JAV gynybos sekretorius: Rusijai ima stigti resursų kariauti prieš Ukrainą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas sako, kad Rusijai baigia išsekti galimybės toliau kariauti prieš Ukrainą. Kaip rašo „Unian“, Ll.Austinas tai pasakė per trumpąją spaudos konferenciją po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, vadinamojo Ramšteino 10, susitikimo, kuris vyko virtualiu formatu.

Pasak Pentagono vadovo, trečiadienį vykusiame susitikime sąjungininkai ir partneriai dar kartą patvirtino savo vienybę ir ryžtą remti Ukrainos kovą už laisvę. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 šalių.

„Jos visos supranta, kad Ukrainos kova ginantis nuo Rusijos agresijos yra gyvybiškai svarbi visiems, kurie vertina pagrindinius suvereniteto, apsisprendimo ir laisvės principus“, – sakė Ll.Austinas.

„Rusija tikisi nugalėti Ukrainą išsekinimo kare, tačiau Ukraina gauna atsargų iš daugiau nei 40 šalių. Tuo metu Rusija yra priversta priklausyti nuo Irano ir Šiaurės Korėjos ir yra priversta naudoti Antrojo pasaulinio karo laikų techniką. Taigi Rusijai trūksta galimybių ir ji turi vis mažiau draugų“, – sakė Ll.Austinas.

Ll.Austinas taip pat pareiškė, kad galimas Ukrainos karių pasitraukimas iš Bachmuto nereikš pralaimėjimo kare.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas po rusų apšaudymo

Kai buvo paklausta, ar jam kelia nerimą tai, kad Ukrainos gynybai Bachmute galimai trūksta išteklių, kurie galėtų būti panaudoti pavasariniam kontrpuolimui, Ll.Austinas atsakė, kad sveikina Ukrainos karių drąsą ir atkaklumą. Pasak jo, ukrainiečiai parodė nuostabias pastangas apginti Bachmutą, nes rusai jau apie septynis mėnesius nesėkmingai bando užimti miestą.

„Ir tai įvyko dėl Ukrainos karių darbštumo, atsidavimo ir susitelkimo“, – pridūrė Ll.Austinas.

„Kalbant apie Bachmuto svarbą, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiam mūšiui vadovauja prezidentas Zelenskis, ir jis nuspręs, kas jo pajėgoms yra svarbu, o kas ne, ir ar joms reikia persidislokuoti, ar išlaikyti pozicijas Bachmute“, – sakė JAV gynybos sekretorius.

Jis patikslino, kad jei Volodymyras Zelenskis nuspręs tam tikru metu perdislokuoti Ukrainos karius iš Bachmuto, tai nereikš, kad „karas pralaimėtas“.

„Tikriausiai tai reikš, kad jis užims kitas pozicijas, kad išlaikytų pranašumą. Manau, kad tai ir yra svarbiausia. Bet ar jis ten pasiliks, ar ne, arba kiek ilgai ten pasiliks, tai prezidento Zelenskio sprendimas“, – sakė Ll.Austinas. 

JAV gynybos sekretorius pridūrė, kad tikslas yra palaikyti V.Zelenskį, nepaisant to, kokį sprendimą jis priims mūšio lauke. „Ir, beje, mes didiname kovinę galią tiek, kad manome, jog tam tikru momentu galėsime pakeisti dinamiką mūšio lauke“, – sakė Ll.Austinas.

Priešas ir toliau nesėkmingai bando apsupti Bachmutą ir veržtis į priekį, tačiau Ukrainos kariai atlaiko įnirtingą priešo spaudimą. Tokį pareiškimą dėl padėties Rytų fronte padarė Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

Pasak vado, okupantai taip pat spaudžia Kupjansko ir Lymano kryptimis.

O.Syrskis pabrėžė, kad ryžtingi atsakomieji Ukrainos kariuomenės veiksmai gerokai išsekina ir demoralizuoja priešą bei pagreitina Ukrainos pergalę.

Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas Bachmuto gynybą, pabrėžė, kad yra aiški bendra karinės vadovybės pozicija: stiprinti šią kryptį, maksimaliai naikinant okupantus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pabrėžė, kad Bachmuto gynyba yra ypatingai svarbi, išlaikant viso fronto atsparumą. 

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė daugiau kaip 90 rusų atakų, bet priešas neatsisako bandymų užimti Bachmuto miestą, kuriame nuolat tęsiasi poziciniai mūšiai.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad trečiadienį vykstantis susitikimas Ramšteino formatu „įkvepia optimizmo“.

„Ramšteinas 10 įkvepia optimizmo: oro gynybos stiprinimas, amunicijos tiekimas, mokymai ir „tankų kumščio“ formavimas“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

O.Reznikovas padėkojo JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui už lyderystę ir draugams iš antikremliškos koalicijos už pasiryžimą būti su Ukraina, kol ji laimės.

Trečiadienį vyksta Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdis (vadinamasis „Ramšteinas 10“). Susitikimas vyksta virtualiu formatu. Susitikimo pradžioje JAV gynybos sekretorius Ll.Austinas, be kita ko, paskelbė, kad padaugėjo šalių, įsipareigojusių stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą. Taip pat, pasak jo, devynios šalys ketina perduoti Ukrainai daugiau kaip 150 tankų „Leopard“.

Ll.Austinas sakė, kad jis turi omenyje daugiau kaip devynių šarvuočių brigadų formavimą. Be to, jis pažymėjo, kad sąjungininkai ieško novatoriško amunicijos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms problemos sprendimo.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį savo kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau skraidins savo bepiločius orlaivius tarptautinėje oro erdvėje, po to, kai rusų lėktuvas buvo apkaltintas numušęs JAV droną.

Pasisakydamas iš karto po dviejų gynybos vadovų pokalbio, Ll.Austinas pareiškė, kad jo žinutė buvo tokia: „JAV ir toliau skraidys ir veiks ten, kur leidžia tarptautinė teisė“.

„Picture-Alliance“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

„Rusija privalo saugiai ir profesionaliai eksploatuoti savo karinius orlaivius“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino šalies prokurorus didinti spaudimą tam, ką jis pavadino bandymais destabilizuoti Rusijos vidaus padėtį vykstant Maskvos puolimui Ukrainoje.

Praėjusiais metais pradėjusi invaziją į kaimyninę šalį, Rusija ėmėsi griežtesnių priemonių prieš Kremliaus kritikus ir priėmė naujus teisės aktus, kuriais siekiama užgniaužti pasipriešinimą.

„Prašau jūsų griežtai reaguoti į bandymus destabilizuoti sociopolitinę padėtį šalyje“, – per susitikimą su Rusijos generalinės prokuratūros pareigūnais sakė V.Putinas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Prokurorai turėtų aktyviau kovoti su ekstremizmu“, – pridūrė jis.

Maskva „ekstremistų“ etiketę naudoja prieš opozicijos veikėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas.

2021 metais ekstremistine buvo pripažinta ir įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno organizacija, todėl keli jo šalininkai buvo sulaikyti, o kiti paliko savo šalį.

Į Rusijos ekstremistinių organizacijų sąrašą įtrauktos džihadistų grupės, Jehovos liudytojai, o nuo 2022 metų – „Facebook“ ir „Instagram“ patronuojančioji bendrovė, JAV technologijų milžinė „Meta“.

Praėjusiais metais nepageidaujamomis Rusijoje buvo paskelbtos 23 užsienio nevyriausybinės organizacijos, per trečiadienį vykusį posėdį sakė generalinis prokuroras Igoris Krasnovas.

Nuo puolimo Ukrainoje pradžios Rusija priėmė naujus prieš kritikus nukreiptus teisės aktus, įskaitant įstatymą, pagal kurį baudžiama už, valdžios institucijų nuomone, melagingas naujienas apie šalies kariuomenę.

Teisių padėties stebėjimo grupės „OVD-Info“ duomenimis, Rusijos valdžios institucijos suėmė mažiausiai 19 500 žmonių, protestavusių prieš karą, kuris taip pat išprovokavo virtinę padegimų prieš karo prievolės tarnybų būstines.

Trečiadienį Rusijos karinis teismas nuteisė 22-ejų Kirilą Butyliną 13 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis padegė tarnybos biurą viename miestelyje prie Maskvos, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

V.Putinas taip pat nurodė prokurorams sustiprinti „specialiosios karinės operacijos karių, dalyvių ir veteranų pagrindinių teisių apsaugą“, panaudodamas Kremliaus terminą invazijai į Ukrainą įvardyti.

„Kuriame plataus masto teigiamus pokyčius, kuriais siekiama stiprinti šalies suverenitetą ir jos ateitį“, – sakė Rusijos lyderis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį, kilus įtampai dėl JAV bepiločio orlaivio katastrofos virš Juodosios jūros, susisiekė su savo kolega iš Vašingtono Lloydu Austinu. 

„JAV iniciatyva įvyko Rusijos gynybos ministro S.Šoigu ir Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus Ll.Austino pokalbis telefonu“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija, tačiau detalesnės informacijos apie šį pokalbį nepateikė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dar kartą paragino tarptautinę bendruomenę atimti iš Rusijos Federacijos nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės vietą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Rusijos Federacija vykdo masinius žvėriškumus Ukrainoje ir pademonstravo žiaurumą bei nepagarbą žmogiškumui, nes jai buvo leista tikėti savo absoliučiu nebaudžiamumu.

„Viskas prasidėjo 1991 m. gruodį, kai Rusijos atstovai neteisėtai uzurpavo SSRS vietą JT Saugumo Taryboje. Nebuvo laikytasi nė vienos teisinės procedūros, apibrėžtos JT Chartijoje“, – sakė D.Kuleba.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ministras sakė, kad paprasčiausias „Sovietų Sąjungos“ pavadinimo lentelės pakeitimas į „Rusijos Federacija“ buvo didžiausia XX a. diplomatinė apgaulė.

„Vasario mėnesį JT Saugumo Tarybos posėdyje pažymėjau, kad Rusija nuolatinę vietą JT Saugumo Tarybos pavertė savo nebaudžiamumo sostu. Šiandien susiduriame su prieš 32 metus padaryto taisyklių pažeidimo pasekmėmis“, – pridūrė D.Kuleba.

Ministras taip pat pabrėžė, kad šiandien Rusija nėra nei teisėja, nei pasaulio problemų sprendėja.

„Rusijos karas turi baigtis ne tik triuškinančiu Putino pralaimėjimu. Jo pasekmė turi būti esminis pasaulinės saugumo sistemos permąstymas ir tarptautinių institucijų, turinčių palaikyti ir atkurti taiką, reforma“, – pridūrė ministras.

„Rusija niekada teisėtai neįgijo nuolatinės narystės JT Saugumo Taryboje ir turėtų būti išvaryta iš šios gerbiamos institucijos. Priešingu atveju teisėjo kėdėje sėdintis nusikaltėlis ir toliau kels abejonių dėl visos JT sistemos teisėtumo“, – sakė D.Kuleba.

Ispanija paskelbė, kad artimiausiu metu Ukrainai bus pristatyti šeši tankai „Leopard 2A 4“, o po to bus pristatyta antroji partija, kurią sudarys dar keturi vienetai, paskelbė šalies gynybos ministrė Margarita Robles.

„Kaip tik vakar buvo baigti 55 Ukrainos kariškių, kurie bus šių tankų įgulos ir remonto grupės nariai, mokymai“, – pridūrė ji.

Ministrė pakartojo, kad šeši žadėti tankai Ukrainai bus perduoti artimiausiu metu.

M.Robles taip pat pranešė apie planus tiekti Ukrainai naujų šarvuočių M-113.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles

Ispanija taip pat rengia mokymus Ukrainos kariams, kuriems vadovauja Toledo mokymo koordinavimo centras, vykdydamas Europos Sąjungos misiją padėti Ukrainai.

„Iki šiol Ispanijoje apmokyta daugiau kaip 850 įvairių specialybių karių. Ispanija ir toliau rems Ukrainos gynybą ir jos pastangas bei drąsą atkurti savo laisvę ir orumą, teikdama karinę įrangą, mokymus ir humanitarinę pagalbą“, – pridūrė ministrė M.Robles.

Trečiadienį Pentagono vadovas Lloydas Austinas sakė, kad devyni Ukrainos sąjungininkai pažadėjo suteikti kariaujančiai šaliai daugiau nei 150 tankų „Leopard“.

Su Rusijos kariuomene susiję programišiai pasinaudojo kritine „Microsoft“ el. pašto programinės įrangos spraga ir, vykdydami akivaizdžią šnipinėjimo kampaniją, kuri buvo nepastebėta kelis mėnesius, kol Ukrainoje siautėjo karas, įsiskverbė į Europos karinių, energetikos ir transporto organizacijų tinklus, pranešė „Microsoft“ savo klientams CNN gautoje ataskaitoje. 

Ši žinia rodo, kad, nepaisant karo metu sustiprintos Vakarų vyriausybių ir technologijų įmonių gynybinės pozicijos, Rusijos įsilaužimai gali nepatekti į radarą ir išaiškėti, jei iš viso išaiškėja, praėjus keliems mėnesiams po įvykio.  

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Pasak kibernetinio saugumo ekspertų ir JAV pareigūnų, Rusijos karinei pažangai Ukrainoje silpnėjant, Kremliaus įsilaužėlių komandos naršė Ukrainos gynybą remiančių Vakarų logistikos ir transporto įmonių tinklus, ieškodamos žvalgybinės informacijos, kuri galėtų tapti mūšio lauko ar geopolitiniu pranašumu.

Ukrainos pareigūnų paskatinta bendrovė „Microsoft“ nusprendė ištirti kibernetinę veiklą ir išsiaiškino, kad Rusijos įsilaužėliai nuo praėjusių metų balandžio iki gruodžio mėn. naudojosi anksčiau nežinoma programinės įrangos spraga, teigė įmonės „Microsoft“ atstovai. 

Antradienį „Microsoft“ viešai atskleidė apie išorinių jėgų pasinaudojimą jos pažeidžiamumu ir paragino klientus atnaujinti savo programinę įrangą.

Privačiai „Microsoft“ klientams pranešė, kad Rusijos programišiai nusitaikė į „mažiau nei 15“ organizacijų arba į jas įsilaužė. 

Maskva bandys ištraukti JAV bepiločio orlaivio, sudužusio virš Juodosios jūros po to, kai Vašingtonas pareiškė, jog jis susidūrė su Rusijos naikintuvu, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango pareigūnas. 

„Nežinau, ar pavyks jį ištraukti, ar ne, bet tai reikia padaryti. Ir mes tikrai prie to dirbsime“, – per televiziją sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

„Žinoma, tikiuosi sėkmės“, – pridūrė jis.

Rusijos žvalgybos tarnybos SVR vadovas Sergejus Naryškinas sakė, kad šalis turi techninių galimybių ištraukti droną.

Trečiadienį įtampa tebevirė po to, kai diena anksčiau Rusijos naikintuvas buvo apkaltintas susidūręs su amerikiečių dronu virš Juodosios jūros.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bepilotis lėktuvas „MQ-9 Reaper“

Nors Rusija neigia, kad jos lėktuvas „Su-27“ kliudė bepiločio drono „Reaper“ sraigtą, Kyjivas pareiškė, kad šis incidentas virš tarptautinių vandenų buvo Kremliaus bandymas išplėsti karą Ukrainoje.

„Turime ginti savo nepriklausomybę ir suverenitetą“, – trečiadienį sakė N.Patruševas, pridūręs, kad drono skrydis buvo dar vienas „įrodymas, kad jie dalyvauja“ karo veiksmuose Ukrainoje, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido trijų regionų administracijų vadovus, rodo trečiadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbti įsakymai.

Šie sprendimai palietė rytinės Luhansko srities gubernatorių Serhijų Haidajų, pietinės Odesos srities gubernatorių Maksymą Marčenką bei vakarinės Chmelnyckio srities gubernatorių Serhijų Hamalijų.

„AP“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

Kas juos pakeis, kol kas nepranešama.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto pastangas didinti ginklų gamybos pajėgumus karui Ukrainoje, pranešė CNN.

Trečiadienį kalbėdamas Rusijos generalinės prokuratūros valdybai V.Putinas sakė, kad didinti ginklų gamybą „skubiai reikia“, ir patikino, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas teisėtumui ir lėšų skyrimui šiai iniciatyvai įgyvendinti.

„Pirmiausia, kalbama apie savalaikį įsipareigojimų dėl būtinų ginklų, įrangos, šaudmenų tiekimo specialiosios karinės operacijos reikmėms, tikslaus visų valstybės gynybos užsakymo užduočių įgyvendinimo ir efektyvaus biudžeto lėšų panaudojimo vykdymą“, – sakė jis, vartodamas eufemizmą dėl visiškos invazijos į Ukrainą. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Pasak V.Putino, vyriausybė skiria daug lėšų gynybos reikmėms „nedarydama žalos kitoms sritims“. Tačiau lėšos „turi būti naudojamos racionaliai, griežtai laikantis įstatymų“, pridūrė jis.

„Be to, prokurorai turėtų prižiūrėti gynybos pramonės įmonių modernizavimą, įskaitant pajėgumų, reikalingų papildomam ginklų kiekiui gaminti, kūrimą. Į tai dedama daug pastangų. Mums jų reikia skubiai dabar ir jie pravers ateityje“, – sakė šalies vadovas. 

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija eina teigiamu keliu ir „stiprina šalies suverenitetą“. 

„Esame kartu su jumis plataus masto teigiamų pokyčių, kuriais siekiama stiprinti šalies suverenitetą, nepriklausomybę, Rusijos ateitį ir sudaryti sąlygas užtikrintai jos plėtrai, etape“, – pareiškė jis.

Ukrainos paieškos grupė „Juodoji tulpė“ randa per karą šalyje žuvusių Rusijos karių kūnus. Nuo 2022 m. vasario mėn. deokupuotose Ukrainos teritorijose jie rado 311 V.Putino karių kūnų. 

Grupės „Juodoji tulpė“ vadovas Oleksijus Jukovas sako, kad kai kuriuos rusų karių kūnus sudegina patys okupantai, norėdami nuslėpti savo nuostolius, skelbia „The Guardian“.

„Lymano srityje radome penkis rusų karius, kurių lavonai buvo sudeginti“, – sakė O.Jukovas. Jis pažymėjo, kad kai kuriais atvejais rusų kareivių kūnus dėl nepakeliamo kvapo degino vietos gyventojai.

„Yra tokių rusų karių, kurie stengiasi nuslėpti savo nuostolius, kad nereikėtų su savimi tempti kūnų“, – sakė „Juodosios tulpės“ lyderis. 

Okupantai atsikrato tūkstančių nužudytų rusų karių kūnų, o Kremlius juos registruoja kaip „dingusius be žinios“.

Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis pasitiki 95,8 proc. ukrainiečių, į pirmąjį penketuką taip pat patenka savanoriai, Nacionalinė gvardija ir gelbėtojai, o šeštojoje reitingo vietoje pagal pasitikėjimo rodiklius atsidūrė prezidentas Volodymyras Zelenskis, apklausos rezultatais pasidalino naujienų agentūra „Ukrinform“.

Razumkovo centras vasario-kovo mėn. tyrė, kaip vietos gyventojai vertina socialinę ir politinę padėtį šalyje ir valdžios institucijų veiklą, taip pat pasitikėjimą socialinėmis institucijomis ir politikais.

Apklausa atlikta visuose Ukrainos regionuose, išskyrus laikinai okupuotas Donecko, Zaporižios, Luhansko, Charkivo, Chersono sritis, Krymą ir teritorijas, kuriose vyksta kariniai veiksmai.

Anot rezultatų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra institucija, kuria piliečiai pasitiki labiausiai. Karo metu pasitikėjimas kariuomene išaugo: 2021 m. liepos-rugpjūčio mėn. pasitikėjimas ginkluotosiomis pajėgomis buvo 68 proc., o dabar – 95,8 proc., sakė Razumkovo centro sociologinės tarnybos direktorius Andrijus Byčenko.

Aukštu pasitikėjimo lygiu pasižymi savanorių organizacijos (87,9 proc.) ir savanorių padaliniai (87,2 proc.).

Gyventojų pasitikėjimą taip pat turi Nacionalinė gvardija (85,7 proc.) ir Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (85,4 proc.).

Prezidentu V.Zelenskiu pasitiki 82,9 proc. respondentų.

Devynios šalys ketina Ukrainai suteikti daugiau kaip 150 tankų „Leopard“. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas tai pasakė pradėdamas kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos (vadinamojo Ramšteino 10) susitikimą, kuris vyksta virtualiu formatu.

„Per pastaruosius tris mėnesius šios kontaktinės grupės nariai pademonstravo puikią lyderystę kuriant pajėgumus, kurių reikia Ukrainai, kad ji galėtų apsaugoti savo suverenitetą ir sukurti pagreitį mūšio lauke“, – sakė L.Austinas.

„AFP“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

Jis patikslino, kad kalbama apie daugiau nei 9 šarvuočių brigadų formavimą.

„Šalių, teikiančių Ukrainai tankus „Leopard“, koalicija toliau plečiasi. Dabar 9 šalys įsipareigojo suteikti daugiau kaip 150 tankų „Leopard“, – sakė L.Austinas.

Trečiadienį Slovakijos vyriausybė pradėjo diskusijas dėl savo senų naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai. Apie tai pranešė Slovakijos žiniasklaidos priemonė „Pravda“.

Prieš susitikimą keli ministrai komentaruose žiniasklaidai patvirtino, kad bus svarstomas naikintuvų klausimas. 

„Jis tikrai bus aptartas“, – sakė gynybos ministras Jaroslavas Nagy ir pridūrė, kad po susitikimo galės pakomentuoti išsamiau. Anksčiau ministras sakė, kad Slovakija svarsto galimybę suteikti Ukrainai 10 iš 11 savo lėktuvų MiG-29, kurių eksploatacija buvo nutraukta praėjusiais metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-29 naikintuvas

Ministro Pirmininko pavaduotoja Veronika Remišova pažymėjo, kad Slovakijai šių orlaivių faktiškai nebereikia.

„Geriausia Slovakijai būtų juos atiduoti Ukrainai“, – sakė ji.

V.Remišova pridūrė, kad šiuo klausimu svarbiausia viską daryti pagal įstatymus ir svarbu įsiklausyti į Teisingumo ministerijos poziciją.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aiškino, kad apie naują mobilizacijos bangą Rusijoje „nekalbama“ ir kad šaukimų siuntimas yra įprasta praktika.

„Mes ne kartą atsakėme į šį klausimą apie mobilizaciją. Jokių diskusijų šiuo klausimu nevykdome. Kalbant apie duomenų bazės atnaujinimą, jo išaiškinimas, kartoju, yra tęstinis darbas. Dėl visos informacijos galite kreiptis į karinės registracijos ir šaukimo tarnybas bei Gynybos ministeriją ir gauti paaiškinimus“, – kalbėjo jis. 

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusija pareiškė, kad jos pajėgos virš pietinės, prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities numušė tris raketas.

„Oro gynybos sistema virš Belgorodo ir Belgorodo rajono numušė tris raketas. Nuolaužos nukrito Belgorodo gyvenamojoje zonoje. Padaryta žalos“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime.

Belgorodo meras Valentinas Demidovas sakė, kad nuolaužos apgadino devynis namus ir keturis daugiabučius, bet pridūrė, kad žmonės nenukentėjo.

V.Gladkovas nuolat kaltina Ukrainos pajėgas jo srities apšaudymais. Sausį jis teigė, kad nuo praėjusių metų vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją Ukrainoje, žuvo daugiau kaip dvi dešimtys srities gyventojų.

Pirmadienį jis paskelbė, kad Rusijos oro gynybos sistemos numušė keturias raketas, bet žmonės nenukentėjo.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad incidentas virš Juodosios jūros, per kurį Rusijos naikintuvas bandė perimti JAV bepilotį orlaivį, rodo, jog šalies agresorės prezidentas Vladimiras Putinas siekia išplėsti „konflikto zoną“.

„Rusijos išprovokuotas incidentas su amerikiečių bepiločiu orlaiviu „MQ-9 Reaper“ Juodojoje jūroje – tai Putino signalas, kad jis pasirengęs plėsti konflikto zoną, įtraukdamas kitas šalis“.

Anot NSGK sekretoriaus, V.Putinas pasitelkė taktiką nuolat kelti kartelę strateginio pralaimėjimo akivaizdoje, tikėdamasis pakeisti savo situaciją.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

Lenkija gavo teigiamų signalų iš kelių šalių dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai, pranešė leidinys „Bloomberg“.

Vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris pažymėjo, kad klausimą dėl sovietinių naikintuvų MiG-29 suteikimo Ukrainai svarsto kelios šalys.

Jau anksčiau Lenkija ne kartą pareiškė, kad yra pasirengusi priimti teigiamą sprendimą dėl naikintuvų, derindama veiksmus su kitais partneriais.

Nors P.Muelleris sakė, kad Lenkija gavo signalų iš kitų šalių, tačiau jų neįvardijo ir pridūrė, jog partneriai turi patys paskelbti sprendimą pagal jų šalyse galiojančias procedūras.

„Esame pasirengę priimti tokį sprendimą kelių šalių, kurios nusprendė žengti tokį žingsnį, grupėje“, – teigė vyriausybės atstovas.

Antradienį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad jo šalis galėtų perduoti savo naikintuvus MiG-29 Ukrainos kariuomenei per 4-6 savaites.

Anksčiau buvo pranešta, kad Lenkija ir Slovakija susitarė dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai. Savo ruožtu Bratislava teigė esanti pasirengusi suteikti 13 naikintuvų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, savo vakaro kreipimesi į ukrainiečius komentuodamas tolesnę Bachmuto miesto gynybą pabrėžė, kad dėl to yra aiški bendra karinės vadovybės pozicija.

„Surengiau Štabo posėdį. Pajėgų vado, žvalgybos, [karo veiksmų] krypčių vadų ataskaitos. Pagrindinis dėmesys – JSPG (jungtinei strateginei pajėgų grupei) „Chortycia“ ir Bachmutui. Yra aiški viso Štabo pozicija: stiprinti [veiksmus] šia kryptimi, maksimaliai naikinti okupantą“, – sakė V.Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Islandijos premjerė Katrin Jakobsdottir

Pasak jo, buvo aptarti veiksmai ir kitomis kryptimis. Prezidentas pažymėjo, kad buvo kalbėta ir apie šaudmenų, ginklų tiekimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno teigimu, Bachmuto gynyba yra esminė tvirtai viso fronto gynybai.

Kovo pradžioje Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad mūšių už šį miestą įtampa pasiekė aukščiausią tašką.

V.Zelenskis antradienį vakare taip pat sakė, kad Ukraina toliau dirba su partnerėmis dėl spaudimo Rusijai didinimo. Be kita ko, Kyjive antradienį su vizitu lankėsi Islandijos premjerė Katrin Jakobsdottir.

„Aptarėme bendradarbiavimą euroatlantine ir europine kryptimis, tarptautinėse struktūrose. Vienas svarbiausių klausimų – bausmė valstybei teroristei ir visiems rusams žudikams. Rengiamės Europos Tarybos šalių viršūnių susitikimui... vyksiančiam Islandijos sostinėje ir galinčiam turėti didelę reikšmę patraukiant Rusiją atsakomybėn už agresiją“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Turkija planuoja patvirtinti Suomijos paraišką dėl narystės NATO, nepriklausomai nuo Švedijos paraiškos, dar prieš gegužės 14 d. vyksiančius parlamento ir prezidento rinkimus, trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du Turkijos pareigūnai.

Antradienį kaimyninės Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas sakė, kad pastarosiomis savaitėmis tapo vis aiškiau, jog Turkija yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos paraišką, tačiau vis dar turi abejonių dėl Švedijos paraiškos, o tai reiškia, kad pirmasis gali būti ratifikuotas Suomijos protokolas.

„Neturime patvirtinimo, kad taip ir bus, tačiau manome, kad po daugelio pokalbių pastaruoju metu bendra nuomonė yra tokia, kad tokia tikimybė padidėjo“, – spaudos konferencijoje sakė U.Kristerssonas.

123RF.com nuotr./Suomijos ir NATO vėliavos

Numatyta, kad Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį ir penktadienį lankysis Turkijoje, kur susitiks su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarti narystės NATO ir kitų klausimų, trečiadienį pranešė Suomijos prezidento kanceliarija.

Rytas visuose Ukrainos regionuose prasidėjo oro pavojaus signalais. 

Stebėsenos grupės „Belaruski Hayun“ duomenimis, iš Baltarusijos teritorijos pakilo Rusijos MiG-31K.

„9:40. Mačiuliškių aerodromas. Kyla Rusijos oro ir kosmoso pajėgų MiG-31K“, – skelbia stebėtojai. 

Lėktuvai MiG-31K yra potencialūs raketų „Kinžal“ nešėjai. Šiuo metu Ukraina neturi oro gynybos sistemų, galinčių numušti šias raketas. Todėl, kai šie orlaiviai pasirodo danguje, šalyje skamba oro pavojaus signalai.

10:17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešama apie sprogimus Charkive. Informaciją patvirtino Luhansko srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ukrainos, kuri jau daugiau nei metus kariauja su Rusija, laukia atkakli kova.

JAV vyriausybė ir toliau darys viską, kas įmanoma, kad patenkintų Ukrainos valstybės poreikius, susijusius su ginkluote, oro gynyba ir amunicija, kovo 14 d. sakė JAV gynybos departamento atstovas Patas Ryderis.

„Svarbu žengti žingsnį atgal ir pažvelgti į padarytą pažangą, kartu pripažįstant, kad dar laukia sunki kova, ypač artėjant pavasariui ir vasarai“, – sakė Pentagono atstovas.

Danija 2023 metais įsteigs 1 mlrd. dolerių (apie 931 mln. eurų) pagalbos Ukrainai fondą, trečiadienį pranešė danų vyriausybė, kai tam pritarė beveik visos parlamento partijos.

Vakarų šalys nuolatinę paramą Ukrainai žada nuo pat Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip metus.

„Vyriausybė sutiko 2023 metais įsteigti Ukrainai skirtą fondą, kurio bendra suma sieks apie septynis milijardus kronų (1 mlrd. JAV dolerių)", – teigiama Finansų ministerijos pareiškime. Šiam projektui pritarė 159 iš 179 parlamento narių.

Šiai iniciatyvai bus nukreipta dalis plėtrai skirtos pagalbos.

Pagalba bus trejopa. Didžiausią dalį 2023 metais sudarys karinė pagalba už maždaug 5,4 mlrd. kronų.

Civilinei pagalbai – humanitarinėms ir ilgalaikėms atstatymo pastangoms – bus skirta maždaug 1,2 mlrd. kronų, o verslo iniciatyvoms atiteks 400 mln. kronų.

„Nekantriai laukiame paskutinio šūvio“, – reporteriams sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussens.

Be to, vyriausybė 2024–2027 metais skirs lėšų tam, kad būtų papildytos atsargos, sumažėjusios dėl 2022–2023 metais Ukrainai suteiktos karinės pagalbos, sakė vyriausybė.

„AFP“/„Scanpix“/Danijos parlamentas

Tuo tarpu Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis greitai sureagavo į sprendimą ir tviteryje padėkojo Danijai.

„Nuoširdžiai dėkoju Danijos parlamentui, premjerui ir vyriausybei už paramos Ukrainai fondo įsteigimą. Daugiau nei 1 mlrd. dolerių karinė, humanitarinė ir ekonominė pagalba Ukrainai – tai garantija, kad mūsų bendra pergalė prieš agresorių ir taikos sugrįžimas į Europą priartės!“ – rašė jis.

Kinija, Iranas ir Rusija trečiadienį pradės bendras karines pratybas Omano įlankoje, pranešė Kinijos gynybos ministerija. 

Teigiama, kad trijų šalių kariuomenių ir laivynų pratybos vyks iki sekmadienio ir bus organizuojamos 2019 m. ir 2022 m. bendru trijų šalių jūrų pratybų pagrindu.

Likus kelioms savaitėms iki Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios Kinija įsipareigojo „jokių ribų“ neturinčiai partnerystei su Rusija, o per vienerius karo metus jų diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai vis gilėjo. Vakarų pareigūnai nuogąstauja, kad Kinija gali svarstyti galimybę teikti Rusijai letalinę karinę pagalbą, tačiau Pekinas šį kaltinimą griežtai neigė.

Tuo tarpu Maskvos gynybinė partnerystė su Teheranu suintensyvėjo per pastaruosius metus, kai Rusijai vis labiau reikėjo išorinės karinės paramos karui prieš Ukrainą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad Baltiesiems rūmams bendros pratybos nekelia susirūpinimo, pranešė CNN.

„Mes ketiname žiūrėti ir stebėti, kad įsitikintume, jog šios pratybos nekelia jokios grėsmės mūsų nacionalinio saugumo interesams arba mūsų sąjungininkų ir partnerių regione interesams. Tačiau tautos treniruojasi. Mes tai darome nuolat. Stebėsime, kaip tik galėsime“, – sakė jis.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos valstybės pareigūnams ir darbuotojams taikomi vis griežtesni kelionių į užsienį apribojimai, kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Tikėtina, kad kai kurie pareigūnai galėjo netekti savo pasų ir turėjo juos perduoti Federalinei saugumo tarnybai.

„Arčiau valdžios epicentro esantiems darbuotojams taikomi dar griežtesni apribojimai: Kremliaus pareigūnams uždraustos visos tarptautinės poilsinės kelionės“, – teigė britų žvalgyba.

Pažymėtina, kad tokia metodika yra sovietmečiu galiojančių priemonių išplėtimas. Kelionių apribojimai valstybės pareigūnams jau buvo sugriežtinti 2014 m. Rusijai aneksavus Krymą.

Britų žvalgyba spėja, kad tokiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią vis labiau nepatenkintų pareigūnų pabėgimui iš šalies.

„Yra reali tikimybė, kad toliau vykdant Rusijos valstybės išsaugojimą, kelionių apribojimai bus sugriežtinti vis didesniam viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiui“, – pabrėžia Gynybos ministerija.

Rusijos gynybos ministerija nuo balandžio 1 dienos planuoja į šalies ginkluotąsias pajėgas priimti 400 tūkst. kontraktininkų, praneša „Radio Svoboda“, remdamasi regioninės žiniasklaidos pranešimais.

Žurnalistų teigimu, Rusijos gynybos ministerija jau išsiuntė regionams įsakymus, kuriuose nurodoma, kiek žmonių turėtų pasirašyti sutartis su kariuomene.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti rusai vyksta į frontą.

Žurnalistai pažymėjo, kad didžiąją dalį darbo atliks karinės įskaitos tarnybos, tačiau atsakomybė už plano įgyvendinimą guls ant gubernatorių pečių.

„Pagal Gynybos ministerijos planus Čeliabinsko ir Sverdlovsko srityse į profesinę karo tarnybą bus priimta 10 tūkst. žmonių, o Permės krašte – 9 tūkst.“, – rašoma straipsnyje.

Per karą su Ukraina Rusija jau prarado daugiau kaip 161 500 karių, beveik 6 800 šarvuočių, beveik 4 500 tankų ir daugiau kaip 2 100 bepiločių orlaivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“. 

Teigiama, kad vien per praėjusią parą Rusija neteko 980 savo karių. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbas, kad ukrainiečiai gali būti atsakingi už sprogimus, kurie praėjusiais metais pažeidė „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, antradienį atmetė kaip „visišką nesąmonę“ ir vėl apkaltino Jungtines Valstijas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Nord Stream“

V.Putinas kalbėjo po to, kai laikraščiai „The New York Times“, „The Washington Post“ ir Vokietijos žiniasklaida praėjusią savaitę paskelbė straipsnius, kuriuose cituojami neįvardyti JAV ir kiti pareigūnai. Šaltiniai teigė, jog esama įrodymų, kad už sprogimus gali būti atsakinga Ukraina ar bent ukrainiečiai. Ukrainos vyriausybė neigė, kad yra su tuo susijusi.

Kaip pranešė Vokietijos laikraštis „Die Zeit“ ir Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir SWR, tyrėjai mano, jog penki vyrai ir viena moteris išpuoliui įvykdyti pasinaudojo jachta, kurią Lenkijoje išsinuomojo Ukrainai priklausanti bendrovė. Vokietijos federaliniai prokurorai patvirtino, kad sausio mėnesį buvo atlikta krata jachtoje, tačiau nepatvirtino praneštų išvadų.

Putinas atmetė šią mintį kaip „visišką nesąmonę“.

„Tokį sprogimą, tokį galingą ir tokiame gylyje, galėjo įvykdyti tik ekspertai, remiami viso valstybės, turinčios atitinkamas technologijas, potencialo“, – per televiziją sakė jis.

Rusijos vadovas tvirtino, kad JAV turėjo motyvą surengti sprogimą, nes norėjo sustabdyti pigių rusiškų gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir aprūpinti ją brangesnėmis suskystintosiomis gamtinėmis dujomis.

Praėjusią savaitę Kremlius teiginius apie Ukrainos dalyvavimą pavadino Vakarų dangstymo dalimi.

Antradienį V.Putinas priekaištavo Europos lyderiams, kad jie tylėjo apie šį incidentą, ir apkaltino juos, kad jų elgesys atspindi, jo žodžiais tariant, pavaldžią Europos poziciją JAV atžvilgiu.

„Europiečiai prarado nepriklausomybės, suverenumo ir nacionalinių interesų geną, – šyptelėdamas pareiškė V. Putinas. – Kuo labiau jiems daužoma per nosį ar viršugalvį, tuo žemiau jie lenkiasi ir tuo plačiau šypsosi.“

Rugsėjo mėnesį įvykę sprogimai sugadino vamzdynus „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, ir sukėlė didelį dujų nuotėkį. Niekas neprisiėmė atsakomybės.

JAV pareigūnai iš pradžių iškėlė prielaidą, kad dėl to galėjo būti kalta Rusija. Rusija apkaltino JAV ir Jungtinę Karalystę. Europos šalių, įskaitant Daniją, per kurios vandenis eina dujotiekis, ir Vokietiją, tyrimų galutinių išvadų dar nėra.

V.Putinas išreiškė apgailestavimą, kad Rusijai nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga. Jis pridūrė, kad Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ pasiuntė laivą patikrinti jūros dugno netoli sprogimų vietos ir maždaug už 30 km nuo jos pastebėjo kažką, kas atrodė kaip antena prie vamzdžių jungties.

V.Putino teigimu, antena galėjo būti padėta, kad paleistų kitą sprogstamąjį įtaisą, kuris dėl neaiškių priežasčių nesprogo. Pasak jo, Rusija tikisi, jog Danijos valdžia sudarys bendrą grupę vietovei nuodugniai patikrinti.

Antradienį du Rusijos orlaiviai Su-27 tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros numušė JAV bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“. JAV generolas Jamesas B.Heckeris pareiškė, kad du Rusijos orlaiviai beveik pataikė į droną, todėl abu orlaiviai sudužo ir dronas buvo prarastas. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad dronas sudužo dėl „staigaus manevravimo“.

„Incidentas nesukels tiesioginio Rusijos ir JAV konflikto eskalacijos. Rusijos pajėgos jau dešimtmečius įvairiuose teatruose naudoja prievartinius signalus prieš JAV ir sąjungininkų skrydžius ir karinius laivus, nesukeldamos konflikto. JAV ir Rusijos prezidentai išlaiko visišką laisvę rinktis, kaip reaguoti į tokius incidentus, ir tokiose situacijose nėra nieko automatiško dėl eskalacijos. Atsižvelgiant į pakartotinius prezidento Joe Bideno įsipareigojimus vengti JAV pajėgų įtraukimo į tiesioginį konfliktą su Rusija ir į aiškų bei ne kartą pademonstruotą Kremliaus nenorą įsivelti į karą su NATO, nėra jokios priežasties, kad tokie incidentai sukeltų pavojingą eskalaciją“, – kasdieninėje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Žymūs Rusijos karinių tinklaraščių autoriai iš naujo stiprina seniai vykdomą Rusijos informacinę operaciją, kuria siekiama panaudoti religiją Ukrainai diskredituoti.
• Rusijos valdžios institucijos toliau imasi priemonių, kad sutelktų sunkiai besiverčiančią Rusijos gynybos pramonės bazę ilgalaikėms karo pastangoms.
• Kovo 14 d. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkija gali tiekti Ukrainai daugiafunkcinius naikintuvus MiG-29 per 4-6 savaites.
• Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau stato gynybinius įtvirtinimus palei Rusijos sieną su Ukraina, siekdamos prispausti Ukrainos karius prie šiaurinių pasienio rajonų.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos pasistūmėjo Bachmuto ribose ir tęsė antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto fronto liniją ir vakarinėje Donecko srityje.
• Rusijos pajėgos toliau stiprina užnugario rajonus Rusijos okupuotoje Zaporižios srityje.
• Kovo 14 d. „Vieningosios Rusijos“ sekretorius Andrejus Turčakas paskelbė, kad Rusijos Valstybės Dūma svarstys įstatymą, kuriuo supaprastinamas teisinis dingusių Rusijos karių pripažinimas žuvusiais.
• Ukrainos partizanai per savadarbio sprogstamojo užtaiso išpuolį sužeidė Naujosios Kachovkos okupacinės karinės administracijos vadovo pavaduotoją.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą atrėmė daugiau kaip 90 Rusijos atakų, o Bachmuto mieste tęsiasi nuolatiniai mūšiai dėl pozicijų, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.  

„Pagrindinis priešo taikinys per pastarąją parą ir toliau buvo bandymai pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas“, – rašoma suvestinėje. 

Generalinio štabo teigimu, šiuo tikslu priešas sutelkė pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis. Dėl profesionalių ir koordinuotų veiksmų Ukrainos gynėjai šiose kryptyse atrėmė daugiau kaip 90 priešo atakų.

Generalinio štabo teigimu, priešas ir toliau palaiko savo karinį buvimą su Ukraina besiribojančiose teritorijose Kupjansko ir Lymano kryptimis, kad neleistų Ukrainos daliniams persikelti į kitas kryptis. Taip pat praėjusią parą priešas nesėkmingai bandė pralaužti Ukrainos karių gynybą.

„Bachmuto kryptimi priešas neatsisako bandymų užimti Bachmuto miestą, kur tęsiasi nuolatiniai poziciniai mūšiai. Tuo pat metu mūsų gynėjai atrėmė priešo atakas Jahidnės, Chromovo ir Orechovo-Vasylivkos rajonuose“, – sakoma pranešime. 

Be to, rusai vykdė nesėkmingus puolimus Kamjankos, Nevelskės, Novokalynovo, Sjevernės, Pervomaiskės, Novomychailivkos, Pobedos ir Vodianės Donecko srities Avdijivkos, Marjinkos ir Šachtarsko kryptimis.

Iš Rusijos pozicijų į negyvenamą teritoriją prie Časiv Jaro miesto Rytų Ukrainoje antradienį buvo paleisti baltojo fosforo šaudmenys, iš Ukrainos praneša naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Du sviediniai buvo paleisti penkių minučių intervalu apie 16 val. 45 min. vietos ir Lietuvos laiku kelyje pietiniame Časiv Jaro pakraštyje, vedančiame į netoliese esantį Bachmutą – ilgiausio ir kruviniausio mūšio per metus trunkančią Rusijos invaziją centrą.

Po sviedinių švilpimo pasigirsdavo sprogimai, kuriuos sukeldavo šaudmenys, išleidžiantys mažus degančius baltojo fosforo kamuoliukus, kurie lėtai krisdavo ant žemės.

Kamuoliai padegė abiejose kelio pusėse esančią augmeniją futbolo aikštės dydžio plote.

AFP negalėjo patvirtinti, ar taikinys buvo Ukrainos pajėgų pozicija, tačiau sudegusioje teritorijoje prie kelio stovėjo žalias sunkvežimis su baltu kryžiumi – Ukrainos kariuomenės ženklu.

Artimiausi gyvenamieji namai buvo maždaug už 200 metrų nuo paveiktos teritorijos išorinio krašto.

Ginklai, kurių sudėtyje yra fosforo, yra padegamieji ginklai, kuriuos draudžiama naudoti prieš civilius gyventojus, tačiau pagal 1980 metais Ženevoje pasirašytą konvenciją jie gali būti naudojami prieš karinius taikinius.

Nuo karo pradžios Kyjivas kelis kartus kaltino Maskvą, kad ji juos panaudojo, taip pat ir prieš civilius gyventojus, tačiau Rusijos kariuomenė tai kategoriškai neigė.

Antradienį Belgorodo srityje pasigirdo sprogimai, Rusijos valdžios institucijos pranešė apie oro gynybos darbą, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos numušė tris raketas virš Belgorodo, esančio 40 km nuo sienos su Ukraina, ir Belgorodo srities.

„Aiškinamasi, kokios buvo pasekmės. Viena iš nuolaužų pataikė į Belgorodo miesto gyvenamąjį sektorių. Yra padaryta žala. Keliuose Belgorodo rajono namų ūkiuose taip pat užfiksuoti šrapnelių apgadinimai“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Belgorodo meras Antonas Ivanovas sakė, kad nukentėjusiųjų nėra. Pasak jo, keliuose namuose apgadinti langai ir stogai, taip pat apgadinti automobiliai. Socialiniuose tinkluose pranešta, kad girdėti keli garsūs sprogimai, taip pat netoli oro uosto.

Tuo pat metu Charkivo karinės grupės vadas Serhijus Melnykas savo „Telegram“ kanale 22.38 val. pranešė apie Rusijos raketų paleidimą. Po kelių minučių jis pridūrė, kad kol kas visos raketos sprogo danguje virš okupantų.