JAV pareigūnas: Rusija ir Kinija suderino propagandą apie karą Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis energetikos sektoriuje valstybės teritorijoje normalizavosi.

Kovo 9 d. dėl Rusijos raketų atakos daugelyje Ukrainos miestų buvo atjungtas elektros energijos tiekimas.

„Atskirai aptarėme padėtį energetikos sektoriuje – ji normalizavosi. Faktiškai užtikriname Ukrainos gyventojų energetinius poreikius visoje laisvoje valstybės teritorijoje – pagal gamybos pajėgumus“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad toliau ruošiamasi kitam šildymo sezonui – kalbama ir apie išteklių kaupimą, ir apie naują Ukrainos energetinių pajėgumų apsaugą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Rytų Ukrainoje yra „sunki ir skausminga“, tačiau ten sprendžiama šalies ateitis.

„Kaip visada, šiandien (kovo 13 d. – red. past.) bendravau su mūsų vadais, su žvalgyba. Padėtis rytuose labai sunki – labai skausminga. Turime sunaikinti priešo karinę galią – ir tai padarysime“, – sakė jis vakariniame kreipimesi.

Rusija ir Kinija „aiškiai“ susivienijo dėl propagandos ir dezinformacijos, susijusios su karu Ukrainoje, o Jungtinės Valstijos ir Vakarai per daugelį metų nepakankamai investavo į kovą su tokia dezinformacija, pirmadienį pareiškė aukštas Valstybės departamento pareigūnas, rašo CNN.

„Jungtinės Valstijos, kaip šalis, Vakarai, kaip visuomenė, lėtai priėmė ir suvokė, kokiu mastu Kinija ir Rusija operacijas informacinėje erdvėje pavertė neatsiejama savo nacionalinių tikslų dalimi“, – sakė pareigūnas.

Pareigūnas teigė, kad Kinija ir Rusija per daugelį metų dezinformacijai „išleido dešimtis milijardų dolerių“, o „mes, manau, kaip šalis ir visuomenė dar tik pradedame tai suvokti“.

Ukrainos infrastruktūros ministras pirmadienį pareiškė, kad Rusijos sprendimas pratęsti susitarimą dėl grūdų tik 60 dienų prieštarauja tam, kas buvo sutarta, tačiau neatmetė Maskvos pasiūlymo.

„Susitarime (dėl grūdų) numatytas mažiausiai 120 dienų pratęsimas, todėl Rusijos pozicija pratęsti susitarimą tik 60 dienų prieštarauja Turkijos ir Jungtinių Tautų pasirašytam dokumentui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Oleksandras Kubrakovas.

„Laukiame oficialios JT ir Turkijos, kaip iniciatyvos garantų, pozicijos“, – pridūrė jis.

Pasaulio laukia „sunkus ir pavojingas dešimtmetis“, kurį lydi didžiulės grėsmės iš Rusijos ir Kinijos. Tai pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas, kurį cituoja „Sky News“.

Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą ir galima Kinijos agresija prieš Taivaną kelia grėsmę, kad pasaulis taps „apibrėžtas pavojaus, netvarkos ir nesantaikos“. R.Sunakas įspėjo, kad pasauliui gresia didžiausia per pastaruosius dešimtmečius grėsmių eskalacija iki „nekontroliuojamo konflikto“ naudojant branduolinius ginklus.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

Pirmieji dešimt Ukrainos karinių įgulų, kurios savo šalyje naudos kovinius tankus „Leopard 2 A4“ kovai su Rusija, baigė keturias savaites trukusius mokymus Nacionaliniame mokymo centre Saragosoje, Ispanijoje.

Apie tai pirmadienį pranešė Ispanijos gynybos ministerija.

Iš viso buvo apmokyti 55 Ukrainos kariškiai. Kiekvieną tanko įgulą sudaro vadas, vairuotojas, krovikas ir šaulys; be to, buvo apmokyta 15 technikų, iš kurių penki yra mechanikai, penki – elektronikos ir penki ginkluotės specialistai.

Rusija sutiko atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, bet tik dar 60 dienų, pirmadienį po derybų su Jungtinėmis Tautomis pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas.

„Rusijos pusė... neprieštarauja, kad „Juodosios jūros iniciatyvos“ galiojimas būtų pratęstas dar kartą po to, kai kovo 18-ąją baigsis antrasis jos galiojimo terminas, tačiau tik 60 dienų“, – sakoma Rusijos misijos Ženevoje pareiškime, paskelbtame po derybų JT „Palais des Nations“ rūmuose.

Pirmadienį Jungtinės Karalystės paskelbtame saugumo ir tarptautinės politikos plane teigiama, kad šalies saugumas priklauso nuo karo Ukrainoje baigties, o Kinija britams – tai epochos iššūkis pasaulio tvarkai, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Dokumente atkreipiamas dėmesys į stiprėjančią Kinijos partnerystę su Rusija ir nuo invazijos į Ukrainą pradžios pagreitį įgaunantį Maskvos bendradarbiavimą su Teheranu.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

Tik prieš dvejus metus pirmą kartą išleistas Didžiosios Britanijos integruotos apžvalgos (IR) dokumentas, pasak ministro pirmininko Rishi Sunako, buvo atnaujintas, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius ir poziciją Pekino ir Maskvos atžvilgiu.

Tačiau sprendimas vis dar neapibūdinti Kinijos kaip grėsmės greičiausiai nuvylė daugelį R.Sunako valdančiosios Konservatorių partijos narių, kurie taip pat mano, kad jo pažadas gynybai išleisti papildomus 5 mlrd. svarų sterlingų (5,66 mlrd. eurų) yra nepakankamas, kad būtų galima paremti Ukrainą, nepaliekant pažeidžiamos pačios Didžiosios Britanijos.

Integruota apžvalga pradedama šalies premjero komentaru, kuriuo jis išsako dabartines nuotaikas Jungtinėje Karalystėje ir atliepia bendrą Europos poziciją.

„Ko nebuvo galima numatyti 2021 m. yra geopolitinių pokyčių pagreitis ir to pasekmės Jungtinei Karalystei bei jos žmonėms. Nuo tada įvyko Rusijos neteisėta Ukrainos invazija, energijos ir maisto tiekimo pavertimas ginklais, pasigirdo neatsakinga branduolinė retorika, kurią papildo kur kas agresyvesnė Kinijos pozicija Pietų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje – visa tai kelia grėsmę, kad pasaulis taps pavojingas, chaotiškas ir susiskaldęs.“

Pirmadienį Rusijos karinės pajėgos iš patrankų artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių „Uragan“ apšaudė Avdijivkos ir Konstantinovkos gyvenvietes Donecko srityje, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra.

„Dėl atakų Avdijivkoje žuvo 46 metų moteris, o dar penki Konstantinovkos gyventojai nuo 25 iki 73 metų – keturi vyrai ir viena moteris – patyrė įvairaus sunkumo šautines žaizdas. Šiuo metu jiems teikiama kvalifikuota medicinos pagalba“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad buvo apgadinti privatūs namų ūkiai, daugiaaukščiai pastatai, ūkiniai pastatai, automobiliai, taip pat asfalto danga.

„Prokurorai, teisėsaugos pareigūnai ir gelbėtojai dirba vietoje. Vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl karo nusikaltimų ir įstatymų pažeidimų“, – pridūrė prokuratūra.

Donecko karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko pridūrė, kad per išpuolį Avdijivkoje buvo sužeisti du žmonės.

Rusija pradėjo galingą antiukrainietišką kampaniją socialiniame tinkle „Facebook“, pranešė Strateginių komunikacijų ir informacijos saugumo centras prie Ukrainos kultūros ir informacijos ministerijos.

Pasak išplatinto pranešimo, šeštadienį pradėta kampanija, kurios tikslas anoniminiais kanalais skleisti informaciją ir skelbimus, skirtus palaužti ukrainiečių moralę bei nukreipti juos nuo pergalės.

Centro teigimu, pagrindinės kampanijos žinutės yra tokios: „Ukraina pralaimėjo mūšį dėl Bachmuto“, „Vakarai netiki Ukrainos pergale“, „Gynybos pajėgų vadovybė pabėgo, o kariai atsišaudo patys“, „JAV mažina ginkluotės tiekimą, nes pagavo Ukrainos valdžią vagiant atsargas“.

Manoma, kad šia propagandine kampanija siekiama pakirsti Ukrainos visuomenės pasitikėjimą valdžia, sukuriant iliuziją, jog tikroji informacija yra nuslepiama.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Meta“

„Iš tikrųjų tai netiesa: Gynybos pajėgos tvirtai laikosi Bachmute, o Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nuolat lankosi pozicijose. Vakarai ir toliau tiekia mums didelius kiekius ginklų ir įrangos, kuri netrukus bus panaudota kontrpuolimui“, – pažymėjo Strateginių komunikacijų ir informacijos centro atstovai.

Siekdamas edukuoti visuomenę studijų centras pabrėžė, kad melagingos naujienos skleidžiamos per naujai sukurtus puslapius be aprašymo ir turinio, kurie paprastai turi neutralius pavadinimus. Ekspertų nuomone, tai išvengti papildomo „Meta“ dėmesio moderavimo metu.

Tokioms kampanijoms kurti naudojamose paskyrose naudojami kitų šalių IP adresai. Tokios praktikos pavyzdys – reklaminė kampanija, pradėta IP adresu iš Meksikos, o reklaminėje paskyroje naudojama mokėjimo būdo valiuta – Meksikos pesai, pastebėta pranešime.

Bandymą paveikti ukrainiečius, teigiama, rodo prastas teksto vertimas iš rusų į ukrainiečių kalbą ir tokių Kremliaus terminų kaip „vakariečiai“ ir „pralaimėjimo nuotaikos“ vartojimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę Kremliuje planuoja susitikti su svarbiausiais Rusijos verslininkais, „Bloomberg“ teigė šaltiniai.

Kaip rašo „Bloomberg“, kovo 16 dienos susitikimas su aukščiausio lygio Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos nariais rengiamas tuo metu, kai vyriausybė, kovojanti su didėjančiomis išlaidomis dėl antrus metus vykstančio karo, didina spaudimą bendrovėms mokėti daugiau mokesčių.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Didėjant biudžeto deficitui ir augant karo išlaidoms, vyriausybė verčia įmones šiais metais sumokėti 300 mlrd. rublių (3,9 mlrd. dolerių) papildomų mokesčių. Tiesa, galutinio sprendimo šiuo klausimu susitikime Krempliuje nesitikima dėl sudėtingo mokėjimų apskaičiavimo, sakė su diskusijomis susipažinę asmenys.

Šiemet savo kalboje V.Putinas planuoja sutelkti dėmesį į ekonomikos augimo atgaivinimą ir didesnę atsakomybę verslui, teigė „Bloomberg“ šaltiniai. Tuo tarpu verslininkai ketina išreikšti susirūpinimą dėl didėjančio valstybės vaidmens ekonomikoje ir paraginti liberalizuoti verslo aplinką, tame tarpe – panaikinti baudžiamųjų sankcijų už kai kuriuos ekonominius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti V.Putino planus.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) planuoja pradėti dvi pirmąsias bylas, susijusias su Rusijos karo nusikaltimais per karą Ukrainoje, pirmadienį skelbia „The New York Times“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su šiuo reikalu.

„AFP“/„Scanpix“/Sviatohirskas

Anot leidinio, kalbama apie kaltinimus Rusijai ukrainiečių vaikų grobimu ir sąmoningu taikymusi į civilinę infrastruktūrą.

„Kai kurie diplomatai ir ekspertai teigė, kad V. Putinui taip pat gali būti pateikti kaltinimai, nes teismas nepripažįsta valstybės vadovo imuniteto bylose, susijusiose su karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ar genocidu“, – rašo „The New York Times“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijoje pirmadienį už uždarų durų prasidėjo opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos, kuriam gresia iki 20 metų kalėjimo dėl kaltinimų valstybės išdavyste už Rusijos valdžią kritikuojančius komentarus, teismas.

Apie tai iš Maskvos teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vladimiras Kara-Murza

Tai naujausia iš virtinės bylų, iškeltų opozicijos atstovams Rusijoje. Susidorojimas su kitaminčiais dar labiau suintensyvėjo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas praėjusiais metais pasiuntė karius į Ukrainą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Nuo metų pradžios Maskvos parkuose ir miškuose masiškai kertami medžiai, kad juose būtų galima įrengti priešlėktuvinės gynybos sistemas, praneša „The Insider“.

Pažymima, kad aktyvus miškų kirtimas užfiksuotas iš karto keliuose rajonuose.

Tuo pat metu Timiriazevo vardo Maskvos žemės ūkio akademijos eksperimentiniuose laukuose jau dislokuotos priešlėktuvinės raketų sistemos S-400. Iš viso buvo pastebėti keturi paleidimo įrenginiai. Šioje vietoje taip pat buvo dislokuota radiolokacinė stotis 92N6E, skirta oro taikiniams aptikti.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos modernios oro erdvės gynybos sistemos „S-400 Triumf“

Kita priešlėktuvinės gynybos dislokavimo vieta buvo parko-rezervato teritorija Bogorodsko rajone Maskvos šiaurės rytuose. Pranešama, kad atstumas nuo ten pasirodžiusios priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 iki gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų yra apie 200 metrų.

„Kariniai ekspertai įspėja, kad karinių objektų išdėstymas šalia daugiaaukščių pastatų kelia grėsmę gyventojams“, – rašoma straipsnyje.

Taip pat pažymima, kad didžiausią žalą aplinkai padarė statybos pietryčių Maskvoje esančiame Kurianovo rajone, saugomoje Kolomensko muziejaus ir rezervato zonoje. Ten buvo sunaikintas didžiulis miško plotas – apie 100 hektarų miško.

„Sausio 25 d. jie pradėjo aktyviai naikinti mišką. Darbai vyko dieną ir naktį neįtikėtinu greičiu: medžius iškirsti prireikė savaitės, o dar savaitės prireikė juos smulkinimo mašinomis perdirbti į pjuvenas. Darbininkai, kaip ir policija, patvirtino, kad kirtimai buvo vykdomi gynybos tikslais“, – rašoma tekste. 

Pasak šaltinio Tyrimų komitete, „yra tikimybė, kad šioje teritorijoje bus gynybinis objektas“. Šiuo metu nežinoma, ar ten bus dislokuota priešlėktuvinės gynybos sistema S-400.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ kariai rusų okupuotame Melitopolyje pradėjo verbuoti vietos gyventojus, kad šie prisijungtų prie kovų Bachmute, pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.

Jo teigimu, visame mieste dislokuota Rusijos kariuomenė ir pats Melitopolis tapo „tvirta rasistine baze".

„Kalbant apie mobilizaciją ir Jevgenijų Prigožiną, taip, tai tiesa (kad „Wagner PMC“ verbuoja vietos gyventojus - red.). Ir mes matome, kad savaitės pradžioje rusų kolaborantas Jevgenijus Balickis pradėjo formuoti savo vadinamąją „miliciją“, - sakė I.Fedorovas.

Pasak Melitopolio mero, laikinai okupuotame mieste likę gyventojai laiškus su kvietimais prisijungti prie „Wagner“ pradėjo gauti praeitos savaitės pabaigoje.

„Žinoma, niekas nesutinka. Jų pasiūlymas - 200 tūkst. rublių per mėnesį. Jie pasirengę juos mokėti tiems, kurie nuspręs vykti į Bachmutą ir kovoti „Wagner“ gretose", - pridūrė I.Fedorovas.

Irano lyderis Ebrahimas Raisi ir Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį Teherane vykusiose derybose pasidžiaugė glaudžiais ryšiais tuo metu, kai abi šalys smarkiai nesutaria su Vakarų valstybėmis, be kita ko, dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Buvusi sovietinė valstybė Baltarusija yra Rusijos karių užnugario bazė, o Iranas kaltinamas tiekęs Maskvai ginkluotus dronus, kurie naudojami invazijos metu, tačiau Teheranas šį kaltinimą neigia ir skelbia, kad konflikto klausimu yra neutralus.

„AP“/„Scanpix“/Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ir Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Irano prezidentas po derybų su A.Lukašenka, kuris vėlai sekmadienį atvyko dviejų dienų vizito, pasidžiaugė tris dešimtmečius trunkančiais glaudžiais ryšiais su Baltarusija.

„Praėjus trisdešimčiai metų nuo santykių pradžios... abi šalys yra pasiryžusios stiprinti bendradarbiavimą“, – sakė E.Raisi ir gyrė jų „bendrą strateginę viziją“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kremlius įsitikinęs, kad dabar neįmanoma derėtis dėl taikos su Ukraina ir kad Rusija toliau kovos siekdama užgrobti Ukrainos žemes. Apie tai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kol kas nėra jokių prielaidų procesui judėti taikia linkme. Mūsų absoliučiu prioritetu išlieka ir visada išliks mūsų tikslų įgyvendinimas. Šiuo metu juos pasiekti galima tik karinėmis priemonėmis“, – kalbėjo jis. 

D.Peskovas taip pat pakomentavo kelis pastarojo meto įvykius Ukrainoje.

Pasiūlymą pervadinti Rusiją į Maskoviją jis pavadino „kuriozu“, o reikalavimą prorusiškos bažnyčios vienuoliams palikti Kyjivo Pečorų lauros teritoriją – pasipiktinimą keliančiu sprendimu. 

Kinijos vadovas Xi Jinpingas planuoja pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tikriausiai po to, kai kitą savaitę apsilankys Maskvoje ir susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, teigė su planuojamo susitikimo darbotvarke susipažinę asmenys.

Susitikimai su V.Putinu ir V.Zelenskiu, iš kurių pastarasis turėtų vykti virtualiai, atspindi Pekino pastangas atlikti aktyvesnį vaidmenį tarpininkaujant dėl karo Ukrainoje užbaigimo, sakė kai kurie iš šių asmenų. 

Reuters/Scanpix nuotr./Naujasis Kinijos komunistų partijos vadovs Xi Jinpingas

Pasak minėtų asmenų, Xi Jinpingas svarsto galimybę kelionės į Rusiją metu aplankyti ir kitas Europos šalis, nors visas jo kelionės maršrutas dar nepatvirtintas.

Tiesioginis pokalbis su V.Zelenskiu, jei jis įvyktų, būtų svarbus žingsnis Pekino pastangose tapti taikdariu Ukrainoje, kurios iki šiol Europoje buvo vertinamas skeptiškai. Be to, tai sustiprintų Pekino, kaip pasaulinės galios tarpininko, įgaliojimus po to, kai praėjusią savaitę jis padėjo pasiekti netikėtą diplomatinį proveržį tarp Saudo Arabijos ir Irano.

Kyjivo valdžia buvo pasirengusi paskelbti apie sostinės gyventojų evakuaciją dėl šių metų sausį Rusijos suduotų masinių smūgių miesto infrastruktūrai. Laimei, orai buvo palankūs, todėl Ukrainos sostinės gyventojai per daug nepajuto elektros energijos tiekimo nutraukimo.

Tai interviu „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

„Sausio mėnesį buvome netoli raginimo evakuotis. Stipriausias elektros energijos tiekimo nutrūkimas truko 14 valandų. Nebuvo nei elektros, nei vandens, nei šildymo. Laimei, oras buvo švelnus“, – sakė V.Klyčko.

Nuotr. iš V.Klyčko „Facebook“ profilio/Kyjivo meras Vitalijus Klyčko

Be to, meras gyrė Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai, pabrėždamas vokiečių gamybos oro gynybos sistemos „Iris-T“ vaidmenį atremiant Rusijos raketų atakas. Jis taip pat paragino paspartinti tolesnį ginklų tiekimą.

 Jungtinės Valstijos ėmėsi naujų ryžtingų veiksmų, kuriais siekiama sukelti skaudžių padarinių Rusijos ekonomikai ir ypač jos oligarchams, tikėdamosi sužlugdyti Kremliaus invaziją į Ukrainą.

Nuo Iždo departamento iki Teisingumo departamento JAV pareigūnai daugiausia dėmesio skirs pastangoms teisėtai likviduoti Rusijos oligarchų turtą, išplėsti finansines sankcijas tiems, kurie padeda jų vengti, ir panaikinti įstatymų spragas, leidžiančias oligarchams naudotis fiktyviomis bendrovėmis, kad galėtų judėti per JAV finansų sistemą.

„AP“/„Scanpix“/sdl8j9ewjk-3ee-nh

Andrew Adamsas, vadovaujantis darbo grupei „KleptoCapture“, kurios tikslas – užtikrinti ekonominių apribojimų, JAV taikomų Rusijai ir jos milijardieriams, vykdymą, naujienų agentūrai AP sakė, kad grupė teikia pirmenybę pastangoms nustatyti asmenis, kurie padeda rusams išvengti sankcijų ir pažeidžia eksporto kontrolę.

„Šie neteisėtų viešųjų pirkimų tinklai ir toliau užims vis daugiau mūsų srauto“, – teigė A.Adamsas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos invazija į Ukrainą turėjo pražūtingų pasekmių vaikų globos įstaigose laikomiems vaikams – tūkstančiai jų buvo perkelti į okupuotas teritorijas arba į Rusiją, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW).

Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teisių gynimo institucija taip pat teigė, kad karas parodė, jog Ukrainoje, kurioje prieš invaziją daugiau kaip 105 tūkst. vaikų buvo globos įstaigose – daugiausiai Europoje po Rusijos, – skubiai reikia reformų.

„Šis žiaurus karas akivaizdžiai parodė, kad reikia nutraukti pavojus, su kuriais susiduria vaikai, patekę į globos įstaigas“, – sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos direktoriaus pavaduotojas vaikų teisių klausimais Billas Van Esveldas.  

„Reuters“/„Scanpix“/Karas skaudžiai atsiliepė Ukrainos našlaičiams

„Rusijos pajėgų neteisėtai paimtų vaikų grąžinimas turėtų būti tarptautinis prioritetas“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje teigiama, kad mažiausiai keli tūkstančiai vaikų buvo perkelti į Rusiją arba okupuotas teritorijas.

Joje priduriama, kad 100 įstaigų, kuriose iki 2022 metų buvo apgyvendinta daugiau kaip 32 tūkst. vaikų, dabar yra Rusijos okupuotose teritorijose.

Beveik du dešimtmečius Ukraina bandė reformuoti sistemą, tačiau vaikų globos įstaigų skaičius tik augo – nuo 663-ų 2015 metais iki 727-ų 2022-aisiais, sakoma ataskaitoje.

Dar daugiau vaikų dėl karo liks našlaičiais arba bus atskirti nuo tėvų.

„Vaikai, įskaitant vaikus, kurių tėvai buvo nužudyti ir sužeisti, taip pat tuos, kurių tėvai dėl karo patyrė psichikos sveikatos krizę, naujai patenka į globos įstaigas“, – teigė organizacija.

55 puslapių ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į kitas problemas, įskaitant perkeltųjų vaikų psichines traumas, nesirūpinimą ir netinkamą priežiūrą dėl globėjų trūkumo.

„Daugeliui vaikų, įskaitant neįgalius vaikus, teko ištisas savaites slėptis nuo bombardavimo rūsiuose be elektros ir vandentiekio, – sakoma ataskaitoje. – Grupė vaikų iš vienos Mariupolio įstaigos nekalbėjo keturias dienas po to, kai 2022 metų kovo mėnesį buvo evakuoti į Lvivą.“

Dvejų metų berniukas iš neįgalių vaikų globos įstaigos Kropyvnyckio mieste „aštuonias savaites praleido rūsyje“, o kai buvo evakuotas, „nuo jo sklido žemės kvapas“, HRW pasakojo viena globėja iš Lvivo.

Be to, teisių organizacija teigė, kad tūkstančiai vaikų iš globos įstaigų buvo išvežti į užsienį, o kai kurie iš jų vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Rusijos okupacinė kariuomenė prie Bilohorivkos ir Kreminos kryptimi dislokavo daug rezervų ir puola beveik visą parą.

„Bilohorovkoje ir Kreminnos sektoriuje sunku. Būtent ten Rusijos okupacinės pajėgos sutelkė didžiausias pastangas. Priešas ten atsivežė daug rezervų.

„Zuma press“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

Jie šturmuoja Kreminos rajoną beveik visą parą... Jie taip pat meta ten savo modernią techniką“, – sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jis pridūrė, kad Ukrainos kariai tikisi, jog oro sąlygos po kelių savaičių pagerės, ir planuoja kontrpuolimą šiame rajone.

 Vyksta įnirtingos kovos dėl Bachmuto centro Rytų Ukrainoje kontrolės, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė ir Rusijos samdinių grupė „Wagner“.

„Wagner“ teigė vadovaujanti Maskvos puolimui dėl pramoninio miesto, kuris jau kelis mėnesius yra kovų epicentras.

Tai ilgiausiai trunkantis ir kruviniausias mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Wagner“ puolamieji daliniai veržiasi iš kelių krypčių, bandydami pralaužti mūsų karių gynybines pozicijas ir pereiti į miesto centrą. Įnirtinguose mūšiuose mūsų gynėjai priešui pridaro didelių nuostolių“, – ryte per spaudos konferenciją sakė Ukrainos kariuomenė.

Analitikai nesutaria dėl Bachmuto, kaip karinio prizo, strateginės reikšmės, tačiau miestas įgijo svarbią politinę reikšmę, o abi pusės kovai skyrė daug išteklių.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas taip pat pripažino, kad jo pajėgos, siekdamos užimti miesto centrą, susiduria su ryžtingu pasipriešinimu.

„Padėtis Bachmute sudėtinga, labai sudėtinga. Priešas kovoja dėl kiekvieno metro“, – teigė jis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime.

„Kuo labiau artėjame prie miesto centro, tuo mūšiai darosi sudėtingesni ir tuo daugiau artilerijos... Ukrainiečiai meta begalines atsargas (į kovą)", – sakė J.Prigožinas.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į paskutinėmis savaitėmis itin paaštrėjusį konfliktą tarp Rusijos gynybos ministerijos ir privačios karinės grupuotės „Wagner“. 

Rusijos karinė vadovybė apribojo „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino galimybes tęsti karių verbavimo kampaniją Rusijos kalėjimuose, kasdienėje ministerijos ataskaitoje teigiama, kad, greičiausiai. J.Prigožinas verbavimą nukreipė į laisvus Rusijos piliečius.

Pažymėta, kad nuo kovo pradžios visu pajėgumu ėmė veikti „Wagner“ įsteigtos informavimo komandos, įsikurtos sporto centruose mažiausiai 40-yje Rusijos vietovių.

Pastarosiomis dienomis kaukėti „Wagner“ verbuotojai Maskvos vidurinėse mokyklose taip pat vedė pokalbius apie karjerą ir dalino anketas „Jaunojo kario prašymas“, kad surinktų susidomėjusių moksleivių kontaktinius duomenis.

„Maždaug pusė „Wagner“ Ukrainoje jau dislokuotų kalinių greičiausiai tapo aukomis, o naujos iniciatyvos vargu ar kompensuos užverbuotų nuteistųjų praradimą“, – teigė britų žvalgyba.

Jei draudimas išliks, J.Prigožinas greičiausiai bus priverstas sumažinti „Wagner“ operacijų Ukrainoje mastą arba intensyvumą.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį patvirtino Ukrainos kario, kurio egzekucija matoma išplatintame vaizdo įraše, tapatybę.

SBU tyrėjai patvirtino, kad šis nuo kulkų krušos žuvęs karys yra 42 metų Oleksandras Macijevskis, teritorinės gynybos brigados 163-ojo bataliono snaiperis Černihivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi sekmadienį gyrė O.Macijevskio drąsą ir suteikė kariui Ukrainos didvyrio vardą.

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

V.Zelenskis sakė, kad O.Macijevskis buvo „karys, žmogus, kurį ukrainiečiai prisimins amžinai“.

Kareivio tapatybė kurį laiką  buvo neaiški; kariuomenės, kuri iš pradžių įvardijo du skirtingus karius, pranešimai buvo prieštaringi.

Vaizdo įraše matyti, kaip sulaikytas ukrainiečių kovotojas, stovintis negilioje tranšėjoje, yra nušaunamas iš kelių automatinių ginklų po to, kai ištaria „Šlovė Ukrainai“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų regioninio departamento duomenimis, Moldovoje gimęs O.Macijevskis kartu su kitais keturiais Ukrainos kariais pateko į nelaisvę Donecko regione.

Neseniai jo motina televizijos reportaže patvirtino sūnaus tapatybę.

SBU teigė, kad O.Macijevskį atpažino remdamasi „bendravimu su žuvusiojo artimaisiais, nuotraukų ir vaizdo įrašų analize bei teismo medicinos ekspertize“.

„Jis yra tikras didvyris, kuris net mirties akivaizdoje parodė visam pasauliui, kokio charakterio ir kokie nenugalimi yra ukrainiečiai“, – pranešime spaudai teigė SBU vadovas Vasylis Maliukas.

V.Maliukas pridūrė, kad Ukrainos saugumo tarnybos stengiasi nustatyti Rusijos karius, „įvykdžiusius šį kruviną nusikaltimą“.

Britų žvalgyba mano, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas bus priverstas sumažinti savo privačios karinės bendrovės veiklos Ukrainoje mastą arba intensyvumą, jei ir toliau bus taikomas draudimas verbuoti kalinius.

Žvalgyboje pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis dėl besitęsiančių ginčų su Rusijos gynybos ministerija J.Prigožinas greičiausiai prarado galimybę verbuoti Rusijos kalėjimuose.

Labai tikėtina, kad J.Prigožinas verbavimo pastangas nukreipė į laisvėje esančius Rusijos piliečius.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija praneša, kad nuo 2023 m. kovo pradžios „Wagner“ įsteigė verbavimo grupes, įsikūrusias sporto centruose mažiausiai 40-yje Rusijos vietovių.

Be to, kaukėti „Wagner“ verbuotojai neseniai Maskvos vidurinėse mokyklose surengė profesinio orientavimo pokalbius ir išdalijo klausimynus, pavadintus „jaunojo kario klausimynu“, kad surinktų susidomėjusių moksleivių kontaktinius duomenis.

„Tikėtina, kad maždaug pusė kalinių, kuriuos “Wagner„ jau išsiuntė į Ukrainą, tapo aukomis, o naujos iniciatyvos vargu ar kompensuos kalinių verbavimo kanalo praradimą“, – teigiama apžvalgoje.

„Jei draudimas liks galioti, Prigožinas greičiausiai bus priverstas sumažinti “Wagner„ operacijų Ukrainoje mastą arba intensyvumą“, – mano britų žvalgybos tarnyba.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad padėtis aplink Bachmutą Donecko srityje yra sudėtinga – okupantai vis bando pralaužti gynybą ir prasiveržti į miesto centrą, tačiau patiria didelių nuostolių.  

„Padėtis aplink Bachmutą išlieka sudėtinga. „Wagner“ šturmo daliniai veržiasi iš kelių krypčių, bandydami pralaužti mūsų karių gynybą ir prasiveržti į centrines miesto dalis“, – teigė jis. 

„AP“/„Scanpix“/Rusų nuniokotas Bachmutas

Tuo pat metu O.Syrskis pridūrė, kad per įnirtingas kovas Ukrainos kariai okupantams padarė didelių nuostolių.

Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai atremia visus priešo bandymus užimti miestą, pasitelkdami artileriją, tankus ir kitas ugnies priemones, o tvirtovės gynyba tęsiasi.

Naktį Mariupolio regione prie Azovo jūros įvyko trys garsūs sprogimai. Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Naktį Mariupolio regione palei Azovo jūrą ties linija Melekine – Jalta – Urzufas įvyko trys garsūs sprogimai. Kijevo laiku 12.30 val. įvyko sprogimas Mariupolyje, sprogimo bangą pajuto Kalmiuso rajono gyventojai“, – sakė jis.

Be to, pridūrė P.Andriuščenka, ryte, 06.40 val. ryto, Topolinos gatvės (Kalmiuso rajonas) ir Novoselivkos rajone girdėjosi šaunamųjų ginklų garsai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 700 Rusijos okupantų.

Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 13 d. bendri priešo koviniai nuostoliai siekia apie 159 tūkst. 800 žmonių.

Per plataus masto invazija taip pat buvo sunaikinti 3474 (+8) rusų tankai, 6774 (+5) šarvuotos kovos mašinos, 2503 (+16) artilerijos sistemos ir 493 daugkartinio paleidimo raketų sistemos.

Kovo 12 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos okupantų vadavietei ir dviem amunicijos sandėliams, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

Joje pažymima, kad per sekmadienį Ukrainos aviacija smogė priešo priešlėktuvinei raketų sistemai, taip pat suduoti šeši smūgiai okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams.

„Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė vadavietei, dviem priešo personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams, taip pat dviem šaudmenų sandėliams ir degalų bei tepalų sandėliui“, - rašoma pranešime.

Rusijos okupantai iš Zaporižios atominės elektrinės mokymo centro pradėjo išvežti mokymo įrangą, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime feisbuke.

Pažymima, kad Rusijos okupantai toliau plėšia laikinai užgrobtas Ukrainos teritorijas.

„Neseniai Energodare okupantai iš Zaporižios atominės elektrinės mokymo centro pradėjo išvežti mokymo įrangą, kuri buvo naudojama personalo įgūdžiams tobulinti“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Kovo 12 dieną Ukrainos gynybos pajėgos penkiomis kryptimis atrėmė daugiau kaip 100 Rusijos okupantų atakų, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„Nepaisant didelių nuostolių, priešas tęsia puolimą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis. Per pastarąją parą gynybos pajėgų daliniai šiomis kryptimis atrėmė 102 priešo atakas", – pažymėjo Generalinis štabas.

Kupjansko ir Lymano kryptimis priešas bando pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą. .

Bachmuto kryptimi priešas neatsisako bandymų užimti Bachmuto miestą.

Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis priešas pradėjo nesėkmingus puolimus Kamjankos, Avdijivkos, Vodiankojės, Severnojės, Pervomaiskės, Marijinkos ir Pobedos gyvenviečių rajonuose. 

Pažymima, kad per pastarąją parą priešas sudavė tris raketinius smūgius, įskaitant smūgį į civilinės infrastruktūros objektą Slovjanske, Donecko srityje. Okupantai taip pat surengė aštuonis antskrydžius iš oro ir 49 raketų paleidimo operacijas.

Rusijos Belgorodo srityje girdėjosi sprogimai, vietos valdžia pranešė apie oro gynybos veikimą, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Virš Belgorodo srities ir Belgorodo miesto buvo numuštos keturios raketos, viena moteris žuvo, pirmadienio rytą, kovo 13 d., „Telegram“ įraše rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Mūsų priešlėktuvinės gynybos sistema suveikė virš Belgorodo ir Belgorodo srities. Buvo numuštos keturios raketos. Aiškinamasi, kokie padariniai kilo ant žemės... Įvykio vietoje dirba greitosios pagalbos komanda. Dviejų privačių namų kiemuose yra raketų nuolaužų...“ – teigė Rusijos pareigūnas.
 

Naujausioje analizėje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai  pateikia išsamią „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos priešpriešos, kuri greičiausiai pasiekė aukščiausią tašką mūšyje dėl Bachmuto, chronologiją.

Ataskaitoje taip pat analizuojami tikėtini Rusijos Gynybos ministerijos ketinimai panaudoti „Wagner“ pajėgas Bachmute ir nagrinėjamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino manipuliavimas šiuo konfliktu siekiant išlaikyti savo režimo stabilumą.

„Scanpix“ / „Reuters“ / AP nuotr./Vladimiras Putinas, Jevgenijus Prigožinas

Konfliktas tarp Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner Group“ finansininko J.Prigožino greičiausiai pasiekė kulminaciją Bachmuto mūšio fone, rašo analitikai.

Anot jų, gali būti, kad Rusijos karinė vadovybė bando išnaudoti „Wagner“ pajėgas – ir J.Prigožino įtaką – Bachmute.

Pasak ekspertų, tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė bando atkeršyti J.Prigožinui už 2022 m. gegužės mėn. jo inicijuotą konfliktą, kai jis vykdė nepaliaujamą šmeižto kampaniją prieš Rusijos gynybos ministeriją ir karinę vadovybę.

Taip pat analitikai atkreipia dėmesį, kad J.Prigožinas pervertino Vladimiro Putino priklausomybę nuo „Wagner“ pajėgų ir bandė pakeisti Rusijos karinę ir politinę vadovybę su „Wagner“ susijusiomis figūromis.

„J.Prigožinas siekė užsitikrinto geresnę prieigą prie Rusijos gynybos ministerijos amunicijos sandėlių ir biudžeto“, – rašoma analizėje.

Anot ekspertų, akivaizdžios karinės-politinės J.Prigožino ambicijos greičiausiai sukėlė nerimą V.Putinui spalio mėnesį, kai jo režimas buvo labiausiai pažeidžiamas visuomenės kontrolės.

„V.Putinas yra rizikos vengiantis ir labai apskaičiuojantis veikėjas, kuris greičiausiai siekė suvaldyti kylančią grėsmę savo kontrolei, palaipsniui grąžindamas Rusijos kariuomenei svarbą ir galią“, – rašo analitikai.

V.Putinas galiausiai leido Rusijos Gynybos ministerijai sausio mėnesį iš J.Prigožino perimti Bachmuto krypties kontrolę, nes „Wagner“ pajėgoms nepavyko pasiekti žadėtos pergalės Bachmute iki 2022 m. pabaigos.

Analitikų vertinimu, V.Putinas ir Rusijos Gynybos ministerija gali panaudoti J.Prigožiną kaip atpirkimo ožį dėl brangiai kainuojančio veržimosi į Bachmutą, kai puolimas pasieks kulminaciją.

Pasak ekspertų, mažai tikėtina, kad J.Prigožinas susigrąžins V.Putino palankumą tokiu pat mastu, kokį jis turėjo 2022 m. gegužės–spalio mėn.

„V.Putinas greičiausiai dar nenusprendė, ar pasigailės J.Prigožino, o „Wagner“ likimas greičiausiai priklauso nuo J.Prigožino gebėjimo įtikinti Kremlių savo lojalumu“, – rašoma analizėje.

Taip pat, anot analitikų, mažai tikėtina, kad J.Prigožinas pasieks ankstesnes aukštumas, nepaisant jo atnaujintų pastangų verbuoti samdinius iš 42 skirtingų Rusijos miestų.

Analitikai teigia, kad konfliktas tarp Rusijos Gynybos ministerijos ir „Wagner“ rodo, kad skirtingos V.Putino artimiausios aplinkos šalys konkuruoja tarpusavyje galimai žaidimuose be rezultatų, kurie neprisideda prie bendrų V.Putino tikslų.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Kovo 11 d. Irano valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad Iranas baigė sandorį dėl naikintuvų „Suchoi-35“ pirkimo iš Rusijos.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas netoli Bachmuto, tačiau nebaigė apsisukimo judėjimo, apsupimo ar apsupimo aplink miestą. Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad „Wagner Group“ kovotojai užėmė dalį arba visą Orichovo-Vasylivkos (11 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto), nors „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad „Wagner“ kovotojai nekontroliuoja šios gyvenvietės.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas netoli Avdijivkos ir vakariniame Donecko miesto pakraštyje. Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgos įžengė į Krasnohorivką (9 km į šiaurę nuo Avdijivkos), nors ISW nepastebėjo vizualinio šių teiginių patvirtinimo.
• Kovo 12 d. Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad tarp SPECNAZ pajėgų yra didelis dezertyrų skaičius. Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad nė viename SPECNAZ dalinyje nėra pilnos sudėties ir kad kai kurie SPECNAZ vadai pabėgo iš savo dalinių, nors pastaruosius dešimt metų gaudavo didelius atlyginimus.  Anot analitikų, mažai tikėtina, kad dauguma vadų pabėgo iš šių elitinių dalinių.
• Kovo 12 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos kariai iš rytinių Rusijos regionų Ukrainoje žūsta iki keturiasdešimt kartų dažniau nei Rusijos kariai iš Maskvos miesto.
• Kovo 12 d. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pareiškė, kad Rusijos pareigūnai neteisėtai deportavo į Rusiją 2161 ukrainiečių našlaitį.

Partizaninio judėjimo „Ateš“ nariai susprogdino geležinkelio bėgius Chersono srityje.

Dėl sėkmingo sabotažo nutrauktas tiekimas geležinkelio bėgiais Rusijos kariuomenei, pranešė oficialus „Ateš“ „Telegram“ kanalas.

„Siekdami sutrikdyti „Rašistų“ grupuotės aprūpinimą Chersono ir Zaporižios srityse, mūsų agentai laikinai okupuotoje teritorijoje įvykdė sėkmingą sabotažo akciją“, – sakoma pranešime.

Incidentas įvyko šeštadienį, kovo 11 d., geležinkelio linijoje tarp Radensko ir Abrikosivkos.

„Ateš“ agentai nuolat vykdo žvalgybą, kad galėtų vykdyti tokias veiksmingas operacijas. Dirbame visą parą, kad sunaikintume okupacines pajėgas ir išlaisvintume Ukrainą. „Ateš“ yra arti“, – pridūrė jie.

Ukrainos pietų gynybos ir saugumo pajėgų jungtinio spaudos centro pranešime teigiama, kad Rusijos Federacijos kariuomenė supranta, kad Krymo pusiasalyje taip pat neramu.

„Mes kontroliuojame jų logistinio transporto kelius, taip pat ir remiame pasipriešinimo judėjimą“, – sakė centro atstovai.

Leidinys „The Guardian“ pridūrė, kad nepavyko nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.

Chersonas yra vienas iš Ukrainos regionų, kuriuos Rusija iš dalies yra okupavusi ir kuriuos praėjusių metų spalį pareiškė aneksuosianti. Ukrainos pajėgos išlaisvino Chersono miestą iš okupacijos po to, kai Rusijos pajėgos atsitraukė į pietus nuo Dniepro upės.