Po įspėjimo apie dronų atakos grėsmę Kyjive nugriaudėjo pirmieji sprogimai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Kyjive ir visuose kituose regionuose, išskyrus Mykolajivo, buvo atšauktas oro pavojus.

Lietuva baigia ruošti 36 zenitinių pabūklų L-70 siuntą Ukrainai, jos į Rusijos užpultą šalį bus išgabentos „artimiausiu metu“, sako kariuomenės atstovas Jurgis Norvaišas.

„Šiomis dienomis yra ruošiama siunta į Ukrainą, bus perduodama ir gabenama oro gynybos sistema L-70, tai konkrečiai – oro gynybos pabūklai, amunicija, papildoma įranga, kuri reikalinga šiam pabūklui eksploatuoti. Tikimės, kad artimiausiu metu tai pasieks mūsų sąjungininkus“, – BNS sakė karininkas.

Į Ukrainą Lietuva išsiuntė priešlėktuvinius pabūklus L-70

+24

Anot jo, perduodant ginkluotę, Lietuvos kariuomenės instruktoriai pastarosiomis savaitėmis vykdė mokymus Ukrainos kariams, kaip ja naudotis.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, iš viso apmokyta 15 ukrainiečių karių, kurie šiuo metu jau yra sugrįžę į savo šalį.

J.Norvaišas akcentavo, kad „pabūklas L-70 skirtas oro gynybai“.

„Jis naudojamas prieš sraigtasparnius, nuotoliniu būdu valdomus orlaivius ir prieš lėktuvus – tiek krovininius, tiek kitos paskirties“, – kalbėjo karininkas.

Kariuomenės atstovo teigimu, 36 pabūklai pasieks Ukrainą „artimiausiu metu“.

Apie planus siųsti šias sistemas, taip pat ir du Mi-8 sraigtasparnius, pranešta sausį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva penktadienį organizuotame nuotoliniame susitikime 35 šalių ministrai bendrai sutarė siekti užkirsti kelią rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti olimpinėse varžybose.

„Kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, taip pat ir olimpines žaidynes, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Mūsų – sporto politikų – pozicija turi būti tvirta, vieninga, negalime leisti ja naudotis. Spaudimas Rusijai ir Baltarusijai yra labai svarbus“, – susitikime kalbėjo J.Šiugždinienė.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Jurgita Šiugždinienė

„Lietuva palaikys ir prisijungs prie visų iniciatyvų ir pastangų užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į tarptautines varžybas, jei šios sutaps su mūsų aiškia ir tvirta pozicija“, – teigė ji. 

Bendrame Europos ir kitų pasaulio šalių už sportą atsakingų ministrų nuotoliniame pasitarime sutarta parengti bendrą pareiškimą siekiant užkirsti kelią bandymams gražinti Rusiją ir Baltarusiją atstovaujančius sportininkus į tarptautines sporto varžybas.

Susitikime dalyvavo 35 valstybių atstovai, tarp jų – JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Nyderlandų, Kanados, Australijos, Japonijos, Šiaurės, Baltijos šalių ir kitų valstybių.

Plačiau skaitykite čia.

Kryvyjj Rihe priešo dronas pataikė į anksčiau nukentėjusį energetikos infrastruktūros objektą.

Pasak Pietinės operatyvinės vadovybės, priešas ir toliau terorizuoja pietinius regionus dronų atakomis.

„Kaip ir anksčiau, jis ir toliau taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą. Penki bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš Mykolajivo srities, keturi – virš jūros, artėjančios prie Odesos srities, du – virš Chersono srities. Vienas dronas pataikė į anksčiau nukentėjusį energetikos infrastruktūros objektą Kryvyj Rihe. Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – sakoma pranešime.
 

Penktadienį per galingą Rusijos raketų smūgį buvo smarkiai pažeista Ukrainos energetikos infrastruktūra, tačiau jokios katastrofos neįvyko.

„Ukrenergo“ valdybos pirmininkas Volodymyras Kudryckis per televizijos maratoną sakė, kad Rusijos okupantai vėl nepasiekė savo tikslų.

„Mus atakavo dronai kamikadzės, raketos S-300, o galiausiai ryte prasidėjo masinė raketų ataka. Padarytos žalos mastas didelis: rusai sugebėjo sugadinti kelias šilumines ir hidroelektrines. Šiandienos išpuolis pakoregavo mūsų planus atkurti generatorius, tačiau kartu ir vėl neįvyko jokia katastrofa. Rusams jau keturioliktą kartą nepavyko pasiekti savo tikslų“, – pažymėjo V.Kudryckis.

Pasak jo, Charkive penktadienį „iš tiesų bus sudėtinga situacija“. Tačiau energetikai planuoja savaitgalį atnaujinti kai kurių pažeistų elektros įrenginių darbą. Tuo pat metu Charkivo kritinė infrastruktūra yra įjungta, o energetikai stengiasi stabilizuoti padėtį, tačiau tam reikia laiko. 

„Dar turime įvertinti sugriovimų mastą, kad galėtume tiksliau pasakyti, kada galėsime ištaisyti padėtį Chmelnyckio regione. Dirbsime savaitgalį. Vis dar turime stengtis visiškai atkurti Odesos apylinkėse esančius įrenginius, kurie maitina miestą ir Odesos regioną. Tačiau situacija jau pagerėjo, jei palyginsime ją su ta, kuri buvo šeštadienį ir sekmadienį. Skelbiama, kad vietos energetikai jau testuoja suplanuotus atjungimo grafikus“, – sakė V.Kudryckis.

Dniepropetrovsko srityje numuštų raketų nuolaužos penktadienį apgadino ūkinius pastatus ir privatų namą, savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Įtempta diena Dniepropetrovsko srityje baigiasi. Teroristai taikė raketas į taikius miestus ir kaimus. Tačiau mūsų kariškiai iš oro pajėgų vadavietės numušė visas devynias priešo raketas“, – sakė jis.

S.Lysakas pažymėjo, kad neapsieita be nuostolių: nuolaužos krito Kryvyj Riho ir Kamensko rajonuose. Tuo pat metu žmonės nebuvo sužeisti.

„Kryvyj Riho rajone nuolaužos apgadino privataus namo stogą. Kamensko kaime apgadinti du ūkiniai pastatai. Viename iš jų kilo gaisras, kurį gelbėtojai jau užgesino“, – sakė S.Lysakas.

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos gina centrinį Dnipro miestą nuo Rusijos puolimo, penktadienį „Telegram“ pranešė regiono karinė administracija.

„Sprogimai Dnipro mieste – oro gynyba veikia“, – sakė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

Rusija penktadienį bepiločiais lėktuvais atakavo Ukrainos Mykolajivo, Odesos ir Dniepropetrovsko regionus, pranešė regionų pareigūnai.

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas „Telegram“ žinutėje teigė, kad regione skraido dronai. Jis taip pat užsiminė, kad Ukrainos pajėgos Mykolajive numušė tris dronus. 

Odesos regione oro gynybos daliniai numušė keturis Irano dronus „Shahed-136“, „kurie bandė pataikyti į energetikos infrastruktūros objektus“, pasak regiono karinės administracijos vadovo Maksimo Marčenkos.

„Esu dėkingas priešlėktuvinės gynybos daliniams, kurie visada budi mūsų danguje ir dar kartą pademonstravo savo profesionalumą“, – „Telegram“ žinutėje teigė M.Marčenka.

Tuo tarpu Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas „Telegram“ pranešė, kad regione buvo pastebėti bepiločiai orlaiviai.

Anksčiau penktadienį Ukrainos kariuomenės generalinio štabo atnaujintame pranešime teigiama, kad Rusija įvykdė dvi atakas, naudodama Irano bepiločius orlaivius „Shahed-136“.

Laikinai okupuotame Melitopolyje girdėjosi sprogimai.

„Melitopolyje ir apylinkėse triukšminga! Gyventojai praneša apie sprogimus! Neramios jums nakties, okupantai!“ – rašė miesto meras Ivanas Fiodorovas savo „Telegram“ kanale.

Tuo pat metu vienas iš Berdiansko „Telegram“ kanalų pranešė, kad buvo smogta rusų pozicijoms netoli Tokmako, Melitopolio ir Michailivkos gyvenviečių.

„RIA Melitopol“ priduria, kad mieste nugriaudėjo du sprogimai, po kurių girdėjosi detonacija. Tikriausiai kalbama apie smūgį už Melitopolio ribų. Dvi raketos taip pat nukrito ant Rusijos karinės bazės Tokmako rajone.

Rusija paleido daugiau kaip 100 raketų per dar vieną masinį raketų smūgį į Ukrainos teritoriją, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Preliminariais duomenimis, priešas panaudojo 29 S-300 valdomas raketas „žemė-oras“ ir 71 iš oro ir jūros paleidžiamą sparnuotąją raketą. Mūsų gynėjai sunaikino 61 sparnuotąją raketą“, – sakoma pareiškime.

Be to, Generalinio štabo duomenimis, užpuolikai surengė 12 oro antskrydžių, iš kurių du buvo vykdomi naudojant bepiločius orlaivius „Shahed-136“. Visų pirma jie taikėsi į civilinę infrastruktūrą.

Rusijos pajėgos taip pat surengė daugiau kaip 20 raketų ugnies atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių.

„Rusijos Federacijos smūgių civiliniams objektams grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje“, – pridūrė Generalinis štabas.

Slovakija gali pradėti derybas dėl naikintuvų MIG-29 tiekimo Ukrainai, pareiškė ministras pirmininkas Eduardas Hegeris.

„Ukrainos prezidentas paprašė manęs pristatyti naikintuvus MIG. Dabar, kadangi gautas šis oficialus prašymas, galima pradėti derybų procesą“, – kalbėjo E.Hegeris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-29 naikintuvas

Derybos bus vidinės, taip pat su Europos Komisija, nes Slovakija galėtų gauti kompensaciją už pristatymą, pridūrė jis.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas pareiškė, kad jo šaliai nebereikia šių naikintuvų ir ji gali juos parduoti arba atiduoti Ukrainai. Jis pridūrė, kad joks sprendimas dar nepriimtas.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiuo metu neturi „jokių požymių“ apie tiesioginę Rusijos karinę grėsmę Moldovai ar Rumunijai, pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis po to, kai Ukraina pranešė, kad šį rytą į abiejų šalių oro erdvę įskrido dvi Rusijos sparnuotosios raketos, rašo „The Guardian“.

„Mes palaikome glaudžius ryšius ir bendraujame su savo partneriais iš Moldovos ir sąjungininkais iš Rumunijos“, – sakė V.Patelis.

Ukrainos vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas sakė, kad dvi iš jūros paleistos raketos įskrido į Moldovos ir Rumunijos oro erdvę netrukus po 10 val. ryto vietos laiku, kai visoje šalyje skambėjo oro pavojaus sirenos. Tada jos vėl įskrido į Ukrainą ir vakarinę Černivcių sritį, teigė jis.

Moldova dėl incidento iškvietė Rusijos ambasadorių ir patvirtino, kad bent viena raketa perskrido jos oro erdvę. Tai ne pirmas kartas, kai Rusija pasiuntė savo raketas į Moldovą.

Rumunija yra NATO šalis. Jos užsienio reikalų ministerija kategoriškai paneigė šį pranešimą. Ji teigė, kad Rusijos sparnuotosios raketos priartėjo per 35 km atstumą nuo šalies šiaurės rytų sienos, tačiau jos teritorijos nepažeidė. Pasak jos, du mokomojo skrydžio lėktuvai MiG-21 buvo nukreipti stebėti teritorijos.

Nepaisant didelių nuostolių, Rusijos pajėgos neatsisakė ketinimų pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Jos ir toliau daugiausia pastangų skiria puolimui Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlovsko kryptimis ir aktyviai naudoja aviaciją, kad smogtų mūsų kariuomenės pozicijoms“, – vakare surengtame brifinge pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Generalinio štabo duomenimis, Voluinės, Polesės, Siversko ir Slobožansko kryptimis didelių pokyčių neįvyko, taip pat nėra puolamųjų grupių formavimosi požymių.

„Tuo pat metu priešas ir toliau laiko savo dalinius pasienio su Ukraina teritorijose“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Ukrainos kariuomenė pademonstravo, kaip danguje virš Dniepropetrovsko srities numušė Irano bepilotį droną, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės spaudos tarnyba.

Penktadienį per masinę dronų ataką buvo sunaikintas rusų bepilotis orlaivis. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotas pats momentas, kai į droną buvo pataikyta – po akimirksnio blyksnio danguje nuolaužos nukrito į lauką.

NATO karinius pajėgumus Baltijos šalyse ir Lenkijoje koordinuojantis Vokietijos generolas sako nesitikintis greito sprendimo kare, tačiau teigė išliekantis optimistu.

Savo įžvalgomis apie karą generolas leitenantas Jurgenas Joachimas von Sandrartas penktadienį pasidalijo apsilankęs 15min redakcijoje.

„Nesitikiu greito sprendimo“, – išskirtiniame interviu sakė NATO daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso vadas.

VIDEO: Į Lietuvą atvykęs Vokietijos generolas: esu optimistas, reikia kantrybės dėl Ukrainos

Į Lietuvą atvykęs Vokietijos generolas: esu optimistas, reikia kantrybės dėl Ukrainos

Jis išskyrė tris svarbiausiu faktorius, kurie lems tolesnę eigą: ukrainiečių valia gintis, Vakarų parama ir pastangos, kad karas nepereitų į tiesioginę konfrontaciją tarp Rusijos ir NATO.

„Kad ir kas nutiktų Ukrainoje, tai labai priklauso nuo trijų dalykų. Pirma, ukrainiečių valios tęsti savo drąsią kovą. Antra, mūsų įsipareigojimo duoti ukrainiečiams tai, ko jiems reikia. Trečia, turime rūpintis, kad karas neišplistų už Rusijos ir Ukrainos ribų. Jei tai vestų į karą prieš NATO, tai nepadėtų nei mums, nei Ukrainai. Tuo turi rūpintis politikai“, – kalbėjo generolas.

„Aš esu optimistas. Esu karjeros karininkas, visada esu optimistas. Manau, mums reikia kantrybės. Turime palaikyti Ukrainos ginklo brolius ir Ukrainos žmones. Turime likti išvien, nesvarbu, kiek laiko tai užtruktų“, – pridūrė J.J. von Sandrartas.

Platesnis straipsnis iš interviu apie Ukrainą ir Baltijos šalių saugumą portale 15min bus paskelbtas kitą savaitę.

Penktadienį Ukrainos valdžios institucijos atliko „plataus masto“ kratą Valstybės muitinės tarnybos biuruose, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

SBU teigė nustačiusi apie 50 „ekonominių subjektų“, kurie, kaip įtariama, padėjo muitinės pareigūnams įgyvendinti neteisėtas schemas, ir užblokavo jų veiklą.

Šią operaciją vykdė SBU, Valstybinis tyrimų biuras (DBR) ir Generalinė prokuratūra.

Pasak SBU, kratos buvo atliekamos centriniame agentūros biure ir Volynės, Žytomyro, Lvivo, Ternopilio, Černivcių, Odesos, Kyjievo, Rivnės ir Užkarpatės regioniniuose biuruose.

Tikimasi, kad SBU atliks pirminį tyrimą, o vėliau paskelbs išsamią ataskaitą apie agentūros pareigūnų įvykdytą korupciją.

Ukrainos vyriausybė oficialiai paprašė Nyderlandų suteikti amerikiečių gamybos naikintuvų F-16, pranešė CNN.

Netikėta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kelionė į Londoną, Paryžių ir Briuselį turėjo tikslą įtikinti Vakarų sąjungininkus perduoti daugiau ginklų ir karinės paramos Ukrainai. 

Šalis ne kartą viešai pareiškė, jog šiuo metu Ukrainos pajėgoms labiausiai reikalingi koviniai lėktuvai, tačiau oficialaus prašymo dėl naikintuvų pareigūnai pateikę nebuvo.

„Ukraina pateikė Nyderlandams prašymą dėl naikintuvų F-16 tiekimo“, – tviteryje penktadienį paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Nyderlandų gynybos ministerija CNN patvirtino sulaukusi oficialaus Ukrainos prašymo.

„Ukraina iš tiesų paprašė padėti ir naikintuvais“, – ketvirtadienį CNN filialui „NOS News“ sakė šalies gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

„Visus Ukrainos prašymus visada vertiname labai rimtai. Jie kovoja tame kare, juos puola Rusija. Bet naikintuvai..tai labai sudėtinga“. 

Nyderlandai palaipsniui atsisako naikintuvų F-16, paskelbė CNN. 

Šalyje liko 24 F-16, tačiau Nyderlandai planuoja jų atsikratyti iki kitų metų, nes pereina prie naujos kartos F-35. 2021 m. ji 12 lėktuvų pardavė atgal JAV, kad šie būtų naudojami mokymosi tikslams. 

Paklaustas, kuo prašymas dėl naikintuvų skyrėsi nuo kitų ginklų, kuriuos Nyderlandai yra suteikę Ukrainai, K.Ollongren teigė, kad „sistemos sudėtingumu“.

„Aplink sprendimą yra visa logistinė sistema: naikintuvų prieinamumas, susidūrimas su tuo, kad paskui mums reikia tai aptarti su amerikiečiais ir daugeliu sąjungininkų. Ir taip pat tiesiog labai rimtai pažvelgti į tokio pristatymo pasekmes“, – sakė politikė.

Penktadienį Šveicarija pranešė, kad atmetė Madrido prašymą leisti Ispanijai reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus priešlėktuvinius ginklus į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Sausio mėn. Ispanija pateikė prašymą leisti jai išsiųsti į Ukrainą du 35 mm priešlėktuvinius pabūklus.

Pasak „Reuters“, anksčiau Šveicarija vetavo Danijos ir Vokietijos, kurios norėjo atsiųsti Šveicarijoje pagamintų šarvuočių ir šaudmenų, kad padėtų Ukrainai kare su Rusija, prašymus.

Šveicarijos karinės įrangos įstatymas neleidžia eksportuoti karinių elementų, jei paskirties šalis dalyvauja vidaus ar tarptautiniame ginkluotame konflikte.

Kitą mėnesį Rusija planuoja savanoriškai mažinti naftos gavybą 500 tūkst. barelių per dieną – maždaug 5 proc. gavybos apimties – po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkės, kilus karui Ukrainoje, nustatė eilę kainų apribojimų tokiems produktams kaip benzinas ir mazutas, pranešė CNN.

„Rusija mano, kad naftos ir naftos produktų pardavimo kainų viršutinių ribų mechanizmas yra kišimasis į rinkos santykius ir kolektyvinės Vakarų šalių destrukcinės energetikos politikos tęsinys“, – penktadienį Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime teigė vicepremjeras Aleksandras Novakas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos naftos gamintojo „Gazprom“ naftos perdirbimo gamykla

Pasak jo, anksčiau šalis galėjo parduoti visą išgautą naftos kiekį, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, nusprendė nebeparduoti naftos tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai laikosi kainų ribos politikos.

„Dėl to Rusija kovo mėnesį savanoriškai sumažins gavybą 500 tūkst. barelių per dieną. Tai prisidės prie rinkos santykių atkūrimo“, – teigiama pareiškime.

A.Novako nuomone, kainų lubų mechanizmas ateityje „gali ne tik sumažinti investicijas į naftos sektorių ir atitinkamai sukelti naftos trūkumą, bet ir būti išplėstas į kitus pasaulio ekonomikos sektorius, o tai gali turėti panašių pasekmių“.  

„Priimdami tolesnius sprendimus, veiksime atsižvelgdami į dabartinę padėtį rinkoje“, – pridūrė jis. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, reaguodamas į penktadienį Rusijos surengtą masinę ataką strateginiais bombonešiais, bepiločiais orlaiviais ir raketų antskrydžiais, paskelbdamas įrašą tviteryje dar kartą paragino sąjungininkus perduoti Kyjivui ilgojo nuotolio raketų ir naikintuvų, nes „kitaip genocido sustabdyti nepavyks“.

„Rusijos Federacija visą naktį ir rytą atakavo Ukrainos miestus. Rusijos tikslas tas pats: masinis naikinimas ir žudymas. Užteks kalbų ir politinių dvejonių. Tik greiti svarbiausi sprendimai: tolimojo nuotolio raketos, naikintuvai, operatyvinio aprūpinimo logistika Ukrainai. Kitaip genocido sustabdyti nepavyks.“

Moldovos vyriausybė penktadienį žlugo atsistatydinus provakarietiškai ministrei pirmininkei Nataliai Gavrilita, ir tai dar viena krizė, ištikusi šią mažą valstybę po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.

Pasak jos, niekas nesitikėjo, kad jos vyriausybei, išrinktai 2021 metų vasarą, „teks dorotis su tiek daug krizių, nulemtų Rusijos agresijos Ukrainoje“.

N.Gavrilita ministro pirmininko poste persekiojo daugybė problemų, įskaitant sunkią energijos krizę, smarkiai išaugusią infliaciją ir kelis didelį susirūpinimą keliančius incidentus, tokius kaip virš šalies praskriejusios karo Ukrainoje raketos.

„AP“/„Scanpix“/Moldovos premjerė Natalia Gavrilita

„Vadovavimą vyriausybei perėmiau su mandatu prieš korupciją, už plėtrą ir už Europą, tokiu metu, kai korupcijos schemos buvo apėmusios visas institucijas, o oligarchai jautėsi neliečiami, – sakė N.Gavrilita. – Mes iškart susidūrėme su energetiniu šantažu, o tie, kas tai darė, tikėjosi, kad nusileisime.“

„Priešų statymas dėl mūsų šalies buvo tas, kad mes elgsimės kaip ankstesnės vyriausybės, atsisakiusios energetinių interesų, išdavusios nacionalinius interesus mainais į trumpalaikę naudą“, – kalbėjo atsistatydinusi premjerė.

Plačiau skaitykite ČIA: Krizių kamuojamos Moldovos ministrė pirmininkė paskelbė atsistatydinanti

Penktadienį nuo ankstaus ryto Rusijos karinės oro pajėgos pradėjo masinę ataką prieš Ukrainą ir ėmė taikytis į ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Ukrainos karinės oro pajėgos socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė numušusios 61 iš 71 paleistos rusų raketos.

Pranešama, jog iš oro priešas atakavo aštuoniais strateginiais bombonešiais Tu-95MS, kurie iš Kaspijos jūros ir Volgodonsko paleido raketas X-101 ir X-555.

 Iš Juodojoje jūroje esančių laivų buvo paleistos sparnuotosios raketos „Kalibr“.

Pranešime teigiama, jog nuo 11.30 val. Rusijos pajėgos paleido 71 sparnuotąją raketą X-101, X-555 bei „Kalibr“ (įskaitant naktinius paleidimus).

„Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 61 priešo sparnuotąją raketą ir 5 anksčiau minėtus dronus kamikadzes „Shahed-136/131“, – rašoma Ukrainos karinių oro pajėgų paskyroje.

Po per paskutinę parą įvykdytų Rusijos raketų atakų Ukrainoje, penktadienį visoje Ukrainoje antrą kartą paskelbtas oro pavojus.

Žmonės raginami neignoruoti sirenų ir slėptis.

alerts.in.ua/Oro pavojaus signalų žemėlapis

Buvęs Rusijos gubernatorius, kurio areštas 2020-aisiais išprovokavo didžiulius protestus Tolimuosiuose Rytuose esančiame Chabarovsko mieste, penktadienį buvo nuteistas 22 metus kalėti.

Jis kaltinamas dviejų žmogžudysčių organizavimu.

Teismas Maskvos regione nuteisė buvusį Chabarovsko krašto gubernatorių Sergejų Furgalą dėl dviejų verslininkų nužudymo šiame krašte prieš beveik 20 metų.

Kremlius paskelbė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 21 d., likus vos kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, su metiniu pranešimu kreipsis į Federalinę Asamblėją, kurią sudaro Valstybės Dūma (žemieji rūmai) ir Federacijos Taryba (aukštieji rūmai), pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Pasak su žurnalistais penktadienį bendravusio Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, suplanuotos kalbos metu V.Putinas apžvelgs dabartinę šalies padėtį ir galimai pateiks naują užsienio politikos koncepciją.

D.Peskovas teigė, jog dar nepriimtas sprendimas, ar užsienio žurnalistai bus akredituoti dalyvauti šiame susitikime.

Spaudos konferencijos metu D.Peskovas taip pat netiesiogiai patvirtino žiniasklaidoje sparčiai sklindančią informaciją apie vasario 22-ąją organizuojamą mitingą-koncertą, skirtą karo metinėms paminėti ir pridūrė, jog dalyvavimas šiame mitinge-koncerte yra įtrauktas į Rusijos prezidento darbotvarkę. 

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad Kyjive atšauktas oro pavojus.

Sostinės meras Vitalijus Klyčko susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, jog nukentėjusiųjų po raketų atakų nėra.

„Oro gynybos pajėgų duomenimis, virš Kyjivo buvo numušta 10 raketų. Padaryta žala elektros tinklui. Energetikai stengiasi atkurti elektros tinklo veiklą.“

Kyjivo gyventojai slepiasi nuo rusų raketų

+2

Anksčiau Kyjivo meras pranešė, jog raketų nuolaužos apgadino automobilį ir privataus namo stogą sostinės Holosiovskio rajone.

Tuo metu Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenko „Telegrame“ informavo, kad virš jo regiono oro gynybos sistemos numušė 13 raketų.

Po pranešimų apie masinį Rusijos karinių oro pajėgų puolimą Charkivo ir Zaporižios srityse penktadienį ryte, naudojant rekordinį skaičių raketų S-300, portalas 15min susisiekė su šiuo metu Dnipro mieste esančia savo užsienio naujienų žurnaliste Ana Daukševič.

Pasak jos, mieste, kuris prieš kelias savaitės dėl Rusijos įvykdytos atakos prieš daugiabutį buvo atsidūręs dėmesio centre, šiuo metu yra pakankamai ramu, tačiau skamba oro pavojaus signalai ir gyventojai raginami telktis slėptuvėse.

„Vakar Dnipre oro pavojus nuskambėjo apie aštuonis kartus. Šiandien jau kelis kartus aidėjo sirenos, bet šiuo metu mieste pakankamai ramu“, – komentavo žurnalistė.

VIDEO: Dnipre penktą kartą skamba oro pavojaus signalas

Dnipre penktą kartą skamba oro pavojaus signalas

Jos teigimu, mieste taip pat atjungtas elektros tiekimas ir viską užgožia elektros generatorių skleidžiamas triukšmas, kurių čia netrūksta dėl pastovių energijos tiekimo nutraukimų.

„Kavos, arbatos dar galima nusipirkti, tačiau neveikia liftai. Ką tik lipau laiptais iš 17-ojo aukšto, kur dabar esu apsistojusi. Kadangi atjungta elektra, nėra karšto vandens, šildymo. Kol kas tai tęsiasi vos kelias valandas, todėl kažkokios kritinės problemos nėra.“

Pasak šiuo metu Dnipre esančios A.Daukševič, visi žino apie masines raketų atakas Zaporižios, Charkivo srityse bei šįryt Kyjive nukritusias raketas.

„Nors situacija atrodo rami, tačiau naktį apšaudyta Zaporižia yra vos už valandos kelio nuo Dnipro, todėl jaučiama įtampa. Girdime apie smūgius aplink Dniprą ir neatmetame galimybės, jog raketos gali atskristi ir iki mūsų.“

Per pastarąją parą pagreitį įgavusį puolimą Rusija įvykdė dar vieną masinį išpuolį prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir smogė keliems aukštos įtampos infrastruktūros objektams rytiniame, vakariniame ir pietiniame regionuose, pranešė Ukrainos elektros operatorės „Ukrenergo“ spaudos tarnyba.

Patvirtinta, kad naktį rusai bepiločiais lėktuvais ir raketomis atakavo energetikos infrastruktūrą, taikydamiesi į elektrines ir perdavimo sistemos įrenginius. 

„Ukrenergo“ teigimu, siekiant sumažinti galimas atakos pasekmes ir išsaugoti energetikos sistemą, buvo imtasi būtinų prevencinių priemonių, visų pirma, taikant laikinus avarinius elektros išjungimus.

Bendrovės duomenimis, tai jau 14-asis masinis Rusijos išpuolis prieš Ukrainos energetikos sistemą. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį per virtualų sporto ministrų susitikimą, kuris bus moderuojamas iš Londono, turėtų pasmerkti galimą Rusijos sportininkų dalyvavimą 2024-ųjų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi naujienų agentūra „Press Association“ (PA) pranešė, kad trečiadienį šalies sostinėje apsilankęs V.Zelenskis nuotoliniu būdu sakys atidarymo kalbą, kurioje ketina pakartoti savo griežtą poziciją dėl siūlymo leisti rusų sportininkams dalyvauti kitų metų olimpiadoje tebesitęsiant Maskvos invazijai į Ukrainą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės sporto ministrė Lucy Frazer

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) šiuo metu ieško sprendimų, kurie leistų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems. 

Ukraina pareiškė, kad boikotuos žaidynes, jei bus priimtas šių šalių sportininkams palankus sprendimas, o V.Zelenskis TOK planus apibūdino kaip bandymą „visam pasauliui pasakyti, kad teroras yra priimtinas“.

JK sporto ministrė Lucy Frazer, kuri penktadienį pirmininkaus bandymui suderinti tarptautinį atsaką, paragino TOK persvarstyti savo sprendimą. 

„Prezidentas V.Zelenskis šią savaitę Jungtinės Karalystės parlamente papasakojo apie kančias, kurias vis dar jaučia daugelis ukrainiečių“, – pranešė naujienų agentūra PA, remdamasi jos išplatintu pranešimu. 

„Taip elgdamasis TOK ir toliau ignoruoja tarptautinius sąjungininkus, dedančius daugiau pastangų dėl taikos, ir neatsižvelgė į tai, kad olimpinės žaidynės suteiks (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui puikią platformą reklamuoti Rusiją ir įteisinti jo neteisėtą karą“, – pridūrė ji. 

„Negalime leisti, kad Rusijos sportininkai pasaulio arenoje būtų greta Jungtinės Karalystės komandos ir visų kitų“, – teigė L.Frazer. 

Čekija, Danija, Islandija, Norvegija ir Švedija yra tarp valstybių, prieštaraujančių idėjai, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai dalyvautų olimpiadoje su neutralia vėliava. 

Baltijos šalys, Lenkija tokiam sprendimui irgi teigia nepritariančios, o Latvija net svarsto boikotuoti olimpines žaidynes, jei jose dalyvaus rusai.

Elektros tiekimo kompanija DTEK pranešė, kad dėl Rusijos raketų atakos grėsmės vasario 10 d. rytą Kyjive, Kyjivo ir Dniepropetrovsko regionuose buvo avariniu būdu nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Elektra atjungta dėl raketų atakos grėsmės. Bendrovė paaiškino, kad tai yra priverstinis prevencinis veiksmas. Taip bus išvengta didelės žalos energetikos infrastruktūrai, jei taikinį pasiektų priešo raketos.

Naujausioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos karo Ukrainoje apžvalgoje teigiama, kad nuo antradienio „Rusijos pajėgos greičiausiai pasiekė taktinių laimėjimų dviejuose pagrindiniuose sektoriuose“.

Britų žvalgybos duomenimis, Šiauriniame Donbaso miesto Bachmuto pakraštyje „Wagner“ pajėgos pasistūmėjo 2-3 km į vakarus ir kontroliuoja vietovę netoli pagrindinio kelio M-03 į miestą.

„Rusijos pajėgos vis labiau dominuoja šiaurinėse Bachmuto prieigose“, – rašoma ataskaitoje.

Pietuose Rusijos daliniai pasistūmėjo į priekį aplink vakarinį Vuhledaro pakraštį, kur 2023 m. sausio pabaigoje vėl pradėjo puolamąsias operacijas, pranešė JK gynybos ministerija.

Britų žvalgyba taip pat atkreipė dėmesį, kad greičiausiai „Rusijos daliniai patyrė didelių nuostolių Vuhledaro apylinkėse, nes buvo pasitelkti nepatyrę daliniai“, ir nurodoma, kad „Rusijos kariai greičiausiai pabėgo ir paliko mažiausiai 30 daugiausia nesugadintų šarvuočių per vieną incidentą po nepavykusio puolimo“.

Ukrainos oro pajėgos sunaikino penkias raketas „Kalibr“ ir penkis bepiločius orlaivius „Shahed“, kuriais Rusija atakavo Ukrainą vasario 10 d. Ryte okupantas iš strateginių bombonešių Tu-95 paleido naujas raketas.

„Vasario 10 d. priešas smogė Ukrainos miestams ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Ukrainos karinių oro pajėgų pajėgos ir priemonės sunaikino 5 sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 5 atakos bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“, – rašoma pranešime.

Pranešama, kad rusai prieš Ukrainą iš Azovo jūros rytinės pakrantės panaudojo iš viso 7 bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed-136/131“, o iš Rusijos fregatos Juodojoje jūroje – 6 jūrines sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

Britų leidinio „The Guardian“ užsienio naujienų žurnalistas Luke'as Hardingas, lapkritį išleidęs knygą apie Rusijos agresiją Ukrainoje „Invazija“ penktadienį pasidalino įžvalgomis apie Rusijos planuojamą didelio masto ataką, kuriai jau kelias savaites ruošiasi Ukrainos pajėgos.

Vakarų šalių vyriausybės mano, kad Rusija planuoja didelį puolimą Ukrainoje, galbūt jau kitą savaitę, prieš vasario 24 d., šios invazijos metines. Tikėtina, kad pagrindinis jos tikslas – užimti Donbaso regioną, įskaitant Luhansko sritį, kurią iš dalies kontroliuoja Ukraina.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos Bachmute strateguoja tolesnes operacijas

Bet kokio puolimo laikas nežinomas. Ukrainos vyriausybės šaltiniai teigė, kad vienas iš scenarijų apimtų balistinių raketų smūgius dideliems miestams, įskaitant Kyjivą, ir bandymus atkirsti šalies rytus bombarduojant tiltus ir žygiuojant plačiu lanku iš šiaurės ir pietų, rašė L.Hardingas.

Kariniai analitikai skeptiškai vertina Rusijos turimų pėstininkų dalinių pajėgumus. Tačiau jie pripažįsta, kad kai kurios Ukrainos ir Rusijos sienos atkarpos yra silpnai ginamos, o didžioji Ukrainos karinių pajėgų dalis yra sutelkta rytinėje Donecko srityje, kur kovos vyksta aplink Bachmuto miestą.

Anot žurnalisto ir kitų analitikų, daugėja ženklų, kad, net ir nežinant platesnės Rusijos mūšio strategijos, jau prasidėjo didelis puolimas rytuose.

Karo studijų institutas (ISW) savo naujausioje ataskaitoje patvirtino, kad per pastarąją savaitę šiame regione „pastebimai suintensyvėjo“ operacijos. Teigiama, kad Rusija pasiekė nežymių laimėjimų palei Charkivo ir Luhansko sričių sieną, įskaitant Dvoričnės kaimą.

JAV analitikų nuomone, puolimas, tikriausiai, dar neįsibėgėjo ir „neįgavo pagreičio“.

„Didelių mažiausiai trijų pagrindinių Rusijos divizijų elementų dalyvavimas puolamosiose operacijose šiame sektoriuje rodo, kad Rusijos puolimas prasidėjo, nors Ukrainos pajėgos kol kas neleidžia Rusijos pajėgoms užsitikrinti reikšmingų laimėjimų“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka taip pat užsiminė, kad prasidėjo Rusijos puolimas.

„Rusija meta milžiniškus kiekius ginklų ir žmonių, kad pultų Ukrainą, ir tai daro jau kurį laiką“, – rašė jis.

Šį rytą visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus dėl galimų Rusijos raketų smūgių keliamos grėsmės. Pareigūnai paragino gyventojus slėptis.

„Yra didelė raketų atakos grėsmė. Noriu dar kartą pabrėžti – neignoruokite oro pavojaus sirenų“, – sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ukrainos prezidento patarėjas Ukrainos vidaus reikalų patarėjas Antonas Gerasčenko taip pat prabilo apie „masinės Rusijos raketų atakos grėsmę“ ir paragino žmones likti slėptuvėse.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad net jei Ukrainos sąjungininkai Europoje nuspręstų atsiųsti Kyjivui naikintuvų, jie negalėtų to padaryti „artimiausiomis savaitėmis“.

„Nieko neatmetu... bet tai neatitinka šiandienos reikalavimų“, – sakė E.Macronas po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis, Emmanuelis Macronas

Rusijai atnaujinus puolimą karo draskomos Ukrainos rytuose, ieškodamas pažangesnių ginklų savo pajėgoms V.Zelenskis šią savaitę aplankė Londoną, Paryžių ir Briuselį.

Ukraina siekia gauti vakarietiškų kovinių lėktuvų, tolimojo nuotolio raketų ir sunkiųjų tankų, tačiau jai taip pat labai trūksta būtiniausių atsargų, pavyzdžiui, artilerijos sviedinių.

Jungtinė Karalystė pasisiūlė apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis vakarietiškais naikintuvais, o Lenkija ir Slovakija svarsto galimybę atsiųsti daugiau sovietų gamybos naikintuvų „Mig-29“, kuriuos Kyjivas jau naudoja.

Tačiau Ukrainos sąjungininkai nerimauja, kad pažangių Vakarų naikintuvų dislokavimas išprovokuotų tolesnę Maskvos veiksmų eskalaciją ir sukeltų atviro NATO ir Rusijos konflikto pavojų.

E.Macronas ir kiti ES lyderiai Briuselyje sveikino V.Zelenskį kaip didvyrį ir pažadėjo palaikyti Ukrainą iki pergalės, tačiau atsargiai vertino jo siekį gauti naikintuvų.

„Labai svarbu, kad sąjungininkai pirmenybę teiktų naudingiausiai ir greičiausiai įrangai“, – teigė prancūzų lyderis, paminėdamas Prancūzijos tiekiamas savaeiges haubicas „Caesar“ ir vidutinio nuotolio oro gynybos „žemė–oras“ sistemą MAMBA.

Jis pridūrė, jog gali prireikti paspartinti artilerijos pabūklų ir amunicijos tiekimą, kad Ukraina galėtų pradėti sausumos puolamąsias operacijas arba joms pasipriešinti, ir pažadėjo „artimiausiomis dienomis dėl to padirbėti“.

Rusija bando nuslėpti didelius technikos nuostolius kare Ukrainoje. „Oryx“ stebėsenos grupės duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos armija Ukrainoje neteko 1012 tankų, o dar 546 rusų tankai, kaip trofėjai, atiteko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai beveik pusė visų Rusijos į Ukrainą atsiųstų tankų.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, to pakanka daugiau nei 15 tankų pulkų ar brigadų arba maždaug 150 bataliono taktinių grupių aprūpinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė Strateginių iniciatyvų agentūros stebėtojų tarybos posėdį ir nurodė agentūrai remti ją sudarančius subjektus plėtojant bepiločių orlaivių sistemų gamybą. Vasario 9 d. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas apsilankė tankų gamykloje Omsko srityje ir pareiškė, kad būtina didinti įvairios ginkluotės gamybą neva dėl didesnės Vakarų pagalbos Ukrainai.

Mil.gov.ua nuotr./Ukrainos karys su trofėjiniu rusų tanku T-62M

Analitikų teigimu, Rusijos armijai reikia greitai kompensuoti šiuos tankų nuostolius, kad galėtų vykdyti didelio masto mechanizuotas manevrines kovines operacijas prieš galimą puolimą Rytų Ukrainoje. Ekspertai pastebi, kad D.Medvedevas pareiškimais apie atsaką į Vakarų pagalbą Ukrainai, tikriausiai bandė nuslėpti, kad poreikis didinti gamybą susijęs su dideliais Rusijos nuostoliais fronte.

„Kremliaus pastangos palaipsniui parengti Rusijos gynybos ir pramonės bazę ilgalaikiam karui, vengiant plačios Rusijos ekonomikos mobilizacijos, kaip ir anksčiau, yra nesuderinamos su Rusijos kariuomenės karo Ukrainoje mastu ir Rusijos karinės technikos nuostolių mastu“, – pažymi ekspertai.

Naktinis Zaporižios apšaudymas buvo didžiausia oro ataka prieš šį miestą nuo pat invazijos pradžios. Pasak miesto tarybos sekretoriaus Anatolijaus Kurtevo, per vieną valandą Zaporižioje užregistruota 17 priešo raketų sprogimų, atakuoti energetikos infrastruktūros objektai.

Informacija apie žalą ir aukas šiuo metu tikslinama.

„Tai viskas, ką sugeba ši niekšų armija – apšaudyti miegantį miestą ir smogti mūsų infrastruktūrai. Tačiau mūsų nepalauš. Mes laikomės“, – savo „Telegram“ kanale rašo A.Kurtevas.

Anksti penktadienį, maždaug 4 val. vietos laiku, visoje Ukrainoje, išskyrus vakarinius regionus ir pietinę Odesos sritį, buvo paskelbtas oro pavojus, pranešta apie sprogimus Charkive, Dnipre ir Zaporižioje.

Kai kuriuose regionuose veikia oro gynybos sistemos, buvo pranešimų apie numuštas raketas ir Irano gamybos dronus „Shahed“.

Ryte Charkivo mieste ir srityje, kur rusai taikėsi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, įvyko virtinė garsių sprogimų.

Kyjive ir daugumoje Ukrainos regionų penktadienio naktį buvo paskelbtas oro pavojus, o Charkive užfiksuota apie 10 sprogimų. Po rusų raketų atakos Charkivo gyventojai pranešė apie elektros tiekimo problemas kai kuriuose miesto rajonuose.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad sprogimų garsai buvo girdimi ir Dnipre, Vinycioje bei Zaporižioje.

5.30 val. oro pavojus daugelyje Ukrainos regionų atšauktas, tačiau netrukus dalyje sričių paskelbtas iš naujo, nes pastebėta į dangų pakilusių Rusijos strateginių bombonešių.