Britų žiniasklaida: JK prisijungė prie JAV ir sužlugdė Kyjivo viltis gauti naikintuvų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie naujas reformas Ukrainoje, kurios „pakeis socialinę, teisinę ir politinę tikrovę“.

„Rengiame naujas reformas Ukrainoje“, – sakė jis savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi.

Pasak V.Zelenskio, šios reformos daugeliu aspektų pakeis socialinę, teisinę ir politinę tikrovę, taip pat padarys ją „žmogiškesnę, skaidresnę ir veiksmingesnę“.

„Bet šios detalės bus pateiktos vėliau, po atitinkamų susitikimų“, – sakė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina ir jos partneriai stengiasi užkirsti kelią Rusijos kerštui mūšio lauke.

„Šiandien – kaip ir kiekvieną dieną – surengiau kelis susitikimus su kariškiais, žvalgybos vadovu. Nagrinėjame padėtį visose pagrindinėse veiklos srityse.

Mūsų gynybos ir saugumo pajėgos, Ukrainos vyriausybė, mūsų partneriai – visi kartu siekiame užtikrinti, kad Rusija ne tik neįsitvirtintų mūšio lauke, bet ir kad okupantas prarastų paskutinę viltį atkeršyti už agresiją“, – vakariniame kreipimesi sako Ukrainos prezidentas.

Rusija nusiuntė savo verbuotojus į laikinai okupuoto Melitopolio teritoriją, kad papildytų „Wagner“ gretas. Šiam vaidmeniui Kremlius pasirinko Rusijos kalėjimų prižiūrėtojus.  

Kaip pažymėjo miesto meras Ivanas Fiodorovas, atranka vykdoma daugiausia iš į nelaisvę paimtų ukrainiečių.

Atrodo, kad per pastarąją parą Vakarų sąjungininkės atsisakė tiekti Ukrainai F-16 ir kitus vakarietiškus naikintuvus, o Jungtinė Karalystė prisijungė prie JAV ir sužlugdė Kyjivo viltis, kad netrukus po to, kai Vakarai sutiko atsiųsti tankų, galėtų gauti naikintuvų, rašo „The Guardian“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

JAV prezidentas Joe Bidenas vėlai pirmadienį Baltuosiuose rūmuose paklaustas, ar jo šalis suteiks F-16, atsakė tiesiog „ne“, nors antradienio rytą pabrėžė, kad ir toliau diskutuos su Ukraina dėl jos ginklų prašymų.

Vėliau antradienį Jungtinė Karalystė taip pat pareiškė, kad vakarietiškų naikintuvų tiekimas nėra tikslingas.

Vis didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje, Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad Rusija nesilaiko naujosios START sutarties – paskutinės likusios dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių sutarties dėl branduolinės ginkluotės kontrolės.

Valstybės departamentas atsakyme į Kongreso pateiktą užklausą supeikė Rusiją dėl sustabdyto karinių objektų inspektavimo ir derybų atšaukimo, tačiau neapkaltino savo Šaltojo karo priešininkės padidinus branduolinių galvučių arsenalą tiek, kad būtų viršytos sutartos ribos.

„Rusija nesilaiko naujojoje START sutartyje nustatyto įpareigojimo sudaryti sąlygas inspektavimo veiklai savo teritorijoje“, – pareiškė Valstybės departamento atstovas spaudai, pabrėžęs, kad Maskvos atsisakymas leisti JAV vykdyti šalies karinių objektų patikrinimus pagal naująją START „kelia grėsmę JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės perspektyvoms“.

Maskva rugpjūčio pradžioje paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START.

Maskva rugpjūčio pradžioje paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START.

„Rusija žino aiškų kelią, kaip vėl užtikrinti visapusišką atitiktį [START sutarčiai]. Rusijai tereikia leisti vykdyti inspektavimo veiklą savo teritorijoje, kaip ji tai darė daug metų pagal naująją START sutartį, ir susitikti Dvišalės konsultacinės komisijos posėdyje“, – pažymėjo atstovas, turėjęs omenyje pagal sutartį vykstančias oficialias derybas.

„Rusijos inspektoriams niekas netrukdo vykti į Jungtines Valstijas ir vykdyti patikrinimus“, – pridūrė atstovas.

Maskva rugpjūčio pradžioje paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START, teigdama, kad tokią reakciją išprovokavo amerikiečių sudaromos kliūtys tokius patikrinimus atlikti Rusijai.

Be to, Rusija neribotam laikui atidėjo derybas pagal naująją START, kurios turėjo prasidėti Kaire lapkričio 29 dieną, apkaltinusi Jungtines Valstijas „toksiškumu ir priešiškumu“.

Pagal naująją START, kurią 2010 metais pasirašė tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), abiejų šalių arsenalai apriboti iki ne daugiau kaip 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių kiekvienai, tai yra beveik 30 proc. mažiau už ankstesnę 2002 metais nustatytą ribą.

Be to, iki 800 ribojamas paleidimo įrenginių ir sunkiųjų bombonešių skaičius.

Karo draskomos Ukrainos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad penktadienį Kyjive įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimas.

„Vasario 3-ąją Kyjive įvyks Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas“, – vyriausybės posėdyje pareiškė Denysas Šmyhalis, pavadinęs šį susitikimą „nepaprastai svarbiu“ Kyjivo siekiui įstoti į Europos bloką.

„Tai, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Kyjive, yra galingas ženklas ir partneriams, ir priešams“, – pareiškė pareigūnas, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

Kas šiame susitikime atstovaus Europos Sąjungai, nebuvo nurodyta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai vasario 24-ąją pasiuntė savo karius į Ukrainą ir jo pajėgos jau ne kartą smogė civilinei infrastruktūrai visoje šalyje, įskaitant sostinę Kyjivą.

Pasak D.Šmyhalio, tai, kad tokio aukšto lygio susitikimas Kyjive bus surengtas tęsiantis karui, Rusijai parodys, kad jos pastangos sėti nesantaiką tarp Kyjivo sąjungininkų Vakaruose ir sutrukdyti Ukrainai įstoti į ES yra bergždžios.

Ukrainos premjeras taip pat pranešė, kad dar vienas svarbus įvykis įvyks ketvirtadienį, kai „pirmą kartą mūsų istorijoje“ vyks Ukrainos vyriausybės ir Europos Komisijos konsultacijos.

Pernai birželį Ukrainai buvo suteiktas ES kandidatės statusas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadas Kyrylo Budanovas įsitikinęs, kad 2023 metais Rusija sutelks dėmesį į visišką Donecko ir Luhansko sričių okupaciją. Interviu „The Washington Post“ jis taip pat pareiškė, kad „Rusijoje bręsta didelės problemos“, ir tvirtino esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „rimtai serga“.

Interviu „The Washington Post“ K.Budanovas pabrėžė, jog Ukraina „turi padaryti viską, kad Krymas iki vasaros grįžtų namo“. Kartu jis atmetė, kad Krymo sugrąžinimas išprovokuos Rusiją panaudoti branduolinį ginklą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad JAV „ne“ dėl Vakarų lėktuvų Ukrainai dabar turėtų būti suprantamas kaip atsisakymas tik šiuo konkrečiu metu, o tokius „atsisakymo etapus“ Ukraina išgyveno su visais Vakarų ginklais.

Kaip rašo pravda.ua, ministras tai pasakė per spaudos konferenciją Paryžiuje po susitikimo su Prancūzijos gynybos ministru.

„Taip buvo su HIMARS, taip buvo su 155 mm artilerija, su tais pačiais „Bradleys“. Su vokiškais „Leopard“ iš pradžių taip pat buvo „ne“, o dabar turime tankų koaliciją. Štai kodėl aš tikiu kita „lėktuvų koalicija“. Bet visada pirma turi būti lyderis. Todėl aš čia ir esu“, – sakė O.Reznikovas

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis „yra pasirengusi“ suteikti daugiau pagalbos Rusijai jos kare prieš Ukrainą.

Kalbėdamas per valstybinį vizitą Zimbabvėje, kuri yra Rusijos sąjungininkė, A.Lukašenka pabrėžė, kad Rusijai šiuo metu nereikia „jokios pagalbos“.

Paklaustas, ar yra įsipareigojęs didinti paramą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, jis pridūrė: „Jei mūsų broliams rusams reikia pagalbos, mes visada esame pasirengę ją suteikti.“

Jis nepatikslino, ką tokia pagalba reikštų.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka