Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Kelias savaites aplink Bachmuto miestą ir netoliese esančius Soledaro ir Vuhledaro miestus tęsiasi intensyvūs mūšiai, teigia Ukraina.
- Vakarinė Luhansko srities teritorija greičiausiai bus naujo Rusijos puolimo židinys, sako Ukrainos žvalgybos vadas Kyryla Budanovas.
- Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas šią savaitę nebus pakeistas.
- JT vadovas baiminasi, kad pasauliui gresia „platesnio masto karas“ nei tik Ukrainoje.
- Norvegija planuoja 6,8 mlrd. eurų vertės, 5 metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai.
Naujausias žinias apie Ukrainą skaitykite čia.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Charkivą atakavo iki dešimties raketų
00:47
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad į Charkivo miesto centrinę dalį pataikė rusų paleista raketa.
Skaičiuojama, kad iš viso į Charkivą paleista nuo šešių iki dešimties S-300 tipo raketų.
Charkive – sprogimai
23:28
Antradienį apie 23.00 val. vietos laiku Rusijos okupantai pradėjo Charkivo srities apšaudymą. Mieste pasigirdo keli sprogimai.
„Dėmesio! Charkivo ir srities gyventojai, okupantai smogia! Likite slėptuvėse!“, – rašė Charkovo OVA vadovas Olegas Sinigubovas.
Skaičiuojama, kad mieste jau nugriaudėjo šeši sprogimai.
Regione paskelbtas oro pavojus.
V.Zelenskis: valdžioje reikia daugiau karo patirties turinčių žmonių
23:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisako už tai, kad centrinėje ir vietos valdžioje būtų daugiau karo patirties turinčių žmonių.
„Dabar turime žmonių, įgijusių karo patirties. Jie pasiekė aiškių rezultatų dirbdami valstybei, kuri kovoja už savo žmones ir nepriklausomybę. Tokių žmonių turėtų būti daugiau įvairaus lygio postuose centrinėse ir vietos valdžios institucijose“, – Ukrainos žiniasklaida cituoja V.Zelenskį.
Aišku, kada Vokietija Ukrainai perduos pirmuosius „Leopard 2“ tankus
21:47
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė, kad pirmieji tankai „Leopard 2“ į Ukrainą atvyks kovo pabaigoje.
Ukrainiečiai išvyko mokytis valdyti „Leopard 2“
21:19
Grupė Ukrainos karių išvyko į užsienį mokytis valdyti ir prižiūrėti vokiškus tankus „Leopard 2“, kuriuos Ukraina ateityje gaus iš kelių sąjungininkų.
Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas po susitikimo su Vokietijos kolega Kyjive.
„Šiandien kartu su Vokietijos gynybos ministru turėjome garbės kartu su jūsų kariais treniruotis su „Leopard 2“. Mano kolega labai žavisi ukrainiečių, kurie įgyja žinių, mokymo greičiu“, – sakė O.Reznikovas.
Gynybos ministras nepatikslino, ar kariai vyksta mokytis į Vokietiją, ar bus mokomi kitoje šalyje.
Vokietijos gynybos ministras atvyko netikėto vizito į Kyjivą
19:50
Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį neplanuotai apsilankė Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko suteikti tankus „Leopard“, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.
Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B.Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.
„Ačiū @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) mano kolegai Borisui Pistorius ir Vokietijos žmonėms. Tankų koalicija žygiuoja... į pergalę!“ – rašė O.Reznikovas.
Vokietijos sprendimas suteikti 14 tankų „Leopard“ buvo priimtas po kelias savaites trukusio intensyvaus Kyjivo ir daugelio Berlyno sąjungininkų Europoje spaudimo.
Ji taip pat leido kitoms Europos šalims siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus iš savo atsargų. Jungtinės Valstijos vėliau pareiškė, kad atsiųs savo tankus „Abrams“, o Jungtinė Karalystė pažadėjo atsiųsti „Challenger“ modelius.
Ukraina teigia iš viso laukianti 120–140 modernių vakarietiškų tankų, šaliai ruošiantis naujam Rusijos puolimui, kuris gali prasidėti artimiausiomis savaitėmis.
B.Pistorius yra sakęs, kad pirmieji tankai „Leopard“ į Ukrainą galėtų atvykti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
Šiaurės šalys prisijungė prie raginimo uždrausti Rusijai dalyvauti olimpinėse žaidynėse
19:33
Penkių Šiaurės šalių olimpiniai komitetai antradienį pareiškė nepritariantys tam, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.
„Mes tvirtai laikomės savo pozicijos neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose“, rašė Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos komitetai bendrame pareiškime.
„Padėtis dėl karo Ukrainoje nepasikeitė, – sakoma pareiškime. – Dabar netinkamas laikas svarstyti jų grįžimo klausimą; tokia yra mūsų pozicija.“
Jie teigė, kad nori „dar kartą patvirtinti savo tvirtą paramą Ukrainos žmonėms ir reikalavimui siekti taikos“.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, taip sukeldamas sukėlė priešišką reakciją.
Reaguodama į šį pareiškimą Ukraina nurodė, kad apsvarstys galimybę boikotuoti olimpiadą. Tą patį padarė ir Estija.
Bendrame Šiaurės ir Baltijos šalių atsakingų už sportą ministrų pasitarime antradienį buvo aptarta šalių pozicija dėl TOK sprendimo leisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti Olimpinėse varžybose po neutralia vėliava.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sporto ministrai praėjusią savaitę kartu kreipėsi į tarptautines sporto šakų federacijas ir TOK, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos atletų į tarptautines varžybas.
Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas sakė, kad net 40 šalių gali atsisakyti dalyvauti Paryžiuje, jei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai bus leista varžytis.
Paryžiaus merė Anne Hidalgo anksčiau antradienį pareiškė nepritarianti rusų dalyvavimui kitų metų žaidynėse, jei karas Ukrainoje vis dar tęsis.
Ukrainai dronus tiekusios JAV įmonės gamykloje Latvijoje kilo gaisras
18:57
Latvijoje esančioje amerikietiškų dronų gamykloje, kuri yra gaminusi dronus Ukrainos kariuomenei ir NATO sąjungininkams, antradienį kilo gaisras, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.
Latvijos sostinės pakraštyje esančioje JAV įmonės „Edge Autonomy“ valdomoje gamykloje kilusio gaisro vietoje buvo dvi dešimtys policijos automobilių, devynios ugniagesių mašinos ir penki greitosios pagalbos automobiliai.
„Gamybiniame pastate kilo didelės rizikos gaisras, sukėlęs daug dūmų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ugniagesių tarnyba.
Naujienų agentūra LETA iš Valstybinio priešgaisrinio ir gelbėjimo departamento (VUGD) sužinojo, kad skambutis apie gaisrą gamybos įmonėje buvo gautas antradienį po 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pamatė, kad gamykloje sparčiai plinta atvira liepsna ir kyla daug dūmų.
Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė gamina tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, skirtus žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos misijoms, rašoma jos interneto svetainėje.
Vokietijos žiniasklaida: Berlynas pritarė iki 178 tankų „Leopard 1“ perdavimui Ukrainai
18:52 Atnaujinta 21:24
Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos gynybos ministerijos antradienį pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Ukraina iš pramoninių atsargų gaus mažiausiai 100 tankų „Leopard 1“.
Taip pat bus teikiama reikiama logistinė parama ir prasidės mokymai naudotis tankais, kurie yra pažangesnių tankų „Leopard 2“, kurie taip pat buvo pažadėti Kyjivui, pirmtakai, sakoma bendrame pareiškime.
Ši žinia buvo paskelbta Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistorius netikėtai apsilankius Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko, kad Vokietijoje pagaminti tankai „Leopard“ galėtų būti siunčiami į Ukrainą kovai su Rusijos pajėgomis.
Tankų pristatymai yra „naujos „Leopard“ iniciatyvos“, dėl kurios susitarė Vokietija, Nyderlandai ir Danija, skirtos Ukrainai paremti, dalis.
Trijų partnerių teigimu, tankų iniciatyva „papildys jau dedamas pastangas paremti Ukrainą pagrindiniais koviniais tankais „Leopard 2“ ir pridūrė, kad Belgija taip pat parodė „pradinį susidomėjimą“ prisijungti.
Iš viso Vokietija leido Ukrainai išsiųsti iki 178 tankų „Leopard 1 A5“ iš pramonės atsargų, teigiama Ekonomikos ir Gynybos ministerijų pareiškime.
Ministerijos nurodė, kad galutinis skaičius „priklausys nuo reikalingų remonto darbų“.
Praėjusį mėnesį Berlynas jau sutiko nusiųsti Ukrainai 14 „Leopard 2 A6“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.
Sprendimas priimtas po kelias savaites trukusių įtemptų Vakarų sąjungininkių derybų dėl tankų tiekimo Ukrainai.
Tačiau konkrečių pasiūlymų iš kitų šalių tiekti tankus kol kas sulaukta nedaug.
Lenkija pažadėjo atsiųsti 14 tankų „Leopard 2 A4“, Kanada – keturis, o Norvegija, Suomija, Ispanija ir Portugalija taip pat pranešė, kad prisijungs, tačiau konkretaus skaičiaus nenurodė.
„Vokietijos pagalba atėjo gana greitai, dabar laukiame šalių partnerių susitarimo dėl „Leopard 2 A4“, – interviu dienraščiui „Welt“ sakė B. Pistorius.
I.Šimonytė: sankcijos veikia Rusijos ekonomiką, nors BVP išlaikomas „pakaruoklišku būdu“
17:59
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ragina būti kantriems dėl sankcijų Rusijai, sakydama, kad jos daro poveikį, nors ne taip greitai, kaip prognozuota.
Pasak Vyriausybės vadovės, jei Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) skaičiais ir neatrodo „toks baisus, koks yra iš tikrųjų“, dalį jo sudaro karui nukreipta ekonomika.
„Kad Rusijos BVP nukrito mažiau, nei prognozuotojai tikėjosi, labai paprastai pasakysiu kaip šiokia tokia ekonomistė – pagaminta karinė pramonė yra apskaitoma kaip BVP, pasiūtos uniformos, kurios supus Ukrainos laukuose, yra apskaitomos kaip BVP, laidojimo paslaugos taip pat apskaitomos kaip BVP, ir tokiu būdu tas BVP gali pakaruoklišku būdu atrodyti ne toks baisus, koks jis yra iš tikrųjų“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė premjerė.
Po susitikimo su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu premjerė teigė, jog Rusijos ir jos bendrininkių izoliaciją reikia stiprinti, kaip ir sankcijas.
„Matome tam tikrų požymių, kad kai kuriose situacijose yra bandymų apeiti sankcijas, bandymų paneigti sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, dar kartą galiu paminėti, kad privalome būti pirmiausia kantrūs, nes daug skaičių ir vertinimų, kuriuos matome ant paviršiaus, tai nebūtinai pasakoja tą istoriją, kurią mums bando papasakoti Rusijos propaganda“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, dėl jos primityvumo ir orientacijos į žaliavas „poveikio keliai Rusijos ekonomikai nėra tokie greiti, kaip kai kam norėtųsi“.
Diplomatai šiuo metu svarsto 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Iki šiol Europos Sąjungos sankcijų ribojimai numatyti asmenims, kai kurioms įmonėms, bankams, kanalams, technologijoms ir kitiems objektams. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priimti devyni sankcijų paketai.
