D.Kuleba mįslingai papasakojo, kas V.Putino laukia vasario 24 d.

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tragiškų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinių proga gaus „labai aiškų signalą“.

Jis tai pasakė per telemaratoną – bendrą Ukrainos televizijos kanalų informacinę laidą. „Jungtinėse Tautose, Kyjive, daugelyje kitų pasaulio sostinių bus įvairių įvykių kurie taps labai aiškiu signalu prezidentui Putinui. Nes jei jūs, Putine, žaidžiate išsekinimo žaidimą ir manote, kad laikas yra jūsų pusėje, labai klystate. Nes vienybė su Ukraina kasdien tik stiprėja, o tu šiame kare neišvengiamai pralaimėsi.“

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Paklaustas, ar JAV prezidento Joe Bideno vizitas į Lenkiją vasario 20–22 d. yra vienas iš tokių signalų, ministras atsakė: „Žinoma, tai taip pat yra sudėtinė šios tragiškos sukakties minėjimo dalis ir sudėtinė signalo Putinui, apie kurį pranešiau, dalis. Todėl labai svarbu, kad Prezidentas J.Bidenas bus Europoje. Ir būtent Lenkijoje – šalyje, kuri atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant antrąjį ginklų frontą Ukrainai. Tai yra šalyje, per kurią siunčiama viskas, ko mums reikia.“

Kartu D.Kuleba pažymėjo, kad tai nebus susiję tik su šiomis priemonėmis. „Tai bus tikrai globalaus masto įvykis. Įvykiai. Jie vyks labai skirtinguose miestuose. Tačiau svarbiausia yra jų bendras poveikis. Tai yra vieningas signalas“, – sakė jis.

Sekmadienio vakarą įvairūs Ukrainos „Telegram“ kanalai ėmė skelbti, kad Dnipropetrovsko sritį atakavo Irano bepiločiai dronai kamikadzės „Shahed“. Regione paskelbtas oro pavojus. Taip pat skelbta apie sprogimus Dnipre.

Tačiau vėliau Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė paneigė šią informaciją ir paaiškino, kad rusai į dangų pakėlė žvalgybinį droną ir kelis oro balionus su kampiniais reflektoriais.

„Kai kuriuose „Telegram“ kanaluose platinama informacija apie tai, kad vasario 12 d. vakare Dnipropetrovsko srityje priešas panaudojo Irano dronus kamikadzes „Shahed“, neatitinka tikrovės. Priešas panaudojo žvalgybinį bepilotį orlaivį ir kelis balionus su kampiniais reflektoriais“, – rašoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad į žvalgybinį droną buvo nukreipta oro gynybos ugnis. Rezultatas tikslinamas.

Suomija dar nepriėmė sprendimo perduoti savo tankus „Leopard 2“ Ukrainai, nors ir gavo pritarimą iš Vokietijos. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tai pasakė interviu žurnalistams, pranešė laikraštis yle.fi.

Pasak S.Marin, strateginė Suomijos padėtis „šiek tiek skiriasi“ nuo kitų šalių dėl bendros sienos su Rusija.

„Visuomenės apie tai iš anksto neinformuojame, bet kai sprendimas priimamas, pasakome, ką jie turi žinoti“, – sakė ji.

„Reuters“/„Scanpix“/Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin

Ministrė pirmininkė priminė, kad anksčiau Suomija neatskleidė informacijos apie tai, kokius ginklus ji perduoda Ukrainai. Tai buvo padaryta būtent dėl Rusijos veiksnio.

„Suomija suteikė Ukrainai daug pagalbos ir esame pasirengę tai daryti toliau“, – pabrėžė S.Marin.

Pažymėtina, kad prieš kelias dienas „The Wall Street Journal“ pranešė, jog Suomija greičiausiai perduos tam tikrą skaičių savo „Leopard 2“ Ukrainai tik po to, kai įstos į NATO. Tuo pat metu dėl Turkijos pozicijos kyla abejonių ir dėl pačios Suomijos, o dar labiau – dėl kaimyninės Švedijos stojimo į NATO.

Šveicarija įšaldė daugiau Rusijos turto užsienio valiuta, nei oficialiai skelbiama. Vien „Credit Suisse“, antras pagal dydį bankas valstybėje, įšaldė 17,6 mlrd. Šveicarijos frankų (17,78 mlrd. eurų).

Šia informacija pasidalijo „Sonntagszeitung“. Žurnalistai pranešė, kad oficialiai Šveicarija pranešė apie 7,5 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 7,58 mlrd. eurų) vertės įšaldytus finansinius aktyvus. Šalyje taip pat įšaldyta 15 rusams priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Iš viso laikinai areštuotų aktyvų suma pasiekė 46,1 mlrd. Šveicarijos frankų (beveik 46,57 mlrd. eurų).

Tačiau „Credit Suisse“ neseniai pranešė, kad Rusijos banko sąskaitose įšaldyta 17,6 mlrd. Šveicarijos frankų vertės turto. Tai sudaro daugiau nei trečdalį viso šalyje įregistruoto Rusijos piliečių turto.

Iš minėtos sumos 4 mlrd. frankų priklauso asmenims, kuriems Šveicarija taiko sankcijas. Likusieji 13,6 mlrd. frankų yra rusų, kuriems apribojimus pritaikė kitos Europos šalys. Tarp jų gali būti būti ir Rusijos centrinio banko lėšos.

Tiesioginio Rusijos puolimo prieš Lenkiją atveju atsakas bus greitas ir ryžtingas. Tokia agresija bus suvokiama kaip tiesioginis išpuolis prieš NATO.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda tai pasakė interviu, paskelbtame oficialioje jo administracijos interneto svetainėje, komentuodamas riziką, susijusią su Varšuvos principinga pozicija priešinantis Rusijai ir remiant Ukrainą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

„Nepamirškite, kad Rusijos puolimas prieš Lenkiją būtų puolimas prieš NATO. Kai 2001 m. Jungtinės Valstijos buvo užpultos, visi sąjungininkai stojo amerikiečių pusėn prieš teroristus. Esame įsitikinę, kad jei būtų užpulta NATO šalis, kad ir kas tai būtų, atsakas būtų toks pat – greitas ir ryžtingas“, – pareiškė A.Duda.

Rusijos pajėgos savaitgalį vėl apšaudė kelis Ukrainos miestus, o ukrainiečių pareigūnai teigė, kad Maskvai sunkiai sekasi pradėti numanomą plataus masto puolimą šalies rytuose.

Sekmadienio rytą per Nikopolio miesto pietrytinėje Dnipropetrovsko srityje apšaudymą žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas. Per apšaudymą apgadinti keturi gyvenamieji namai, profesinė mokykla ir vandens valymo įrenginiai.

Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive naktį trims Rusijos raketoms S-300 pataikius į infrastruktūros objektus buvo sužeistas vienas žmogus, sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Rusijos kariai sakė, kad jos pataikė į šarvuočių surinkimo cechus Malyševo mašinų gamykloje.

Šeštadienio vakarą Ukrainos pajėgos taip pat numušė penkis bepiločius – keturis dronus kamikadzes „Shahed“ ir vieną žvalgybinį droną „Orlan-10“ – virš iš dalies okupuotų Zaporižios ir Donecko sričių, pranešė Kyjivas.

Iš viso per pastarąją parą Rusijos pajėgos Ukrainoje surengė 12 raketų ir 32 oro smūgius, taip pat paleido daugiau kaip 90 raketų iš kelių raketų paleidimo įrenginių, kasdienėje ataskaitoje pranešė Ukrainos generalinis štabas.

Šie apšaudymai įvykdyti Rusijos pajėgoms siekiant užimti daugiau teritorijos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys. Ukrainos ir Vakarų pareigūnai perspėjo, kad artėjant pirmosioms karo metinėms Rusija gali pradėti naują plataus masto puolimą ir taip bandyti pakeisti konflikto eigą.

Tačiau Ukrainos pareigūnai teigia, kad Maskva susiduria su sunkumais rengdamasi tokiam puolimui.

„Jie turi didelių problemų dėl didelio puolimo“, – šeštadienio vakarą vietos televizijai sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Jie pradėjo puolimą, tik nesako, kad pradėjo, o mūsų kariai labai stipriai jį atremia. Jų suplanuotas puolimas jau pamažu vyksta. Bet (tai) ne tas puolimas, kurio jie tikėjosi“, – sakė O.Danilovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Vienas JAV įsikūręs analitinis centras pažymėjo, kad prokremliški Rusijos karo tinklaraštininkai abejoja Maskvos galimybėmis pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje.

Jie „ir toliau atrodo demoralizuoti dėl Kremliaus perspektyvų vykdyti didelį puolimą“, teigiama naujausioje Karo studijų instituto ataskaitoje.

Anksčiau šią savaitę kovose Ukrainoje aktyviai dalyvaujančios privačios karinės bendrovės „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas, milijonierius, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, kad karas gali užsitęsti ne vienerius metus.

Toks jo pareiškimas reiškia pripažinimą, kad Maskva susidūrė su sunkumais kampanijoje, kurią iš pradžių tikėjosi užbaigti per kelias savaites, kai Rusijos kariai 2022-ųjų vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Rudenį Rusija patyrė nemažai nesėkmių, kai Ukrainos kariuomenė pradėjo sėkmingas kontrpuolimo operacijas, siekdama susigrąžinti didelius teritorijos plotus rytuose ir pietuose.

Ukrainos generalinė prokuratūra praneša, kad nuo karo pradžios šalyje žuvo 461 vaikas, daugiau nei 922 vaikai buvo sužeisti.

Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko, Charkivo, Kyjivo, Chersono, Zaporižios, Mykolajivo, Černihivo, Luhansko ir Dnipropetrovsko srityse, rašo BBC naujienų rusų kalba interneto svetainė.

Šie duomenys negalutiniai, kaip pabrėžė Ukrainoje, kalbama tik apie tuos vaikus, kurių tapatybes pavyko patvirtinti.

Daugelyje regionų, kur tęsiasi karo veiksmai, ir okupuotose teritorijose, suskaičiuoti aukas neįmanoma. 

Kaip nurodo BBC naujienų rusų kalba svetainė, per bombardavimus ir apšaudymus buvo apgadintos daugiau nei 3126 mokymo įstaigos, 338 iš jų buvo visiškai sunaikintos.

Jungtinių Tautų Organizacijos vasario 6 dienos duomenimis, dėl Rusijos agresijos žuvo 7155 civiliai gyventojai, iš jų 438 vaikai.

Organizacija taip pat paaiškino, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų yra daug daugiau, pateikti skaičiai – dokumentuotos ir patvirtintos karo aukos.

Rusijos įmonės atidaro savo atstovybes okupuotoje Luhansko srityje, rašo Ukrainos naujienų portalas Unian.net.

Rusijos vyriausybė jau įsakė okupuotose Ukrainos teritorijose sukurti vieną mobilaus ryšio operatorių.

Luhansko srities karinės administracijos teigimu, okupuotose regiono teritorijose tęsiasi verslo monopolizavimas, o Sjevjerodonecko gyventojai vis dažniau skundžiasi dėl jų butuose dingusio turto.

„Įmonės iš Rusijos atidaro savo atstovybes okupuotoje Lugansko srityje ir greitai praryja vietinius konkurentus. Neseniai vadinamasis „LNR valstybinis bankas“ kažkodėl nusprendė prisijungti prie vieno rusiško. Kartu su visais klientais, kurių niekas ir nepaklausė“, – sakoma pranešime.

Luhansko srityje mobiliojo ryšio operatoriai ir toliau teikia paslaugas.

„Tačiau Rusijos Federacijos vyriausybė jau nurodė sukurti vieną mobiliojo ryšio operatorių vadinamosiose „LNR“, „DNR“, taip pat okupuotose Zaporižės ir Chersono regionų teritorijose. T.y. vietiniams buvo užsiminta ruoštis likvidavimui. Kitas verslas – eilėje“, – nurodoma pranešime, kurį cituoja Unian.net.

Ukrainos naujienų portalas Unian.net praneša, kad naktį į sekmadienį rusai tęsė Marjinkos Donecko srityje apšaudymą.

Artilerija smogė Avdijivkos gyvenamajam rajonui.

Apie tai paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko. Nuo rusų apšaudymo taip pat nukentėjo Kurachovas.

Ten buvo apšaudytas kaimas, apgadinti 9 namai Kurachove.

P.Kirilenko pažymėjo, kad Volnovachos kryptimi periodiškai apšaudytas Ugledaras ir jo apylinkės, informacijos apie aukas nebuvo.