Ukrainos ambasadorius: Vakarai pažadėjo Ukrainai 321 tanką

Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje Vadymas Omelčenka teigia, kad Vakarų šalys bendrai paėmus pažadėjo aprūpinti Kijevą 321 sunkiuoju tanku, rašo pravda.com.ua.

Tai jis pasakė Prancūzijos kanalo BFMTV eteryje.

„Šiandien daugelis šalių oficialiai patvirtino savo sutikimą perduoti Ukrainai 321 sunkųjį tanką“, – sakė diplomatas, nepatikslindamas, kurias šalis turi omenyje.

V.Omelčenka pabrėžė, kad Ukrainos kariams svarbu tankus gauti kuo greičiau.

„Pristatymo laikas skiriasi kiekvienu konkrečiu atveju. Vieniems reikia atlikti techninę priežiūrą, kiti sprendžia logistikos klausimus, treti laukia, kol gaus kitus modelius, kad galėtų atiduoti tuos, kuriuos duoda“, – aiškino ambasadorius.

„Mums reikia šios pagalbos kuo greičiau. Jei lauksime iki rugpjūčio ar rugsėjo, bus per vėlu“, – pabrėžė jis.

Pasak V.Omelčenkos, Ukraina ruošiasi galimam Rusijos puolimui keliais frontais 2023 m. pavasarį. „Mes nebijome, labai rimtai ruošiamės“, – sakė diplomatas.

Viešai žinoma, kad sausio 25 d. JAV prezidentas Joe Bidenas, be kita ko, patvirtino ketinimus perduoti Ukrainai 31 „M1 Abrams“ tanką, kiekiu atitinkantį vieną Ukrainos batalioną. 

Jungtinė Karalystė perduos 14 tankų „Challenger 2“, o Vokietija – 14 tankų „Leopard 2 A6“. Tuo pat metu Prancūzija dar nėra priėmusi sprendimo dėl tankų perdavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai reikia 300–500 tankų.

„Dabar mums reikia 300–500 tankų“, – sakė Ukrainos vadovas interviu britų televizijos kanalui „Sky News“.

Pasak V.Zelenskio jis yra labai dėkingas partneriams už tankus, tačiau tikrą palengvėjimą pajus tik tada, kai ši technika pradės veikti mūšio lauke.

Negali nė būti kalbos apie naikintuvų tiekimą Ukrainai, nes tai pernelyg sudėtingas ginklas, kurio kovinės galimybės iš esmės skiriasi nuo tanko. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius tai pareiškė per interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.

„Manau, kad apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Pasak B.Pistoriaus, naikintuvas yra „daug sudėtingesnė sistema“ nei kovinis tankas, be to, jo „veikimo nuotolis ir ugnies galia labai skiriasi“.

„Čia mes nukeliautume į tokias dimensijas, kurių dabar labai patarčiau vengti“, – paaiškino jis savo nenorą perduoti naikintuvus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis  penktadienį pakvietė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentą Thomasą Bachą apsilankyti pafrontės mieste Bachmute.

„Scanpix“ nuotr./Thomasas Bachas

„Kviečiu poną Bachą į Bachmutą, kad jis pats įsitikintų, jog neutralumo nėra, – sakė V.Zelenskis. – Akivaizdu, kad bet kokia neutrali Rusijos sportininkų vėliava yra sutepta krauju“.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis.

Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Užuot ginklavę Ukrainą, Vakarai turėtų siekti „paliaubų ir taikos derybų“, sakė V.Orbanas, nepateikdamas detalių apie tai, ką, jo manymu, tokios derybos reikštų Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

„Viskas prasidėjo nuo to, jog vokiečiai pasakė, kad yra pasirengę siųsti šalmus, nes jie nesiųstų mirtinų įrankių į karą, kadangi tai reikštų dalyvavimą jame. Nuo to mes ir pradėjome, – sakė V.Orbanas. – Dabar siunčiame kovinius tankus ir jie jau kalba apie lėktuvus.“

V.Orbanas, kuris atsisakė siųsti ginklus kaimyninei Ukrainai ir stabdė kai kurias Europos Sąjungos pastangas teikti pagalbą Kyjivui, nuolat pasisako prieš ES sankcijas Maskvai, o Ukrainai padedančias šalis vaizduoja karo šalininkėmis.

Pastarąjį dešimtmetį jo dešinioji populistinė vyriausybė palaikė vis glaudesnius ekonominius ir diplomatinius ryšius su Rusija, sudarė svarbių susitarimų dėl rusiškų dujų, naftos ir branduolinio kuro pirkimo. Vengrija pagrasino vetuoti bet kokias ES sankcijas, kurios paveiktų jos galimybes gauti Rusijos energijos.

V.Orbanas penktadienį sakė, kad apie Vengrijos įsitraukimą į karą Ukrainoje „kol aš esu ministras pirmininkas, negali būti nė kalbos“, tačiau pridūrė manantis, kad kitoms Europos šalims jau per vėlu.

„Kitoms šalims ne tik gresia pavojus – jos jau nuneštos, – sakė jis. – Jei siunčiate ginklus, jei finansuojate visą metinį vienos iš kariaujančių šalių biudžetą, jei žadate vis daugiau ir daugiau ginklų, vis modernesnių ginklų, tuomet galite sakyti ką norite. Nesvarbu, ką sakote – jūs dalyvaujate kare“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį Holokausto aukų atminimo dienos proga apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną statant „naujas stovyklas“ ir kariaujant prieš Ukrainą.

„Minint nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metines, prisiminkime, kad rytuose Putinas stato naujas stovyklas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė M.Morawieckis, nepateikdamas jokių detalių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis

„Solidarumas ir nuosekli parama Ukrainai yra veiksmingi būdai užtikrinti, kad istorijos ratas neužsisuktų“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarija penktadienį pranešė, kad per vieną dieną dėl Rusijos apšaudymų žuvo mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, o dar 20 buvo sužeisti, šaliai stengiantis atsigauti po ankstesnės Rusijos raketų smūgių ir dronų atakų bangos.

Tarp naujai žuvusių žmonių – mažiausiai du civiliai pietiniame Chersono mieste, kurį Ukrainos kariai atkovojo lapkričio mėnesį, ir dar du Rytų Ukrainos Donecko regione.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgų paleistos raketos ir dronai smogė toliau į Ukrainos teritoriją, žuvo mažiausiai 11 žmonių.

Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad Rusijos kariškiai, apšaudydami Zvanivkos kaimą, esantį maždaug už 20 km į šiaurę nuo Bachmuto miesto, kuris pastaraisiais mėnesiais tapo žūtbūtinio karo Rytų Ukrainoje epicentru, naudojo smarkiai degančius fosforo šaudmenis. Per apšaudymą taip pat apgadinta daugiabučių namų ir dvi mokyklos netoliese esančiame Vuhledaro mieste, sakė P.Kyrylenka.

Kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad ukrainiečiai smogė dviem Rusijos bazėms okupuotuose Kreminos ir Rubižnės miestuose, žuvo ar buvo sužeista „dešimtys“ Rusijos karių. Šio pranešimo nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Toliau į pietus Rusijos pajėgos vėl apšaudė Nikopolio miestą, esantį kitapus Dnipro priešais Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę. Nikopolyje apgadinta daugiabučių, dujotiekių, elektros tiekimo linijų, kepykla, pranešė pareigūnai.

Penki Rusijos piliečiai, kurie pabėgo iš šalies po to, kai praėjusį rugsėjį vyriausybė įsakė pradėti mobilizaciją, jau kelis mėnesius yra įstrigę Pietų Korėjos Inčono tarptautiniame oro uoste, nes valdžios institucijos atsisakė juos įleisti į šalį.

Pasak jų advokato Lee Jong-Chano, trys iš jų į oro uostą atvyko praėjusį spalį, o du – lapkritį. Pietų Korėjos teisingumo ministerija atmetė jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą, todėl jie jau kelis mėnesius gyvena oro uosto išvykimo salėje ir laukia sprendimo dėl apeliacijos.

„Jie gauna maitinami kartą per dieną – per pietus. Tačiau likusią dienos dalį gyvena duona ir gėrimais. Jiems leidžiama nusiprausti duše, bet drabužius turi skalbti rankomis, be to, jie negali palikti išvykimo ir neapmuitinamų prekių zonų“, – CNN sakė L.Jong-Chanas.

„AP“/„Scanpix“/Seulo oro uostas

„Jų galimybės gauti medicininę priežiūrą yra ribotos, tačiau jie nesulaukia jokios psichologinės pagalbos, o tai svarbu atsižvelgiant į jų nesaugią padėtį“, – pridūrė advokatas.

Praėjusį mėnesį Pietų Korėjos žmogaus teisių gynimo grupės išplatintame pranešime spaudai vyriausybė buvo paraginta priimti šių vyrų prašymus, motyvuojant tuo, kad vyrai nesutinka tapti „žudymo įrankiu“, o jei jie grįš namo, „labai tikėtina, kad bus sulaikyti arba prievarta pašaukti į kariuomenę“.

Pietų Korėjos teisingumo ministerija atmetė jų prašymus kaip „nevertus vertinimo“, motyvuodama tuo, kad atsisakymas prisijungti prie kariuomenės nėra pakankama priežastis būti pripažintam pabėgėliu", – teigė L.Jong-Chanas, susipažinęs su ministerijos dokumentu.

Jo teigimu, kad vyrų atsisakymas tarnauti kariuomenėje „turėtų būti pripažintas politine priežastimi, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai karas [Ukrainoje] yra pasmerktas pagal tarptautinę teisę“. 

„[Vyrai] yra politiniai pabėgėliai, kuriems gresia persekiojimas“, – sakoma aktyvistų grupės pranešime spaudai.

„Asmenys, kurie prašo pabėgėlio statuso pabėgę nuo politinio ir religinio persekiojimo savo šalyje, turi teisę į apsaugą pagal tarptautinę teisę. ... Būdama išsivysčiusi, demokratinė valstybė, užtikrinanti žmogaus teises, [Pietų] Korėja nepastebimai atmeta pabėgėlius, kurie prieštarauja karui“, – priduriama pranešime.  

Trys iš sprendimą apskundusių vyrų sausio pabaigoje turės išklausyti pirmąjį teismo sprendimą, per kurį teismas įvertins, ar jų atvejis „vertas nagrinėjimo“.

Jei teismas priims jiems palankų sprendimą, Teisingumo ministerija turės peržiūrėti jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą. 

Pietų Korėjoje karinė tarnyba yra privaloma, todėl į šaukimo į kariuomenę vengimą žiūrima rimtai.

Ispanijos teismas skyrė kardomąjį kalinimą ispanui, įtariamam praėjusių metų pabaigoje Ispanijos ministrui pirmininkui ir JAV bei Ukrainos ambasadoms Madride išsiuntus laiškus su bombomis.

Procesui vadovaujantis teisėjas penktadienį paskelbė, kad šis vyras siekė sutrikdyti viešąją ramybę ir taip sukurti spaudimą Ispanijai, jog ši nutrauktų paramą Ukrainai.  

Įtariamojo veiksmais siekta pasiųsti „žinią apie veiksmus, kuriuos vykdo su Rusija susiję asmenys, siekdami užgniaužti Ispanijos ir Jungtinių Valstijų interesus dėl jų paramos Ukrainai prieš Rusijos okupaciją“, sakoma teismo nutartyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Ispanijos policija suėmė įtariamąjį, atsakingą už laiškų su bombomis siuntimą ambasadoms

 Šešiais laiškais su bombomis taip pat „siekta įpareigoti“ Ispaniją „atsisakyti Ukrainai rodomos paramos prieš Rusijos agresiją“, rašė tyrimą atliekantis teisėjas Jose Luisas Calama nutartyje, kurią teismas išsiuntė CNN ir kitoms žiniasklaidos priemonėms.   

Įtariamasis, suimtas trečiadienį savo namuose Ispanijos šiaurėje, yra 74 metų Pompeyo Gonzalezas Pascualas. Jis naudojosi rusiškomis trumpųjų žinučių programėlėmis, tokiomis kaip VK, ir Šveicarijos šifruoto galutinio elektroninio pašto sistema, ir yra laikomas keliančiu pabėgimo pavojų, nutartyje pridūrė teisėjas.   

Ispanija teikia Ukrainai humanitarinę ir karinę paramą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Šią savaitę Ispanija paskelbė, jog kaip ir sąjungininkai yra pasirengusi aprūpinti Ukrainą savo turimais tankais „Leopard“.

Europos Sąjunga penktadienį dar pusmečiui pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje ir svarsto galimybę imtis naujų priemonių prieš Maskvą.

Sankcijos, iš pradžių įvestos 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymą, buvo gerokai sugriežtintos vasario mėnesį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į provakarietišką kaimynę.

Pastaruosius aštuonerius metus sankcijos reguliariai pratęsiamos kas pusmetį.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo didelį puolimą, ES įvedė devynis sankcijų paketus. 

Buvo imtasi tokių priemonių kaip smūgis svarbiam Rusijos naftos eksportui, jos bankų atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. 

Kai kurios rytinės Europos šalys siekė, kad šį kartą sankcijų taikymas būtų pratęstas vieniems metams.

Šiuo metu bloko vykdomoji institucija rengia pasiūlymus dėl dešimto sankcijų paketo. Tačiau pareigūnai įspėja, kad 27 ES valstybėms narėms vis sunkiau susitarti dėl tolesnių griežtų priemonių.

Ukraina ragino kitą sankcijų paketą nukreipti prieš Rusijos raketų pramonę ir branduolinės energetikos sektorių.

ES taip pat ketina išplėsti sankcijas Maskvos sąjungininkei Baltarusijai, kurios teritorija ir gamybiniais pajėgumais naudojasi Rusija.