V.Zelenskis parodė kambarį prezidentūroje, kuriame gyvena jau metus

Ukrainos televizijos laidų vedėjas Dmytro Komarovas, minint plataus masto Rusijos invazijos metines, pristatė autorinį dokumentinį projektą „Metai“, kuriame jis kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pokalbio Ukrainos prezidento kanceliarijoje metu V.Zelenskis parodė, kur gyvena jau metus. Prezidento kanceliarijoje jis turi atskirą kambarį su lova, praustuvu, stalu, televizoriumi ir drabužių spinta. Kambaryje taip pat yra du langai su šviesiomis užuolaidomis.

Pasak prezidento, šiame kambaryje jis gyvena nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Jis pasakojo, kad su kanceliarijos darbuotojais nusileisdavo į slėptuvę, tačiau didžiąją laiko dalį praleisdavo čia.

„Tai mano namai. Čia gyvenu jau metus. Įpratome čia visada išjungti šviesą, nes taupome elektrą. Tai jau kaip įprotis“, – pridūrė V.Zelenskis.

Jis taip pat parodė šeimos nuotrauką su žmona Olena Zelenskaja ir vaikais, kuri įrėminta ant jo darbastalio.

Kanada be anksčiau pažadėtų keturių tankų „Leopard 2“ Ukrainai perduos dar keturis. Apie tai pranešė šalies ministras pirmininkas Justinas Trudeau, sakydamas kalbą Rusijos invazijos į Ukrainą metinių proga.

Be tankų, pasak jo, Kanada taip pat perduos Ukrainai vieną šarvuotą remonto ir evakuacijos mašiną ir 5000 sviedinių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kanados tankai „Leopard 2“ rengiami kelionei į Ukrainą.

J.Trudeau taip pat paskelbė naują sankcijų paketą 129 asmenims ir 63 juridiniams subjektams, susijusiems su Rusija. Tarp jų – Rusijos ministro pirmininko pavaduotojai ir kiti pareigūnai.

Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo.

Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, jog Indija norėjo, kad žodis „karas“ nebūtų įtrauktas į jokį galutinį dvi dienas truksiančio ir šeštadienį Bengalūre pasibaigsiančio ekonomiškai stipriausių valstybių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo pareiškimą.

Rusija yra G-20 narė, tačiau į susitikimą neatvyko jos ministrų lygmens atstovas. Visgi kitą savaitę Sergejus Lavrovas turėtų dalyvauti galingųjų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime Naujajame Delyje.

„Jau metus esame šio siaubingo karo Ukrainoje, kurį pradėjo Rusija, liudininkai. Ypač tokią dieną, kaip ši, ir tokia proga, kaip G-20 renginys, mums reikia visiško aiškumo“, – sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris, turėdamas omenyje vasario 24-ąją minimas pirmąsias Maskvos invazijos metines.

„Tai karas. Ir šis karas turi priežastį, t. y. turi vieną priežastį – Rusiją ir (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną. Tai turi būti aiškiai išreikšta šiame G-20 finansų ministrų susitikime“, – spaudos konferencijoje sakė Ch.Lindneris.

Jis sakė, kad Vokietijai būtų nepriimtina, jei lapkričio mėnesį Indonezijoje vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame V.Putinas nedalyvavo, vadovų deklaracijos formuluotė būtų susilpninta.

Toje Balyje paskelbtoje deklaracijoje teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą“.

„Neabejoju, kad pirmininkaujanti Indija taip pat laikysis Balio kalbos“, – sakė Ch.Lindneris.

„Kalbant apie Rusiją, negali būti jokių įprastų veiksmų. Ateityje su Rusija nebus jokių įprastų reikalų, kol bus tęsiamas šis žiaurus karas“, – pridūrė jis.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as antrino Ch.Lindneriui sakydamas, kad Paryžius „priešinsis bet kokiam žingsniui atsitraukti nuo Balio lyderių pareiškimo šiuo karo Ukrainoje klausimu“.

 „Visiškai pasitikime Indija, kad ji pasieks tvirtą komunikatą“, – per spaudos konferenciją sakė B.Le Maire'as.

Kol kas neaišku, ar susitikime Bengalūre apskritai bus paskelbtas koks nors bendras pareiškimas, nes anksčiau per panašius susitikimus jų nepavyko parengti.

Aktyvistai penktadienį, minint pirmąsias invazijos metines, prie Rusijos ambasados Berlyne pastatė susprogdintą rusų tanką, o tūkstančiai žmonių visoje Europoje protestavo prieš Maskvos karą Ukrainoje.

Minint pirmąsias karo metines visos Europos lyderiai dalyvavo ceremonijose, kuriose pabrėžė tvirtą paramą Ukrainai ir pagerbė karo aukų atminimą.

Talino Laisvės aikštėje, kur Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susirinko į žuvusiųjų pagerbimo ceremoniją, minios žmonių minutėlei nutilo.

Londone ministras pirmininkas Rishi Sunakas prie Dauningo gatvės paskelbė tylos minutę prieš tai, kai dvi dainininkės, vilkinčios tradiciniais ukrainietiškais marškiniais, vadinamais vyšivankomis, sugiedojo Ukrainos himną.

Pasaulio lyderiai nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iki Vokietijos kanclerio Olafo Scholzoir britų karaliaus Karolio III paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą smerkiančius pareiškimus.

Gausybė pastatų, tarp jų – Eiffelio bokštas Paryžiuje, Nacionalinis teatras Varšuvoje ir Europos Komisijos pastatas Briuselyje, vėlyvą ketvirtadienį nušvito Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona.

Prie Brandenburgo vartų Berlyne susirinko protestuotojai prieš Rusijos invaziją, kai kurie iš jų laikė mėlynus ir geltonus skėčius.

Karas arčiau nei atrodo

Privačiam Vokietijos muziejui vadovaujantys Enno Lenza ir Wielandas Giebelis teigė, kad susprogdintą tanką prie Rusijos ambasados, įsikūrusios netoli Brandenburgo vartų, pastatė „kaip Rusijos žlugimo simbolį“.

„Norime, kad jų metalo laužas atsidurtų priešais teroristų vartus“, – sakė W.Giebelis, kuris kelis mėnesius buvo įsivėlęs į biurokratines pinkles su Berlyno pareigūnais dėl tanko pastatymo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pamuštas rusų tankas Berlyne

Tankas T72 B1, pagamintas 1985 metais, buvo apgadintas praėjusių metų kovo 31 dieną netoli Bučos miesto šalia Kyjivo.

Berlyne atostogavusi turistė Sabine Ertl sakė, kad tankas atrodė „įspūdingai ir bauginančiai“.

„Tai labai priartina šią realybę“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Nukauti rusų tankai taip pat eksponuojami ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. 

Reikia greičiau veikti

Berlyne studijuojantis čilietis Lorenzo Graifas sakė, kad ši instaliacija puikiai tinka „demonstruoti priešais ambasadą“.

Renginyje, kuriam vadovavo Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, pabrėžęs, kad Kyjivas gali pasikliauti Berlynu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vakarų sąjungininkams už paramą jo šaliai.

V.Zelenskis vėliau penktadienį taip pat turėjo vaizdo ryšiu kreiptis į protestuotojus Berlyne.

Pasaulis: Rusijos invazijos į Ukrainą metinės

+1

Trafalgaro aikštėje Londone susirinko šimtai demonstrantų, palaikančių Ukrainą.

Labdaros organizacijos savanorė Ksenija Milecka išreiškė nuostabą dėl paramos Ukrainai Britanijoje.

„Neįtikėtina, kai su savimi turi Ukrainos vėliavą, visi žmonės sako: „O, Slava Ukraini, Slava Ukraini“. Jie žino, ką tai reiškia. Jie rašo milijonus komentarų mūsų „TikTok“ paskyrose  ir t. t. Tai labai šaunu“, – pasakojo ji.

Buhalterė Oksana Podlesna paragino daugiau veikti, o ne kalbėti.

„Daug žodžių, bet per mažai veiksmų. Mums reikia greitų veiksmų, reikia greito [ginklų] pristatymo, nes žmonės miršta kiekvieną dieną“, – sakė ji.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu po to, kai Pekinas paragino surengti skubias taikos derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

„Planuoju susitikti su Xi Jinpingu, – sakė jis žurnalistams, tačiau nenurodė nei kada, nei kur. – Tai bus svarbu pasaulio saugumui.“

V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Kyjivui reikia bendradarbiauti su Kinija, siekiant užbaigti karą po to, kai Pekinas pateikė poziciją dėl konflikto Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą ir tai nėra blogai, – sakė V.Zelenskis. – Man atrodo, kad gerbiamas mūsų teritorinis vientisumas, saugumo klausimai.“

„Šiuo klausimu turime bendradarbiauti su Kinija... Mūsų užduotis – suvienyti visus, kad izoliuotume vieną“, – pridūrė jis.

Rusija penktadienį pareiškė vertinanti Pekino pastangas sureguliuoti konfliktą Ukrainoje, tačiau primygtinai reikalavo, kad bet kokiame krizės sprendime būtų pripažinta Rusijos kontrolė keturiuose Ukrainos regionuose.

„Labai vertiname mūsų Kinijos draugų nuoširdų norą prisidėti prie konflikto Ukrainoje sureguliavimo taikiomis priemonėmis“, – sakė Užsienio reikalų ministerija, tačiau pridūrė, kad bet koks sureguliavimas turi pripažinti „naujas teritorines realijas“.

Kinijos pasiūlymas, kaip spręsti konfliktą Ukrainoje, yra „svarbus indėlis“, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai, pabrėždamas Pekino raginimą vengti branduolinių ginklų panaudojimo.

„Manau, kad Kinijos vyriausybės pateiktas planas yra svarbus indėlis. Manau, kad raginimas vengti branduolinių ginklų naudojimo yra ypač svarbus“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

„Mūsų visų kolektyvinė atsakomybė – padaryti viską, ką galime, kad būtų pasiekta teisinga taika“, – pridūrė jis. 

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą.

„Raginame trečiąsias šalis ar kitus tarptautinius veikėjus, kurie siekia apeiti ar pakenkti mūsų priemonėms, nutraukti materialinę paramą Rusijos karui arba turėti rimtų išlaidų“, – sakoma bendrame septynių šalių grupės vadovų pareiškime po virtualaus aukščiausiojo lygio susitikimo, surengto per pirmąsias Rusijos plataus masto invazijos metines.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį per pokalbį telefonu su savo kolega iš Rusijos, Vladimiru Putinu, paragino siekti „teisingos taikos“ Ukrainoje, pranešė prezidentūra.

„Prezidentas R.T.Erdoganas pabrėžė, kad reikia siekti teisingos taikos, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms žmonių aukoms ir destrukcijai“, – sakoma trumpame pareiškime.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai. Manome, kad Rusija gali Iranui suteikti naikintuvų“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„CoverImages“/„Scanpix“/JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby

J.Kirby sakė, kad Iranas, kuris yra labai izoliuotas dėl Vakarų sankcijų, kuriomis siekiama sustabdyti jo ginčijamą branduolinę programą, siekia sustiprinti savo kariuomenę su Rusijos pagalba mainais į ginkluotės, naudojamos metus trunkančiame puolime prieš Ukrainą, siuntimą.

„Iranas taip pat siekia iš Rusijos įsigyti papildomos karinės įrangos, įskaitant atakos sraigtasparnius, radarus ir kovinius mokomuosius lėktuvus. Iš viso Iranas siekia įsigyti karinės įrangos už milijardus dolerių“, – sakė J.Kirby.

„Buvome susirūpinę, kad tai vyks abiem kryptimis, ir šie nuogąstavimai tikrai pasitvirtino“, – sakė jis.

Pasak J.Kirby, Iranas jau nusiuntė Rusijai šimtus dronų, taip pat artilerijos ir tankų amunicijos. Jis taip pat teigia, kad „Irano parama Rusijos karui išsiplėtė“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia pradėti glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos ir Lotynų Amerikos šalimis, siekiant atremti Rusijos įtaką.

„Ukraina tikrai turi žengti žingsnius į priekį, kad galėtų susitikti su Afrikos žemyno šalimis... Daugelį metų nedirbome gerai, neskyrėme dėmesio, manau, kad tai didelė klaida“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad taip pat norėtų surengti „Lotynų Amerikos šalių ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį sakė, kad Kinijos pasiūlymas išspręsti karą Ukrainoje yra įdomus, bet ne visavertis taikos planas.

„Tai ne taikos planas, o pozicijos dokumentas, į kurį Kinija sudėjo visas nuo pat pradžių išsakytas pozicijas“, – Jungtinėse Tautose sakė J.Borrellis.

„Jame yra įdomių svarstymų dėl branduolinių ginklų panaudojimo, apsikeitimo belaisviais, grūdų“, – sakė J.Borrellis žurnalistams prieš JT Saugumo Tarybos posėdį, skirtą pirmosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Jis turi įdomią konfigūraciją, su kuria galima sutikti. Tačiau tam, kad tai būtų planas, jis turėtų būti įgyvendinamas“, – sakė J.Borrellis.

„Mano požiūriu, norėdama būti patikima, Kinija taip pat turėtų nuvykti į Kyjivą“, – pabrėžė jis.

Kinija penktadienį po Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) posėdžio paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje „politinio sureguliavimo“ ir paragino Ukrainą bei Rusiją derėtis.