Rusų raketa Kramatorske sunaikino gyvenamąjį namą, yra žuvusiųjų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Trečiadienio vakarą rusai apšaudė Kramatorską Donecko srityje, praneša pravda.com.ua. Per ataką visiškai sugriautas vienas gyvenamasis namas, mažiausiai du žmonės žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti.

Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka praneša, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Po griuvėsiais yra daugiau žmonių, stengiamasi juos ištraukti.

Ispanija perduos Ukrainai 20 šarvuočių M113. Karinė pagalba į Ukrainą bus išsiųsta jau kitą pirmadienį.

Ispanijos gynybos ministerijos vadovė Margarita Robles apie karinės pagalbos paketą pranešė dar praėjusią savaitę lankydamasi Latvijoje.

„Ispanija, teikdama karinę pagalbą, skirtą atremti Rusijos puolimą, suteiks Ukrainai apie 20 šarvuočių M113, vadinamų „Transporte Oruga Acorazados“, – pranešė europapress.es.

Artėjančiame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime Kyjivo partneriai gali nuvilti Ukrainą ir nenurodyti konkrečios stojimo į Europos Sąjungą datos, nors Ukrainos valdžios institucijos tikisi įstoti į ES per ateinančius dvejus metus.

Pasak „Politico“, aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimo projekte teigiama, kad Ukraina bus priimta į ES tik tada, kai įvykdys visas Europos Komisijos nustatytas sąlygas. 

„ES priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų, kai bus įvykdytos visos Komisijos išvadoje nurodytos sąlygos“, – teigiama dokumente.

123RF.com nuotr./Ukrainos ir ES vėliavos

Kaip sužinojo žurnalistai, bendravę su kai kuriais ES pareigūnais ir diplomatais, dėl tokios formuluotės buvo susitarta atsižvelgiant į daugelio šalių, kurios nepritaria skubotam Ukrainos stojimui į ES, pasipriešinimą. 

Šiuo metu ES yra tiesiog pasidalijusi į dvi priešiškas stovyklas: vienos šalys pritaria greitam Ukrainos stojimui, o kitos reikalauja, kad Kyjivas praeitų visą stojimo procesą. 

„Tarp Lenkijos bei Baltijos šalių ir kitų ES šalių kilo aiški įtampa dėl Ukrainos stojimo į ES tvarkaraščio formuluotės“, – sakė ES vienas iš ES pareigūnų.

Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas naudoja uždraustas priešpėstines minas, ir teigė, kad nuo jų buvo sužeista beveik 50 civilių, įskaitant penkis vaikus.

Ukrainos gynybos ministerija tvirtino, kad kariuomenė laikosi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl minų uždraudimo, tačiau kol nesibaigė karas, nekomentuos naudojamų ginklų rūšių.

Mažytės PFM minos, raketomis paskleidžiamos taikinio zonoje, dėl savo išskirtinės formos dar vadinamos minomis „peteliškėmis“ arba „žiedlapiais“.

HRW ginklų ekspertas Steve'as Goose'as sakė, kad „Ukrainos pajėgos, atrodo, yra plačiai paskleidusios minų“ aplink Iziumo regioną šiaurės rytuose.

Nuo balandžio iki rugsėjo pradžios Rusijos pajėgos buvo užėmusios Iziumą, kai Kyjivas kontrpuolimo metu jį atkovojo.

„Rusijos pajėgos ne kartą naudojo priešpėstines minas ir vykdė žiaurumus visoje šalyje, tačiau tai nepateisina Ukrainos naudojimosi šiais draudžiamais ginklais“, – sakė S.Goose'as.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Farhanas Haqas Niujorke teigė: „Akivaizdu, kad kai yra bet kokia tikimybė, jog buvo panaudota ginkluotė, sukėlusi tokias aukas, tai turėtų būti visapusiškai ištirta, todėl skatiname tai padaryti.“

Ukraina yra pasirašiusi 1997 metų minų draudimo sutartį ir iki 2020 metų sunaikino didžiąją dalį sovietinių minų atsargų.

Tačiau 2021 metais, likus metams iki Rusijos invazijos, Kyjivas pranešė JT, kad dar nesunaikinta daugiau kaip 3,3 mln. artilerijos raketose esančių PFM minų.

HRW teigė, kad jos tyrėjai vietoje matė fizinių tokių raketų įrodymų ir minų pėdsakų Iziumo regione, taip pat kalbėjosi su liudininkais, kurie patys aptiko minas, pažinojo ką nors, kas buvo sužeistas, arba buvo įspėti apie šiuos ginklus.

„Sveikatos priežiūros darbuotojai sakė, kad gydė beveik 50 civilių, įskaitant mažiausiai penkis vaikus, kurie buvo sužeisti priešpėstinių minų, – teigė HRW. – Maždaug pusė sužalojimų buvo susiję su trauminėmis pėdos ar blauzdos amputacijomis, tai yra sužalojimais, atitinkančiais PFM sprogstamųjų minų požymius.“

„Ukraina turėtų įsipareigoti laikytis griežtų minų draudimo sutarties nuostatų, pradėti tyrimą dėl neseniai įvykusio akivaizdaus priešpėstinių minų PFM naudojimo, patraukti asmenis atsakomybėn ir imtis priemonių apsaugoti bei sunaikinti priešpėstinių minų atsargas“, – sakė teisių grupė, taip pat ragindama Rusiją nutraukti jų naudojimą.

HRW teigė, kad lapkričio mėnesį pateikė Ukrainos valdžiai išvadų santrauką.

Gynybos viceministras Oleksandras Poliščukas atsakė, bet nepateikė tiesioginių atsakymų į kaltinimus.

Tačiau jis pasakė: „Ukraina yra patikima tarptautinės bendruomenės narė ir visiškai laikosi visų tarptautinių įsipareigojimų minų naudojimo srityje. Tai apima ir priešpėstinių minų nenaudojimą kare.“

Ukrainos valdžia „iki karo pabaigos ir mūsų suvereniteto bei teritorinio vientisumo atkūrimo“ negali komentuoti ginklų, kurie naudojami, rūšių.

Vizito vakariniame Vokietijos Augustdorfo mieste dislokuotame tankų batalione, kuris buvo atrinktas tiekti Vokietijos pažadėtus 14 tankų „Leopard 2“ Ukrainai, šalies gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad jau pats laikas Vokietijai užsisakyti daugiau tankų.

„Man svarbiausia yra tai, kad turime užsakyti naujus tankus ne per metus, o greitai, tuoj pat, kad būtų pradėta jų gamyba“, – paskelbė B.Pistorius.

„Iš kur bus gauti pinigai? Leiskite man pasakyti taip: atvirai kalbant, man tai nerūpi. Svarbiausia, kad greitai gautume tankų“, – pridūrė jis žurnalistams.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius su kariais

Bulgarijos parlamentas Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltą badą pripažino genocidu, trečiadienį pranešė ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis.

„Šiuo žingsniu pagerbiamas milijonų Holodomoro aukų atminimas ir atkuriamas istorinis teisingumas. Ukraina visada prisimins Bulgarijos solidarumo gestą“, – sprendimą tviteryje komentavo V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kyjivas ragino tarptautinę bendruomenę oficialiai paskelbti Holodomorą genocidu tuo metu, kai Ukraina susiduria su šiuolaikine Maskvos agresija.

1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J.Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.

Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius. 

Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.

Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.

Holodomorą ukrainiečių genocidu yra pripažinusios dvi dešimtys šalių.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova trečiadienį apkaltino Kyjivą vilkinant karo belaisvių mainų procesą, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Esu labai susirūpinusi matydama, kad apsikeitimo belaisviais su Ukraina procesas nevyksta taip, kaip mes norėtume. Jau daugiau kaip dešimt mėnesių Kyjivas iš mainų sąrašų išbraukinėja daug Ukrainos kariškių, daugiausia eilinių ir seržantų, ir daugelį įtraukia į dingusiųjų be žinios sąrašą“, – rašė ji susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

T.Moskalkova nurodė, jog Ukrainos karių šeimos nuolat prašo jos padėti surasti artimuosius.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova

„Mes randame juos tarp Rusijoje laikomų karo belaisvių ir iš karto siūlome iškeisti į mūsų vaikinus, esančius Ukrainos nelaisvėje. Deja, Ukrainos valdžia politinę naudą iškelia aukščiau gailestingumo ir žmogiškumo. Kalbant apie mainų sąrašus, pranašumą paprastai gauna žiniasklaidos atstovai, o paprastais kariais jie mažai domisi“, – pridūrė ombudsmenė.

Anot jos, maksimaliai visų gerovei užtikrinti svarbu paspartinti mainų procesą.

Žmogaus teisių ombudsmenė sielvartavo, jog iš iš Ukrainos karių šeimų prašymų ji sužinojo, kad grįžtantiems belaisviams kariams tenka rinktis tarp ilgo įkalinimo arba dalyvavimo kariniuose veiksmuose.

„Dažnai man rašo motinos ir žmonos, prašydamos palikti jų artimuosius Rusijoje, kad jiems nereikėtų vėl kariauti“, – baisėjosi T.Moskalkova.

Juodojoje jūroje plaukioja trys maždaug 20-čia sparnuotųjų raketų ginkluoti „Kalibr“ kovinės parengties Rusijos karo laivai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinis laivynas.

„Iš viso Juodojoje jūroje budi trylika priešo laivų, tarp jų trys sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai. Bendras raketų skaičius yra apie 20“, – sakoma pranešime.

„CoverImages“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Azovo jūroje priešas ir toliau kontroliuoja susisiekimą, ten dislokuotas vienas kovinės parengties laivas. Viduržemio jūroje plaukioja dešimt priešo laivų, penki iš jų ginkluoti sparnuotomis raketomis „Kalibr“, jie turi iš viso 72 tokias raketas.

Anksčiau Pietų Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk teigė, jog fiksuojami Rusijos karinių jūrų pajėgų veiklos Juodojoje jūroje pokyčiai.

„Veikla jūroje suaktyvėja ir sumažėja, o raketų nešėjai juda pirmyn ir atgal“, – sakė N.Humeniuk. 

Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas antradienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Rusijai teko išsiųsti namo daugiau nei 9 tūkst. žmonių, kurie buvo „neteisėtai mobilizuotų“, pranešė CNN.

„Dėl [Generalinės prokuratūros] priežiūros pastangų namo buvo grąžinta daugiau kaip 9 tūkst. neteisėtai mobilizuotų piliečių, įskaitant tuos, kurie dėl savo sveikatos būklės jokiu būdu neturėjo būti mobilizuoti“, – sakė I.Krasnovas per televiziją transliuotame susitikime su V.Putinu Kremliuje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas ir Vladimiras Putinas

Jis pridūrė, kad Rusijoje jau seniai nebuvo vykdyta mobilizacija ir ji „atskleidė daug svarbių problemų“.

Daugumą problemų, susijusių su šarvuočių ir uniformų tiekimu frontui, buvo „išspręsta“, pareiškė prokuroras. 

„Dabar mes kontroliuojame žieminių uniformų tiekimą mobilizuotiems kariams, taip pat atitinkamų sandėlių formavimą ir jų saugumą“, – sakė jis.

Rusijos piliečiai pasinaudojo sutelktiniu finansavimu, kad aprūpintų Ukrainoje dislokuotus karius, nes kariai sakė, kad jiems trūksta net elementarios įrangos.

Propagandinė Rusijos naujienų agentūra „Ria Novosti“ skelbia esą Briansko srityje esanti naftotiekio „Družba“ Novozybkovo naftos perpumpavimo stotis buvo apšaudyta.

Apie taie „RIA Novosti“ sakė „Transneft“ prezidento atstovas spaudai ir patarėjas Igoris Deminas.

„Dėl į stoties teritoriją pataikiusio sviedinio nukentėjusiųjų nebuvo, žalą šalina remonto komanda. Naftotiekis „Družba“ veikia normaliai“, – sakė atstovas spaudai.

Briansko srities gelbėjimo tarnybos agentūrai „RIA Novosti“ tikino esą iš Ukrainos paleistas sviedinys nukrito lauke netoli Mamajų kaimo.

Kaip nurodė I.Deminas, incidentas įvyko praėjusią naktį.

Naftotiekis „Družba“ prasideda Samaros srityje, eina per Brianską, paskui išsišakoja į dvi dalis: šiaurinę (per Baltarusiją, Lenkiją ir Vokietiją) ir pietinę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vyriausybės posėdyje pareiškė, kad negalima leisti apšaudyti Rusijos regionų iš Ukrainos, ir šią užduotį pavedė Gynybos ministerijai, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Organizacijos „Mes kartu su Rusija“, veikiančios okupuotoje Ukrainos Zaporižios srityje, pirmininkas Vladimiras Rogovas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pakartojo šiuos komentarus: „Savo vardu noriu pridurti, kad ši problema ypač aktuali Zaporižios ir Chersono sričių, taip pat Rusijos Federacijos Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams.“

Rusija tvirtino, kad 2022 m. aneksavo Donecką, Luhanską, Zaporižią ir Chersoną, nors visiškai nekontroliavo šių teritorijų, po referendumų, kurie tarptautiniu mastu buvo plačiai išjuokti kaip fiktyvūs balsavimai.

Pasak Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosio žvalgybos valdybos, Ukraina artėja prie „labai aktyvaus karo etapo“, vasario ir kovo mėnesiais fronte laukiami itin aktyvūs veiksmai. Apie tai Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. 

„Esame labai aktyvaus etapo išvakarėse. Labai aktyvūs veiksmai bus ir vasario, ir kovo mėnesiais“, – teigė jis. 

Pasak jo, padėtis fronte dabar yra sunki – priešas tęsia puolimo veiksmus.

A.Jusovas pažymėjo, kad rusai supranta, jog tarptautinė parama Ukrainai didėja ir netrukus ateis kitas „Ramšteinas“, todėl ir toliau meta į šturmus mobilizuotus karius, taip pat „Wagner“ ir kitų privačių karinių kompanijų kovotojus.

Anot A.Jusovo, rusų nuostoliai yra daug didesni nei Ukrainos kariuomenėje, tačiau rusams nelieka nieko kito, kaip tik bandyti kovoti „skaičiais“.

„Ukrainos karių įgūdžiai ir motyvacija, taip pat įranga ir ginklai – tiek vidaus, tiek tarptautinių partnerių pagalba – yra tai, kas galiausiai pakeis šių puolimo veiksmų bangą“, – apibendrino žvalgybos atstovas.

:Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas atvyko vizito į Ukrainą ir apsilankė Bučoje. Viešnagės su kraupiais žudymais, vietinių gyventojų genocidu asocijuojamoje Bučoje Austrijos lyderis pareiškė, kad Rusijos kariuomenės įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui neturi likti nenubausti.

„Čia, Bučoje, gedžiu dėl kiekvienos gyvybės, sunaikintos per šį siaubingą agresijos karą. Šie nusikaltimai prieš žmoniją, prieš viską, už ką mes pasisakome, neturi būti pamiršti ir neturi likti nenubausti“, – po vizito A.Van der Bellenas skelbė savo tviterio paskyroje.

Pasak naujienų agentūros APA, Austrijos prezidentas vizitą Ukrainoje pradėjo nuo kelionės į Bučą, kur aplankė masinio ukrainiečių, nužudytų ir nukankintų šiame mieste, laidojimo vietą prie Šv.Apaštalo Andriejaus bažnyčios. Ten jis taip pat kalbėjosi su vietos kunigu, kuris jam papasakojo apie Rusijos kariškių žiaurumus šiame Kyjivo priemiestyje.

Agentūros duomenimis, Bučoje Austrijos humanitarinė organizacija „Volkshilfe“ kartu su vietos partneriais padeda žmonėms remontuoti butus ir namus, pavyzdžiui, pakeisti langus, stiklus ar duris, sutvarkyti apgadintus stogus ir sienas. Tokią pagalbą jau gavo beveik 700 šeimų.

„AFP“/„Scanpix“/Austrijos prezidentas viešnagės Bučoje metu

Mokyklos ir vaikų darželiai taip pat gali tikėtis pagalbos.

Austrijos Raudonasis Kryžius taip pat remia Ukrainos kolegas bendrosios medicininės pagalbos srityje: teikia greitosios pagalbos automobilius.

Pediatrijos, akušerijos ir ginekologijos institutas Kyjive gaus dar du generatorius, taip pat kitos įrangos, kuri padės palaikyti moterų ir vaikų klinikos darbą.

Pasak APA, prezidento vadovaujama Austrijos delegacija į Ukrainą atvyko su konkrečia pagalba, visų pirma atvežė elektros generatorių, taip pat „Wienerberger Group“ suteiktų medžiagų 200 namų statybai.

Austrija: mes palaikome Ukrainą

Kyjive A.Van der Bellenas Austrijos dienraščiui „Die Presse“ teigė, jog „nepaliks ukrainiečių vienų“.

„Mes norime pasiųsti signalą: mes palaikome Ukrainą. Mes nepaliksime jūsų vienų. Ukraina susiduria su agresijos karu, kuriam nėra lygių. Tai galima tik palyginti su XIX a. kolonijiniais karais“, – sakė Austrijos lyderis.

„AFP“/„Scanpix“/Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Anot jo, Rusija Ukrainai davė pasirinkti: „arba tapti Maskvos valdoma provincija, arba leisti viską sunaikinti, tačiau vietoj to ukrainiečiai parodė, kokia stipri jų valia priešintis“.

Politikas taip pat pridūrė, kad jo žinia Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo tokia: „Austrija padeda Ukrainai ir toliau padės“.

Pietiniame Rusijos Volgogrado mieste trečiadienį, 80-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės šiame mieste prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse, buvo atidengtas naujas paminklas sovietų diktatoriui Josifui Stalinui. 

Bronzinis J.Stalino biustas buvo iškilmingai atidengtas prieš ketvirtadienį įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Volgogradą, kur bus surengtas iškilmingas minėjimas ir karinis paradas.

„AP“/„Scanpix“/Paminklas sovietų diktatoriui Josifui Stalinui Volgograde, Rusijoje

Daugelis Rusijos pareigūnų, jaučiančių nostalgiją Sovietų Sąjungai, aukština J.Staliną kaip stiprų lyderį, atvedusį savo šalį į pergalę Antrajame pasauliniame kare ir prisidėjusi prie jos industrializacijos. 

Šalyse, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, dauguma paminklų sovietų diktatoriui, vykdžiusiam „Didįjį valymą“, buvo demontuoti. 

Bet po to, kai 2000-aisiais į valdžią atėjo V.Putinas, vis daugiau Rusijos gyventojų pradėjo teigiamai vertinti J.Stalino valdymo laikotarpį, o istorikai pastebi, kad šalyje vyksta sovietų diktatoriaus gero vardo atstatymas, Rusijos valdžiai siekiant iš atminties ištrinti jo kruvinus nusikaltimus.

J.Stalino valdymo metais milijonai žmonių buvo nužudyti, išsiųsti dirbti į Gulago darbo stovyklas arba ištremti į atokiausius Rusijos rajonus, iš kurių galėjo grįžti tik po J.Stalino mirties 1953 metais.

Naujienų agentūros „Ria Novosti“ filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip karinėmis uniformomis vilkintys paaugliai iškilmingai atidengia J.Stalino ir ir dviejų sovietų karinių vadų biustus, o prieš tai prie paminklų pastato krepšius su raudonomis gėlėmis. 

Kaip matyti vaizdo įraše, biustų atidengimo ceremonija vyko prie Stalingrado mūšiui skirto muziejaus, joje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, taip pat skambėjo Rusijos himnas. 

Menininkas Sergejus Ščerbakovas, kuriam buvo patikėta sukurti šiuos tris biustus, teigė, kad jam teko dirbti greitai.

„Užsakymą reikėjo įvykdyti per trumpą laikotarpį“, – vietinei žiniasklaidai teigė jis. 

Nuo tada, kai beveik prieš metus Kremliaus šeimininkas pasiuntė savo karius į Ukrainą „denacifikuoti“ provakarietišką šalį, jis dažnai lygina šį karą su Sovietų Sąjungos karu prieš nacistinę Vokietiją.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Volgograde ketvirtadienį bus minimos 80-osios sovietų pergalės prieš nacius Stalingrado mūšyje metinės. 

Trečiadienį Ukrainos valdžios institucijos visoje šalyje atliko kelias antikorupcines kratas. Viena iš šios serijos iniciatyvų buvo įtariamo Kyjivo mokesčių institucijos vadovo pareigas einančio asmens schemos, pagal kurią buvo siekiama nuslėpti 45 mlrd. Ukrainos grivinų (1,2 mlrd. JAV dolerių) nesumokėtų mokesčių, atskleidimas.

Valstybinis tyrimų biuras (VBI) pranešė, kad Kyjivo mokesčių institucijos vadovo rezidencijoje rado šimtus tūkstančių dolerių grynaisiais, taip pat prabangių laikrodžių ir automobilių. 

Kyjivo mokesčių institucijos vadovas „kartu su kitais komisijos nariais be teisinio pagrindo priėmė sprendimus dėl mokesčių mokėtojų rizikos kriterijų atitikimo arba neatitikimo, o tai sukėlė rimtų pasekmių“, – teigė VBI.

„Mokesčių pareigūnai „nepastebi“ šių schemų, remia jų egzistavimą arba tiesiogiai jose dalyvauja už sistemingą atlygį už savo „paslaugas“, – teigiama VBI pareiškime.

„Vykdydami baudžiamąjį tyrimą dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, sukėlusio sunkias pasekmes, VBI pareigūnai atlieka kratas įtariamojo gyvenamojoje vietoje ir darbo vietoje. Tyrimo metu jie jau rado 158 000 JAV dolerių, 530 000 Ukrainos grivinų, 2 200 eurų, prabangių laikrodžių, automobilių ir kt.“

VMI paskelbė grynųjų pinigų ir prabangos prekių, kurios, jos teigimu, buvo rastos mokesčių vadovo gyvenamojoje vietoje, nuotraukas.

Parlamento daugumos lyderis Davidas Arahamia sakė, kad buvo atleista „visa muitinės“ agentūros vadovybė, „Valstybinėje mokesčių tarnyboje buvo atliktos kratos“, o valdžios institucijos įteikė „pranešimus apie įtarimus aukštiems Gynybos ministerijos pareigūnams“.

Naujausi antikorupcinių kratų rezultatai paskelbti po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido daugybę aukštų Ukrainos pareigūnų, didėjant korupcijos skandalui, susijusiam su karo reikmenų įsigijimu, ir tai buvo didžiausias jo vyriausybės sukrėtimas nuo Rusijos invazijos pradžios.

Norvegijos pajamos iš dujų sparčiai augina šalies turtus, tačiau ji neturėtų būti laikoma iš karo besipelnančia valstybe, interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.

Užsimindamas, kad Norvegija netrukus taps viena didžiausių Ukrainos rėmėjų su būsimu pagalbos paketu, premjeras atmetė nerimą keliančius kaltinimus „pasipelnymu iš karo“, kuriuos išsakė tie kritikai, kurie siekia, kad Oslas nuveiktų daugiau dėl ukrainiečių.

„AFP“/„Scanpix“/Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store

„Tai pareiškimas, kurį aš kategoriškai atmetu“, – antradienį pareiškė J.Gahras Store, apsilankęs suskystintų gamtinių dujų gamykloje netoli Hamerfesto Arktyje.

Jo vyriausybė šiuo metu tariasi dėl paskutinių „daugiamečio paramos paketo“ detalių, o apie paketą bus paskelbta artimiausiomis dienomis.

Jis bus skirtas padėti Ukrainai ir neturtingoms šalims, nukentėjusioms nuo karo padarinių, tokių kaip sparčiai augančios grūdų kainos.

Pagalba padės „išlaikyti civilinę infrastruktūrą ir, tikiuosi, vieną dieną atstatyti laisvą Ukrainą, o tuo tarpu – paremti jos karines pajėgas“, pažymėjo premjeras.

Paramos suma ir smulkesnė informacija bus paskelbta „vasario pradžioje“.

J.Gahras Store atmetė Lenkijos ministro pirmininko, be kita ko, išsakytą mintį, kad Oslas, nors ir nesiekdamas to sąmoningai, pelnosi iš karo Ukrainoje, gaudamas finansinės naudos.

Nuo praėjusių metų Skandinavijos šalis padvigubino pastangas, kad padėtų kompensuoti Rusijos dujų tiekimo į Europą sumažėjimą po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Oslas padidino dujų eksportą 8–10 proc. ir dabar yra didžiausias tiekėjas Europoje, padedantis žemynui išgyventi šią žiemą.

Aukštos dujų kainos reiškia, kad Norvegijos iždas yra kupinas.

Šiais metais vyriausybė prognozavo didžiausią šalies istorijoje biudžeto perteklių – 1,12 trln. kronų (113 mlrd. JAV dolerių).

Šie pinigai padidins Norvegijos suverenaus turto fondo, kuris jau yra didžiausias pasaulyje ir kurio vertė viršija 13,4 trln. kronų (1,34 trln. JAV dolerių), aktyvus.

„Norvegija 50 metų vykdė žvalgybos veiklą, prisiimdama rizikas, ir pardavinėjo naftą ir dujas, – pažymėjo premjeras. – Norvegija tų kainų nenustato.“

Jis pažymėjo, kad dėl aukštesnių dujų kainos taip pat smarkiai išaugo ir Norvegijos namų ūkių bei įmonių sąskaitos už elektrą, o tai „politiniu požiūriu mums yra didelis iššūkis“ šalyje, kuri yra labai priklauso nuo elektros energijos, įskaitant pramonę, šildymą ir transportą.

Vokietijos parlamento pirmininko pavaduotoja Katrin Goering-Eckardt tviteryje paskelbė ką tik atvykusi į Ukrainos sostinę ir dėkojo jiems už tai, kad gina „mūsų visų laisvę“.

Ji pareiškė, jog vizito metu norėtų susidaryti vaizdą apie Ukrainos atstatymą, humanitarinę padėti ir sudėtingą kasdienį gyvenimą.

Šis pareiškimas tapo svarbiu momentu, kuris sekė po kelias savaites trukusio intensyvaus kai kurių NATO sąjungininkių spaudimo Berlynui.

K.Goering-Eckardt išreiškė paramą šiam sprendimui, sausio 24 d. socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbdama: „#Leopardas išlaisvintas!“

Tačiau Vokietijos gatvėse reakcijos buvo nevienareikšmės, kai kurie piliečiai, apklausti CNN žurnalistų, sakė, kad yra susirūpinę dėl to, kaip dabar gali paaštrėti konfliktas.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos sąjungininkai vienas po kito atsitraukė nuo minties perduoti Ukrainai F-16 ir kitus vakarietiškus naikintuvus. Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV galutinai sužlugdė Kyjivo viltis, kad Ukraina galėtų gauti naikintuvų netrukus po to, kai Vakarai sutiko kariaujančiai šaliai perduoti tankų.

Dauningo gatvės atstovas spaudai antradienį pareiškė, kad vakarietiškų naikintuvų tiekimas yra „netikslingas“.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas Borodiankos miestelyje Ukrainoje

„Tai sudėtinga įranga, – sakė jis. – Nemanome, kad praktiška siųsti tuos reaktyvinius lėktuvus į Ukrainą“.

Tačiau buvęs JK premjeras B.Johnsonas, šiuo metu dalyvaujantis derybose Vašingtone, kad sustiprintų paramą Ukrainai, sakė, jog prezidentui Volodymyrui Zelenskiui turėtų būti suteikta visa jam reikalinga įranga, pranešė naujienų portalas „Fox News“.

„Viskas, ką noriu pasakyti, yra tai, kad kiekvieną kartą, kai mes sakome, jog būtų klaida duoti tokią ir tokią ginkluotę, mes galiausiai tai padarome ir galiausiai tai būna teisingas sprendimas Ukrainos labui“, – pareiškė B.Johnsonas.

Anot politiko, iš pradžių ir prieštankinių raketų, paleidžiamų iš peties, tiekimo idėja atrodė klaidinga. Vėliau Jungtinės Amerikos Valstijos perdavė ukrainiečiams reikalingų raketų bei pridėjo „Javelins“ sistemos. 

„Jos buvo nepakeičiamos mūšiuose atremiant rusų tankus“, – prabrėžė buvęs premjeras.

Jis pridūrė, kad prisimena ir „ginčus dėl daugkartinio paleidimo raketų sistemų, MLRS".

„Viskas, ką noriu pasakyti, yra tai, kad reikia taupyti laiką, pinigus ir gyvybes. Suteikite ukrainiečiams tai, ko jiems reikia, kuo greičiau“, – ragino B.Johnsonas.

Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis paaukojo 50 000 zlotų (10 619 eurų) Ukrainos kariuomenei, taip išspręsdamas šmeižto bylą su politiniu varžovu.

Gruodį teismas įpareigojo J.Kaczynskį sumokėti Radekui Sikorskiui daugiau nei 700 000 zlotų (150 000 eurų), kad būtų padengtos išlaidos, susijusios su atsiprašymo už tai, kad pavadino jį „diplomatiniu išdaviku“, paskelbimu.

„IMAGO“/„newspic“/„Scanpix“/Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis

J.Kaczynskis šį komentarą išsakė 2016 metais dėl 2010-aisiais netoli Smolensko Rusijoje įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo J.Kaczynskio brolis dvynys, tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis, ir dar 95 žmonės.

Kai įvyko katastrofa, R.Sikorskis buvo užsienio reikalų ministras, o dabar yra Europos Parlamento narys.

R.Sikorskis priklauso „Pilietinės platformos“ (PO) partijai, kuri nuo 2015 metų yra opozicijoje. J.Kaczynskis jau seniai kaltina PO lyderius prisidėjus prie jo brolio žūties, tačiau šis teiginys iki šiol tyrimais nepasitvirtino.

J.Kaczynskis sakė, kad teismo paskirta sumokėti suma yra tokia didelė, kad jam tektų parduoti savo namą, o net ir tada jam esą gali neužtekti pinigų.

R.Sikorskio nuomone, „bausmės už šmeižtą turėtų būti griežtos, bet ne pražūtingos“. Jis sakė, kad jei J.Kaczynskis paaukos 50 000 zlotų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jis susilaikys nuo reikalavimo atsiprašyti.

Antradienį paskelbtame pareiškime J.Kaczynskis teigė, kad pinigus jau paaukojo.

„Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę ir laisvę, bet ir už mūsų saugumą. Mes ją palaikome ir palaikysime. Kadangi mokėjimas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paramos fondą užbaigia mano prieštaringą ginčą su (R.Sikorskiu), darau tai su malonumu“, – teigiama J.Kaczynskio pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.

R.Sikorskis sakė, kad sutinka su tokiu atsiprašymu, ir pridūrė: „Džiaugiuosi, kad radome patriotišką sprendimą.“

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bet koks Vakarų šalių ilgojo nuotolio ginklų tiekimas Ukrainai nepakeis Rusijos karinių tikslų Ukrainoje ir nepakeis kovos veiksmų mūšio lauke.

Kyjivas pradėjo prašyti savo karinių rėmėjų modernių naikintuvų ir didesnio nuotolio raketų, kad galėtų smogti taikiniams giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Tai yra tiesioginis būdas didinti įtampą ir didinti [kovos] lygį. Tai pareikalaus iš mūsų didesnių pastangų. Bet vėlgi tai nepakeis įvykių eigos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

D.Peskovas kalbėjo žurnalistams, reaguodamas į jų cituojamus nepatvirtintus pranešimus, kad Vašingtonas planuoja suteikti Ukrainai raketų, galinčių nuskrieti iki 150 kilometrų.

Ukrainos sąjungininkės iki šiol atsisakė tiekti šiuos ginklus, nes nuogąstauja, kad jie gali būti panaudoti smogti taikiniams Rusijoje ir dar labiau eskaluoti konfliktą.

D.Peskovas trečiadienį žurnalistams taip pat teigė, kad Kremlius nesvarsto jokių naujų planų dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno derybų.

JAV lyderis antradienį sakė, kad su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptars naujausius Ukrainos prašymus dėl pažangios ginkluotės.

Ukraina pradėjo prašyti naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų po to, kai Vakarų šalys praėjusią savaitę po ilgų svarstymų nusprendė suteikti Kyjivo pajėgoms sunkiųjų tankų.

Rusijos teismas trečiadienį už akių nuteisė žurnalistą Aleksandrą Nevzorovą aštuoneriems metams kalėjimo už „melagingos informacijos“ apie Maskvos karinį puolimą Ukrainoje skleidimą.

Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės rezonansinių sprendimų, priimtų remiantis naujais teisės aktais, kuriais, pasak Kremliaus oponentų, siekiama kriminalizuoti karo kritiką.

64 metų A.Nevzorovas patyrė pareigūnų spaudimą dėl kaltinimų, kad Rusijos pajėgos tyčia apšaudė gimdymo namus Mariupolyje, uostamiestyje pietų Ukrainoje, kurį Maskva užėmė po ilgos apgulties.

Nuotr. iš A.Nevzorovo telegram kanalo/Aleksandras Nevzorovas

„Žurnalistas Aleksandras Glebovičius Nevzorovas buvo pripažintas kaltu... ir nuteistas kalėti aštuonerius metus“, – sakoma Maskvos teismų spaudos tarnybos pranešime „Telegram“.

Prokurorai prašė skirti jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A.Nevzorovas yra išvykęs iš Rusijos ir teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Tyrėjai tyrimą pradėjo praėjusių metų kovą, teigdami, kad A.Nevzorovas tyčia paskelbė „klaidinančią informaciją“ su „netiksliomis nuo apšaudymo nukentėjusių civilių gyventojų nuotraukomis“.

Po mėnesio jis buvo įvardytas kaip „užsienio agentas“, o ši etiketė turi sovietinių laikų atspalvį ir kelia biurokratinį spaudimą žmonėms, kuriems ji klijuojama.

A.Nevzorovas yra buvęs parlamento narys, o jo populiarus „YouTube“ kanalas turi beveik du milijonus prenumeratorių.

Po to, kai Kremlius praėjusių metų vasarį įsakė įvesti karius į Ukrainą, Rusija priėmė naujus teisės aktus, kuriais kriminalizuojama, pareigūnų nuomone, melaginga ar žalinga informacija apie Rusijos kariuomenę ir puolimą.

Pagal naująjį įstatymą keli politikai ir visuomenės veikėjai, įskaitant opozicijos tarybos narį Ilją Jašiną, buvo nuteisti kalėti.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas antradienį transliuotame „Sky News“ interviu paskelbė, kad Rusija ruošiasi „maksimaliai eskaluoti“ karą Ukrainoje, galimai jau per kelias ateinančias savaites.

„Esu sąmoningas, kad pagrindinės kovos dar laukia ir jos įvyks šiais metais, per du tris mėnesius“, – sakė jis.

„Rusija ruošiasi maksimaliai eskalacijai. Ji renka viską, kas įmanoma, vykdo pratybas ir treniruotes. Kalbant apie puolimą iš įvairių krypčių, kol kas galiu pasakyti, kad neatmetame jokio scenarijaus per artimiausias dvi tris savaites.“

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

Ukrainos pareigūnai jau prieš kurį laiką perspėjo apie atnaujintą Rusijos puolimą ir prašė Vakarų sąjungininkių galingesnės ginkluotės grėsmei atremti.

Po O.Danilovo komentarų Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai trečiadienį patvirtino jo žodžius, sakydamas, kad yra požymių, jog Rusija ruošiasi atnaujinti puolimą pietų Ukrainoje.

„Ne tik sausumoje, bet ir jūroje bei ore“, – per nacionalinę televiziją teigė Pietų Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Ji pridūrė, jog Ukrainos žvalgyba pastebėjo Rusijos karinių jūrų pajėgų veiklos Juodojoje jūroje pokyčių.

„Pajėgų veikla jūroje suaktyvėja ir sumažėja, o raketų nešėjai juda pirmyn ir atgal“, – sakė N.Humeniuk. 

Rusijos Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą Lietuvoje įsikūrusio Laisvosios Rusijos forumo veiklą pripažinti nepageidaujama Rusijos teritorijoje, trečiadienį skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.

Prokuratūros pranešime tvirtinama, kad Laisvosios Rusijos forumo „veikla kelia grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinei santvarkai ir saugumui“, todėl nuspręsta „pripažinti Lietuvos organizacijos veiklą nepageidaujama Rusijos Federacijos teritorijoje“.

Laisvosios Rusijos forumas du kartus per metus Vilniuje rengia Rusijos opozicijos konferenciją. Šią organizaciją 2016-ųjų kovą įkūrė Garis Kasparovas, Rusijoje pripažintas „užsienio agentu“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Laisvosios Rusijos forumas“ 2018 m. Gruodžio 07 d.

Rusijos valdžios institucijos vykdo precedento neturintį susidorojimą su žiniasklaida ir opozicija, kuris dar sustiprėjo nuo praėjusių metų vasario, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Įstatymas dėl „nepageidaujamų organizacijų“ buvo priimtas 2015 metais. Generalinė prokuratūra įgijo teisę priskirti šią etiketę bet kuriai užsienio ar tarptautinei nevyriausybinei organizacijai, jei, prokurorų nuomone, šių organizacijų veikla kelia grėsmę „Rusijos konstitucinės santvarkos, gynybos pajėgumų ar saugumo pamatams“.

Už dalyvavimą nepageidaujamų organizacijų veikloje ir bendradarbiavimą su jomis numatoma atsakomybė, kai kuriais atvejais – baudžiamoji.

V.Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, visa nepriklausoma Rusijos žiniasklaida buvo uždaryta arba sustabdė savo veiklą.

Pastaraisiais metais prieš oponentus, žurnalistus ir teisių gynėjus Rusijoje buvo plačiai naudojama „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietinių laikų „liaudies priešo“ statusą.

Rusijos propagandinė agentūra TASS skelbia, esą rusų pajėgos praktiškai iš trijų pusių apėjo Bachmutą, dėl kurio šiuo metu vyksta mūšiai.

Anot propagandinio leidinio, šiuo metu rusai aktyviai stumia Ukrainos saugumo pajėgas iš jų pozicijų. TASS cituoja apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos pulkininką Vitalijų Kiseliovas.

„Bachmutas praktiškai apsuptas iš trijų pusių, vyksta intensyvus priešo puolimas <...>“, – sakė jis propagandiniame televizijos kanale „Solovjovas Live“.

Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos dabar bando įžengti į Kyjivo kontroliuojamą Časiv Jaro miestą.

Trečiadienio rytą pranešta, kad Ispanija iš pradžių Ukrainai atsiųs nuo keturių iki šešių „Leopard 2“ tankų.

„Nuo keturių iki šešių „Leopard 2A4“. Būtent tiek tankų, remdamasi vyriausybės šaltiniais, Ispanija planuoja tiekti Ukrainai. Galutinis skaičius priklausys nuo to, kokios būklės bus 53 tankai, dešimtmetį saugomi 41-ojoje logistinės paramos grupėje Saragosoje, dėl kurių skubaus atkūrimo gynybos ministerija derasi su karine pramone, taip pat nuo kitų šalių indėlio“, – rašoma pagrindiniame šio ryto „El País“ interneto svetainės straipsnyje.

Italijos dešiniosios pakraipos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni siekiant patvirtinti savo paramą Kyjivui, Italija yra pasirengusi suvienyti jėgas su Prancūzija ir suteikti Ukrainai modernią priešraketinės gynybos sistemą, pranešė leidinys „Financial Times“.

Gynybos ministras Guido Crosetto sakė, kad Roma yra pasiryžusi patenkinti Ukrainos prašymus dėl ginklų jos gynybai sustiprinti.

Italijai ir Pracūzijai Kyjivas išreiškė prašymą suteikti savo priešraketinės gynybos sistemą SAMP-T, kuri galėtų apsaugoti svarbią infrastruktūrą ir miestus nuo nuolatinių Rusijos raketų smūgių.

„Reuters“/„Scanpix“/Italijos gynybos ministras Guido Crosetto ir Prancūzijos kolega Sebastienas Lecornu

G.Meloni vyriausybė šiuo metu ruošia naują karinės pagalbos paketą. Anot G.Crosetto, į būsimą paramos paketą„tikriausiai“ bus įtraukti „ginklai, skirti apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų“. Jis atsisakė pateikti konkrečių duomenų, remdamasis ilgalaike Italijos politika laikyti paslaptyje detales apie jos karinę pagalbą Kyjivui. Tačiau jis sakė, kad bet koks sprendimas dėl oro gynybos sistemų perdavimo bus priimtas kartu su Paryžiumi.

Antradienį vizito Paryžiuje metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė žiniasklaidai, kad palankiai vertina „pažangą, padarytą dėl SAMP-T sistemos“.

Prancūzijos gynybos pareigūnas patvirtino, kad „techninės diskusijos gerokai pasistūmėjo į priekį“.

Nors susitarimo detalės dar nepatvirtintos, tikimasi, kad Italija tieks raketų paleidimo įrenginius, o Prancūzija – raketas. Šią savaitę Prancūzijos gynybos ministerija paskelbė, kad abi šalys praėjusių metų pabaigoje užsakė 700 „Aster“ raketų, kurios reikalingos konkrečiai šiai sistemai.

Kasdienėje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos išplatintoje žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad pastarosiomis dienomis palei Dniepro upę vyko „intensyviausias per visą konfliktą apšaudymas“.

Britų žvalgyba pažymėjo, kad „buvo nuolat apšaudomas Chersono miestas“, ir priduria, kad už Donbaso ribų Chersonas yra pagrindinis didelis nuolat apšaudomas miestas.

„Tikslus Rusijos motyvas, kodėl ji čia eikvoja savo įtemptas šaudmenų atsargas, yra neaiškus. Tačiau tikėtina, kad vadai iš dalies siekia pabloginti civilių gyventojų moralę ir atgrasyti bet kokias Ukrainos kontratakas anapus upės“, – pridurta pranešime.

Ukrainos kariai per pastarąją parą likvidavo daugiau nei 900 rusų okupantų, rusų nuostoliai Ukrainoje peržengė naują „raudonąją liniją“.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki vasario 1 d. buvo maždaug 128 420 karių (+920 per dieną), teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.

Per tą laiką taip pat sunaikinti 3209 (+8) vienetai priešo tankų, 6382 (+4) šarvuotos kovos mašinos, 2207 (+10) artilerijos sistemos, 458 (+4) raketų paleidimo įrenginiai.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį transliuotame interviu sakė, kad svarsto galimybę suteikti karinę pagalbą Ukrainai ir yra pasirengęs tarpininkauti, Jungtinėms Valstijoms paraginus aktyviau įsitraukti.

B.Netanyahu neprisiėmė jokių tvirtų įsipareigojimų Ukrainai, o Izraelis išsaugojo santykius su Rusija, kontroliuojančia dangų kaimyninėje Sirijoje ir pro pirštus žiūrinčia į Izraelio smūgius Irano taikiniams.

„Reuters“/„Scanpix“/Benjaminas Netanyahu

Interviu televizijai CNN B.Netanyahu buvo paklaustas, ar Izraelis galėtų suteikti pagalbą Ukrainai, pavyzdžiui, JAV remiamą technologiją „Iron Dome“, saugančią Izraelį nuo oro atakų.

„Na, aš tikrai apie tai svarstau“, – teigė B.Netanyahu.

Jis patvirtino, kad JAV perkėlė į Ukrainą mažai žinomų artilerijos atsargų, kurias laikė Izraelyje, o pačios žydų valstybės operacijas prieš Iraną pavadino panašių pastangų dalimi.

„JAV ką tik paėmė didelę dalį Izraelio amunicijos ir perdavė ją Ukrainai. Atvirai kalbant, Izraelis taip pat veikia būdais, kurių čia neišvardysiu, prieš Irano ginklų gamybą, naudojamą prieš Ukrainą“, – sakė jis.

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad Iranas yra pardavęs Rusijai nebrangių dronų invazijai į Ukrainą, nors Teheranas tai neigia.

B.Netanyahu sakė, kad vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą jo buvo paprašyta neoficialiai tarpininkauti, tačiau jis to nedarė, nes tuo metu buvo opozicijoje.

Jis teigė, kad yra pasirengęs tarpininkauti, jei to paprašytų Ukraina, Rusija ir JAV.

„Esu čia pakankamai ilgai, kad žinočiau, jog turi ateiti tinkamas laikas ir susiklostyti tinkamos aplinkybės. Jei jų atsiras, tikrai tai apsvarstysiu“, – sakė jis.

B.Netanyahu teigė, kad, jo nuomone, karas Ukrainoje yra „nepaprastai svarbus“, tačiau pridūrė: „Turime reikalų savo kieme.“

Šie komentarai nuskambėjo šalyje apsilankius JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, kuris paragino laikytis ramybės po smurto protrūkio tarp Izraelio ir palestiniečių, be to, paragino Izraelį padidinti paramą Ukrainai.

Naudodamas izraeliečiams gerai pažįstamus žodžius, A.Blinkenas sakė, kad Ukrainai reikia pagalbos, „nes ji drąsiai gina savo tautą ir teisę egzistuoti“.

Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas  A.Blinkenui pasakė, kad vyks į Ukrainą ir vėl atidarys savo šalies ambasadą. Tai bus pirmoji tokia kelionė nuo karo pradžios.

Kovo mėnesį tuometinis Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas netikėtai apsilankė Maskvoje ir siūlėsi tarpininkauti Maskvos ir Kyjivo dialogui.

N.Bennettas perdavė V. Putino pranešimus Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tačiau jam nepavyko susitarti dėl tiesioginių derybų.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų aviacija atliko devynis smūgius prieš Rusijos okupantų koncentracijos vietas.

„Per pastarąją parą gynybos pajėgų lėktuvai sudavė devynis smūgius prieš priešo koncentracijos rajonus ir du smūgius prieš jo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje paskelbtame pranešime.

Be to, raketininkai ir artileristai pataikė į 13 vietų, kuriuose buvo sutelkta priešo kariuomenė, vadavietę ir amunicijos sandėlį.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai neprognozuoja neišvengiamo Bachmuto kritimo Rusijos pajėgų rankose, nors, jų teigimu, Ukrainos vadovybė gali nuspręsti pasitraukti, užuot rizikavusi nepriimtinais nuostoliais.

„Nepaprastai mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos galės netikėtai apsupti Ukrainos pajėgas Bachmute“, – teigiama naujausioje ISW ataskaitoje. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Remdamasis Bachmute dislokuoto ukrainiečių dalinio vado nuomone institutas teigia, kad Ukrainos karinė vadovybė atliks kontroliuojamą pajėgų išvedimą iš Bachmuto, kad išsaugotų ukrainiečių karių gyvybes, greičiausiai, jei Ukrainos vadovybė įvertins, kad miesto apsupimo rizika yra neišvengiama.

Be to, ISW šiame kontekste mini Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovo spaudai Serhijaus Čerevato pareiškimą. Jo teigimu, Ukrainos pajėgos vis dar gali veiksmingai aprūpinti savo dalinius Bachmute. Jis taip pat patikino, kad vadavietė turi keletą veiksmų planų įvairiems scenarijams aplink Bachmutą.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos konvencinių pajėgų įvedimas į Bachmuto fronto liniją atsvėrė „Wagner grupės“ puolimo kulminaciją ir išlaikė Rusijos operacijų aplink miestą iniciatyvą. Gruodžio 27 d. ISW prognozė, kad Rusijos puolimas prieš Bachmutą pasiekė kulminaciją, buvo netiksli.
• Rusijos karinė vadovybė pervertina Rusijos karinius pajėgumus sparčiai žengti į priekį Donecko srityje.
• Rusijos įprastinės pajėgos gali pakeisti išeikvotas „Wagner“ PMC pajėgas, perkeldamos jas iš Bachmuto į Zaporižios srities fronto liniją.
• Rusijos gynybos ministerija gali bandyti visiškai išstumti „Wagner“ pajėgas netoli Bachmuto, kad tradicinė Rusijos karinio vadovavimo struktūra taptų vienintele nugalėtoja Bachmuto apylinkėse, jei Rusijos pajėgos užims miestą.
• Ukrainos pareigūnai ir toliau palaiko ISW vertinimą, kad artimiausiais mėnesiais gresiantis Rusijos puolimas yra labiausiai tikėtina veiksmų kryptis, ir toliau užsiminė, kad Ukrainos pajėgos planuoja pradėti didesnį kontrpuolimą.
• Žymūs Rusijos karo tinklaraštininkai vis dažniau viešose ir aukštose platformose toliau demaskuoja Rusijos karines nesėkmes Ukrainoje.
• Rusija toliau ginkluojasi kovos su terorizmu įstatymais, kad pateisintų vidaus represijas.
• Sausio 31 d. Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas, kad atgautų prarastas pozicijas palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei Donecko srities fronto liniją.
• Mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos iš savo lokalizuoto puolimo aplink Vuhledarą gaus didelės naudos kitose Rytų Ukrainos vietose.
• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos teikia pirmenybę sabotažo ir žvalgybos veiklai, o ne teritoriniams laimėjimams pietų Ukrainoje.
• Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas pripažino Rusijos mobilizacijos nesėkmes, bandydamas įrėminti įgyvendinimo nesėkmes ir politikos pažeidimus kaip išspręstus.
• Rusijos okupacinė valdžia ir toliau naudoja jaunimo įtraukimo ir švietimo programas, kad įtvirtintų socialinę kontrolę okupuotose teritorijose.

Į naująjį JAV karinės pagalbos Ukrainai paketą pirmą kartą gali būti įtrauktos ilgesnio nuotolio raketos, pranešė leidinys „Reuters“, kuris citavo du JAV pareigūnus.

Pasak jų, JAV prezidento Joe Bideno administracija apie daugiau kaip 2 mlrd. dolerių vertės paketą gali paskelbti iki šios savaitės pabaigos. Jame taip pat bus pagalbinė įranga, skirta oro gynybos sistemoms „Patriot“, didelio tikslumo šaudmenys ir prieštankiniai ginklai „Javelin“.

„AFP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Vienas pareigūnas pažymėjo, kad dalis paketo lėšų bus skirta iš fondo, kuris leidžia Joe Bideno administracijai įsigyti ginklų iš pramonės, o ne iš esamų JAV ginklų atsargų.

Jis teigė, kad bus įsigyta mažo skersmens antžeminė bomba, kurios veikimo nuotolis siekia 150 km. 

Tai gali leisti Ukrainai pataikyti į nepasiekiamus vertingus karinius taikinius ir padėti tęsti kontratakas, taip pakenkiant Rusijai už jos linijos, pažymėjo leidinys.