soledaro neturės įtakos Ukrainos pajėgų gebėjimui aprūpinti Bachmutą, esantį už kelių kilometrų į pietvakarius, ir pridūrė, kad du pagrindiniai keliai į Bachmutą tebėra Ukrainos rankose, o Ukrainos naikintuvai penktadienį atakavo rusų pozicijas netoli Bachmuto. 

Ukraina yra įsitikinusi, kad Didžioji Britanija netrukus paskelbs, jog planuoja Kyjivui atsiųsti apie 10 tankų „Challenger 2“, ir tikisi, kad tai padės Vokietijai pagaliau leisti reeksportuoti savo tankus „Leopard 2“ į kovojančią šalį.

Oficialaus pranešimo laukiama pirmadienį, tačiau Ukrainos šaltiniai nurodė supratę, kad Didžioji Britanija jau priėmė teigiamą sprendimą, prieš kitą penktadienį įvyksiantį Vakarų šalių gynybos ministrų susitikimą didėjant spaudimui Berlynui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Challenger“ tankas

Šios savaitės pradžioje paaiškėjo, kad Didžioji Britanija svarsto galimybę tiekti Ukrainai tankus – po kelis mėnesius trukusių Kyjivo prašymų – o galutinį sprendimą priima ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

Keletas „Challenger 2“ tankų, paimtų iš JK turimo 227 tankų parko, patys savaime mūšio lauke didelės reikšmės neturėtų, tačiau tai būtų pirmas kartas, kai Vakarų šalis sutiko siųsti Ukrainai savo sunkiąją ginkluotę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra nepatenkintas NATO partnerių skubotumu perduodant tankus Ukrainai, tuo tarpu O.Scholzo bendrapartiečiai nepatenkinti paties kanclerio neryžtingumu, pranešė Vokietijos leidinys „Der Spiegel“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Žurnalistų teigimu, sausio 13 d. per valdančiosios Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) posėdį O.Scholzas ir toliau tvirtai gynė savo poziciją dėl tankų Ukrainai. Pasak jo, tankų tiekimo klausimas yra „per daug įkaitęs“, o sąjungininkų, kurie jau pažadėjo Ukrainai tiekti tankus, veiksmai yra „įkyrūs“. 

„SPD iš esmės laikosi šio kurso, tačiau kai kurie parlamento nariai vis labiau nekantrauja dėl kai kurių šalių partnerių strategijos keitimo“, – rašo laikraštis.

Parlamento narys Michaelas Rothas pažymėjo, kad karinė padėtis Ukrainoje sparčiai keičiasi, o Rusija stiprina terorą prieš civilius gyventojus, todėl būtina kuo greičiau priimti sprendimą dėl tankų tiekimo.

„Pramonė turi pakankamai „Leopard 1“. Mums nereikia nieko imti iš Bundesvero. Turime pasirengti šiam žingsniui ir kartu su partneriais apie jį paskelbti Ramšteino konferencijoje. Jei norime, kad Ukraina laimėtų karą, privalome tai padaryti“, – sakė parlamento narys Andreasas Schwarzas.

Atsakydamas į tai, O.Scholzas pasipiktino žiniasklaidos kampanija, dėl kurios Vokietijos vyriausybė buvo itin griežtai kritikuojama dėl vėlavimo pristatyti tankus.

Žurnalistė, fondo „Sėdinti Rusija“ (rus. «Русь сидящая») vadovė Olga Romanova portalui Lrt.lt teigė, verslininko Jevgenijo Prigožino grupuotė „Wagner“ pradėjo verbuoti kalines moteris Rusijos kalėjimuose.

„Mūsų žiniomis, moterys jau siunčiamos į frontą, pirmoji partija gruodžio pabaigoje buvo paimta iš Krasnodaro krašto, tačiau apie tolesnį jų likimą kol kas nieko nežinome“, – sakė ji.

Žurnalistė taip pat pažymėjo, kad jos organizacija nuo pat karo pradžios pradėjo gauti moterų laiškus su prašymu palengvinti jų siuntimą į karą.

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės penktadienį paragino Afriką pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje ir kvietė stiprinti Europos Sąjungos ir viso žemyno šalių ryšius.

„Svarbu nepamiršti, kad yra agresorius ir užpultasis, ir svarbu, kad visi pasakytų agresoriui, jog jis turi liautis“, – sakė Prancūzijos ministrė Catherine Colonna.

„Turime bendrų interesų ir daug tikimės iš savo draugų afrikiečių“, – per spaudos konferenciją Afrikos Sąjungos būstinėje Adis Abeboje sakė C.Colonna.

Jai paantrino ir jos kolegė iš Vokietijos Annalena Baerbock, kuri pabrėžė, kad kėsinamasi į taiką Europoje.

„Mums reikia jūsų, mums reikia Afrikos, kad apgintume taiką“, – sakė A.Baerbock.

Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių ir kitų grūdinių kultūrų tiekėjos Afrikai, o karo padarinius pajuto visas žemynas – smarkiai išaugo degalų, grūdų ir trąšų kainos.

Tačiau daugelis Afrikos valstybių neskuba pasmerkti Rusijos invazijos.

Lapkritį daug Afrikos šalių susilaikė balsuojant Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dėl rezoliucijos, kuria Rusija raginama sumokėti karo reparacijas Ukrainai.

„Šio žiauraus Rusijos karo poveikį matome visame pasaulyje, ypač Afrikos Kyšulyje“, – sakė A.Baerbock ir pridūrė, kad Rusija naudoja grūdus kaip ginklą.

Prancūzijos ir Vokietijos diplomatijos vadovės kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su Afrikos Sąjungos Komisijos lyderiu Moussa Faki Mahamatu, baigiantis dviejų dienų vizitui Etiopijoje.

„Norime stiprinti ES ir Afrikos Sąjungos santykius“, – sakė A.Baerbock.

C.Colonna taip pat pasisakė už „geresnę Afrikos žemyno integraciją į pasaulinį valdymą“.

M.Faki Mahamatas pasveikino Prancūzijos ir Vokietijos paramą AS siekiant nuolatinių vietų JT Saugumo Taryboje.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, paklaustas apie situaciją Soledaro mieste Donecke, paragino „išlaikyti perspektyvą“.

„Nežinome, kaip viskas vyks, todėl nesiruošiu čia prognozuoti nesėkmės ar sėkmės“, - sakė jis žurnalistams. „Tačiau net jei ir Bachmutas, ir Soledaras atitektų rusams, tai neturės - tai neturės strateginės įtakos pačiam karui“.

Jis pridūrė: „Jei pažvelgtumėte į tai, kas vyko per pastaruosius 10 su puse mėnesio, ypač Donbase, miestai ir kaimai gana dažnai pereidavo iš rankų į rankas.“ 

Rusija skelbia, kad ji jau užėmė Soledaro miestą netoli Bachmuto rytų Ukrainoje. Ukraina tai neigia. 

Rusijos okupantams apšaudžius Charkivo srities Kupjansko rajoną, žuvo dvi moterys, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Preliminariais duomenimis, dėl privačių namų apšaudymo žuvo dvi 59 ir 64 metų amžiaus moterys. Dar viena 63 metų moteris buvo sužeista ir paguldyta į ligoninę“, – sakė karinės administracijos vadovas.

Norvegija, NATO narė, turinti bendrą sieną su Rusija, penktadienį pranešė, kad užsakys artilerijos sviedinių už 2,6 mlrd. kronų (243 mln. eurų), kad padidintų savo amunicijos atsargas.

Gynybos ministerija pasirašė susitarimą su nacionaliniu šaudmenų gamintoju „Nammo“, kuris dėl šios „didžiausios kada nors sudarytos sutarties“ padidins savo gamybos pajėgumus.

„Susidarė nauja geopolitinė situacija, Europoje vyksta karas, todėl pasirengimo lygis pakeltas“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

„AP“/„Scanpix“/Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas

„Dėl to reikia daugiau karinės technikos, įskaitant šaudmenis,.. nes Norvegija ir kitos šalys turi papildyti savo atsargas, o Ukrainai labai reikia karinės technikos“, – pridūrė jis.

Ši Skandinavijos šalis, kurios siena su Rusija tolimojoje šiaurėje siekia 98 km, yra suteikusi Ukrainai įvairios karinės įrangos, įskaitant artileriją ir šaudmenis, kad ši galėtų apsiginti nuo Rusijos.

Penktadienį paskelbtas užsakymas apima neskelbiamą kiekį „Nammo“ neseniai sukurtų tolimojo nuotolio artilerijos sviedinių.

„Tai leidžia mums padidinti gamybos pajėgumus ir suteikia pakankamai aiškumo, kad galėtume pateikti užsakymus tiekėjams ir užtikrinti būsimus tiekimus“, – teigė „Nammo“ generalinis direktorius Mortenas Brandtzaegas.

„Nammo“, kurioje dirba daugiau kaip 2 700 darbuotojų, lygiomis dalimis priklauso Norvegijos valstybei ir bendrovei „Patria“, kurios pačios 50,1 proc. akcijų priklauso Suomijos valstybei, o 49,9 proc. – Norvegijos įmonei „Kongsberg Gruppen“.

Suomija pareiškė, kad kiekvieną savaitę priims iki 100 ukrainiečių pabėgėlių iš Estijos, nes šios Baltijos šalies galimybės teikti pagrindines paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra ir švietimas, tampa ribotos, pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.

Nuo tada, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, 66 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių pareiškė ketinantys likti Estijoje, o ne išvykti į kitas šalis.

Tikslinė grupė visų pirma apima Ukrainos piliečius, kurie dar neturi laikinos apsaugos arba galiojančio leidimo gyventi Estijoje ar kitoje šalyje. Jei jie turi galiojantį leidimą gyventi, pirmiausia turės jo atsisakyti, o tada Suomijoje pateikti prašymą išduoti naują leidimą gyventi.

Suomijoje pabėgėliams bus suteikta galimybė prašyti laikinosios apsaugos ir jiems bus suteiktos visos reikalingos papildomos paramos paslaugos, pranešė Estijos vidaus reikalų ministerija.

„Iki šiol visiems atvykstantiems asmenims galėjome suteikti tinkamo lygio paramą ir paslaugas, tačiau didėjant pabėgėlių skaičiui, jau laiku ir iš anksto kreipėmės į savo šiaurinius kaimynus dėl paramos. Per pastarąsias kelias savaites pasiekėme susitarimą dėl pabėgėlių judėjimo į Suomiją tvarkos, ir Suomija artimiausiu metu iš mūsų laukia iki šimto pabėgėlių per savaitę“, – sakė Estijos vidaus reikalų ministerijos vadovas Lauri Lääenemetsas.

„Svarbu pabrėžti, kad persikėlimas į Suomiją – tai tiesiog galimybė, kuri suteikiama atvykstantiems, o ne spaudimas ar juo labiau reikalavimas iš mūsų pusės. Tie, kurie nuspręs likti Estijoje, pavyzdžiui, dėl to, kad čia jau gyvena jų šeimos nariai ar giminaičiai, žinoma, turės tokią galimybę. Kartu daugeliui pabėgėlių persikėlimas į Suomiją taip pat yra sveikintina perspektyva“, – aiškino L.Läänemetsas.

NATO nusiųs stebėjimo orlaivius į Rumuniją, kad sustiprintų savo rytinį flangą ir „stebėtų Rusijos karinę veiklą“, penktadienį pranešė Aljansas.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kuri ribojasi su NATO nare Rumunija, Vakarų karinis aljansas sustiprino savo buvimą regione.

„Mūsų AWACS (aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos) lėktuvai gali aptikti už šimtų kilometrų esančius orlaivius, todėl jie yra vienas iš svarbiausių NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų“, – sakoma NATO atstovės spaudai Oanos Lungescu pranešime.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./NATO pratybų akimirka

Lėktuvai antradienį atvyks į Otopenio miestą netoli Bukarešto, ir jie yra 14-os NATO AWACS sistemos „Boeing“ lėktuvų E-3A flotilės, paprastai dislokuotos Geilenkirchene, Vakarų Vokietijoje, dalis.

NATO nenurodė, kiek jos AWACS orlaivių bus pasiųsta patruliuoti iš Rumunijos.

Kiekvienas AWACS lėktuvas paprastai gali būti ore pusdevintos valandos 9 km aukštyje. Būdami ore orlaiviai gali stebėti beveik tokio pat dydžio teritoriją kaip Lenkija, o skrydžio laiką gali pratęsti ore papildydami degalų atsargas.

Rumunijos oro pajėgų bazėje Otopenio mieste bus dislokuota apie 180 karių, kurie teiks paramą orlaiviams. Misija truks kelias savaites, pranešė NATO.

Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, NATO sustiprino savo oro pajėgas Rytų Europoje, pasitelkdama papildomus naikintuvus, stebėjimo orlaivius ir degalų lėktuvus.

Aljansas taip pat pradėjo reguliariai patruliuoti virš Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono, kad galėtų stebėti Rusijos lėktuvus prie NATO šalių sienų.

Viena iš aštuonių NATO tarptautinių kovinių grupių Rytų Europoje yra dislokuota Rumunijoje atgrasymo ir gynybos tikslais.

Ukraina iš esmės tapo NATO nare, nors Aljansas ir nenori būti įtrauktas į platesnį karą su Rusija, sakė ukrainiečių gynybos ministras.

Oleksijus Reznikovas išreiškė įsitikinimą, kad sąjungininkės Vakaruose galiausiai sutiks skirti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, tokios kaip tankai ir naikintuvai.

„Šis susirūpinimas dėl kito eskalacijos lygio man yra tam tikras protokolas“, – britų transliuotojui BBC sakė jis ir atmetė NATO nuogąstavimus dėl Rusijos provokavimo. Interviu buvo parodytas penktadienį.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Ukraina kaip šalis ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos tapo NATO nare. De facto, ne de jure. Nes mes turime ginkluotės ir suprantame, kaip ja naudotis“, – teigė O.Reznikovas.

Oficialios narystės atveju likusios NATO šalys turėtų ginti Ukrainą, ir Rusija jau yra perspėjusi dėl branduolinio konflikto pavojaus.

Nekalbant apie narystę, Vakarų šalys, įskaitant JAV, tiekia Ukrainai šarvuotas kovos mašinas ir raketinę techniką, bet kol kas atsisako tiekti didelio nuotolio raketas ir sunkesnius tankus.

Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Gynybos komitetui vadovaujantis Tobias Ellwoodas paragino Londoną tiekti Ukrainos pajėgoms sunkiuosius kovos tankus.

„NATO iš esmės pašalinta iš aikštelės, – antradienį transliuotojui BBC sakė šis buvęs britų kariuomenės karininkas. – Turėtume daug labiau stengtis užgesinti šią ugnį, bet to nedarome.“

O.Reznikovo teigimu, neturėtų būti ginčų dėl to, kad Ukraina pasieks savo tikslą įstoti į NATO.

„Esu tikras, kad netolimoje ateityje mes tapsime NATO nare de jure", – sakė jis.

JAV pareigūnai teigė, kad Rusijos pergalė Soledare ar net Bachmute, dešimt kartų didesniame mieste, kuriame rusai iki šiol buvo atremti, nedaug pakeistų bendrą karo eigą.

„CoverImages“/„Scanpix“/JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby

„Net jei ir Bachmutas, ir Soledaras atitektų rusams, tai neturės strateginės įtakos pačiam karui“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

„Ir tai tikrai nesustabdys ukrainiečių ar nesulėtins jų veiksmų“.

Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as teigė, kad taktinis okupantų pasistūmėjimas fronte negalėtų pakeisti strateginės Rusijos nesėkmės ir visos karo eigos, pranešė „Radio Svaboda“.

„Bet kokia tolesnė Rusijos sėkmė, net ir tokia didele personalo ir įrangos nuostolių kaina, niekada negalės pakeisti šio karo eigos. Jokia taktinė pažanga negali pakeisti strateginės nesėkmės, su kuria prezidentas V.Putinas ir jo kariai susidūrė nuo pat pirmųjų šio karo dienų, ir strateginės nesėkmės, kurią veiksmingas Ukrainos kontrpuolimas tik dar labiau sustiprino“, – sakė N.Price'as.

Ukraina oficialiai paneigė Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą dėl Soledaro užėmimo.

„Rusijos gynybos ministerijos pareiškimai apie miesto užėmimą neatitinka tikrovės. Soledare vyksta mūšiai“, – sakė Ukrainos kariuomenės Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

Naujienų agentūrai „Reuters“ S.Čerevatas dar kartą paneigė, jog Rusija užėmė Soledaro miestą.

„Mūsų daliniai ten yra, miesto nekontroliuoja Rusija“, – telefonu sakė S.Čerevatas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas situaciją Bachmute ir Soledare apibūdino kaip „XXI a. Verdeno mūšį“, pranešė leidinys „The Guardian“.

Verdeno mūšis buvo ilgiausias Pirmojo pasaulinio karo mūšis, pareikalavęs didžiulių aukų.

„Padėtis sudėtinga, netgi labai sudėtinga. Tai Verdeno mūšis XXI amžiuje. Mūšiai tęsiasi jau kelis mėnesius, tačiau mūsų kovotojai sugeba išlaikyti savo pozicijas.

Ukrainos prezidento administracijos nuotr./Andrijus Jermakas (kairėje) ir Volodymyras Zelenskis

Rusai iš kalėjimų paleidžia nusikaltėlius, kurie žūsta vos tik pasiekę fronto liniją. Jų kūnai paliekami vietoje, jie net neišvežami, rusų pusėje daug žmonių aukų, daug daugiau nei mūsų. Akivaizdu, kad mes labiau vertiname savo karių gyvybes.

Tačiau prieš mus – žmonių masė, kuri nuolat puola, puola, puola. Soledare vyksta gatvės mūšiai, visur, kur tik viena iš pusių nekontroliuoja miesto. Rusai ten yra, bet jie nekontroliuoja miesto. Padėtis sudėtinga, bet mūsų tikslas – išlaisvinti mūsų teritorijas, visiškai atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą“, – teigė A.Jermakas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad Rusijos kariuomenės vado Ukrainoje pakeitimas rodo konfliktą tarp Rusijos reguliariosios kariuomenės vadovybės ir samdinių bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino.

Interviu su britų nacionaliniu transliuotoju BBC metu O.Reznikovas teigė, kad Sergejaus Surovikino pakeitimas Valerijumi Gerasimovu buvo „konflikto tarp J.Prigožino ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų“ rezultatas.

S.Surovikinas labiausiai „išgarsėjo“ tuo, kad priėmė „sunkų sprendimą“ ir atidavė Chersoną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Jam tapus Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadu Ukrainoje, Rusija taip pat pradėjo vykdyti masinius raketų smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir kitus civilinius objektus.

Rusija penktadienį pranešė, kad perėmė Soledaro – miesto Rytų Ukrainoje, kuris per Maskvos puolimą tapo karščiausiu kovos tašku, – kontrolę.

„Sausio 12 dienos vakare užbaigtas Soledaro miesto išlaisvinimas, kuris yra svarbus siekiant tęsti sėkmingas puolamąsias operacijas“ Donecko srityje, pareiškė Gynybos ministerija, turėdama omenyje Rytų Ukrainos regioną, kurį Maskva siekia visiškai užimti.

VIDEO: Соледар. Эвакуация украинских раненых

Соледар. Эвакуация украинских раненых

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas leitenantas Igoris Konašenkovas teigė, kad „užimti Soledarą pavyko dėl nuolatinių Rusijos karinių oro pajėgų, Rusijos raketinių pajėgų ir artilerijos smūgių į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas“. 

Tuo metu Ukraina anksčiau penktadienį skelbė, kad jos kariai Soledaro mieste priešinasi Rusijos „didelio intensyvumo puolimui“.

Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ tvirtina vadovaujanti Soledaro puolimui ir anksčiau šią savaitę paskelbė kontroliuojanti šį druskų kasyklų miestą, kur prieš karą gyveno maždaug 10 tūkst. žmonių.

Tačiau ir Kremlius, ir Rusijos gynybos ministerija šią savaitę ragino padėtį vertinti atsargiai ir sakė, kad mūšiai Soledare dar tęsiasi.

Mūšiai prie Bachmuto ir Soledaro

+6

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad rusų okupantai kasdien praranda „maždaug 500–600“ karių, o Ukraina – „dešimtadalį šio skaičiaus“.

Pažymima, kad šių skaičių šiuo metu patikrinti negalima.

Gynybos ministras taip pat pakomentavo okupantų nuostolius prie Soledaro ir Bachmuto, kur vyksta įnirtingiausi mūšiai.

Visų pirma, samdiniai ir rusų kaliniai, kurie buvo užverbuoti „Wagner“, bando užimti Soledarą.

Kompanijai vadovauja Jevgenijus Prigožinas, geriau žinomas kaip Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „virėjas“.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad jos kariai Soledaro mieste rytinėje Donecko srityje priešinasi Rusijos „didelio intensyvumo puolimui“.

Kyjivas nurodo, kad Maskva siunčia daugiau savo karių.

„Soledare naktį buvo karšta. Karo veiksmai tęsėsi. Priešas perkėlė kone visas savo pagrindines pajėgas į Donecko frontą ir palaiko didelio intensyvumo puolimą“, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar. Ji pridūrė, kad tai „sunki karo fazė“.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik metus, Kremliui Donecko srities užėmimas yra tapęs svarbiausiu tikslu – rusams teko atsisakyti ambicingesnių tikslų, tokių kaip sostinės Kyjivo užėmimas ir Ukrainos vyriausybės nušalinimas.

Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ tvirtina vadovaujanti Soledaro puolimui ir anksčiau šią savaitę paskelbė kontroliuojanti šį druskų kasyklų miestą, kur prieš karą gyveno maždaug 10 tūkst. žmonių.

Tačiau ir Kremlius, ir Rusijos Gynybos ministerija šią savaitę ragino padėtį vertinti atsargiai ir sakė, kad mūšiai Soledare dar tęsiasi.

Vašingtone įsikūręs strateginių studijų centras „Institute for the Study of War“ (ISW) penktadienį savo vertinime nurodė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį tikriausiai užėmė Soledarą.

„Tačiau ši nedidelio masto pergalė tikriausiai nepranašauja Bachmuto apsupimo artimiausiu metu“, – nurodė ISW, paminėdamas netoliese esantį didesnį Donecko srities miestą, kurį Rusijos pajėgos puola ištisus mėnesius.

Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, penktadienį pasiūlė konfiskuoti rusų, kurie diskredituoja šalies ginkluotąsias pajėgas ir priešinasi karui Ukrainoje, turtą.

Jo nuomone, dabartinės priemonės, pavyzdžiui, baudos tiems, kurie kritikuoja tai, ką Maskva vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, nėra pakankamai griežtos.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas

Penktadienį Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu, praėjusių metų pabaigoje viešėjęs Ukrainoje, pareiškė, kad Prancūzija tikisi per du mėnesius Ukrainai pristatyti lengvuosius kovos tankus AMX 10-RC, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Ketvirtadienį Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras telefonu kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir dar kartą išreiškė Prancūzijos paramą Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Amerikiečių aukšto rango pasiuntinys ketvirtadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos privačios karinės rangovinės įmonės „Wagner Group“ veiklos ir jos tariamų bandymų verbuoti karius Serbijoje ir kitose pasaulio šalyse.

JAV valstybės departamento patarėjas Derekas Cholletas taip pat paragino Serbiją prisidėti prie sankcijų įvedimo savo sąjungininkei Rusijai.

„Manome, kad šalys turėtų prisidėti prie sankcijų. Rusijos veiksmai turi būti ne tik pasmerkti, bet ir nubausti“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/JAV valstybės departamento patarėjas Derekas Cholletas

„Rusija kasdien vykdo žiaurų, nepagrįstą karą prieš Ukrainą. Turime būti vieningi, kad užtikrintume, jog būtų aišku, kad toks elgesys yra nepriimtinas.“

Šią savaitę JAV pasiuntinys pradėjo kelionę po kelias Balkanų šalis, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama tarptautinėms pastangoms padėti normalizuoti Kosovo ir Serbijos santykius po kelias savaites trukusios padidėjusios įtampos.

Įprastinėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad labai tikėtina, jog Rusijos gynybos pramonės sektorius, siekdamas patenkinti poreikius karo metu, pasitelkia nuteistųjų darbo jėgą.

Apžvalgoje teigiama, kad didžiausia Rusijos tankų gamintoja „Uralvagonzavod“ praėjusių metų lapkričio mėn. vietos žiniasklaidai pranešė, kad po susitikimo su Federaline įkalinimo įstaigų tarnyba (FSIN) įdarbins 250 kalinių.

Rusija turi senas kalinių darbo tradicijas, tačiau nuo 2017 m. priverstinis darbas vėl įvestas kaip atskira kriminalinė bausmė.

FSIN, kuri prižiūri daugiau kaip 400 tūkst. kalinių, dažnai yra kaltinama itin žiauriu elgesiu ir korupcija.

Kalinių populiacija yra unikalus žmogiškųjų išteklių šaltinis, kuriuo Rusijos vadovai gali pasinaudoti remdami karą Ukrainoje, nes Rusijai vis dar trūksta savanorių, informavo britų žvalgyba.

Tikėtina, kad kalinių darbo jėga bus ypač paklausi žemų technologijų ginklų gamintojams, tokiems kaip „Uralvagonzavod“, kurie beveik neabejotinai patiria didelį Maskvos spaudimą didinti gamybą.

Dėl didelių nuostolių fronte Rusijos okupantai pradėjo naują mobilizacijos bangą laikinai okupuotame Luhansko srities mieste Alčevske, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinė administracija.

„Siekdami atstatyti nuostolius, rusai nestabdo vyrų mobilizacijos laikinai okupuotoje teritorijoje. Taigi, sausio 9 dieną Alčevske prasidėjo dar viena mobilizacijos banga“, – teigiama pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Taip pat pranešama, kad Rusijos karinės pajėgos fronte griebiasi įvairiausių provokacijų.

Visų pirma buvo užfiksuota, kad Rusijos kariuomenės šturmo daliniai prie Kreminos naudojosi ukrainietiškomis uniformomis. Pažymėta, kad rusai gali planuoti operacijas po „svetima vėliava“, taip siekdami diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas pabrėžė, kad rusai, norėdami atskirti savo dalinius nuo ukrainiečių, ant kojų segi raudonus, baltus arba mėlynus kaspinus.

Pranešama, kad Bilokurakyno, Starobelsko ir Novoaidaro ligoninės yra perpildytos. O Dolžanske sužeisti rusai guldomi net gimdymo skyriuje ir aplinkinėse sanatorijose.

Per pastarąją parą gynėjai atrėmė okupantų atakas Stelmachivkos, Makijivkos ir Bilohorivkos rajonuose. Ukrainos oro pajėgos sudavė 16 smūgių į priešo dislokacijos vietas, taip pat penkis smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas, pranešė srities karinė administracija.

Praėjusi naktis Soledare, Donecko srityje, buvo itin sunki, bet Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar ketvirtadienį ryte pranešė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau bando išlaikyti gynybą, o kovos tęsiasi.

VIDEO: Соледар. Эвакуация украинских раненых

Соледар. Эвакуация украинских раненых

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

„Naktis Soledare buvo karšta, kovos tęsėsi. Priešas metė beveik visas pagrindines pajėgas Donecko kryptimi ir tęsia intensyvų puolimą“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė H.Maliar.

Ministro pavaduota taip pat pridūrė, kad „tai sunkus karo etapas“, tačiau neabejojo, jog Ukraina neabejotinai laimės. 

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas per susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalino naujausia informacija apie situaciją regione.

Pasak jo, per pastarąją parą Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Ukrainos karių pozicijas Guljajpolio, Zaliznynės, Guljajpilskės, Červonės, Čarivnės, Bilohirjos, Mažosios Tokmačkos, Orichovės ir Kamianskės vietovėse.

Tuo pat metu okupantai nestabdo smūgių ir taikiems objektams Zapoprižios regione. A.Kurtevas pranešė, jog ketvirtadienį teisėsaugos pareigūnai sulaukė 27 pranešimų apie civilinės infrastruktūros naikinimą Pologivskio ir Vasylivskio rajonų gyvenvietėse.

Be to, Generalinio štabo duomenimis, kai kuriose Melitopolio rajono gyvenvietėse vykdoma filtravimo veikla: patikrinimo metu atidžiai tikrinami žmonių telefonai ir ieškomi asmenys, padedantys Ukrainos gynybos pajėgoms.

"Priešas bando mus įbauginti, bet jam nepavyks. Vis dar esame stiprūs ir nenugalimi", – rašė A.Kurtevas.

Europos Komisijos atstovė spaudai ketvirtadienį pranešė, kad vasario 2-ąją, likus dienai iki Europos Sąjungos ir Ukrainos viršūnių susitikimo, Kyjive su ukrainiečių vyriausybės nariais susitiks keliolika bloko aukšto rango pareigūnų.

Vasario 3 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkais Charles'iu Micheliu ir Ursula von der Leyen, kad aptartų finansinę ir karinę paramą jo šaliai kovoje su Rusijos invazija.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Ukraina anksčiau buvo paskelbusi, kad aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Kyjive, tačiau EVT nepatvirtino susitikimo vietos.

EK atstovė spaudai Dana Spinant naujienų agentūrai AFP sakė, kad į susitikimą su Ukrainos vyriausybės nariais gali atvykti „maždaug 15 eurokomisarų“, tuo patvirtindama leidinio „Politico“ pranešimą.

Ji teigė, kad dalyvaus tie EK nariai, kurių kompetencijai priklauso su Ukraina susiję klausimai, pavyzdžiui, „finansiniai klausimai, narystės ES klausimas arba energetika“, ir pridūrė, kad sąrašas dar nėra galutinai parengtas.

Ano jos, šis vizitas rodo „mūsų darbo su Ukraina mastą“ ir ES paramą šiai šaliai.

Vis dar vyksta įnirtingos kautynės dėl Soledaro, per kurias Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pabrėžė, kad jokie laikini Rusijos laimėjimai mūšio lauke negali pakeisti karo eigos.

Per brifingą N.Price'as paaiškino, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios mūšis dėl Soledaro atsidūrė didžiųjų pasaulio žiniasklaidos priemonių antraštėse, buvo nepatvirtinti Kremliaus pareigūnų teiginiai apie sėkmingą pasistūmėjimą į priekį, kuris buvo pasiektas milžiniškų karių aukų kaina.

„AP“/„Scanpix“/Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as

„Jokie papildomi Rusijos laimėjimai, net ir tie, už kuriuos tenka sumokėti tokiomis didelėmis karių aukomis ir technika, niekada negalės pakeisti karo eigos. Jokia taktinė pažanga negali ištaisyti strateginės nesėkmės, su kuria susidūrė prezidentas Putinas“, – apibendrino Nedas Price'as.

Ukrainos kariuomenė artėja prie Kreminos Luhansko srityje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia puolimą, o Rusijos armija nesugeba išlaikyti savo pozicijų. Be to, okupantai bando apsupti Bachmutą Donecko srityje, tačiau jiems nepavyksta to padaryti.

Amerikos Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai išanalizavo padėtį fronte ir paskelbė mūšių žemėlapius. Ekspertų teigimu, Ukrainos pajėgos sėkmingai atremia rusų okupantų atakas.

„Sausio 12 d. Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas ties Svatovės–Kreminos linija. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos pajėgų puolimą netoli Stelmachivkės (16 km į vakarus nuo Svatovės). Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos kariai sunaikino ukrainiečių diversines žvalgybines grupes 44 km į šiaurės vakarus nuo Svatovės netoli Kyslivkos, Vilšanos, Tabajevkos, Krochmalnės ir Pervomaisko Charkivo srityje. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos pajėgų puolimą netoli Kreminos, o tai gali reikšti, kad Ukrainos pajėgos toliau artėja prie šios gyvenvietės“, – pranešė analitikai.

ISW žemėlapis/Situacija Donbaso fronte

Ekspertai taip pat citavo Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos informaciją, kurioje nurodoma, kad Kreminos apylinkėse jau dvi dienas tęsiasi smarkūs mūšiai ir kad Rusijos armija perkėlė 76-osios gvardijos oro desanto divizijos dalinius į pažeidžiamą Kreminos fronto linijos ruožą. Gynybos ministerijos teigimu, rusai bando padaryti išvadas iš savo klaidų Chersono srityje. Todėl Rusijos vadai stengiasi naudoti oro desantininkus kaip elitines greitojo reagavimo pajėgas, o ne kaip ilgalaikes pozicijų išlaikymo pajėgas.

Ekspertai taip pat išanalizavo padėtį Bachmuto kryptimi. Jie citavo Ukrainos generalinio štabo informaciją, kurioje nurodoma, kad ukrainiečiai atrėmė rusų puolimus prie paties Bachmuto, taip pat už 19 km į šiaurės rytus nuo miesto, netoli kelių gyvenviečių. Be to, Ukrainos kariuomenė atrėmė priešo atakas 22 kilometrų atstumu į pietvakarius nuo Bachmuto, netoli Kleščijevkos ir Majorsko.

„Rusijos tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos kariai šturmuoja Ukrainos pozicijas netoli Blagodatnės (11 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto) ir kad „Wagner“ grupės daliniai bando veržtis rytiniame Bachmuto pakraštyje. Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos kariai visiškai užėmė Opytnę (4 km į pietus nuo Bachmuto), nors ISW negali nepriklausomai patvirtinti, kad Rusijos kariai tai padarė“, – pridūrė analitikai.

ISW žemėlapis/Situacija Donbaso fronte

ISW taip pat komentavo Rusijos propagandistų informaciją apie tariamą Marjinkos užgrobimą. Ekspertai tokių teiginių nepatvirtina.