„Politico“: JAV perduos Ukrainai modernius „Abrams“ tankus, tačiau jie neturės slaptos ginkluotės

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Jungtinės Valstijos ketina tiekti Ukrainai modernesnės modifikacijos „Abrams“ tankus M1A2. Apie tai praneša „Politico“, remdamasis šaltiniais. Vėliau šią informaciją patvirtino Pentagonas.

Ši tanko versija turi sudėtingesnę optiką ir valdymo sistemas nei senesnė A1 versija, kurią JAV kariuomenė artimiausiais metais ketina išleisti į atsargą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie „M1 Abrams“ tankų

Pasak vieno iš leidinio šaltinių, 31 „Abrams“ tankas, kurį JAV valdžia pažadėjo Ukrainai, bus pristatytas be slaptos ginkluotės. Leidinio pašnekovas paaiškino, kad JAV valdžios institucijos draudžia tokių transporto priemonių eksportą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nauji masiniai Rusijos išpuoliai raketomis ir bepiločiais dronais įrodo, jog Ukrainai reikia tinkamų ginklų.

„Šiandien atlaikėme dar vieną didžiulę teroristų raketų ataką. Šis išpuolis visiškai patvirtina viską, apie ką kalbėjome su savo partneriais: Rusijos agresiją galima ir reikia sustabdyti tik tinkamais ginklais. Teroristinė valstybė nieko kito nesupras. 

Ginklai mūšio lauke. Ginklai, saugantys mūsų dangų. Naujos sankcijos Rusijai – tai yra politiniai ir ekonominiai ginklai. Ir teisiniai ginklai: turime dar labiau stengtis įsteigti tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir atlyginti visą šio karo padarytą žalą Rusijos turto sąskaita“, - vakariniame kreipimesi sako Ukrainos prezidentas.

Prancūzijos vyriausybė neatmeta galimybės pradėti tiekti naikintuvus Ukrainai, tačiau su sąlyga, kad tai neišprovokuos karo eskalacijos ir nepakenks Europos ir pačios Prancūzijos saugumui, sako Nacionalinės asamblėjos Nacionalinės gynybos ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų komiteto vadovas Thomas Gasilloudas.

„Turime svarstyti prašymus kiekvienu konkrečiu atveju ir palikti visas duris atviras. Artimiausiomis savaitėmis pamatysime, kas bus toliau, nes viskas sparčiai vystosi“, – jį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Tarptautinis valiutos fondas svarsto galimybę parengti daugiametį 16 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai, kuris padėtų patenkinti šalies poreikius ir taptų katalizatoriumi didesniam tarptautiniam finansavimui, kol Kijevas bando atremti Rusijos pajėgas.

Apie tai rašo leidinys „Bloomberg“.

Ispanija planuoja tiekti Ukrainai tam tikrą skaičių tankų „Leopard 2“, tačiau pirmiausia juos reikės suremontuoti, nes tankai ilgą laiką buvo užkonservuoti ir neprižiūrimi, sakė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

Prancūzija dar nepriėmė sprendimo dėl „Leclerc“ tankų perdavimo Ukrainai, tačiau žada reaguoti į Ukrainos prašymą padėti įsigyti oro gynybos sistemų.

Tai pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Catherine Colonna ketvirtadienį lankydamasi Odesoje, rašo pravda.ua.

„Kaip žinote, prezidentas Emmanuelis Macronas pavedė gynybos ministrui išnagrinėti šį klausimą. Šiuo galiu metu pasakyti, kad joks sprendimas dar nepriimtas“, – sakė ji, atsakydama į klausimą apie galimą sunkiųjų tankų perdavimą Ukrainai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prancūziški „Leclerc“ tankai

Ukrainos žmogaus teisių advokatė, praėjusiais metais apdovanota Nobelio taikos premija, ketvirtadienį paragino sutelkti daugiau tarptautinės tyrėjų ir teisininkų pagalbos, kad būtų išnagrinėta daugybė karo nusikaltimų bylų nuo to laiko, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ atstovė Oleksandra Matvijčuk 46 valstybių Europos Tarybos, svarbiausios žemyno žmogaus teisių organizacijos, sesijoje sakė, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos invazijos Ukraina užfiksavo apie 31 000 galimų karo nusikaltimų atvejų.

Tačiau dėl didelio darbo krūvio teisinė sistema nesugebėjo tinkamai išnagrinėti daugumos iš jų, sakė O.Matvijčuk.

„Karas pavertė žmones skaičiais. Karo nusikaltimų mastas tampa toks didelis, kad tapo neįmanoma atpažinti visų istorijų“, – sakė ji, pabrėždama, kad ir toliau labai svarbu kiekvienam žmogui suteikti teisingumo jausmą.

Žmogaus teisių advokatė teigė, kad kaltinimai rusams dėl karo nusikaltimų susiję su civilių gyventojų prievartavimu, kankinimais ir žudymu, prievartiniais trėmimais, vaikų grobimais, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių naikinimu.

„Dirbu su žmonėmis, išgyvenusiais pragarą, – tęsė O.Matvijčuk, – ir esu įsitikinusi, kad, be savo gyvenimo, sugriautų šeimų, sugriautos ateities vizijos, šie žmonės trokšta atkurti pasitikėjimą, kad teisingumas egzistuoja, nors ir pavėluotai.“

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad, sausio 23 dienos duomenimis, kare žuvo 7 068 civiliai gyventojai.

Nors Ukrainos pareigūnai ragino atsiųsti modernių tankų ir pažangios ginkluotės savo šalies gynybai stiprinti, O.Matvijčuk nori, kad panašios pastangos būtų dedamos ir teisiniams pajėgumams stiprinti.

„Turime į nacionalinio tyrimo ir nacionalinio teisingumo lygmenį įskiepyti tarptautinius elementus“, – sakė ji.

Ji paragino Europos Tarybą padėti sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima pasitelkti daugiau tarptautinių tyrėjų ir teisėjų, kurie padėtų Ukrainai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Spalio mėnesį O.Matvijčiuk organizacija „Pilietinių laisvių centras“ kartu su Rusijos žmogaus teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Baltarusijos teisių gynimo grupės „Viasna“ vadovu Alesiu Beliackiu buvo paskelbta viena iš 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatų.

Sakydama aistringą kalbą ketvirtadienį Europos Tarybos salėje ji taip pat drebančiu balsu apgailestavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas susitelkia ties keliomis atrinktomis bylomis ir neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo, už kurį daugelis tarptautinės bendruomenės narių nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos vykdomoji komisija paragino įsteigti teismą, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už agresijos nusikaltimą, o O.Matvijčuk paragino Europos Tarybą taip pat imtis vadovaujančio vaidmens šioje srityje.

Pasak jos, kažkas turi įvykti greitai, nes ji, kaip teisės ekspertė, turi tik vieną atsakymą į sunkią savo tautos padėtį: „Aprūpinkite Ukrainą modernia ginkluote, nes dabar įstatymas neveikia.“

Ketvirtadienį Kanada pranešė, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija ir kitomis šalimis tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, kad ši galėtų kovoti su Rusijos pajėgomis, ir pristatys keturis visiškai parengtus tankus „Leopard“.

„Šie keturi tankai yra paruošti kovai ir bus dislokuoti artimiausiomis savaitėmis“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministrė Anita Anand, pridūrusi, kad Kanados suteiktų tankų skaičius ilgainiui gali padidėti.

JAV prezidentas Joe Bidenas svarsto galimybę kitą mėnesį surengti kelionę į Europą, skirtą invazijos Ukrainoje vienerių metų sukakčiai paminėti, skelbia žiniasklaidos kanalas „NBC News“, remdamasis šaltiniais.

 JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos subjektams ir asmenims, susijusiems su privačia karine bendrove „Wagner“ ir jos įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu, ketvirtadienį pranešė Iždo derpartamentas.

Sankcijos palies šešis asmenis ir 12 subjektų.

„Šiandienos veiksmai kartu su papildomomis Valstybės departamento sankcijomis nukreipti prieš infrastruktūrą, kuria remiamos mūšio lauko operacijos Ukrainoje, įskaitant Rusijos ginklų gamintojus ir asmenis, administruojančius Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas“, – sakoma Iždo departamento pranešime.  

„Kadangi mūsų tarptautinės koalicijos Rusijai taikomos sankcijos ir eksporto kontrolė vis labiau kanda, Kremlius desperatiškai ieško ginklų ir paramos – taip pat ir per žiaurią „Wagner“ grupę“ – kad galėtų tęsti neteisingą karą prieš Ukrainą“, – pranešime cituojama iždo sekretorė Janet Yellen.

„Šiandien išplėstos sankcijos „Wagner“, taip pat naujos sankcijos jų bendrininkams ir kitoms bendrovėms, įgalinančioms Rusijos karinį kompleksą, dar labiau apsunkins V. Putino galimybes apginkluoti ir aprūpinti savo karo mašiną“, – sakė ji.

Be kita ko, „Wagner“ įvardyta kaip tarptautinė nusikalstama organizacija. „Wagner“ nuolat vykdo sunkią nusikalstamą veiklą, įskaitant masines egzekucijas, prievartavimus, vaikų grobimus ir fizinį smurtą Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) ir Malyje, pažbrėžiama Iždo departamento pranešime.

Ši grupė, kurioje, kaip pranešama, yra daug nuteistųjų, užverbuotų Rusijos kalėjimuose, vadovauja atakoms Rytų Ukrainoje, įskaitant įnirtingus mūšius Soledare ir Bachmute.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad aktyvios diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai nevyksta, o Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad turi būti suteikta visa ginkluotė nugalėti Rusijai – įskaitant ir naikintuvus.

„Baltijos šalys nepabaigė dar džiaugtis dėl tankų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G.Landsbergis, komentuodamas leidinio „Politico“ publikaciją, kurioje minimas Baltijos šalių spaudimas Vakarams perduoti Ukrainai naikintuvų.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

Pasak G.Landsbergio, diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai nėra suaktyvėjusios, bent jau tuose formatuose, kuriuose jis dalyvauja.

„Diskusijos aktyvios apie tai nevyksta, bent jau man žinomuose formatuose. Neatmesčiau, kad tuose formatuose, kuriuose aš nedalyvauju, ta diskusija yra prasidėjusi, teko skaityti pareiškimus, kad tokia ginkluotė yra minima“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Perklaustas, kokiuose formatuose ta diskusija gali vykti, užsienio reikalų ministras įvardijo Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykstančius susitikimus.

„Turbūt aš apibendrintą nuostatą pasakysiu, kurios laikausi ir aš, ir Lietuva išsako poziciją, kurią įgarsinu turėdamas mandatą ir Seimo, ir Vyriausybė, kad Ukrainai turi būti sutekta visa ginkluotė, idant ji nugalėtų Rusiją, ir visa Vakarams prieinama, ir taip – į tai patenka ir naikintuvai“, – pažymėjo G.Landsbergis.

„Politico“ ketvirtadienį paskelbė, kad po ilgus mėnesius trukusių Vakarų sąjungininkų diskusijų, pasibaigusių trečiadienį paskelbtais sprendimais atsiųsti Kyjivui dešimtis tankų „Leopard 2“ iš Europos šalių ir tankų „Abrams M1“ iš JAV, Ukrainos pareigūnai prakalbo apie kitą žingsnį siekiant atremti Rusijos pajėgų puolimą – modernių naikintuvų siuntimą.

Pasak leidinio „Politico“, pokalbiai su Vakarų šalių kariškiais ir diplomatais patvirtina, kad jau vyksta vidinės diskusijos dėl naikintuvų tiekimo Ukrainai, kurias stumia Ukrainos pareigūnai, palaikomi Baltijos šalių.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų pareigūnai pranešė, kad per naujausias Rusijos dronų ir raketų atakas žuvo 11 žmonių ir dar 11 buvo sužeisti.

Rusai Ukrainą atakavo kitą dieną po to, kai Vokietija ir Jungtinės Valstijos paskelbė siunčiančios Kyjivui pažangių kovinių tankų.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžyjus ketvirtadienį per Ukrainos televiziją paskelbė atnaujintą aukų skaičių.

„Šiandien per Rusijos teroristinius išpuolius 11-oje Ukrainos regionų buvo panaudoti ir dronai, ir raketos. Per išpuolius kilo du gaisrai, buvo apgadinti 35 pastatai, sužeista 11 žmonių ir, deja, 11 žmonių žuvo“, – sakė O.Chorunžyjus.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad rusų raketai pataikius į negyvenamą pastatą žuvo žmogus, dar du buvo sužeisti.

Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popka nurodė, kad oro gynyba numušė 15 Kyjivo kryptimi paleistų sparnuotųjų raketų.

Ukrainos Zaporižios srities regioninė prokuratūra pranešė, kad per smūgį energetikos objektui žuvo trys žmonės ir septyni buvo sužeisti.

Ukrainos oro gynybos pajėgos ketvirtadienį numušė 47 iš 55 rusų paleistų raketų, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas.

Dėl raketų grėsmės keliuose regionuose nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Ukrainos oro pajėgų vadovybė anksčiau pranešė, kad virš Ukrainos ketvirtadienio naktį buvo numušti 24 Rusijos bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136-131“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai teigė, kad tai buvo Rusijos bandymas „užtvindyti“ jais Ukrainos oro gynybą ar nukreipti jos dėmesį.

Visoje šalyje aidint oro pavojaus sirenoms, civiliai gyventojai, kai kurie iš jų vedžiodami šunis, plūdo į metro stotis, požemines automobilių stovėjimo aikšteles ir rūsius ieškoti prieglobsčio.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad ketvirtadienį Rusijos pajėgos vėl nusitaikė į energetikos objektus ir „bandė sukelti sisteminį Ukrainos energetikos sistemos gedimą“.

Jis pripažino, kad kai kuriems energetikos objektams buvo suduotas smūgis, dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas, o specialistai dirba, kad kuo greičiau jį atkurtų.

Ukrainos pietinio Odesos regiono valdžia ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į du energetikos objektus.

Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka sakė, kad jo ir keliuose kituose regionuose buvo sugadinti energetikos infrastruktūros objektai, dėl to kilo „didelių elektros energijos tiekimo problemų“.

Netoliese esančios Chersono srities, kurios sostinę Ukrainos kariai atgavo lapkritį, regioninė administracija pranešė, kad per pastarąją dieną per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės ir penki buvo sužeisti.

Lenkijai reikia kelių savaičių, kad į Ukrainą pristatytų tankus „Leopard“.

Apie tai Lenkijos radijo eteryje sakė Lenkijos krašto apsaugos viceministras Wojciechas Skurkiewiczius. Anot jo, Lenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainai vieną „Leopardų“ kuopą, 14 vnt.

Jis priminė Gynybos ministerijos vadovo Mariuszo Blaszczako pareiškimą, kad kitoms šalims apsisprendus dėl tankų perdavimo, Lenkija nedelsiant pradės ukrainiečius mokyti dirbti su šia technika.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Leopard“ tankas

Didžioji Britanija planuoja iki kovo pabaigos perduoti Ukrainai tankus „Challenger 2“.

Apie tai „Sky News“ komentare pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pirkimų skyriaus vadovas Alexas Chalkas. Pasak jo, kitą savaitę prasidės Ukrainos karių mokymai dirbti su šiais tankais.

„Siekiama, kad tai būtų kovo pabaigoje, o dabar bus tikrai svarbi mokymo programa ne tik juos eksploatuosiančioms tankų įguloms, bet ir tiems, kurie bus atsakinga už jų priežiūrą“, – sakė A.Chalkas.

2022 metų pavasarį Ukraina gavo kelis lėktuvus MiG-29 iš Lenkijos. Lėktuvai buvo perduoti kaip atsarginės dalys.

Lenkijos leidinys „Dziennik Gazeta Prawna“ nenurodo tikslaus slaptai perduotų orlaivių skaičiaus.

„Praėjusių metų pavasarį Lenkija tam tikrą skaičių MiG-29 perdavė ukrainiečiams atsarginėms dalims – po didelių ginčų, ar perduoti lėktuvus ir kaip tiksliai“, – rašoma pranešime.

Žurnalistai tvirtina, kad lėktuvai buvo perkelti „kombinuotu būdu“.

„Juk fiuzeliažas ar sparnai taip pat yra atsarginės dalys“, – teigiama tekste.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį atvyko į Ukrainos Odesos miestą su vizitu, kurio tikslas – pabrėžti Paryžiaus paramą Ukrainai, besipriešinančiai Rusijos invazijai.

Ji atvyko ten, kad „parodytų Prancūzijos paramą Ukrainos suverenitetui, dabar, kaip ir anksčiau“, parašė C.Colonna socialiniame tinkle „Twitter“ kartu su nuotrauka, kurioje ji nufotografuota prie vieno iš miesto simbolių.

Nors dėl naujos Rusijos smūgių bangos naktį ir ketvirtadienio rytą vėlavo, C.Colonna vis tiek susitiko su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba istoriniame Juodosios jūros uoste.

„Ačiū už drąsų apsilankymą“, – prie jųdviejų susitikimo mieste nuotraukos tviteryje parašė D.Kuleba.

Jie aptars „neatidėliotinus ir skubius ukrainiečių poreikius, susijusius su karine ir civiline įranga“, naujienų agentūrai AFP teigė diplomatinis šaltinis.

Po JAV ir Vokietijos sprendimų tiekti kovinius tankus kai kurie apžvalgininkai svarstė, ar Prancūzija siųs savo „Leclerc“ modelį į kovą su Maskvos pajėgomis.

D.Kuleba „Twitter“ parašė, kad „nekantriai laukia diskusijos dėl Prancūzijos vaidmens tarptautinėje tankų koalicijoje“.

Vis dėlto kol kas „prezidentas (Volodymyras) Zelenskis nesakė, kad jam reikia „Leclerc“ tankų“, teigė diplomatinis šaltinis.

Jis minėjo, jo žodžiais, akivaizdžias priežastis, susijusias su logistika, technine priežiūra ir mažomis tankų atsargomis; tankų „Leclerc“ turi mažiau šalių nei amerikietiškų „Abrams“ ir vokiškų „Leopard 2“.

Be to, „bet kuriai kariuomenei, turinčiai 10 skirtingų tipų tankų, iškiltų beveik neišsprendžiama logistinė lygtis“, pridūrė šaltinis.

Be kita ko, trečiadienį Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO, nepaisydama Rusijos pasipriešinimo, į pasaulio paveldo sąrašą įtraukė Ukrainos Odesos uostamiesčio istorinį centrą.

„Tarp šiandienos masinio raketų smūgio taikinių Rusija smogė Odesai, dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas, – „Twitter“ parašė D.Kuleba. – Šis sunaikinimas – tai (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino atsakas į tai, kad UNESCO vakar įtraukė Odesą į Pasaulio paveldo sąrašą“.

Tikimasi, kad vėliau ketvirtadienį C.Colonna aplankys per Rusijos smūgį sugriautą elektros objektą ir centrą, kuriame gyvena pabėgėliai iš pietinio Chersono miesto.

Rusijos televizijos kanalas „Rossija“ parodė siužetą, kuriame pasakojama, kad iš Laoso atgal į Rusija gabenami prieš kelis dešimtmečius šiai valstybei perduoti sovietiniai tankai. 

Ištrauka iš šio siužeto tviteryje pasidalino Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Jis atkreipė dėmesį, kad siužete kalbama apie tankus T-34, kurie pagaminti dar 1944-aisiais. 

A.Heraščenka klausė: „Ar pamatysime juos mūšio lauke?“.

Ukrainos oro gynybos pajėgos ketvirtadienį numušė 47 iš 55 rusų paleistų raketų, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas.

„Priešas iš lėktuvų Tu-95, Su-35, MiG-31K ir laivų Juodojoje jūroje paleido 55 iš oro ir jūros paleidžiamas raketas (Ch-101, Ch-555, „Ch-47 Kinžal“, Kalibr, Ch-59), – platformoje „Telegram“ parašė jis. – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos pajėgos ir įranga sunaikino 47 sparnuotąsias raketas, 20 iš jų – aplink sostinę.“

Be to, trys iš keturių raketų Ch-59 nepasiekė taikinių, nurodė V.Zalužnas.

Dėl raketų grėsmės keliuose regionuose nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Ukrainos pietinio Odesos regiono valdžia ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į du energetikos objektus – tai naujausias Maskvos pajėgų išpuolis prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą. 

„Jau yra informacijos apie žalą dviem Odesos kritinės energetikos infrastruktūros objektams. Sužeistųjų nėra. Oro gynybos pajėgos dirba virš Odesos regiono“, – socialiniame tinkle pranešė regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Krukas.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį pranešė, kad rusų raketai pataikius į negyvenamą pastatą žuvo žmogus, dar du buvo sužeisti.

Raketa pataikė į pietvakariniame Holosijivo rajone esantį pastatą. Sužeistieji hospitalizuoti, platformoje „Telegram“ pranešė V.Klyčko.

Kyjivo miesto karinė administracija teigė, kad 55-erių vyras žuvo dėl nukritusių raketos dalių.

Be to, Kyjivo regione Rusijos raketos smogė energetikos objektui ir apgadino civilinę infrastruktūrą, privačius namus ir daugiabučius bei automobilius.

„Priešas terorizuoja Kyjivo regioną nuo nakties. Po naktinės bepiločių lėktuvų atakos ryte sekė raketų atakos. Oro gynybos pajėgos veikė gerai“, – sakoma regiono administracijos pareiškime.

„Taip pat nukentėjo energetikos objektas“, – sakė administracija.

Ukrainos oro pajėgų vadovybė anksčiau pranešė, kad virš Ukrainos ketvirtadienio naktį buvo numušti 24 Rusijos bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136-131“.

Švedijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Stokholmas siųs tankus „Leopard 2“ Ukrainai po to, kai Vokietija uždegė žalią šviesą jų perdavimui Kyjivui. 

Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų Vakarų sąjungininkų spaudimo Berlynas trečiadienį galiausiai sutiko atsiųsti 14 „Leopardų“, kurie pasaulyje laikomi vienais geriausių.

Šis Vokietijos žingsnis atvėrė kelią kitoms „Leopardus“ eksploatuojančioms Europos valstybėms siųsti tankus į Ukrainą, tokiu būdu dar labiau padidinant bendros ginkluotės arsenalą, kuris Kyjivui reikalingas kontrpuolimui pradėti. 

„Neatmetu galimybės, kad ateityje galime tai padaryti bendradarbiaudami su kitomis šalimis“, – interviu naujienų agentūrai AFP teigė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. 

„Galėtume prisidėti įvairiais būdais. Tai galėtų būti susiję su logistika, technine priežiūra, mokymu, taip pat su pačiais tankais“, – pridūrė jis. 

Švedija, kuri sulaužė savo doktriną netiekti ginklų kariaujančiai šaliai, praėjusią savaitę pažadėjo Ukrainai perduoti didelį ginklų paketą, įskaitant modernias haubicas ir šarvuočius. 

„Dabar daugiausiai dėmesio skiriame tam, kad įneštume gana didelį indėlį“, – sakė P.Jansonas. 

Trečiadienį Briuselyje Švedijos gynybos ministras surengė derybas su aukšto rango NATO pareigūnais, kadangi šalis, siekianti prisijungti prie Aljanso, susiduria su naujomis problemomis dėl Turkijos prieštaravimų. 

Antradienį Ankara atidėjo stojimo į NATO derybas su Švedija ir Suomija, piktindamasi dėl Stokholme prie Turkijos ambasados įvykusio protesto, kurio metu buvo sudegintas Koranas.

Šis incidentas nutiko praėjus vos porai savaičių po to, kai Švedijos kurdų Rožavos komitetas Stokholme surengė akciją, kai aukštyn kojomis ant virvės buvo pakabinta Turkijos prezidentą vaizduojanti lėlė.

Turkijos sprendimas dar labiau sumenkino tikimybę, kad Ankara ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO iki gegužės mėnesį įvyksiančių šalies prezidento ir parlamento rinkimų. 

P.Jonsonas pabrėžė, kad Švedijos prioritetas išlieka kuo greičiau tapti Aljanso nare.

„Pagarbiai žiūrime į tai, kad tai, žinoma, yra Turkijos ir jos parlamento sprendimas“, – teigė jis. 

Rusijai beveik prieš metus užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius taikytos neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Birželio pabaigoje Turkija pasirašė memorandumą su dviem Skandinavijos šalimis, taip sudarydama sąlygas pradėti stojimo į Aljansą procesą. 

Tačiau Ankara teigia, kad jos reikalavimai lieka neįgyvendinti, visų pirma dėl Turkijos piliečių, kuriuos šalis nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo. 

P.Jonsonas pridūrė, kad Švedija jau dabar jaučiasi „gerokai saugesnė“ gavusi garantijų iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. 

„Žinoma, būdami visateisiais NATO nariais turėsime penktąjį straipsnį ir saugumo garantijas, o tai, žinoma, taip pat svarbu“, – sakė jis.

Vokietijos gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos kariams skirti mokymai naudotis pažangiais Vakarų tiekiamais tankais prasidės ateinančiomis dienomis.

Borisas Pistorius sakė, kad ukrainiečių kariai dar iki vasario pradės mokytis valdyti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“. Tai bus daroma Vokietijoje esančiame poligone.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Jis pridūrė, kad tikisi, jog patys tankai į Ukrainą atvyks iki kovo pabaigos.

Sprendimai atsiųsti Kyjivui dešimtis tankų „Leopard 2“ iš Europos šalių ir tankų „Abrams M1“ iš JAV paskelbti trečiadienį.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių sprendimas aprūpinti Ukrainą moderniais tankais reiškia, jog Berlynas ir Vašingtonas, pritarę ginklų tiekimui Kyjivui, įsitraukė į konfliktą.

„Europos sostinės ir Vašingtonas nuolat skelbia pareiškimus, kad įvairių rūšių ginklų, įskaitant tankus, siuntimas jokiu būdu nereiškia jų dalyvavimo karo veiksmuose. Mes su tuo griežtai nesutinkame. Maskvoje tai suvokiama kaip tiesioginis dalyvavimas konflikte, ir matome, kad tai vis labiau plinta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

10.46 vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Rusijos raketa pataikė į negyvenamąjį namą Holosijivskio rajone. Pasak juo, šiuo metu turima informacija apie vieną žuvusįjį ir du sužeistuosius. 

Nukentėjusius žmonės medikai išvežė į ligoninę. 

Vokietijos karinės pramonės įmonė „Rheinmetall“ paskelbė, kad yra pasirengusi tiekti didelius kiekius šaudmenų tankams „Leopard“, kuriuos Vokietija ir kitos šalys planuoja išsiųsti Ukrainai.

„Rheinmetall“ yra pasiruošusi ir, imdamasi atsargumo priemonių, gerokai padidino savo šaudmenų gamybos pajėgumus, ypač didelio kalibro šaudmenų sektoriuje“, – naujienų portalui „Tagesschau“ sakė Diuseldorfe įsikūrusios bendrovės atstovai.

„AP“/„Scanpix“/Vokietijos karinės pramonės bendrovė „Rheinmetall“

„Į tai daug investavome ir toliau daug investuosime statydami naujas gamybines patalpas ir samdydami papildomus darbuotojus. Darome viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą, NATO ir Vokietijos vyriausybę“, – teigė įmonės darbuotojas.

Dėl padidintų pajėgumų koncernas gali patenkinti prognozuojamą Bundesvero ir kitų „tankų koaliciją“ sudarančių šalių ginkluotųjų pajėgų paklausos išaugimą.

Odesos regiono valdžia ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į du energetikos objektus.

„Yra informacijos apie žalą, padarytą dviem Odesoje esantiems kritinės svarbos energetikos infrastruktūros objektams. Sužeistųjų nėra. Oro gynybos pajėgos dirba virš Odesos regiono“, – pranešė regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Krukas.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad numušė keliolika Rusijos raketų, paleistų į Kyjivą, o sostinės meras informavo apie mieste driokstelėjusį sprogimą.

„Priešas Kyjivo kryptimi paleido daugiau kaip 15 sparnuotųjų raketų. Dėl puikaus oro gynybos darbo visi oro taikiniai buvo numušti“, – sakė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Tuo metu miesto meras Vitalijus Klyčko perspėjo: „Sprogimas Kyjive! Likite slėptuvėse!“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų spaudos atstovas Jurijus Ihnatas taip pat pranešė, kad raketų pataikymai užfiksuoti keliuose regionuose, tarp jų Vinycoje. 

Amerikiečių leidinys „The New York Times“ suskaičiavo, kad Vakarų šalys kol kas viešai įsipareigojo Ukrainai perduoti 105 tankus. Tačiau gali dar prieiti ne vienas mėnuo, kol jie atsidurs fronto linijoje.

Didžiausią paramą skiria Jungtinės Amerikos Valstijos – 31 „Abrams“ tanką. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Didžioji Britanija, Vokietija ir Lenkija įsipareigojo atsiųsti po 14 tankų.

Apie svarstymus siųsti tankus taip pat pranešė Portugalija, Norvegija, Ispanija, Suomija, Nyderlandai, Prancūzija, Danija.

Didžiąją dalį europiečių tankų sudarys vokiški „Leopard 2“.

„Vakarų sąjungininkai pažadėjo atsiųsti bent 105 tankus – tai kur kas mažiau, nei Ukraina teigia, kad jai reikia, ir gali praeiti keli mėnesiai, kol jie prisijungs prie mūšių“, – konstatuoja „The New York Times“.

Britų žvalgyba praneša, kad Rusija neabejotinai baigė 2-osios gvardijos motorizuotųjų šaulių divizijos mokymus Baltarusijoje, kurie vyko nuo 2022 metų rudens. Dauguma šios brigados karių grįžo į Rusijos Federaciją, kol beveik neabejotinai vėl buvo išsiųsti atlikti užduočių Ukrainos kare.

„Antroji gvardijos motorizuotųjų šaulių divizija yra Pirmosios gvardijos tankų armijos dalis ir ankstyvosiose konflikto stadijose patyrė didelių nuostolių. Dabar ją daugiausia sudaro mobilizuotas personalas, turintis seną įrangą iš sandėlių. Tikėtina, kad jos kovinis efektyvumas bus ribotas, nepaisant treniruočių, kurios truko kelias savaites“, – praneša žvalgyba.

Tuo pat metu yra reali galimybė, kad kiti Rusijos padaliniai rotacijos principu vyks į panašius mokymus Baltarusijoje ir Rusija tęs šį atstatymo modelį bei mokys karinius vienetus, skirtus paremti okupacines pajėgas Ukrainoje.

Visoje Ukrainoje ketvirtadienį paskelbtas oro pavojus, o prezidento kanceliarijos vadovas pareiškė, kad virš šalies teritorijos numušta Rusijos raketų.

Dėl raketų grėsmės keliuose regionuose nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Apie pirmąsias raketas virš Ukrainos pranešė pietinės Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas. Pasak jo, dvi raketos praskriejo virš Mykolajivo srities šiaurės vakarų kryptimi. 

Kryvyj Riho regiono administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas taip pat pranešė apie dvi raketas, paleistas į Kryvyj Rihą. 

Čerkasų ir Kyjivo regionų valdžios institucijos pranešė apie padidėjusią raketų grėsmę.

Taip pat pranešama, kad Vinycios, Odesos rr Kyjivo srityse veikia oro gynybos sistemos.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nurodė, kad tikimasi daugiau kaip 30 raketų. Rusai ypatingą dėmesį skiria centrinei Ukrainai, sakė jis.

„Maždaug šeši Tu-95, preliminariai iš Murmansko srities rajono, išskrido ir paleido raketų. Laukiame daugiau kaip 30 raketų, kurios iš esmės jau pradėtos pastebėti įvairiose vietovėse, oro gynyba veikia“, – sakė karinių oro pajėgų atstovas.

Kremlius ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai dėjo ir tebededa visas pastangas, kad sumenkintų Vakarų teikiamą karinę paramą Ukrainai, taip tik patvirtindami, jog tankų perdavimas Ukrainai greičiausiai kelia grėsmę Rusijos perspektyvoms fronto linijose, pastebėjo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vakarų planas perduoti Ukrainai „Abrams“ ir „Leopard“ tankus yra „gana nesėkmingas... technologiniu požiūriu“ ir kad „aiškiai pervertinamas potencialas, kurį [šie tankai] suteiks“ Ukrainos karinėms pajėgoms.

Spėjama, kad kai kurie Rusijos kariniai tinklaraštininkai siekė nuraminti savo šalies auditoriją teigdami, kad neverta jaudintis dėl tankų, ir jog tokios sistemos kaip HIMARS kelia kur kas rimtesnę grėsmę.

Kremlius ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai anksčiau Vakarų teikiamą grynai gynybinio pobūdžio raketų sistemą „Patriot“ vertino kaip rimtą Rusijos ir Vakarų santykių eskalaciją.

Analitikai atkreipė dėmesį, jog faktas, kad Kremlius ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai šarvuočių, kurie iš tikrųjų galėtų padėti būsimoms Ukrainos kontrpuolimo operacijoms, teikimo nelaikė eskalavimu, rodo, kad Kremlius ir Rusijos informacinė erdvė ir toliau selektyviai renkasi, kurias sistemas vertinti kaip eskalaciją.

Panašu, kad šiuo atveju Kremliui ir Rusijos kariniams tinklaraštininkams labiau rūpi nuraminti galimus nuogąstavimus dėl Vakarų paskelbtų įsipareigojimų aprūpinti Ukrainą tankais poveikio, o ne palaikyti eskalacijos naratyvą Vakaruose.

JAV Karo tyrimų institutas (ISW) kasdienėje karo apžvalgoje paskelbė, jog Rusija, ko gero, perėjo prie ribotų puolimo atakų didžiojoje Ukrainos fronto linijos dalyje, kad išsklaidytų ir atitrauktų Ukrainos pajėgas ir sudarytų sąlygas pradėti lemiamą puolamąją operaciją Luhansko srityje.

Pasak analitikų, puolamosios operacijos, ribotos antžeminės atakos, vykdomos dviejuose pagrindiniuose fronto sektoriuose – centrinėje Zaporižios srityje palei liniją Kamjanske-Maly Ščerbaky-Mala Tokmačka ir Vakarų Donecko srities Vuhledaro vietovėje.

Ukrainos pareigūnai pažymėjo, kad šias atakas vykdo nedidelės būrio dydžio puolimo grupės, kurias sudaro 10-15 žmonių, ir jomis siekiama išsklaidyti Ukrainos gynybines linijas. Šių išpuolių dydis ir pobūdis leidžia manyti, kad tai veikiau yra tokio pobūdžio išpuoliai, kuriais siekiama nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį ir pririšti jas prie atskirų fronto dalių, o ne suderintos pastangos atnaujinti puolamąsias operacijas, siekiant užimti pozicijas centrinėje Zaporižios ir vakarinėje Donecko kryptyse.

ISW analitikai teigia, jog šios ribotos atakos tęsiamos, nes, panašu, kad Rusijos operacijų aplink Bachmutą, kurioms vadovauja samdinių grupuotė „Wagner“ tempas mažėja.

Sausio viduryje Rusijai užėmus Soledarą, atakų prieš Bachmutą ir aplinkines gyvenvietes mastas akivaizdžiai sumažėjo, o tai leidžia manyti, kad Rusijos puolamoji operacija, kuria siekiama užimti Bachmutą, gali artėti prie kulminacijos. „Wagner“ grupei nepavyko įvykdyti savo pažado įsitvirtinti Bachmute ir ji nesugebėjo pasiekti daugiau nei nedidelių taktinių laimėjimų Soledare bei kitose aplinkinėse mažose gyvenvietėse.

ISW tvirtina, kad Rusijos karinė vadovybė, pripažinusi, kad tikimybė, jog grupei „Wagner“ iš tikrųjų pavyks užimti gyvenvietę, yra nedidelė, galėjo nuspręsti sumažinti prioritetus operacijoms aplink Bachmutą.

Kaip ISW analitikai yra užsiminę ir anksčiau, Rusijos šaltiniai gali skleisti naratyvus apie deklaruojamas Rusijos puolamąsias operacijas centrinėje Zaporižios dalyje ir vakarinėje Donecko srityje, siekdami išpūsti Rusijos informacinę erdvę pozityvia informacija, kuri galimai kompensuotų abstrakčias nesėkmes aplink Bachmutą.

Manoma, kad tiek daromu poveikiu informacinėje erdvėje, tiek pačiomis vykdomomis atakomis gali būti siekiama nukreipti dėmesį nuo nepakankamų laimėjimų Bachmute ir pritraukti Ukrainos pajėgas į minėtas vietoves.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Galimai Rusijos pajėgos rengia ribotas puolimo atakas didžiojoje Ukrainos fronto linijos dalyje, kad išsklaidytų ir atitrauktų Ukrainos fronto pozicijas bei pradėtų lemiamą puolamąją operaciją Luhansko srityje;
• Panašu, kad Rusijos kariuomenė perkelia dėmesį į įprastines pajėgas, dislokuotas Luhansko srityje, o ne į netradicinę "Wagner Group" pajėgų struktūrą ir Bachmutą.
• Kremlius ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai bando sumenkinti Vakarų pažadėtų tankų Ukrainai tiekimą, rodydami, kad šios sistemos greičiausiai kelia grėsmę Rusijos perspektyvoms mūšio lauke.
• Rusijos karinės pajėgos pareiškė, kad Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas netoli Svatovės, nes Rusija užtikrintai tęsė ribotas antžemines atakas netoli Kreminos.
• Tikėtina, kad Ukrainos karinės pajėgos padarė pažangą aplink Kreminą.
• Ukrainos pareigūnai pripažino, kad Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Soledaro.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė nedidelio masto antžemines atakas visoje Zaporižios srities fronto linijoje, greičiausiai siekdamos sutramdyti ten dislokuotas Ukrainos pajėgas.
• Rusija taip pat tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos-Donecko rajone. Pranešama, kad lokalios puolamosios operacijos buvo tęsiamos ir netoli Vuhledaro.
• Kremlius bando sumenkinti naujus Rusijos sienos kirtimo apribojimus, veikiausiai siekdamas suvaldyti paniką Rusijos visuomenėje dėl tikėtinos antrosios mobilizacijos bangos.
• Gali būti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antrąją mobilizacijos bangą bando vykdyti nepastebimai, nes baiminasi, kad nesusilpnėtų jo palaikymas tarp rusų visuomenėje.

Ketvirtadienį JAV ambasada Rusijoje paskelbė, jog į Maskvą atvyko naujoji ambasadorė – Lynne Tracy.

„AFP“/„Scanpix“/Naujoji JAV ambasadorė Rusijoje – Lynne Tracy

Per antradienį surengtą spaudos konferenciją JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad būsimoji JAV ambasadorė Rusijoje jau susitiko su Rusijos ambasadoriumi JAV Anatolijumi Antonovu. 

N.Price'as patikino, kad pareigūnai neaptarė „jokios formos derybų susitarimo dėl žiauraus Rusijos karo su Ukraina“.

Ketvirtadienį ryte Ukraina visoje šalyje paskelbė oro pavojų, o regioninės valdžios institucijos įspėjo apie galimą masinę raketų ataką.

„Nauja masinė raketų ataka gali būti pradėta jau dabar. Dabar stebime priešo strateginės aviacijos aktyvumą Kaspijos jūros kryptimi“, – sakė Operacinės vadovybės Pietų regione atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

Pasak N.Humeniuk, Juodojoje jūroje yra dislokuoti raketų paleidimo įrenginiai, kurie bet kurią akimirką pasirengę paleisti „Kalibr“ raketas.

Jos teigimu, dabar yra trys tokios paleidimo sistemos su 20 raketų.

Elektros energijos bendrovė DTEK teigia, kad dėl raketų atakos pavojaus sostinėje Kyjive, likusioje Kyjivo srities dalyje, taip pat Odesos ir Dniepropetrovsko regionuose vykdomi avariniai elektros energijos išjungimai.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka patvirtino, kad visoje Ukrainoje galioja oro pavojus.

Ukraina trečiadienį vakare pranešė, kad Rusija didina spaudimą mūšyje už Bachmutą, esantį rytinėje Donecko srityje, ir kad ten kovojančios Kyjivo pajėgos neprilygsta rusams karių skaičiumi bei ginkluote.

„Priešas didina spaudimą Bachmuto ir Vuhledaro sektoriuose. Šiuo metu Donbase prieš didesnį jų karių ir ginklų skaičių turime profesionalios karinės vadovybės ir karių drąsos pranašumą“, – sakoma gynybos viceministrės Hanos Maliar pareiškime.

„Priešas į mūšį meta reikšmingą karių, ginklų ir karinės įrangos kiekį, bandydamas pralaužti mūsų gynybą“, – nurodė viceministrė.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotosios pajėgos netoli Bachmuto

Ji teigė, kad rusai „patiria reikšmingų nuostolių“, bet nepasiduoda.

Rytinės Donecko srities, kurią Maskvos remiami separatistai iš dalies kontroliuoja nuo 2014 metų, visiškas užėmimas yra tarp pagrindinių Maskvos karinių tikslų Ukrainoje.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos kariuomenė pripažino atsitraukusi iš Donecko srities Soledaro miesto.

Ketvirtadienio naktį danguje virš Ukrainos buvo numušti 24 Rusijos paleisti bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136/131“.

Naktį rusai atnaujino atakas prieš Ukrainą, naudodami Irane pagamintus dronus kamikadzes „Shahed-136/131“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.

Smogiamieji bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš rytinės Azovo jūros pakrantės. Preliminariais duomenimis, priešas panaudojo 24 orlaivius. Visus juos Ukrainos gynėjai numušė.

Jame taip pat teigiama, kad didžioji dalis bepiločių kamikadzių buvo sunaikinta šalies centre – Centro oro pajėgų vadavietės atsakomybės zonoje.

Kyjivo miesto karinė administacija praneša, kad 15 bepiločių orlaivių buvo sunaikinta sostinės erdvėje. Šį kartą išvengta žmonių aukų ir infrastruktūros objektų apgadinimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs, jog Vakarai į jo karo draskomą šalį atsiųstų ilgojo nuotolio raketų ir naikintuvų, galinčių padėti atremti Rusijos kariuomenę.

V.Zelenskis, kuriam trečiadienį sukako 45 metai, padėkojo Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui ir JAV prezidentui Joe Bidenui už sprendimą į Ukrainą siųsti seniai lauktus sunkiuosius tankus.

Tačiau ukrainiečių lyderis, kuris atrodė išsekęs, bet ryžtingas, pridūrė, kad jo šaliai reikia daugiau ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas ir naikintuvus.

„Šiandien kalbėjau su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu“, – vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Taip pat turime pradėti Ukrainai tiekti tolimojo nuotolio raketas, tai svarbu – turime plėsti bendradarbiavimą artilerijos srityje“, – teigė jis ir pridūrė, kad Ukrainai reikia ir naikintuvų.

„Tai yra svajonė. Ir tai yra užduotis“, – sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat paragino Vakarų šalis tankus siųsti skubiai ir pakankamą jų kiekį.

„Dabar svarbiausia yra greitis ir apimtis“, – nurodė Ukrainos prezidentas, kalbėdamas apie pristatymą ir karių apmokymą.

„Teroristinė valstybė turi pralaimėti, – sakė V.Zelenskis. – Kuo didesnę gynybinę paramą mūsų didvyriams fronte suteiks pasaulis, tuo greičiau baigsis Rusijos agresija.“

Anksčiau trečiadienį JAV paskelbė skirsianti 31 tanką „Abrams“, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip žengdama panašų į Vokietijos žingsnį.

Šie du pranešimai Kyjivui, ištisus mėnesius prašiusiam, kad jo kovai padėtų sunkieji Vakarų tankai, yra didelis palengvėjimas.