Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Atrodo, kad Vakarų sąjungininkės atsisakė tiekti Ukrainai F-16 ir kitus vakarietiškus naikintuvus, o Jungtinė Karalystė prisijungė prie JAV ir sužlugdė Kyjivo viltis gauti naikintuvų
- Rusijos kariuomenė paskelbė užėmusi Blahodatnės kaimą, esantį į šiaurę nuo Ukrainos rytinio Bachmuto miesto, tapusio įnirtingų kovų epicentru
- Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Kyjivas iš 12 šalių koalicijos tikisi sulaukti 120–140 tankų
- Vokietijos kancleris Olafas Scholzas spaudos konferencijos metu su Brazilijos prezidentu pareiškė, kad bet kokios taikos derybos turi vykti su sąlyga, kad Rusija išves savo karius iš Ukrainos
- Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad yra tikėtina, jog Rusijos karinių pajėgų vadai siekia įtvirtinti naują judėjimo ašį į Ukrainos kontroliuojamą Donecko sritį
Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusų raketa Kramatorske sunaikino gyvenamąjį namą, yra žuvusiųjų
23:58 Atnaujinta 01:23
Trečiadienio vakarą rusai apšaudė Kramatorską Donecko srityje, praneša pravda.com.ua. Per ataką visiškai sugriautas vienas gyvenamasis namas, mažiausiai du žmonės žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti.
Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka praneša, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Po griuvėsiais yra daugiau žmonių, stengiamasi juos ištraukti.
Ispanija į Ukrainą išsiųs 20 šarvuočių
23:11
Ispanija perduos Ukrainai 20 šarvuočių M113. Karinė pagalba į Ukrainą bus išsiųsta jau kitą pirmadienį.
Ispanijos gynybos ministerijos vadovė Margarita Robles apie karinės pagalbos paketą pranešė dar praėjusią savaitę lankydamasi Latvijoje.
„Ispanija, teikdama karinę pagalbą, skirtą atremti Rusijos puolimą, suteiks Ukrainai apie 20 šarvuočių M113, vadinamų „Transporte Oruga Acorazados“, – pranešė europapress.es.
Politico: ES aukščiausiojo lygio susitikimas gali sužlugdyti Kyjivo viltis netrukus prisijungti prie Sąjungos
23:06
Artėjančiame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime Kyjivo partneriai gali nuvilti Ukrainą ir nenurodyti konkrečios stojimo į Europos Sąjungą datos, nors Ukrainos valdžios institucijos tikisi įstoti į ES per ateinančius dvejus metus.
Pasak „Politico“, aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimo projekte teigiama, kad Ukraina bus priimta į ES tik tada, kai įvykdys visas Europos Komisijos nustatytas sąlygas.
„ES priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų, kai bus įvykdytos visos Komisijos išvadoje nurodytos sąlygos“, – teigiama dokumente.
Kaip sužinojo žurnalistai, bendravę su kai kuriais ES pareigūnais ir diplomatais, dėl tokios formuluotės buvo susitarta atsižvelgiant į daugelio šalių, kurios nepritaria skubotam Ukrainos stojimui į ES, pasipriešinimą.
Šiuo metu ES yra tiesiog pasidalijusi į dvi priešiškas stovyklas: vienos šalys pritaria greitam Ukrainos stojimui, o kitos reikalauja, kad Kyjivas praeitų visą stojimo procesą.
„Tarp Lenkijos bei Baltijos šalių ir kitų ES šalių kilo aiški įtampa dėl Ukrainos stojimo į ES tvarkaraščio formuluotės“, – sakė ES vienas iš ES pareigūnų.
Žmogaus teisių stebėjimo grupė kaltina Ukrainą naudojant uždraustas minas
20:30
Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas naudoja uždraustas priešpėstines minas, ir teigė, kad nuo jų buvo sužeista beveik 50 civilių, įskaitant penkis vaikus.
Ukrainos gynybos ministerija tvirtino, kad kariuomenė laikosi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl minų uždraudimo, tačiau kol nesibaigė karas, nekomentuos naudojamų ginklų rūšių.
Mažytės PFM minos, raketomis paskleidžiamos taikinio zonoje, dėl savo išskirtinės formos dar vadinamos minomis „peteliškėmis“ arba „žiedlapiais“.
HRW ginklų ekspertas Steve'as Goose'as sakė, kad „Ukrainos pajėgos, atrodo, yra plačiai paskleidusios minų“ aplink Iziumo regioną šiaurės rytuose.
Nuo balandžio iki rugsėjo pradžios Rusijos pajėgos buvo užėmusios Iziumą, kai Kyjivas kontrpuolimo metu jį atkovojo.
„Rusijos pajėgos ne kartą naudojo priešpėstines minas ir vykdė žiaurumus visoje šalyje, tačiau tai nepateisina Ukrainos naudojimosi šiais draudžiamais ginklais“, – sakė S.Goose'as.
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Farhanas Haqas Niujorke teigė: „Akivaizdu, kad kai yra bet kokia tikimybė, jog buvo panaudota ginkluotė, sukėlusi tokias aukas, tai turėtų būti visapusiškai ištirta, todėl skatiname tai padaryti.“
Ukraina yra pasirašiusi 1997 metų minų draudimo sutartį ir iki 2020 metų sunaikino didžiąją dalį sovietinių minų atsargų.
Tačiau 2021 metais, likus metams iki Rusijos invazijos, Kyjivas pranešė JT, kad dar nesunaikinta daugiau kaip 3,3 mln. artilerijos raketose esančių PFM minų.
HRW teigė, kad jos tyrėjai vietoje matė fizinių tokių raketų įrodymų ir minų pėdsakų Iziumo regione, taip pat kalbėjosi su liudininkais, kurie patys aptiko minas, pažinojo ką nors, kas buvo sužeistas, arba buvo įspėti apie šiuos ginklus.
„Sveikatos priežiūros darbuotojai sakė, kad gydė beveik 50 civilių, įskaitant mažiausiai penkis vaikus, kurie buvo sužeisti priešpėstinių minų, – teigė HRW. – Maždaug pusė sužalojimų buvo susiję su trauminėmis pėdos ar blauzdos amputacijomis, tai yra sužalojimais, atitinkančiais PFM sprogstamųjų minų požymius.“
„Ukraina turėtų įsipareigoti laikytis griežtų minų draudimo sutarties nuostatų, pradėti tyrimą dėl neseniai įvykusio akivaizdaus priešpėstinių minų PFM naudojimo, patraukti asmenis atsakomybėn ir imtis priemonių apsaugoti bei sunaikinti priešpėstinių minų atsargas“, – sakė teisių grupė, taip pat ragindama Rusiją nutraukti jų naudojimą.
HRW teigė, kad lapkričio mėnesį pateikė Ukrainos valdžiai išvadų santrauką.
Gynybos viceministras Oleksandras Poliščukas atsakė, bet nepateikė tiesioginių atsakymų į kaltinimus.
Tačiau jis pasakė: „Ukraina yra patikima tarptautinės bendruomenės narė ir visiškai laikosi visų tarptautinių įsipareigojimų minų naudojimo srityje. Tai apima ir priešpėstinių minų nenaudojimą kare.“
Ukrainos valdžia „iki karo pabaigos ir mūsų suvereniteto bei teritorinio vientisumo atkūrimo“ negali komentuoti ginklų, kurie naudojami, rūšių.
Vokietija skuba įsigyti tankų savo pačios gynybai
18:54
Vizito vakariniame Vokietijos Augustdorfo mieste dislokuotame tankų batalione, kuris buvo atrinktas tiekti Vokietijos pažadėtus 14 tankų „Leopard 2“ Ukrainai, šalies gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad jau pats laikas Vokietijai užsisakyti daugiau tankų.
„Man svarbiausia yra tai, kad turime užsakyti naujus tankus ne per metus, o greitai, tuoj pat, kad būtų pradėta jų gamyba“, – paskelbė B.Pistorius.
„Iš kur bus gauti pinigai? Leiskite man pasakyti taip: atvirai kalbant, man tai nerūpi. Svarbiausia, kad greitai gautume tankų“, – pridūrė jis žurnalistams.
Bulgarijos parlamentas Holodomorą pripažino ukrainiečių genocidu
18:48
Bulgarijos parlamentas Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltą badą pripažino genocidu, trečiadienį pranešė ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Šiuo žingsniu pagerbiamas milijonų Holodomoro aukų atminimas ir atkuriamas istorinis teisingumas. Ukraina visada prisimins Bulgarijos solidarumo gestą“, – sprendimą tviteryje komentavo V.Zelenskis.
Kyjivas ragino tarptautinę bendruomenę oficialiai paskelbti Holodomorą genocidu tuo metu, kai Ukraina susiduria su šiuolaikine Maskvos agresija.
1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J.Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.
Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.
Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.
Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.
Holodomorą ukrainiečių genocidu yra pripažinusios dvi dešimtys šalių.
Maskva kaltina Kyjivą vilkinant karo belaisvių mainų procesą
17:46
Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova trečiadienį apkaltino Kyjivą vilkinant karo belaisvių mainų procesą, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Esu labai susirūpinusi matydama, kad apsikeitimo belaisviais su Ukraina procesas nevyksta taip, kaip mes norėtume. Jau daugiau kaip dešimt mėnesių Kyjivas iš mainų sąrašų išbraukinėja daug Ukrainos kariškių, daugiausia eilinių ir seržantų, ir daugelį įtraukia į dingusiųjų be žinios sąrašą“, – rašė ji susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
T.Moskalkova nurodė, jog Ukrainos karių šeimos nuolat prašo jos padėti surasti artimuosius.
„Mes randame juos tarp Rusijoje laikomų karo belaisvių ir iš karto siūlome iškeisti į mūsų vaikinus, esančius Ukrainos nelaisvėje. Deja, Ukrainos valdžia politinę naudą iškelia aukščiau gailestingumo ir žmogiškumo. Kalbant apie mainų sąrašus, pranašumą paprastai gauna žiniasklaidos atstovai, o paprastais kariais jie mažai domisi“, – pridūrė ombudsmenė.
Anot jos, maksimaliai visų gerovei užtikrinti svarbu paspartinti mainų procesą.
Žmogaus teisių ombudsmenė sielvartavo, jog iš iš Ukrainos karių šeimų prašymų ji sužinojo, kad grįžtantiems belaisviams kariams tenka rinktis tarp ilgo įkalinimo arba dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
„Dažnai man rašo motinos ir žmonos, prašydamos palikti jų artimuosius Rusijoje, kad jiems nereikėtų vėl kariauti“, – baisėjosi T.Moskalkova.
Juodojoje jūroje – trys raketomis „Kalibr“ ginkluoti Rusijos karo laivai
17:30
Juodojoje jūroje plaukioja trys maždaug 20-čia sparnuotųjų raketų ginkluoti „Kalibr“ kovinės parengties Rusijos karo laivai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinis laivynas.
„Iš viso Juodojoje jūroje budi trylika priešo laivų, tarp jų trys sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai. Bendras raketų skaičius yra apie 20“, – sakoma pranešime.
Azovo jūroje priešas ir toliau kontroliuoja susisiekimą, ten dislokuotas vienas kovinės parengties laivas. Viduržemio jūroje plaukioja dešimt priešo laivų, penki iš jų ginkluoti sparnuotomis raketomis „Kalibr“, jie turi iš viso 72 tokias raketas.
Anksčiau Pietų Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk teigė, jog fiksuojami Rusijos karinių jūrų pajėgų veiklos Juodojoje jūroje pokyčiai.
„Veikla jūroje suaktyvėja ir sumažėja, o raketų nešėjai juda pirmyn ir atgal“, – sakė N.Humeniuk.
Iš fronto Rusija išsiuntė namo daugiau nei 9 tūkst. „neteisėtai mobilizuotų“ piliečių
17:10
Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas antradienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Rusijai teko išsiųsti namo daugiau nei 9 tūkst. žmonių, kurie buvo „neteisėtai mobilizuotų“, pranešė CNN.
„Dėl [Generalinės prokuratūros] priežiūros pastangų namo buvo grąžinta daugiau kaip 9 tūkst. neteisėtai mobilizuotų piliečių, įskaitant tuos, kurie dėl savo sveikatos būklės jokiu būdu neturėjo būti mobilizuoti“, – sakė I.Krasnovas per televiziją transliuotame susitikime su V.Putinu Kremliuje.
Jis pridūrė, kad Rusijoje jau seniai nebuvo vykdyta mobilizacija ir ji „atskleidė daug svarbių problemų“.
Daugumą problemų, susijusių su šarvuočių ir uniformų tiekimu frontui, buvo „išspręsta“, pareiškė prokuroras.
„Dabar mes kontroliuojame žieminių uniformų tiekimą mobilizuotiems kariams, taip pat atitinkamų sandėlių formavimą ir jų saugumą“, – sakė jis.
Rusijos piliečiai pasinaudojo sutelktiniu finansavimu, kad aprūpintų Ukrainoje dislokuotus karius, nes kariai sakė, kad jiems trūksta net elementarios įrangos.
