B.Pistorius: Vokietijos tankai į Ukrainą gali vykti ir be amerikietiškųjų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Naujai paskirtas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius mano, kad Vokietijos tankų „Leopard 2“ tiekimas Ukrainai neturėtų būti siejamas su JAV tankų „M1 Abrams“ tiekimu.

Tai B.Pistorius sakė duodamas interviu televizijos kanalui ARD.

„Nieko nežinau apie tokius ryšius“, – sakė Vokietijos gynybos vadovas, atsakydamas į klausimą, ar Vokietija pasirengusi tiekti Ukrainai tankus „Leopard“ tik tuo atveju, jei JAV tieks tankus „Abrams“.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Paklaustas, ar Vokietija tieks kovinius tankus be JAV, B.Pistorius atsakė, kad kancleris Olafas Scholzas apie tai kalbasi su JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad sprendimo šiuo klausimu sulauksime per kelias artimiausias dienas. Tačiau šiandien negaliu pasakyti, koks jis bus“, – pažymėjo jis.

Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Vokietijos kancleris O.Scholzas per pokalbį telefonu su JAV prezidentu J.Bidenu iškėlė sąlygą dėl vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimo Ukrainai – jei Vašingtonas taip pat nuspręs tiekti savo tankus „Abrams“.

O.Scholzas viešai pabrėžė, kad sprendimas suteikti tankus turėtų būti priimtas tik suderinus su sąjungininkais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie tankų tiekimą Ukrainai, sakė: tikiu, kad Vokietijos lyderystės jėga išliks nepakitusi.

„Dabar pagrindinis mūsų valstybės, mūsų visų ir mūsų partnerių uždavinys – kasdien stiprinti valstybės teroristės jausmą, kad Ukrainoje jiems nieko nepavyks pasiekti. Nesvarbu, kiek laiko jie skirtų karui. Nesvarbu, kiek jie dėtų pastangų ir kiek savo žmonių Kremliaus šeimininkai mestų į mūšio lauką“, – sakė Ukrainos prezidentas vakariniame vaizdo kreipimesi.

Kadras iš vaizdo įrašo/Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pabrėžė, kad ši užduotis susideda iš įvairių elementų – tiek gynybinių, tiek politinių, tačiau vienas iš svarbiausių elementų yra modernūs vakarietiški tankai, dėl kurių tiekimo Ukraina derasi su partneriais.

„Dėkoju visiems, kurie jau priėmė atitinkamus sprendimus. Dėkoju Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, kuris šiandien buvo atvykęs į Kijevą ir kuris labai aiškiai ragina Europą priimti sprendimą dėl tankų. Atitinkama partnerių koalicija iš tiesų jau suformuota, ir dabar faktiškai laukiame vienos Europos sostinės sprendimo, kuris įjungs parengtas bendradarbiavimo dėl tankų grandines. Tikiu, kad Vokietijos lyderystės jėga išliks nepakitusi“, – sakė jis.

V.Zelenskis priminė, kad šiandien tapo žinoma apie kelis galingus partnerių sprendimus stiprinant Ukrainos gynybą, visų pirma jos artileriją.

„Ačiū Estijai už dar vieną ir didžiausią šios šalies karinės pagalbos paketą. Už haubicas ir amuniciją. Dėkojame Švedijai už naują karinį paketą. Už NLAW, [artilerijos sistemas] „Archer“ ir pėstininkų šarvuočius. Dėkoju Danijai už tai, kad nusprendė mūsų kariams skirti [haubicas] „Cezar“... Dėkoju Lietuvai už naują karinį paketą. Už priešlėktuvinius pabūklus, šaudmenis ir sraigtasparnius“, – sakė jis.

Pasak V.Zelenskio, jo šalis ruošiasi eliniam Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimui Ramšteino formatu, kuris įvyks penktadienį.

„Tikimės stiprių sprendimų. Tikimės tvirtos karinės paramos iš Jungtinių Valstijų“, – pridūrė prezidentas.

NATO aukšto rango vadas ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų tankai netaps „stebuklingu sprendimu“ Ukrainai jos kovoje su Rusija, nors naujasis Kyjivo arsenalas bus pranašesnis už Maskvos ginkluotę.

„Nėra jokios ypatingos ginklų sistemos, kuri taptų stebuklingu sprendimu. Reikalinga visų sistemų pusiausvyra“, – po NATO kariuomenės vadų susitikimo pareiškė vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris G.Cavoli.

„Scanpix“/AP nuotr./Christopheris G.Cavoli

Visgi jis pridūrė, kad „šiuolaikinės Vakarų technologijos“ mūšio lauke Ukrainoje „yra aiškiai pranašesnės už Rusijos technologijas“.

Jungtinė Karalystė pirmoji iš NATO narių šią savaitę tvirtai įsipareigojo atsiųsti šiuolaikiškų Vakaruose sukurtų kovinių tankų, kurių reikalauja Kyjivas.

Tuo metu Vokietijos vyriausybė vis dvejoja šiuo klausimu, nors Kyjivas ir kiti Vakarų sąjungininkai spaudžia Berlyną leisti perduoti Ukrainai tankų „Leopard II“ ir padėti šaliai kovoti su Rusijos pajėgomis.

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris ketvirtadienį konkrečiai neparagino perduoti Ukrainai tankų, bet pareiškė, kad „jeigu rusai kovoja turėdami tankų, ukrainiečiams taip pat reikia tankų“.

Anot jo, ukrainiečiams yra svarbu turėti tankų – ir dėl to, kad jie nori nenusileisti Rusijos pajėgoms, ir „dėl jų ambicijų atgauti savo teritoriją“.

R.Baueris sakė, kad Rusija greičiausiai planuoja naują puolimą pavasarį, nes Maskva nėra pakeitusi savo bendro tikslo nugalėti Ukrainą.

„Štai kam turi rengtis ukrainiečiai. Štai apie ką jie galvoja“, – pridūrė jis.

Dalis Ramšteino formate dalyvaujančių šalių penktadienį praneš Ukrainai perduodančios vokiškų tankų „Leopard“, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Kai kurios siųs, bet ryt daugiau bus žinių“, – ketvirtadienį BNS sakė politikas, tačiau konkrečių šalių neįvardino.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų valstybės įsipareigos siųsti „šimtus vienetų“ šarvuotos karinės technikos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos kariuomenė pradėjo „vietos puolimą“ šalia Orichivo miesto Ukrainos pietuose, ketvirtadienį pareiškė Maskvos primestas Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas

„Mūsų pajėgos pradėjo vietos puolimą aplink Orichivą“, – pareiškė V.Rogovas, kurį cituoja Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Anot jo, fronto linija šiek tiek pasislinko, o dalis ukrainiečių pajėgų pasitraukė.

„Mūsų pajėgos išlaiko savo pozicijas, – aiškino V.Rogovas. – Nuo ukrainiečių kovotojų išlaisvinama Zaporižios srities teritorija laipsniškai didėja.“

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Orichivas

Kremlius yra paskelbęs, jog aneksavo Zaporižios ir dar tris Ukrainos sritis, nors nekontroliuoja visos jų teritorijos.

Nors Maskva okupavo nemažą teritoriją Zaporižios srities pietuose, Rusijos pajėgoms iki šiol nepavyko užimti pagrindinio srities miesto – Zaporižios.

Rusija yra pažadėjusi perimti likusių Pietų ir Rytų Ukrainos teritorijų, kurios, jos teigimu, dabar priklauso Maskvai, kontrolę.

Tuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos Orichivo miesto savo kasdieniame pranešime apie padėtį fronte ketvirtadienį nepaminėjo.

Nuožmiausi mūšiai Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis vyko labiau į šiaurę, Ukrainos rytinėje dalyje, dėl netoli Bachmuto esančio Soledaro miestelio, kurį Maskva teigia visiškai užėmusi.

Tęsiasi ir intensyvūs mūšiai dėl Bachmuto miesto, kurį Rusija mėgina užimti jau kelis mėnesius.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, jog Vakarų politika Rusijos atžvilgiu yra panaši į nacių „galutinį sprendimą“ – žydų genocido planą.

„Paskutiniai Rusijos užsienio reikalų ministro Lavrovo komentarai, kuriuose jis kaltina „Vakarus“ siekiant „galutinio sprendimo“ Rusijai, yra visiškai netinkami ir nepagarbūs ir jais trypiamas šešių milijonų žydų tautybės žmonių ir kitų aukų, kurios buvo sistemingai žudomos per Holokaustą, atminimas“, – pareiškime pabrėžė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Tai papildo ankstesnes antisemitiškas ministro Lavrovo pastabas.“

J.Borrellis pareiškė, kad „Rusijos režimo manipuliacijos tiesa, jam siekiant pateisinti savo neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą, pasiekė dar vieną nepriimtiną ir niekingą žemą lygį“.

Rusijos diplomatijos vadovas, dėl kurio ankstesnių komentarų apie Adolfą Hitlerį ir žydus prezidentas Vladimiras Putinas pernai pareiškė retą atsiprašymą, tokį palyginimą išsakė per trečiadienį surengtą savo metinę spaudos konferenciją.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Visai kaip Napoleonas mobilizavo praktiškai visą Europą prieš Rusijos imperiją, visai kaip Hitleris mobilizavo ir užėmė... daugumą Europos šalių, ir pasiuntė jas prieš Sovietų Sąjungą, dabar koaliciją organizavo Jungtinės Valstijos“, – pareiškė S.Lavrovas.

Vakarų šalys, anot jo, „per Ukrainą kariauja su mūsų šalimi“.

„Užduotis ta pati: „Rusijos klausimo“ galutinis sprendimas. Visai kaip kad Hitleris norėjo galutinai išspręsti žydų klausimą“, – pareiškė jis.

J.Borrellis pabrėžė, kad „nacistinės Vokietijos nusikaltimų negalima lyginti su tarptautine pagalba Ukrainai ginant savo teritoriją ir žmones nuo nepagrįstos agresijos“.

„Rusija įsiveržė į suverenią kaimyninę šalį, kasdien joje taikosi į civilius ir juos žudo, siekdama deklaruoto tikslo sunaikinti šalį ir ukrainiečių tautą“, – pareiškė jis.

„Holokausto neigimas, iškraipymas ir sumenkinimas prieštarauja ES teisei ir ES vertybėms. ES tvirtai įsipareigojo užtikrinti, kad tokie žiaurumai niekada nepasikartotų.“

A.Hitlerį ir žydus 72 metų S.Lavrovas savo antivakarietiškose tiradose mini ne pirmą kartą ir anksčiau buvo kaltinamas antisemitizmu.

Pernai gegužę V.Putinas atsiprašė Izraelio S.Lavrovui pareiškus, kad A.Hitleris turėjo „žydiško kraujo“.

Kyjive ketvirtadienį apsilankęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Ukrainai „turi būti pristatyta“ tankų.

Į karo draskomos Ukrainos sostinę jis nuvyko likus dienai iki svarbaus susitikimo JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kuriame penktadienį bus kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai.

„Tvirtai tikiu, kad turi būti pristatyta tankų“, – parašė Ch.Michelis tviteryje po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Norime jus paremti, nes žinome, kad kelios kitos savaitės gali būti lemiamai svarbios tam, kas bus toliau“, – parašė jis.

„Girdime, ką jūs sakote. Jums reikia daugiau oro gynybos ir artilerijos sistemų, daugiau šaudmenų.“

V.Zelenskis derybas su Ch.Micheliu pavadino „prasmingomis“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charles'is Michelis ir Volodymyras Zelenskis

„Ukraina ir Europos Sąjunga savo istoriniame suartėjimo procese jau pasiekė reikšmingų rezultatų“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Dirbame, siekdami pasiekti dar daugiau.“

V.Zelenskis Ukrainos sąjungininkus ragina perduoti Ukrainai šiuolaikiškų, Vakaruose sukurtų sunkiųjų tankų ir daugelis jų šį mėnesį jau paskelbė apie planus padidinti savo karinę paramą Kyjivui.

Ch.Michelis kiek anksčiau pagyrė ukrainiečius, kurie „kovoja už savo žemę, kovoja už savo ir savo vaikų ateitį“.

„Tačiau visi mes žinome, kad jie taip pat kovoja už mūsų bendras Europos vertybes ir principus, taip pat už Europos Sąjungos taikos ir klestėjimo pažadą“, – teigė jis. 

„Jiems reikia ir jie nusipelno mūsų paramos“, – pridūrė Ch.Michelis. 

Lietuva Ukrainai perduos du Mi-8 sraigtasparnius, artimojo nuotolio zenitinių patrankų L-70, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8

„Šiandien turiu gerų žinių Ukrainai iš Lietuvos. Naujas Lietuvos mirtinų ginklų paramos paketas apims keliasdešimt L-70 priešlėktuvinių ginklų, amuniciją ir du Mi-8 sraigtasparnius. Visa perduodamos paramos vertė siekia apie 125 mln. eurų“, – „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį pranešė ministras.

Pasaulio ekonomikos forume Davose ketvirtadienį Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad supranta Vokietiją ir kitas šalis, kurios nori „plačios koalicijos“ dėl sunkiųjų tankų siuntimo į Ukrainą. 

Interviu CNN žurnalistui Richardui Questui, M.Rutte sakė, kad „plačiai pritariama karinės technikos siuntimui. Nuo karo pradžios išsiuntėme labai daug. Žinoma, vyksta diskusijos dėl tankų, o šis klausimas bus kitas žingsnis kovoje. Tai gali būti būtina, bet aš suprantu, kad vokiečiai ir kiti sako, jog reikia plačios koalicijos“.

M.Rutte taip pat pažymėjo, jog „labai svarbu“, kad Ukraina laimėtų karą, tačiau „taip pat reikia būti sąžiningam su juo (Zelenskiu) ir pasakyti, kad jei norite tankų, pavyzdžiui, tokio lygio, kokio jis prašo, būtina, kad tai darytų ne viena šalis, o grupė šalių“.

Nyderlandų ministras pirmininkas sakė esąs „gana įsitikinęs“, kad Europa ir JAV sugebės užbaigti „dialogą“ dėl tankų.

Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarams atėjo metas nustoti bijoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pasiųsti į karo draskomą šalį labai reikalingų modernių tankų.

„Laikas nustoti drebėti dėl Putino ir žengti paskutinį žingsnį“, – tviteryje rašė prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

„Ukrainai reikia tankų; tankai – raktas į tinkamą karo pabaigą“, – pridūrė jis.

Danija ketvirtadienį pareiškė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar“, prisijungdama prie kitų Kyjivo sąjungininkų Vakaruose, pažadėjusių suteikti sunkiosios ginkluotės.

„Dėl „Cezar“ artilerijos nuolat palaikėme ryšius su ukrainiečiais, ir džiaugiuosi, kad dabar sulaukėme plataus parlamento pritarimo ją padovanoti Ukrainos laisvės kovai“, – sakė Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kareivis prie Zaporižios

Ketvirtadienį serbų ir proukrainietiški aktyvistai pateikė baudžiamuosius skundus prieš Rusijos sukarintą grupuotę „Wagner“ bei jos rėmėjus, kaltindami ją verbuojant serbus kovoti Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Belgrade gyvenantis teisininkas Čedomiras Stojkovičius, kuris taip pat vadovauja pilietinei grupei „October“, sakė, kad tarp kaltinamųjų yra Rusijos ambasadorius Serbijoje Aleksandras Botsanas Charčenka ir Serbijos valstybinės saugumo ir informacijos agentūros (BIA) vadovas Aleksandaras Vulinas.

„Turime pagrįstų įtarimų, kad A.Vulinas ... davė įsakymus, nurodymus ir gaires, kad “Wagner Group„ veiklai Serbijoje nebūtų trukdoma“, – sakė jis.

Č.Stojkovičiaus teigimu, A.Botsan-Charčenka, kuris turi diplomatinį imunitetą, negali būti persekiojamas Serbijoje, tačiau jam turėtų būti nurodyta išvykti iš šalies.

Pateikus baudžiamąjį kaltinimą, valstybės prokuroras turi nuspręsti, ar tęsti bylą, ar ne.

Nei Rusijos ambasada Belgrade, nei BIA neatsakė į „Reuters“ prašymus pateikti komentarus.

Jungtinė Karalystė nusiųs 600 raketų „Brimstone“ į karo draskomą Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį pareiškė britų gynybos ministras Benas Wallace'as.

„Šiandien galiu pasakyti, kad į mūšių vietą ketiname išsiųsti dar 600 raketų „Brimstone“, kurios bus nepaprastai svarbios padedant Ukrainai dominuoti mūšio lauke“, – sakė jis žurnalistams Estijos Tapos karinėje bazėje.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės valstybės sekretorius Benas Wallace'as

Nors dėl Maskvos karo Ukrainoje kilo visuotinis pasipiktinimas, iš Rusijos pasitraukė nedaug Vakarų bendrovių, parodė Šveicarijoje atliktas tyrimas.

Sankt Galeno universiteto ir IMD instituto Lozanoje mokslininkai išnagrinėjo, kiek Europos Sąjungoje (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalyse įsikūrusių bendrovių faktiškai pardavė Rusijoje turėtą veiklą nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo savo karinę invaziją į Ukrainą.

Jų nustatyti faktai rodo „labai ribotą ES ir G-7 bendrovių pasitraukimą iš Rusijos ir tai prieštarauja naratyvui, kad Vakarų bendrovės masiškai traukiasi iš [Rusijos] rinkos“, rašoma Sankt Galeno universiteto ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

„Iš esmės daugelis bendrovių, kurių būstinės įsikūrusios šiose [ES ir G-7] valstybėse, nuo invazijos į Ukrainą pradžios priešinosi vyriausybių, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų spaudimui pasitraukti iš Rusijos.“

Kaip parodė tyrimas, kurį praėjusį mėnesį paskelbė internetinis Socialinių mokslų tyrimų tinklas (SSRN), mažiau nei 10 proc. ES ir G-7 šalių bendrovių, invazijos pradžioje turėjusių patronuojamųjų įmonių Rusijoje, jas pardavė.

Plačiau skaitykite ČIA: Tyrimas: iš Rusijos pasitraukė tik 8,5 proc. Vakarų bendrovių

Karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienio rytą pareiškė užėmęs Kliščijivkos kaimą, esantį mažiau nei už penkių kilometrų į pietus nuo Bachmuto apylinkių. Per šią gyvenvietę rusų pajėgos galėjo perimti miesto tiekimo kelių kontrolę.

Pasak „The New York Times“, Ukrainos pajėgos laikė Kliščijivką svarbiausia pozicija Bachmuto gynybai. Kaimo praradimas galėtų kelti grėsmę ukrainiečių pozicijoms mieste.

Iš aukštumoje esančios Kliščijivkos rusų artilerija galėtų bombarduoti kelius į Bachmutą ir taip atkirsti tiekimo kelius.

Kliščijivka yra į pietus nuo Bachmuto. Soledaras, kurį Rusija teigė užėmusi praėjusią savaitę, yra į šiaurę. Jei Rusijos kariuomenei pavyks įtvirtinti abiejų gyvenviečių kontrolę, Bachmutas iš esmės gali atsidurti puslankiu.

Ukrainos kariuomenė kol kas šiuos informacijos nepatvirtino. 

Ketvirtadienį Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, jog Estija perduos Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, kurio vertė 113 mln. eurų.

Teigiama, kad paketą sudaro dešimtys haubicų, daugiau kaip šimtas prieštankinių ginklų, artilerijos pagalbinė įranga, granatsvaidžiai ir šaudmenys.  

„Visos šalys turi peržiūrėti savo atsargas ir užtikrinti, kad pramonės įmonės galėtų gaminti daugiau ir greičiau. Rusijos karas prieš Ukrainą turi savo kainą – kainą, kurią mes mokame eurais, o ukrainiečiai moka savo gyvybėmis“, – sakė K.Kallas. 

„Scanpix“ nuotr./Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas

Pasak viešo pareiškimo, perdavus naujausią pagalbos paketą, bendra Estijos karinė parama Ukrainai padidės iki 370 mln. eurų, t.y. kiek daugiau nei 1 proc. bendrojo Estijos vidaus produkto. Palyginus su kitomis Europos šalimis, tai gana didelė dalis.

„Mūsų ir mūsų sąjungininkų pagalba turės tiesioginį poveikį Ukrainos karių kovingumui, o tai Ukrainoje labai vertinama. Todėl svarbu rodyti pavyzdį ir motyvuoti kitus sąjungininkus taip pat suteikti pagalbą“, – tame pačiame pareiškime pridūrė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras. 

Lenkų generolas Waldemaras Skrzypczakas, pagal profesiją tankų operatorius, sakė, kad „Leopard 2“ tankai yra praktiškai tobuli ginklai. Interviu BBC Ukraine jis aiškino, kad Ukrainai reikia sukurti „tanko kumštį“.

„Konfrontacijoje su šiais tankais („Leopard 2“) rusai, įskaitant jų šlovingą T-14, neturi jokių šansų“, – pabrėžė generolas.

Jis priminė, kad šiuos tankus turi nemažai Europos šalių, o jei kiekviena iš jų suteiktų šią įrangą, būtų galima suformuoti du tankų batalionus (vienas batalionas – nuo ​​31 iki 40 tankų). Ir tada „Leopard 2“ turės įtakos karo su Rusijos armija eigai.

Generolas pabrėžė, kad Ukrainai aprūpinti net 30 tankų neužtenka. Jai reikia sukurti savo „tanko kumštį“, kad išlaisvintų okupuotas teritorijas, jį turėtų sudaryti 350–400 tankų.

„Visos šalys turi susiburti ir pateikti šiuos tankus Ukrainai. Jei turės tokį “kumštį„, Ukrainos kariuomenė sutriuškins rusišką“, – pabrėžė lenkų generolas.

JAV turi dideles tokių tankų atsargas, tęsė jis. Todėl Amerika galėtų juos atiduoti Lenkijai, o pastaroji – Ukrainai. W.Skrzypczakas teigia, kad politinio sprendimo reikia jau dabar, nes Rusija ruošiasi dar vienai atakai.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadieni pritarė lietuvių inicijuotai rezoliucijai ir paragino Bendrijos nares bei institucijas įkuri specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Už rezoliuciją balsavo 472 parlamento nariai, 19 pasisakė prieš, o 33 susilaikė. Kaip BNS nurodė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, visi šalies atstovai rezoliuciją palaikė, išskyrus vienintelį Viktorą Uspaskichą, kuris nebalsavo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Morgo darbuotojai Bučoje

EP patvirtintame dokumente pabrėžiama, kad Rusijos pajėgų nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų atskleidžia karo brutalumą, todėl „svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų“, siekiant nustatyti kaltųjų už karą atsakomybę.

Europarlamentarai ragina Bendriją kartu su Ukraina ir tarptautine bendruomene sutelkti pastangas, steigiant specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos Ukrainoje nusikaltimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus.

Rezoliucija nėra įpareigojantis dokumentas, tačiau jis atspindi politinę poziciją.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose Jungtinių Valstijų kongresmenams sakė, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei juos siųs ir JAV, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango amerikiečių įstatymų leidėjas.

Prieš penktadienį įvyksiantį Ukrainos sąjungininkų susitikimą, kuriame bus aptartas naujų ginklų tiekimas, O.Scholzas patiria vis didesnį Europos sąjungininkų spaudimą leisti eksportuoti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.

Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume trečiadienį susitikęs su O. Scholzu, JAV Kongreso narys Gregory Meeksas, Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vyriausiasis demokratas, sakė, kad Vokietijos vadovas norėtų, jog abi šalys veiktų išvien.

„Iš esmės tai turi būti Jungtinės Valstijos ir Vokietija. Dėl to nekyla jokių abejonių, – AFP teigė G.Meeksas, paklaustas apie O.Scholzo poziciją dėl sunkiųjų tankų. – Man buvo aišku, kad Jungtinės Valstijos ir Vokietija veda dialogą ir pokalbius ir kad jos ketina suartėti ir likti kartu.“

„Bus daugiau pokalbių su prezidentu Joe Bidenu“, – pridūrė jis.

Trečiadienį vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas pareiškė, kad JAV šiuo metu nėra pasirengusios suteikti Ukrainai pažangių tankų „Abrams“ motyvuodamos techninės priežiūros ir mokymo sunkumais.

Trečiadienį paklaustas apie aprūpinimą tankais „Leopard“, O.Scholzas atsakė: „Niekada nieko nedarome vieni – [darome] kartu su kitais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis.“

Vokietija ir JAV praėjusią savaitę pareiškė, kad atitinkamai suteiks šarvuočių „Marder“ ir „Bradley“, o Prancūzija pažadėjo skirti lengvųjų tankų AMX-10 RC.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Ukrainos sąjungininkių neryžtingumą, kai ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Davose vykusį susitikimą.

G.Meeksas teigė pritariantis „Leopard“ ir „Abrams“ siuntimui į Ukrainą.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas „turi būti sustabdytas, ir tai turėtų būti padaryta greičiau nei vėliau“, sakė jis.

„Ir jei tai reiškia, kad reikia duoti jiems (ukrainiečiams) tankų „Leopard“ ir dar daugiau, tebūnie“, – pridūrė kongresmenas.

Kremlius ketvirtadienį įspėjo dėl eskalacijos Ukrainoje, jei Vakarai skirs šiai provakarietiškai šaliai daugiau ginklų, galinčių smogti Rusijai.

„Potencialiai tai itin pavojinga, tai reikš konflikto pakėlimą į visiškai naują lygį, o tai, žinoma, nereikštų gera kalbant apie pasaulinį ir visos Europos saugumą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Kalbėdamas apie planus perkelti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Vokietijos sutikimas nėra privaloma sąlyga.

Kaip jis pažymėjo interviu „Polsat News“, Lenkija „sutarė su Ukrainos draugais, taip pat su partneriais iš Vakarų Europos“ dėl šių tankų perdavimo.

„[Vokietijos] sutikimas čia yra antraeilis dalykas. Mes arba greitai gausime šį sutikimą, arba darysime patys. Čia svarbiausia, kad vokiečiai – ne tik vokiečiai, bet ir danai, suomiai , prancūzai ir kitos tautos, bet visų pirma vokiečiai – kuo greičiau pasiūlytų savo modernius tankus ir savo modernią įrangą, nes nuo to gali priklausyti galimybė apginti laisvę Ukrainoje, o nuo to priklausys visos Europos saugumas“, – pabrėžė jis.

Lenkijos premjeras pabrėžė, kad jo šalis pasiūlė 14 tankų, tačiau nori „turėti garantiją, kad šiuos poreikius patenkins ir kiti“.

„Be kita ko, kol kas vokiečiai buvo mažiausiai iniciatyvūs, švelniai tariant. Todėl mes ir toliau sieksime, toliau darysime spaudimą Vokietijos kancleriui, kad jie kuo greičiau reaguotų į mūsų pasiūlymą“, – pridūrė Lenkijos Vyriausybės vadovas.

Švedijos vyriausybė paskelbė, kad paruošė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, į kurį bus įtraukta artilerijos sistema „Archer“, kurios ukrainiečiai jau seniai siekė, bei prieštankinė raketų sistema Robot-57.

„Scanpix“ nuotr./Ulfas Kristerssonas

Pranešta, jog taip pat bus perduota prieštankinių raketų NLAW ir 50 šarvuočių CV-90, kuriuos Švedijos energetikos ir pramonės ministrė Ebba Busch ketvirtadienio ryte apibūdino kaip „vienas geriausių pasaulyje kovinių mašinų“.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, jog „Ukrainos noras gauti tai, ko jai labiausiai reikia, yra labai svarus“.

Toks sprendimas Švedijai reiškia savo doktrinos netiekti ginklų kariaujančiai šaliai atsisakymą.

„Karinė parama yra lemiama. Ji gali pakeisti tai, kas šią žiemą perims iniciatyvą“ Ukrainos fronte“, – sakė U.Kristerssonas.

Skandinavijos šalyje sukurtą artilerijos sistemą „Archer“ sudaro visiškai automatizuota haubica, sumontuota ant visureigio, todėl ginklą nuotoliniu būdu gali valdyti šarvuotoje kabinoje sėdinti įgula.

Ketvirtadienį paskelbtas žingsnis reiškia, kad Švedijos ginkluotosioms pajėgoms bus pavesta „pasirengti pradėti artilerijos sistemos „Archer“ pristatymą Ukrainai“.

Šalies gynybos ministras Palas Jonsonas teigė, kad vyriausybė taip pat paprašė ginkluotųjų pajėgų pateikti rekomendaciją, kiek šiuo metu turimų sistemų būtų galima išsiųsti.

Kyjivo gubernatorius Oleksijus Kuleba pasidalino naujausia informacija apie padėtį po trečiadienį įvykusios sraigtasparnio katastrofos Brovaruose, Kyjivo srityje, per kurią žuvo vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis ir dar 14 žmonių.

„Dėl tragedijos Brovaruose ligoninėse tebėra 16 žmonių, iš kurių šeši yra vaikai. Kiti gydomi ambulatoriškai. Nukentėjusiųjų šeimoms bus skirta finansinė pagalba“, - susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale paskelbė O.Kuleba.

„Reuters“/„Scanpix“/Katastrofos vietoje iškilo improvizuotas memorialas

Vieta, kurioje nukrito sraigtasparnis, jau išvalyta nuo nuolaužų. Artimiausiu metu nukentėjusiame pastate bus sumontuoti langai ir durys.

Atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, vaikams iš nukentėjusio darželio organizuojamas mokymasis netoliese esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį paskelbė iškėlusi vienam JAV piliečiui baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo, Maskvos ir Vašingtono ryšiams toliau trūkinėjant dėl beveik metus trunkančio Kremliaus karo Ukrainoje.

„Federalinė saugumo tarnyba užvedė baudžiamąją bylą vieno JAV piliečio atžvilgiu dėl nusikaltimo, apibrėžto Baudžiamojo kodekso 276-ajame „šnipinėjimo straipsnyje“, – sakoma pranešime.

„Šis amerikietis įtariamas rinkęs biologinės srities žvalgybinę informaciją, nukreiptą prieš Rusijos Federacijos saugumą“, – nurodoma jame.

Daugiau detalių nepateikta.

Rusijos ir JAV santykiai, kurie jau daug metų buvo įtempti, visai pašlijo prezidentui Vladimirui Putinui pernai pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.

Šiuo metu Rusijoje yra sulaikyti keli amerikiečiai, abi šalys kaltina viena kitą politiniais areštais.

Kelis kartus Maskva ir Vašingtonas apsikeitė kaliniais.

Praėjusį mėnesį Maskva paleido JAV krepšinio žvaigždę, kuri, JAV teigimu, buvo nepagrįstai sulaikyta ir įkalinta už tai, kad turėjo kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi. Mainais Vašingtonas paleido rusų prekeivį ginklais Viktorą Butą.

Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas 2018-aisiais buvo areštuotas Rusijoje ir nuteistas 16 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjus. Jis tebėra kalėjime.

Ketvirtadienį per vieną iš Pasaulio ekonomikos forumo Davose sesijų „Ukrainos pusryčiai“ buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas negalėjo nuslėpti savo susižavėjimo Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos žmonių didvyriškumu.

Tačiau jis įspėjo, kad galime per daug laiko praleisti apsėsti svarstymų, kas darosi V.Putino galvoje ir nerimaudami dėl konflikto eskalavimo.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Kaip galima eskaluoti situaciją prieš žmogų, kuris kariauja prieš civilius gyventojus?“ – klausė B.Johnsonas.

„V.Putinas nesiruošia panaudoti branduolinių ginklų“, – tvirtino buvęs JK ministras pirmininkas, lygindamas Rusijos prezidentą su „storulėliu berniuku iš Dickenso, kuris nori priversti mus šliaužioti“.

B.Johnsonas pabrėžė, jog branduolinių ginklų panaudojimas sukeltų ekonominį paralyžių.

Ketvirtadienio rytą Baltarusijoje pakilo Rusijos naikintuvai MiG-31K, kurie yra hipergarsinių raketų „Kinžal“ nešėjai.

Visuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojaus pavojaus signalas.

10.12 val. sirenos pradėjo kaukti pietryčiuose, vėliau – šalies sostinėje, o galiausiai per kelias minutes išplito visoje šalyje.

Pavojaus signalas reiškia raketų smūgių grėsmę. Ukrainiečiai perspėjami, kad šiuo metu būtina eiti į slėptuvę.

Buvęs „Wagner“ samdinys, pabėgęs per Rusijos sieną į Norvegiją, dabar gali suteikti vertingos informacijos apie žiaurius Rusijos sukarintos grupės metodus Ukrainoje.

Analitikai teigia, kad Andrejus Medvedevas, vidury Arkties nakties išvengęs Rusijos pasieniečių su tarnybiniais šunimis paleistų kulkų, gali turėti svarbių įrodymų, tiriant Maskvos karo nusikaltimus.

Praėjusią savaitę 26 metų jaunuolis nelegaliai kirto sieną, norėdamas gauti prieglobstį Norvegijoje, bėgdamas per užšalusią Pasviko upę, skiriančią Rusiją ir Skandinavijos šalį tolimojoje šiaurėje.

Stop kadras iš video/„Wagner PMC“ samdiniai

Savaitgalį teisių grupės „Gulagu.net“ paskelbtame vaizdo įraše rusas sako, kad Ukrainoje kovojo kaip „Wagner“ būrio vadas, vadovavęs 5–10 karių.

Jis teigia, kad dezertyravo, kai prieštaringai vertinama grupė lapkričio mėnesį prieš jo valią pratęsė keturių mėnesių sutartį.

„Jis yra dominantis asmuo, daugiausia kaip tiesioginis liudytojas „Wagner“ grupėje... taip pat ir būsimiems pokario tribunolams dėl Ukrainoje įvykdytų žiaurumų“, – sakė Norvegijos gynybos studijų instituto tyrėjas Toras Bukkvollas.

„Jis tikriausiai buvo Bachmute“, Rytų Ukrainoje esančiame mieste, kurį jau kelis mėnesius bando užimti Rusijos kariai, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Jis gali atskleisti dalykus iš vidaus, apie kuriuos niekas kitas negalėjo kalbėti“, – pridūrė jis. 

Plačiau skaitykite: Rusų dezertyras osle pasirengęs atskleisti „Wagner“ grupės paslaptis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tiriamos kelios sraigtasparnio katastrofos, per kurią išvakarėse netoli Kyjivo žuvo šalies vidaus reikalų ministras ir dar 13 žmonių, versijos.

„Tyrimas tęsiamas. Yra kelios teorijos, bet aš nesu įgaliotas kalbėti apie kurią nors iš jų, kol tyrimas nebaigtas“, – vaizdo ryšiu sakė V.Zelenskis Davose susirinkusiai auditorijai, paklaustas, ar avarija buvo nelaimingas atsitikimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brovaruose, Kyjivo srityje, prie vaikų darželio, sudužo sraigtasparnis su Vidaus reikalų ministerijos vadovybe

Ketvirtadienio rytą prisaikdintas naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis pradeda vykdyti savo pareigas, likus vos kelioms valandoms iki šią savaitę Vokietijoje prasidėsiančių aukšto lygio derybų dėl karinės paramos Ukrainai.

Ketvirtadienį – pirmąją darbo dieną – B.Pistorius Berlyne susitiks su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Penktadienį jo darbotvarkėje suplanuotas dalyvavimas svarbiame susitikime su NATO Ukrainos gynybos kontaktine grupe Ramšteino oro pajėgų bazėje, Vokietijoje. 

B.Pistorius pakeis pirmadienį atsistatydinusią buvusią gynybos ministrę Christine Lambrecht.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Šiuo metu visų NATO sąjungininkių ir Ukrainos žvilgsniai krypsta į Vokietiją, nes šalių gynybos vadovai susitinka aptarti tolesnės karinės paramos tiekimo Ukrainai strategijos.

Jungtinei Karalystei ir Lenkijai paskelbus apie planus siųsti kovinius tankus, didėja tarptautinis spaudimas Berlynui pritarti Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ pristatymui Kijevui arba bent jau pritarti jų perdavimui iš trečiųjų šalių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pakartojo savo paramą Ukrainai, tačiau neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl kovinių tankų.

Trečiadienį vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas CNN teigė, kad JAV yra „optimistiškai nusiteikusios“, jog Vokietija sutiks tiekti Ukrainai tankus „Leopard“. Tačiau atkreipė dėmesį, kad Amerika pati yra „dar nepasiruošusi“ perduoti „Abrams“ tankų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad jo šalis siekia susigrąžinti Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymą ir paragino savo partnerius Vakaruose skirti Kyjivui daugiau ginklų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mūsų tikslas yra išvaduoti visas savo teritorijas“, – kalbėdamas ukrainietiškai vaizdo ryšiu sakė jis auditorijai Davose.

„Krymas yra mūsų žemė, mūsų teritorija, mūsų jūra ir mūsų kalnai. Duokite mums ginklų ir mes susigrąžinsime savo žemę“, – pareiškė V.Zelenskis.

Tai ne pirmas kartas, kai V.Zelenskis viešai pareiškia ketinantis atsiimti 2014 m. Maskvos aneksuotą Krymo teritoriją.

Pernai rugpjūtį jis pabrėžė, kad ukrainiečiams Krymas yra „ne tik kažkokia teritorija“ ar net „geopolitinio žaidimo figūra“.

„Ukrainai Krymas yra mūsų tautos, mūsų visuomenės dalis, žmonių bendruomenė, kuriai mes garantuojame laisvę“, – tuomet sakė jis, priminė CNN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“.

„Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V.Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.“

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Mūsų tikslas yra išvaduoti visas savo teritorijas“, – kalbėdamas ukrainietiškai sakė jis auditorijai Davose.

„Krymas yra mūsų žemė, mūsų teritorija, mūsų jūra ir mūsų kalnai. Duokite mums ginklų ir mes susigrąžinsime savo žemę“, – pareiškė V.Zelenskis.

Penktadienį JAV valdomoje Ramšteino bazėje Vokietijoje Vakarų sąjungininkų ir ginklų tiekėjų susitikimas. 

„Mums reikia visų jėgų, nes kovojame prieš visą šitą tironiją, – teigė Ukrainos prezidentas. – Mes negalime to daryti tik su motyvacija ir morale.“

V.Zelenskis teigė, kad ginkluotė yra „vakcina nuo Rusijos tironijos“.

Paklaustas apie kovas fronte, jis atsakė, kad „sąstingio nėra“, tačiau žiemos metu viskas sulėtėjo. 

V.Zelenskis taip pat buvo paklaustas, ar trečiadienį įvykusi sraigtasparnio katastrofa Kyjivo srityje esančiuose Brovaruose, kurios metu žuvo šalies vidaus reikalų ministras ir dar 13 žmonių, buvo „nelaimingas atsitikimas ar kažkas rimtesnio“.

„Tyrimas tęsiasi. Yra kelios versijos, ir aš nesu įgaliotas kalbėti apie kurią nors iš jų, kol tyrimas nebaigtas“, – teigė Ukrainos lyderis. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį sakė, kad vyksta į Kyjivą aptarti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kokių „konkrečių priemonių“ Europa gali imtis Ukrainai paremti.

„Esu pakeliui į Kyjivą“, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše teigė Ch.Michelis, nurodydamas, kad susitiks su V.Zelenskiu, ministru pirmininku ir parlamento nariais.

Jis taip pat sakė, kad „su prezidentu Zelenskiu ir jo komanda aptars, kokias konkrečias priemones galėtume parengti, kad jie būtų stipresni ir galingesni“.

V.Zelenskis paragino Vakarus Ukrainą aprūpinti moderniais sunkiaisiais tankais, o daugelis šalies sąjungininkų paskelbė apie savo planus šį mėnesį padidinti savo karinę paramą Kyjivui. 

Ch.Michelis sveikino ukrainiečius, kurie „kovoja už savo žemę, kovoja už savo ir savo vaikų ateitį“.

„Tačiau visi žinome, kad jie taip pat kovoja už mūsų bendras Europos vertybes ir principus, taip pat už Europos Sąjungos taikos ir klestėjimo pažadą“, – teigė jis. 

„Jiems reikia ir jie nusipelno mūsų paramos“, – pridūrė Ch.Michelis. 

Jungtinės Valstijos šiuo metu nėra pasirengusios suteikti Ukrainai pažangių tankų „Abrams“, trečiadienį pareiškė Pentagono aukšto rango pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į sunkumus dėl techninės priežiūros ir apmokymo.

Ukraina ne kartą prašė modernių vakarietiškų tankų, kurie padėtų kovoti su Rusijos invazija, o Vokietija, kaip pranešama, savo sprendimą, ar tai daryti, susiejo su Vašingtono noru suteikti „Abrams“.

„Aš tiesiog nemanau, kad mes pasirengę“, – žurnalistams sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas, paklaustas apie „Abrams“ tiekimą Ukrainai. Tačiau jis neatmetė galimybės tiekti „Abrams“ ateityje.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Šarvuotas pėstininkas žvelgia iš pėstininkų kovos mašinos „Marder

„Tankas „Abrams“ yra labai sudėtingos karinės įrangos pavyzdys. Jis brangus, su juo sunku mokytis, jis turi reaktyvinį variklį – manau, kad reaktyvinių degalų sunaudojama apie tris galonus (apie 11 l) myliai (1,6 km). Tai nėra pati lengviausia sistema kalbant apie priežiūrą“, – teigė C.Kahlas.

Jis taip pat pažymėjo, kad JAV gynybos vadovas Lloydas Austinas vengė tiekti Ukrainai įrangą, kurios „jie negalės suremontuoti, išlaikyti ir kurios jie ilgainiui negalės sau leisti, nes tai nėra naudinga“.

Vokietijos ir JAV žiniasklaida pranešė, kad Berlynas nesutiks suteikti Ukrainai tankų „Leopard“, jei Vašingtonas nepriims panašaus sprendimo, tačiau Kyjivas gavo pažadų dėl įvairių kitų šarvuotų transporto priemonių.

Praėjusį savaitgalį Jungtinė Karalystė pažadėjo aprūpinti Ukrainą tankais „Challenger 2“ ir tapo pirmąja šalimi, paskelbusia apie vakarietiškų sunkiųjų tankų tiekimą Kyijvui.

Vokietija ir JAV praėjusią savaitę pareiškė, kad atitinkamai suteiks šarvuočių „Marder“ ir „Bradley“, o Prancūzija pažadėjo skirti lengvųjų tankų „AMX-10 RC“.

Paklaustas, kodėl Kyjivui žadama skirti daugiau šarvuočių, C.Kahlas sakė, jog jie reikalingi tam, kad padėtų Ukrainos pajėgoms įveikti vis stiprėjančią Rusijos gynybą.

"[Maskvos kariuomenė] kasa griovius, kasa tranšėjas, įrengia „drakono dantis“, deda minas. Jie iš tikrųjų stengiasi sutvirtinti priešakinę kariuomenės liniją“, – teigė jis.

Tikslas yra suteikti ukrainiečiams įrankių „pakeisti šią dinamiką... galimybėmis šaudyti ir manevruoti naudojant daugiau mechanizuotųjų pajėgų“, sakė C.Kahlas.

NATO partnerėms nesutariant, kaip geriausia apginkluoti Ukrainą kare su Rusija, vyriausybės šaltinis Berlyne naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, jog Vokietija išsiųs vokiškų tankų Ukrainai, jei Jungtinės Amerikos Valstijos sutiks padaryti tą patį.

Ukraina maldavo modernių vakarietiškų ginklų, ypač sunkiųjų tankų, kad galėtų atgauti praėjusių metų antrojoje pusėje turėtą persvarą karo lauke prieš Rusijos karines pajėgas.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Berlynas turi veto teisę dėl bet kokio sprendimo eksportuoti ar perduoti tankus „Leopard“, kuriuos naudoja NATO sąjungininkų kariuomenės visoje Europoje. Šiuos tankus gynybos ekspertai laiko tinkamiausiais Ukrainai.

Pastarosiomis dienomis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas už uždarų durų kelis kartus pabrėžė sąlygą, kad Ukrainai taip pat turėtų būti siunčiami JAV tankai, su anonimiškumo sąlyga atskleidė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

Paprašyta pakomentuoti Vokietijos poziciją, JAV prezidento Joe Bideno atstovė spaudai Karine Jean-Pierre atsakė, jog Amerika gerbia Vokietijos poziciją. 

„Prezidentas mano, kad kiekviena šalis turėtų pati suvereniai nuspręsti, kokius saugumo pagalbos žingsnius ir kokią įrangą ji gali suteikti Ukrainai.“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per dieną likvidavo dar 760 rusų įsibrovėlių.

Kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje, bendri Rusijos nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 19 d. buvo apie 118 530 karių.

Per tą laiką sunaikinti taip pat 3 tūkstančiai 136 (+6) tankų, 6 tūkst. 235 (+10) šarvuotų kovinių mašinų, 2 tūkst. 122 (+14) artilerijos sistemų, 442 raketinės salvinės ugnies sistemos.

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, jog yra tikėtina, kad Rusija svarsto galimybę Ukrainoje dislokuoti nedidelį skaičių savo naujų pagrindinių kovos tankų T-14 „Armata“.

Pranešama, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje kovos mašinos T-14 buvo aptiktos poligone Rusijos pietuose: ši vieta buvo siejama su pasirengimo operacijai Ukrainoje veikla.

Tai įvyko po to, kai valstybinė Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad T-14 buvo rengiami dislokavimui. Tačiau dar neaišku, ar Rusija jau perkėlė šią ginkluotę į Ukrainą.

Tikėtina, kad bet koks kovos tankų T-14 dislokavimas Rusijai bus labai rizikingas sprendimas. Britų žvalgyba pastebėjo, jog Rusija susidurs su logistikos iššūkiais.

Kovos mašinos T-14 yra didesnės ir sunkesnės už kitus Rusijos tankus.
Jei Rusija dislokuos T-14, tai, greičiausiai, bus daroma propagandiniais tikslais.

„Tikėtina, kad jų pagaminta tik kelios dešimtys, o vadai vargu ar pasitikės šia transporto priemone kovoje“, – rašoma JK gynybos ministerijos pranešime.

Didžiosios Britanijos, Lenkijos gynybos ministrai ir Baltijos šalių gynybos ministrai ketvirtadienį susitiks Estijoje, prieš penktadienį Ramšteine vyksiantį platesnio masto aukščiausiojo lygio susitikimą gynybos klausimais.

Ketvirtadienio susitikimo tikslas – daryti tolesnį spaudimą Vokietijai, kad ši paspartintų „Leopard 2“ tankų siuntimą į Ukrainą.

Tačiau yra ženklų, kad Londono manevrai erzina Berlyną. Vienas Vokietijos vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, jog Jungtinė Karalystė (JK), atrodo, ignoruoja neseniai Berlyno priimtą sprendimą suteikti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“ ir 40 kovos mašinų „Marder“.

Kaltindami JK, kad ji veikia reaguodama į „vidaus politinį spaudimą“, vyriausybės šaltiniai pridūrė, kad rėmimasis sąjungininkais „nepadeda“. Jie pridūrė: „Tankų tiekimas Ukrainai nėra tabu. Tačiau tokie klausimai ir toliau bus aiškinamasi transatlantiniu lygiu“.

Didžioji Britanija ir JAV „vieningai pasisako prieš neteisėtą V.Putino karą Ukrainoje“, teigė Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija.

JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly šiuo metu lankosi Vašingtone, kur trečiadienį susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu. Jų susitikimas suplanuotas prieš šią savaitę Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vyksiantį dešimčių šalių aukščiausių gynybos pareigūnų susitikimą, skirtą karinei pagalbai Ukrainai koordinuoti.

Abiejų šalių sekretoriai vieningai „susitarė stiprinti šalių diplomatinius ir saugumo ryšius, kad užtikrintų, jog galiausiai laimės Ukrainos žmonės“, – rašoma prie tviteryje Užsienio reikalų ministerijos paskelbtos susitikimo nuotraukos.

Europos Parlamentas ketvirtadienį spręs, ar paremti Baltijos šalių iniciatyvą dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Politikai Starsbūre svarstys Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją. Šiuo dokumentu Europos Sąjunga ir Bendrijos institucijos raginamos imtis iniciatyvos ir skubiai įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Rusijos vadovus.

EP/Andrius Kubilius Europos Parlamente

„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – BNS teigė europarlamentaras Andrius Kubilius.

Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 metais įsteigto teismo narės.

Plačiau skaitykite ČIA.

Galimybes iškart tiekti daugiau vakarietiškų tankų su Rusija kovojančiai Ukrainai stabdo ukrainiečių karių įgūdžių naudotis šiomis priemonėmis stoka ir jas turinčių valstybių gynybos planai bei įsipareigojimai NATO, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Visą laiką yra techninės problemos, paminėčiau dvi pagrindines: negalima iš karto duoti ypatingai didelio kiekio tankų, nes pirmiausia reikia išmokinti. Kalbant apie tankus, kaip priemonė – nė vieno tokio tipo tanko Ukrainos kariuomenė iki šiol nenaudojo, neturi savo ginkluotėje, todėl (...) pirma parama tais tankais nėra tokia didelė“, – LRT ketvirtadienį sakė V.Rupšys, Briuselyje dalyvaujantis NATO kariuomenių vadų susitikime.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys

„Kita yra tokia, kad mes patys turime gynybos planus ir mes patys turime garantuoti savo gynybą. Todėl atiduoti arba perduoti Ukrainai tos valstybės, kurios disponuoja savo arsenale tokia ginkluote, gali tiek, kiek jie gali leisti sau tokia riziką, kad užtektų ir savo šalies ir aljanso visai gynybai“, – akcentavo kariuomenės vadas.  

Daugiau skaitykite ČIA.

Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nepaisydamas tarptautinio spaudimo leisti juos pristatyti Kyjivui.

Europos sąjungininkės prašė Vokietijos kanclerio sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.

Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi, kad toks pranešimas bus paskelbtas trečiadienį per O.Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose, praėjus dienai po to, kai keli ES vadovai tame pačiame renginyje ragino priimti sprendimą.

Tačiau O.Scholzas neužsiminė apie tankus, tik tvirtino, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su mūsų partneriais“.

Po kalbos O.Scholzui buvo tiesiogiai užduotas klausimas apie nuolatinį Vokietijos neryžtingumą šiuo klausimu.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Tačiau išvardydamas ginkluotę – nuo oro gynybos sistemų IRIS-T iki salvinės ugnies raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“ – jis pabrėžtinai nepaminėjo „Leopard“.

Vietoje to jis pakartojo, kad „remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“.

„Niekada nieko nedarome vieni – [darome] kartu su kitais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį ryte paskelbė, kad praėjusią parą šalies pajėgos atrėmė Rusijos atakas prie Bilohorivkos, Soledaro, Bachmuto, Marijinkos ir kitų gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityse.

„Priešas surengė 25 oro smūgius ir daugiau kaip 85 kartus iššovė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų“, – teigiama suvestinėje. 

„Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų paskirti padaliniai toliau vykdo savo užduotis. Taip priešas parodo savo buvimą prie valstybės sienos“, – rašoma toliau. 

Rusija toliau apšaudo Ukrainos gyvenvietes. 

„Per praėjusią dieną mūsų aviacija sudavė 13 smūgių į priešo susitelkimo vietas ir 3 smūgius į okupantų priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Tuo pat metu buvo numuštas priešo sraigtasparnis Ka-52 ir bepilotis lėktuvas „Merlin-BP“.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė 3 kontrolės punktams, 5 okupantų susitelkimo vietoms, 1 amunicijos sandėliui ir 2 kitiems svarbiems priešo taikiniams“, – nurodo štabas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė užuojautą daugiau nei dešimties žmonių, žuvusių per sraigtasparnio katastrofą netoli Kyjivo, šeimoms ir pakartojo, kad Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Jungtinės Valstijos su Ukraina palaiko „tvirtą partnerystę“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sraigtasparnio katastrofa Brovaruose

„Liūdime kartu su visais, kurie gedi dėl šios širdį veriančios tragedijos“, – sakoma J.Bideno pareiškime, kuriame Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, žuvęs per avariją, vadinamas „reformatoriumi ir patriotu“.

Naujausioje apžvalgoje JAV karo studijų institutas rašo, kad V.Putino kalba, pasakyta Leningrado apgulties nutraukimo metinėse, parodė, jog režimo lyderis vis dar abejoja savo galimybėmis iš esmės formuoti Rusijos informacinę erdvę.

Sausio 18 d. kalboje V.Putinas atkartojo standartinę ir seniai nusistovėjusią Kremliaus retoriką, melagingai teigdamas, neva Rusija įsiveržė į Ukrainą siekdama apsaugoti Donbaso gyventojus nuo „neonacių“, įsitvirtinusių šalies valdžioje.

„Tikėtina, kad V.Putino kalba yra didesnių ir palyginti naujų informacinių pastangų, kuriomis siekiama “specialiąją karinę operaciją„ įvilkti į didesnį Rusijos nacionalinį Didžiojo tėvynės karo (Antrojo pasaulinio karo) mitą ir taip padidinti rusų paramą užsitęsusiam karui ir didėjančiai mobilizacijai, dalis“, – rašoma apžvalgoje.

V.Putinas sakė, kad sovietų pajėgos nugalėjo nacistinės Vokietijos vykdytą „Leningrado genocidą“, tai melagingai prilygino kovai su „Ukrainos neonaciais“ Donbase.

„AP“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas vizito Sankt Peterbugo gamykloje metu

Tikėtina, nurodo ekspertai, kad V.Putinas siekia laikui bėgant formuoti informacinę erdvę, siekdamas atkurti paramą invazijai ir užsitęsusio karo palaikymui, iš naujo pateikdamas iki vasario 24 d. buvusius naratyvus apie „ukrainiečių neonacius“ ir „rusų genocidą“, kad susigrąžintų karo nušvietimo kontrolę po to, kai iš esmės perleido šią erdvę įvairiems beveik nepriklausomiems veikėjams.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas melagingai nurodė, esą Ukraina ir Vakarai vykdo rusų tautos genocidą. 

„S.Lavrovo Vakarų prilyginimas nacistinei Vokietijai, o paramos Ukrainai – siekiui išnaikinti rusų tautą yra absurdiškas ir beveik neabejotinai skirtas Rusijos vidaus auditorijai. Ukraina niekada negrasino įsiveržti ar užgrobti teritoriją už 1991 m. tarptautiniu mastu pripažintų sienų. <...> Labai tikėtina, kad skandalingo ir absurdiško S.Lavrovo palyginimo tikslas buvo papildyti V.Putino retoriką ir kitas pastangas įtikinti Rusijos žmones, kad Ukraina ir jos Vakarų rėmėjai kelia realią ir neišvengiamą grėsmę Rusijos teritorijai ir Rusijos žmonėms“, – nurodoma apžvalgoje.

V.Putinas ir S.Lavrovas toliau neigia Ukrainos suverenitetą ir atvirai atmeta tiesiogines derybas su Ukraina, pastebi analitikai. 

Rusijos režimo lyderis toliau bando atgaivinti Rusijos gynybos pramonės bazę, kad galėtų paremti užsitęsusį karą Ukrainoje. 

Tęsiasi ir priešprieša tarp Rusijos gynybos ministerijos ir V.Putino sąjungininko Jevgenijaus Prigožino, kuris vis drąsiau užsipuola ministeriją. 

„J.Prigožinas tiesiogiai užsipuolė Rusijos prezidento V.Putino administraciją ir užsiminė, kad kai kurie joje dirbantys pareigūnai yra išdavikai, norintys, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje – iki šiol tai buvo vienas drąsiausių J.Prigožino išpuolių prieš Kremlių“, – rašoma toliau. 

Dar kelios svarbiausios Karo studijų instituto išvados: 

• Rusijos pajėgos tęsė ribotas kontratakas, kad atgautų prarastas pozicijas netoli Kreminos.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas prie Soledaro, Bachmuto, Avdijivkos ir Donecko miestų.
• Rusijos gynybos ministerija ir toliau bando sumenkinti „Wagner“ grupės vaidmenį deklaruojant taktinius laimėjimus Soledaro rajone.
• Ukrainos pareigūnai nurodė, kad Rusijos pajėgos koncentruojasi Zaporižios srityje, galbūt didelėms gynybinėms arba puolamosioms operacijoms.
• Tai, kad Rusijos pajėgos vis dažniau naudoja padegamąją amuniciją, vykdydamos, kaip atrodo, įprastus smūgius pietų Ukrainoje, patvirtina neseniai analitikų pateiktą vertinimą, jog Rusijai greičiausiai trūksta įprastinės artilerijos šovinių.
• Ukrainos ir Rusijos šaltiniai ir toliau nurodė, kad Rusijos valdžios institucijos tikriausiai rengiasi antrajai mobilizacijos bangai.

Jungtinės Valstijos ketina baigti rengti didžiulį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio bendra vertė – apie 2,5 mlrd. dolerių, rašo CNN, remdamasis informacija, gauta iš dviejų skirtingų šaltinių. Ukrainai taip pat ketinama pirmą kartą perduoti kovinių transporto priemonių „Stryker“. 

Vienas iš šaltinių teigė, kad paketas dar nebaigtas rengti, tačiau gali būti pateiktas iki savaitės pabaigos. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bradley šarvuota kovos mašina „Bradley Fighting Vehicle“

Pasak vieno iš šaltinių, naujasis paketas yra vienas didžiausių nuo karo pradžios, į jį būtų įtraukta daugiau šarvuotų kovos mašinų „Bradley Fighting Vehicle“, kurios kartu su „Strykers“ gerokai padidintų šarvuotų transporto priemonių skaičių. Į sąrašą taip pat įtrauktos minoms atsparios transporto priemonės MRAP, sakė šaltinis.

Tikėtina, kad į paketą nebus įtraukti tankai ar tolimojo nuotolio raketos, kurių ne kartą prašė Ukraina. Greičiausiai, be kita ko, jame bus daugiau šaudmenų HIMARS sistemoms.

Kaip rašo „Ukrinform“, JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby nurodė, kad, šalies žvalgybos vertinimu, prie Soledaro ir Bachmuto tęsiasi intensyvios kovos, tačiau Rusija neturi visiškos šių miestų kontrolės. 

Pasak jo, pastarosiomis dienomis Rusija palaipsniui darė pažangą, tačiau tai kainavo labai daug šalies agresorės karių gyvybių. Anot J.Kirby, veiksmams daugiausia vadovauja „Wagner“ grupuotė, šiek tiek remiama kariuomenės.

J.Kirby taip pat patvirtino, kad tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Jevgenijaus Prigožino karinės grupuotės tebėra įtampa.