Britų žiniasklaida: JK prisijungė prie JAV ir sužlugdė Kyjivo viltis gauti naikintuvų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie naujas reformas Ukrainoje, kurios „pakeis socialinę, teisinę ir politinę tikrovę“.

„Rengiame naujas reformas Ukrainoje“, – sakė jis savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi.

Pasak V.Zelenskio, šios reformos daugeliu aspektų pakeis socialinę, teisinę ir politinę tikrovę, taip pat padarys ją „žmogiškesnę, skaidresnę ir veiksmingesnę“.

„Bet šios detalės bus pateiktos vėliau, po atitinkamų susitikimų“, – sakė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina ir jos partneriai stengiasi užkirsti kelią Rusijos kerštui mūšio lauke.

„Šiandien – kaip ir kiekvieną dieną – surengiau kelis susitikimus su kariškiais, žvalgybos vadovu. Nagrinėjame padėtį visose pagrindinėse veiklos srityse.

Mūsų gynybos ir saugumo pajėgos, Ukrainos vyriausybė, mūsų partneriai – visi kartu siekiame užtikrinti, kad Rusija ne tik neįsitvirtintų mūšio lauke, bet ir kad okupantas prarastų paskutinę viltį atkeršyti už agresiją“, – vakariniame kreipimesi sako Ukrainos prezidentas.

Rusija nusiuntė savo verbuotojus į laikinai okupuoto Melitopolio teritoriją, kad papildytų „Wagner“ gretas. Šiam vaidmeniui Kremlius pasirinko Rusijos kalėjimų prižiūrėtojus.  

Kaip pažymėjo miesto meras Ivanas Fiodorovas, atranka vykdoma daugiausia iš į nelaisvę paimtų ukrainiečių.

Atrodo, kad per pastarąją parą Vakarų sąjungininkės atsisakė tiekti Ukrainai F-16 ir kitus vakarietiškus naikintuvus, o Jungtinė Karalystė prisijungė prie JAV ir sužlugdė Kyjivo viltis, kad netrukus po to, kai Vakarai sutiko atsiųsti tankų, galėtų gauti naikintuvų, rašo „The Guardian“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

JAV prezidentas Joe Bidenas vėlai pirmadienį Baltuosiuose rūmuose paklaustas, ar jo šalis suteiks F-16, atsakė tiesiog „ne“, nors antradienio rytą pabrėžė, kad ir toliau diskutuos su Ukraina dėl jos ginklų prašymų.

Vėliau antradienį Jungtinė Karalystė taip pat pareiškė, kad vakarietiškų naikintuvų tiekimas nėra tikslingas.

Vis didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje, Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad Rusija nesilaiko naujosios START sutarties – paskutinės likusios dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių sutarties dėl branduolinės ginkluotės kontrolės.

Valstybės departamentas atsakyme į Kongreso pateiktą užklausą supeikė Rusiją dėl sustabdyto karinių objektų inspektavimo ir derybų atšaukimo, tačiau neapkaltino savo Šaltojo karo priešininkės padidinus branduolinių galvučių arsenalą tiek, kad būtų viršytos sutartos ribos.

„Rusija nesilaiko naujojoje START sutartyje nustatyto įpareigojimo sudaryti sąlygas inspektavimo veiklai savo teritorijoje“, – pareiškė Valstybės departamento atstovas spaudai, pabrėžęs, kad Maskvos atsisakymas leisti JAV vykdyti šalies karinių objektų patikrinimus pagal naująją START „kelia grėsmę JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės perspektyvoms“.

Maskva rugpjūčio pradžioje paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START.

Maskva rugpjūčio pradžioje paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START.

„Rusija žino aiškų kelią, kaip vėl užtikrinti visapusišką atitiktį [START sutarčiai]. Rusijai tereikia leisti vykdyti inspektavimo veiklą savo teritorijoje, kaip ji tai darė daug metų pagal naująją START sutartį, ir susitikti Dvišalės konsultacinės komisijos posėdyje“, – pažymėjo atstovas, turėjęs omenyje pagal sutartį vykstančias oficialias derybas.

„Rusijos inspektoriams niekas netrukdo vykti į Jungtines Valstijas ir vykdyti patikrinimus“, – pridūrė atstovas.

Maskva rugpjūčio pradžioje paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START, teigdama, kad tokią reakciją išprovokavo amerikiečių sudaromos kliūtys tokius patikrinimus atlikti Rusijai.

Be to, Rusija neribotam laikui atidėjo derybas pagal naująją START, kurios turėjo prasidėti Kaire lapkričio 29 dieną, apkaltinusi Jungtines Valstijas „toksiškumu ir priešiškumu“.

Pagal naująją START, kurią 2010 metais pasirašė tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), abiejų šalių arsenalai apriboti iki ne daugiau kaip 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių kiekvienai, tai yra beveik 30 proc. mažiau už ankstesnę 2002 metais nustatytą ribą.

Be to, iki 800 ribojamas paleidimo įrenginių ir sunkiųjų bombonešių skaičius.

Karo draskomos Ukrainos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad penktadienį Kyjive įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimas.

„Vasario 3-ąją Kyjive įvyks Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas“, – vyriausybės posėdyje pareiškė Denysas Šmyhalis, pavadinęs šį susitikimą „nepaprastai svarbiu“ Kyjivo siekiui įstoti į Europos bloką.

„Tai, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Kyjive, yra galingas ženklas ir partneriams, ir priešams“, – pareiškė pareigūnas, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

Kas šiame susitikime atstovaus Europos Sąjungai, nebuvo nurodyta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai vasario 24-ąją pasiuntė savo karius į Ukrainą ir jo pajėgos jau ne kartą smogė civilinei infrastruktūrai visoje šalyje, įskaitant sostinę Kyjivą.

Pasak D.Šmyhalio, tai, kad tokio aukšto lygio susitikimas Kyjive bus surengtas tęsiantis karui, Rusijai parodys, kad jos pastangos sėti nesantaiką tarp Kyjivo sąjungininkų Vakaruose ir sutrukdyti Ukrainai įstoti į ES yra bergždžios.

Ukrainos premjeras taip pat pranešė, kad dar vienas svarbus įvykis įvyks ketvirtadienį, kai „pirmą kartą mūsų istorijoje“ vyks Ukrainos vyriausybės ir Europos Komisijos konsultacijos.

Pernai birželį Ukrainai buvo suteiktas ES kandidatės statusas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadas Kyrylo Budanovas įsitikinęs, kad 2023 metais Rusija sutelks dėmesį į visišką Donecko ir Luhansko sričių okupaciją. Interviu „The Washington Post“ jis taip pat pareiškė, kad „Rusijoje bręsta didelės problemos“, ir tvirtino esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „rimtai serga“.

Interviu „The Washington Post“ K.Budanovas pabrėžė, jog Ukraina „turi padaryti viską, kad Krymas iki vasaros grįžtų namo“. Kartu jis atmetė, kad Krymo sugrąžinimas išprovokuos Rusiją panaudoti branduolinį ginklą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad JAV „ne“ dėl Vakarų lėktuvų Ukrainai dabar turėtų būti suprantamas kaip atsisakymas tik šiuo konkrečiu metu, o tokius „atsisakymo etapus“ Ukraina išgyveno su visais Vakarų ginklais.

Kaip rašo pravda.ua, ministras tai pasakė per spaudos konferenciją Paryžiuje po susitikimo su Prancūzijos gynybos ministru.

„Taip buvo su HIMARS, taip buvo su 155 mm artilerija, su tais pačiais „Bradleys“. Su vokiškais „Leopard“ iš pradžių taip pat buvo „ne“, o dabar turime tankų koaliciją. Štai kodėl aš tikiu kita „lėktuvų koalicija“. Bet visada pirma turi būti lyderis. Todėl aš čia ir esu“, – sakė O.Reznikovas

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis „yra pasirengusi“ suteikti daugiau pagalbos Rusijai jos kare prieš Ukrainą.

Kalbėdamas per valstybinį vizitą Zimbabvėje, kuri yra Rusijos sąjungininkė, A.Lukašenka pabrėžė, kad Rusijai šiuo metu nereikia „jokios pagalbos“.

Paklaustas, ar yra įsipareigojęs didinti paramą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, jis pridūrė: „Jei mūsų broliams rusams reikia pagalbos, mes visada esame pasirengę ją suteikti.“

Jis nepatikslino, ką tokia pagalba reikštų.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka

Rusijos Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge administracija pasiskundė teisėsaugos institucijoms, kad sekmadienį nežinomi asmenys elektroniniuose ekranuose rodė informaciją apie įvykius Bučoje, kur rusų kariai masiškai vykdė karo nusikaltimus, pranešė naujienų svetainė „Ukrainskaja pravda“.

Saugumo pareigūnams aptikus įsilaužimą, rezultatų suvestinės buvo nedelsiant išjungtos. Pirminiais duomenimis, į serverį buvo įsilaužta nuotoliniu būdu.

Sankt Peterburgo tyrimų komitetas vis dar sprendžia, kaip kvalifikuoti minėtą incidentą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu aptars naujausius Kyjivo prašymus dėl pažangios ginkluotės gynybai nuo Rusijos.

„Ketiname kalbėtis“, – sakė J.Bidenas žurnalistams kitą rytą po to, kai Baltuosiuose rūmuose pareiškė nepritariąs naikintuvų F-16 siuntimui į Ukrainą.

Jungtinės Valstijos yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai, kuri jau beveik metus mėgina atremti Rusijos karinę invaziją. Įvairius ginklus Kyjivui siunčia ir kitų Vakarų šalių koalicija.

Tačiau, nesant jokių ženklų, kad Rusija mažintų kaimyninės Ukrainos niokojimo mastą, V.Zelenskis pastaruoju metu ragina perduoti Ukrainai dar galingesnių ir pažangesnių ginklų.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija, pasekusios Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, neseniai sutiko atsiųsti pažangių tankų.

Dabar Ukraina prašo perduoti naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų, kurios galėtų smogti gerokai atokiau nuo fronto linijos esantiems taikiniams Rusijos teritorijoje.

Lenkijos gynybos viceministras Wojciechas Skurkiewiczius naujienų agentūrai AFP antradienį pareiškė, kad šiuo metu nevyksta jokių „oficialių diskusijų“ dėl kurių nors iš šalies turimų naikintuvų F-16 perdavimo Ukrainai.

Britų leidinys „The Guardian“ pranešė, jog su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Vakarų šalių pareigūnas pareiškė, kad abiejose karo pusėse iš viso žuvo apie 200 tūkst. karių.

Pasak jo, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius abiejose pusėse yra panašus. Tačiau, pareigūnas pridūrė, jog mūšiuose žuvo daugiau rusų, nes jie dalyvavo puolime, o tai reiškia, kad „patyrė daugiau aukų nei ukrainiečiai“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo naujausioje informacijoje skelbė, kad žuvo apie 127 500 prorusiškų pajėgų narių.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karinis dalinys prie Bachmuto

Anot pareigūno, Rusija kol kas nepradėjo didelio puolimo, nors per pastarąją savaitę Donbaso rytuose padaugėjo atakų, tačiau ji deda mažesnes pastangas, kuriomis gali pasiekti „ne daugiau nei taktinių laimėjimų“.

Ukrainos pralaimėjimas Soledare buvo „piarinė pergalė“, pareiškė pareigūnas. Dėl jos rusai patyrė „kelis tūkstančius aukų“, kad „atseit apsaugotų sugriautą miestą, kuriame liko ne daugiau kaip 500 gyventojų“.

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, tikino, kad šiuo metu karinė padėtis yra aklavietėje – karas gali tęstis visus 2023 m.

Pareigūnas teigė, kad Rusija, norėdama pasiekti proveržį, turėtų pradėti naują mobilizacijos etapą, kuris papildytų 300 tūkst. karių gretas, kuriuos Kremlius pernai priverstinai įdarbino, o Ukraina turėtų pasikliauti tolesniu ginklų tiekimu iš Vakarų ir savo taktinėmis naujovėmis mūšio lauke.

Rusijos olimpinio komiteto vadovas antradienį pareiškė, kad Rusijai atstovaujantiems sportininkams neturi būti taikomos kitokios sąlygos nei kitų šalių atletams, plečiantis ginčui dėl jų dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus žaidynėse.

„Rusai turi dalyvauti lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti sportininkai. Bet kokios papildomos sąlygos ar kriterijai yra nepageidaujami, ypač tie, kurie turi politinį atspalvį, o tai olimpiniam judėjimui visiškai nepriimtina“, – sakė Stanislavas Pozdniakovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Praėjusią savaitę Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad svarsto galimybę rusams dalyvauti kitų metų vasaros žaidynėse, tikėtina, kaip neutraliems sportininkams, o ne po savo šalies vėliava.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija, kuri leido, kad jos teritorija taptų puolimo placdarmu, nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą praėjusių metų vasarį buvo nušalintos nuo daugumos olimpinių sporto šakų.

Pastarasis TOK pareiškimas iš karto sulaukė Kyjivo reakcijos o Ukrainos prezidento patarėjas pavadino komitetą „karo kurstytoju“.

Ukraina pagrasino boikotuoti Paryžiaus žaidynes, jei jose bus leista dalyvauti rusams.

S.Pozdniakovas teigė, kad jo organizacija palankiai vertina TOK pastangas leisti Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose.

„Tačiau dėl papildomų sąlygų mes griežtai nesutinkame. Olimpinėje chartijoje teigiama, kad visi sportininkai turi dalyvauti vienodomis sąlygomis“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos dalyvavimas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse prilygtų parodymui, kad „teroras neva gali būti kažkas priimtino“.

Praėjusią savaitę V.Zelenskis taip pat sakė, kad pakvietė TOK prezidentą Thomas Bachą apsilankyti fronto mieste Bachmute, „kad jis pats įsitikintų, jog neutralumo nėra“.

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pritarė planams steigti bendrus karinio mokymo centrus kartu su Baltarusija, stiprėjant nuogąstavimams, jog Minskas gali įsitraukti į karą Ukrainoje ir stoti į kovą kartu su Maskva. 

Antradienį paskelbtame dekrete Kremliaus lyderis įpareigojo gynybos ir užsienio reikalų ministrus surengti derybas su Baltarusija ir sudaryti bendrą susitarimą dėl šių objektų įrengimo.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka

Tačiau nėra nurodoma, kokioje konkrečioje vietoje jie būtų įrengti. 

Minskas leidžia Rusijai naudotis savo šalies teritorija beveik prieš metus prasidėjusiems Maskvos puolimams Ukrainoje. 

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ne kartą pabrėžė, kad neketina siųsti baltarusių karių į Ukrainą, nors šalies karinis bendradarbiavimas su Rusija vis labiau stiprėja. 

Minskas spalį pareiškė, kad kartu su Maskva steigia bendras regionines pajėgas, o nuo to laiko į Baltarusiją atvyko keli tūkstančiai Rusijos karių.

Anksčiau šį mėnesį Maskva ir Minskas pradėjo bendras oro pajėgų pratybas Baltarusijoje. Jos turėtų trukti iki vasario 1 dienos. 

Prancūzija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai perduos dar 12 savaeigių haubicų „Caesar“, antradienį pranešė prancūzų gynybos ministras.

Apie tai Sebastienas Lecornu paskelbė po susitikimo su ukrainiečių kolega Oleksijumi Reznikovu Paryžiuje.

Šie ginklai, papildysiantys 18 jau pristatytų, bus finansuojami iš 200 mln. eurų fondo, kurį Prancūzija įsteigė Kyjivui skirtai ginkluotei finansuoti, sakė S.Lecornu bendroje spaudos konferencijoje su O.Reznikovu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir Prancūzijos kolega Sebastienas Lecornu

Rusija jau pralaimėjo karą. Dėl to Rusijos Federacijoje tampa įmanomas karinis perversmas, nes tęsiantis karo veiksmams ir blogėjant situacijai fronte, kaltų ieškos valstybės piliečiai.

Tokiomis išvadomis pokalbyje su CNN pasidalijo buvęs V.Putino kalbų rašytojas ir politikos analitikas Abasas Galiamovas.

„Rusijos ekonomika blogėja. Karas pralaimėtas. Vis daugiau lavonų grįžta į Rusiją, todėl rusai susidurs su naujais sunkumais ir bandys rasti paaiškinimą, kodėl tai vyksta, teks pažiūrėti į politinį procesą ir atsakyti sau: „Na, tai vyksta todėl, kad mūsų šalį valdo senas tironas, senas diktatorius“, – tikino jis. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

A.Galiamovo teigimu, būtent šiuo metu Rusijoje taps įmanomas karinis perversmas. Tikėtina, kad jis prasidės per ateinančius 12 mėnesių.

„Taigi po metų, kai pasikeis politinė situacija ir šalies vadovas bus tikrai nekenčiamas prezidentas, o karas bus tikrai nepopuliarus, jie [rusai] turės už tai pralieti kraują. Tuo metu perversmas taps realia galimybe“, – pridūrė jis.

A.Galiamovas taip pat mano, kad V.Putinas gali atšaukti Rusijos prezidento rinkimus, kurie turėtų vykti 2024 m. Anot analitiko, be pergalės prieš Ukrainą Kremliaus diktatorius gali turėti problemų su rinkėjais.

„Jis rusams nereikalingas, jei jis nėra stiprus. Jis tikrai gali paskelbti karo padėtį ir atšaukti rinkimus“, – apibendrino A.Galiamovas.

Norvegijoje prieglobsčio prašantis buvęs Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadas atsiprašė šalyje gyvenančių ukrainiečių, kurie prieštarauja jo buvimui šioje šalyje.

Andrejus Medvedevas pabėgo iš savo dalinio ir kirto Norvegijos sieną netoli Pasvikdaleno slėnio, kur buvo sulaikytas ir suimtas pasieniečių.

Jis yra pirmasis žinomas Ukrainoje kovojusios „Wagner“ grupės karys, pabėgęs į užsienį.

Norvegijos pagrindiniam transliuotojui NRK iš „Wagner“ grupuotės nagų ištrūkęs karys sakė: „Aš esu labai laimingas“.

„Jums esu niekšas, bet aš tik prašau atsižvelgti į tai, kad aš tai supratau, nors ir pavėluotai, ir pasisakiau prieš visa tai“, – pridūrė jis.

„Prašau jūsų nesmerkti manęs ir bet kuriuo atveju – atsiprašau“.

Gruodžio mėn. interviu laikraščiui „The Guardian“ A.Medvedevas pasakojo, kad baiminosi dėl savo gyvybės, ir teigė, jog buvo liudininkas brutalių „Wagner“ kovotojų žudynių.

Šiuo metu jis gyvena prieglobsčio prašytojų centre Osle.

Rusijos kariuomenė antradienį paskelbė užėmusi Blahodatnės kaimą, esantį į šiaurę nuo Ukrainos rytinio Bachmuto miesto, tapusio įnirtingų kovų epicentru.

Gynybos ministerijos pareiškime, pavartojant Maskvos terminą Ukrainos rytinei Donecko sričiai, sakoma, kad rusų pajėgos „sėkmingais puolamaisiais veiksmais išvadavo Donecko liaudies respublikos Blahodatnės gyvenvietę“.

Kyjivas kol kas nepaskelbė jokio komentaro.

Ukrainos kariai netoli Bachmuto

+5

Blahodatnė yra netoli druskos kasyklų miesto Soledaro, kurį neseniai užėmė rusų pajėgos, prie kelio į Bachmutą.

Rusija jau daug mėnesių siekia užimti Bachmutą; dėl šio miesto vyksta vienos įnirtingiausių pernai vasarį Vladimiro Putino pradėto karo kovų.

Savaitgalį Rusijos privati karinė samdinių bendrovė „Wagner“ paskelbė, kad jos junginiai kontroliuoja Blahodatnę, bet Kyjivas tuo metu tai paneigė, nurodydamas, kad ukrainiečių kariai atrėmė rusų atakas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Kyjivas iš 12 šalių koalicijos tikisi sulaukti 120-140 tankų.

Praėjusią savaitę Vakarų šalių grupė pažadėjo tiekti Ukrainai modernius kovinius tankus po to, kai Vokietija patvirtino, kad atsiųs ir leis reeksportuoti tankus „Leopard 2“, o JAV pareiškė, kad suteiks Kyjivui tankų „M1 Abrams“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Dabar tankų koalicijai priklauso 12 narių. Galiu pažymėti, kad per pirmąją paramos bangą Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus apie 120-140 vakarietiškų modelių tankų“, – sakė D.Kuleba.

Tokios šalys, kaip Lenkija ir Suomija, jau viešai nurodė, kad yra pasirengusios suteikti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard 2“.

Ispanija, Nyderlandai ir Danija taip pat pareiškė, kad yra pasirengusios siųsti savo Vokietijoje pagamintus tankus.

Lenkija nesidera dėl naikintuvų F-16 siuntimo Ukrainai, antradienį sakė gynybos viceministras Wojciechas Skurkiewiczius.

Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV atmetė galimybę tiekti naikintuvus Rusijos užpultai Ukrainai.

„Šiuo metu nėra oficialių diskusijų dėl F-16 perdavimo“, – naujienų agentūrai AFP teigė W.Skurkiewiczius.

„Reuters“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Lenkija šiuo metu turi 48 amerikiečių gamybos karo lėktuvus F-16.

Anksčiau paklaustas, ar Lenkija imsis veiksmų dėl F-16 siuntimo Kyjivui, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad „bet kokia nauja oro galia būtų organizuojama ir galbūt perduodama konsultuojantis su NATO šalimis“.

„Mes veiksime visiškai koordinuodami“ žingsnius, pirmadienį pridūrė jis.

Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad nesiųs Ukrainai naikintuvų F-16.

Ukrainos lyderiai yra sakę, kad F-16 yra jų naujausio pageidaujamų ginklų sąrašo pradžioje.

Tačiau Vakarų šalys šį mėnesį, pagaliau įveikusios rimtus nesutarimus, sutiko nusiųsti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai modernių, NATO standartus atitinkančių tankų. Tai vieni galingiausių ginklų jų įprastinėje ginkluotėje.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Rishi Sunakas pritarė spartesniam paramos Ukrainai teikimui po to, kai buvo baigta analizė, kurioje teigiama, kad „užsitęsusi aklavietė“ konflikte būtų naudinga Rusijai.

Paramos Ukrainai klausimas apstvarstytas trečiadienį įvykusiame ministrų kabineto posėdyje, pranešė šalies nacionalinė naujienų agentūra „PA media“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naujasis JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas

R.Sunako administracijos atstovas spaudai komentavo, jog po to, kai ministro pirmininko postą perėmė R.Sunakas ir susipažino su savo šalies pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu, padarė išvadą, jog konflikto aklavietė būtų naudinga tik Rusijai.

„Jo nuomone, yra galimybė paspartinti JK paramą, glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais, kad Ukrainai būtų užtikrintos geriausios galimybės pasiekti sėkmę ir kuo geriau išnaudoti progą, kai Rusijos pajėgos atsidūrė užnugaryje“, – sakė Dauningo gatvės atstovas.

Pasak R.Sunako, pagal naująją strategiją taip pat bus dedamos didesnės diplomatinės pastangos ir kartu su Ukraina planuojama, kaip atkurti šalį pasibaigus konfliktui.

Premjero atstovas taip pat pareiškė, jog JK nebūtų „praktiška“ siųsti savo naikintuvų į Ukrainą, nes Kyjivas siekia gauti naikintuvų tam, jog pavasarį sukurtų kovines pajėgas, galinčias pralaužti Rusijos linijas.

„Jungtinės Karalystės naikintuvai yra labai sudėtingi, o išmokti jais skraidyti užtrunka kelis mėnesius. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siųsti šiuos naikintuvus į Ukrainą yra netikslinga“, – atkreipė dėmesį Dauningo gatvės atstovas.

Anot jo, šalis ir „toliau diskutuos su savo sąjungininkais apie tai, koks požiūris yra teisingas“, pridūrė jis.

Prie Bachmuto per dieną įvyko 42 koviniai Ukrainos karių ir Rusijos okupantų susirėmimai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Bachmutas ir toliau išlieka viena pagrindinių priešo puolimo krypčių. Ten jie raketine artilerija smogė mūsų pozicijoms 197 kartus (sausio 30 d. – red.). Įvyko 42 koviniai susirėmimai.

Per dieną žuvo 277 priešai, 258 buvo sužeisti“, – pasakojo jis. 

S.Čerevatas pridūrė, kad karinė įranga ir amunicija reguliariai pristatoma į Bachmutą. Jis taip pat sakė, kad rusai bando perimti iniciatyvą netoli Lymano Donecko srityje.

Dmitrijus Medvedevas, ilgametis Vladimiro Putino sąjungininkas, šiuo metu einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ gyrėsi, kad sankcijos nedaro didelio poveikio Rusijos ekonomikai.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

„Priešiškos šalys neturi drąsos pripažinti, kad jų „pragaro“ sankcijos patyrė didžiulį fiasko. Neveikia. Didžiąją daugumą pramonės gaminių ir plataus vartojimo prekių pakeitė savi, rusiški, o trūkstamus – azijietiški prekės ženklai.

Veikia ir paralelinis importas, iš kurio gauname tuos pačius vakarietiškus prekės ženklus, o jų savininkai negauna nieko. Taigi viskas yra kaip visada: amerikiečiai uždirba ant pažemintos Europos. Sugniuždyta Europa išsilaiko ir praranda pinigus. Tuo pat metu net Tarptautinis Valiutos Fondas šiais metais Rusijai prognozuoja ekonomikos augimą.“

D.Medvedevas taip pat pareiškė, kad Rusija ir toliau naudosis Vakarų intelektualine nuosavybe „be jokių licencijų ir autorinių atlyginimų... viskam, pradedant filmais ir baigiant pramonine programine įranga“.

Įraše jis pagyrė tuos, kurie piratavo programinę įrangą ir pasidalino padėka: „ačiū tiems, kurie sukūrė įvairias programas nelicencijuotam brangių intelektinių produktų naudojimui“.

D. Medvedevas anksčiau yra buvęs ir Rusijos prezidentu, ir ministru pirmininku.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas spaudos konferencijos metu su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva pareiškė, kad bet kokios taikos derybos turi vykti su sąlyga, kad Rusija išves savo karius iš Ukrainos, pranešė naujienų agentūra DPA.

„Be to, negalima sudaryti taikos su Rusija už ukrainiečių nugaros“, – pridūrė O.Scholzas.

Vokietijos kancleris taip pat atkreipė dėmesį, jog jo ir Brazilijos prezidento pozicija aiškiai sutampa: „Abu smerkiame Rusijos invaziją“.

„Reuters“/„Scanpix“/Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Kita vertus, L.I.Lula da Silva aiškiai atmetė bet kokias Ukrainos sąjungininkių turėtas viltis dėl šaudmenų tiekimo priešlėktuviniams pabūklams „Gepard“ ar tankams „Leopard“. 

„Brazilija nesuinteresuota perduoti amunicijos Ukrainos ir Rusijos karui. Brazilija yra taikos šalis. Todėl Brazilija nenori dalyvauti šiame kare, net ir netiesiogiai“, – sakė Brazilijos prezidentas.

Tačiau L.I. Lula da Silva pareiškė, kad prireikus būtų pasirengęs tarpininkauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybose.

„Jei galėsiu padėti, padėsiu. Jei iškils poreikis surengti derybas su V.Putinu ir V.Zelenskiu, būsiu pasirengęs aptarti taikos sureguliavimo pastangas, jokių problemų. Mums iš tikrųjų reikia suburti pakankamai galingą žmonių grupę, kuri būtų gerbiama prie derybų stalo. Ir mes turėtume bendrauti su jais abiem“, – pirmadienį per bendrą spaudos konferenciją teigė Lotynų Amerikos šalies lyderis.

Politikas taip pat pasiūlė sukurti platų tarptautinį derybų formatą, kuris galėtų būti panašus į G20, kad būtų galima aptarti taikos Ukrainoje galimybes.

Brazilijos vadovas sakė, jog šiuo klausimu jau diskutavo su O.Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu bei kad ketina iškelti šį klausimą vasario mėn. vyksiančiose derybose su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kovo mėn. su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

Antradienį NATO narės Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius kritikavo Vakarų valstybes, nusprendusias tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitus ginklus, sakydamas, kad šis ginklų tiekimas tik pratęs karą, pranešė naujienų agentūra „Associated Press“.

Z.Milanovičius žurnalistams sakė, jog „beprotiška“ manyti, kad Rusiją galima nugalėti įprastiniame kare.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Zoranas Milanovičius

Negana to, antradienį jis pareiškė tikįs, kad Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį pasipiktino Z.Milanovičiaus pareiškimu dėl Krymo ir pavadino jo komentarą „nepriimtinu“.

„Mes laikome nepriimtinais Kroatijos prezidento pareiškimus, kuriais faktiškai keliamos abejonės dėl Ukrainos teritorinio vientisumo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše rašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko.

„Įdomu, ar Zoranas Milanovičius su tokia retorika galėjo tapti savo šalies prezidentu dešimtajame dešimtmetyje, kai Kroatija kovojo už savo valstybingumo išsaugojimą? Ar jo rinkėjai sutiktų užmerkti akis į dalies savo šalies okupaciją? Abejoju. Primenu, kad dėl išorės agresijos Kroatija galėjo netekti trečdalio savo žemių. Tačiau didvyriškos kovos dėka kroatai sugebėjo apginti savo šalies nepriklausomybę“, – pridūrė O.Nikolenko.

Iki antradienio turėjo būti pateikti kandidatai 2023 metų Nobelio taikos premijai gauti.

Dauguma iki šiol viešai paskelbtų pavardžių yra beveik metus Ukrainoje vykstančio karo dalyviai arba Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai.

Tarp kitų žinomų kandidatų yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurį pasiūlė Pakistano aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas už „nenuilstamas pastangas“ sprendžiant Ukrainos krizę.

„Zuma press“/„Scanpix“/Nobelio taikos premijos medalis

Norvegijos Pažangos partijos įstatymų leidėjas Christianas Tybringas-Gjedde netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ užsiminė, kad pasiūlys Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kandidatūrą.

Jis taip pat pasiūlė savo tautietį Jensą Stoltenbergą, kuris, pasak jo, „nusipelno apdovanojimo už pavyzdingą NATO generalinio sekretoriaus darbą sunkiu Aljansui metu: per žiaurų ir neišprovokuotą puolimą prieš taikią kaimyninę šalį“.

Kiti žinomi kandidatai yra įkalinti V.Putino oponentai – kovos su korupcija aktyvistas Aleksejus Navalnas, kuris tapo apnuodijimo auka, ir žurnalistas bei politinis aktyvistas Vladimiras Kara-Murza, kuris teigia išgyvenęs du apnuodijimus.

Ekspertai įspėja, kad Norvegijos Nobelio komitetas, spalio mėnesį paskelbdamas šių metų premiją, gali būti linkęs žvelgti kita linkme.

Oslo Taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalas teigė, kad mažai tikėtina, jog Nobelio komitetas 2023 metais vėl atkreips dėmesį į V.Putiną, nes gali pasirodyti „eurocentriškas“.

„Abejoju, ar jie trečią kartą iš eilės skirtų apdovanojimą, nukreiptą prieš Rusiją“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Plačiau skaitykite ČIA

Ukrainos kariai vieno Rusijos pulko būstinėje surengė galingą „fejerverką“. Skelbiama apie likviduotus dešimtis rusų okupantų.

Kaip pranešė Ukrainos pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas „Štirlicas“, 18-osios gvardijos motorizuotųjų šaulių divizijos pulko, atvykusio iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, štabas buvo sunaikintas.

„Dėl fejerverkų, surengtų vieno iš Rusijos okupantų pulko Ukrainoje būstinėje, apskaičiuoti negrįžtami okupantų nuostoliai siekė iki 70–200 žmonių“, – pranešė jis

Ukrainos karininko teigimu, šiuo metu vyksta kūnų identifikavimas.

26 metų Andrejus Medvedevas ankstyvą sausio 13-osios rytą kirto Rusijos ir Norvegijos sieną tolimojoje šalies šiaurėje ir paprašė prieglobsčio šioje Skandinavijos šalyje.

Jį kalbinusiam CNN žurnalistui Andersonui Cooperiui iš Oslo, kur A.Medvedevas prašo prieglobsčio po to, kai kirto šalies sieną, dezertyras pasakojo, jog „Wagner“ grupuotės kovotojai dažnai būdavo siunčiami į mūšį be jokių nurodymų, o kompanijos elgesys su nenorinčiais pasiduoti verbavimui samdiniais buvo negailestingas.

„Jie surinkdavo tuos, kurie nenorėdavo kariauti, ir šaudydavo juos naujokų akivaizdoje“, – tvirtino jis.

Kadras iš vaizdo įrašo/Andrejus Medvedevas

„Jie atvedė du kalinius, kurie atsisakė eiti kovoti, ir visų akivaizdoje juos nušovė, o po to užkasė tiesiai į tranšėjas, kurias iškasė naujokai“, – tikino jis.

26-erių metų jaunuolis, kuris teigia anksčiau tarnavęs Rusijos kariuomenėje, prisijungė prie samdinių grupuotės „Wagner“ kaip savanoris. Jis atsidūrė Ukrainoje praėjus mažiau nei dešimčiai dienų po sutarties pasirašymo 2021 m. liepą ir kariavo netoli Bachmuto, miesto Donecko srityje.

Ši samdinių grupuotė tapo pagrindine Rusijos invazijos į Ukrainą veikėja.

Pasak A.Medvedevo, kad per kelis mėnesius trukusį Rusijos puolimą prie Ukrainos Bachmuto miesto buvę kaliniai buvo metami į mūšio lauką kaip patrankų mėsa: „mano būryje iš 30 vyrų išgyveno tik trys. Tuomet mums davė daugiau belaisvių, ir daugelis jų taip pat žuvo“.

A.Medvedevas teigė, kad jis buvo tiesiogiai atskaitingas šios grupuotės įkūrėjams Dmitrijui Utkinui ir Rusijos oligarchui Jevgenijui Prigožinui.

J.Prigožiną jis vadino „velniu“.

„Jei jis būtų Rusijos didvyris, būtų pasiėmęs ginklą ir bėgęs su kareiviais“, – sakė iš karo pabėgęs samdinys.

J.Prigožinas jau anksčiau patvirtino, kad A.Medvedevas buvo jo samdinys, ir sakė, kad jis „turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už bandymą blogai elgtis su kaliniais“.

Tuo tarpu pats A.Medvedevas atsisakė CNN komentuoti, kokius veiksmus pats atliko kovodamas Ukrainoje.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje teigė, jog yra tikėtina, kad Rusijos karinių pajėgų vadai siekia įtvirtinti naują judėjimo ašį į Ukrainos kontroliuojamą Donecko sritį.

„Tikėtina, kad per pastarąsias tris dienas Rusija savo žvalgomąsias atakas aplink Pavlivkos ir Vuhledaro miestus perorganizavo į labiau suderintą puolimą“, – sakė Gynybos ministerija.

Pasak analitikų, Rusijos karinių dalinių vadai galimai siekia įtvirtinti naują judėjimo ašį į Ukrainos kontroliuojamą Donecko sritį ir atitraukti Ukrainos pajėgas nuo smarkiai ginčijamo Bachmuto sektoriaus.

„Esama realios galimybės, jog Rusija ir toliau sieks vietinių laimėjimų šiame sektoriuje. Tačiau mažai tikėtina, kad Rusija turi pakankamai neįpareigotų pajėgų regione, kad galėtų pasiekti operatyviai reikšmingą proveržį“, – teigė britų žvalgyba.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas antradienį turėtų vykti į Paryžių susitikti su prezidentu Emmanueliu Macronu. Kyjivo sąjungininkams diskutuojant, ar suteikti Ukrainai naikintuvų karui su Rusija ir JAV prezidentui Joe Bidenui atmetus galimybę suteikti naikintuvų F-16, su šiuo prašymu ministras ruošiasi kreiptis į E.Macroną.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Prieš J.Bidenui pasisakant Vašingtone, E.Macronas per Prancūzijos televizijos transliaciją pabrėžė, kad bet koks toks žingsnis priklausys nuo keleto veiksnių, įskaitant būtinybę išvengti eskalacijos ir garantijas, kad lėktuvai "nelies Rusijos teritorijos".

Teigiama, jog antradienį Paryžiuje O.Reznikovas taip pat susitiks su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu.

Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino pranešimas Federaliniam susirinkimui gali įvykti plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse – vasario 20 ar 21 d.

Apie tai praneša propagandiniai leidiniai „RIA Novosti“ ir TASS, remdamiesi savo šaltiniais.

TASS propagandistai, remdamiesi šaltiniais, teigia, kad žinutė bus paskelbta „vasario 20 d.“.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar 850 rusų okupantų. Dabar bendri Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia daugiau nei 127 tūkstančius karių.

Tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 22-02-24 iki 23-01-31 siekė: karių – apie 127 500.

Taip pat per paskutinę parą išaugo sunaikintos priešo technikos skaičius: šarvuotų kovos mašinų – iki 6378 (+9) vnt., artilerijos sistemų – 2197 (+1) vnt., priešlėktuviniai pabūklų – 454 (+1) vnt.

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė Rusijos karių atakas maždaug 13-oje šalies rytuose esančių miestų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. 

Ukrainos pajėgos atrėmė atakas Novoselivskėje, Bilohorivkoje Luhansko srityje, Jampilivkoje, Spornoje, Krasnaja Horoje, Paraskovijevkoje, Bachmute, Kleščejevkoje, Ivanivkoje, Avdijivkoje, Vodyanėje, Pervomaiskėje ir Vuhledare Donecko srityje.

Pažymima, kad priešas toliau vykdo puolimą Lymano ir Bachmuto kryptimis ir patiria didelių nuostolių. Puolimas nesėkmingas Avdijivkos ir Novopavlovsko kryptimis. Kupjansko ir Zaporižios kryptimis rusai gina anksčiau užimtas pozicijas. 

Pranešime teigiama, kad padėtis Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis iš esmės nepasikeitė, priešo puolamųjų grupių nenustatyta. Baltarusijos Respublikoje esančiuose poligonuose toliau vyksta priešo dalinių mokymai. 

Didelius nuostolius kare prieš Ukrainą patyrę Rusijos okupantai savo sužeistuosius gydo Luhansko gimdymo namuose. 

Dėl to trūksta vietų ir ligoninių, kuriose būtų galima priimti gimdymus, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime. 

„Priešas ir toliau patiria didelių nuostolių ir pradėjo naudoti papildomas civilines medicinos įstaigas sužeistiems rusų užpuolikams apgyvendinti. Luhansko mieste, miesto ligoninės Nr. 3 gimdymo namų ir regioninės ligoninės gimdymo namų teritorijoje, okupantai įrengė „lauko ligoninę“, kurioje gydomi rusų kariškiai“, – rašoma pranešime. 

Kadangi Rusijos pajėgos sužeistiems rusams gydyti mieste naudoja dvi gimdyklas, gimdyti kūdikius galima tik Luhansko regioninis perinataliniame centre.

„Katastrofiškai trūksta vietų, kyla pavojus ir nepalankios sąlygos pristatymui“, – teigė Generalinis štabas. 

Vakarų, Ukrainos ir Rusijos šaltiniai ir toliau nurodo, kad Rusija ruošiasi neišvengiamai artėjančiam puolimui, ir tai patvirtina JAV Karo tyrimų instituto vertinimą, kad labiausiai tikėtina veiksmų kryptis yra puolimas artimiausiais mėnesiais.

„Sausio 30 d. NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad nėra jokių požymių, jog Rusija ruošiasi derėtis dėl taikos, ir kad visi rodikliai rodo priešingai. J.Stoltenbergas pažymėjo, kad Rusija gali mobilizuoti iki 200 000 karių ir toliau įsigyja ginklų ir šaudmenų didindama vidaus gamybą ir bendradarbiaudama su tokiomis autoritarinėmis valstybėmis kaip Iranas ir Šiaurės Korėja. J.Stoltenbergas pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išlaiko savo maksimalistinius tikslus Ukrainoje“, – kasdieninėje apžvalgoje pažymi ISW analitikai.

Jie taip pat rašo, kad Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovas Ivanas Tymočko atitinkamai pareiškė, kad Rusijos pajėgos stiprina savo grupuotę Donbase kaip numatyto puolimo dalį, ir pažymėjo, kad Rusijos pajėgoms reikės pradėti puolimą dėl didėjančio vidaus spaudimo siekti pergalės.

„J.Stoltenbergo ir I.Tymočko pareiškimai patvirtina ankstesnę ISW prognozę, kad Rusijos pajėgos sudaro sąlygas pradėti puolimą, greičiausiai Luhansko srityje, artimiausiais mėnesiais. Rusijos kariniai tinklaraštininkai papildomai toliau nurodė, kad Rusijos informacinėje erdvėje sudaromos sąlygos ir numatomas Rusijos puolimas. Karo blogeriai sustiprino Rusijos „Telegram“ kanalo pareiškimą, kad dabartinis Rusijos operacijų tempas ir pobūdis rodo, jog pagrindinės numatyto puolimo ir žadamo proveržio pajėgos dar „neįžengė į mūšį“, – rašo ekspertai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sausio 29 d. Iranas ir Rusija sukūrė tiesioginius finansinio ryšio kanalus tarp Irano bankų ir daugiau kaip 800 Rusijos bankų.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas, siekdamos susigrąžinti prarastas pozicijas į vakarus nuo Kreminos, kai Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės.
• Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos pajėgų koncentracijoms Luhansko srities užnugario zonose.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas visoje Donecko srities fronto linijoje.
• Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų netoli Bachmuto.
• Rusijos pajėgos nevykdė jokių patvirtintų antžeminių atakų Zaporižios srityje.
• Rusijos gynybos ministerija toliau vykdė Rusijos kariuomenės profesionalizavimo priemones, nes susidūrė su nuolatiniu priešiškumu šioms priemonėms.
• Rusijos pajėgos ir okupacinė valdžia toliau taikosi į Krymo totorius, siekdamos susieti antirusiškas nuotaikas su ekstremistine ar teroristine veikla.

Donecko srityje per kovinę užduotį žuvo aviacijos eskadrilės vadas Danyla Muraško.

Generolo leitenanto Vasilijaus Nikiforovo 299-osios taktinės aviacijos brigados puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ pažymima, kad jis buvo vienas geriausių brigados karininkų. Su juo atsisveikinta sausio 30 d.

„2023 m. sausio 27 d., vykdydamas kovinę užduotį kaip poros narys, jis buvo numuštas priešo naikintuvo. Pamatęs netoliese esantį Šabelkovkos kaimą, pilotas, nepaisydamas mažo skrydžio aukščio, iki paskutinės sekundės stengėsi nukreipti orlaivį nuo gyvenamųjų pastatų. Dėl to jis prarado aukštį, negalėjo saugiai katapultuotis ir žuvo didvyrio mirtimi“, – sakoma pareiškime.

Ukrainiečių naujienų portalas „Unian“ rašo, kad D.Muraško nuo invazijos pradžios surengė 141 kovinį išpuolį, sunaikino apie 70 šarvuočių, daugiau kaip 80 transporto priemonių, apie 30 degalų ir tepalų cisternų ir nukovė apie 600 priešų.

D.Muraško jau buvo apdovanotas visų trijų laipsnių Bohdano Chmelnickio ordinu. Jam taip pat suteiktas Ukrainos didvyrio vardas (po mirties).

Rusijos kariškiai per minų laukus Zaporižios kryptimi siuntė civilius į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras. Pasak jų, laikinai okupuotose teritorijose likę gyventi žmonės išėjo į ukrainiečių pozicijas su okupantų pasiūlymu neva pasiimti nužudytųjų kūnus. Tačiau vėliau okupantai atsisakė derėtis.

„Remiantis mūsų kariuomenės turima informacija, žmonės sąmoningai siunčiami per minų laukus, kad nustatytų galimus minų laukų perėjimo variantus. Informacija apie maršrutus gaunama vykdant civilinį stebėjimą“, – teigiama ataskaitoje.

Pasipriešinimo centras pažymi, kad tai yra dar vieno tarptautinio okupacinių pajėgų nusikaltimo įrodymas.

Jungtinės Valstijos į Ukrainą nusiuntė daugiau kaip 60 kovinių mašinų „Bradley“.

Apie tai pranešė Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų transporto vadavietė. Pirmoji siunta su daugiau kaip 60 „Bradley“ mašinų praėjusią savaitę išvyko iš Šiaurės Čarlstono (Pietų Karolina).

Ataskaitoje pažymima, kad tai suteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms papildomų puolamųjų ir gynybinių pajėgumų ginti savo sienas nuo neteisėtos Rusijos invazijos.

Wikipedia.org nuotr./M2A1 „Bradley“ operacijos „Audra dykumoje“ metu Irake (1991 m.)

„Bradley“ yra labai galinga transporto priemonė, kurią teikiame ukrainiečiams. Tikimės, kad tai padidins jų gebėjimą judėti į priekį mūšio lauke ir susigrąžinti prarastas pozicijas su įranga, kuri prilygsta rusų turimai arba ją pranoksta“, – sakė oro pajėgų generolė Jacqueline Van Ovost leidiniui „Joint Force Quarterly“.