V.Zelenskis išskyrė penkis akcentus: ko dabar reikia Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Europos Vadovų Tarybą tiesiai iš traukinio ir išvardijo penkis pagrindinius akcentus, kurie pratęsia karą Ukrainoje.

Pirma, sako Ukrainos prezidentas, neturėtų būti delsiama perduoti Ukrainos kariams ginklų, galinčių apsaugoti ukrainiečius nuo Rusijos teroro. Pirmiausia tai tolimojo nuotolio ginklai.

Antra, V.Zelenskis padėkojo už sprendimą padovanoti Ukrainai naikintuvų MiG, nes tai gerokai sustiprins Ukrainos dangaus apsaugą, tačiau pabrėžė, kad „mums reikia modernesnių lėktuvų“.

Trečias V.Zelenskio pateikiamas akcentas yra sankcijos Rusijai. Jis sako, kad negali būti net „užuominų“ apie sprendimų dėl sankcijų atidėliojimą bei negali būti jokių sankcijų susilpninimo, ypač prisidengus „manipuliacine priedanga“ – maisto saugumu. Pasak Ukrainos prezidento, griežtos sankcijos reiškia saugumą, o sankcijų susilpninimas yra kvietimas naujoms krizėms.

Ketvirta – aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimas dėl taikos. Pasak Ukrainos vadovo, visi puikiai supranta, kad dabartinėmis aplinkybėmis daugelis lyderių negalės atvykti į Ukrainą, todėl aukščiausiojo lygio susitikimas gali būti surengtas vienoje iš pasaulio ar Europos sostinių.

Penktasis V.Zelenskio išsakytas akcentas – Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas. Pasak prezidento, Ukraina yra pasirengusi priimti sprendimą pradėti derybas dėl narystės ES šiais metais.

Slovakija iš tiesų perdavė Ukrainai keturis anksčiau pažadėtus MiG-29 naikintuvus. Šią informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Pirmieji keturi naikintuvai MiG-29 saugiai perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad naikintuvų perdavimas buvo vykdomas pagal Slovakijos ir Ukrainos tarpvyriausybinį susitarimą. 

Ukrainos kariuomenė atšaukė savo pranešimą, kad Rusijos kariai paliko Naujosios Kachovkos gyvenvietę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos kariai liko miestelyje.

Teigiama, kad pirminis pranešimas buvo paskelbtas „neteisingai panaudojus turimus duomenis“.

Iki kitos savaitės pabaigos Ispanija išsiųs Ukrainai pirmąją tankų „Leopard 2A4“ partiją, teigiama ketvirtadienį paskelbtame Ispanijos gynybos ministerijos pranešime.

Teigiama, kad šeši siuntimui rengiami tankai „Leopard 2A4“ atliko paskutinius patikrinimus.

Ketvirtadienį visi Rusijos kariuomenės daliniai, dislokuoti Chersono srities Naujosios Kachovkos gyvenvietėje, paliko miestą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Prieš tai buvo apiplėšti artimiausi vietos gyventojų gyvenamieji namai siekiant pasipelnyti.

Okupantai iš civilių gyventojų „konfiskavo“ didelius kiekius buitinės ir elektroninės įrangos, juvelyrinių dirbinių, drabužių ir mobiliųjų telefonų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) toliau stiprinti sankcijas Rusijai dėl invazijos Ukrainoje ir pareiškė, jog kalbos apie galimą ribojimų švelninimą yra nepriimtinos.

„Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos. Kol nuo rusų rankos liejasi ukrainiečių kraujas, turime ir toliau nuosekliai griežtinti ES sankcijų Rusijai politiką“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime Briuselyje.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina dirbti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui, ir paragino kuo greičiau padėti rengti 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda

Lietuva siūlo šiame pakete numatyti sankcijas Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“ bei priešinasi iniciatyvoms švelninti ribojimus Maskvą remiančios Baltarusijos trąšų eksportui.

Sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, G.Nausėda pasveikino sprendimą dėl ES bendrų amunicijos Ukrainai pirkimų, toliau ragino dėti visas pastangas įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijos agresijos Ukrainoje nusikaltimui nagrinėti.

Lietuvos prezidentas taip pat akcentavo, jog ES turi įvertinti tai, kad Ukraina daro pažangą įgyvendinant reformas ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas nepaisydama karo šalyje. Valstybės vadovo teigimu,

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį per iškilmingą ceremoniją pasirašė teisės aktus, pagal kuriuos gali tapti NATO nare, rašo britų leidinys  „The Guardian“.

Vengrija ir Turkija, vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Suomijos narystės, pranešė, kad netrukus tai padarys.

Buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis, privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ruošiasi apriboti savo privačios kariuomenės operacijas Ukrainoje po to, kai Rusijos kariuomenės vadai nutraukė gyvosios jėgos ir amunicijos tiekimą jo pajėgoms, puolančioms Bachmutą, leidiniui „Bloomberg“ teigė su tuo susipažinę asmenys.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vengrija nesulaikytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jei šis atvyktų į jos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį paskelbė V.Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.

Tačiau, pasak vyriausybės pareigūno Gergely Gulyaso, šis orderis Vengrijoje nėra teisiškai privalomas, nors ši Europos Sąjungos narė taip pat yra ir TBT narė.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

„Galime remtis Vengrijos įstatymais ir tuo pagrindu negalime suimti Rusijos prezidento... kadangi Vengrijoje nėra paskelbtas TBT statutas“, – Budapešte surengtoje trumpojoje spaudos konferencijoje sakė G.Gulyasas.

Vengrija pasirašė TBT Romos statutą 1999 metais ir jį ratifikavo 2001-aisiais, per pirmąją V.Orbano, kuris nuo 2010-ųjų laimėjo ketverius rinkimus iš eilės, kadenciją.

G.Gulyasas sakė, kad įstatymas nebuvo oficialiai įtrauktas į Vengrijos teisę, nes „tai prieštarautų konstitucijai“.

Jis pridūrė, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos.

Budapeštas atsisakė komentuoti patį orderį, tačiau G.Gulyasas sakė, kad šis sprendimas „nėra pats palankiausias“.

Jis teigė, kad tai buvo žingsnis „veikiau eskalacijos, o ne taikos link“.

V.Orbanas, kuris prieš karą buvo artimas V.Putinui, sulaukė aršios ES sąjungininkų kritikos dėl to, kad atsisako siųsti ginklus Kyjivui, nepritaria sankcijoms Rusijai ir ragina vesti taikos derybas.

Suomijos užsienio reikalų ministerija išdavė leidimą išplaukti Kotkos uoste sulaikytam Rusijos laivui „Swem“, gabenančiam trąšų krovinį bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui, įtrauktam į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.

Skelbiama, jog išimtis padaryta todėl, kad šis trąšų krovinys skirtas trečiajai šaliai, o trąšos reikalingos pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.

„Leidime numatytos specialios sąlygos, kurių turi laikytis krovinio gavėjas. Sąlygas įvykdžius, laivas gali išplaukti“, – sakė Suomijos URM Sankcijų priežiūros skyriaus atstovė Pia Sarivaara.

Jos teigimu, laivas galės tęsti kelionę artimiausiomis dienomis.

Šiame incidente figūruojančio Rusijos oligarcho Suomijos ministerija neįvardija.

Savo ruožtu Hamina-Kotkos uosto vykdomasis direktorius Kimmo Naskis sakė, jog tai pirmas kartas, kai dėl ES sankcijų Rusijai krovinys buvo sulaikytas Suomijos uoste.

Nepatvirtintais duomenimis, šis laivas gabena 20 tūkst. tonų trąšų, kurių vertė tarptautinėje rinkoje – 10-12 mln. eurų.