Rusijos puolimas silpsta: Kremlius planuoja kariuomenę papildyti 400 000 naujų karių

Rytų Ukrainos regionuose, išskyrus Luhansko sritį, paskelbtas oro pavojus.

Tai rodo Ukrainos oro pavojaus žemėlapis, praneša „Ukrinform“.

Šiuo metu oro pavojaus režimas tebegalioja okupuotame Kryme.

Ukrainos parlamento ombudsmenas Dmytro Lubinecas išreiškė nuostabą, kad Jungtinių Tautų atstovai per asmeninius susitikimus niekada nekalbėjo apie galimus Rusijos karo belaisvių teisių pažeidimus Ukrainoje.

Ombudsmenas sakė, kad JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje pateikė dvi naujas ataskaitas – apie elgesį su karo belaisviais ir bendrą žmogaus teisių padėtį Ukrainoje per šešis mėnesius iki šių metų sausio 31 d.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Dmytro Lubinecas

Visų pirma misijos išvadose patvirtinama, kad Rusija Ukrainos teritorijoje įvykdė masinius karo nusikaltimus, pažeidė žmogaus teises ir nepaisė visų tarptautinės humanitarinės teisės normų. Taip pat nurodoma, kad agresorius atsakingas už civilių gyventojų žūtis ir sužeidimus, savavališkus sulaikymus, užpuolimus, egzekucijas, priverstinius dingimus, kankinimus, seksualinę prievartą.

Tuo pat metu D.Lubinecas pakomentavo misijos išvadas dėl elgesio su karo belaisviais.

„Stebina tai, kad per daugkartinius asmeninius susitikimus su misijos vadove Matilda Bogner ir JT nuolatine koordinatore Ukrainoje Denise Brown jos nė karto nekėlė klausimo dėl elgesio su Rusijos karo belaisviais. Be to, norėtume išgirsti svarių faktų ir argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti misijos išvadas dėl galimų pažeidimų iš Ukrainos pusės“, – sakė D.Lubinecas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina laikosi Ženevos konvencijų, tarptautinės teisės ir yra atvira tarptautinėms organizacijoms.

„Būtent Rusija nusikalstamai įsiveržė į mūsų žemę, žudė ir grobė Ukrainos piliečius ir vis dar blokuoja prieigą prie mūsų karo belaisvių. Nežmoniško elgesio ir kankinimų mastas slepiamas“, – pabrėžė D.Lubinecas.

Jis paragino JT ir visą tarptautinę bendruomenę spausti Rusiją ir reikalauti patekti į vietas, kuriose laikomi ukrainiečių karo belaisviai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad padėtis Bachmuto kryptyje stabilizavosi. V.Zalužnas tai pareiškė socialiniame tinkle „Facebook“ po pokalbio telefonu su Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininku admirolu seru Toniu Radakinu.

„Informavau kolegą apie operatyvinę padėtį visoje fronto linijoje. Bachmuto kryptimi – sudėtingiausia. Titaniškų gynybos pajėgų pastangų dėka padėtis stabilizavosi“, – sakė V.Zalužnas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas taip pat pridūrė, kad pokalbio metu buvo aptartas Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos stiprinimo klausimas.

„Sutarėme plėtoti bendradarbiavimą ir palaikyti ryšį“, – pridūrė V.Zalužnas.

Po nesėkmingo žiemos puolimo Ukrainoje Rusijos vadovybė ketina pereiti į gynybą ir tuo pat metu į kariuomenę verbuoti naujus karius. Kremlius tikisi, kad šiais metais bus įdarbinta iki 400 000 kontraktinių karių.

Tai su Rusijos vadovybės planais susipažinę šaltiniai sakė naujienų agentūrai „Bloomberg“.

Pažymima, kad Kremlius ketina ieškoti būtent savanorių, kad nereikėtų griebtis dar vienos priverstinės mobilizacijos, kuri gali pakenkti planams kitų metų kovą perrinkti V.Putiną Rusijos Federacijos prezidentu.

Ukrainos ir Vakarų žvalgybos duomenimis, beveik visi iš 300 000 karių, kuriuos Rusija mobilizavo praėjusį rudenį, jau yra mūšio lauke Ukrainoje. Tačiau šių pajėgų nepakako, kad žiemos kampanijoje būtų pasiekta reikšmingos pažangos.

Pajėgų trūkumo problemą turėtų išspręsti milžiniško skaičiaus kontraktinių karių įdarbinimas. Teigiama, kad Rusijos regionams jau nusiųstos kvotos – kiek savanorių turėtų būti įdarbinta. Vyrai kviečiami į karinės registracijos ir verbavimo skyrius, o paskui įtikinėjami pasirašyti sutartis su Gynybos ministerija. Daugiausia dėmesio skiriama karo veteranams ir kaimo gyventojams.

Tačiau ekspertai jau dabar reiškia abejones dėl Kremliaus planų ir tiesiai šviesiai sako, kad šiais metais įdarbinti dar 400 000 sutartininkų yra nerealu. Šis skaičius prilygsta bendram sutartininkų skaičiui Rusijos kariuomenėje invazijos į Ukrainą išvakarėse.

„Nematau būdo, kaip jie galėtų dar kartą smarkiai įsiveržti į Ukrainą, nebent pereitų prie karo meto ekonomikos ir karo padėties“, – sakė RAND Corp. politikos instituto vyresnioji bendradarbė ir buvusi Rusijos karinių pajėgumų analitikė JAV gynybos departamente Dara Massicot.

Netoli Bachmuto žuvo prancūzų savanoris Kevinas Davidas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija televizijai BFM TV patvirtino žiniasklaidos informaciją, kad Bachmuto regione žuvo prancūzų savanoris. 30-metis K.Davidas dirbo humanitarinės pagalbos darbuotoju prieš prasidedant visam karui Ukrainoje. Daugiau nei prieš metus jis išvyko į Ukrainą prisijungti prie Ukrainos kariuomenės. K.Davidas turėjo du vaikus.

„Su sunkia širdimi ir dideliu liūdesiu dalijamės su jumis mūsų ginklo brolio Kevino Davido žūtimi netoli Bachmuto, – sakoma operatyvinės grupės „Baguette“ pranešime. – Dėkojame už pasiaukojimą. Ilsėkis ramybėje“.

Septyni ukrainiečių vaikai, prievarta išvežti į Rusijos okupuotą Krymą, grįžo pas savo šeimas, pranešė Chersono srities karinė administracija.

Vaikai buvo grąžinti kartu su fondu „Gelbėkit Ukrainą“, sakoma regioninės karinės administracijos pranešime. 

„Septyni vaikai iš Chersono srities, kurie beveik šešis mėnesius buvo atskirti nuo savo šeimų, pagaliau atvyko į savo žemę, išlaisvintą nuo priešo“, – rašoma jame.

Praėjusį rudenį Ukrainos kariuomenei įžengus į Chersoną ir bandant atgauti regioną iš Rusijos kontrolės, vietos Rusijos pareigūnai spaudė šeimas išsiųsti vaikus į Rusijos okupuotą Krymą.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas pranešė, kad apie 10 000 civilių gyventojų Bachmute ir jo apylinkėse gyvena labai sunkiomis sąlygomis.

Komiteto atstovas spaudai Umaras Khanas sakė, kad daugiau kaip 90 proc. Bachmuto gyventojų išvyko, tačiau pačiame mieste liko keli tūkstančiai civilių.

„Ten įstrigę civiliai gyvena labai sunkiomis sąlygomis, beveik ištisas dienas praleidžia intensyviai apšaudomose slėptuvėse. Viskas, ką jūs matote, yra žmonės, nustumti į savo egzistencijos, išgyvenimo ir tvarumo ribas“, – jo žodžius citavo „The Guardian“.

U.Khanas pridūrė, kad jį sukrėtė sugriovimų mastas.

„Namai draskomi ugnies, stogai nuplėšti, gyvenamieji pastatai nusėti skylėmis... Nuolat kyla sprogstančių sviedinių, bombų grėsmė – kai kurie žmonės vis dar gyvena slėptuvėse, stengdamiesi išgyventi šią nuožmią kovą“, – pridūrė jis.
 

Ukrainos gynėjai per parą numušė du Rusijos okupantų bepiločius orlaivius, skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Gynybos pajėgų lėktuvai per parą sudavė 16 smūgių okupantų personalo ir karinės technikos telkiniams“, – rašoma pranešime.

Ukrainos gynėjai numušė priešo bepiločius orlaivius „Shahed-136“ ir „Lancet“.

„Ukrainos raketininkai ir artileristai tuo pačiu metu smogė 2 kontrolės punktams, 4 priešo gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos telkimo vietoms, 2 priešlėktuvinių raketų sistemoms, šaudmenų sandėliui, artilerijos daliniui šaudymo pozicijoje ir 2 elektroninės kovos stotims“, – rašoma pranešime.

Penktadienį Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje surengė 40 oro ir penkis raketų smūgius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusai taip pat apšaudė daugiau kaip 20 raketų paleidimo įrenginių. Generalinis štabas pažymėjo, kad rusai apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintų teritorijų civilinę infrastruktūrą, dėl to žuvo civiliai gyventojai.

Kartu Generalinis štabas įspėjo apie didelę raketų ir oro smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybę.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai fronto linijoje penktadienį atrėmė 38 Rusijos užpuolikų atakas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Priešas sutelkia pagrindines pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marjinkos ir Šachtarsko kryptimis. Ukrainos kariai šiomis kryptimis atrėmė daugiau kaip 38 priešo atakas“, – informuoja Generalinis štabas.

Rusijos pajėgos toliau šturmuoja Bachmutą, kurį laiko Ukrainos gynėjai, taip pat Donecko srities Orechovo-Vasylivkos, Bohdanivkos, Ivanivsko ir Stupočkos rajonus. Rusai apšaudė 12 gyvenviečių.

Tuo pat metu Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingus puolimus Serebriankos rajone ir prie Hryanikivkos bei Belohorivkos gyvenviečių Kupjansko ir Limano kryptimis. Be to, priešas vykdė artilerijos ugnį prie 12 gyvenviečių.

Tuo pat metu Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis priešas vykdė puolamuosius veiksmus Keramikos, Stepnojės, Avdijivkos, Severnojės, Pervomaiskės ir Pobedos gyvenviečių kryptimi. Sėkmės nebuvo. Rusų atakos vyko 11 miestų ir kaimų.

Taip pat dienos metu priešas apšaudė gyvenvietes Černihivo, Sumų, Charkivo srityse.

Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas ginasi ir apšaudo fronto gyvenvietes.

„Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis operatyvinė padėtis iš esmės nepasikeitė, priešo puolamųjų grupių formuočių požymių neaptikta. Baltarusijos teritorijoje toliau vyksta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų padalinių kovinio rengimo veiksmai. Priešas ir toliau palaiko savo karinį buvimą Kursko ir Belgorodo sričių pasienio rajonuose“, – informuoja Generalinis štabas.

Penktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su darbo vizitu lankosi Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša Užsienio reikalų ministerija.

G.Landsbergis teigia, kad Ukrainos pergalei yra gyvybiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą ginkluotės ir ypač amunicijos, tiekimą.

Volodymyras Zelenskis įteikia apdovanojimą Gabrieliui Landsbergiui

+3

„Ukraina kovoja prieš nepaprastą priešą, mūsų įsipareigojimas Ukrainai neturi būti trumpalaikis, neturi būti vienai atakai, mes turime iš tikrųjų būti su jais, kol bus pasiekta pergalė“, – sakė diplomatijos vadovas.

Susitikime V.Zelenskis įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui valstybinį apdovanojimą. Ministrui skirtas kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas už paramą Ukrainai.

Plačiau skaitykite čia.

Kazanės lėktuvų gamykla teigia didinanti modernizuotų strateginių bombonešių Tu-160M gamybą, teigiama penktadienį paskelbtame Rusijos valstybinės pramonės korporacijos „Rostec“ pranešime.

„Gamykla gamina modernizuotus strateginius bombonešius Tu-160M. Sprendimą atnaujinti jų gamybą priėmė Rusijos prezidentas. Atnaujinti lėktuvai turi gerokai išplėstas kovines galimybes, jie turi didelį potencialą, – sakoma pareiškime. – Tolesnis platformos tobulinimas leis ją naudoti naujiems ginklų tipams, įskaitant pažangius.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Tu-160“

Rusija savo karinėje pramonėje labai pasikliauja Vakarų komponentų importu, o dėl sankcijų jai sunkiai sekasi gaminti pažangias tolimojo nuotolio raketas, taip pat kitą įrangą, kad galėtų tęsti karą Ukrainoje. Maskva labai pasikliovė senesne įranga ir netgi atgabeno anksčiau iš eksploatacijos išvestas šarvuotas transporto priemones ir tankus, o analizė rodo, kad tai iš dalies įvyko dėl Vakarų sankcijų. 

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie didelio masto pastangas didinti pajėgumus, kad būtų pagaminta daugiau ginklų vadinamajai „specialiajai karinei operacijai“ Ukrainoje. V.Putinas teigė, kad padidinta „papildomo kiekio“ ginklų gamyba yra „skubiai reikalinga“, ir patikino, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas šios iniciatyvos teisėtumui ir finansavimo skyrimui.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarnybiniam lėktuvui ir dviem didžiausioms šalies automobilių gamintojoms už antivyriausybiniuose protestuose dalyvavusių darbuotojų bauginimą.

JAV iždo departamentas, administruojantis sankcijas, išskyrė A.Lukašenkos prezidentinį lėktuvą „Boeing 737“, pažymėtą numeriu EX-001PA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Šiuo lėktuvu A.Lukašenka ir jo šeima naudojasi oficialioms tarnybinėms ir asmeninėms kelionėms, įskaitant keliones į užsienį.

Dėl sankcijų, kuriomis draudžiama JAV fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti sandorius su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, orlaivio operatoriui gali būti sunkiau gauti paslaugų ir atsarginių dalių.

Plačiau skaitykite čia.

Sevastopolyje penktadienį griaudėjo sprogimai, skelbia „Unian“.

Kaip praneša vietos viešosios informacijos portalai, sprogimas įvyko Omegos įlankos rajone. Pasak liudininkų, jis buvo labai garsus. Garsai nebuvo panašūs į tradicinius dronų numušimo garsus.
 

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pasiūlys kartu su Kinija sukurti „taikos klubą“, kuris tarpininkautų nutraukiant karą Ukrainoje.

Leidinys „Financial Times“ pranešė, kad apie tai jis paskelbs šią savaitę lankydamasis Pekine, kur susitiks su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu.

Leidinys pažymi, kad Brazilijos vadovas siekia atkurti Brazilijos diplomatinę įtaką po ankstesnės Jairo Bolsonaro vyriausybės santykinės izoliacijos, tačiau priešinasi vienijimuisi su Vakarų šalimis, kurios siunčia ginklus į Ukrainą, kad atremtų Rusijos invaziją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Luizas Inacio Lula da Silva

„Esame labai suinteresuoti palengvinti arba padėti surengti susitikimą, kuris vestų į taikos procesą. Prezidentas ne kartą yra sakęs, kad daug girdi apie karą, bet labai mažai žodžių apie taiką. Jis suinteresuotas taikos derybomis“, – sakė Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira.

Anksčiau šiais metais Brazilijos prezidentas teigė, kad skatins idėją sukurti tarpininkaujančių šalių grupę, sakydamas, kad „atėjo laikas Kinijai susitepti rankas“.

„Siūlau sukurti šalių grupę, kuri bandytų susėsti prie stalo su Ukraina ir Rusija, kad pabandytų rasti taiką“, – pridūrė jis.

Pietų Afrikos vyriausybė renkasi teisines konsultacijas, kaip elgtis dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderio Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jei jis dalyvaus rugpjūčio mėnesį vyksiančiame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė leidinys „Bloomberg“.

Pietų Afrika yra pasirašiusi Romos statutą, kuriuo įsteigtas TBT, ir privalo vykdyti Rusijos diktatoriaus arešto orderį.

„Laukiame išaiškintos teisinės nuomonės šiuo klausimu. Esame susirūpinę dėl Ukrainos žmonių padėties. Norėtume būti tokioje padėtyje, kad galėtume toliau bendrauti su abiem šalimis ir įtikinti jas taikos būtinybe“, – sakė tarptautinių santykių ir bendradarbiavimo ministrė Naledi Pandor.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Pietų Afrikos Respublikos tarptautinių santykių ir bendradarbiavimo ministrė Naledi Pandor

Tuo pat metu „Bloomberg“ šaltiniai Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje teigė, kad Pretorija greičiausiai nesulaikys nė vieno atvykstančio valstybės vadovo. Kartu jie pažymėjo, kad vyriausybė ir valdantysis Afrikos nacionalinis kongresas svarsto visas galimybes išvengti V.Putino arešto orderio vykdymo.

Pietų Afrika užėmė neutralią poziciją Rusijos karo su Ukraina klausimu. Vyriausybės poziciją pasmerkė kai kurie didžiausi šalies prekybos partneriai, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą, taip pat kai kurie didžiausi šalies bankai.

Anksčiau „Sky News“ pranešė, kad Pietų Afrikos Respublika turėtų areštuoti V.Putiną, jei jis atvyks į rugpjūčio mėn. vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Kartu Pietų Afrika pareiškė, kad žino savo teisinius įsipareigojimus, susijusius su V.Putino arešto orderiu.

Penktadienį Jungtinė Karalystė į Juodąją jūrą pasiuntė žvalgybinį lėktuvą „Boeing RC-135“, pranešė ukrainiečių naujienų portalas „Pravda“.

Orlaivių buvimo vietą galinčios sekti tarnybos duomenimis, britų lėktuvas šiuo metu yra vakarinėje Juodosios jūros dalyje.

Jį lydi du britų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“.

Didžiosios Britanijos pareigūnai šio žingsnio kol kas nekomentavo.

Anksčiau buvo pranešta, kad kovo 14 d. rusai numušė amerikiečių bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“, kuris vykdė žvalgybą virš Juodosios jūros.

Vėliau JAV atnaujino skrydžius virš Juodosios jūros, nepaisydamos šalies agresorės signalo.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pareiškė, kad pasaulis turėtų įsiklausyti į Kiniją, kad rastų išeitį iš karo Ukrainoje ir kad Kyjivas atkurtų savo teritorinį vientisumą, pranešė leidinys „The Guardian“.

P.Sanchezas, kuris kalbėjo spaudos konferencijoje Briuselyje po Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kitą savaitę ketina apsilankyti Kinijoje ir surengti derybas su šalies prezidentu Xi Jinpingu.

„AFP“/„Scanpix“/Ispanijos premjeras Pedro Sachezas

Tikimasi, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tebesitęsiančiam konfliktui Ukrainoje.

„Kinija yra pasaulinio masto veikėja, todėl akivaizdu, kad turime įsiklausyti į jos balsą, kad pamatytume, ar visi kartu galime užbaigti šį karą ir ar Ukraina gali atgauti savo teritorinį vientisumą“, – teigė premjeras.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė esančios labai susirūpinusios dėl to, ką pavadino Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšio lauke vykdomomis karo belaisvių neteisminėmis egzekucijomis.

JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad pastaraisiais mėnesiais jos vadovaujama organizacija užfiksavo abiejų pusių įvykdytų nužudymų, dažnai mūšio lauke.

„Esame labai susirūpinę dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų iki 25 rusų karo belaisvių ir karo prievolininkų egzekucijų, kurias užfiksavome“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė M.Bogner.

„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

„Dažnai tai būdavo padaroma iškart po suėmimo mūšio lauke. Nors žinome, kad Ukrainos pareigūnai atlieka penkių atvejų, susijusių su 22 aukomis, tyrimus, tačiau nežinome, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė ji.

M.Bogner taip pat išreiškė gilų JT susirūpinimą dėl „15 ukrainiečių karo belaisvių sušaudymo netrukus po to, kai juos paėmė į nelaisvę Rusijos ginkluotosios pajėgos“.

Ji sakė, kad „Wagner“ samdinių grupė, kuri teigia vadovaujanti Rusijos puolimui dėl Bachmuto – ilgiausio ir kruviniausio karo mūšio invazijos metu – yra atsakinga už maždaug 11 iš šių nužudymų.

Nuo tada, kai prieš daugiau nei metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė į provakarietišką kaimynę savo pajėgas, Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą netinkamu elgesiu su karo belaisviais.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pareiškė, kad apie 10 000 civilių, kurių dauguma yra senyvo amžiaus ir neįgalūs, gyvena „labai sunkiomis sąlygomis“ apgultame Bachmuto mieste Rytų Ukrainoje ir jo apylinkėse.

Daugiau kaip 90 proc. Bachmuto gyventojų pabėgo, o didžioji miesto dalis buvo sugriauta per ilgiausią ir kruviniausią Rusijos karo mūšį.

Tačiau, TRKK atstovo Umaro Chano nuomone, pačiame mieste greičiausiai liko keli tūkstančiai civilių gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“/Bachmuto gyventojas

„Ten įstrigę civiliai gyventojai gyvena labai sunkiomis sąlygomis, beveik visas dienas praleidžia intensyviai apšaudomose slėptuvėse. Viskas, ką jūs matote, yra žmonės, priversti iki pat savo egzistencijos, išgyvenimo ir atsparumo ribų“, – teigė U.Chanas.

Jis pripažino, kad jį sukrėtė regione matyto suniokojimo mastas.

„Namai draskomi karinės ugnies, stogai nuplėšti, daugiabučiuose žiojėja skylės... nuolatinė sprogstančių sviedinių, bombų grėsmė, o kai kurie žmonės vis dar gyvena slėptuvėse, bandydami išgyventi šiuos intensyvius karo veiksmus.“

Rusijos Federacijos okupacinė valdžia pradėjo evakuoti savo bendrininkus iš laikinai okupuoto Krymo, pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

Kaip penktadienį pranešė vienas susirašinėjimo platfomos „Telegram“ kanalas, Rusijos vadovybė pusiasalyje ir okupacinė administracija labai aktyviai pardavinėja nekilnojamąjį turtą ir iš Krymo veža savo šeimas.

„Tačiau mums, eiliniams, sakoma nesijaudinti, viskas ramu, viskas kontroliuojama... Su rusais susijusios šeimos išvyksta, ir labai aktyviai. Ir tai yra priežastis susimąstyti visiems kitiems, kurie susiejo savo likimą su nusikalstamu rasistiniu Putino režimu. Geriau palikti Krymą, kol dar yra galimybė“, – sakė A.Jusovas per pokalbį su ukrainiečių televizija.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai Kryme

Pasak jo, savaitės viduryje vietos gyventojai per radijo stotis išgirdo perspėjimą, kad reikia ruoštis išvykti. Ukrainos žvalgybos atstovas mano, kad įspėjimas susijęs su tais Krymo gyventojais, kurie bendradarbiavo su okupacine valdžia.

„Kad pusiasalyje būtų taika ir tvarka, pusiasalis turi būti deokupuotas ir ten turi būti sugrąžinta teisėta Ukrainos valdžia. Tiesą sakant, grąžinti Krymą į gimtąjį Ukrainos uostą, o tai neabejotinai įvyks artimiausiu metu. Todėl visi dirbantys Rusijai artimiausiu metu tikrai turėtų palikti Ukrainos Krymo teritoriją“, – pridūrė A.Jusovas.

Penktadienį po pietų Chersono gyventojai vėl informavo apie girdimus sprogimus, nors oficialių komentarų apie padėtį mieste dar negauta, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi vietos „Telegram“ kanalais.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos pajėgos penktadienį jau keturis kartus apšaudė Chersono apylinkes. Per Rusijos išpuolius žuvo keletas žmonių.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva ruošiasi Ukrainos kontrpuolimui po to, kai ketvirtadienį Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos pajėgos „nebeturi jėgų“.

„Jie [Ukrainos pusė] ruošiasi puolimui, visi tai žino. Mūsų generalinis štabas tai skaičiuoja ir rengia savo sprendimus“, – penktadienį interviu Rusijos žiniasklaidai teigė D.Medvedevas.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

D.Medvedevas, kuris yra Rusijos lyderio Vladimiro Putino įtakingos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, anksčiau perspėjo, kad Maskva yra pasirengusi panaudoti „absoliučiai bet kokius ginklus“, jei Ukraina bandys susigrąžinti 2014 m. Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį.

Naujausias akivaizdus D.Medvedevo grasinimas panaudoti branduolinį ginklą nuskambėjo Maskvai vis dažniau pripažįstant, kad jos pajėgos Ukrainoje netrukus gali atsidurti gynybinėje padėtyje, nes jos pačios žiemos puolimas, atrodo, lėtėja.

Ketvirtadienį savo socialinės žiniasklaidos kanaluose paskelbtame vaizdo įraše „Wagner“ grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas pranešė, kad Ukraina planuoja apsupti privačios kariuomenės pajėgas Bachmute ir stumtis į priekį Juodosios jūros link iš dalies okupuotame Zaporižios regione.

Jis teigė, kad ukrainiečių pajėgos aplink Rytų Ukrainos kontroliuojamą miestą sutelkė daugiau kaip 80 000 karių.

Vadinamasis Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas pusiasalyje įkūrė savo privačią karinę kompaniją, kuriai vadovauja vienas iš aukščiausio rango „Wagner“ narių.

Projekto „Svarbios istorijos“ duomenimis, S.Aksionovas šiuo metu yra vienas artimiausių „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino sąjungininkų. Tikėtina, kad vadinamoji Krymo privati karinė kompanija yra bendras J.Prigožino ir S.Aksionovo projektas. 

Šių metų kovo mėnesį S.Aksionovas viešai paskelbė apie „naujo karinio dalinio“ sukūrimą Kryme. Žiniasklaidos pranešimais, tai privati karinė bendrovė „Konvoj“.

Formaliai „Konvoy“ yra karinis kovinis rezervas (BARS). Samdiniai pasirašo dvi sutartis – su ja ir „Gynybos ministerija“. Kovotojams žadamas apie 200 000 rublių atlyginimas, o vadovybei – 300 000 rublių. Be to, samdiniams žadama žemė „Kryme arba Abchazijoje“.

Šiuo metu ši privati karinė kompanija turi apie 300 samdinių, jos pozicijos dislokuotos Chersono srityje.

Ukraina dabar yra lemiamame kovos už savo nepriklausomybę ir suverenitetą etape, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis per karininkų išleistuvių ceremoniją Kyjivo nacionalinės gvardijos institute.

„Dabar esame lemiamame kovos už mūsų nepriklausomybę, suverenitetą, kovos už Ukrainą, kuri tęsiasi jau šimtmečius, kuri tapo gyvenimo prasme įvairioms mūsų žmonių kartoms, etape“, – sakė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Valstybės vadovas pabrėžė, kad neabejoja, jog „sugebėsime apginti Ukrainą ir iškovoti ilgalaikį saugumą, laisvę ir taiką Ukrainos žmonėms“.

„Turime padaryti viską, kad paspartintume šį rezultatą, kad paspartintume savo pergalę. Tikiu, kad jūsų veiksmai priartins mūsų bendrą tikslą Ukrainai. Ir tegul jūsų charakteris parodo savo tvirtumą kovoje su okupantu“, – sakė V.Zelenskis.

Savo ruožtu Ukrainos lyderis išreiškė padėką visiems Ukrainos nacionalinės gvardijos, Ukrainos nacionalinės gvardijos Charkivo nacionalinės akademijos ir Ukrainos nacionalinės gvardijos Kyjivo instituto kariams, vadovybei, pareigūnams.

Prezidento administracija pažymėjo, kad nuo pat pirmųjų Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą dienų šių mokymo įstaigų personalas aktyviai dalyvavo atremiant priešą.

Penktadienį Chersonas vėl buvo apšaudytas Rusijos. Šį kartą buvo atakuojamos užliejamos teritorijos, žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sužeistas, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Dar vienas priešo apšaudymas įvyko Chersone, kurio metu nukentėjo civiliai gyventojai. Rusijos okupantai smogė į užtvindytas teritorijas“, – sakė jis.

Pasak vado, dviem vyrams pavyko persikelti per upę. Ant kranto jų jau laukė medikai.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Deja, 55 metų vyras mirė nuo šautinės žaizdos krūtinėje. Kita auka – 77 metų Chersono gyventojas, kuris patyrė galūnių ir krūtinės sužalojimus“, – pridūrė regiono vadovas.

Rusijos kariuomenė taip pat apšaudė sandėlį. Gaisrą greitai užgesino į įvykio vietą atvykę gelbėtojai.

Penktadienį ryte rusai masine artilerijos ugnimi apšaudė Bilozerką Chersono srityje. Per išpuolį žuvo vienas žmogus ir dar 4 buvo sužeisti.

Pranešama, kad per praėjusią parą Rusijos pajėgos Chersono srities teritoriją apšaudė 74 kartus.

Iš sunkiosios artilerijos ir „Grad“ sistemų priešai paleido 423 sviedinius. Į Chersoną buvo pataikyta 4 kartus, vienas žmogus žuvo.

Ukraina perdavė Rusijai visus sunkiai sužeistus kareivius, kurių būklė leidžia juos gabenti, paimtus į nelaisvę nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, pranešė Ukrainos karo belaisvių gydymo koordinavimo centras.

Šiuo atveju tai ne apsikeitimas karo belaisviais, o repatriacija: sunkiai sužeistų belaisvių grąžinimas be jokių sąlygų, kaip numatyta tarptautinėje humanitarinėje teisėje.

„Reuters“/„Scanpix“/Sužeisti Ukrainos kariai

„Tuo pat metu valstybė agresorė, sistemingai nepaisydama tarptautinių normų, vis dar laiko įkaitais tūkstančius Ukrainos piliečių, įskaitant sunkiai sergančius ir sužeistus, civilius, vaikus ir moteris, pagyvenusius žmones, taip pat tuos, kuriuos Rusija paėmė į nelaisvę prieš plataus masto invaziją“, – teigiama pranešime.

Pagal tarptautinę humanitarinę teisę, šioms kategorijoms priklausantys piliečiai turėtų būti grąžinti į Ukrainą repatrijuojant be jokių sąlygų.

Nepaisant to, Rusija ne tik toliau laiko įkaitais civilius gyventojus ir ne kovotojus, bet ir neleidžia Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams apsilankyti jų sulaikymo vietose, nesuteikia jiems ryšio su šeimomis, tinkamo maisto, medicininės priežiūros ir sąmoningai sudaro nežmoniškas nelaisvės sąlygas.

Ukraina paragino tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą valstybei agresorei, kad priverstų Rusiją laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir paleisti iš nelaisvės visus neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas parodė, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos prieš metus Berdiansko uoste sunaikino Rusijos laivą „Saratov“, o okupantai tik dabar oficialiai patvirtino, kad laivas buvo prarastas per kovas.

„Prieš metus, kovo 24 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis atakavo priešo bazę laikinai okupuotame Berdiansko jūrų uoste.

Buvo apgadinti didieji desantiniai laivai „Orsk“, „Novočerkask“, o „Saratov“ buvo sunaikintas.

Mitą apie Rusijos karinio jūrų laivyno nepažeidžiamumą sugriovė tikslūs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai. Tai dar kartą įrodė nenuginčijamą faktą, kad priešas nesiilsės Ukrainos žemėje: nei sausumoje, nei vandenyje“, – teigė V.Zalužnas. 

Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė, kad jos kibernetinių technologijų specialistai išaiškino du Rusijos saugumo tarnybos (FSB) agentus, kurie Kyjivo ir Zaporižios srityse vykdė žvalgybinę ir ardomąją veiklą, pranešė Kyjivo srities prokuratūra.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, vasario mėn. pradžioje ukrainiečius užverbavo FSB Altajaus krašto skyriaus darbuotojas. Verbavimas vyko per susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą, kuriame įtariamieji periodiškai skelbė savo prokremliškus komentarus.

Vykdydami Rusijos valdžios nurodymus, agentai žvalgė Ukrainos karinių objektų ir teisėsaugos institucijų buvimo vietas.

Ukrainos saugumo tarnyba/Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė du agentus

Zaporižioje rusų bendrininku tapo „Motor Sič“ gamyklos inžinierius konstruktorius, rinkęs informaciją apie gynybos pajėgas regioniniame centre.

Ukrainos saugumo pareigūnai sulaikė išdaviką, kai jis vykdė žvalgybinę užduotį – darė karinės ligoninės ir prokuratūros pastatų georeferencines nuotraukas.

Kitas Rusijos agentas buvo sulaikytas Kyjivo priemiestyje, kai bandė nufotografuoti Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos pastatą.

Okupantams ši žvalgybinė informacija buvo reikalinga raketų atakoms prieš Ukrainos taikinius ir sabotažui regionuose rengti, teigė Ukrainos saugumo tarnyba.

Pranešama, kad per kratas buvo rasti sulaikytųjų mobilieji telefonai su priešo misijų įrodymais ir susirašinėjimu su agresoriaus atstovais.

Šiuo metu abiem įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimus dėl valstybės išdavystės.

Prokurorų prašymu, 17-mečiui Kyjivo srities gyventojui ir Zaporižios gyventojui parinkta kardomoji priemonė – suėmimas.

Naujausi apklausos agentūros „Eurobarometer“ duomenys rodo, kad Slovakijoje nepasitenkinimą ukrainiečių pabėgėliais išreiškė 44 proc. gyventojų ir pažymima, kad slovakai geriau vertina imigrantus iš Rusijos nei iš Ukrainos.

Bratislavos politikos instituto direktorius, sociologas Michal Vasšečka leidiniui „Euractiv“ sakė, jog akivaizdu, kad Slovakija nėra šalis, atvira tautinei įvairovei.

„Šie skaičiai dar labiau stebina, nes ukrainiečių rezultatai prastesni nei kitų grupių“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Antikarinis protestas Bratislavoje

Sociologas taip pat pažymėjo, kad neaišku, ar šį nepasitenkinimą lemia slovakų patirtis su ukrainiečiais, ar jis kyla dėl „ukrainiečių mafijos, korumpuotos valstybės“ įvaizdžių, kurie formavo slovakų nuomonę apie ukrainiečius per pastaruosius 30 metų.

Anot apklausos rezultatų, 56,6 proc. respondentų mano, jog ukrainiečių pabėgėliai daro neigiamą poveikį ekonomikai, tačiau tai nepatvirtina naujausios darbo rinkos analizės, kuri rodo, kad ukrainiečiai kompensuoja darbo jėgos trūkumą tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra ir svetingumas.

„Užsienio darbuotojai Slovakijoje, ypač iš Ukrainos, 2022 m. labai prisidėjo prie užimtumo augimo“, – teigiama analizėje.

Apklausa atskleidė, kad tarp slovakų ryškėja didesnė netolerancija užsieniečiams. Apie 42 proc. respondentų teigė, kad užsieniečiai pažeidžia slovakų kultūrą. Didžiausią nepakantumą slovakai išreiškė imigrantams iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, o imigrantams iš Rusijos – reiškė lojalumą.

Slovakijos valdžios institucijos pabėgeliams iš Ukrainos pratęsė lengvatines sąlygas iki kitų metų kovo 4 d. 

Vasario mėnesį Slovakijos užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeras pasiuntė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris remia V.Putino agresiją, „paskui Rusijos laivą“.

Kovo 23 d. Slovakija pasekė Lenkijos pavyzdžiu ir tapo antrąja šalimi, perdavusia Ukrainai naikintuvų MiG-29.

Penktadienį įvykdytas dar vienas karių kūnų perdavimas – į Ukrainą buvo grąžinti 83 žuvę kariai, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi Reintegracijos ministerijos duomenimis.

„Šiandien mums pavyko pargabenti namo 83 žuvusių Ukrainos karių kūnus“, – sakoma pranešime.

Teigiama, kad paskutinį kartą karių kūnų perdavimas buvo įvykdytas kovo 3 d., kai jo metu į Ukrainą buvo grąžinti 17 žuvusių karių kūnai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karių kapinės

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikusi jam diplomatinę notą, kurioje teigiama, kad vienas diplomatinį statusą turintis ambasados darbuotojas paskelbtas persona non grata.

Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba sakė, kad šio asmens veikla Estijoje prieštaravo Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių, todėl jis turi išvykti iš šalies ne vėliau kaip kovo 29 dieną.

„Šis diplomatas tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo kenkiant Estijos saugumui ir konstitucinei santvarkai, skleidė propagandą, pateisinančią Rusijos karinius veiksmus, ir dalyvavo skaldant Estijos visuomenę“, – sakoma ministerijos pareiškime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pasiūlė imtis diplomatijos, nustatant būsimas Ukrainos sienas, tačiau dar kartą patvirtino, kad bet kokius sprendimus dėl taikos turi priimti Kyjivas, pranešė naujienų agentūra AFP.

A.Blinkenas ne kartą yra sakęs, kad karą reikės užbaigti diplomatinėmis priemonėmis, tačiau atmetė artimiausio laikotarpio derybų perspektyvas, manydamas, kad Rusija nėra rimtai nusiteikusi, ir sutelkė dėmesį į pagalbą Ukrainos kariuomenei atremti invaziją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Pasirodydamas Kongrese, valstybės sekretorius, regis, pripažino, kad Ukrainos pajėgos nesugebės susigrąžinti visos jų akiratyje esančios teritorijos.

„Manau, kad Ukrainoje bus teritorijų, dėl kurių ukrainiečiai pasiryžę kovoti, tačiau gali būti teritorijų, dėl kurių jie nuspręs, kad jas teks bandyti susigrąžinti kitais būdais“, – sakė A.Blinkenas.

Respublikonų atstovo Chriso Stewarto paklaustas, ar Jungtinės Valstijos remia prezidentą Volodymyrą Zelenskį, siekiantį susigrąžinti 2014 m. Maskvos užgrobtą ir aneksuotą Krymą, A.Blinkenas pabrėžė, kad „tai turi būti Ukrainos sprendimai dėl to, kokios jie nori savo ateities ir kaip tai atsilieps šalies suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei“.

„Dėl visų intereso nenorime, kad tai būtų išspręsta tokioje vietoje ir tokiu būdu, kuris paprasčiausiai kviestų rusus persiginkluoti, apsiginkluoti ir vėl pulti“, – sakė jis.

„Labai bijau, kad nebūtų pripažinta, jog Krymas skiriasi nuo rytinio Donbaso regiono“, – teigė Ch.Stewartas, turėdamas omenyje teritoriją, kurioje per invaziją vyko intensyvūs mūšiai.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje atsisakė pripažinti Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją, kur Rusija 2014 m. surengė referendumą, kuriam nepritarė nei Kyjivas, nei Vakarai.

Sausį kalbėdamas Davoso forume V.Zelenskis sakė, kad Ukraina siekia susigrąžinti Krymą, kurį jis pavadino „mūsų žeme“. Maskva atsisakė į galimas taikos derybas įtraukti Krymą, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

Rusijos saugumo pareigūnas, kuris pabėgo iš šalies, nes nepritarė invazijai į Ukrainą, buvo nuteistas šešerius su puse metų kalėti griežto režimo kalėjime, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Novosibirske įsikūrusia naujienų svetaine „Tayga Info“.

36 metų Federalinės apsaugos tarnybos majoras Michailas Žilinas pernai, Rusijai paskelbus šaukimo į kariuomenę kampaniją, pabėgo į Kazachstaną ir nelegaliai kirto sieną mišku, o jo žmona su vaikais važiavo per kontrolės punktą.

M.Žilinas siekė pabėgėlio statuso buvusioje sovietinėje respublikoje, tačiau jo prašymas buvo atmestas, o šios šalies valdžios institucijos neleido jam išvykti į Armėniją.

Praėjusių metų pabaigoje Kazachstanas jį perdavė Rusijai, todėl karininkas buvo nuteistas už dezertyravimą – o ši bausmė praktikoje pakankamai reta.

Britų princas Williamas ketvirtadienį pagerbė per ankstesnius karus žuvusių lenkų atminimą ir padėkojo Lenkijos žmonėms už jų teikiamą humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai. 

Šis vizitas pabrėžė Jungtinės Karalystės paramą Kyjivui ir Varšuvai, kuri yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkų, priėmusi ukrainiečių pabėgėlius ir padedanti Ukrainai pasipriešinti Maskvos invazijai. 

Princas Williamas ant nežinomo kareivio kapo padėjo nacionalinėmis Lenkijos spalvomis – balta ir raudona – puoštą vainiką ir iškilmingai nulenkė galvą. Šiuo paminklu pagerbiami lenkai, žuvę įvairiuose karuose, įskaitant Antrąjį pasaulinį – kai Lenkija ir JK buvo sąjungininkės. 

„AFP“/„Scanpix“/Princas Williamas vizito Lenkijoje metu

Jo paliktame raštelyje ant vainiko užrašyta: „Tiems, kurie paaukojo savo gyvybę, atminti“. 

Paskui jis nuvyko į prezidentūrą ir ten susitiko su Lenkijos lyderiu Andrzejumi Duda, kuris yra itin svarbus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkas nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą daugiau nei prieš metus. A.Dudos kanceliarija nurodė, kad pokalbio metu daugiausiai dėmesio buvo skirta humanitarinei pagalbai Ukrainai. 

„Velso princas padėkojo lenkams už jų dosnumą ir svetingumą“, – teigė A.Dudos kanceliarija. 

Baigdamas dviejų dienų vizitą, Williamas nuvyko į populiarią maitinimo įstaigą, kur susitiko su jaunais ukrainiečiais, dirbančiais ar tęsiančiais studijas Lenkijoje.

Britų princas savo netikėtą vizitą Lenkijoje pradėjo trečiadienį susitikdamas sus Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariais Žešuve – 200 000 gyventojų turinčiame pietryčių Lenkijos mieste, kuris tapo karinės ir humanitarinės pagalbos, skirtos Ukrainai, paskirstymo centru. 

„Tiesiog norėjau atvykti čia ir asmeniškai padėkoti už viską, ką darote, už tai, kad užtikrinate visų saugumą ir stebite, kas vyksta“, – teigė jis.

Vėliau jis apsilankė Varšuvos ukrainiečių centre, kuriame šiuo metu gyvena apie 300 neseniai iš Ukrainos atvykusių asmenų, bendravo su jais ir su vaikais žaidė stalo tenisą.

JK yra viena iš aktyviausiai pasisakančių už NATO rytinio sparno stiprinimą Rusijos agresijos akivaizdoje. Londonas į Lenkiją ir Baltijos šalis yra pasiuntęs savo karius, o Ukrainai skyrė daugiau kaip 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,61 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos. Jungtinė Karalystė taip pat pažadėjo skirti 220 mlrd. svarų sterlingų (249, 51 mlrd. eurų) humanitarinės pagalbos. 

Tačiau populiaraus 40-mečio princo, kariuomenės veterano, kuris taip pat dirbo civiliniu gelbėjimo iš oro ir jūros pilotu, vizitas suteikia daugiau asmeniškumo. Britų politiniai lyderiai reguliariai lankosi Lenkijoje, kad pareikštų savo paramą NATO ir Ukrainos reikalui, o toks įtakingas karališkosios šeimos atstovas kaip Williamas yra tautos simbolis, galintis padėkoti kariams už jų tarnybą be partinio politinio bagažo.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė, kad padės surengti konferenciją, skirtą užtikrinti Ukrainos vaikų, išvežtų į Rusiją per tebesitęsiantį karą, grąžinimą.

„Tai siaubingas tamsiausių mūsų istorijos laikų priminimas – tai, kas ten vyksta deportuojant vaikus. Tai karo nusikaltimas“, – sakė ji po ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo.

Praėjusią savaitę Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltinamas karo nusikaltimais dėl to, kad prižiūrėjo Ukrainos vaikų deportavimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Pasak Kyjivo, nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną į Rusiją buvo išvežta daugiau kaip 16 000 Ukrainos vaikų, daugelis jų, kaip teigiama, apgyvendinti institucijose ir globėjų namuose.

EK pirmininkė U.von der Leyen sakė, kad bendradarbiaus su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, kad sutelktų tarptautinę paramą jų grąžinimui namo.

„Šiandien žinome, kad iš 16 200 deportuotų vaikų iki šiol grįžo tik 300, ir šie nusikalstami veiksmai visiškai pateisina TBT išduotus arešto orderius“, – teigė ji.

„Esame pačioje labai sunkaus darbo pradžioje, siekiame sutelkti tarptautinį spaudimą, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių šių vaikų buvimo vietai nustatyti“, – nurodė EK vadovė.

„Taip pat siekiame padėti Jungtinių Tautų įstaigoms ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms gauti geresnę ir išsamesnę informaciją apie į Rusiją deportuotus vaikus“, – pridūrė ji.

„Tai apima ir vaikus, kurie vėliau buvo įvaikinti arba perduoti Rusijos globėjų šeimoms“, – sakė U.von der Leyen.

Ji taip pat padėkojo JT Generaliniam Sekretoriui Antonio Guterresui, kuris anksčiau per aukščiausiojo lygio susitikimą kreipėsi į 27 šalių ES vadovus, už tai, kad jis pasiūlė JT agentūrų paramą šioms pastangoms.

Jau kurį laiką planuojamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pokalbis, tačiau dėl Kinijos pozicijos kyla tam tikrų sunkumų jį surengti.

„Yra planų (surengti pokalbį – red.). Jį organizuoja ir Prezidento kanceliarija, ir Užsienio reikalų ministerija – ir Jermakas, ir Kuleba. Aktyviai jį siūlome, nes šiandien, be prezidento V.Zelenskio, praktiškai nėra kam paaiškinti netinkamos karo baigties pasekmių, nes prezidentas gana aiškiai sudeda visus akcentus tarp mūsų partnerių, įskaitant neutralias šalis“, – teletilto eteryje sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

M.Podoliakas pažymėjo, kad organizuojant abiejų lyderių derybas kyla tam tikrų sunkumų dėl to, kad Kinija neturi aiškios pozicijos dėl savo dalyvavimo sprendžiant Ukrainos ir Rusijos karinius klausimus masto.

„Tai gana sudėtinga. Kyla klausimas, ar Kinija atrado savo naują politinę poziciją. Tai yra, ar ji nori imtis Rusijos ir Ukrainos sureguliavimo klausimo, ar atsargiai laikysis nuošalyje. Kaip suprantu, Kinija dar pati to neišsiaiškino“, – pridūrė prezidento kanceliarijos atstovas.

Anksčiau leidinys „Wall Street Journal“ pranešdamas apie rengiamą Xi Jinpingo vizitą į Maskvą pranešė ir Kinijos valstybinių naujienų agentūrų paskelbtą informaciją apie tai, kad Pekinas aktyviai planuoja pokalbį su Kyjivu.

Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos naikintuvai praėjusią naktį paleido daugiau kaip 10 valdomų bombų į taikinius šiaurinėje Sumų srityje.

Sumų srities karinė administracija pranešė, kad per atakas žuvo du žmonės,  dešimt – sužeista, o keturioms vietovėms buvo padaryta didelė žala.

„Po naktinio apšaudymo, per kurį Rusijos lėktuvai numetė kelias bombas ant miesto, ardomi griuvėsiai. Viena iš bombų pataikė į policijos pastatą, taip pat buvo apgadinta vietos mokykla. Žuvo policininkas ir mokyklos sargas, dar devyni žmonės buvo sužeisti“, – pranešė ukrainiečių valstybinis transliuotojas „Suspilne“.

Kadras iš vaizdo įrašo/ „Suspilne“ „Telegram“ kanalas/Bilopilijos gyvenvietė po Rusijos atakų

Nors ši sritis dažnai kenčia nuo tarpvalstybinių artilerijos atakų, tačiau retai kada yra taip koncentruotai bombarduojama iš oro.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad apie 10 lėktuvų Su-35 – naujausių Rusijos naikintuvų – atakavo Sumų sritį valdomomis bombomis.

Pasak karinės administracijos, į Bilopiliją pataikė 80 raketų, 20 – artilerija, taip pat buvo smogta iš oro.

Išpuolio metu apgadinti ir sugriauti gyvenamieji ir administraciniai pastatai.

„Tai rimta grėsmė, nes valdomos bombos gali nuskrieti toli, o lėktuvai nepatenka į mūsų priešlėktuvinės gynybos akiratį, – pareiškė J.Ihnatas. Daugiau nei 10 šių valdomų bombų atakavo taikinius Sumų srityje. Nuostoliai ten tikslinami“.

J.Ihnatas taip pat patvirtino, kad Irano gamybos bepiločiai orlaiviai „Shahed“ buvo panaudoti per ataką prieš pietinį Kryvyj Riho miestą. 

Tuo tarpu ukrainiečių valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad apie 300 namų ūkių Sumų srityje per naktį liko be elektros energijos, kai Rusijos apšaudymas pažeidė elektros linijas.

Indijos karinės oro pajėgos (IAF) pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje Rusija negali įvykdyti savo įsipareigojimų tiekti ginklus Indijai, o tai gali apsunkinti Naujojo Delio santykius su Maskva, pranešė CNN.

IAF atstovas Indijos parlamento komitetui pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje „didelis tiekimas“ iš Maskvos „neįvyks“.

Šis pripažinimas, antradienį paskelbtas Indijos parlamento žemųjų rūmų ataskaitoje, yra pirmasis oficialus Indijos valdžios institucijų patvirtinimas, sklandant gandams ir vietos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Rusijos pajėgumų trūkumus.

„Jie mums raštu nurodė, kad negali jo pristatyti“, – sakė atstovas, teigiama pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Indijos premjeras Narendra Modi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

CNN susisiekė su Rusijos ambasada Naujajame Delyje, tačiau atsakymo negavo.

Didžiausias šiuo metu vykdomas užsakymas yra oro erdvės gynybos sistemos S-400 „Triumf“ padaliniai, kuriuos Indija įsigijo 2018 m. už 5,4 mlrd. dolerių. Trys iš šių sistemų jau pristatytos, o dar dviejų laukiama, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pasak „Reuters“, IAF taip pat priklauso nuo Rusijos atsarginių dalių savo naikintuvams Su-30MKI ir MiG-29, kurie yra pagrindinė tarnybos šakos atrama.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Rusija yra antra pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto pastangas didinti pajėgumus, kad būtų pagaminta daugiau ginklų karui, ir tai, pasak jo, yra „skubiai reikalinga“.

Įtempti santykiai: Naujasis Delis palaiko glaudžius ryšius su Maskva dar nuo Šaltojo karo laikų ir tebėra labai priklausomas nuo Kremliaus dėl savo karinės įrangos – tai gyvybiškai svarbus ryšys, turint omenyje nuolatinę įtampą prie bendros Indijos Himalajų sienos su vis agresyviau nusiteikusia Kinija.

Pasak Naujajame Delyje įsikūrusio „Observer Research Foundation“ viceprezidento tyrimams ir užsienio politikai Haršo V. Panto (Harsh V. Pant), IAF pripažinimas yra „labai rimtas“.

„Manau, kad tai pabrėžia problemas, kurios (Indiją) jau kurį laiką kamuoja šiuose santykiuose“, – pridūrė jis. „O Ukrainos krizė pagreitino tendenciją, kad Indija labai ilgą laiką stengėsi diversifikuoti ir buvo susirūpinusi dėl savo pernelyg didelės priklausomybės nuo Rusijos.“

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į Rusijos karių apmokymo programą, vykdomą kaimyninėje Baltarusijoje.

Spėjama, kad nuo kovo mėn. vidurio Rusija greičiausiai perdislokavo bent 1 000 karių, kurie treniravosi Obuzo-Lesnovskio poligone Baltarusijos pietvakariuose.

Nors nauja karių rotacija nebuvo pastebėta, pažymėjo britų žvalgyba, daugelis požymių rodo, kad Rusija svarsto galimybę tęsti mokymo programą.

„Tai, kad Rusija griebėsi apmokyti savo personalą pas daug mažiau patyrusią Baltarusijos kariuomenę, rodo, kaip Rusijos “specialioji karinė operacija„ smarkiai sutrikdė Rusijos kariuomenės mokymo sistemą – instruktoriai daugiausia buvo dislokuoti Ukrainoje“, – pažymėta apžvalgoje.

Tikėtina, kad Rusija taip pat tiki, jog nuolatinė netiesioginė Baltarusijos parama operacijai yra svarbi politinė žinutė tarptautinei bendruomenei.

Penktadienį naktį per Rusijos smūgius Konstantinovkos miestui Donecko srityje viena iš raketų pataikė į humanitarinį punktą.

Anksčiau buvo pranešta, kad atakos metu žuvo trys žmonės, tačiau naujienų agentūra AFP pranešė, kad žuvusiųjų skaičius dabar pasiekė penkis asmenis.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė, kad Rusijos kariuomenė apšaudė miestą iš priešlėktuvinės raketų sistemos S-300. Viena iš raketų pataikė į humanitarinio punkto pastatą, o kita – netoli jo.

Ukrainos prokuratūros nuotr./Apšaudymo pasekmės Konstantinovkoje

Dėl apšaudymo žuvo trys moterys, kurios buvo pastato viduje.

„Buvo nužudytos trys 57-62 metų amžiaus moterys, kurios buvo perkeltos iš Bachmuto, Chasiv Jaro ir Pokrovsko rajono“, – teigė prokuratūra.

Dar du gyventojai patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo daugiau kaip tūkstantį rusų okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija prarado 169 170 žmonių, iš kurių 1 000 žuvo per pastarąją dieną.

Be to, Rusija prarado 3 574 tankus (4 per dieną), 6 921 šarvuotąją kovos mašiną (23 per dieną), 2 616 artilerijos sistemų (8 per dieną),  511 daugkartinio paleidimo raketų sistemų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį lankosi Kyjive, BNS informavo šaltiniai.

Teigiama, jog užsienio reikalų ministras Ukrainos sostinėje turėtų susitikti su šalies pareigūnais.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pirmasis apie ministro vizitą pranešė LRT radijas.

Ministro atstovė Paulina Levickytė detaliau vizito programos BNS nekomentavo.

Užsienio reikalų ministras su kitų šalių kolegomis Kyjive lankėsi praėjusių metų lapkritį.

Lietuvos finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.   

Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas. 

„Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldyta yra tarptautinės ir europinės. Ir kitos (didesnės – BNS) sumos yra kitose Europos Sąjungos ir Vakarų šalyse, tai siekiant realaus efekto ir realios pagalbos Ukrainai, reiktų tikrai koordinuotų sprendimų –  ties kuo yra bandoma dirbti ir ties kuo dedamos pastangos“, – penktadienį Lietuvos radijui pabrėžė M.Liutvinskas.

„Asmeniškai atsargiai vertinčiau iniciatyvas daryti Lietuvai žingsnius vienai pačiai tiek dėl teisinių niuansų ir apribojimų, tiek ir dėl bendro Europos Sąjungos ir Vakarų solidarumo ir vieningumo įgyvendinant sankcijų politiką ir aspektus, kurie iš jos kyla, nes Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje vienybė yra mūsų stiprybė ir šitoje vietoje tą principą reiktų išlaikyti, net jeigu tai reiškia sunkesnę sprendimų paiešką“, –  teigė viceministras. 

Jo įsitikinimu, bendri sprendimai turi stipresnį poveikį ir didesnį efektą. 

Pasak viceministro, naujaisiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vasario pabaigos duomenimis dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje yra įšaldyta kiek daugiau negu 30 mln. eurų lėšų, priklausančių juridiniams asmenis, kuriems pritaikytos sankcijos.   

 „Ji kaip nedidelei šaliai nėra maža“, – teigė viceministras.  

BNS sausį rašė, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma buvo daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos Europos Sąjungos sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.

Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų dar yra už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijos invazinėms pajėgoms.

Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę 27 šalių narių lyderiai suteikė jai politinį palaiminimą.

„Atsižvelgdama į visų šalių narių saugumo ir gynybos interesus Europos Vadovų Taryba sveikina susitarimą... tiekti šaudmenų „žemė–žemė“ ir artilerijos sviedinių Ukrainai, ir, jei bus paprašyta, raketų“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Ukrainos artileristai prie Bachmuto

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau vaizdo ryšiu padėkojo lyderiams už šią iniciatyvą.

Kalbėdamas iš traukinio, kuriuo važiavo prie fronto linijų, V. Zelenskis sakė: „Svarbu ne tik mėnesiai ir savaitės, bet ir dienos. Kuo greičiau veiksime drauge, tuo daugiau gyvybių išgelbėsime.“ 

„Tačiau, brangūs kolegos, ar nemanote, kad mūsų bendrų pastangų naujų sėkmių yra mažiau nei naujo delsimo? Deja, taip yra. Ir Kremlius tai mato. Tai dar labiau atitolina mus nuo taikos“, – sakė jis.

Kalbos vaizdo įrašas buvo paskelbtas prezidento interneto svetainėje.

V.Zelenskis taip pat paprašė lyderių atsiųsti besiginančiai Ukrainai modernių lėktuvų ir tolimojo nuotolio raketų.

Belgija ketvirtadienį per belgų karaliaus valstybinį vizitą Pretorijoje paragino Pietų Afrikos Respubliką pasinaudoti savo santykiais su Rusija ir padėti užbaigti karą Ukrainoje.

„Atsižvelgdami į jūsų stiprius istorinius ryšius su Rusija, džiaugtumės, jei apsvarstytumėte galimybę pasinaudoti savo komunikacijos kanalais siekiant taikos“, – sakė Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib per spaudos konferenciją Pretorijoje.

H.Lahbib lydi Belgijos karalių Philippe'ą ir karalienę Mathildą jų pirmojo valstybinio vizito penkių dienų Pietų Afrikoje metu.

„Visada žvelgėme į Pietų Afriką kaip į svarbią taikos ir žmogaus teisių gynimo partnerę“, – teigė H.Lahbib.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Pietų Afrikos tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo ministrė Naledi Pandor

Prezidentas Cyrilas Ramaphosa atsakė, kad Pretorija ir toliau „naudojasi kanalu, kurį turime su Rusija, kad aptartume, kaip užbaigti konfliktą“.

Žemyno galybė atsisakė pasmerkti invaziją į Ukrainą, kuri iš esmės izoliavo Maskvą tarptautinėje arenoje, teigdama, kad nori išlikti neutrali ir teikia pirmenybę dialogui siekiant užbaigti karą.

Šis raginimas nuskambėjo po to, kai praėjusį penktadienį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

PAR užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor vietos žiniasklaidai sakė, kad TBT orderis „akivaizdžiai kelia susirūpinimą“, kai lankėsi vyriausybės būstinėje Pretorijoje.

Rugpjūčio mėnesį Pietų Afrikoje vyks BRICS – bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, – viršūnių susitikimas.

N.Pandor patvirtino, kad V.Putinas pakviestas į šį susitikimą.

Pietų Afrika yra TBT narė, todėl tikimasi, kad ji įvykdys arešto orderį, jei V.Putinas atvyks į šią šalį.

N.Pandor teigė, kad ministrų kabinetas susitiks, „kad nuspręstų, kaip tiksliai reaguoti“.

Praėjusį mėnesį Pretorija surengė prieštaringai vertinamas bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija.

PAR ryšiai su Rusija užsimezgė prieš kelis dešimtmečius, kai Kremlius rėmė valdantįjį Afrikos nacionalinį kongresą kovoje su apartheidu.

Karinis ekspertas, Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas pareiškė, kad Bachmuto rajone buvo mažiausiai 45 tūkst. privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinių. Dabar jų liko ne daugiau kaip septyni tūkstančiai.

Televizijos „24 kanalo“ eteryje ekspertas patikslino, kad tarp šių dešimčių tūkstančių kovotojų buvo ir kalinių, kuriems net nebūdavo išduodamos neperšaunamos liemenės ir šalmai. Dabar „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad jie neva kažkur atsitrauks ir persiformuos.

Pasak O.Hetmano, kol kas nežinoma, kokia yra „vagnerovcų“ moralė.

„Bet kalbant kaip apie karinį dalinį – 45 tūkstančiai, net ir prastai apmokytų, yra didelė jėga. 7 tūkstančiai taip pat yra didelis skaičius. Bet palyginti su tuo, kas buvo, galime manyti, kad ši privati karinė kompanija egzistuoja de jure. Bet iš tikrųjų fiziškai ji jau baigėsi“, – aiškino jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ karių kapinės

Ekspertas pažymėjo, kad dabar J.Prigožinas susikoncentravo į politinius kivirčus ir pamiršo karinius reikalus. Tai naudinga Ukrainai. Jis taip pat pakomentavo informaciją, kad J.Prigožinas ketina „persikelti“ su savo samdiniais į Afriką.

O.Hetmanas paaiškino, kad privati karinė bendrovė tam tikru požiūriu panaši į saugos bendrovę. Ji gali užsiimti ne tik kariniais reikalais, bet ir krovinių lydėjimu. Be to, tokios organizacijos paprastai finansuojamos ne iš valstybės biudžeto, o gyvena iš privačių lėšų. 

„Tikėtina, kad Prigožinas, galutinai susipykęs su Šoigu, Gerasimovu ir Putinu, eis ten, kur jam bus mokami pinigai, o jo kompanija atliks karines-policijos ir apsaugos funkcijas“, – sako O.Hetmanas.