Analitikas: Rusijos puolimas vyksta penkiomis kryptimis – daug kur jis stringa, bet Bachmutą gali užimti

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Lenkijos prezidentas interviu Ukrainos televizijai pareiškė manąs, kad iš Baltarusijos režimo galima tikėtis visko.

„Šiandien niekas neabejoja, kad šiuolaikinėje Baltarusijoje turime reikalų su režimu, iš kurio de facto galima tikėtis bet ko. Būtent taip dabar atrodo Baltarusija. Tačiau šis režimas taip pat žaidžia savo žaidimą. Nėra abejonių, kad A.Lukašenka stengiasi, jog V.Putinas nepriverstų Baltarusijos kariuomenės įžengti į Ukrainą, stoti į atvirą mūšį su Ukraina, nes, pirma, tai reikštų mirtį daugeliui baltarusių, kurie neturi jokios kovinės patirties ir staiga, prastai ginkluoti, susidurtų su ukrainiečiais, kurie kovoja jau daug metų ir yra labai pasiryžę ginti savo tėvynę“, – sakė A.Duda.

Jis pažymėjo, kad baltarusiai nenori kariauti, o jei būtų priversti eiti prieš kaimynus ukrainiečius, tai reikštų galutinį A.Lukašenkos režimo galą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte paskelbė, kad F-16 perdavimas Ukrainai yra kitas ES žingsnis.

Tačiau, kaip pažymėjo pirmininkas nacionalinio teletilto eteryje, kol kas kai kurios šalys abejoja šiuo klausimu JAV pozicijos fone, tačiau Nyderlandų vyriausybėje šiuo klausimu tikrai nėra „tabu“. 

„F-16 tikrai bus kitas žingsnis. Tai bus didelis kitas žingsnis. Tačiau mes žvelgiame į ateitį ir užtikriname, kad gautumėte tai, ko reikia, tiek, kiek reikia. Todėl taip pat sakėme, kad šiuo klausimu nėra jokių tabu. Tačiau F-16 gaminami Jungtinėse Valstijose, ir jos prieštarauja F-16 tiekimui Ukrainai. Daugelis šalių dėl to dvejoja“, – pabrėžė M.Rutte.

„AP“/„Scanpix“/Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte

Pareigūnas taip pat sakė, kad siekiant suaktyvinti naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimą, pasaulis turėtų sukurti atitinkamą koaliciją, kaip buvo Vokietijos tankų „Leopard 2“ perdavimo atveju. Jis apskaičiavo, kad šis procesas užtruktų ne ilgiau kaip kelias savaites. Tačiau galutinės „išvados“ dėl tokios koalicijos sukūrimo vis dar nėra. 

„Dar nėra išvados, ar tai įvyks, ar ne, bet mes laukiame ir linkstame prie to“, – sakė jis.

Autoritetingas karo analitikas Michaelas Kofmanas sekmadienį pateikė savo analizę apie Rusijos vykdomą puolimą Donbaso kryptimi.

Jo teigimu, žiemos puolimas prasidėjo prieš daugiau nei tris savaites, tačiau kol kas neatnešė rusams laukiamų rezultatų. Maskvos puolimo potencialią riboja jaunesniųjų karininkų netektis, amunicijos ir įrangos trūkumas.

Maskva vertins šio puolimo rezultatus, apsispręsdama, kaip vykdyti antrąją mobilizacijos bangą. Tuo metu Ukraina stengiasi absorbuoti puolimą ir išeikvoti Rusijos puolimo potencialą, kad galėtų perimti iniciatyvą vėliau šį pavasarį.

Rusijos puolimą sudaro 5–6 puolimo ašys, sutelktos į Donbasą. Mūšiai vyksta šiaurės – pietų ruože nuo Luhansko iki Bachmuto ir Donecko.

Ukrainos žemėlapis ir galimos puolimo kryptys

Rusijos pajėgos puola Vuhledarą, Marjinką, Advijivką, Bachmutą, Kreminą, bando prasiveržti prie Kupjansko.

Puolimas prasidėjo paskutinę sausio savaitę nuo Rusijos puolimo prie Vuhledaro. Mūšyje dėl Vuhledaro dalyvauja dvi brigados – 155-oji ir 40-oji. Šis puolimas Rusijos daliniams, papildytiems mobilizuotu rezervu, kol kas buvo nesėkmingas.

Vietovė prie Vuhledaro yra labai atvira ir užminuota, ją dengia Ukrainos kariai su prieštankiniais ginklais.

Prie Kreminos rusų pajėgos pasiekė tam tikrų nedidelių laimėjimų prieš Ukrainos pozicijas.

Didėja tikimybė, kad Ukrainos kariai pasitrauks iš Bachmuto į kitą gynybinę liniją į rytus nuo Slovjansko ir Kramatorsko.

Avdijivkoje ir Marjinkoje Rusijos puolimas kol kas nėra sėkmingas.

Sekmadienį Rusija pareiškė, kad Ukraina planuoja inscenizuoti branduolinį incidentą savo teritorijoje, kad prieš Jungtinių Tautų susitikimą kaltę suverstų Maskvai, tačiau nepateikė šio kaltinimo įrodymų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija ne kartą svaidėsi kaltinimais Kyjivo adresu, jog Ukraina planuoja operacijas su nekonvenciniais ginklais, naudojant biologines ar radioaktyviąsias medžiagas.

Nė viena tokia ataka neįvyko.

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad radioaktyvios medžiagos į Ukrainą buvo atgabentos iš vienos Europos šalies, o Kyjivas rengia plataus masto „provokaciją“.

„Provokacijos tikslas – apkaltinti Rusijos kariuomenę, kad ji neva vykdo beatodairiškus smūgius pavojingiems radioaktyviems objektams Ukrainoje, dėl kurių nutekėjo radioaktyvios medžiagos ir buvo užteršta teritorija“, – teigė ji.

Ukraina ir jos sąjungininkės atmetė tokius kaltinimus kaip ciniškus bandymus skleisti dezinformaciją ir apkaltino Maskvą, kad ji pati planuoja incidentus, siekdama apkaltinti Ukrainą.

Ukrainos karys iš Ternopilio žuvo fronte nepraėjus nė mėnesiui nuo šaukimo gavimo, pranešė naujienų svetainė pravda.com.

Ternopilio regioninis verbavimo centras paskelbė pradėjęs tarnybinį patikrinimą, siekdamas nustatyti, kas buvo atsakingas už personalo mokymą ir parengimą.

Nustatyta, kad karys Bogdanas Pokitko šaukimą gavo sausio pirmoje pusėje. Prieš savaitę jis buvo perkeltas į naują tarnybos vietą, kur ketvirtadienį žuvo mūšio metu.

„AP“/„Scanpix“/Neįvardintas karys Donecko regione

„Šiuo metu Ternopilio centras paskyrė tarnybinį patikrinimą, kurio rezultatai leis nustatyti, kas buvo atsakingas už personalo apmokymą ir parengimą“, – sakė atstovė spaudai Olena Velichanska.

„Atvejis, kuris nutiko, nėra sisteminis, – pridūrė ji. – Kovinių dalinių vadovybė skiria didelį dėmesį karių rengimui, nes nuo to priklauso jų ir aplinkinių gyvybių išsaugojimas“.

Svetainė pravda.com pranešė, kad ši situacija sukėlė pasipiktinimo bangą internete, į ją sureagavo net Ternopilio meras Serhijus Nadalis, pažadėjęs, kad kreipsis į kompetentingas institucijas.

Tuo tarpu komentaruose žmonės rašė, kad karys esą nebuvo apmokytas ir neturėjo tinkamos įrangos, o šaukimas jam buvo įteiktas „autobusų stotelėje“.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu prognozavo, kad pirmieji lengvieji tankai AMX-10 RC į Ukrainą bus pristatyti kitos savaitės pabaigoje, pranešė prancūzų leidinys „Le Parisien“.

„Mokymai artėja prie pabaigos, o tankai bus pristatyti kitos savaitės pabaigoje“, – pareiškė ministras.

Jis atsisakė įvardinti tikslų transporto priemonių skaičių, „kad nesuteiktų strateginės informacijos Rusijai“.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu

„Apskritai mokymų tempas spartėja tiek mūsų teritorijoje, tiek Lenkijoje. Nuo kovo mėn. vyksta bendresni ištisų batalionų mokymai, kurių tempas apie 600 apmokytų karių per mėnesį“, – sakė S.Lecornu.

Komentuodamas galimybę tiekti Ukrainai „Leclerc“ tankus, Prancūzijos gynybos ministras atkreipė dėmesį į trūkumus, susijusius su nedidele šios įrangos sėkme eksporto srityje.

Sausio pradžioje Prancūzijos prezidentas paskelbė apie prancūziškų lengvųjų tankų AMX-10 RC perdavimą. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Paryžius pirmiausia turėjo perduoti 14 AMX-10 RC, iš viso tikimasi perduoti apie 40 kovos mašinų.

AMX-10 RC yra Prancūzijos bendrovės „Giat“ gaminama žvalgybinė šarvuotoji kovos mašina. Ji Prancūzijos pajėgose naudojama nuo 1981 m. Prieš daugiau nei metus Prancūzijos kariuomenė turėjo daugiau kaip 240 šių mašinų, tačiau dalį jų pardavė Marokui ir Katarui.

Palaipsniui šias kovos mašinas keičia pažangesni „Jaguar“ tipo tankai.

AMX-10 RC turi patranką, kulkosvaidį ir du elektra valdomus dūminius granatsvaidžius kiekvienoje bokštelio pusėje.

Čečėnijai vadovaujantis prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad vieną dieną planuoja įkurti savo privačią karinę bendrovę, panašią į Jevgenijaus Prigožino samdinių grupę „Wagner“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

J.Prigožino ir panašių grupių iškilimas už tradicinių Rusijos karinio vadovavimo struktūrų ribų sukėlė Vakarų diplomatų susirūpinimą, kad tokios grupės vieną dieną gali kelti grėsmę stabilumui Rusijoje.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime R.Kadyrovas teigė, kad „Wagner“, kovojusi kartu su Rusijos kariais Ukrainoje, pasiekė „įspūdingų rezultatų“ ir kad privačios karinės bendrovės yra būtinybė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Galime drąsiai teigti, kad „Wagner“ įrodė savo karinį pajėgumą ir nubrėžė ribą diskusijoms apie tai, ar tokios privačios karinės bendrovės reikalingos, ar ne“, – sakė R.Kadyrovas, kuris Čečėnijos Respublikai vadovauja nuo 2007 m.

„Kai baigsiu tarnybą valstybei, rimtai planuoju konkuruoti su mūsų brangiu draugu Jevgenijumi Prigožinu ir sukurti savo privačią karinę bendrovę. Manau, kad viskas pavyks“, – paskelbė jis.

Tiek R.Kadyrovas, tiek J.Prigožinas iš esmės autonomiškai nuo Rusijos karinės valdybos vadovauja pajėgoms Ukrainoje ir yra ištikimi prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai, tačiau jie taip pat yra viešai išreiškę kritiką karinei vadovybei.

Rusijos kare Ukrainoje „Wagner“ grupuotė buvo užsitikrinusi svarbų vaidmenį, todėl vadovavo jau kelis mėnesius trunkančiam Donecko srities Bachmuto miesto puolimui.

Tuo tarpu R.Kadyrovas yra buvusio Čečėnijos prezidento Achmado Kadyrovo, kuris buvo nužudytas per 2004 m. Grozne įvykdytą sprogdinimą, sūnus. Jis buvo sudaręs tylią sąjungą su J.Prigožinu: reiškė kritiką Rusijos kariuomenės vadovybei ir ragino griežčiau  persekioti konflikto dalyvius.

J.Prigožinas, paskutinį Sovietų Sąjungos dešimtmetį praleidęs kalėjime už plėšimus ir sukčiavimą, daug metų buvo V.Putino bendražygis ir slaptų Kremliaus misijų užsienyje vykdytojas.

Anot „Reuters“, vis daugiau įrodymų rodo, kad Kremlius ėmėsi veiksmų, siekdamas apriboti pernelyg didelę J.Prigožino politinę įtaką, įsakydamas jam sustabdyti viešą gynybos ministerijos kritiką ir patardamas valstybinei žiniasklaidai nebeminėti jo pavardės ar „Wagner“ grupuotės.

Kasdienėje karo apžvalgoje JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) paskelbė, kad kai kurie Rusijos naujienų portalai ragina Rusiją vykdyti „atsakomuosius smūgius“, kuriais būtų sistemingai atakuojama Ukrainos atominių elektrinių (AE) elektros infrastruktūra, siekiant priversti Ukrainą avariniu būdu jas išjungti.

Žinoma Rusijos naujienų svetainė „Readovka“ savo beveik 1,7 mln. prenumeratorių auditorijai pranešė, kad Rusijos pajėgos turi teikti pirmenybę AE išorinės elektros infrastruktūros „išvedimui iš eksploatacijos“, tikėdamosi, kad tai privers skubiai sustabdyti Ukrainos AE veiklą.

ISW apžvalgoje pažymėta, kad „Readovka“ nepropagavo, kad Rusijos pajėgos tiesiogiai smogtų atominėms elektrinėms ar bandytų sukelti branduolinės reikšmės įvykius, bet veikiau siūlė taikyti į atskiras pastotes, kurios nutrauktų elektros energijos tiekimą, būtiną saugiam elektrinių veikimui, taip priversdamos Ukrainos pareigūnus išjungti elektrines taip, kad jas būtų labai sunku vėl paleisti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„Readovka“ svetainės teigimu, sunaikinus tokius taikinius trijose Ukrainos AE, esančiose už Rusijos okupuotų teritorijų ribų, „bus padaryta daug kartų didesnė žala nei per pastaruosius kelis masinius raketų smūgius.“

Naujienų svetainės autoriai taip pat darė prielaidą, kad šeštadienį įvykdyti raketų smūgiai Chmelnyckio miestui galėjo būti nukreipti į vieną iš tokių pastočių, palaikančių Chmelnyckio AE, nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos pajėgos pataikė į karinį objektą ir civilinę infrastruktūrą.

„Readovka“ ir anksčiau atviru tekstu pasisakė už tokius smūgius, pažymėdama, kad masiniai Rusijos raketų smūgiai nesukėlė norimo efekto – nepaskatino Ukrainos vyriausybės kapituliuoti, atkreipė dėmesį Karo studijų instituto analitikai.

Nors pabrėžta, kad ISW neturi įrodymų, kad Rusija siekia ar svarsto galimybę imtis tokių veiksmų, tačiau pastebėta, kad anksčiau Rusijos įvykdytas Zaporižios AE militarizavimas, Zaporižios AE teritorijos panaudojimas Ukrainos pozicijų apšaudymui ir pranešimai apie Rusijos smūgius Zaporižios AE perdavimo linijoms leidžia manyti, kad Kremlius gali imtis veiksmų, kuriais siekiama priversti avariniu būdu sustabdyti Ukrainos branduolinius reaktorius.