Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- ES šalims nepavyksta susitarti dėl naujo sankcijų etapo.
- JAV prezidentas Joe Bidenas Lenkijoje susitiko su NATO rytinio sparno lyderiais ir užbaigė vizitą Europoje.
- Rusijos parlamentarai pritarė susitarimo dėl branduolinės ginkluotės sustabdymui, apie kurį antradienį pranešė Vladimiras Putinas.
- Trečiadienį Rusijai apšaudant Chersono regioną pietų Ukrainoje žuvo du civiliai.
Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Jungtinės Tautos balsavo dėl reikalavimo Rusijai išvesti karius iš Ukrainos: Kinija susilaikė
23:21 Atnaujinta 23:25
Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką.
JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.
Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodė, kaip smarkiai visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas trečiadienį pradėjo JT Generalinės Asamblėjos specialiąją sesiją, skirtą rezoliucijai svarstyti, pasmerkdamas Maskvos 2022 metų vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.
„Ši invazija yra mūsų kolektyvinės sąžinės įžeidimas“, – sakė A.Guterresas.
Debatus pradėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, sakydamas delegatams, kad jų laukia lemiamas momentas.
„Dar niekada naujausioje istorijoje riba tarp gėrio ir blogio nebuvo tokia aiški. Viena šalis tiesiog nori gyventi. Kita nori žudyti ir naikinti“, – sakė jis.
„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pritardama rezoliucijai.
„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.
„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi, taip pat pritaręs rezoliucijai.
Rezoliucijoje, kurią palaikė artimi Kyjivo sąjungininkai, išreiškiama parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, raginama nedelsiant nutraukti kovos veiksmus ir reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų“ savo pajėgas iš šalies.
Tačiau Maskvos atstovas JT Vasilijus Nebenzia pavadino Ukrainą „neonacių“ šalimi ir apkaltino Vakarus, kad šie, siekdami nugalėti Rusiją, aukoja šalį ir besivystantį pasaulį.
„Jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo prarają“, kad išlaikytų savo „hegemoniją“, sakė V.Nebenzia.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tokius priekaištus atmetė.
„Noriu pabrėžti: šis karas nėra „Europos klausimas“. Tai taip pat nėra „Vakarų ir Rusijos“ klausimas“, – Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo J.Borrellis.
„Ne, šis neteisėtas karas liečia visus: Šiaurę, Pietus, Rytus ir Vakarus“, – sakė jis.
V.Zelenskis: V.Putinas nori užimti Kyjivą
22:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą.
„Manau, kad prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltys susijusios su visa Ukraina: kad mes prarastume savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir todėl, manau, visi suprato: jei negalite užimti sostinės, jei negalite užimti Kyjivo – negalite okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu“, – sakė V.Zelenskis interviu BBC.
ES reikia sankcijų komisaro, britų žiniasklaidai sakė G.Landsbergis
21:57
Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu jis teigė esąs nusivylęs sankcijų išimčių skaičiumi, sakydamas, kad „kartais nukrypstame tiek daug, kad tai galima pavadinti skyle laive, kuri gali nuskandinti laivą“.
Jis paminėjo rugsėjį suteiktas išimtis dėl sankcijų anglims, cementui ir medienai, motyvuojant tuo, kad jos susijusios su aprūpinimo maistu saugumu.
„Reikia aiškiau paaiškinti šias nukrypti leidžiančias nuostatas. Kai kuriais atvejais ryšys gali būti, bet kai kalbame apie cementą, atsiprašau, nerandu ryšio su aprūpinimo maistu saugumu“, – „The Guardian“ teigė G.Landsbergis.
Nors ES pareigūnai buvo paskirti tikrinti, kaip įgyvendinamos sankcijos, G.Landsbergis teigė, kad „sankcijos tampa tokios svarbios ES bendrajai rinkai, kad mums gali prireikti žengti toliau ir sankcijų politiką paversti politiniu portfeliu“.
Trečiadienį Londone jis susitiko su JK užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly. Jiedu, be kita ko, aptarė tolesnį atsaką į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Lenkija išsiunčia Baltarusijos diplomatą
21:21
Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vieno baltarusių diplomato buvo paprašyta išvykti iš šalies.
Apie tai paskelbta didėjant įtampai dėl Baltarusijoje įkalinto žymaus lenkų kilmės žurnalisto.
Baltarusijos ambasados gynybos atašė netrukus išvyks iš Varšuvos, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina vietos naujienų agentūrai PAP.
L.Jasina teigė, kad šių veiksmų imtasi reaguojant į tai, kad Baltarusija neseniai išsiuntė lenkų ryšių palaikymo pareigūną ir du Lenkijos konsulato Gardine darbuotojus.
Dvišaliai kaimyninių šalių santykiai jau buvo įtempti dėl Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos paramos Rusijos karinei agresijai Ukrainoje. Šį mėnesį Baltarusijos ir Lenkijos ryšiams buvo suduotas naujas smūgis, kai Minsko teismas skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę žinomam žurnalistui Andrzejui Poczobutui.
Vasario 8 dieną teismas pripažino 49-erių A.Poczobutą kaltu dėl žalos Baltarusijos nacionaliniam saugumui ir „nesantaikos kurstymo“. 2020 metais A.Poczobutas daug rašė apie masinius antivyriausybinius protestus, kilusius po ginčytino A.Lukašenkos perrinkimo per balsavimą, kurį opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotu.
Žurnalistas sulaikytas 2021 metų kovą. Lenkija reaguodama į A.Poczobuto nuteisimą sustabdė eismą pagrindiniame šalies pasienio punkte su Baltarusija, Bobrovnikuose.
JAV skelbs naujas sankcijas Rusijai
20:52 Atnaujinta 21:30
Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Penktadienį Ukraina dominuos virtualiame Didžiojo septyneto (G-7) šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Lyderiai aptars, kaip toliau remti Ukrainą“, – sakė K.Jean-Pierre.
Tačiau ji nepasakė, ar priemonių, panašių į naujas JAV sankcijas, imsis ir G-7 partnerės.
Tarp konkrečių sankcijų taikinių bus bankai ir subjektai, padedantys Maskvai išvengti sankcijų bangų, įvestų po 2022 metų vasario 24-ąją pradėtos invazijos.
Jungtinės Valstijos taikysis į Rusijos bankus ir gynybos pramonę, taip pat į „trečiųjų šalių subjektus“, bandančius „apeiti mūsų sankcijas“, sakė K.Jean-Pierre.
„Taip pat paskelbsime apie naują ekonominę energetinę ir saugumo pagalbą, kad padėtume ukrainiečiams toliau sėkmingai dirbti, apsaugotume žmones nuo Rusijos agresijos ir sudarytume sąlygas Ukrainos vyriausybei teikti pagrindines paslaugas, tokias kaip elektra ir šildymas“, – sakė ji.
JT balsuos dėl reikalavimo Rusijai pasitraukti iš Ukrainos
20:22
Jungtinės Tautos turi balsuoti dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos.
Planuojama, kad jis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.
Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodys, kiek visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.
„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pritardama rezoliucijai.
„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.
„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi, taip pat pritaręs rezoliucijai.
Tankai Ukrainą iš JAV neaišku kada pasieks
20:12
JAV kariuomenės pareigūnas teigė, kad gali prireikti iki dvejų metų, kol Ukrainai bus pristatyti tankai „M1 Abrams“.
Sausio mėnesį JAV paskelbė, kad per kelis mėnesius pateiks Ukrainai 31 modernų M1 „Abrams“ tanką.
Tačiau vis dar rengiami planai, kaip ir kada jie bus pristatyti, CNN cituoja JAV kariuomenės sekretorės Christine Wormuth žodžius.
Karo metinių išvakarėse Briuselyje nesusitarta dėl naujų sankcijų Rusijai
19:57
Briuselyje susirinkę ES aukščiausi diplomatai nebaigė rengti dešimtojo bloko sankcijų Rusijai paketo, rašo „The Guardian“.
Ambasadoriai turėtų atnaujinti derybas penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo sakiusi, kad ES siekia, jog priemonės būtų įgyvendintos iki vasario 24 d.
Ieškant bendro sutarimo, ketvirtadienį Didžiosios Britanijos, JAV ir ES pareigūnai susitiko pasidalyti informacija apie sankcijas, didėjant tarptautiniam spaudimui pažaboti akivaizdžius Rusijos bandymus išvengti apribojimų padedant kaimyninėms šalims.
Nauja dronu nufilmuota medžiaga rodo Bachmuto sunaikinimo mastą
19:37
Naujienų agentūros AP dronu iš oro nufilmuota nauja vaizdo medžiaga iš Bachmuto, Ukrainos miesto, kurį Rusija verčia griuvėsiais, rodo, kaip ilgiausias jau beveik metus trunkančios Rusijos invazijos mūšis pavertė druskos ir gipso kasyklų miestą Rytų Ukrainoje miestu vaiduokliu, o jo griuvėsiai liudija karo beprotybę.
Tačiau kol kas Bachmutas išlieka – su kiekviena diena, kai jo gynėjai atlaiko nesiliaujantį Rusijos apšaudymą ir rusų karių, patyrusių didelių nuostolių per kelis mėnesius trunkančią, bet iki šiol bevaisę kampaniją jį užimti, antplūdžius jis tampa vis didesniu Ukrainos pasipriešinimo simboliu.
Vasario 13 dieną nufilmuotoje medžiagoje žmonių nematyti. Tačiau jie vis dar ten yra – kažkur, už akių, rūsiuose ir gynybinėse tvirtovėse, bandantys išgyventi. Iš prieš karą buvusių 80 000 gyventojų keli tūkstančiai atsisakė arba negalėjo evakuotis. Mieste dislokuotos Ukrainos įgulos dydis laikomas paslaptyje.
Padangų žymės keliuose ir pėdsakai ant apsnigtų takų byloja apie nuolatinį žmonių buvimą. Viename kadre tolumoje greitai nuvažiuoja automobilis. Grafitis, užpurkštas ant apanglėjusių, dėmėmis išmargintų išorinių išsprogdintos parduotuvės sienų, taip pat rodo, kad čia yra arba buvo žmonių.
„Bachmutas myli Ukrainą“, – rašoma jame. Šalia jo – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno veidas su į viršų iškeltais dviem pirštais, suformuojančiais raidę „V“, reiškiančią pergalę.
„Dievas ir Valerijus Zalužnas yra su mumis“, – rašoma apačioje.
Iš oro aiškiai matomas sunaikinimo mastas. Ištisos daugiabučių namų eilės sugriautos, liko tik išorinės sienos, o stogų ir vidaus grindų nebėra, todėl griuvėsių vidus atsiveria sniegui, žiemos šalčiui, ir smalsiai drono kamerai.
Dronas lėtai nusileidžia į vieną iš susprogdintų pastatų – visi keturi jo aukštai dabar virto pelenų, nuolaužų ir surūdijusio metalo krūva.
Iš kito penkiaaukščio gyvenamojo namo išplėštas milžiniškas gabalas. Pro plyšį praskrenda juoda varna. Dronas žvilgteli į virtuvę, kadaise buvusią intymią šeimos buveinę, kuri dabar atvira, nes viena iš išorinių sienų buvo nuplėšta. Kriauklėje tebėra sietelis, o ant viršuje esančios džiovyklės – lėkštės, tarsi kas nors tuose namuose tebegyventų. Tačiau sniegas ant staltiese dengto stalo rodo, kad žmonių jau seniai nebėra.
Ukrainiečiams Bachmutas taip pat neišdildomai įsirėžė į kolektyvinę sąmonę. Jo gynyba jau apdainuota dainose. Ukrainiečių grupės „Antytila“ daina „Bachmuto tvirtovė“ platformoje „YouTube“ surinko daugiau nei 3,8 mln. peržiūrų.
„Mama, aš stoviu, – dainuoja jie. – Tėvyne, aš kovoju.“
