V.Zelenskis atskleidė, kodėl nusprendė stiprinti pozicijas Bachmute ir toliau priešintis rusų pajėgoms

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Antradienį vakare Melitopolyje nugriaudėjo galingi sprogimai, „Telegram“ pranešė miesto vadovas Ivanas Fiodorovas.

Vietos žiniasklaida išplatino nuotrauką, darytą 19.20 val. Joje užfiksuotas sprogimo momentas, kaip teigiama, teritorijoje, kurioje įsikūrę Rusijos kariškiai – ten įkurta jų bazė.

Kokią žalą padarė sprogimai ir ar yra nukentėjusiųjų – informacijos nėra.

Antradienį per susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė apie didesnę paramą Ukrainai, kuri yra Ukrainos karinio personalo mokymo dalis.

Apie tai pranešė „The Canadian Press“.

Pasak J.Trudeau, Kanada pratęs inžinerijos mokymo misijos „Unifier“ Ukrainoje trukmę bent iki 2023 m. spalio ir taip pat atsiųs instruktorių, kurie mokys Ukrainos karius medicinos įgūdžių.

Be to, Otava skirs tris milijonus dolerių paramai, skirtai minų ir nesprogusios amunicijos nukenksminimui Ukrainoje, papildomai prie 32 milijonų dolerių, kurie jau buvo skirti išminavimui. Europos Sąjunga tam pačiam tikslui skirs 43 mln. eurų.

Ukrainą sukrėtė dar viena tragiška neįtikėtinos kovos už gyvybę istorija. Dnipropetrovsko srities Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos skyriaus spaudos skyriaus darbuotoja Jevhenija Dudka, kuri 2022 m. balandžio mėnesį buvo sunkiai sužeista per raketų ataką Dnipre, mirė.

Plačiau skaitykite čia.

Nuotr. iš „Facebook“ /Jevhenija Dudka

Interviu CNN  Ukrainos prezidentas V.Zelenskis perspėjo, kad jeigu Rusijos kariai perims Bachmuto kontrolę, bus atvertas „atviras kelias“ užimti Ukrainos miestus.

„Mums tai taktinis klausimas, mes suprantame, kad po Bachmuto jie gali eiti toliau“, – antradienį interviu CNN sakė Ukrainos prezidentas. „Po Bachmuto rusams bus atviras kelias į kitus Ukrainos miestus Donecko kryptimi Ukrainos rytuose“.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

Mūšis dėl Bachmuto, kurį vis dar kontroliuoja Kyjivas, vyksta jau septynis mėnesius.

Nepaisydamas vertinimų apie neišvengiamą savo kariuomenės atsitraukimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nurodęs kariuomenei surasti pajėgų, kurios sustiprintų apgriauto miesto gynybą.

Rusijos karo Ukrainoje sukeltas sukrečiantis naikinimo mastas pakenks ištisų ateinančių kartų teisėms, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų teisių vadovas.

Volkeris Turkas pavadino tai pažadų, duotų po Antrojo pasaulinio karo kuriant visuotinių žmogaus teisių pagrindus, išdavyste.

Jis taip pat apkaltino Rusijos valstybinę žiniasklaidą, kad ši nuolat bombarduoja žmones už karą pasisakančiomis žinutėmis, kurstančiomis neapykantą.

„Karas Ukrainoje pareikalavo šokiruojančio masto civilių aukų ir destrukcijos“, – sakė V.Turkas savo pagrindinėje kalboje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje Ženevoje.

„Ukrainiečių teisės bus pažeistos ateinančioms kartoms, o karo poveikis degalų ir maisto kainoms bei geopolitinė įtampa neigiamai veikia žmones visuose pasaulio regionuose. Tai, kad karas Europoje vėl gali padaryti tokią žalą visam pasauliui, yra prieš 75 metus duotų pažadų dėl permainingų pokyčių išdavystė“, – teigė jis.

Tolimesnes pastabas dėl karo Ukrainoje V.Turkas pateiks kovo 31 dieną.

Mūšiuose dėl Donbaso žuvo Ukrainos didvyris Dmytro Kociubajlo, vadovavęs garsiam daliniui „Da Vinčio vilkai“, vakariniame vaizdo pranešime patvirtino šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Baltarusija gali ištrūkti iš Rusijos įtakos, tai yra viena iš Ukrainos pergalės pasekmių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

„Manau, kad taip ir tai yra viena iš galimų Ukrainos pergalės pasekmių. Tai gali visiškai pakeisti situaciją ir mes tai jau jaučiame, pavyzdžiui, Armėnijoje, Azerbaidžane, Centrinėje Azijoje“, – sakė antradienį Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Tarptautinio saugumo programai interviu davęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jis pridūrė manantis, kad „baltarusių dvasinis suverenitetas“ vis dar egzistuoja.

„Mes negalime leisti, kad jis mirtų, nes dėl šio suvereniteto gali grįžti tikrasis politinis suverenitetas“, – sakė G.Landsbergis.

Paklaustas, ar kylant iššūkių dėl Kinijos, galėtų būti įsteigta dialogą skatinanti NATO ir Kinijos taryba, Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo manantis, kad teoriškai pokalbis apie tai galėtų vykti.

„Diskusijos daugiausia dabar vyksta apie tai, ar NATO gali išeiti už Šiaurės Atlanto regiono ribų (...) Jei Kinija prisidėtų ne tik prie karo (...), bet ir prie Rusijos gynybos, jei Kinija padeda ir stato gamyklas netoli Sankt Peterburgo, ar tai yra problema? Manau, kad neabejotinai yra,  – kalbėjo G. Landsbergis. – Todėl teoriškai aš sutikčiau su ta kryptimi, kuria jūs sakėte, kad pokalbis gali vykti, nes neišvengiama, kad mes būsime paliesti kaip NATO, jei Rusijoje įvyks tam tikri veiksmai, net ir Ramiojo vandenyno regione“,

NATO ir Rusijos taryba – diplomatinė struktūra, „siūlanti dialogą ir partnerystę vietoje konflikto ir nepasitikėjimo“.

Rusijai aneksavus Krymą taryba posėdžiavo 11 kartų. Paskutinis posėdis įvyko pernai sausį.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis šiomis dienomis su darbo vizitu lankosi JAV, kur susitiko su šios šalies valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Šalys įsipareigojo toliau remti Ukrainą bei taikyti griežtas ekonomines sankcijas karą pradėjusiai Rusijai.

Amerikiečių žvalgybos turimi duomenys rodo, kad praėjusiais metais ataką prieš „Nord Stream“ dujotiekį surengė Ukrainą remianti grupė asmenų, kurioje galėjo būti Ukrainos ir Rusijos piliečių. Apie tai remdamasis savo šaltiniais antradienį paskelbė autoritetingas Jungtinių Valstijų laikraštis „The New York Times“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Cover Images“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream“ dujų nuotekis

Antradienį Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė karo belaisviais – net 130 Ukrainos gynėjų grįžo namo, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento administracijos kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Dar vienas apsikeitimas belaisviais – pavyko namo parsigabenti 130 mūsų žmonių. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, pasieniečių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai“, – sakė jis.

Pasak A.Jermako, iš Rusijos nelaisvės paleisti 87 Mariupolio gynėjai, iš jų 71 – „Azovstal“ gamyklos kovotojai.

Jis taip pat informavo, kad paleisti 35 asmenys iš Donecko sektoriaus, įskaitant paimtus į nelaisvę Bachmuto ir Soledaro rajonuose.

„Dauguma žmonių, kuriuos šiandien grąžiname, yra sunkiai sužeisti. Kaip sako prezidentas Volodymyras Zelenskis, valstybė turi pasirūpinti kiekvienu iš jų. Kiekvienas mūsų didvyris turi jausti, kad valstybė juo rūpinasi“, – pridūrė A.Jermakas.

Nors šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama mūšiui dėl Bachmuto miesto, Ukrainos pareigūnų teigimu, įnirtingos kovos tęsiasi ir visai netoli šiaurėje.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad padėtis „sudėtinga [Luhansko srityje], tačiau ją kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos“.

Per ukrainiečių televizijos transliaciją S.Haidajus pabrėžė, kad „sunkiausi ruožai yra ties Bilohorivka ir Kremina“, kur vykdomi nuolatiniai Rusijos karių puolimai ir apšaudymai. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

„Jie bando išstumti mūsų gynėjus, kad pasiektų Stelmachivką, Nevskę ir atkovotų šias gyvenvietes“, – pridūrė jis.

Stelmachivka ir Nevskė yra kaimai Luhansko ir Charkivo sričių pasienyje, kuriuos Ukrainos pajėgos atkovojo rugsėjo mėn.

„Kai jie [rusai] netenka personalo ir jų technika sugadinama, jie maždaug per parą atsigauna, pasipildo atsargas ir vėl pereina į puolimą“, – sakė karinės administracijos vadovas.

„Dabar daugiau apšaudoma. Aiškiai matome, kad pastaruoju metu jie gavo amunicijos ir atsargų. Štai kodėl padaugėjo atakų „sunkiąja“ artilerija ir tankų atakų“.

S.Haidajus pabrėžė, kad rusai nuolat keičia savo taktiką.

„Buvo mažų grupių puolimai, buvo puolimai, kuriuose dalyvavo iki trijų išimtinai pėstininkų kuopų, buvo puolimai, naudojant šarvuočius, kuriuose dalyvavo iki dviejų kuopų, remiamų sunkiosios technikos“, – sakė jis.

Luhansko srities karinės administracijos vadovo teigimu, tokiu būdu rusai nuolat bandė išbandyti Ukrainos gynybos tvirtumą.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas per savo spaudos tarnybą perdavė žodžius, kuriais siūlo „nestatyti vežimo prieš arklį, sakant, kad mes užėmėme Bachmutą, ir kalbant apie tai, kas bus po to", pranešė naujienų agentūra „Agence France-Presse“.

Jo teigimu, Bachmutą tebegina apie 12-20 tūkst. Ukrainos karių.

„Būtų labai sudėtinga iki rytojaus ryto nužudyti 12-20 tūkst. ukrainiečių karių. Tokie meistrai egzistuoja tik Generalinio štabo gelmėse arba „Sojuzmultfilme“, - sakė jis, turėdamas omenyje sovietmečiu įkurtą Rusijos animacinių filmų studiją.

J.Prigožinas pridūrė, kad Bachmute nebuvo susitikęs su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, nors išplatintuose pranešimuose teigta, kad S.Šoigu savaitgalį lankėsi okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Mariupolį.

Antradienį ryte per vieną iš Rusijos televizijų S.Šoigu pareiškė, kad Bachmutas „yra svarbus gynybinis centras Ukrainos pajėgoms Donbase“ ir kad „jo užėmimas leis vykdyti tolesnes puolamąsias operacijas gilyn į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybines linijas“.

Maskvos teismas antradienį nuteisė opozicinio kanalo socialinių tinklų platformoje įkūrėją pusdevintų metų kalėjimo už tai, kas valdžios laikoma melagingos informacijos apie kariuomenę skleidimu, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

23-ejų Dmitrijus Ivanovas, buvęs Maskvos valstybinio universiteto matematikos ir kibernetikos studentas, sukūrė ir prižiūrėjo Rusijos vyriausybę kritikuojantį kanalą „Telegram“ tinkle.

Pranešama, kad jis dalijosi žinutėmis, kuriose kritikavo Maskvos karą Ukrainoje. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas šį karą vadina Rusijos „specialiąja karine operacija“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos opozicijos aktyvistas Dmitrijus Ivanovas teismo metu

Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės sprendimų, priimtų remiantis teisės aktais, kuriais, pasak kritikų, siekiama kriminalizuoti pasipriešinimą Rusijos karui.

Maskvos teismas „pripažino Ivanovą kaltu... ir skyrė jam aštuonerių metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę“, naujienų agentūra TASS citavo teismo spaudos tarnybą.

Prokurorai prašė jam skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

„Privalote suprasti, kad Rusija nėra Putinas. Dešimtys milijonų rusų yra prieš šį nusikalstamą karą“, – D.Ivanovo teisme išsakytus žodžius citavo nepriklausoma naujienų platforma „Mediazona“.

„Tai tamsus momentas mūsų istorijoje, bet taip visada būna prieš aušrą“, – pasak agentūros, kalbėjo vaikinas, kuriam nuo 2022-ųjų birželio taikomas kardomasis kalinimas.

Praėjusiais metais jis atliko dvi trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes pagal administracinius kaltinimus už įrašus savo „Telegram“ kanale, nurodė „Mediazona“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas atsakė į Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos kaltinimus Ukrainai dėl sabotažo Mačiuliškių aerodrome. 

M.Podoliakas pavadino Baltarusijos partizanus atsakingais už išpuolį ir pabrėžė, kad tai buvo „antiteroristinis aktas“.

„Turime apibrėžti sąvokas. Teroristinis išpuolis yra tada, kai iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainos miestus paleidžiamos raketos. Sabotažas yra tada, kai diversinės grupės patenka į Baltarusijos teritoriją. Smūgis lėktuvui A-50 yra antiteroristinis aktas, kurį, beje, įvykdė vietos partizanai“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu žentas Aleksejus Stoliarovas tapo jo samdiniu.

Pasak J.Prigožino spaudos tarnybos, „Wagner“ esą atsirado „dar vienas kovotojas“. Jo pavardė – Aleksejus Stoliarovas, kaip ir S.Šoigu žento.

„Beje, yra ir gerų naujienų. Neseniai „Wagner“ pasipildė dar vienu kovotoju, jo vardas Aleksejus Stoliarovas“, – sakė J.Prigožinas, komentuodamas padėtį fronte.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ būstinė

Aleksejus Stoliarovas yra Rusijos fitneso tinklaraštininkas ir Ksenijos, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu dukters, vyras. Jis pateko į žiniasklaidos akiratį per Rusijos plataus invazijos į Ukrainą metines.

Tą dieną A.Stoliarovas „pamėgo“ kito tinklaraštininko, Jurijaus Dudio, įrašą, kuriame jis kaltino V.Putiną ir jo aplinką kruvinu ir „beprasmiu“ karu.

Vėliau A.Stoliarovas pašalino savo paspaudimą, o J.Prigožinas grasino „pagauti A.Stoliarovą“.

Leidinio „The Guardian“ gynybos ir saugumo skilčių redaktorius Danas Sabbaghas pasidalino naujausia informacija apie Rusijos praradimus fronto sektoriuje prie Bachmuto.

Cituodamas anonimiškumą norėjusį išlaikyti Vakarų pareigūną, D.Sabbaghas teigė, jog „Rusija, bandydama užimti Bachmutą, patyrė nuo 20 iki 30 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių. Žuvusiųjų ir sužeistųjų santykis gali būti blogesnis nei 1:3“.

Žurnalistas atkreipė dėmesį, kad panašių nuostolių rodikliai Ukrainos pusėje nėra pateikiami. Tačiau spėjama, kad jis yra mažesnis nei Rusijos pajėgų.

D.Sabbaghas pažymėjo, kad Bachmutas tapo „pragariškų kovų žemėje“ vieta.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį vyksta į Ukrainą ir Kyjive turi susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu – tai jo trečioji kelionė nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė jo atstovas spaudai.

„Generalinis sekretorius ką tik atvyko į Lenkiją ir yra pakeliui į Ukrainą“, – sakoma Stephane'o Dujarrico pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas

A.Guterresas vėliau antradienį turi atvykti į Kyjivą, o trečiadienio rytą planuojamas jo susitikimas su V.Zelenskiu. Jiedu turi „aptarti Juodosios jūros grūdų iniciatyvos tęstinumą visais aspektais, taip pat kitus svarbius klausimus“, sakė JT atstovas spaudai.

A.Guterresas trečiadienį turėtų išvykti iš Ukrainos, o kitą dieną grįžti į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke.

Daugiau informacijos apie šią kelionę, kuri bus trečiasis JT vadovo vizitas į Ukrainą po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo savo invaziją, nebuvo pateikta. A.Guterresas Ukrainoje dar lankėsi praėjusių metų balandžio ir rugpjūčio mėnesiais.

Minint pirmąsias karo metines surengtame JT Saugumo Tarybos posėdyje A.Guterresas pareiškė, kad invazija yra „šiurkštus JT Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimas“.

„Ji sukėlė visuotinę mirtį, destrukciją ir gyventojų perkėlimą“, – sakė jis 15 narių tarybai, kuriai priklauso ir nuolatinė narė Rusija, sakydamas, kad „Ukrainos žmonės išgyvena tikrą pragarą“.

Per pastaruosius metus A.Guterresas reguliariai siūlė tarpininkauti tarp Kyjivo ir Maskvos, jei abi pusės norėtų pradėti dialogą.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas patvirtino, kad artimiausiomis dienomis į Ukrainą atvyks 10 iš 14 žadėtų Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“.

„Keturi tankai jau yra Ukrainoje, dar 10 į Ukrainą išvyks šią savaitę“, – sakė M.Blaszczakas.

Lenkija buvo pirmoji Vakarų sąjungininkė, suteikusi Ukrainai modernių tankų „Leopard“. Varšuva taip pat suteiks 60 tankų PT-91 „Twardy“.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis prie pirmosios „Leopard“ tankų partijos Kyjive

M.Blaszczakas pridūrė, kad Lenkija įsteigs Ukrainoje naudojamų kovinių tankų aptarnavimo centrą.

„Esame pasirengę Lenkijoje įkurti aptarnavimo centrą, kuriame bus remontuojami ir aptarnaujami Ukrainai pristatyti tankai „Leopard“, – sakė M.Blaszczakas ir pabrėžė, kad šį klausimą iškels derybose su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi.

„Esminis klausimas, kurį aptarsime, yra menkas „Leopard“ tankų atsarginių dalių prieinamumas“, – teigė M.Blaszczakas.

„Tikiuosi, kad ministras B.Pistorius paveiks Vokietijos pramonę, kad būtų tiekiamos „Leopard“ atsarginės dalys“, – pridūrė lenkų ministras.

Lenkija vadovavo pastangoms siųsti modernius tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, o Vokietija iš pradžių priešinosi sąjungininkių spaudimui duoti leidimą reeksportavimui.

Šių metų pradžioje Berlynas sutiko perduoti savo tankus „Leopard“ ir pritarė jų tiekimui iš kitų šalių, tarp jų Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Portugalijos.

Rusijos Federacijos kariuomenė visiškai sunaikino Marjinką Donecko regione. Mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 9 tūkst. ukrainiečių, liko tik griuvėsiai.

„Marjinka. Jo nebėra. Štai kaip atrodo teroristinės Rusijos veiklos padariniai. Jie nedaug kuo skiriasi nuo ISIS.

Prieš tai Marjinka gyveno ir klestėjo. Kaip rusai turėtų sumokėti už Marjinką ir kitus Ukrainos miestus? Už nusikaltimus ir žmogžudystes? Tribunolu“, – savo „Telegram“ kanale rašė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, nufilmuotą Marjinkoje. Filmuotoje medžiagoje matyti tik visiškai sugriauti namai, iš daugelio jų likę tik pamatai. Ant išdegintos ir sutrūkinėjusios žemės neliko nė vieno gyvo augalo.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad pramoninio Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje užėmimas yra labai svarbus norint pradėti tolesnį puolimą platesniame Donecko regione.

„Šis miestas yra svarbus Ukrainos karių gynybos centras Donbase. Jo užėmimas leis vykdyti tolesnes puolamąsias operacijas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybinių linijų gilumoje“, – per televizijos transliuotą karininkų susitikimą sakė S.Šoigu.

Bachmuto mieste, kadaise garsėjusiame putojančio vyno gamyba ir druskos kasyklomis, prieš karą gyveno apie 80 000 žmonių.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Tačiau Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk antradienį regioninei žiniasklaidai sakė, kad dabar liko mažiau nei 4 000 civilių.

„Kiek mums žinoma, šiandien Bachmute liko maždaug 38 vaikai“, – sakė I.Vereščuk.

Tiek Maskva, tiek Kyjivas antradienį pareiškė, kad kova pareikalavo milžiniškų priešingos pusės karinio personalo aukų.

Ukrainos kariškiai teigė, kad Maskvos pajėgos vykdo atakas prieš Bachmutą ir jo apylinkes „nepaisydamos didelių nuostolių“.

Tuo tarpu S.Šoigu teigė, kad per pastarąsias kovas dėl miesto Ukrainos pajėgos esą patyrė „gerokai daugiau nuostolių“.

Nė viena pusė nėra paskelbusi oficialių duomenų apie kovų Donecko regione, kurį Maskva teigė pernai prijungusi prie Rusijos, aukų skaičių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė nurodęs kariuomenei surasti pajėgų ir pastiprinti šalies rytinio Bachmuto miesto gynybą.

„Nurodžiau [Generalinio] štabo viršininkui surasti tinkamų pajėgų ir padėti vaikinams Bachmute. Nėra tokios Ukrainos dalies, kurios... esą galima atsisakyti“, – tradiciniame vakaro kreipimesi į ukrainiečius pabrėžė prezidentas.

Mūšis dėl Bachmuto tapo kruviniausiu ir ilgiausiai trunkančiu per metus Rusijos invazijos Ukrainoje, nors analitikai teigia, kad šis miestas neturi didelės strateginės reikšmės.

Analitikai sako, kad tiek Rusija, tiek Ukraina stengėsi išsekinti viena kitą, siekdamos apriboti savo priešininko galimybes artimiausiais mėnesiais surengti tolesnį puolimą.

Antradienį Baltarusija sulaikė, jos teigimu, su Kyjivo žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujančią Ukrainos „teroristų grupę“, kuri bandė įvykdyti sabotažą Baltarusijoje esančiame Mačiuliškių aerodrome, pranešė naujienų agentūra „Belta“, remdamasi pasiskelbusio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos pranešimu.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Prieš Baltarusijos vyriausybę veikiantys aktyvistai praėjusio mėnesio pabaigoje pareiškė, kad per bepiločio lėktuvo ataką netoli Baltarusijos sostinės Minsko esančiame Mačiuliškių aerodrome apgadino sudėtingą Rusijos karinį stebėjimo orlaivį A-50. Aktyvistų teigimu, ataką atlikę žmonės sėkmingai kirto šalies sieną ir yra saugūs užsienyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pakeitė karo eigą, sunaikindamos priešo puolimo potencialą, o pavasarį planuojami kontrpuolimo veiksmai, kurie neabejotinai lems didelės Ukrainos dalies deokupaciją. Tai pareiškė 92-osios mechanizuotosios brigados smogiamųjų bepiločių orlaivių sistemų kuopos vadas Jurijus Fedorenka.

„Jau dabar matome, kad priešas prarado turėtą galingą smogiamųjų ir puolamųjų operacijų potencialą ir aktyviai naudoja mobilizuotus karius.  Visa tai rodo, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko paleisti karo eigą ir titaniškomis pastangomis palaužti priešo kėslus“, – sakė jis.

J.Fedorenka pažymėjo, kad dabar labai svarbu spausti toliau, dar labiau stengtis išjungti kuo daugiau priešo ugnies, taip pat eliminuoti likusį personalą, galintį vykdyti galingas puolamąsias operacijas.

Pasak jo, oro sąlygos apsunkina kovines operacijas, taip pat ir Ukrainos kariuomenei. Tačiau kai žemė išdžius, kontrpuolimas suintensyvės.

„Kalbant apie atšilimą, šiuo metu neryškūs susisiekimo keliai taps pravažiuojami. Atsižvelgiant į paskelbtą karinės pagalbos paketą ir į tai, kad dalis šių techninių ir ugnies priemonių jau pateko į mūsų šalį, žinoma, pavasarį planuojama nemažai priemonių, kurios neabejotinai lems nemažos mūsų teritorijos dalies deokupaciją“, – sakė kariškis.

Pentagonas pirmadienį pranešė, jog du Ukrainos lakūnai atvyko į JAV tobulinti savo pilotavimo įgūdžių, o Vašingtonas, nepaisydamas Kyjivo spaudimo, vis dar atsisako Ukrainai skirti naikintuvų F-16. 

Vienas Jungtinių Valstijų pareigūnas patvirtino, kad šie lakūnai atvyko į Tusono miestą Arizonos valstijoje, kur vyksta „pažintinio pobūdžio renginys“. 

„Šis susitikimas leis mums veiksmingiau padėti Ukrainos lakūnams tapti efektyvesniais ir geriau patarti jiems, kaip pagerinti savo pajėgumus“, – sakė Pentagono pareigūnas. 

„Šio susitikimo metu lakūnai neskraidys jokiais orlaiviais, tačiau dalį vizito laiko jie naudosis treniruokliais“, – pridūrė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“/Du Ukrainos lakūnai atvyko į JAV tobulinti savo pilotavimo įgūdžių

Televizija CNN, cituodama tris neįvardintus šaltinius, sekmadienį nurodė, jog abu lakūnai bus tikrinami dėl galimo pasirengimo treniruotis dirbti su F-16. 

Vis dėlto, pasak Pentagono pareigūno, „nėra jokių naujų duomenų apie F-16 naikintuvų tiekimą Ukrainai“. 

Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios remti Ukrainą ir skyrė milijardų dolerių karinės paramos, įskaitant ginklus ir šaudmenis, siekdamos padėti Ukrainos pajėgoms kovoti su įsiveržusia Rusijos kariuomene. 

Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris nuo pat Rusijos invazijos į šalį pradžios prašė Vakarų šių naikintuvų, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. 

Kyjivas pabrėžia, kad šie naikintuvai yra itin svarbūs ginantis nuo Rusijos raketų smūgių ir bepiločių orlaivių atakų. 

JAV prezidentas Joe Bidenas vasarį duodamas interviu televizijai „ABC News“ sakė, kad Ukrainai šiuo metu nereikia naikintuvų F-16. 

Naujienų agentūrai AFP kitas JAV pareigūnas teigė, kad ši Arizonos programa „apima ukrainiečių lakūnų misijų planavimo ir įgyvendinimo stebėjimą skrydžio treniruokliuose, siekiant nustatyti, kaip mes geriausiai galime patarti Ukrainos karinėms oro pajėgoms, kaip panaudoti jų turimus ir mūsų suteikiamus pajėgumus“. 

Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas sako, kad Kinija turi stiprinti santykius su Rusija, nes JAV priešiškumas jos atžvilgiu tik auga, pranešė leidinys „The Guardian“.

Antradienį vykusios spaudos konferencijos kuluaruose, kurioje Qin Gangas pirmą kartą pasirodė kaip užsienio reikalų ministras, šalies diplomatijos vadovas išdėstė Kinijos užsienio politikos darbotvarkę ateinantiems metams, pristatydamas santykius su Rusija kaip stiprybės ir stabilumo švyturį, o JAV ir jos sąjungininkes – kaip įtampos ir konfliktų šaltinį.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas

„JAV pusė teigia, jog nori konkuruoti su Kinija, bet nesiekia konflikto, tačiau iš tikrųjų JAV pusės vadinamoji konkurencija yra visiškas sulaikymas ir slopinimas, nulinės sumos žaidimas, kai tu mirsi, o aš gyvensiu“, – sakė Qin Gangas.

Tuo tarpu naujasis užsienio reikalų ministras gynė glaudžią Kinijos ir Rusijos draugystę – santykius, kuriuos Vakarai atidžiai stebi karo Ukrainoje akivaizdoje. Jis pabrėžė, kad Pekino ir Maskvos ryšiai „yra pavyzdys pasauliniams užsienio santykiams“.

„Kinijai ir Rusijai bendradarbiaujant, pasaulis turės varomąją jėgą. Kuo labiau nestabilus tampa pasaulis, tuo labiau būtina, kad Kinija ir Rusija nuolat plėtotų savo santykius“, – teigė diplomatas.

Ukraina mūšio lauke jau naudoja „išmaniąsias bombas“ JDAM. Tai per apskritojo stalo diskusiją su žiniasklaida pareiškė JAV karinių oro pajėgų Europoje vadas Jamesas Heckeris.

Pasak J.Heckerio, šių bombų, kurios dėl įtraukiamų sparnų komplektų gali pataikyti į taikinius iki 45 mylių (72 kilometrų) atstumu, atsargos šiuo metu yra palyginti nedidelės. Tačiau jos jau dabar gali kelti realių problemų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Pranešama, kad tiksli JDAM-ER konfigūracija, kurią gavo Ukraina, vis dar neaiški. J.Heckeris taip pat pabrėžė, kad bendras šiuo metu Ukrainos turimų JDAM-ER skaičius yra ribotas.

„Jų Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi tiek, kad galėtų suduoti porą smūgių“, – sakė jis.

Mobilizuotieji iš Rusijos Belgorodo srities įrašė vaizdo įrašą, kuriame teigia atsisakantys šturmuoti ukrainiečių kaimus. 

Jie teigė, kad kovo pradžioje buvo perkelti į Donbasą iš Šebekino Belgorode.

Pasak jų, anksčiau jie priklausė Belgorodo teritorinei gynybai, tačiau buvo mesti tiesiai į frontą. 

Anot mobilizuotųjų, iš jų buvo atimti dokumentai ir, nepateikus jokių paaiškinimų, jie buvo pavaldūs kažkokiems žmonėms iš vadinamosios Donecko liaudies respublikos.

Mobilizuotieji buvo išsiųsti į fronto liniją be apmokymų. Daugelis jų žuvo jau pirmojo mūšio metu. 

„Tai visiška nesąmonė. Personalas žūsta. Tai viskas, kas liko iš mano būrio. Iš visos kuopos“, – vaizdo įraše sako vienas iš jų. Dabar jie reikalauja būti sugrąžinti į Rusijos kariuomenę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas antradienį paskelbė, kad per praėjusią parą buvo atremta daugiau kaip 140 rusų atakų 

Pagrindines pajėgas Rusija meta puolamiesiems veiksmams Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis.

Nepaisydami reikšmingų nuostolių rusai toliau šturmuoja Bachmutą ir jo apylinkes.

„Vien prie Dubovo Vasylivkos kaimo priešas surengė 37 atakas“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas nurodė, kad Zaporižios ir Chersono kryptimis rusai ginasi.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į šiuo metu aktualiausią situaciją prie Bachmuto.

Tvirtas ukrainiečių sprendimas toliau ginti Bachmutą turi milžinišką kainą abiejų pusių pajėgoms. 

Nors, britų žvalgybos teigimu, per savaitgalį Ukraina, greičiausiai, stabilizavo savo gynybos perimetrą po ankstesnio rusų žygio į miesto šiaurinę dalį.

„Praeitą savaitę Rusijos pajėgų smūgis sunaikino tiltą, jungiantį vienintelį asfaltuotą tiekimo kelią į Bachmutą, kurį vis dar kontroliuoja Ukraina. Tikėtina, kad ankstyvo pavasario sąlygos trukdo ukrainiečiams apsirūpinti atsargomis, nes jie vis dažniau naudojasi neasfaltuotais keliais“, – pažymėjo Gynybos ministerija.

Ekspertai taip pat pastebėjo, jog ryškėjantys vieši nesutarimai ir auganti įtampa tarp privačios karinės grupuotės „Wagner“ ir Rusijos gynybos ministerijos dėl amunicijos paskirstymo tik parodo, kad Rusijai sunku užtikrinti pastiprinimą personalo ir amunicijos srityse, reikalingą dabartinei taktikai toliau taikyti.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Kremlius grįžta prie anksčiau nesėkmingai vykdytų savanorių verbavimo ir kriptomobilizacijos kampanijų, kad išvengtų dar vienos didelio masto mobilizacijos kampanijos.

Rusiško turinio „Telegram“ kanaluose jau pradėti platinti šaukimai į esamus savanorių batalionus po to, kai praėjusį rugsėjį, prasidėjus priverstinei mobilizacijai, tokie šaukimai buvo nutraukti.

Kai kurie Rusijos pareigūnai taip pat steigia mobiliuosius verbavimo centrus, kad galėtų reklamuoti savanorišką karinę tarnybą pagal sutartį – šį reiškinį ISW ekspertai užfiksavo per ankstesnę savanorių verbavimo kampaniją, vykdytą nuo 2022 m. gegužės pabaigos iki 2022 m. rugsėjo. 

Rusijoje žmonės verbuojami įvairiausiais būdais: pranešama, kad Maskvoje dirbantis psichiatras ragina savižudžius vyrus stoti į karinę tarnybą, tuo tarpu Rusijos ultranacionalistiniuose socialinės žiniasklaidos tinkluose taip pat vis dažniau reklamuojamos galimybės prisijungti prie privačios samdinių grupuotės „Wagner“ dalinių, kuri šiuo metu bando užimti tvirtove vadinamą Bachmutą.

„Ukrainos pareigūnai pastebėjo atvejų, kai Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai į karinę tarnybą registravo 2006 m. gimusius vyrus, paauglius, iš okupuotos Luhansko srities“, – pažymėjo Karo studijų institutas.

Ukrainos generalinis štabas taip pat pranešė, kad verbavimo centrai okupuotoje Donecko srityje gavo nurodymus išsiaiškinti jaunesnių nei 65 metų amžiaus atsargos karininkų ir jaunesnių nei 50 metų amžiaus kareivių, seržantų asmens duomenis.

Analitikai pastebėjo, jogg tokios savanoriško verbavimo akcijos taip pat gali reikšti, kad Kremliui trūksta kovai pasirengusių rezervų tęsti puolamąsias operacijas prie Bachmuto ir po nesėkmingų puolimų aplink Vuhledarą ir Luhansko srityje.

Dar gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo nurodęs pradėti savanoriško verbavimo kampanijas, kai Rusijos kariuomenei ėmė trūkti rezervų, vykdant brangiai kainavusį puolimą Severodonecko-Lysičansko linijoje – likus daugiau kaip mėnesiui iki Rusijos puolimo kulminacijos Luhansko srityje. Vėliau V.Putinas nutraukė visoje šalyje vykdytas savanorių verbavimo kampanijas ir įsakė priverstinai šaukti rezervistus, reaguodamas į galingą Ukrainos kontrpuolimą Charkivo srityje 2022 m. rugsėjį.

Pasak Karo studijų instituto analizės, Rusijos veteranai ir karo tinklaraštininkai pastebėjo, kad Rusija nesugebės įgyvendinti savo tikslo pasiekti Donecko srities administracinių sienų be didelio masto personalo, ekonomikos ir pramonės mobilizacijos.

Savanoriško verbavimo ir kriptomobilizacijos kampanijų sugrįžimas greičiausiai rodo, kad bent iki vasaros Kremlius nepradės kitos mobilizacijos bangos.

Vakarų pareigūnai jau anksčiau pranešė, kad fiksuoja ženklus, jog V.Putinas ruošiasi naujai mobilizacijos bangai, tačiau jis ėmė delsti  ir buvo linkęs vykdyti „tyliąją mobilizaciją“, susirūpinęs dėl savo režimo stabilumo ir stengdamasis dar labiau nesupykdyti rusų, kurie ir taip nepritarė ankstesniems priverstiniams šaukimams.

Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo daugiau kaip tūkstantį Rusijos okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 7 d. bendri priešo koviniai nuostoliai siekia maždaug 154830 žmonių. 

Rusijos kariuomenė per tą laiką taip pat neteko 3432 (+9 per praėjusią parą) tankų, 6714 (+11) šarvuotų kovos mašinų, 2456 (+23) artilerijos sistemų, 253 (+3) oro gynybos sistemų.

Rusija mūšyje dėl Bachmuto gali prarasti nemažą dalį elitinių privačios karinės kompanijos „Wagner“ dalinių. Tai lems nepalanki Rusijos armijos padėtis prie miesto, kuri leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sunaikinti nemažai okupanto gyvosios jėgos. Tvirtinama, kad Rusijos armija artimiausiu metu negalės apsupti Bachmuto, nepatirdama didelių nuostolių. 

Tokią išvadą padarė JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jų teigimu, pastaruoju metu paaštrėję karo veiksmai prie Bachmuto gali sunaikinti efektyviausius Rusijos armijos dalinius, taip pat „Wagner“. Rusijos gynybos ministerijai bus sunku rasti pamainą pajėgoms, kurių Maskva neteks per susirėmimus su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis šiame fronto ruože.

Analitikai prognozuoja, kad Rusijos karinė vadovybė, siekdama sėkmės Bachmute, turės mesti į mūšį savo oro desanto pajėgas, kad paremtų „Wagner“, arba apskritai atsisakyti pastangų užimti miestą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos prie Bachmuto

Grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pastarosiomis dienomis išplatino ne vieną pareiškimą, kuriame atsispindi jo nuogąstavimas, kad Rusijos gynybos ministerija nusiteikusi kovoti dėl Bachmuto iki paskutinio „Wagner“ pajėgų samdinio.

J.Prigožinas teigė parašęs laišką Rusijos pajėgų Ukrainoje vadui (greičiausiai – Generalinio štabo viršininkui armijos generolui Valerijui Gerasimovui) su skubiu prašymu, kad Rusijos vadovybė skirtų papildomos amunicijos „Wagner“ daliniams, tačiau jo pajėgų atstovui buvo neleista patekti į Rusijos štabą ir jis negalėjo įteikti prašymo.

Pirmadienį „Wagner“ vadas sureagavo į tą pačią dieną vykusio Volodymyro Zelenskio, Valerijaus Zalužno ir Oleksandro Syrskio susitikimą ir teigė, kad Ukraina Donecko srityje suformavo kelias puolamąsias grupes, kad „atblokuotų“ „Wagner“ blokadą Bachmute.

Pasak J.Prigožino, ši situacija įtempta – jeigu jo pajėgos negaus reikiamos amunicijos ir pastiprinimo, Bachmuto blokada bus nutraukta ir „viskas iš esmės bus prarasta“ – teigė JAV analitikai.

Susidaro įspūdis, kad J.Prigožino kreipimasis į Rusijos generalinį štabą ir ryžtas likti su „Wagner“ pajėgomis „iki galo“, pozicionuoja jį kaip kankinį, kuris pasiryžęs atiduoti gyvybę už ideologiją.

Tačiau svarbiau tai, jog jis nebeslepia, kad jo elitinėms pajėgoms gresia rimtas pavojus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) ištirti socialinėje žiniasklaidoje išplatintą įrašą, kuriame, jo teigimu, užfiksuota, kaip Rusijos pajėgos nužudo karo belaisvį ukrainietį.

„Siaubingas įrašas, [kuriame matyti] neginkluotas karo belaisvis ukrainietis, rusų pajėgų nužudomas vien dėl to, kad pasakė „Šlovė Ukrainai“. Dar vienas įrodymas, kad šis karas yra genocidinis“, -  socialinėje žiniasklaidoje parašė D.Kuleba.

Pasak jo, būtina, kad TBT prokuroras Karimas Khanas „tuojau pat pradėtų TBT tyrimą dėl šio baisaus karo nusikaltimo“.

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

„Kaltininkai privalo atsakyti“, – pridūrė jis.

Minimas įrašas atrodo mėgėjiškas, jame matyti belaisvis karys, stovintis negiliame griovyje ir rūkantis cigaretę. Jis ištaria „Šlovė Ukrainai“ ir yra nušaunamas iš automatų.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti, kur ir kada įrašas buvo padarytas ir ar jame tikrai matyti nušaunamas karo belaisvis ukrainietis.

Pareigūnai Kyjive kaltino Rusijos pajėgas ir reikalavo teisingumo.

„Šiandien pasirodė vaizdo įrašas, kaip okupantai brutaliai nužudo karį, drąsiai pasakiusį jiems į akis „Šlovė Ukrainai!“, – savo vakaro kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą žudant belaisvius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė nurodęs kariuomenei surasti pajėgų ir pastiprinti šalies rytinio Bachmuto miesto, tapusio simboliniu Rusijos karo trofėjumi, gynybą.

„Nurodžiau [Generalinio] štabo viršininkui surasti tinkamų pajėgų ir padėti vaikinams Bachmute. Nėra tokios Ukrainos dalies, kurios esą galima atsisakyti“, – tradiciniame vakaro kreipimesi į ukrainiečius pabrėžė prezidentas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat, regis, atkreipė dėmesį į gandus apie ukrainiečių pasitraukimą iš rytinio miesto, pavadindamas juos „dezinformaciniais pranešimais“, ateinančiais iš tų, kurie neturėjo prieigos prie konfidencialių sprendimų priėmimo pasitarimų, kuriuose toks sprendimas turėtų būti priimtas.