Bundesveras tik po trejų metų gaus pamainą Ukrainai perduotoms artilerijos sistemoms

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos pasididžiavimu buvęs didžiausias pasaulyje transporto lėktuvas „Mrija“, kurį rusų okupantai invazijos į Ukrainą pradžioje sunaikino Hostomelio oro uoste, turėjo būti evakuotas iš šalies. Legendinis lėktuvas turėjo skristi į Vokietijos Leipcigo/Halės oro uostą.

Kaip rašo „Bild“, „Mrija“ turėjo būti nuskraidinta į Vokietiją prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasario mėn.

„Karo išvakarėse įgula ir pilotai įlipo į visiškai skrydžiui parengtą krovininį lėktuvą, tačiau, pasak kapitono Dmytro Antonovo, aukščiausios vadovybės nurodymu jiems nebuvo leista pakilti“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad Leipcigo/Halės oro uostas „Mriją“ priimti buvo pasirengęs likus mėnesiui iki rusų įsiveržimo. Stovėjimo vieta lėktuvui buvo parengta nuo 2022 m. sausio 26 d.

Vokietijos oro uosto atstovas spaudai Uwe Schuhartas komentare leidiniui patvirtino, kad lėktuvų An-225 ir An-124 perkėlimas į Vokietiją buvo numatytas vasario 25 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Antonov An-225 Mrija“ Varšuvoje

„Tai buvo patvirtinta vasario 21 d. Diskusijos apie tai vyko keliomis savaitėmis anksčiau“, – paaiškino jis.

Leipcigo/Halės oro uostas buvo antrieji Ukrainos krovininio lėktuvo An-225 „Mrija“ namai. Nuo 2008 m. didžiausias pasaulyje orlaivis jame leidosi 32 kartus.

Visame pasaulyje garsus Ukrainos orlaivis „Mrija“ buvo sunaikintas Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje – 2022 m. vasario 27 d. – per okupantų oro ataką Hostomelio oro uoste.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Antonov An-225“ lėktuvas „Mrija“, sunaikintas netrukus po Rusijos invazijos pradžios

Kaip vėliau paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba, kai kurie valstybinės įmonės „Antonov“ darbuotojai ilgą laiką trukdė Gynybos pajėgoms organizuoti oro uosto priešlėktuvinę ir antžeminę apsaugą. Dėl to rusams pavyko Hostomelio oro uoste išlaipinti desantą, o per mūšius su Ukrainos gynėjais okupantai sunaikino ir angare stovėjusią „Mriją“.

2023 m. kovą saugumo tarnyba buvusiems valstybinės įmonės „Antonov“ vadovams pranešė apie įtarimus. Pasak teisėsaugos institucijų, vadovų veiksmai lėmė legendinio lėktuvo sunaikinimą.

Bundesverui prireiks mažiausiai trejų metų, kad atkurtų savaeigių artilerijos sistemų „Panzerhaubitze 2000“ arsenalą, po to, kai 14 vienetų buvo perduota Ukrainai.

Pasak laikraščio „Spiegel“, Vokietijos valdžios institucijos jau pasirašė sutartį dėl 10 naujų artilerijos sistemų pirkimo, kurių bendra vertė – 184 mln. eurų. Sutartyje pažymima, kad gamintojas „Krauss-Maffei Wegmann“ pirmąsias šešias haubicas gali pristatyti ne anksčiau kaip 2025 m. Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, likusios sistemos Bundesverui bus pristatytos 2026 m.

Tačiau, remiantis konfidencialiais duomenimis, Vokietijos valdžios institucijos numato, kad sutartis nebus įvykdyta laiku dėl įtemptos padėties elektroninių komponentų rinkoje. Vėlavimo rizika vertinama nuo „vidutinės“ iki „didelės“.

JAV mano, kad Rusija Juodojoje jūroje rado dalį numušto JAV žvalgybinio bepiločio orlaivio nuolaužų.

Su šiuo klausimu susipažinęs JAV pareigūnas CNN sakė, kad rastas nuolaužas jis apibūdino kaip stiklo pluošto gabalus arba nedideles bepiločio orlaivio „MQ-9 Reaper“ dalis.

Rusijos laivai pasiekė vietą, kur Juodojoje jūroje, maždaug už 70–80 mylių į pietvakarius nuo Krymo, nukrito JAV žvalgybinis dronas „MQ-9 Reaper“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dronas „MQ9 Reaper“

Tačiau Joe Bideno administracija sumenkino drono nuolaužų reikšmę ar galimybę iš jo liekanų gauti kokios nors slaptos informacijos.

„Mes padarėme taip, kad jie negalėtų surinkti nieko, kas turėtų žvalgybinės vertės, iš to drono liekanų, kad ir kokios liekanos būtų vandens paviršiuje“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.

JAV pareigūnai sakė, kad po JAV drono susidūrimo su Rusijos naikintuvais ankstų antradienio rytą drono operatoriai ėmėsi priemonių, kad prieš jam nukrentant į Juodąją jūrą būtų ištrinta visa jautri drono programinė įranga.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, jog Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo derybos būtų „geras dalykas“, tačiau įspėjo Pekiną, kad šis į konfliktą nežvelgtų „vienpusiškai“. 

„Manome, kad būtų gerai, jei jiedu pasikalbėtų“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, paklaustas apie verslo dienraščio „Wall Street Journal“ paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad Kyjivo lyderis ketina pasikalbėti su Xi Jinpingu  pirmą kartą nuo Kinijos sąjungininkės Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą. 

„Mes remiame ir palaikome“ kontaktus, sakė J.Kirby.  Bet jis perspėjo, kad Kinija neskatintų paliaubų Ukrainoje, teigdamas, kad tai paprasčiausiai prisidėtų prie Rusijos agresijos.

Xi Jinpingas nėra patvirtinęs, kad būtų skambinęs V.Zelenskiui. Nepaisant to, Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba. 

Taip pat pranešama, kad Xi Jinpingas ruošiasi kelionei į Maskvą ir susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

J.Kirby teigė, jog Vašingtonas dar nepatvirtino, ar įvyks V.Putino ir Kinijos lyderio aukščiausiojo lygio susitikimas, tačiau paragino Pekiną nesiekti tokio karo baigties sprendimo, kuris „atspindėtų tik Rusijos požiūrį“.

Jis nurodė, kad tai, jog Kinija akcentuoja ugnies nutraukimo būtinybę, „skamba visiškai pagrįstai“, tačiau iš esmės „patvirtintų Rusijos įsigalėjimą“. 

„Iš tikrųjų tai būtų Rusijos laimėjimų pripažinimas“ ir „dar vienas nuolatinis Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas“, – teigė jis. 

J.Kirby pridūrė, kad paliaubos sudarytų sąlygas Maskvai „dar labiau įtvirtinti savo pozicijas Ukrainoje, atkurti savo pajėgas... ir iš naujo jas apmokyti, kad vėl galėtų pradėti puolimą savo pasirinktu metu“. 

Anot jo, ilgalaikė taika „negali būti vienpusė, į ją būtinai turi būti įtrauktos ir į ją turi būti atsižvelgta remiantis Ukrainos perspektyvomis ir Ukrainos sprendimais“. 

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Lenkijos sprendimas tapti pirmąja šalimi, siunčiančia į Ukrainą naikintuvus MiG-29, „nekeičia“ JAV sprendimo nesiųsti savo pačių karo lėktuvų į Kyjivą. 

„Tai nekeičia mūsų požiūrio dėl F-16“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas omenyje JAV gaminamus naikintuvus.

Jis pridūrė, kad šis Lenkijos žingsnis neturės jokios įtakos.

Švedija ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą parduoti savo artilerijų sistemų „Archer“ Jungtinei Karalystei, todėl Londonas Ukrainai galės padovanoti savo senesnes savaeiges haubicas AS-90. 

Švedijos vyriausybė išplatintame pareikškime nurodė, jog JK įsigys 14 „Archer“ vienetų. 

Stokholmas sausį paskelbė, kad sistemas „Archer“ taip pat siųs tiesiogiai į Ukrainą, nenurodydamas konkretaus skaičiaus, o ketvirtadienį pranešė, kad atsiųs aštuonis vienetus.

Wikipedia.org nuotr./Artilerijos sistema „Archer“

Švedijoje sukurta sistema „Archer“ – tai automatizuota haubica, pritvirtinta prie visureigio, todėl ginklą nuotoliniu būdu valdo šarvuotoje kabinoje sėdinti įgula. 

„Tokia artilerija, kaip „Archer“, kartu su šarvuočiais ir tankais didina Ukrainos gynybinius pajėgumus ir leidžia jiems atkovoti teritoriją“, – teigė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. 

Jungtinė Karalystė teigia, kad 14 „Archer“ sistemų „laikinai pakeis dabartines 32 artilerijos sistemas AS-90, kurias JK padovanojo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. 

Londonas paskelbė, kad sausį siunčią AS-90 į Ukrainą. 

Švedijos vyriausybė pranešė, kad iki šiol pažadėjo Ukrainai skirti 16,9 mlrd. kronų (1,5 mlrd. eurų) karinės paramos. 

Vasarį Švedija prisijungė prie daugybės Vakarų valstybių, kurios Kyjivui pažadėjo skirti sunkiosios ginkluotės, ir pasiūlė „apie 10“ savo tankų „Leopard 2“, taip pat oro gynybos sistemų „Iris-T“ ir HAWK.

Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių ir maisto davinių, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Naujas Lietuvos karinės paramos paketas Ukrainai apima 155 mm amuniciją, visureigius ir maisto davinius“, – tviteryje parašė A.Anušauskas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą su šalies sprendimu siųsti naikintuvų Ukrainai.

„Sveikinu prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą siųsti naikintuvus Ukrainai. Tai – didelis pokytis, kuris reikšmingai sustiprins kovą prieš agresorių. Ryžtingumas išjudina kalnus. Tikra lyderystė priartins pergalę ir taiką Europai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė G.Nausėda.

Jakub Szymczuk KPRP nuotr./Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

A.Duda ketvirtadienį pranešė, kad Lenkija ketina perduoti Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29 artimiausiomis dienomis, o vėliau jų suteiks dar daugiau.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Remiantis ketvirtadienį paskelbta Jungtinių Tautų palaikomo tyrimo ataskaita, Rusijos išpuoliai prieš civilius Ukrainoje, įskaitant sistemingus kankinimus ir žudymus okupuotuose regionuose, prilygsta karo nusikaltimams ir galimiems nusikaltimams žmoniškumui. 

Ši itin išsami žmogaus teisių ataskaita, kuri buvo paskelbta praėjus lygiai metams po to, kai per Rusijos aviacijos smūgį Mariupolio teatrui žuvo šimtai ten buvusių žmonių, tapo itin retu JT Saugumo Tarybos narės pasmerkimu. 

Ataskaitoje tarp galimų nusikaltimų žmoniškumui minimi pakartotiniai išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą prasidėjus rudeniui, kai šalčiausiais mėnesiais šimtai tūkstančių žmonių liko be šilumos ir elektros. Be to, joje minimi keliuose Maskvos okupuotuose regionuose sistemingai ir masiškai naudojami kankinimai. 

Tyrimų komisija (TK) yra viena iš stipriausių JT Žmogaus teisių tarybos naudojamų priemonių, leidžiančių nuodugniai išnagrinėti piktnaudžiavimus ir pažeidimus visame pasaulyje. Ketvirtadienį ataskaitą paskelbusi komisija buvo suformuota per skubius debatus netrukus po Rusijos invazijos praėjusiais metais. 

Komisijos trys nariai yra nepriklausomi žmogaus teisių ekspertai, o jos personalą remia ir finansuoja JT Žmogaus teisių biuras ir taryba. 

Ataskaitoje autoriai nurodė „nedidelį skaičių“ Ukrainos pajėgų padarytų pažeidimų, įskaitant vieną, dėl kurio, jų teigimu, Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį tyrimą, tačiau daugiausia dėmesio skyrė kaltinimams Maskvai. 

Tačiau Rusija nesureagavo į tyrėjų prašymus pateikti visą reikiamą informaciją. 

Vis dėlto JT tyrimas nepadarė išvados, kad Ukrainoje vyko genocidas, ketvirtadienį pareiškė komisijos pirmininkas.

„Nenustatėme, kad Ukrainoje vyko genocidas“, – spaudos konferencijoje Ženevoje sakė tyrimų komisijos vadovas Erikas Mose. 

Tačiau jis pridūrė: „Pastebėjome, jog yra tam tikrų aspektų, dėl kurių gali kilti klausimų, susijusių su šiuo nusikaltimu, tačiau kol kas nepateikėme jokios išvados.“

Tyrėjai taip pat teigė, kad Rusijos vykdomas priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas ir deportavimas į jos kontroliuojamas teritorijas yra karo nusikaltimas.

Tyrimo metu dauguma išsiaiškintų piktnaudžiavimo atvejų buvo jau gerai žinomi, bet išvadose yra nurodytas tarptautinės bendruomenės įvertinimas: ekspertai vykdo įgaliojimus, kuriuos praėjusiais metais suteikė Žmogaus teisių taryba, vienijanti visų 47 JT šalių narių vyriausybes. 

Be to, ataskaita gali prisidėti prie pastangų, kuriomis siekiama didinti atsakomybę už karo metu įvykdytus nusikaltimus – tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT), tiek ir kai kuriose atskirose šalyse, kurios ėmėsi taikyti „universaliąją jurisdikciją“ ir persekioti už žiaurius nusikaltimus, kad ir kur jie būtų įvykdyti.