Rusija piktinasi naujausiomis ES ir JAV sankcijomis: „Absurdas“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Europos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuo kovo 14 d. sustabdo visus skrydžius į Moldovos sostinę Kišiniovą dėl „pastarojo meto įvykių“ šalyje, pranešė oro bendrovė. 

„Dėl pastarojo meto įvykių Moldovoje ir didelio, bet ne neišvengiamo pavojaus šalies oro erdvėje „Wizz Air“ priėmė sunkų, bet atsakingą sprendimą nuo kovo 14 d. sustabdyti visus skrydžius į Kišiniovą“, – sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime. 

Bendrovė nenurodė, apie kokius pastarojo meto įvykius kalbama. 

Įtampa Moldovoje didėja, nes šalies prezidentė apkaltino Rusiją, kad ši politinio nestabilumo laikotarpiu pasitelkia „diversantus“ neramumams kurstyti, ir pakartojo panašius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad padėtis Bachmuto kryptimi nuolat sudėtingėja. Priešas naikina viską, kas gali būti panaudota Ukrainos pozicijoms apsaugoti ir apginti.

Kaip prezidentas sakė vakariniame vaizdo pranešime, šiandien jis surengė kelis susitikimus su vyriausybės ir jėgos bloko atstovais. Visų pirma įvyko susitikimas su Ukrainos saugumo tarnybos vadovu.

„Dėl aktualių klausimų ir dėl mūsų veiksmų artimiausiu metu siekiant apsaugoti valstybę. Nepaliksime nė menkiausio šanso jokioms vidaus grėsmėms, kaip ir išorės grėsmėms“, – pridūrė V.Zelenskis.

Jis taip pat sako, kad nuolat palaiko ryšį su vadais. 

„Ypatingas dėmesys skiriamas padėčiai rytuose, žinoma, Donecko srityje. Bachmuto kryptis – situacija nuolat sunkėja. Priešas nuolat naikina viską, kas gali būti panaudota mūsų pozicijoms apsaugoti, įtvirtinti ir gintis. Mūsų kariai, kurie ginasi Bachmuto kryptimi, – tikri didvyriai“, – pabrėžė valstybės vadovas.

V. Zelenskis padėkojo Ukrainos gynėjams ir gynėjams, didvyriškai laikantiems šią ir kitas Donbaso kryptis.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad beveik pusė Rusijoje nelaisvėje laikomų asmenų yra civiliai. 

„Apie 40 proc. įkaitais laikomų asmenų yra civiliai. Deja, ten yra daug moterų ir vaikų, visokių vadovų, paštininkų, geležinkelininkų, merų, sargybinių“, – jį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Jungtinės Valstijos perveda papildomą 1 mlrd. dolerių sumą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį paskelbė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

Po netikėto praėjusią savaitę įvykusio JAV prezidento Joe Bideno vizito Kyjive J.Yellen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad šios šalies vyriausybei bus pervesta „papildomai daugiau kaip 1,2 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma“.

Tai būtų pirmoji dalis iš maždaug 10 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skirs per artimiausius mėnesius, sakė ji savo kalboje Kyjive.

„Mūsų ekonominė parama padeda palaikyti Ukrainos vyriausybės ir svarbiausių paslaugų teikėjų veiklą nepaprastosiomis aplinkybėmis“, be kita ko, apmokant valstybės tarnautojų, ugniagesių ir mokytojų darbą, teigė JAV iždo sekretorė.

Vašingtonas, pagrindinis Ukrainos finansinis ir karinis rėmėjas, per pastaruosius metus Kyjivui suteikė beveik 50 mlrd. dolerių vertės paramą.

Po susitikimo su J.Yellen V.Zelenskis padėkojo amerikiečiams už tai, kad „nuo pirmųjų šio karo dienų mus stipriai palaikė ne tik ginklais, bet ir finansiškai“.

Ukraina jau daugelį metų kovoja su išsikerojusiu kyšininkavimu ir sąjungininkai reikalavo pažangos, kad galėtų toliau tiekti ginklus ir finansinę pagalbą.

Savo kalboje J.Yellen pabrėžė gero valdymo svarbą, sakydama, kad „skaidrumas ir atskaitomybė taps dar svarbesni Ukrainai atkuriant savo infrastruktūrą ir atsigaunant nuo karo padarinių“.

Jos teigimu, JAV taip pat spaus sąjungininkus, pavyzdžiui, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kurio direktorė Kristalina Georgijeva praėjusią savaitę lankėsi Ukrainos sostinėje, imtis aktyvesnių veiksmų.

Pasak J.Yellen, Vašingtonas šiais metais taip pat daug dėmesio skirs tam, kad sutrukdytų Rusijai išvengti Vakarų sankcijų.

Maskva pirmadienį užsipuolė Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, joms priėmus naujausius sankcijų paketus Rusijai dėl karo Ukrainoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad praėjusią savaitę priimtas naujausias Briuselio sankcijų paketas yra „absurdas“.

121 fiziniam ir juridiniam asmeniui įvestos bloko sankcijos yra jau dešimtasis paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus ir karinį apsirūpinimą.

D.Peskovo teigimu, Vakarų šalys susiduria su sunkumais bandydamos rasti daugiau asmenų ir subjektų, kuriuos galėtų nubausti.

„Tai paaiškina nelogišką fizinių ir juridinių asmenų įrašymą“, – sakė jis.

„Kalbame apie daug pasiekusius žmones, jiems įtraukimas į sąrašus nesukels jokių nepatogumų“, – pridūrė Kremliaus atstovas.

Naujausios ES sankcijos taikomos dešimtims Rusijos įmonių ir valstybinių agentūrų, įskaitant tris šalies bankus.

Buvimas sąraše reiškia turto įšaldymą bloko valstybėse narėse ir draudimą išduoti vizas.

Atskirai Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė naujausias JAV sankcijas, taip pat priimtas praėjusią savaitę. Maskvos teigimu, tai „bergždi ir beprasmiški“ bandymai „pakenkti mūsų pramoniniam ir finansiniam potencialui, atkirsti Rusiją nuo tarptautinių ekonominių santykių“.

Naujos Vašingtono sankcijos, skirtos tokiems sektoriams kaip bankai, kasyba ir gynybos pramonė, paveiks daugiau kaip 200 fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant Rusijos ir trečiųjų šalių subjektus.

„Rengiame atsakymus kūrybiškai naudodamiesi savo patirtimi, – sakė Maskva. – Rusijos atsakomosios sankcijos ir toliau bus grindžiamos griežto abipusiškumo principu.“

Vokietijoje baigė mokymus pirmasis ukrainiečių batalionas, aprūpintas amerikietiškomis pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“. Apie tai pranešė Strateginių komunikacijų ir informacijos saugumo centras.

Pažymima, kad mokymai vyko amerikiečių karinėje bazėje Vokietijoje.

„Tai gana galingos mašinos, kurios buvo sukurtos atsižvelgiant į pasipriešinimą sovietinei technikai mūšiuose“, – sakoma pranešime.

Ukrainos aviacija sudavė keturis smūgius į Rusijos karių personalo ir karinės technikos telkimo vietas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, kariai per dieną sunaikino 9 iš 12 Irano „Shahed-136“ tipo dronų ir vieną „Zala“ tipo lėktuvą.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad Kinija šiuo metu nesutiks tiekti ginklų Rusijai.

„Aš nepritariu šiai nuomonei (kad Kinija gali tiekti ginklus Rusijai – red.). Kol kas nemanau, kad Kinija sutiks perduoti ginklų Rusijai. Nematau jokių požymių, kad tokie dalykai būtų net svarstomi“, ukrainiečių žiniasklaida cituoja K.Budanovą.

Europos Sąjunga iki kitų metų vasario pabaigos pratęsė sankcijas autoritariškam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ir jo aplinkos žmonėms, skelbiama ES oficialiajame leidinyje. 

„Atsižvelgiant į esamą padėtį Baltarusijoje... ir Baltarusijos prisidėjimą prie Rusijos Federacijos neteisėtos agresijos Ukrainos atžvilgiu tikslinga išlaikyti visas priemones, kurių ėmėsi Sąjunga... [Jos] pratęsiamos iki 2024 metų vasario 28 dienos“, – sakoma pranešime.

ES sankcijos taikomos 243 fiziniams asmenims, įskaitant A.Lukašenką, ir 32 juridiniams asmenims.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Rusijos vadovybė į Vuhledarą pasiuntė 136-osios brigados, sukurtos karui Čečėnijoje, dalinį.

Apie tai pranešė „Tavrija“ gynybos pajėgų jungtinio centro atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškovskis.

„Atvyko naujas dalinys (į Vuhledaro kryptį – red.) – 136-oji brigada, kuri kadaise buvo sukurta karui Čečėnijoje. Nuo šiandien jie atsirado Donecko sektoriuje, o iki šio mėnesio 5 d. jie “perims„ gynybos liniją, kurią laikys“, – teigė jis. 

Kartu jis pridūrė, kad Vuhledaro kryptimi priešas per pastarąsias keturias dienas sumažino savo aktyvumą. Iš viso per pastarąją parą rusai surengė 15 puolamųjų atakų, nors prieš mėnesį per dieną būdavo surengiama iki 60 atakų.

Anot jo, taip yra ir dėl oro sąlygų, neleidžiančių technikai judėti, ir dėl masinio okupantų atsisakymo pereiti į puolimą.

Bachmutas tebėra Rusijos pajėgų puolimo epicentras, kur vis dar bandoma pralaužti Ukrainos gynybą.

Per pastarąją parą šiame fronto ruože įvyko 300 atakų ir 60 kovinių susirėmimų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas teletilto „Jungtinės žinios“ eteryje.

„Bachmutas išlieka priešo puolimo epicentru, kuriame jis sutelkė pastangas pralaužti mūsų gynybą. Ties Dubovo-Vasylivkos, Jahidnės, Bachmuto, Ivankivskės, Pivničės gyvenvietėmis buvo surengta 300 atakų iš įvairių rūšių artilerijos, raketinės artilerijos, daugkartinių raketų paleidimo sistemų, įvyko 60 susirėmimų, kuriuose priešas neteko 63 kareivių, o 141 kariškių patyrė įvairius sužalojimus“, – teigė S.Čerevatas.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

Jis pridūrė, kad priešas kasdien patiria didelių nuostolių. Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 33 okupantus Kupjansko-Lymano sektoriuje.

S.Čerevatas taip pat pažymėjo, jog anksčiau vykusi karinė operacija prie Soledaro parodė, kaip šalies gynybos pajėgos, išvarginusios priešą, kvalifikuotai ir sistemingai atsitraukė, neleisdamos jų apsupti.

Paklaustas, ar kovas prie Bachmuto galima vadinti didelio masto puolimu, S.Čerevatas pabrėžė, kad įnirtingos kovos šiame fronto ruože vyksta jau daugiau kaip septynis mėnesius.

„Kovos dinamika mūsų fronto ruože jau daugiau kaip septynis mėnesius yra labai aktyvi, o priešas nuolat manevruoja kariais, juos keičia. Negana to, patyrė didelių nuostolių. Todėl negalima sakyti, kad padėtis iš esmės pasikeitė, nes priešo atakų amplitudė tebėra po keliasdešimt bandymų kiekviename fronto ruože“, – sakė  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė, kad Ukrainos teismas nuteisė kalėti du suimtus Rusijos karius už dalyvavimą apšaudant gyvenamuosius rajonus Rytų Ukrainoje, pranešė leidinys „The Guardian“.

Vienas iš karių nuteistas 10 metų kalėjimo, o kitam skirta 9 metų įkalinimo bausmė.

Išplatintame pranešime vyrų pavardės nenurodytos, tačiau jame teigiama, kad jie abu „aktyviai dalyvavo Ukrainos miestų Rytų fronte šturmuose“ ir buvo suimti praėjusiais metais.

Teigiama, kad vienas iš karių 2014 m. pradėjo kovoti Rusijos remiamų separatistų pusėje Rytų Ukrainoje, o praėjusiais metais kovojo Rusijos pajėgose Bachmuto srityje.

Kitas nuteistasis vadovavo Rusijos kariams, kurie apšaudė rytinius Sjevjerodonecko ir Lysičansko miestus Rytų Ukrainoje, ir buvo paimtas į nelaisvę kartu su keliais savo pavaldiniais, teigė „The Guardian“.

„Atlikus tyrimą, surinkta neginčijamų įrodymų dėl dar dviejų kovotojų, kurie šalies agresorės okupacinių grupių gretas papildė prasidėjus plataus masto invazijai, kaltės“, – sakoma SBU pranešime.

SBU teigimu, abu kariai pripažinti kaltais pagal įstatymus dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę bei dėl dalyvavimo sukarintose ar ginkluotose formuotėse, nenumatytose įstatymuose.

Per kelias savaites Lenkija atsiųs Ukrainai kitą „Leopard 2A4“ tankų partiją. Apie tai Lenkijos premjero kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas sakė Lenkijos naujienų agentūrai PAP.

Šias pastabas jis išsakė po to, kai Lenkija tapo pirmąja šalimi, sėkmingai pristačiusia Ukrainai pirmuosius keturis „Leopard“ tankus.

M.Dworczykas atsakė į klausimą, kada bus pristatyti kiti 10 pažadėtų tankų „Leopard 2A4“. 

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis prie pirmosios „Leopard“ tankų partijos Kyjive

„Netrukus. Turėtų būti baigti ukrainiečių įgulų mokymai. Kai kurie iš šių tankų dabar naudojami mokymams. Iki to liko kelios savaitės“, – sakė jis.

Paklaustas, kada į Ukrainą atvyks premjero paskelbti tankai PT-91, jis atsakė, kad jų perdavimas kartu su T-72 taip pat yra savaičių, „jei ne greičiau“, klausimas.

„Jų perkėlimas jau beveik baigiamas, taigi jie netrukus bus Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pastebi, kad Rusija keičia savo taktiką rengdama raketų atakas Ukrainoje.   

Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas komentare „RBC-Ukraina“ teigė, kad rusams trūksta raketų.

„Pirma, jie mokosi iš savo klaidų. Antra, jiems trūksta ne tik didelio tikslumo raketų, bet ir apskritai raketinės ginkluotės“, – teigė jis.

GUR duomenimis, Maskva turi mažiau nei 100 didelio tikslumo sparnuotųjų raketų, kurios dažniausiai naudojamos apšaudant – „Kalibr“, X-101, X-555.

A.Černiakas patikslino, kad Rusija iš viso turi tūkstančiais daugiau raketų, tačiau jų naudoja kur kas daugiau, nei gamina (žvalgybos duomenimis, rusai per mėnesį gali pagaminti ne daugiau kaip 30-40 raketų – red. past.).

O jų naudojamos senosios raketos arba nepasiekia taikinio dėl gedimų, arba jų veikimo nuotolis yra ribotas.

Žvalgybos atstovas taip pat pridūrė, kad 95 proc. rusų sausumos pajėgų vienaip ar kitaip dalyvauja agresijoje prieš Ukrainą, tačiau nepasiekia jokios strateginės sėkmės, todėl okupantai nusprendė padidinti savo puolamąjį potencialą pasitelkdami aviaciją.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas pareiškė, kad Ukrainos valdžiai „nerūpi“ Rusijos nuomonė apie Ukrainos planus deokupuoti Krymą. 

Ukrainos nacionalinio teletilto eteryje politikas sakė, kad laikinai okupuoto pusiasalio išlaisvinimo klausimas nebėra atskiras derybų atvejis – dabar tai yra visa Ukrainos išlaisvinimo istorija.

„Iki karo vidurio Krymas buvo skiriamas kaip atskiras paketas, dabar šis klausimas jau yra viename pakete kaip teritorija, kurią reikia išlaisvinti“, – sakė M.Podoliakas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Pasak pareigūno, Ukrainos partneriams svarbu nustatyti teisingus Krymo klausimo akcentus. 

„Jie žiūrėjo į Krymą, pasijuokė, priėmė šaunias rezoliucijas su šūkiais: „Mes niekada nepripažinsime“. Ir kas tada?“ O tada Rusija pradėjo telkti papildomus išteklius, kad galėtų eiti toliau“, – sakė jis. 

M.Podoliakas sakė, kad dabar Ukrainos valdžiai jau nusispjauti, ką galvoja Rusija tragiško Krymo totorių, tapusių Rusijos karinės agresijos įkaitais, likimo fone.

„Dabar ateina šių ne žmonių palikuonys ir tiesiog išspiria juos iš Krymo, iš Chersono srities, vėl griauna jų namus, kartoja situaciją, kuri tęsiasi jau 8 metus. Galite įsivaizduoti, kokią tragediją išgyvena Krymo totoriai. Tai tiesiog fenomenalu“, – sakė M.Podoliakas. 

Prezidentūros patarėjas mano, kad Ukraina jau du kartus buvo skolinga Krymo totoriams, leisdama Rusijai iš jų „tyčiotis“. 

„Mums nusispjauti, su kuo Rusija sutinka ar nesutinka. Turime didžiulę skolą Krymo totoriams. Jau du kartus. Privalome grąžinti jiems jų namus. Ne tik išlaisvinti visą teritoriją – tai būtina, bet ir grąžinti jų namus. Nes negalime leisti, kad Rusija pakartotinai išnaudotų visą tautą“, – sakė jis.

Pirmadienį Ženevoje vykstančiame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybis posėdyje, skirtame 75-osioms Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metinėms paminėti, organizacijos vadovas Antonio Guterresas pareiškė, kad pagarba žmogaus teisėms buvo sutrypta, ir paragino atnaujinti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją

„Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė „masiškiausius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos šiandien išgyvename, – sakė JT vadovas. – Ji sukėlė masinę mirtį, destrukciją ir gyventojų perkėlimą“.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas

„Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo dešimtis su konfliktu susijusio seksualinio smurto prieš vyrus, moteris ir mergaites atvejų“, – pridūrė jis.

Jis paragino tarptautines vyriausybes gerbti ir atgaivinti šią deklaraciją, kuri, pasak jo, dažnai „naudojama netinkamai ir piktnaudžiaujama“.

A.Guterreso nuomone, pastaruoju metu liudyti žiaurūs nusižengimai žmogaus teisių srityje turėtų tapti „aliarmo signalu“ visam pasauliui.

Rusijai pavyko išplėsti bendradarbiavimą su dauguma tarptautinės bendruomenės valstybių narių ir sužlugdyti kolektyvinius Vakarų planus izoliuoti ir suskaldyti šalį, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį, pradėdamas susitikimą su teritorinių įstaigų vadovais.

„Šiuo metu sprendžiasi būsimos pasaulio tvarkos konfigūracija, kuri nulems Rusijos vietą demokratinėje, teisingoje ir policentriškoje sistemoje, kuri dabar formuojasi ir kuriai nėra ir negali būti alternatyvos, – Rusijos diplomatijos vadovą cituoja valstybinė naujienų agentūra „Tass“ sakė jis. – Norėčiau pabrėžti: mums pavyko ne tik sužlugdyti kolektyvinius Vakarų planus izoliuoti, o gal net išardyti Rusiją, bet ir užtikrinti pažangų bendradarbiavimą su didžiąja dauguma tarptautinės bendruomenės narių. Dabar ją vadiname pasauline dauguma“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį į „vis glaudesnių, vis veiksmingesnių ryšių“ su šia pasaulio dauguma plėtojimą.

„Tarp pasaulio daugumos šalių yra tokios milžinės kaip Kinija, Indija, daugybė kitų tarptautinių partnerių, įskaitant mūsų sąjungininkus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje, Eurazijos ekonominės sąjungos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, BRICS nares, ir visa tai yra viso draugiško Užsienio reikalų ministerijos kolektyvo nuopelnas“, – teigė jis.

Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė, jog Maskva apsvarstė Kinijos pasiūlymą dėl politinio sprendimo Ukrainoje, tačiau, pasak jo, šiuo metu Rusija nemato jokių prielaidų taikiai išspręsti konfliktą, todėl būtina tęsti „specialiąją karinę operaciją“.

„Mes daug dėmesio skyrėme mūsų draugų kinų planui“, – teigė D.Peskovas ir pridūrė, kad „kol kas nematome jokių sąlygų, kurių reikia, kad visa ši istorija būtų baigta taika“.

Kinija stengiasi laikyti save neutralia konflikto šalimi, tuo pat metu palaikydama glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija.

Praėjusią savaitę Pekinas paragino surengti taikos derybas ir paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, į kurį įtraukta pagarba visų šalių teritoriniam suverenitetui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį padėkojo Kinijai už pastangas, tačiau pareiškė, kad bet koks konflikto sprendimas turi pripažinti Rusijos kontrolę keturiuose Ukrainos regionuose.

Rusija tvirtina aneksavusi Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, bet niekada jų visiškai nekontroliavo. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta jų aneksijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jo šaliai reikia bendradarbiauti su Kinija, ir tvirtino iš kinų pusės matantis „pagarbą mūsų teritoriniam vientisumui, saugumo klausimams“.

Kinų pasiūlymas paskelbtas po to, kai Vakarai apkaltino Kiniją, kad ji svarsto galimybę apginkluoti Rusiją, o Pekinas šį teiginį atmetė kaip melagingą.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Absurdiškos“ sankcijos

Taip pat Kremlius užsipuolė Europos Sąjungą po to, kai blokas šį savaitgalį priėmė naujausią sankcijų Rusijai dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje paketą.

„Visa tai, žinoma, absurdiška“, – atsakydamas į klausimą apie naujas sankcijas, kurios taikomos 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui, žurnalistams teigė D.Peskovas.

Šios priemonės yra jau dešimtas ES sankcijų paketas, siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

D.Peskovas pareiškė, kad Vakarų šalys sunkiai beranda asmenų ir subjektų, kuriems galėtų taikyti sankcijas.

„Tai paaiškina nelogišką fizinių ir juridinių asmenų sąrašą“, – sakė jis.

„Kalbame apie tokius daug pasiekusius žmones, ir jiems įtraukimas į sąrašus nesukels jokių nepatogumų“, – pridūrė Kremliaus atstovas.

Naujausios ES sankcijos taikomos dešimtims Rusijos subjektų, tai yra įmonėms ar valstybinėms agentūroms, įskaitant dar tris Rusijos bankus.

Buvimas sąraše reiškia turto įšaldymą ES ir draudimą išduoti vizas.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad sankcijos netrukdo jam ir Vladimirui Putinui gaminti įvairių rūšių ginklus ir parduoti juos 57 šalims.

 A.Lukašenka šį pareiškimą padarė vasario 27 d. vykusiame susitikime dėl karinės produkcijos įsigijimo finansavimo.

„Noriu pažymėti, kad, nepaisant precedento neturinčio sankcijų spaudimo, mes gaminame pakankamai ginklų ir karinės įrangos Baltarusijos kariuomenės poreikiams.

„Scanpix“/AFP/Aliaksandras Lukašenka

Taip yra dėl to, kad viską, ko mums reikia – turiu omenyje ginklus, techniką – galime lengvai gauti iš Rusijos. O kalbant apie mikroelektroniką, optoelektroniką, optiką ir kitus dalykus, pagarba tiems, kurie išsaugojo gamybą, kurią paveldėjome iš Sovietų Sąjungos. Ir taip kartu su Rusija galime pasigaminti bet kokio tipo ginklų“, – gyrėsi diktatorius.

Be to, A.Lukašenka sakė, kad Baltarusija „taip pat gali sau leisti eksportuoti ginklus į 57 šalis, ką ji ir daro“. Pačios Baltarusijos poreikiams karinis-pramoninis kompleksas esą pagamina pakankamai tokios produkcijos.

Jis taip pat teigė, kad Baltarusija „sėkmingai kuria modernius ginklus“ ne tik tose srityse, kuriose turi „mokslinę ir techninę patirtį bei kompetenciją“, bet ir įsisavina „naujas paklausias sritis – raketas, stambaus kalibro artilerijos šaudmenis“.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas. 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Urmas Reinsalu

„Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U.Reinsalu. 

„Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai. Koncertas prasidėjo Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“. Keliomis valandomis anksčiau JT Saugumo Taryboje Ukrainos ambasadorius pasiūlė tylos minute pagerbti žuvusiųjų ukrainiečių atminimą. Visa salė atsistojo, Rusijos pasiuntinys ėmė šaukti ir protestuoti. Bjauru“, – pridūrė jis.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad pastarosiomis dienomis suintensyvėjo rusų išpuoliai Luhansko srityje. Okupacinės pajėgos dažnai puola nedidelėmis grupėmis.

„Pastaruoju metu padažnėjo tiek mūsų pozicijų, tiek deokupuotų gyvenviečių apšaudymas ir bandymai šturmuoti gynybos pajėgas. Arba pėstininkai, arba pėstininkai su sunkiosios technikos pagalba. Galima sakyti, kad prasidėjo padėties eskalavimas“, – sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas S.Haidajus.

„Zuma press“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

Pasak jo, šiuo metu aktyvūs karo veiksmai vyksta Svatovės ir Kreminos kryptimis, taip pat Bilohorivkos rajone. Rusijos kariai nedidelėmis grupėmis bando šturmuoti Ukrainos pozicijas.

„Šis puolimas iš dalies jau įgyvendinamas. Į laikinai okupuotą Luhansko srities teritoriją atgabenta daug sunkiosios technikos. Antra, iš Rusijos atvežta daug naujai mobilizuotų karių, kurie buvo užverbuoti prieš kelis mėnesius... Matome, kad jie pereina į puolimą įvairiomis kryptimis. Taigi dabar tai yra silpnų vietų zondavimas“, – aiškino jis.

Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Vakarų Ukrainoje esančiame Chmelnyckio mieste pirmadienį žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė meras.

„Kol kas žinome apie vieną žuvusįjį ir keturis sužeistuosius“, – sakė Chmelnyckio meras Oleksandras Symčyšynas.

Auka tapo ugniagesys gelbėtojas, kuris žuvo tarnybos metu, sakė jis.

Naujienų agentūra AFP pranešė, kad dėl Rusijos bepiločių lėktuvų atakų per naktį žuvo dar vienas žmogus.

„Deja, ligoninėje mirė dar vienas žmogus. Gydytojams nepavyko išgelbėti dar vieno didvyrio, gelbėtojo, gyvybės“, – apgailestavo meras.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad per naktį numušė 11 iš 14 Maskvos pajėgų paleistų dronų.

Virš sostinės buvo numušti devyni bepiločiai, tačiau pranešimų apie aukas ar žalą infrastruktūrai negauta, sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Jis teigė, kad Rusijos pajėgos bando „apkrauti mūsų oro gynybą“, ir sakė, kad ataka buvo surengta dviem atskiromis bangomis, o oro pavojaus sirenos aidėjo daugiau nei penkias valandas.

Nuo spalio mėnesio Rusija sistemingai vykdo raketų ir bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą.

Dėl šių atakų milijonai žmonių vidury žiemos liko be šildymo, vandens ir elektros.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai konstatavo, jog Rusijos pozicija apie neribotą gyvąją karinę jėgą tėra mitas.

Praėję karo metai įrodo, jog Rusijos lyderis Vladimiras Putinas jau buvo priverstas priimti sudėtingus ir neoptimalius sprendimus, kad kompensuotų siaubingus nuostolius, kuriuos jo paties pradėta invazija atnešė Rusijos kariuomenei.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiais metais jo laukia dar sudėtingesni sprendimai, jei jis ir toliau bus pasiryžęs naudoti karinę jėgą, kad primestų savo valią Ukrainai ir Vakarams.

Spėjama, jog V.Putinas pripažino, kad priverstinis rezervų šaukimas negalės laiku panaikinti atotrūkio tarp Rusijos pajėgų poreikių ir turimos karinės jėgos, todėl ir suteikė įgaliojimus ir erdvės privačiai karinei grupuotei „Wagner“ plėsti nuteistųjų verbavimo kampaniją bei stiprinti savo operacijas fronte, kol atvyks mobilizuotas personalas.

Po Rusijos karinių nesėkmių Ukrainoje Rusijos ultranacionalistų bendruomenės įtaka visuomenėje tik stiprėjo. Analitikai pastebėjo, kad toks nerimo visuomenėje fonas galėjo nulemti V.Putino įsiklausymą į Jevgenijaus Prigožino išsakytą kritiką Rusijos karinei vadovybei, o pačiai „Wagner“ grupuotei priskirta atsakomybė už puolamąsias operacijas prie Bachmuto.  

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Gerasimovas, V.Putinas ir S.Šoigu

Dar iki gruodžio mėnesio, V.Putinas greičiausiai siekė išsaugoti vienintelių turimų veiksmingų pajėgų palankumą, todėl nesistengė integruoti Donecko Liaudies Respublikos (DNR) ir Luhansko Liaudies Respublikos (LNR) 1-ojo ir 2-ojo armijos korpusų bei delsė leisti Rusijos gynybos ministerijai atkurti visų Rusijos pajėgų Ukrainoje kontrolę.

Pasak karybos ekspertų, didžiajai daliai iš 300 tūkst. mobilizuotų rezervistų atvykus į dalinius Ukrainoje, V.Putinas perdavė ministerijai įgaliojimus atkurti savo viršenybę visų Rusijos pajėgų atžvilgiu.

Sausio 11 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadu buvo paskirtas Valerijus Gerasimovas, o buvęs pajėgų vadeiva Sergejus Surovikinas pavestas jo tiesioginei atsakomybei. Gynybos ministerijos vadovybėje – pertvarkos.

Taip pat Rusijos gynybos ministerija ėmėsi 1-ojo ir 2-ojo (DNR ir LNR) armijos korpusų integracijos į reguliariąją Rusijos kariuomenę.

Pasikeitusi vadovybė apribojo „Wagner“ pajėgų įgaliojimus gauti valstybinę amuniciją ir sustabdė bei perėmė kalinių verbavimo kampaniją.

S.Gerasimovas perėmė iš J.Prigožino atsakomybę už Bachmutą ir ėmė šioje teritorijoje dislokuoti Rusijos įprastinės kariuomenės dalinius. Negana to, valstybiniams Rusijos televizijos kanalams buvo duotas įsakymas vartoti „Wagner“ pajėgoms skirtą eufemizmą, nevartojant paties „Wagner“ pavadinimo.

Analitikai pastebėjo, kad Rusijos gynybos ministerijos pastangos įvesti naujas operatyvinio saugumo ir drausmės taisykles yra dalis Rusijos karinės vadovybės skubotų mėginimų išspręsti V.Putino atsisakymo paskelbti priverstinę mobilizaciją 2022 m. gegužę padarinius.

Kiti Karo studijų instituto ekspertų pastebėjimai:

• Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos bus pasirengusios kontrpuolimui pavasarį ir kad vienas iš Ukrainos strateginių tikslų bus įkalti pleištą į Rusijos frontą Pietų Ukrainoje tarp Krymo ir Rusijos žemyninės dalies.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas melagingai pareiškė, kad Vakarai bando suskaldyti Rusijos Federaciją, ir užsiminė, kad Vakarų saugumo pagalba Ukrainai paverčia Vakarus karo dalyviais. V.Putinas rėmėsi savo ilgamete retorine linija, kuria siekiama padidinti vidaus paramą karui, svaidantis melagingais teiginiais, kad Vakarai kelia grėsmę rusų tautos kaip vieningos etninės grupės išlikimui.
• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad nuo to, kokias sistemas Vakarai suteiks Ukrainai, priklausys, kiek toli Rusijos pajėgoms reikės nustumti grėsmes nuo Rusijos sienų. Manoma, kad jis taip teigė siekdamas palaikyti vykdomą Rusijos informacinę operaciją, kuria siekiama atgrasyti Vakarus nuo konkrečių sistemų suteikimo Ukrainai.
• Šeštadienį JAV centrinės žvalgybos direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad CŽV yra įsitikinusi, jog Kinijos vadovybė svarsto galimybę aprūpinti Rusiją letaline įranga, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė nesėkmingas operacijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir netoli Kreminnos.
• Ukrainos Taurijos operatyvinės vadovybės atstovas Oleksijus Dmytraševskis pranešė, kad Rusijos pajėgos kaupia rusų personalą ir techniką prie Vasiljevkos ir Huliajpolės Zaporižios srityje.
• Ukrainos pietinių pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau stato gynybinius įtvirtinimus Kryme. N.Humeniuk taip pat užfiksavo, kad Rusijos pajėgos atliko nesėkmingus bandymus užminuoti salas Dniepro upės deltoje ir vykdo kasinėjimo darbus rytiniame (kairiajame) Dniepro upės krante Chersono srityje.
• Vienas Ukrainos karininkas pranešė, kad Rusijos pajėgos keičia batalionų taktines grupes (BTG) nauju padaliniu, vadinamu „šturmo vienetu“ arba „šturmo būriu“, dėl nesėkmių taikant dabartinę šturmo taktiką. Jo teigimu, Rusijos pajėgos pereina nuo didesnių struktūrų prie mažesnių, judresnių šturmo padalinių, kurie daugiau remiasi artilerijos parama ir yra pritaikomi prie konkrečių misijos reikalavimų.
• Rusijos kariai iš 1439-ojo pulko iš Irkutsko srities paskelbė vaizdo įrašą, kuriame skundžiasi, kad yra pavaldūs DNR vadams Ukrainoje, ir tai dar kartą rodo, kad Rusijos gynybos ministerija gali tęsti DNR formuočių integravimą į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
• Nepriklausomas Rusijos leidinys „Dožd“ pranešė, kad aptiko Rusijos švietimo ministerijos ir regioninių globos institucijų susirašinėjimą, atskleidžiantį, kad Rusijos pareigūnai 2022 m. rugpjūčio mėn. prievarta deportavo 400 ukrainiečių vaikų į Rusijos teritoriją. 2023 m. sausio viduryje „Dožd“ taip pat skelbė, kad 36 vaikai buvo apgyvendinti globos įstaigose ir kad internatinės mokyklos gavo nurodymus nepriimti vaikų į Rusijos pilietybę turinčias šeimas. „Dožd“ nurodė, kad Rusijos pareigūnai vaikams taiko Rusijos patriotinio-karinio ugdymo programas.

Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų.

„Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MevlutasCavusoglu

Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Tačiau Ankarą papiktino sausio mėnesį vykę protestai, per kuriuos prie jos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo ruožtu įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

R.T.Erdoganas prieš artėjančius prezidento rinkimus, kuriuose jis stengiasi sustiprinti savo nacionalistinę rinkėjų bazę, tvirtai laikosi savo pozicijos.

Ankstesniuose dviejuose trišalių NATO derybų etapuose dalyvavo užsienio reikalų ministerijų pareigūnai, kurie daugiausia dėmesio skyrė konkrečiam Turkijos reikalavimų sąrašui, įskaitant dešimčių daugiausia kurdų kilmės įtariamųjų išsiuntimą.

M.Cavusoglu teigė, kad trečiasis planuojamas susitikimas bus surengtas Briuselyje.

Jis sakė, kad „negalime duoti sutikimo [NATO paraiškai], kol Švedija neįvykdys savo įsipareigojimų“ pagal birželį Madride pasirašytą trijų šalių protokolą.

M.Cavusoglu taip pat leido suprasti, kad Turkija šiltai vertina Suomijos paraišką.

„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesą“, – teigė jis.

Apie Turkijos delsimą ratifikuoti Švedijos ir Turkijos narystę NATO plačiau skaitykite ČIA: Turkijos žaidimai: ko siekia Ankara šantažuodama NATO dėl Suomijos ir Švedijos

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į rusų pranešimus apie praeitą savaitę įvykusius sprogimus aplink Rusijos pajėgų okupuotą Mariupolio miestą.

Nuo antradienio buvo pranešta apie mažiausiai 14 sprogimų.

Tarp incidentų lokacijų vietų buvo šaudmenų sandėlis oro uoste, du degalų sandėliai ir plieno gamykla, kurią Rusija naudoja kaip karinę bazę.

Mariupolis yra maždaug už 80 km nuo fronto linijos.

Britų žvalgyba pažymėjo, kad Rusija tikriausiai yra susirūpinusi dėl nepaaiškinamų sprogimų zonoje, kurią „ji, ko gero, anksčiau vertino kaip esančią už įprastų Ukrainos smogiamųjų pajėgų veikimo zonos ribų“.

Nors karo pradžioje Mariupolis buvo plačiai nuniokotas, Rusijai jis svarbus, nes driekiasi šalia pagrindinio logistikos maršruto ir yra didžiausias praeitais metais Rusijos pajėgų užimtas miestas, kurio kontrolę ji išsaugojojo, pranešė Gynybos ministerijos ekspertai.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dar 560 Vladimiro Putino karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2023 m. vasario 24 d. ryto, t. y. nuo visiškos invazijos pradžios, Rusijos nuostoliai jau pasiekė 148 690 karių.

Per tą laikotarpį Rusija taip pat neteko 3385 tankų, 6621 šarvuotų kovos mašinų, 2380 artilerijos sistemų, 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių. 

Vašingtonas derasi su Berlynu ir Varšuva dėl bendrų karinių manevrų Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę rytinei NATO aljanso sienai, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

B.Pistorius visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad buvo „svarstoma“ surengti pratybas, tačiau „kol kas“ nepatvirtino ir nepateikė jokių detalių.

Jis pridūrė, kad kariniai manevrai su Ukraina, į kurią prieš metus įsiveržė Rusija, besiribojančioje šalyje būtų „labai aiškus“ signalas ne tik NATO sąjungininkams, „bet ir (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

NATO „toli gražu nėra tokia silpna, kaip (V. Putinas) ilgą laiką manė“, – teigė B.Pistorius.

„Ji daug stipresnė ir vieningesnė nei praėjusiais metais“ prieš Rusijos karių puolimą 2022-ųjų vasarį.

Vis dėlto „Rytų Europos šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, Baltijos šalims, Slovakijai ir kitoms, svarbu matyti, kad Vokietija, kaip svarbiausia Europos aljanso narė, ir JAV, kaip transatlantinė partnerė, laikosi savo gynybos įsipareigojimų“, pridūrė jis.

Rusijos kariai ruošiasi bėgti į laikinai okupuoto Krymo teritoriją iš Chersono srityje esančių Oleškų ir Skadovske gyvenvietės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, jie baiminasi, kad Ukrainos kariuomenė išlaisvins Chersono sritį.

„Baiminantis Ukrainos teritorijos deokupacijos, Rusijos okupacinė vadinamoji valdžia ruošiasi bėgti į laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos teritoriją Chersono srityje“, – sakoma pareiškime.

Anot kariuomenės, nuo vasario 21 d. vietos kolaborantai išvyksta į Bachčisarajų, Simferopolį ir Kerčę. Vasario 24 d. okupantai paskelbė vadinamąją visų norinčiųjų evakuaciją.

„Priešas kolaborantams vežti naudojo karinius sunkvežimius, leidžiama vežti tik rankinį bagažą“, – teigė Generalinis štabas.

Ukrainos pajėgos praėjusią naktį numušė 11 „Shahed“ dronų, o iš viso per oro ataką buvo panaudota 14 bepiločių orlaivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ bei Kyjivo miesto karinė administracija socialiniame tinkle „Telegram“.

„Naktį, nuo 23.00 val. iki ryto, Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje panaudojo 14 bepiločių orlaivių „Shahed“. 11 šių bepiločių orlaivių numušė Ukrainos gynėjai“, – teigiama prfanešime.

Pasak Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Popko, oro erdvėje aplink sostinę buvo numušti devyni bepiločiai orlaiviai.

„Oro erdvėje aplink Kyjivą buvo numušti devyni dronai. Preliminariais vertinimais, priešas naudojo „Shahed“.

Dronų ataka buvo vykdoma dviem bangomis. Tokiu būdu priešas siekė taktinio tikslo – susilpninti mūsų priešlėktuvinę gynybą. Štai kodėl naktinis oro antskrydis Kyjive truko ilgas penkias su puse valandos.

Preliminariais duomenimis, aukų ir smūgių infrastruktūrai nebuvo“, – skelbė S.Popko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakankamai vertina JAV pasiryžimą remti Ukrainą. Tai pareiškė CŽV direktorius Williamas Burnsas, rašo AP. Pasak jo, Rusijos prezidentas įsitikinęs, kad amerikiečiai turi „dėmesio deficito sutrikimą“, todėl galiausiai „pereis prie kito klausimo“.

„Manau, kad šiuo metu V.Putinas pernelyg pasitiki savo galimybėmis išsekinti Ukrainą“, – paaiškino W.Burnsas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Williamas Burnsas

Jis pabrėžė, kad „tam tikru momentu V.Putinui teks susidurti su didėjančiomis išlaidomis ir žmonėmis karstuose, grįžtančiais namo į skurdžiausius Rusijos regionus“. Būtent iš ten, anot CŽV, buvo mobilizuota daugybė žmonių, kurie „metami kaip patrankų mėsa“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visomis išgalėmis stengėsi sustiprinti ryšius su vietos ultranacionalistinėmis pajėgomis vykdant slaptą mobilizaciją ir nurodė Rusijos gynybos ministerijai suformuoti savo regioninius savanorių batalionus.

Pranešama, kad Rusijos prezidentas bandė išvengti įsakymo dėl priverstinės mobilizacijos organizuodamas savanoriško rusų verbavimo į frontą kampaniją nuo 2022 m. gegužės pabaigos iki rugsėjo pradžios. Tačiau jo planas žlugo, teigia Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„V.Putinas tikriausiai atmetė Rusijos kariškių patarimą pradėti priverstinę mobilizaciją dėl šio žingsnio nepopuliarumo, įskaitant augantį nepasitikėjimą Gynybos ministerija, kuri patyrė įspūdingą nesėkmę kare“, – teigia ekspertai.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Analitikai pabrėžia, kad tai įrodo 2022 m. gegužės 28 d. Rusijos prezidento sprendimas. Tuo metu V.Putinas pasirašė įstatymą, panaikinantį amžiaus ribą pirmai karinės tarnybos sutarčiai sudaryti.

Pranešama, kad tuo laikotarpiu Kremlius daugiausia dėmesio skyrė bendradarbiavimui su Rusijos kariniais tinklaraštininkais ir karo korespondentais, kad padėtų ultranacionalistiniams tinklams plėsti verbavimo kampaniją į frontą Ukrainoje. Tinklaraštininkai taip pat tapo pagrindiniais Kremliaus informacijos šaltiniais iš fronto linijos, nepaisant to, kad jie kritikavo tam tikrus Rusijos karinės vadovybės sprendimus. 

„New America“ fondo duomenimis, Rusijos vadovybė anksčiau daugelį metų bendradarbiavo su ultranacionalistinėmis organizacijomis, tokiomis kaip operatyvinė grupė „Rusič“ ir „Rusijos imperinis judėjimas“.

ISW teigia, kad asmeninis V.Putino požiūris į tinklaraštininkus pasikeitė į gerąją pusę, atsižvelgiant į jų veiksmingumą verbuojant rusų savanorius ir propagandines pastangas gelbstint Rusijos gynybos ministerijos, Sergejaus Šoigu ir Valerijaus Gerasimovo reputaciją.  

„Pavyzdžiui, Kremlius toleravo ir toliau toleruoja buvusį Rusijos karininką Igorį Girkiną, kuris tiesiogiai kritikuoja V.Putiną, tikriausiai dėl jo ryšių su Luhansko ir Donecko separatistų formuotėmis“, – sakoma pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad dar 2022 m. rugsėjo pabaigoje V.Putinas pasirašė dekretą dėl rudeninio šaukimo į kariuomenę, būdamas sukrėstas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo Charkivo srityje. 

„Rugsėjo 6–11 d. Charkivo srityje vykęs plataus masto Ukrainos kontrpuolimas tikriausiai šokiravo V.Putiną, privertęs jį įsisąmoninti, kad reikia pradėti priverstinį šaukimą“, – mano analitikai.