JT didele persvara pritarė rezoliucijai, reikalaujančiai Rusijos pasitraukimo iš Ukrainos: Kinija susilaikė

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą.

„Manau, kad prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltys susijusios su visa Ukraina: kad mes prarastume savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir todėl, manau, visi suprato: jei negalite užimti sostinės, jei negalite užimti Kyjivo – negalite okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu“, – sakė V.Zelenskis interviu BBC.

Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu jis teigė esąs nusivylęs sankcijų išimčių skaičiumi, sakydamas, kad „kartais nukrypstame tiek daug, kad tai galima pavadinti skyle laive, kuri gali nuskandinti laivą“.

Jis paminėjo rugsėjį suteiktas išimtis dėl sankcijų anglims, cementui ir medienai, motyvuojant tuo, kad jos susijusios su aprūpinimo maistu saugumu.

„Reikia aiškiau paaiškinti šias nukrypti leidžiančias nuostatas. Kai kuriais atvejais ryšys gali būti, bet kai kalbame apie cementą, atsiprašau, nerandu ryšio su aprūpinimo maistu saugumu“, – „The Guardian“ teigė G.Landsbergis.

Nors ES pareigūnai buvo paskirti tikrinti, kaip įgyvendinamos sankcijos, G.Landsbergis teigė, kad „sankcijos tampa tokios svarbios ES bendrajai rinkai, kad mums gali prireikti žengti toliau ir sankcijų politiką paversti politiniu portfeliu“.

Trečiadienį Londone jis susitiko su JK užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly. Jiedu, be kita ko, aptarė tolesnį atsaką į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vieno baltarusių diplomato buvo paprašyta išvykti iš šalies.

Apie tai paskelbta didėjant įtampai dėl Baltarusijoje įkalinto žymaus lenkų kilmės žurnalisto.

Baltarusijos ambasados gynybos atašė netrukus išvyks iš Varšuvos, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina vietos naujienų agentūrai PAP.

123RF.com nuotr./Lenkijos vėliava

L.Jasina teigė, kad šių veiksmų imtasi reaguojant į tai, kad Baltarusija neseniai išsiuntė lenkų ryšių palaikymo pareigūną ir du Lenkijos konsulato Gardine darbuotojus.

Dvišaliai kaimyninių šalių santykiai jau buvo įtempti dėl Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos paramos Rusijos karinei agresijai Ukrainoje. Šį mėnesį Baltarusijos ir Lenkijos ryšiams buvo suduotas naujas smūgis, kai Minsko teismas skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę žinomam žurnalistui Andrzejui Poczobutui.

Vasario 8 dieną teismas pripažino 49-erių A.Poczobutą kaltu dėl žalos Baltarusijos nacionaliniam saugumui ir „nesantaikos kurstymo“. 2020 metais A.Poczobutas daug rašė apie masinius antivyriausybinius protestus, kilusius po ginčytino A.Lukašenkos perrinkimo per balsavimą, kurį opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotu.

Žurnalistas sulaikytas 2021 metų kovą. Lenkija reaguodama į A.Poczobuto nuteisimą sustabdė eismą pagrindiniame šalies pasienio punkte su Baltarusija, Bobrovnikuose.

Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Penktadienį Ukraina dominuos virtualiame Didžiojo septyneto (G-7) šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Lyderiai aptars, kaip toliau remti Ukrainą“, – sakė K.Jean-Pierre.

Tačiau ji nepasakė, ar priemonių, panašių į naujas JAV sankcijas, imsis ir G-7 partnerės.

Tarp konkrečių sankcijų taikinių bus bankai ir subjektai, padedantys Maskvai išvengti sankcijų bangų, įvestų po 2022 metų vasario 24-ąją pradėtos invazijos.

Jungtinės Valstijos taikysis į Rusijos bankus ir gynybos pramonę, taip pat į „trečiųjų šalių subjektus“, bandančius „apeiti mūsų sankcijas“, sakė K.Jean-Pierre.

„Taip pat paskelbsime apie naują ekonominę energetinę ir saugumo pagalbą, kad padėtume ukrainiečiams toliau sėkmingai dirbti, apsaugotume žmones nuo Rusijos agresijos ir sudarytume sąlygas Ukrainos vyriausybei teikti pagrindines paslaugas, tokias kaip elektra ir šildymas“, – sakė ji.

Jungtinės Tautos turi balsuoti dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos.

Planuojama, kad jis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodys, kiek visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.

„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pritardama rezoliucijai.

„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.

„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi, taip pat pritaręs rezoliucijai.

JAV kariuomenės pareigūnas teigė, kad gali prireikti iki dvejų metų, kol Ukrainai bus pristatyti tankai „M1 Abrams“.

Sausio mėnesį JAV paskelbė, kad per kelis mėnesius pateiks Ukrainai 31 modernų M1 „Abrams“ tanką.

Tačiau vis dar rengiami planai, kaip ir kada jie bus pristatyti, CNN cituoja JAV kariuomenės sekretorės Christine Wormuth žodžius.

Briuselyje susirinkę ES aukščiausi diplomatai nebaigė rengti dešimtojo bloko sankcijų Rusijai paketo, rašo „The Guardian“.

Ambasadoriai turėtų atnaujinti derybas penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo sakiusi, kad ES siekia, jog priemonės būtų įgyvendintos iki vasario 24 d.

Ieškant bendro sutarimo, ketvirtadienį Didžiosios Britanijos, JAV ir ES pareigūnai susitiko pasidalyti informacija apie sankcijas, didėjant tarptautiniam spaudimui pažaboti akivaizdžius Rusijos bandymus išvengti apribojimų padedant kaimyninėms šalims.

Naujienų agentūros AP dronu iš oro nufilmuota nauja vaizdo medžiaga iš Bachmuto, Ukrainos miesto, kurį Rusija verčia griuvėsiais, rodo, kaip ilgiausias jau beveik metus trunkančios Rusijos invazijos mūšis pavertė druskos ir gipso kasyklų miestą Rytų Ukrainoje miestu vaiduokliu, o jo griuvėsiai liudija karo beprotybę.

Tačiau kol kas Bachmutas išlieka – su kiekviena diena, kai jo gynėjai atlaiko nesiliaujantį Rusijos apšaudymą ir rusų karių, patyrusių didelių nuostolių per kelis mėnesius trunkančią, bet iki šiol bevaisę kampaniją jį užimti, antplūdžius jis tampa vis didesniu Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai pozicijose prie Bachmuto

Vasario 13 dieną nufilmuotoje medžiagoje žmonių nematyti. Tačiau jie vis dar ten yra – kažkur, už akių, rūsiuose ir gynybinėse tvirtovėse, bandantys išgyventi. Iš prieš karą buvusių 80 000 gyventojų keli tūkstančiai atsisakė arba negalėjo evakuotis. Mieste dislokuotos Ukrainos įgulos dydis laikomas paslaptyje.

Padangų žymės keliuose ir pėdsakai ant apsnigtų takų byloja apie nuolatinį žmonių buvimą. Viename kadre tolumoje greitai nuvažiuoja automobilis. Grafitis, užpurkštas ant apanglėjusių, dėmėmis išmargintų išorinių išsprogdintos parduotuvės sienų, taip pat rodo, kad čia yra arba buvo žmonių.

„Bachmutas myli Ukrainą“, – rašoma jame. Šalia jo – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno veidas su į viršų iškeltais dviem pirštais, suformuojančiais raidę „V“, reiškiančią pergalę.

„Dievas ir Valerijus Zalužnas yra su mumis“, – rašoma apačioje.

Iš oro aiškiai matomas sunaikinimo mastas. Ištisos daugiabučių namų eilės sugriautos, liko tik išorinės sienos, o stogų ir vidaus grindų nebėra, todėl griuvėsių vidus atsiveria sniegui, žiemos šalčiui, ir smalsiai drono kamerai.

Dronas lėtai nusileidžia į vieną iš susprogdintų pastatų – visi keturi jo aukštai dabar virto pelenų, nuolaužų ir surūdijusio metalo krūva.

Iš kito penkiaaukščio gyvenamojo namo išplėštas milžiniškas gabalas. Pro plyšį praskrenda juoda varna. Dronas žvilgteli į virtuvę, kadaise buvusią intymią šeimos buveinę, kuri dabar atvira, nes viena iš išorinių sienų buvo nuplėšta. Kriauklėje tebėra sietelis, o ant viršuje esančios džiovyklės – lėkštės, tarsi kas nors tuose namuose tebegyventų. Tačiau sniegas ant staltiese dengto stalo rodo, kad žmonių jau seniai nebėra.

Ukrainiečiams Bachmutas taip pat neišdildomai įsirėžė į kolektyvinę sąmonę. Jo gynyba jau apdainuota dainose. Ukrainiečių grupės „Antytila“ daina „Bachmuto tvirtovė“ platformoje „YouTube“ surinko daugiau nei 3,8 mln. peržiūrų.

VIDEO: Антитіла - Фортеця Бахмут / Official video

Антитіла - Фортеця Бахмут / Official video

„Mama, aš stoviu, – dainuoja jie. – Tėvyne, aš kovoju.“

Ketvirtadienį buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš kelias Ukrainos institucijas, „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba.

„Šiandien, vasario 23 d., buvo užfiksuota ataka prieš keletą Ukrainos valstybinių ir vietos valdžios institucijų interneto išteklių, dėl kurių buvo pakeistas kelių šių išteklių puslapių turinys“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Skelbiama, kad ataka nesukėlė jokių reikšmingų sistemų sutrikimų ir neturėjo įtakos valstybės funkcijų vykdymui. Dauguma informacinių išteklių atkurta ir veikia įprastai.

Estijos gynyba prasideda nuo Ukrainos, ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, duodama interviu naujienų agentūrai AFP, pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

„Aiškiai matome, kad mūsų gynyba dabar prasideda nuo Ukrainos, nes Ukraina kovoja su ta pačia grėsme... Taigi, kol jie ten kovoja, jie silpnina tą patį priešą, kaip ir mes“, – angliškai AFP sakė K. Kallas.

Žurnalistams paklausus apie Estijos susirūpinimą dėl saugumo, K.Kallas pabrėžė, kad reikia „visiškai diskredituoti agresijos įrankį“.

„Jei ši agresija pasiteisins Ukrainoje, tai bus kvietimas ją panaudoti ir kitur“, – sakė K.Kallas. 

„Nes jei yra taip, kad jūs... užpuolate kitą šalį, kitą suverenią šalį, ir tada išeinate su daugiau teritorijų, daugiau žemės, daugiau gamtinių išteklių, tai signalas visiems agresoriams ar būsimiems agresoriams pasaulyje – tai apsimoka, naudokitės tuo“, – pridūrė K.Kallas.

1,3 mln. gyventojų turinti Estija yra viena didžiausių paramos Ukrainai teikėjų, neseniai pareiškusi, kad padidins savo karinę paramą karo draskomai šaliai iki daugiau nei 1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Remiantis naujausiais Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto surinktais duomenimis, įvertinus ne tik karinę, bet ir humanitarinę bei finansinę paramą, Estijos parama per praėjusius metus sudarė 1,07 proc. šalies BVP.

Vasario 23 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo ir pasisakė aukšto lygio atnaujintoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje, surengtoje praėjus metams nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą.

„Tikrasis Rusijos tikslas – įvelti Jungtines Tautas ir tarptautinę bendruomenę į iškreiptą savo žaidimą, kuriuo siekiama kurti įtakos, nestabilumo ir dominavimo sferas. Tai primena kolonijinius laikus ir prieštarauja pačių Jungtinių Tautų esmei ir prasmei. Rusija tęs savo agresiją, kol jaus nebaudžiamumą“, – JT Generalinės Asamblėjoje teigė G.Landsbergis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, jog Rusijos karas prieš Ukrainą grubiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartijos principus, o įvykdyti nusikaltimai gali būti kvalifikuojami kaip genocidas, todėl tarptautinė bendruomenė privalo dėti visas pastangas, kad Rusija ir visi prie nusikaltimų planavimo ir įvykdymo prisidėję asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

„Derėtų prisiminti, jog karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo dar 2014 metais, neteisėtai aneksavusi Krymą ir okupavusi dalis rytų Ukrainos teritorijos. Pasaulinė maisto, branduolinio  saugumo, energetikos, finansų, aplinkosaugos krizės – visa tai laiku nesustabdytos Rusijos agresijos pasekmės“, – akcentavo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo kalboje Užsienio reikalų ministras taip pat pasmerkė Rusijos sistemines atakas prieš civilius Ukrainos gyventojus bei tikslinį kritinės infrastruktūros naikinimą, Rusijos sukeltą žmogaus teisių ir humanitarinę katastrofą. Pabrėžta Lietuvos valstybės ir piliečių teikiama parama Ukrainai, padėkota tarptautinei bendruomenei už parodytą solidarumą, o JT Generaliniam Sekretoriui – už principingą poziciją dėl Rusijos karo. Ministras taip pat išreiškė paramą Ukrainos taikos planui bei visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos pagal Jungtinių Tautų Chartiją siekiui.

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis šiuos klausimus taip pat aptarė susitikime su JT Generaliniu Sekretoriumi Antonio Guterres. Papildomai šiame susitikime ministras atkreipė JT Generalinio Sekretoriaus dėmesį į Rusijos manipuliavimą informacija dėl Europos Sąjungos taikomų sankcijų tariamo poveikio maisto saugumui, įskaitant pasaulinėms trąšų kainoms.

Atnaujintoje JT Generalinės Asamblėjos neeilinėje specialiojoje sesijoje dalyvauja beveik 40 ministrų ar kitų aukšto lygio atstovų.

Ukrainos fronto linijoje rytinio Bachmuto miesto kryptimi padėtis išlieka „sudėtingiausia“, nes Rusijos pajėgos vis dar bando apsupti miestą, sakė Generalinio štabo pagrindinės operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Pasak jo, didžiausia Rusijos artilerijos dalis sutelkta Bachmuto rajone. O.Hromovas pridūrė, jog kovos čia vyksta jau septynis mėnesius.

„Nuo vasario pradžios įvyko daugiau kaip 380 kovinių susidūrimų su priešu“, – pridūrė pareigūnas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai pozicijose prie Bachmuto

O.Hromovas mano, jog Rusija turi išsikėlusi tam tikrus tikslus, kurių nori pasiekti bet kokia kaina, todėl daro spaudimą Ukrainai dėl galimo naujo plataus masto puolimo.

„Rusija nori sutrikdyti Ukrainos gynybos pajėgų pasirengimą karinėms operacijoms, sąlygoti sąjungininkų ginklų tiekimą, apsaugoti sausumos koridorių į okupuotą Krymą“, – pareiškė jis.

Tačiau Rusijos išteklių, pavyzdžiui, amunicijos artilerijos sistemoms, trūkumas gerokai apribos Maskvos galimybes pasiekti reikšmingos operatyvinės sėkmės, pažymėjo O.Hromovas.

Vienoje vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime Rusijos atstovai ketvirtadienį buvo pasiųsti paskui savo laivą, o jiems pasipiktinus daug deputatų išėjo iš salės, rodo internete paskelbta vaizdo medžiaga.

Skandalas kilo, kai Latvijos delegatas Rihardas Kolas priminė Rusijos atstovams, kur jiems derėtų eiti.

„Noriu šioje salėje esančiai rusų delegacijai pasiųsti žinią ukrainiečių pasieniečių fraze: „Rusijos karini laive, eik ****" , – pareiškė R.Kolas.

„AFP“/„Scanpix“/ESBO generalinis sekretorius Roberto Montella ir Parlamentinės asamblėjos pirmininkė Margareta Cederfelt

Ši frazė, kuria karo pradžioje Ukrainos pasieniečiai Gyvačių saloje atsisakė pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai, tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus invazijai simbolių.

Rusų delegatai sureagavo piktai ir pareiškė, kad turi teisę dalyvauti posėdyje.

„Nesuteiksime Rusijos priešams galimybės taip [atsakyti] šioje Asamblėjoje. Todėl tie, kas norite [kaltinti] Rusiją, išeikite iš salės su savo ukrainietiškomis vėliavomis“, – pareiškė vienas rusų delegatas.

Po šių jo žodžių daug delegatų demonstratyviai išėjo.

ESBO susitikimas, dėl kurio ginčytasi kelias savaites, vyksta likus vienai dienai iki Rusijos karo prieš Ukrainą metinių.

Austrija išdavė devynias vizas rusams, įskaitant šešis asmenis, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, teigdama, kad privalėjo tai padaryti, nes ESBO yra įsikūrusi Vienoje.

Tačiau Ukraina ir Lietuva pareiškė, kad boikotuoja šį susitikimą – 57 narių ESBO parlamentinę asamblėją.

Rusijos delegacijai vadovauja Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

Rusijos pajėgos gali rengti provokacijas Chersono srityje. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

Kachovkoje ir Naujojoje Kachovkoje dislokuoti Rusijos kariniai daliniai, įskaitant kulkosvaidžius. Jo nuomone, galimos provokacijos ir naujas dešiniojo regiono kranto apšaudymas. 

„Chersono sritis. Gauta pranešimų apie priešo technikos dislokavimą Kachovkoje ir Naujojoje Kachovkoje. Miestai uždaryti įvažiavimui ir išvažiavimui. Tikriausiai jie ruošiasi provokacijoms“, – rašė S.Chlanas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgų tankas Chersono regione

Be to, kairiajame krante pastebimas padidėjęs rusų karių skaičius, tačiau daugiausia FSB pareigūnų. Taip pat daugėja kontrolės punktų.

Tuo pat metu Henčesko rajone okupantų kontrolės punktų yra mažiau. S.Chlanas mano, kad okupantai šį rajoną paskyrė saugumo zona.

Ukrainos teismai pateikė kaltinimus 300 asmenų dėl karo nusikaltimų nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė leidinys „The Guardian“.

Karo nusikaltimų bylas Hagoje koordinuojanti Ukrainos prokurorė Myroslava Krasnoborova teigė, kad 26 asmenys buvo teisiami ir nuteisti, o iš viso karo nusikaltimais apkaltinti 296 asmenys.

Ji sakė, kad nuosprendžiai buvo priimti dėl nusikaltimų, įskaitant išžaginimus ir žmogžudystes, gyvenamųjų namų apšaudymą, žiaurų elgesį su civiliais gyventojais ir plėšikavimą.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 71tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, pareiškė M.Krasnoborova.

Rusijos sukelti „žiaurumai ir naikinimas“ buvo „milžiniški ir nesibaigiantys“, pabrėžė prokurorė spaudos konferencijos metu.

„Milijonai žmonių buvo priversti viską palikti. Masinės raketų atakos naikina civilinę infrastruktūrą, daug žmonių tragiškai žuvo, – sakė ji. – Šios žalos neįmanoma panaikinti, tačiau ką galime padaryti, tai užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.“

Ukrainos teisėsaugos institucijoms karo nusikaltimų tyrimuose padeda dešimtys šalių ir institucijų.

Rusija neigia įvykdžiusi žiaurumus ar kitus prieš civilius gyventojus nukreiptus veiksmus.

Ukraina nugalės įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Maskvos invazijos į jo šalį metinių išvakarėse.

„Mes nepalūžome, mes ištvėrėme daug sunkių išmėginimų ir mes nugalėsime. Patrauksime atsakomybėn visus, kas atnešė šį blogį, šį karą į mūsų žemę“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pavadino savo kariuomenę nacionalinio stabilumo garantu ir pažadėjo padidinti ginkluotės gamybą.

„Moderni, veiksminga kariuomenė ir laivynas – tai šalies saugumo ir suvereniteto, jos stabilios plėtros ir ateities garantas“, – sakė V.Putinas vaizdo kreipimesi Rusijoje minimos Tėvynės gynėjo dienos proga.

„Todėl, kaip ir anksčiau, pirmenybę teiksime savo gynybinių pajėgumų stiprinimui“, – pridūrė jis pirmųjų Maskvos puolimo Ukrainoje metinių išvakarėse.

V.Putinas sakė, kad Rusija „vykdys subalansuotą ir kokybišką visų ginkluotųjų pajėgų komponentų plėtrą“, visų pirma aprūpindama karius „naujomis smogiamosiomis sistemomis, žvalgybos ir ryšių įranga, dronais ir artilerijos sistemomis“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Dabar mūsų pramonė sparčiai didina įvairiausių rūšių įprastinės ginkluotės gamybą“, – sakė Rusijos vadovas Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše.

Jis taip pat sveikino Rusijos karius, kurie „didvyriškai“ kovoja Ukrainoje ir „gina mūsų žmones mūsų istorinėse žemėse“.

„Nepalaužiama Rusijos vienybė yra raktas į mūsų pergalę“, – teigė V.Putinas.

2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas pasiuntė savo karius į Ukrainą, pradėdamas vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.

Rudenį jis paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją, kad sustiprintų rusų pajėgas šalyje, kurią Vašingtonas ir kelios Europos sostinės remia finansiškai bei karinėmis priemonėmis.

Per du savo valdymo dešimtmečius V. Putinas ginkluotųjų pajėgų stiprinimą paskelbė vienu svarbiausių prioritetų ir į Rusijos arsenalą įtraukė hipergarsinius ginklus, kuriuos apibūdino kaip „neįveikiamus“.

Vasario mėnesį Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė daugiau kaip 530 Rusijos okupantų puolimų Marjinkos ir Vuhledaro srityje.

Tuo pat metu rusai ir toliau bando užimti šiuos du miestus. Avdijivkos ir Šachtarsko sektoriuose kasdien vyksta smarkios kovos, tačiau Ukrainos gynėjai naikina priešo techniką ir gyvąją jėgą.

Šia informacija pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vuhledaras – vienas karščiausių taškų Ukrainoje

Pasak jo, Rusija kasdien praranda šimtus karių ir dešimtis technikos vienetų dviejose minėtose srityse. Vien vasario mėn. ukrainiečių gynėjai atrėmė 350 puolimų prie Marjinkos ir 180 prie Vuhledaro.

„Vien vakar mūsų kariai sunaikino 14 tankų, 17 šarvuočių, 3 pėstininkų kovos mašinas, 2 minosvaidžius ir bepiločius lėktuvus “Orlan„ bei 18 smulkesnių bepiločių orlaivių.

O vien patvirtinti skaičiai rodo, kas neteko daugiau kaip 120 savo karių, dar 137 buvo sužeisti“, – sakė O.Hromovas.

Miesto taryba praneša, kad vasario 23 d. okupuotame Mariupolyje, netoli Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos, vėl pasigirdo sprogimai.

„Pranešama apie tris sprogimus Iljičiaus gamyklos rajone. Didelė tikimybė, kad pataikyta į priešą, nes dangus giedras – okupantų priešlėktuvinės gynybos sistemų pėdsakų nėra“, – teigiama pranešime.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenkos patarėjas pranešė, kad pirmasis sprogimas okupuotame mieste pasigirdo 11.02 val.

Vėliau pasigirdo dar du sprogimai. Pasak P.Andriuščenkos, du iš jų pataikė į uždarą Iljičiaus gamyklos teritoriją netoli pataisos kolonijos.

Ketvirtadienį, likus dienai iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, aktyvistai ant kelio prie Rusijos ambasados Londone dažais nupiešė milžinišką Ukrainos vėliavą.

„Reuters“/„Scanpix“/Protestuotojai prie Rusijos ambasados Londone

Protestuotojų grupė „Led By Donkeys“ savo kūrinio nuotrauka pasidalino tviteryje.

„Rytoj – pirmosios Putino imperialistinės invazijos į Ukrainą, nepriklausomą valstybę ir tautą, turinčią visas teises į apsisprendimą, metinės“, – rašė grupė tviteryje.

„Didžiulės Ukrainos vėliavos buvimas prie jo ambasados Londone jam tai primins“.

„Reuters“ cituoja Suomijos Gynybos ministeriją, kuri ketvirtadienį pranešė, kad Suomija Ukrainai atsiųs tris kovinius tankus „Leopard 2“.

Apie tai pranešta po to, kai Švedijos gynybos ministras pareiškė, kad jie yra pasirengę nusiųsti Ukrainai keletą savo kovinių tankų „Leopard“, nes ruošiasi pateikti dar vieną pagalbos paketą, skirtą padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją.

Ketvirtadienį Čekijos vyriausybė taip pat paskelbė apie tolesnį karinės pagalbos siuntimą Ukrainai ir toliau siųs įrangą iš atsargų, sakė gynybos ministrė Jana Černochova, tačiau neatskleidė detalių apie konkrečią siunčiamą įrangą.

Vasario 23 d. Rusijos kariuomenė raketomis atakavo Charkivo srities Kupjansko rajoną, pataikydama į administracinį pastatą – po griuvėsiais įstrigo žmonės.

Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Okupantai ketvirtadienį taip pat atakavo Kupjansko rajoną. Preliminariai – raketomis S-300. Pataikyta į administracinį pastatą“, – pranešė jis. 

Jis pridūrė, kad buvo sužeistas šalia pastato buvęs žmogus. Mažiausiai du žmonės yra po griuvėsiais. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. 

Be to, ryte priešas apšaudė Kupjanską, sužeistos dvi moterys. Medikai joms suteikė medicininę pagalbą.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį susitinka aptarti galimas naujas sankcijas Maskvai ir didesnę paramą Ukrainai, pirmųjų Rusijos invazijos į kaimyninę šalį metinių išvakarėse.

Priemonės, paskelbtos nuo tada, kai prasidėjo karas, jau padėjo praktiškai perpus sumažinti Rusijos pajamas iš naftos, prieš derybas Indijos Bengalūro mieste sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.

Šios priemonės „visiškai sutrikdė vertės grandines Rusijoje, ypač tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip aeronautika ir automobilių gamyba“, žurnalistams sakė B.Le Maire'as.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./G-7 susitikimas

Pasak jo, susitikime, kuriame dalyvaus ir JAV iždo sekretorė Janet Yellen, taip pat turėtų būti aptartas naujas 16 mlrd. JAV dolerių vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paketas Ukrainai, kuris bus išmokėtas per ketverius metus.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės iš G-7 planuoja paskelbti „didelį naują sankcijų paketą“ artėjant vasario 24-ajai, kuomet bus minimos karo Ukrainoje metinės.

Plačiau skaitykite ČIA: G-7 finansų ministrai susitiks aptarti galimas naujas sankcijas Rusijai ir paramą Ukrainai

Rusijos Belgorodo regione, pasienyje su Ukraina, sudužo šturmo lėktuvas Su-25.

Šią informaciją patvirtino vietos gubernatorius Večeslavas Gladkovas, kuris sakė, kad lėktuvas nukrito Valuisko miesto rajone.

„Šiuo metu įvykio vietoje dirba tyrimo grupė ir Nepaprastųjų situacijų ministerija. Tiriama avarijos priežastis. Situacija kontroliuojama“, – rašė jis.

Žinoma, kad atakos lėktuvas atsitrenkė į šieno tvartą, o pastatas sudegė.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, SU-25 pilotas žuvo. Anksčiau buvo informacijos, kad jis katapultavosi ir galėjo likti gyvas. Avarijos priežastimi įvardijamas techninis gedimas.

Rusijos „Telegram“ kanaluose skelbiamos nuotraukos iš katastrofos vietos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį, per Rusijos invazijos į jo šalį metines, surengs spaudos konferenciją, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba.

Nei konferencijos laikas, nei vieta neskelbiami. Šios detalės bus atskleistos tik akredituotiems žurnalistams.

Tikimasi, kad pagrindinė spaudos konferencijos tema bus 2022-ųjų vasario 24-ąją pradėtas Rusijos karas Ukrainoje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos okupantai gali rengti provokacijas pilno masto puolimo metinių proga, ypač prie sienos su Černihivo sritimi, kur buvo pastebėtos karinės technikos kolonos be skiriamųjų ženklų ir kariai, apsirengę uniformomis, panašiomis į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformas. 

Apie tai pranešė Ukrainos kariuomenės operatyvinė vadovybė „Šiaurės“.

„Okupantai rengia galimas provokacijas plataus masto puolimo metinių proga, greičiausiai siekdami apkaltinti Ukrainos gynėjus teritorinio vientisumo pažeidimu.

Tai liudija žvalgybos duomenys, kuriuose užfiksuotas karinės technikos kolonų judėjimas prie sienos su Černihivo sritimi be skiriamųjų ženklų ir gyvosios jėgos, dėvinčios pikselį, panašų į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformą“, – skelbiama pranešime.

Ukrainos kariuomenė pridūrė, kad gynybos pajėgos kontroliuoja situaciją ir, priešingai nei okupantai, niekada nesiėmė tokių provokacijų.

„Kiekvienas karys laikosi visuotinai priimtų karybos taisyklių, nesikėsina į svetimas teritorijas, o išimtinai gina savo gimtąjį kraštą nuo įžūlaus ir klastingo priešo“, – teigiama pranešime.

Be to, okupantai ir toliau minosvaidžiais apšaudo Černihivo srities pasienio gyvenvietes.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen ketvirtadienį paragino padidinti finansinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su metus trunkančia Rusijos invazija, o Jungtinės Valstijos per ateinančias savaites pasirengė skirti papildomą 10 mlrd. dolerių ekonominę paramą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

J.Yellen, kalbėdama Indijos technologijų centro Bengalūro pakraštyje susirinkusiems G20 finansų lyderiams, teigė, kad labai svarbu, jog Tarptautinis valiutos fondas „greitai“ imtųsi veiksmų, kad Ukrainai būtų suteikta visiškai finansuojama paskolų programa.

„AP“/„Scanpix“/JAV iždo sekretorė Janet Yellen

„Kaip sakė prezidentas Joe Bidenas, mes palaikysime Ukrainą jos kovoje – tiek laiko, kiek reikės, – pridūrė ji. – Mano viešnagės Indijoje metu tolesnė ir tvirta parama Ukrainai bus pagrindinė diskusijų tema.“

Ukraina siekia tapti 15 mlrd. JAV dolerių vertės daugiametės TVF programos nare, pirmadienį po susitikimo su TVF valdančiąja direktore Kristalina Georgieva Kyjive sakė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.

J.Yellen teigimu, ankstesnė JAV karinė, ekonominė ir humanitarinė pagalba, kurios bendra suma siekė 46 mlrd. dolerių, leido Ukrainai išsaugoti ekonominį ir finansinį stabilumą „ypatingomis aplinkybėmis“.

„Mūsų ekonominė pagalba leidžia Ukrainai pasipriešinti, nes remiame vidaus frontą: finansuojame svarbiausias viešąsias paslaugas ir padedame išlaikyti vyriausybę. Artimiausiais mėnesiais tikimės suteikti Ukrainai apie 10 mlrd. dolerių papildomos ekonominės paramos“, – pareiškė JAV iždo sekretorė.

JAV pagalbą Kongresas patvirtino gruodžio mėn. kaip dalį plataus vyriausybės finansavimo įstatymo projekto, į kurį įtrauktas naujas 45 mlrd. dolerių vertės skubios karinės ir kitokios pagalbos kariaujančiai šaliai paketas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį baigė savo vizitą Europoje, kur siekė sustiprinti partnerystę su sąjungininkais pavojų jaučiančiame rytiniame NATO flange. 

J.Bideno susitikimas Varšuvoje su Bukarešto devyneto šalių lyderiais įvyko baigiantis jo intensyviam keturių dienų trukmės vizitui į Ukrainą ir Lenkiją. JAV lyderio tikslas buvo patikinti sąjungininkus, kad JAV parama stengiantis priversti Rusiją atsisakyti imperialistinių užmojų neslopsta.

Tuo metu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje priėmė Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi, JAV žvalgybai perspėjus, kad Pekinas svarsto galimybę tiekti ginklus ir šaudmenis Rusijos kariuomenei.

„AP“/„Scanpix“/Bukarešto devyneto grupės susitikimas Varšuvoje

Šie aljansų tvirtinimo veiksmai yra naujas ženklas, kad abi šalys rengiasi ilgam karui Ukrainoje, kur, kaip tikimasi, atėjus pavasariui kovos suintensyvės.

J.Bidenas trečiadienį susitiko su Bukarešto devyneto – NATO rytinės dalies valstybių, susibūrusių reaguojant į 2014 metais V.Putino įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją – lyderiais. Šiai grupei priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Vengrija ir Slovakija.

„Jūs esate mūsų kolektyvinės gynybos fronto linija“, – į šias valstybes kreipėsi J.Bidenas.

„Ir jūs geriau nei bet kas kitas žinote, kas šiame konflikte pastatyta ant kortos. Ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl demokratijų laisvės visoje Europoje ir visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Bukarešto devyneto šalys nerimauja, kad jei V.Putinui pasiseks Ukrainoje, kitu jo taikiniu gali tapti kuri nors iš jų.

J.Bidenas į šį nerimą atsakė pažadėdamas, kad NATO savitarpio gynybos paktas yra „šventas“ ir kad „mes ginsime tiesiogine prasme kiekvieną NATO centimetrą“.

Susitikime dalyvavęs Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atkreipė dėmesį į ankstesnius Rusijos veiksmus Sakartvele ir Ukrainoje bei teigė, jog „negalime leisti, kad Rusija ir toliau kėsintųsi į Europos saugumą“.

„Turime nutraukti Rusijos agresijos ciklą“, – pareiškė jis.

Nėra aišku, kaip JAV ir jų sąjungininkės ketina tai padaryti, išskyrus tai, kad jos toliau ginkluos Ukrainos kariuomenę vakarietiška ir senstančia sovietine ginkluote, leidusia jai atkovoti maždaug pusę teritorijos, prarastos pirmosiomis karo dienomis.

Be to, Vašingtonas ir jo sąjungininkai grasina antrinėmis sankcijomis šalims, kurios remia Rusijos karo veiksmus. Tačiau šią savaitę dar nebuvo konsensuso dėl galimo sankcijų sugriežtinimo Kinijai, jei ji nuspręstų ginkluoti V. Putino pajėgas. Baiminamasi, kad sankcijų griežtinimas galėtų turėti neigiamų padarinių pasaulinei ekonomikai.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį dar kartą sukritikavo Rusijos sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą svarbioje sutartyje dėl branduolinės ginkluotės, bet pabrėžė, jog nėra požymių, kad Maskva artėja prie sprendimo iš tikrųjų panaudoti branduolinį ginklą.

„Didelė klaida taip daryti, nelabai atsakinga“, – Varšuvoje įvykusio susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir rytinių Europos šalių lyderiais kuluaruose JAV televizijai „ABC News“ sakė J.Bidenas.

„Tačiau nemanau, kad jis galvoja panaudoti branduolinius ginklus ar kažką panašaus“, – sakė JAV prezidentas. Jis pažymėjo nematęs „jokių įrodymų“, kad Maskvos pozicija dėl branduolinių ginklų panaudojimo kaip nors pasikeitė.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir JAV lyderis Joe Bidenas

Antradienį sakydamas metinį pranešimą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdo savo dalyvavimą 2010 metų Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV. Trečiadienį šiam jo sprendimui pritarė Rusijos įstatymų leidėjai.

2010 metais tuometinių JAV ir Rusijos prezidentų Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo pasirašytoje naujojoje START sutartyje numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų raketų ir bombonešių. Sutartyje numatyti plataus masto patikrinimai vietoje, kad būtų galima stebėti, kaip jos laikomasi.

Likus kelioms dienoms iki sutarties galiojimo pabaigos 2021 metų vasarį, Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė ją pratęsti dar penkeriems metams.

V.Putino pareiškimas dėl dalyvavimo sutartyje sustabdymo sulaukė didelio tarptautinio pasmerkimo, bet Rusijos Užsienio reikalų ministerija vėliau pareiškė, kad Maskva ir toliau laikysis sutartyje numatytų apribojimų, kol ji 2026 metų vasarį baigsis.

J.Bidenas „ABC News“ išreiškė įsitikinimą, kad „galėsime tai išspręsti“, bet plačiau nepakomentavo.

Antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Rusijos sprendimą pavadino „labai apmaudžiu ir neatsakingu“, tačiau teigė, kad Vašingtonas vis dar pasirengęs kalbėtis šiuo klausimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, minėdamas Tėvynės gynėjų šventę, kreipimosi į visuomenę metu grasins sustiprinti šalies branduolines pajėgas, pranešė leidinys „The Guardian“.

„Kaip ir anksčiau, skirsime daugiau dėmesio branduolinės triados stiprinimui“, – sakoma V.Putino pastabose, kurias ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė Kremlius.

„Zuma press“/„Scanpix“ nuotr. /Vladimiras Putinas

Jo minimą „triadą“ reikia suprasti kaip sausumoje, jūroje ir ore esančias branduolines raketas.

Rusijos vadovo teigimu, šiemet pirmą kartą bus dislokuotos tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ – ginklas, galintis nešti kelias branduolines galvutes vienu metu.

„Tęsime masinę oro hipergarsinių sistemų „Kinzhal“ gamybą ir pradėsime masinį jūros hipergarsinių raketų „Zircon“ tiekimą“, – priduriama pranešime.

„Karinėms jūrų pajėgoms pradėjus eksploatuoti atominį povandeninį laivą „Imperatorius Aleksandras III“, modernių ginklų ir įrangos dalis jūrų strateginėse branduolinėse pajėgose pasieks 100 proc. Artimiausiais metais karinėms jūrų pajėgoms bus perduoti dar trys šio projekto kreiseriai.“

Artimiausiu metu Rusijos pajėgos gali vėl bandyti pasiekti sėkmę prie Vuhledaro, kur vasario mėn. patyrė didelių nuostolių, tačiau vargu ar jos turės pakankamai išteklių tai padaryti.

Tai teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vasario 23 d. žvalgybos apžvalgoje apie karą Ukrainoje.

Joje pažymima, kad per pastarąsias dvi dienas aplink Bachmutą tęsėsi smarkūs mūšiai, o Ukrainos kariuomenei pavyko išlaikyti tiekimo kelius, nepaisant pastarosiomis savaitėmis „šliaužiančio“ Rusijos puolimo. 

Vuhledaras taip pat buvo smarkiai apšaudomas.

„Yra reali galimybė, kad Rusija ten ruošiasi naujiems puolimo bandymams, nepaisydama vasario pradžioje ir 2022 m. pabaigoje nepavykusių puolimų, kurie jai kainavo labai brangiai.

Tikėtina, kad už veiksmus prie Vuhledaro tebėra atsakinga Rusijos pajėgų Rytų grupė. Jos vadas pulkininkas Rustamas Muradovas neabejotinai patiria didelį spaudimą, kad po griežtos Rusijos nacionalistinio sparno kritikos ir ankstesnių nesėkmių turėtų veikti geriau. Vis dėlto mažai tikėtina, kad Muradovas turi pajėgų, kurios leistų ten padaryti proveržį“, – pažymima apžvalgoje.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ketvirtadienį nuvyko į Kyjivą pademonstruoti paramos Rusijos invazijos į Ukrainą pirmųjų metinių išvakarėse.

„Šiandien, praėjus metams nuo karo pradžios, sugrįžtu į Kyjivą“, – tviteryje paskelbė P.Sanchezas.

Ispanų premjeras taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis išlipa iš traukinio Ukrainos sostinėje.

„Palaikysime Ukrainą ir jos žmones, kol į Europą sugrįš taika“, – ispaniškai ir ukrainietiškai parašė jis.

Ši kelionė, kuri nebuvo įtraukta į oficialią Ispanijos vadovo ketvirtadienio darbotvarkę, buvo surengta po pirmadienį įvykusio itin slapto Joe Bideno vizito į Ukrainos sostinę, kurio metu JAV prezidentas paskelbė apie papildomą pusės milijardo dolerių paramą Kyjivui.

Ispanija yra viena iš daugelio NATO sąjungininkių, sutikusių perduoti Ukrainai modernių tankų ir nuo karo pradžios Pirėnų pusiasalyje apmokiusi 800 ukrainiečių karių.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad jos šalis atsiųs šešis Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ Ukrainos kovai su Rusija paremti.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą likvidavo dar beveik 800 rusų okupantų.

Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo "Facebook" puslapio įrašu, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 23 d. bendri priešo koviniai nuostoliai tarp personalo apytiksliai sudarė 145 850 (+790 per dieną).

Priešų tankų sunaikinta 3350 (+16) vienetų, šarvuotų kovos mašinų - 6593 (+24), artilerijos sistemų - 2352 (+7), o daugkartinio paleidimo raketų sistemų - 471.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas garsėja savo meile simbolikai ir datoms. Todėl daugelis ukrainiečių nerimauja, kad 2023 m. vasario 24 d., per plataus masto invazijos metines, Rusija gali surengti rezonansinę provokaciją.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo buvo paklausta, ar V.Putinas šiai dienai ruošia ką nors netikėto. Interviu „Ukrainska Pravda“ jis atsakė, kad rengiamas „nedidelis raketų smūgis“:

„Sakykime taip: nieko neįprasto nebus. Įprastos pastangos... Planuojamas nedidelis raketinis smūgis“, – tikino jis.

K.Budanovas pridūrė, kad kalbama apie dvi datas – vasario 23 ir 24 d., tačiau nuramino, kad ukrainiečiai tai jau patyrė daugiau nei 20 kartų ir nieko naujo nebus. 

Rusai iš vadinamojo kazokų būrio atsisako dalyvauti puolime dėl didelių nuostolių prie Vuhledaro Donecko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“.

„Dėl nesėkmingo puolimo ir didelių gyvosios jėgos nuostolių prie Vuhledaro savanoriško, vadinamojo kazokų būrio, kuris buvo prijungtas prie Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų brigados, personalas atsisako toliau dalyvauti puolime.“

Kiek anksčiau Vuhledaro vietovėje Donecko srityje Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų ir 72-osios brigados kariai sunaikino rusų techniką ir paėmė į nelaisvę rusų kariškius.

Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Rusijos okupacinių pajėgų nuostoliai vasario mėn. yra didžiausi nuo plataus masto invazijos pradžios.
 

Maskvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų trečiadienį apkaltino Vakarus, jog jie pasirengę paaukoti Ukrainą ir besivystantį pasaulį, kad įveiktų Rusiją.

Vasilijus Nebenzia specialiame JT Generalinės Asamblėjos posėdyje sakė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai Europoje ignoruoja „neonacizmą Ukrainoje“, kad pasinaudotų šia šalimi Rusijai sutriuškinti ir išlaikyti pasaulinę galią.

„Trokšdami bet kokiu būdu nugalėti Rusiją, jie negali paaukoti tik Ukrainos, jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo bedugnę“, – likus dviem dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių teigė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vasilijus Nebenzia

Pasak V.Nebenzios, „jie konkuruoja tarpusavyje dėl mano šaliai įvestų sankcijų skaičiaus, nors iš tikrųjų šios sankcijos labiausiai paliečia besivystančias šalis“.

„Juk galiausiai ant kortos pastatyta Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių hegemonijos išsaugojimas, – pridūrė Rusijos atstovas. – Jie nenori, kad kas nors pasiektų planetos valdymo lygį. Jie mano, kad tai jų teritorija.“

V.Nebenzia kalbėjo pradėdamas debatus dėl naujos rezoliucijos, kurią remia Ukraina ir jos sąjungininkės, raginančios Rusiją nedelsiant ir besąlygiškai išvesti savo karius iš šalies. Jos taip pat ragina sudaryti ilgalaikį ir teisingą taikos susitarimą dėl metus trunkančio karo.

Rusijai trūksta kovinės galios ir išteklių, reikalingų naujoms puolamosioms operacijoms Ukrainoje paremti. Vasario pradžioje Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą mažiausiai keturiomis ar penkiomis kryptimis Luhansko, Donecko ir Zaporižios sričių teritorijose, tačiau kol kas nepasiekė reikšmingų laimėjimų, o jų gyvoji jėga ir ištekliai ir toliau senka. Tai teigiama naujoje JAV karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

ISW citavo Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylo Budanovą, kuris teigė, kad Rusijos puolimas toks neefektyvus, kad jo beveik nesimato. Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos pajėgos paskirstė sviedinius ir šaudmenis puolimui palaikyti Bachmuto, Lymano ir Vuhledaro rajonuose, taupydamos sviedinius kituose rajonuose.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karių pratybos kontroliuojamame Donecko regione

„K.Budanovo pareiškimas sutampa su ISW vertinimu, kad Rusijos pajėgos teikia pirmenybę Bachmuto ir Lymano kryptims ir dar nevykdo reikšmingo puolimo teritorijose į vakarus nuo Donecko“, – sakoma pranešime.

ISW dar kartą pažymi, kad Rusijos pajėgos neturi reikšmingesnių nepanaudotų kovai pasirengusių rezervų. Rusija fronto linijoje jau yra dislokavusi daugiau kaip 90 proc. iš daugiau kaip 300 000 mobilizuotų asmenų.

Analitikai taip pat paminėjo K.Budanovo pareiškimą, kad Kremliaus iškeltas tikslas pagaminti 800 tankų per metus yra nerealus. ISW ekspertai pažymi, kad Rusijos kariuomenė jau prarado mažiausiai 1500 tankų, o galbūt net ir iki 2000.

Analitikai taip pat mini didėjantį konfliktą tarp Jevgenijaus Prigožino kontroliuojamos privačios karinės kompanijos „Wagner“ ir Sergejaus Šoigu vadovaujamos Rusijos gynybos ministerijos. Visų pirma J.Prigožinas apkaltino Rusijos gynybos ministeriją melu apie visų jos dalinių aprūpinimą artilerijos šaudmenimis, teigdamas, kad „Wagner“ kovotojai gauna tik 20 proc. jiems pažadėtų sviedinių.